Šios skulptūros atsiradimo impulsu tapo Kauno rajone vystomas bendruomeninis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“. Iš viso jame dalyvauja penkiolika Kauno rajone esančių seniūnijų. Kiekviena jų, remdamasi vietos istorijos ir šiuolaikinių sprendimų sinteze, stiprina ir ryškina savo identitetą. Šio tikslo siekti padeda ir į projektą įsitraukiantys menininkai.

„Į Vilkijos veiklas aktyviai įsitraukė būtent menininkas M. Gvildys, kuris yra ir „Kaunas 2022“ komandos narys. Kinetinės skulptūros „Vėjų rožė“ koncepcijos ir lokacijos sprendimai buvo priimti menininkui kalbantis su Vilkijos bendruomenės atstovais“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo „Kaunas 2022“ Regioninių partnerysčių koordinatorė Milda Rutkauskaitė.

M. Gvildžio nuotr.

Naujasis meninis akcentas atsirado Vilkijos prieplaukoje. Ir tai – neatsitiktinis sprendimas. Pirmiausiai, ši lokacija yra svarbus Vilkijos miesto ženklas – čia pat buvo atidarytas Vilkijos L. Armstrongo amfiteatras, vyksta Vilkijos vidurvasario šventė.

„Bažnyčių, muziejų, sinagogų, piliakalnių, dvarų ir panašiai – Lietuvoje nemažai, tačiau upių keltas yra tik Vilkijoje. Tai – ne tik išskirtinis agregatas, tai – kryžkelė, tai – judėjimas. „Kelkis ir judėk“ tapo skulptūros konceptu, todėl jos atsiradimo vieta ir pasirinkta prieplaukoje, prie kelto. Svastika – jos čia dvi –saulės simbolis. Nemunas teka iš rytų į vakarus kartodamas saulės kelią dangumi. Svastikas suka vėjas, o jei jis – palankus – jos sukasi abi ir į skirtingas puses. „Vėjų rožė“ – terminas, naudojamas geografų, vėjų kryptims nurodyti“, – apie kūrinio siunčiamą žinutę pasakojo M. Gvildys.

Tai – ne tik išskirtinis agregatas, tai – kryžkelė, tai – judėjimas.

Vilkija paminėta 1236 metais, todėl pasirinktas gotikinis šriftas, pridūrė menininkas, ir svastikose  galima išskaityti raidę „V“, žyminčią Vilkiją. „Du akmenys – vienas apačioje, kitas – viršuje, simbolizuoja du miestus, du krantus, du pasaulius. Jie sujungti Nemunu, o tarp jų – keltas, judėjimas, laikas, mes“, – vaizdžiai kalbėjo M. Gvildys.

Skulptūra, pasak menininko, nėra orientuota į įprastą estetiką. Aplinka, keltas, upė, saulė, vėjas čia – svarbiausi veikėjai. Tačiau istorinis bei kultūrinis kontekstas – ne mažiau svarbus, bet pateikiamas ne įkyriai, neperšant jokių nuostatų.

Kaip pasakojo M. Rutkauskaitė, skulptūra vadinama „kinetine“ ne veltui – pučiant vėjui ji juda. Dar ir todėl buvo svarbu, kad skulptūros lokacija neribotų atkeliaujančio vėjo gūsių.

„Šių metų liepos 24-ąją, kai Vilkija kvies miesto gyventojus ir svečius į vidurvasario šventę, bus galima išvysti antrąją M. Gvildžio kurtą kinetinę skulptūrą. Jeigu kyla smalsumas sužinoti, kokia ji bus – kviesime į vasaros maršrutą po Kauno rajoną įtraukti Vilkiją ir išvysti ją savomis akimis“, – pokalbį slėpininga mintimi baigė „Kaunas 2022“ Regioninių partnerysčių koordinatorė.

Jis įamžins vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio (1549 – 1616) atminimą.

Ant Vėjų rožę primenančio ženklo grindinyje, prie fontano, bus ir piligriminio žygio M. K. Radvilos-Našlaitėlio keliais žemėlapis. Naują, konceptualų ir gilią istorinę prasmę turintį simbolį Vilniaus miestui ir miestiečiams dovanoja buriuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir privatūs rėmėjai.

„Vilniui trūksta jo išskirtinumą ir istorinę praeitį atspindinčių ženklų. M. K. Radvila-Našlaitėlis yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mecenatų, buvęs Vilniaus valdovas, kuris pargabeno į Lietuvą Baroko pasaulėjautą pačiose jos ištakose, tačiau ligi šiol jo atminimas sostinėje nebuvo tinkamai įamžintas“, - teigia ženklo idėją kūrusi architektė Eglė Truskauskienė, projekuotojų dueto „Dizainerės.lt“ įkurėja.

