Apie tokį žingsnį paskelbta amerikiečių IT milžinei grumiantis su viena didžiausių krizių per jos istoriją. Žurnalistams, įstatymų leidėjams ir JAV priežiūros institucijoms gavus didelį kiekį nutekintų vidaus dokumentų, nuskambėjo naujų raginimų vyriausybei sugriežtinti šios platformos priežiūrą.

Naujausiu „Facebook“ politikos pakeitimu panaikinama funkcija, leidžianti automatiškai atpažinti žmones, vaizduojamus „Facebook“ vartotojų  paskelbtose skaitmeninėse nuotraukose. Ši technologija buvo gyvybiškai svarbi bendrovei kuriant pasaulinę veidų biblioteką, sulaukusią itin prieštaringų vertinimų.

„Šis pakeitimas bus vienas didžiausių veidų atpažinimo naudojimo pokyčių per šios technologijos istoriją“, – parašė socialinį tinklą „Facebook“ valdančios bendrovės „Meta“ valdybos pirmininko pavaduotojas dirbtinio intelekto klausimams Jerome'as Pesenti (Džeromas Pezentis).

„Daug nerimo kelia veido atpažinimo technologijos vieta visuomenėje, o priežiūros institucijos dar nebaigė rengti aiškių jos naudojimo taisyklių“, – pridūrė jis.

J. Pesenti konkrečiai nepaaiškino, kodėl apie pakeitimus paskelbta kaip tik tuo metu, kai bendrovė susiduria su lavina nutekintais dokumentais pagrįstų pranešimų, kuriuose teigiama, jog „Facebook“ vadovai suvokė, kad jų platforma gali būti žalinga vartotojams.

Likviduojant sistemą „bus ištrinti daugiau nei milijardo žmonių individualūs veido atpažinimo šablonai“, parašė J. Pesenti ir pridūrė, kad tai bus padaryta artimiausiomis savaitėmis.

Privatumo gynėjai pasveikino šią žinią, nors kai kurie iš jų nerimauja, kad bendrovė tokiu būdu tesiekia pagerinti įvaizdį po pastarojo meto viešųjų ryšių nesėkmių.

„Mano sklaidos kanale žmonės pasidaliję po lygiai: vieni mano, kad „Facebook“ sprendimas nebenaudoti veidų atpažinimo sistemos ir ištrinti veidų nuskaitymo duomenis yra didžiulis įvykis, kiti – kad tai yra nieko iš esmės nekeičiantis desperatiškas bandymas sulaukti teigiamų antraščių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė stebėjimo organizacijos „Electronic Frontier Foundation“ kibernetinio saugumo skyriaus direktorė Eva Galperin (Iva Galperin).

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) šį raginimą paskelbė jos biurui parengus ataskaitą apie naujųjų technologijų poveikį žmogaus teisių apsaugai ir skatinimui susirinkimų laisvės, įskaitant dalyvavimą taikiuose protestuose, kontekste.

„Turėtų būti moratoriumas veidų atpažinimo technologijos naudojimui taikių protestų kontekste, kol valstybės išpildys tam tikras sąlygas, įskaitant tinkamą žmogaus teisių laikymąsi, prieš imdamosi jas naudoti“, – sakoma M. Bachelet pranešime.

JT Žmogaus teisių taryba šią ataskaitą užsakė parengti prieš dvejus metus, bet ji buvo paskelbta virtinėje šalių įsiplieskus didelėms demonstracijoms.

„Naujos technologijos gali būti naudojamos taikiems protestams mobilizuoti ir organizuoti, tinklams ir koalicijoms kurti, taip pat padėti žmonėms gauti geresnės informacijos apie demonstracijas ir priežastis, kodėl jos rengiamos, tokiu būdu skatinant socialinius pokyčius“, – rašo M. Bachelet.

Kita vertus, „kaip jau esame matę, jos gali būti – ir yra – naudojamos protestuotojų teisėms varžyti ir pažeidinėti, juos stebėti ir sekti, brautis į jų privatumą“, pabrėžė ji.

JT ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad technologijomis pagrįstas sekimas, taip pat įsilaužimai į socialinių tinklų paskyras, naudojamas protestų organizatorių ir pačių demonstrantų, buvo svarbus veiksnys, virtinėje šalių lėmęs pilietinės erdvės susitraukimą.

