Per 2023 m. Klaipėdos apskrities VPK užregistruota 4816 nusikalstamų veikų, ištirta – 3203. Palyginti – 2022 m. užregistruotos 4788 nusikalstamos veikos, išaiškinta – 3279. Tarp registruotų nusikalstamų veikų dominavo vagystės (apie 25 proc.), el. erdvėje įvykdytos nusikalstamos veikos (apie 17 proc.), su smurtu artimoje aplinkoje (apie 15 proc.) ir su narkotinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos (apie 14 proc.). Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai tarp visų registruotų nusikalstamų veikų sudaro mažiau nei 4 proc. Per 2023 m. beveik dvigubai išaugo nusikaltimų el. erdvėje – pernai registruoti 569 nusikaltimai, 2022 m. – 298.

Atlikus bylų analizę konstatuojama, kad nuo sukčių pernai Klaipėdos apskrityje nukentėjo daugiau kaip 400 asmenų, jiems padaryta žala siekia per 1,5 mln. eurų. Klaipėdos apskrityje daugiau nei perpus sumažėjo nužudymų – 2023 m. įvykdyti 6, 2022 m. – 13. Beveik 27 proc. sumažėjo nusikaltimų dėl sukčiavimo (pagal LR BK 182 str. 1-3 d.) – 2023 m. registruotos 224 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 305. Su smurtu artimoje aplinkoje susijusios nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrityje vis dar yra tarp dominuojančiųjų, tačiau pareigūnai pastebi, kad jų nuosekliai mažėja ir 2023 m. registruotų nusikalstamų tokio pobūdžio veikų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus – 2023 m. registruotos 497, 2022 m. – 537, o, pavyzdžiui, 2019 m. – 800.

Klaipėdos apskr. VPK nuotr.

Eismo saugumas taip pat yra vienas iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų. Statistika rodo, kad pareigūnų vykdomos priemonės duoda rezultatų – 2023 m. padėtis Klaipėdos apskrities keliuose yra geriausia per pastaruosius šešerius metus.  Pernai visos apskrities keliuose buvo užregistruoti 324 įskaitiniai eismo įvykiai, tai yra – 15 proc. mažiau nei 2022 m., kai buvo užregistruotas 381 eismo įvykis. Per juos 2023 m. žuvo 14 žmonių, 2022 m. fiksuota 17 mirčių keliuose.

Sužeistų asmenų skaičius taip pat mažėjo – 2023 m. per eismo įvykius nukentėjo 369 asmenys, 2022 m. – 464. Beveik perpus sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai – 2023 m. registruoti 9, 2022 m. – 14 tokių eismo įvykių. Daugiausia avarijų, per kurias nukenčia žmonės, fiksuota uostamiestyje – 150, per juos žuvo motociklo vairuotojas ir pėsčiasis, sužeisti buvo 166 žmonės. Kretingos rajone eismo įvykiai 2023 m. pareikalavo daugiausia mirčių – čia žuvo penki asmenys – 4 automobilių vairuotojai ir pėsčiasis, Klaipėdos rajone užgeso keturios gyvybės – automobilio vairuotojo, motociklininko ir dviejų pėsčiųjų.

Pagrindine skaudžių eismo įvykių priežastimi, pasak pareigūnų, išlieka leistino greičio viršijimas ar saugaus nepasirinkimas. Taip pat vyrauja reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą nevykdymas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Net ketvirtadalio eismo įvykių priežastimi 2023 m. tapo pareigų pėstiesiems nevykdymas – fiksuota 81 avarija, kai transporto priemonės kliudė pėsčiuosius. Palangoje – apie trečdalį visų įskaitinių eismo įvykių sudarė susidūrimai su dviračiais ar paspirtukais.

