Šią savaitę pasirodžius straipsniui apie tokią programinės įrangos funkciją, „Alibaba“ tapo dar viena kinų korporacija, siejama su kontroversija dėl Kinijos elgesio su uigūrais.

Vėlai ketvirtadienį internete paskelbtame pareiškime „Alibaba“ nurodo, kad „sunerimo sužinojusi“ apie „Alibaba Cloud“ sukurtą funkciją.

Ši funkcija buvo tik testuojama, jokie vartotojai jos neįdiegė, nurodė „Alibaba“ ir pridūrė, kad „eliminavo bet kokias etnines žymas“ savo produktams.

„Neleidžiame ir neleisime, kad mūsų technologija būtų naudojama prieš konkrečias etnines grupes ar toms grupėms identifikuoti“, – sakoma kompanijos pareiškime.

Uigūrų, kurių dauguma yra musulmonai, klausimas kaip grėsmė pakibo virš kinų kompanijų, pasauliui vis griežčiau kritikuojant Pekino politiką Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose.

Žmogaus teisių gynimo grupių teigimu, iki milijono uigūrų ir kitų mažumų, daugiausia musulmoniškų, atstovų yra laikomi internuotųjų asmenų stovyklose.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

Tiurkų kilmės uigūrai dešimtmečius reiškia nepasitenkinimą Kinijos kontrole ir šis pyktis periodiškai prasiverždavo kruvinu smurtu.

Išlaidos sekimui Sindziange pastaraisiais metais labai išaugo. Priežastimi nurodant terorizmo prevenciją visoje provincijoje atsirado veidų ir akies rainelių atpažinimo įrenginių, DNR paėmimo įrangos, pasitelkiamas dirbtinis intelektas.

Vašingtonas pernai įtraukė į „juoduosius sąrašus“ aštuonias kinų technologijų firmas, įtariamas ryšiais su sekimu.

Praėjusią savaitę JAV įsikūrusi sekimo tyrimų firma IPVM paskelbė, kad Kinijos telekomunikacijų kompanija „Huawei“ dalyvavo testuojant veidų atpažinimo programinę įrangą, kuri galėtų siųsti įspėjimus policijai atpažinusi uigūrų veidus.

„Huawei“ šiuos pranešimus paneigė.

Tačiau po dviejų dienų ispanų futbolo klube „Barcelona“ žaidžiantis Antoine'as Griezmannas (Antuanas Grizmanas) paskelbė, kad dėl minėto pranešimo nutraukia reklamos sutartį su „Huawei“.

„Alibaba“ yra Kinijos didžiulio elektroninės prekybos sektoriaus lyderė ir išplėtė savo veiklą į debesų kompiuterijos, fizinių parduotuvių, pristatymo paslaugų sritis, taip pat plečiasi užsienyje. Kompanija stengiasi kurti džiugų pasaulinį įvaizdį, kurį įkūnija po pasaulį keliaujantis kompanijos įkūrėjas, buvęs jos valdybos pirmininkas milijardierius Jackas Ma.

Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl įtariamo susimokymo su Kinijos valstybės saugumo aparatu įvedė virtinę sankcijų „Huawei“ ir užsiminė, kad darys spaudimą kitoms kompanijoms, tarp kurių gali būti ir „Alibaba“.

Londono policijos tarnyba nurodė, kad šias pažangias technologijas naudos „specifinėse vietose“ sostinėje ir kad šiomis operacijomis bus siekiama kovoti su sunkiais ir smurtiniais nusikaltimais.

Skotland Jardas pabrėžė, kad bus naudojama atskira sistema, nesusieta su kitomis, tokiomis kaip apsaugos vaizdo kameros, policininkų dėvimos kameros arba automobilių registracijos numerių skaitytuvai.

Veidų atpažinimo technologijų plėtra Britanijoje vertinama prieštaringai, nes tokia veikla iki šiol nėra reglamentuojama įstatymų.

Esame moderni policija, ir esu įsitikinęs, kad turime pareigą naudoti naujas technologijas, kad apsaugotume žmones Londone.

„Esame moderni policija, ir esu įsitikinęs, kad turime pareigą naudoti naujas technologijas, kad apsaugotume žmones Londone“, – sakoma komisaro pavaduotojo Nicko Ephgrave'o (Niko Efgreivo) pareiškime, kuriuo pristatoma ši naujovė.

