O šiemet ši tradicija skaičiavo jau 45-ąją sukaktį. Ji paminėta žymiuoju Viačeslavo Ganelino miuziklu "Velnio nuotaka" – kūriniu, kuris, anot vieno iš režisierių Simono Poškos, yra kiekvieno lietuvo DNR.

Lemtingas sutapimas

Po sėkmingos premjeros daug komplimentų dėl itin profesionaliai atlikto miuziklo sulaukę jaunuoliai ne tik džiaugėsi savo sunkaus, intensyvaus ir visiškai savarankiško darbo rezultatu, bet ir tikisi, jog visų specialybių vyresniuosius mokinius subūręs projektas ateityje bus pakartotas. "Kūrinys yra labai gerai žinomas, tad buvo rizika, kad blogiau jį atlikus labai gerai girdėsis klaidos. Galbūt mūsų opera nelabai išsiskyrė modernumu, bet, manau, ją perteikti mums pavyko labai profesionaliai, nes orkestras ir solistai susidėliojo labai puikiai", – sakė reklamos idėjos bendraautoris Tadas Petrulis.

Paklausti apie kūrinio pasirinkimo motyvą, dvyliktokai atskleidė, kad ne jie rado "Velnio nuotaką" – miuziklas juos radęs pats: režisierė Elzė Fedorcovaitė pasakojo, jog dar vasarą kelios grupelės dvyliktokų svarstė apie tinkamą kūrinį, ieškojo natų, rūpinosi licencija, o kad visi radę tą patį kūrinį, sužinoję vėliau, vieni kitiems pranešdami džiugią žinią.

"Tai labai vertingas kūrinys kiekvienam lietuviui. Bet kuriuo atveju jis yra labai nostalgiškas, nes muzika visiems yra gerai žinoma", – sakė E.Fedorcovaitė. Jos kolega S.Poška dar pridūrė, jog ši muzika ne tik žinoma, bet ir visiems kažką reiškianti. "Galbūt mums, jaunesnei kartai, į kraują ji įaugusi mažiau, bet vyresnė karta žino kiekvieną ariją, kiekvieną tekstą", – pabrėžė jis.

Įkvėpė bendras darbas

Puikiai pavykusia "Velnio nuotaka" besidžiaugiantys dvyliktokai neslėpė: kūrybinis procesas nebuvo paprastas – teko įveikti nemažai iššūkių ne tik ieškant rėmėjų, bet ir repetuojant, dėliojant režisūrinius akcentus ar gaminant dekoracijas.

"Repetuodavome du kartus per savaitę, vienoje repeticijoje stengdavomės peržiūrėti po tris keturias scenas. Repeticijos buvo labai varginančios, nes rinkdavomės po sunkios darbo dienos pamokose, o aš pats repeticijoms ruošdavausi kone visą dieną", – prisiminimais dalijosi spektaklio dirigentas Laurynas Jakutis. Vaikinas pasakojo ir apie savo savarankiško pasiruošimo repeticijoms užkulisius, kai partitūroje skirtingomis spalvomis prisižymėdavo tiek pastabų, kad kartais nesimatydavo net pačių natų.

Scenografas parašė, kad reikėtų 200 metalinių vamzdžių nuo 2 iki 6 metrų, o mane ištiko šokas – ką iš tiesų jis ketina daryti ir ar jis išvis moka virinti vamzdžius?"

"Repeticijose akcentavau: norint, kad opera būtų gera, reikia daug bendro darbo. Visada priimdavau atlikėjų pastabas, nes man buvo svarbu, kad tą muziką atlikti visiems būtų malonu ir patogu, o didžiausia palaima užplūsdavo tuomet, kai prieš save matydavau "kaifuojantį" orkestrą", – sakė jis.