Itin didelį dėmesį savo veikloje Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai skiria ir prevencijai – per 2023 m. visoje apskrityje pareigūnai surengė 1877 prevencinius renginius, švietimo ir ugdymo įstaigose vaikams bei jaunimui skaitytos 1068 paskaitos. Viešąją tvarką tvarką ir eismo saugumą užtikrinti pareigūnams padėjo 104 policijos rėmėjai, kurie savanoriškai dirbo apie 3500 valandų (2022 m. buvo 73 policijos rėmėjai) Klaipėdos apskrityje 2023 m. veikė 277 saugios kaimynystės grupės, o uostamiesčio saugios kaimynystės grupė Birutės g. 17A – respublikiniame Saugių kaimynysčių grupių gerosios praktikos iniciatyvų konkurse pernai užėmė II vietą. Siekiant informuoti gyventojus, skatinti juos labiau saugoti save ir savo turtą, pernai apskrityje pareigūnai surengė 1482 susitikimus, kuriuose dalyvavo beveik 27 000 žmonių. Kalbėta smurto artimoje aplinkoje, vagysčių prevencijos, saugus eismo, saugumo elektroninėje erdvėje, prekybos žmonėmis nusikaltimų užkardymo, taip pat, socialinės atskirties mažinimo ar pagyvenusių žmonių informavimo kaip netapti nusikaltimo aukomis temomis.

Itin daug dėmesio skiriama ir saugios aplinkos ugdymo įstaigose užtikrinimui. 2023-12-01 uostamiesčio Kultūros fabrike vyko Klaipėdos apskrities VPK ir uostamiesčio savivaldybės surengta konferencija „Mokykla, savivalda, policija – ką mes visi galime geriau?". Joje keltas tikslas, kad institucijos betarpiškai bendradarbiautų ir operatyviai dalytųsi informacija apie realią situaciją uostamiesčio mokyklose, susijusią su psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir platinimu.

Ieškant sprendimų, galinčių padėti spręsti esamą situaciją, konferencijos dalyviams, iš kurių dauguma buvo uostamiesčio mokyklų vadovai, siūlyta suvienodinti mokyklų vidaus tvarkos taisyklės, suvokti, kad jų laikytis privaloma ne tik moksleiviams, bet ir darbuotojams, pripažinti egzistuojančias problemas, tarp jų ir galimą psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei platinimo, neslėpti jų baiminantis susigadinti įstaigos reputaciją, o priešingai – įtraukti tėvus ir bendradarbiauti su policija.

Konferencijoje iškeltas siekis panašaus pobūdžio renginius situacijai ir jos pokyčiams aptarti rengti ir ateityje, nes fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikams galima sukurti tik glaudžiai bendradarbiaujant, bendromis pastangomis. šiandien vykusio renginio metu taip pat vyko diskusija „Policija, savivalda, mokykla-2023“, per kurią policijos, kelių savivaldybių merai, ugdymo įstaigų ir kitų socialinių partnerių atstovai išsakė įžvalgas apie policijos, savivaldos ir mokyklų sąveiką, siekiant sumažinti narkotinių medžiagų, patyčių, smurto plitimą ugdymo įstaigose bei saugesnei aplinkai sukurti. Apibendrindamas pernai nuveiktus pareigūnų darbus, Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas ypač džiaugėsi stabiliai aukštu visuomenės pasitikėjimu policija.

„Klaipėdos apskrities gyventojų pasitikėjimas policija šalies vidurkį lenkia keletą metų iš eilės ir siekia net 84 proc. Policijos pareigūnai ir toliau dės visas pastangas, kad pateisintų žmonių lūkesčius – pagrindiniai Klaipėdos apskrities VPK veiklos prioritetai šiemet bus viešosios tvarkos ir saugaus eismo užtikrinimas, nepilnamečių daromų teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų el. erdvėje ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų atskleidimas,“ – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, teigiamai vertindamas praėjusių metų Klaipėdos apskrities VPK veiklos rezultatus, pabrėžė bendravimo su socialiniais partneriais svarbą. „Klaipėdos apskrities policija, kaip ir visos Lietuvos policija, su socialiniais partneriais yra ir turi išlikti lyg vienas kumštis, nes gerus rezultatus galima pasiekti tik veikiant kartu, keičiantis žiniomis ir gerąja patirtimi,“ – sakė generalinis komisaras R. Požėla.