Įgydamas jūrinį miesto ženklą – vėjų rožę – Vilnius tampa dar vienu žingsniu arčiau jūros, modernių pasaulio sostinių, kuriose gyvena laisvi, drąsūs ir savo idėjomis tikintys žmonės.

Anot jos, garsiausiuose pasaulio miestuose geografams ir atradėjams pagerbti skiriamos pačios garbingiausios vietos. Rotušės aikštė vizualiniais ryšiais susijusi su Našlaitėlio tėvo – Radvilos Juodojo namais Didžiojoje gatvėje. „Čia susikerta pagrindinės žmonių srautų arterijos – Pilies, Savičiaus ir Stiklių gatvės, taigi ženklas ant grindinio padės ne tik vystyti intriguojantį siužetą, bet ir tiksliai susies vietovę, asmenybę ir geografinių atradimų idėją“, - sako E. Truskauskienė.

Jūrinio ženklo atsiradimą Vilniaus miesto centre inicijavo VšĮ „Gold of Lithuania“, kuri surengė istorinę rekonstrukcinę kelionę M. K. Radvilos-Našlaitėlio keliais aplink Viduržemio jūrą 2009-2011 metais. Tikimasi, kad puikiai visose kultūrose atpažįstama vėjų rožė taps nauju Vilniaus kultūros ir turizmo traukos tašku.

„Įgydamas jūrinį miesto ženklą – vėjų rožę – Vilnius tampa dar vienu žingsniu arčiau jūros, modernių pasaulio sostinių, kuriose gyvena laisvi, drąsūs ir savo idėjomis tikintys žmonės“, - sako VšĮ „Gold of Lithuania“ vadovas Donatas Juškus. Anot jo, prieš šešerius metus įvykusios ekspedicijos metu su Vilniaus miesto laiškais buvo aplankyta 60 uostų, o žinia apie Lietuvą, jos sostinę ir Radvilą-Našlaitėlį pasiekė visą Viduržemio regioną – nuo Jeruzalės iki Gibraltaro. D. Juškaus teigimu, Našlaitėliui skirtas ženklas užbaigia ir įprasmina kelionę, kuri gali tapti nauju įkvėpimu ateinančioms kartoms.

2013 metais apie šią kelionę buvo išleista rašytojo Tomo Staniulio knyga „Vėjų valdovas: 7000 jūrmylių M. K. Radvilos Našlaitėlio keliais“ („Versus Aureus“).

Apie M. K. Radvilą

• Mikalojus Kristupas Radvila (Našlaitėlis) 1549 – 1616, ryškus Abiejų Tautų Respublikos politikos, diplomatijos ir kultūros veikėjas, Mikalojaus VI Radvilos Juodojo ir Elžbietos Šidlavietės sūnus. Vaikystę praleido karaliaus Žygimanto Augusto dvare Varšuvoje. Mokėsi Tiubingene, Leipcige, keliavo po Italiją, Austriją, Prancūziją.

• Karys, valdovas, politikas. Dalyvavo karo žygiuose į Livoniją, kariavo su Ivano IV Rūsčiojo pulkais, kartu su Stepono Batoro kariuomene dalyvavo mūšiuose prie Plocko ir Dancigo (Gdansko). 1590 metais karaliaus paskirtas Trakų, o nuo 1604-ųjų – Vilniaus vaivada.

• Keliautojas, atradėjas ir piligrimas. 1582-1583 – įvykdė piligriminę kelionę po Viduržemio jūros miestus, buvo pirmasis lietuvis, aplankęs Kristaus kapą Jeruzalėje, užlipęs ant Egipto piramidžių ir tai aprašęs savo knygoje „Kelionė į Šventąją Žemę, Siriją ir Egiptą“. 1601 m. išleista knyga tapo bestseleriu Europos mastu, šiandien skaičiuojama daugiau kaip 20 leidimų lotynų, lenkų, rusų, vokiečių, lietuvių (1990) kalbomis.

• Lietuviškos kartofrafijos pradininkas. 1611 finansavo ir išleido pirmąjį Lietuvos tikslų topografinį žemėlapį, pats dalyvavo matavimuose. Žemėlapis, išleistas Amsterdame (T. Makowski, Olandija), tapo pagrindu daugeliui tolesniems Lietuvos žemių žemėlapiams.

• Mecenatas – finansavęs pilių, parkų, bažnyčių, vienuolijų statybas, steigė ir teikė paramą spaustuvėms, leido lietuviškas knygas.