Dokumente reiškiamas ypatingas susirūpinimas dėl veidų atpažinimo technologijų, „leidžiančių automatiškai atpažinti, stebėti ir sekti protestuotojus“.

Šios technologijos pastaruoju metu buvo plačiai diegiamos, pavyzdžiui, išmaniesiems telefonams atrakinti.

Tačiau jos turi ir savo tamsiąją pusę: Kinijoje veidų atpažinimo technologija yra integruota į didžiulę viešų erdvių stebėjimo sistemą ir taikoma šalies vykdomame socialinio kredito eksperimente, kai net už menkus viešųjų normų pažeidimus galima sulaukti reikšmingų sankcijų.

Jungtinėse Valstijos išplitus protestams dėl policijos smurto ir rasizmo, padidėjo spaudimas technologijų bendrovėms, kuriančioms veidų atpažinimo priemones.

Bendrovės „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė įšaldysiančios veidų atpažinimo programinės įrangos pardavimus policijai, o IBM pranešė, kad apskritai traukiasi iš šio verslo.

Didinama diskriminacija

Ketvirtadienį paskelbtame pranešime perspėjama, kad dėl taikomų veidų atpažinimo technologijų daugelis žmonės vengia dalyvauti demonstracijose viešose vietose arba viešai reikšti savo nuomonę, bijodami, kad gali būti atpažinti ir patirti neigiamų pasekmių.

„Dar daugiau, veidų atpažinimo technologija gali įtvirtinti ir padidinti diskriminaciją, įskaitant patiriamą afrikiečių kilmės žmonių ir kitų mažumų“, – perspėjo žmogaus teisių biuras.

Praeitais ir šiais metais daugelyje šalių vyko didelės demonstracijos dėl įvairių problemų, įskaitant rasinę diskriminaciją. Pastaruoju metu visame pasaulyje išplito protestai, išprovokuoti afroamerikiečio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl baltojo JAV policininko šiurkščių veiksmų, dėl kurių pareigūnas vėliau buvo apkaltintas žmogžudyste.

„Kai žmonės visame pasaulyje renkasi protestuoti prieš rasizmą, taip pat (susijusį su) teisėsaugos pareigūnais, teisė į taikius susirinkimus niekada nebuvo svarbesnė“, – pabrėžė M. Bachelet.

„Veidų atpažinimas neturėtų būti naudojamas taikių protestų kontekste, nesant esminių saugiklių, susijusių su skaidrumu, duomenų apsauga ir priežiūra“, – pridūrė ji.

Žmonės vienas kitą atpažįsta iš veido, nes mūsų uoslė yra gana prasta, o kūnus dangstome vis kitokiais drabužiais. Tačiau iki šiol buvo sunku nuspėti, kiek veidų atpažįsta vidutinis žmogus. Jorko universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir patys nustebo matydami neįtikėtinus jų rezultatus.

Pažvelkime į žmonijos istoriją. Ilgiausią laiką žmonės gyveno mažose bendruomenėse, kurias sudarė vos keli šimtai žmonių. Įsivaizduokite pirmykštes bendruomenes, pirmuosius kaimus – kiek žmonių ten buvo? Net ir kur kas vėliau, visai neseniai žmonės per visą savo gyvenimą pamatydavo ne tiek daug veidų – tik dabar, kai daugelis persikraustė į miestus ir gyvena aktyvų socialinį gyvenimą mes susiduriame su tiek daug žmonių. Juk televizija ir radijas yra tikrai pakankamai jauni.

Taigi, didžiąją žmonijos istorijos dalį atmintyje nebuvo reikalo išsaugoti daug veidų. Tai reikštų, kad žmogaus smegenys nėra skirtos tokios informacijos saugojimui tokiais dideliais mastais. Tačiau naujas mokslininkų tyrimas parodė, kad vidutiniškai žmogus atpažįsta net 5000 veidų ir tai nėra riba.