Didžiausias dėmesys per praėjusius metus buvo koncentruojamas užtikrinti operatyvų ir kokybišką reagavimą į įvykius, proaktyvią veiklą išsiaiškinant teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, į seniūnijas orientuotą prevencinę policijos veiklą, sunkių ir itin sunkių nusikaltimų užkardymą bei ištyrimą, taip pat siekta gerinti policijos pareigūnų ir nukentėjusių asmenų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius, pristatydamas kriminogeninę padėtį apskrityje akcentavo, kad nusikalstamų veikų skaičius, Klaipėdos apskrityje nuosekliai mažėja – per 2021 m. visoje apskrityje užregistruotos 4236 nusikalstamos veikos – 352 mažiau nei 2020 m. Tai yra mažiausias nusikalstamų veikų skaičius per pastaruosius penkerius metus – palyginti 2017 m. apskrityje buvo užregistruotos 6664 nusikalstamos veikos.  Ypač mažėjo vagysčių – jų užregistruota mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – 834-ios – 255 mažiau nei 2020 m., arba 1354-iomis mažiau nei 2017 m. Taip pat mažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei plėšimo atvejų. Išaugo sukčiavimų skaičius – nuo 181 užregistruoto 2020 m. iki 237 registruotų pernai. 

„Vis daugiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų persikelia į elektroninę erdvę. Tačiau jas tiriančių pareigūnų profesionalumo dėka daug jų ir išaiškinama – elektroninėje erdvėje įvykdomų nusikaltimų išaiškinamumas siekia 79 proc.“, – pažymėjo Raimondas Vaitkevičius.

Eismo saugumas taip pat yra vienas iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų. Statistika rodo, kad padėtis Klaipėdos apskrities keliuose gerėja – per 2021 m. užregistruoti 362 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonės, tai yra 21 mažiau nei 2020 m. Per juos žuvo 15 žmonių – 8 mažiau nei 2020 m., kai Klaipėdos apskrities keliuose užgeso 23 žmonių gyvybės. Statistika rodo, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių kilo eismo įvykiai, yra saugaus greičio ir atstumo nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią sankryžose ir pareigų pėstiesiems nevykdymas. Per praėjusius metus Klaipėdos apskr. VPK prižiūrimoje teritorijoje registruoti 66 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo 68 pėstieji. Iš jų 28 pėstieji buvo partrenkti pėsčiųjų perėjose, vienas iš jų žuvo. Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos pareigūnai nuolat itin didelį dėmesį skiria eismo kontrolei – per 2021 m. surengtos 138 policinės priemonės, per kurias patikrintos 30 452 transporto priemonės, nustatyti 1928 KET pažeidimai. Daugiausia priemonių vykdyta avaringiausių savivaldybių – Klaipėdos miesto ir rajono – keliuose.

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų 2021 m. ištirtų nusikalstamų veikų procentas išlieka stabiliai aukštas – siekia beveik 69 proc. Toks laikosi dvejus metus iš eilės ir yra geriausias per pastaruosius penkerius metus.  Itin aukštą Klaipėdos apskrities pareigūnų profesionalumą rodo ir tai, kad trečius metus iš eilės jie tampa konkurso „Metų seklys“ nugalėtojais. Šiemet šis titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams, kurie, kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais, demaskavo vieną didžiausių nevaisingumo problemas sprendžiančių gydymo įstaigų, kuri, galimai, neįtraukdavo visų įvykusių ūkinių operacijų į įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms teikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą. 2021-02-24 dalyvaujant 95 įvairių institucijų pareigūnams, buvo atliktos 24 kratos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, kurių metu paimta apie 500 000 eurų grynųjų pinigų, sulaikyta 13 asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu apribota įtariamiesiems priklausančio turto nemažiau kaip už 1 000 000 eurų.

Itin didelį dėmesį savo veikloje Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai skiria ir prevencijai. Laikantis galiojusių apribojimų dėl COVID-19 pandemijos buvo rengiami susitikimai su įvairiomis visuomenės grupėmis, dalyvauta renginiuose, įsteigtos kelios naujos Saugios kaimynystės grupės ir šiuo metu iš viso apskrityje aktyviai veikia 257 tokios grupės, o Klaipėdos Paupių bendruomenė 2021 m. tapo respublikinio konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ nugalėtoja. Užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą, padėti spręsti gyventojams iškylančias problemas, aktyviai pareigūnams talkino ir 69 policijos rėmėjai ir 16 jaunųjų policijos rėmėjų.