„Naudojame išbandytą ir patikrintą technologiją, taip pat laikomės apgalvoto ir skaidraus požiūrio, kad pasiektume šį etapą, – pridūrė jis.

„Panaši technologija jau plačiai naudojama visoje JK – privačiajame sektoriuje“, – nurodė N. Ephgrave'as.

Viena iš Japonijos technologijų milžinės NEC sukurtos veidų atpažinimo sistemos dalių yra vaizdo kameros, nukreiptos į nedidelę konkrečiai parinktą vietą, kad skenuotų praeivių veidus, pranešė Londono policija.

Šis sistema naudos iš anksto surinktą informaciją, kad nustatytų vietas, kur yra labiausiai tikėtinas nusikaltėlių pasirodymas.

Per kiekvieną operaciją bus naudojamas „specialiai parengtas“ ieškomų asmenų nuotraukų masyvas. Į jį bus įtraukti „daugiausiai ieškomi dėl sunkių ir smurtinių nusikaltimų“ asmenys.

Šių žvalgymo operacijų vykdymo vietos bus aiškiai pažymėtos ženklais, o budintys pareigūnai dalys lankstinukus apie šią veiklą.

Tačiau kritikai perspėja, kad vis platesnis veidų atpažinimo technologijų taikymas pažeidžia pagrindines teises. Privatumo aktyvistų grupė „Big Brother Watch“ šią tendenciją vadina „epidemija“.

N. Ephgrave'as savo ruožtu tvirtino, kad Skotland Jardo „atsargus ir apsvarstytas“ šių technologijų taikymas išlaikys pusiausvyrą tarp saugumo ir privatumo poreikio.

„Visuomenė teisėtai tikisi, kad naudosime plačiai prieinamą technologiją nusikaltėliams stabdyti, – pridūrė jis. – Lygiai taip pat turiu būti įsitikinęs, kad bus įdiegti tinkami saugikliai ir bus laikomasi skaidrumo, siekiant užtikrinti, kad būtų saugomas žmonių privatumas ir žmogaus teisės.“

Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. O štai dirbtinis intelektas tokio sugebėjimo pats neturi, jį reikia išmokyti. Kaip tai padaryti? Ogi pasitelkti skaičių kalbą!

Kiekviena nuotrauka kompiuteriui tėra iš daugybės nulių ir vienetų sudarytas failas. Skaičiai tiksliai nusako kiekvieno nuotraukos taško spalvą. Kompiuteris gali išmokti palyginti nuotraukoje esantį žmogų apibūdinančius skaičius su tais, kuriuos jau anksčiau buvo išsaugojęs savo duomenų bazėje, t.y. su kita to paties asmens nuotrauka. Tiesa, ne visada viskas taip paprasta. Kolegą, užsidėjusį akinius, mes vis tiek be vargo atpažintume. O štai kompiuteriui tai rimtas iššūkis – juk pasikeitė ir žmogaus veidą nusakantys skaičiai! Šio iššūkio imasi matematikai-teoretikai, kuriantys veido atpažinimo algoritmus, kurie veiktų net ir tada, kai pasikeičia žmogaus šukuosena, lūpų spalva, veido išraiškos. Programuotojai teorinius algoritmus paverčia į praktiškai pritaikomus programinius kodus, kuriuos galėtų vykdyti kompiuteris.

Viena iš šios technologijų srities lyderių – lietuvių įsteigta įmonė „Neurotechnology“. Lietuvių kurtus algoritmus į savo sistemas integruoja kompanijos visame pasaulyje: oro uostai, verslo centrai, bankai, viešbučiai, robotų kūrėjai ir t.t.

Tik pagalvokite – į pastatą įėjus nepageidaujamam asmeniui, apsaugos darbuotojai tą pačią sekundę gauna įspėjantį pranešimą. Oro uostuose žmonių veidus atpažįstantys kompiuteriai pagreitina keliautojų dokumentų patikrą ar net padeda sulaikyti ieškomus asmenis. Tokia pati sistema praverčia ir darbo laiko apskaitoje – darbuotojams užtenka žvilgtelėti į kamerą atėjus į darbą ir išeinant, nebereikia nešiotis specialių kortelių ar įsidėmėti kodų.

Nėra jokios abejonės, kad vaizdo atpažinimo technologijos ateityje bus pritaikomos vis įvairesnėse gyvenimo srityse, o matematikų ir programuotojų paklausa didės. Štai ir atsakymas, kodėl verta spręsti sudėtingus matematikos uždavinius.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.