Mokslininkai pakvietė jaunus žmones sudalyvauti tyrime. Jiems buvo skirta viena valanda ant popieriaus lapo užrašyti visus žmones, kurių veidus jie atpažįsta. Valandos pradžioje tyrimo dalyviai be vargo labai greitai vardino šeimos narius, draugus, bendradarbius ir kitus artimiausio rato žmones. Vėliau perėjo prie politikų, dainininkų, aktorių, sportininkų ir kitų garsių asmenybių, su kuriomis jie akis į akį nėra susidūrę. Valandai artėjant prie pabaigos dalyviai jau sunkiai prisiminė neužrašytus žmones. Tuomet buvo pereita prie antrosios dalies – tyrimo dalyviams buvo rodomos garsių žmonių nuotraukos. Buvo parodytos dvi skirtingos tos pačios asmenybės nuotraukos, norint įsitikinti, kad žmogus veidą tikrai atpažįsta. Po to liko viską susumuoti.

Mokslininkai nustebo supratę, kad vidutiniškai tyrimo dalyviai atpažįsta 5000 veidų. Tai yra geras skaičius – būtent tiek draugų „Facebook“ leidžia turėti. Dar daugiau – nemažai jų žino apie 10 000 veidų, o tai yra tiesiog neįtikėtinas skaičius, turint omenyje žmonijos kultūros istoriją. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 24 metai, todėl tikėtina, kad jie įsimins dar ne vieną veidą.

Kita vertus, kai kurie tyrimo dalyviai atpažįsta tik maždaug 1000 veidų. Kodėl toks didelis skirtumas – sunku pasakyti. Tačiau kai kurie žmonės net kalbėdamiesi nežiūri į pašnekovo veidą. Tuo tarpu kiti veidus įsimena labai lengvai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad nemažą dalį įsimenamų veidų sudaro garsenybės, žmonės kurių iš tiesų nepažįstame. Nemažai jaunimo nežiūri televizijos, nesidomi tarptautine politika, o kiti apskritai atsiriboja nuo pop kultūros. Įdomu ir tai, kad beveik neįmanoma suskaičiuoti, kiek veidų atsimenate – savo tikrojo skaičiaus niekada nežinosite.

Apie 300 000 sportininkų, personalo darbuotojų, savanorių ir žurnalistų turės naudoti savo asmens tapatybės kortelę ir būti tikrinami veidų atpažinimo sistema, kad pasiektų tam tikras olimpinio miestelio vietas.

Saugumo patikrinimas padės užkirsti kelią apsimetėliui pasiskolinti, pasisavinti ar suklastoti asmens tapatybės kortelę, sakė elektronikos gigantė NEC, kuri ir sukūrė minėtąją technologiją.

Pasak organizatorių, veidų atpažinimo aparatai bus naudojami visose patalpose, įskaitant 43 vietas, skirtas varžyboms, sportininkų apgyvendinimo ir žiniasklaidos centrus, tačiau ši technologija nebus taikoma žiūrovams.

„Tai bus pirmas kartas, kai veidų atpažinimas bus naudojamas atpažinti visus Olimpiadoje dalyvaujančius asmenis visose vietose“, – žurnalistams teigė Olimpiados saugumo vadovas Tsuyoshi Iwashita (Cujošis Ivašita).

„Dalyvaujantiesiems olimpinėse žaidynėse reikalingas didesnis saugumas, nes jie patenka į svarbias zonas. Jie taip pat (nuolat) įeina į patalpas ir iš jų išeina, tad nusprendėme įvesti sistemą sklandžiam įėjimui“, – pridūrė jis.

Tai bus ypač praktiška Tokijo olimpinėms žaidynėms, kadangi žaidynių vietos yra plačiai išsidėstę didžiulėje Japonijos sostinėje, aiškino Ts. Iwashita.

NEC pareigūnas Masaakis Suganuma (Masakis Suganuma) sakė, kad technologija yra greičiausiai veikianti visame pasaulyje. Pasak jo, sistema užfiksuoja prie įrenginio pasirodžiusį veidą vos per 0,3 sekundės, kad įsitikintų, jog jis atitinka iš anksto įregistruotą nuotrauką.

Praėjusiais metais buvo atliktas eksperimentas, per kurį į reikiamas patalpas bandyta patekti naudojant ID kortelę ir veido atpažinimą. Pastarasis variantas buvo 2,5 karto efektyvesnis nei naudojant brūkšninius kodus ir vizualinius patikrinimus, kaip ankstesnėse olimpinėse žaidynėse.