Apibendrindamas pernai nuveiktus pareigūnų darbus, Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas ypač džiaugėsi nuolat augančiu visuomenės pasitikėjimu, kuris, remiantis apklausų duomenimis, šalyje siekia 80 proc.

„Pandemijos akivaizdoje, kylant įvairių socialinių įtampų, pasitikėjimas apribojimų laikymosi kontrolę vykdančia policija ne tik kad nesumažėjo, bet yra kaip niekada aukštas. Tai rodo pareigūnų profesionalumą, nuoširdumą, gebėjimą reaguoti supratingai ir jautriai. Bendravimo ir bendradarbiavimo su žmonėmis tobulinimas ir toliau liks vienas svarbiausių mūsų prioritetų“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dėkojo už puikiai atliktą darbą, pasiektus rezultatus ir akcentavo socialinio dialogo stiprinimo svarbą.

„Bendravimas ir glaudus bendradarbiavimas su savivaldybių, seniūnijų, teisėsaugos institucijų, kitų socialinių partnerių atstovais, įgalina efektyviau spręsti iškylančias problemas. Bus siekiama plėsti išmaniųjų technologijų naudojimą, pareigūnams leisiančių greičiau ir efektyviau atlikti savo funkcijas. Tačiau atjauta aukai, nukentėjusiam asmeniui, supratimas, išklausymas – visada turi būti svarbiausi aspektai pareigūnų veikloje“, – generalinis komisaras R. Požėla.

„Didžiausi pasikeitimai lietė VVĮ antrines įmones. (...) Didžiuliai reikalavimai atsirado skaidrumo srityje. Visos didžiosios įmonės veikia pakankamai skaidriai, bet kai kalbame apie antrines įmones, skaidrumo yra kiek mažiau. Valstybė nori labai sustiprinti būtent šią sritį. Iš esmės buvo suvienodinti reikalavimai antrinėms įmonėms ir VVĮ įmonėms“, – teigė Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovas Vidas Danielius.

Antrinėse įmonėse šiuo metu dirba beveik pusė – 43 proc. – VVĮ dirbančių darbuotojų. Šiandien veikia 43 antrinės įmonės, kurių vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų, o pajamos sudaro apie 70 proc. VVĮ portfelio pajamų. Daugiausia antrinių įmonių priklauso „Ignitis“ ir „EPSO-G“ bendrovėms.

V. Danielius sakė, kad galima pasidžiaugti ir toliau mažėjančiu VVĮ skaičiumi bei ėjimu centralizacijos link.

„Įmonių skaičius tolygiai toliau mažėja. Bendrai valstybės planuose turėtų būti didesnė centralizacija, mažiau valdytojų, mažiau pačių įmonių, mažesnių įmonių, kurios neatitinka valstybės valdomų įstaigų keliamų reikalavimų, jungimas“, – teigė V. Danielius.

Toliau mažėjant valstybei atstovaujančių įmonių skaičiui, judėsime centralizacijos link. Nors pakankamai lėtai, judame to link.

„Toliau mažėjant valstybei atstovaujančių įmonių skaičiui, judėsime centralizacijos link. Nors pakankamai lėtai, judame to link. Tikimės didžiulio šuolio skaidrumo praktikų gerėjime“, – pridūrė jis.

VKC analizės valdysenos skyriaus vadovas Aleksandras Jocys teigė, kad didžiausius VVĮ portfelius 2019 metais valdė Žemės ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija.

„Kalbant apie VVĮ turtą, didžiausią jo dalį valdė Finansų ir Susisiekimo ministerijos, kurioms priklauso du trečdaliai viso valstybės valdomo portfelio, ir tai nėra pasikeitę nuo 2018 metų“, – teigė jis.

Šių įmonių pardavimų pajamos sudaro 75 proc. visų VVĮ pardavimų. Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės į valstybės biudžetą skyrė daugiau nei 70 mln. eurų.

„Finansų ministerijos valdoma „Ignitis“ grupė turi didžiausias pajamas, tai žymiai išaugina Finansų ministerijos portfelio vaidmenį visų pajamų struktūroje. (...) Visgi „Ignitis“ grupė nebeužima svarbiausios padėties dividendų ir pelno įmokos atžvilgiu, matyti vis daugiau diversifikacijos. Susisiekimo įmonės turi žymiai išaugusį indėlį į valstybės biudžetą ir skyrė daugiau nei 70 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų už 2019 metus“, – teigė A. Jocys, pridurdamas, kad 2019 metais į valstybės biudžetą iš viso skirta 149 mln. eurų.

A. Jocys taip pat pažymėjo, kad, nors 2018 metais buvo matyti pakankami prasti grynojo pelno rezultatai, pernai matoma žymiai geresnė situacija – nustatytą pelningumo rodiklį pasiekė 19 įmonių iš 37.

Siektina vidutinė svertinė komercinė VVĮ veiklos nuosavo kapitalo grąža 2019 metais buvo 5,8 proc.

Kalbėdamas apie VVĮ įmonių vadovų atlygius, A. Jocys pabrėžia, kad kuo didesnė VVĮ, tuo pastebimas didesnis atotrūkis tarp VVĮ vadovo atlygio ir atitinkamo atlygio rinkoje – jis yra perpus mažesnis nei privataus kapitalo įmonėse.

Per pastarąjį penkmetį valstybės valdomų įmonių sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau didžioji dalis šio pokyčio įvyko dėl urėdijų sujungimo. Kaip atrodo šis Lietuvos VVĮ portfelis? Lietuva vis dar valdo keletą labai specifinių įmonių, kurių veiklą vargu ar galima pavadinti strategine ar tokia, kurios negalėtų imtis privatus kapitalas. Pavyzdžiui, vienos iš įmonių pagrindinė funkcija yra veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė, kita teikia apgyvendinimo bei reabilitacinio ir komercinio gydymo paslaugas.

Nemaža dalis VVĮ atlieka strategines funkcijas, pavyzdžiui, užtikrina elektros energijos tiekimą, kurias ne visada gali atlikti vien privataus sektoriaus atstovai. Kai kurių VVĮ pagrindinis tikslas nėra ir negali būti uždirbti kuo didesnį pelną – turbūt niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, indėlių ir investicijų draudimo veikla ar kelių transporto priemonių registrų duomenų tvarkymu užsiimanti valstybinė įmonė uždirbtų kuo didesnį pelną. Tačiau visi tikisi, kad net ir pelno nesiekiančios įmonės veiks skaidriai ir efektyviai bei neeikvos valstybės išteklių.

Vis tik daugelis valstybės valdomų energetikos, susisiekimo bei kitų sektorių įmonių veikia rinkos sąlygomis, kartais konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir uždirba pelną. Per šiuos metus valstybė suplanavusi, kad VVĮ indėlis į biudžetą dividendų ir pelno mokesčių sieks 192 mln. eurų. Deja, kitų metų biudžeto projekte ambicijos ir planai jau šiek tiek kuklesni – 166 mln. eurų. Ar tokie beveik 10 mlrd. turtą valdančių ir 5,3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo turinčių VVĮ rezultatai yra patenkinami?

Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategiją.

Pernai Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža siekė 2,1 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį ji sumažėjo iki 1,7 proc. Palyginimui, Švedija valdo 47 VVĮ, ir kiekviena iš jų turi labai konkretų tikslą, kokią nuosavo kapitalo grąžą turi uždirbti – ji svyruoja nuo 6 iki 16 proc. Jei Lietuvos VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siektų 6 proc., per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno. Tai reiškia, kad visus kitų metų planus ir pažadus didinti NPD, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, vaiko pinigus, krašto apsaugos finansavimą ir senatvės pensijas būtų galima įgyvendinti visai nedidinant jokių mokesčių.

Kaip padidinti Lietuvos VVĮ skaidrumą, valdymo efektyvumą, o taip pat į biudžetą atnešamas pajamas? Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategiją. Situacija, kuomet profesionalios samdomos valdybos parengta strategija ir veiklos planai nubraukiami vieno politiko rankos mostu, nėra gerosios praktikos pavyzdys.

Veiklos skaidrumui ir efektyvumui labai padeda įmonės akcijų listingavimas – įtraukimas į akcijų prekybos sąrašą. Tai pritraukia akylas investuotojų ir analitikų akis, kurios gali laiku pastebėti neatsakingus veiksmus ar galimai žalingą politikų kišimąsi į įmonės veiklą. Akcijos kainos pokyčiai, investuotojų bei visuomenės dėmesys priverčia pasitempti ir disciplinuoja.

Deja, šiuo metu iš 54 VVĮ tik penkios yra įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų prekybos sąrašą, ir tik labai maža dalis šių penkių įmonių akcijų dalis yra laisvai prekiaujamos ir prieinamos investuotojams. Šią savaitę sužinojome, kad didžiausias dvi iš jų – bendroves „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Ignitis gamyba“ – planuojama iš šio sąrašo išbraukti. Tačiau tai gali būti tik iš pirmo žvilgsnio bloga naujiena.

Kol kas dėl to, kad tik labai maža dalis šių įmonių akcijų buvo laisvai cirkuliuojančios, jos buvo prieinamos tik smulkiems investuotojams. Tačiau panašu, jog „Ignitis grupė“ šias dvi įmones patraukia iš biržos turėdama ambicijų listinguoti visos grupės akcijas. Toks įvykis galėtų tapti ne tik didžiausiu Baltijos šalių istorijoje pirminiu viešu siūlymu, bet ir daugeliu aspektu būti labai gera naujiena Lietuvai. Deja, toks planas gali turėti ir smegduobių – dukterines įmones iš biržos patraukti labai lengva, bet sugrįžimui į ją didesniu mastu gali, pavyzdžiui, priešintis kai kurie politikai.

Vis tik nekyla abejonių, kad tokiu keliu turėtų eiti ne tik didžiausia, bet ir daugelis kitų pelno siekiančių Lietuvos VVĮ. Greta to, kad šios įmonės turėtų didesnę atskaitomybę, veiktų skaidriau ir efektyviau, tai galėtų tapti visos Lietuvos kapitalo rinkos katalizatoriumi. Šiuo metu dėl listinguotų likvidžių įmonių trūkumo instituciniai investuotojai aplenkia mūsų rinką. Taip pat ir gyventojai, neturintys galimybių gauti teigiamų palūkanų už indėlius, turi mažai alternatyvų investuoti ir į Lietuvos įmonių akcijas, todėl jų santaupos ir investicijos keliauja į kitų pasaulio šalių vertybinių popierių rinkas.

Įsivaizduokime − jei trečdalis didžiųjų pelno siekiančių VVĮ akcijų būtų listinguojamos biržoje, tai leistų pritraukti apie 1,7 mlrd. eurų investicijų (darant prielaidą, kad rinkos kaina būtų artima nuosavo kapitalo vertei). Valstybė turbūt rastų kur šiuos pinigus produktyviai įdarbinti, o investavimo galimybės atsivertų ne tik Lietuvos gyventojams, bet instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams. Šiuo metu pensijų fondai neturėdami alternatyvų Lietuvoje didžiąją dalį gyventojų santaupų investuoja užsienyje.

Apibendrinant, VVĮ akcijų listingavimas atgaivintų Lietuvos kapitalo rinkas, išlaisvintų ne visada efektyviai įdarbintą valstybės kapitalą, suteiktų galimybes smulkiems ir instituciniams investuotojams išlaikyti kapitalą Lietuvoje bei paskatintų VVĮ veikti skaidriau, atsakingiau ir efektyviau. Tai ko laukiame?

„Ministerijos teikiamo Mokslo ir studijų įstatymo keitimo tikslas – pagerinti studijų prieinamumo sąlygas bei pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą ir kokybės augimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Valstybės finansavimą studijoms siūloma skirti visiems stojantiesiems, kurių rezultatai atitinka nustatytą kokybės kartelę. Išimtis būtų daroma tik tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ar kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu, pažymima Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.

Ministerijos teikiamo Mokslo ir studijų įstatymo keitimo tikslas – pagerinti studijų prieinamumo sąlygas.

Tikėtina, pasak ministerijos, kad, įgyvendinus šias nuostatas, priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis iš dabartinio 40 proc. valstybės finansuojamų ir 60 proc. valstybės nefinansuojamų vietų pasikeistų į 80 proc. valstybės finansuojamų ir 20 proc. nefinansuojamų vietų.

Siekiant sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu, skirtu veiklos pažangai skatinti. Jis būtų skiriamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir sudarytų iki 5 proc. bazinio finansavimo.

Norint sumažinti pavienio studento įtaką studijų finansavimui, siūloma lėšas studijoms skaičiuoti pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ neviršytų 25 procentų. Šis pokytis leistų aukštosioms mokykloms pastangas sutelkti ne studentų skaičiui išsaugoti, bet studijų kokybei. Be to, tai sudarytų prielaidas, kad dėstytojų atlyginimas nesikeistų sumažėjus studentų skaičiui.

Šiuo metu aukštųjų mokyklų finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus. Pašalinus studentą, prarandamas ir jam skirtas finansavimas. Tai, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skatina aukštąsias mokyklas išlaikyti studentų skaičių studijų kokybės sąskaita.

Vyriausybei pritarus šie ir kiti Mokslo ir studijų įstatymo keitimai būtų teikiami Seimui.

"Viešumoje vis dar vyrauja nuomonė, kad spausdintinės žiniasklaidos padėtis Lietuvoje yra bloga, tačiau mūsų rezultatai rodo, kad kokybiškos žiniasklaidos poreikis neslopsta", – džiaugėsi "Diena Media News" direktorius Tadas Širvinskas.

Bendrovės valdomų portalų kauno.diena.lt, klaipeda.diena.lt ir diena.lt lankomumas per porą metų išaugo kartais, tai leido įsitvirtinti populiariausių Lietuvos portalų gretose, tačiau didžioji įmonės pajamų dalis susidaro iš laikraščių ir žurnalų leidybos.

"Niekada neabejojome spausdintinės žiniasklaidos galimybėmis Lietuvoje. Ne vienus metus jos buvo gerokai nuvertintos, tačiau tikėjimas, priimti teisingi sprendimai parodė, kad mes neklydome", – sakė pagrindinis "Diena Media News" akcininkas Mindaugas Mickevičius.

Bendrovė pelningai dirbo pastaruosius trejus metus. Pernai pelnas buvo daugiau kaip dešimtadaliu didesnis nei užpernai – viršijo pusę milijono eurų. Šių metų pirmasis ketvirtis buvo dar sėkmingesnis – pajamų gauta daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prie gerėjančių rezultatų prisidėjo praėjusią vasarą atnaujinta "Vilniaus dienos" leidyba.

Niekada neabejojome spausdintinės žiniasklaidos galimybėmis Lietuvoje. Ne vienus metus jos buvo gerokai nuvertintos, tačiau tikėjimas, priimti teisingi sprendimai parodė, kad mes neklydome.

"Sprendimas atnaujinti "Vilniaus dienos" leidybą daug ką nustebino, tačiau mes žinojome, ką darome, neabejojome, kad šis žingsnis pasiteisins – laikraštis yra pelningas, o naujausi rinkos tyrimai rodo, kad jis greitai tapo vienu populiariausių vilniečių ir sostinės svečių gretose", – kalbėjo bendrovės vykdomasis direktorius Egidijus Žilinskas.

Šį pavasarį buvo pranešimų apie sunkią nacionalinės spaudos padėtį: nutraukta "Lietuvos žinių" leidyba, "Lietuvos rytas" informavo, kad nuo kitų metų bus leidžiamas ne penkis, o tris kartus per savaitę. Tuo metu regioninė spauda savo pozicijų neužleidžia. "Diena Media News" leidžiami dienraščiai "Kauno diena" ir "Klaipėda" bus ir toliau leidžiami šešis kartus per savaitę. Tai vieninteliai likę tokio periodiškumo leidiniai Lietuvoje.

"Skaitytojai vertina ne tik tai, kad mūsų laikraščius savo pašto dėžutėse randa šešis rytus per savaitę. Jie turėjo pastebėti, kad per kelerius metus dienraščiai pasipildė temų įvairove, jie tapo informatyvesni ir storesni", – kalbėjo "Kauno dienos" vyr. redaktorius Arūnas Andriuškevičius.

"Jau kelerius metus mūsų skaitytojų būrys ne mažėja, o plečiasi. Šiuo metu vykstančios prenumeratos akcijos rezultatai taip pat leidžia tikėtis, kad kitąmet prenumeratorių turėsime dar daugiau", – džiaugėsi "Diena Media News" pardavimo ir rinkodaros vadovė Erika Nakutienė.

"Diena Media News" yra restruktūrizuojama įmonė, todėl beveik visas pelnas buvo skirtas pagal Restruktūrizavimo planą numatytoms skoloms dengti.

"Diena Media News" Lietuvoje yra maloni išimtis – restruktūrizavimo planas vykdomas tinkamai, todėl tikėtinas taikus susitarimas su kreditoriais dėl restruktūrizavimo proceso baigties anksčiau laiko, – komentavo "Diena Media News" restruktūrizavimo administratoriaus Verslo administravimo centro įgaliotas asmuo Adelė Sokienė.

"Diena Media News" ir jos valdoma bendrovė "Klaipėdos dienraštis" leidžia dienraščius "Kauno diena" ir "Klaipėda", savaitraščius "Vilniaus diena" ir "Klaipėda" rusų kalba, žurnalus "Sveikata", 370, "Agro", valdo naujienų portalus diena.lt, kauno.diena.lt, klaipeda.diena.lt

Projektavimo sektoriuje sutaupyta 4,8 mln. eurų, iš delspinigių, baudų ir išskaitų gauta 4,2 mln. eurų, o peržiūrėjus administracines išlaidas sutaupyta 3,97 mln. eurų.

„Apibendrinant taip jau yra, kad LAKD tvarkosi savo ūkį, matydami, kad trūksta lėšų infrastruktūriniams darbams, objektams, darome viską, kad anksčiau galėtume pradėti įgyvendinti kitus projektus“, - sakė V. Andrejevas.

Pasak jo, už sutaupytas lėšas Kelių direkcija gali anksčiau pradėti įgyvendinti tokius projektus kaip „Megos“, Akademijos sankryžų Kaune, kelio Vilnius-Utena ruožų rekonstravimą.

„Iš viso 2018 m. panaudota 485 mln. lėšų numatytiems darbams, o objektų skaičius, lyginant su 2017 m., padidėjo, todėl sakome, kad darome daugiau už mažiau lėšų“, - teigė V. Andrejevas.

Vasarą susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė 33 valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatus. Pagal šiuos rezultatus, 29 iš 33 kelių - nekokybiški. Kaip parodė auditas, šiais veiksmais iššvaistyta 16 mln. eurų. Už paklotą mažesnį asfalto kiekį Kelių direkcija, administruodama kelių remonto sutartis, pritaikė netesybų ir baudų daugiau kaip už 4,2 mln. eurų.

Kelių direkcijos duomenimis, per 2018 m. įgyvendinti 462 projektai už 485 mln. eurų, ir tai yra 35 projektais daugiau nei 2017 m. (499 mln. eurų) ir 81 daugiau nei 2016 m. (494 mln. eurų).

Kelių direkcijos vykdomi projektai yra finansuojami iš nacionalinio biudžeto lėšų ir ES investicijų fondų.

Lietuvos telekomunikacijų rinkos milžinei ir vienai biržos flagmanų "Teo LT" paskelbus antrojo ketvirčio veiklos rezultatus, finansų specialistai kalba apie nusivylimą, tiesa, ne viskas blogai - įžvelgiama ir teigiamų poslinkių.

"Bendrovės 2014 metų ketvirtojo ketvirčio rezultatai buvo labai stipriai nustebinę, nes buvo pagerėjusi balso telefonijos paslaugų dalis, t. y. ji buvo nustojusi kristi ir net kilo. Tuomet visai pagrįstai buvo kilęs klausimas, ar čia jau įvyko tas rezultatų apsivertimas, lūžis. Bet dabar matome, kad balso telefonijos pajamos toliau krinta, pajamos iš operatorių traukiasi, tad apie lūžį kalbėti nebegalime", - "Teo LT" rezultatus "Verslo žinioms" komentavo bendrovės "INVL Asset Management" fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.

SEB banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius viliasi, kad bendrovės akcijų kainos smukimą turėtų pristabdyti stabili dividendų mokėjimo politika.