O štai kai kuriems solistams ruoštis buvo net smagu – Uršulės vaidmenį atlikusi Valerija Vitkauskaitė pasidžiaugė, jog viskas jai ėjosi "kaip per sviestą", ir už tai ji dėkinga visai kūrybinei grupei, nes komandinis darbas vyko labai sklandžiai. "Režisieriai Simonas ir Elzė man nusakė, ko nori iš manęs – kokių dainavimo manierų, kokio balso tono norėtų. Aš greitai viską supratau, tad įsikūnyti į Uršulę man buvo ne tik lengva, bet ir smagu. Tai buvo mano kaip vokalistės debiutas ir šios nuostabios patirties tikriausiai nepamiršiu niekada", – pasakojo mergina.

Pravertė močiutės garažas

Paklausti, kur sėmėsi minčių savo "Velnio nuotakos" režisūriniams sprendimams ir kaip sekėsi suvaldyti tokį didelį būrį žmonių, spektaklio režisieriai teigė savo darbą pradėję nuo kruopštaus scenarijaus rašymo, kuris nuo pradinio varianto gerokai kito.

"Kūrybos procese labai daug bendravome – tarėmės su scenografais, choreografais, solistais, pasakydavome jiems savo idėjas, tada išklausydavome jų ir ieškodavome kompromisų – derinti tarpusavyje teko neįprastai daug. Palaipsniui išryškėjo ir bendra spektaklio vizija", – sakė Simonas. Anot Elzės, visi į kūrybinį procesą įsitraukė labai geranoriškai, stengdamiesi vieni kitus išklausyti ir rasti patį geriausią ir visiems priimtiną sprendimą.

"Čiurlioniukams" teko konsultuotis su profesionaliais scenografais ir kostiumų dailininkais, kurie savo idėjomis ir patarimais jiems pagelbėjo labai geranoriškai. O kaip ypač smagų ir daug jėgų pareikalavusį procesą prisimena malūno dekoracijos kūrybą.

"Scenografas man labai ramiai parašė, kad reikėtų 200 metalinių vamzdžių nuo 2 iki 6 metrų, o mane ištiko šokas – ką iš tiesų jis ketina daryti ir ar jis išvis moka virinti vamzdžius?" – pasakojo T.Petrulis.

"Klausėme scenografo, ar Kaune, močiutės garaže sulydyta Baltaragio malūno konstrukcija išlaikys žmogų, juk platforma – trijų metrų aukštyje. O jis atsakė: bandykim", – linksmai šią istoriją prisiminė ir režisierius Simonas. Pasikonsultavus su profesionalais, malūnas vis dėlto buvo sukonstruotas ir išlaikė ne tik vieną bet ir keletą žmonių.

"Kadangi buvau užsiėmęs techniniais organizavimo reikalais, atėjęs į generalinę repeticiją pats gerokai nustebau, kaip puikiai scenoje buvo išnaudoti rekvizitai, choreografija atliepė siužeto vingius, kaip kokybiškai skambėjo choras, orkestras ir solistai, o patį didžiausią įspūdį paliko tie sulydyti vamzdžiai", – įspūdžiais dalijosi T.Petrulis.

Tad V.Ganelino "Velnio nuotaka" nuo šiol – labai ypatingas kūrinys ne tik vyresniajai kartai, bet ir šiemetiniams Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokams, kuris suaugusiųjų gyvenimo link juos pastūmėjo ne tik prasminga ir savarankiška profesine, bet ir gyvenimiška patirtimi.

Iš pradžių garbioji festivalio publika ir jo dalyviai drauge su viso pasaulio lietuviais giedos Tautinę giesmę. Po jos vyks Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų įteikimo iškilmės. O paskui skambės dar vieno festivalio svečio – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – kultinis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“.

Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas, sukurtas Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais. Kelių kartų žiūrovų pamiltas kūrinys nepasiduodantis laiko tėkmei.

Prieš kelerius metus, primena ELTA, miuziklą „Velnio nuotaka“ į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną atvedė kaunietis režisierius Kęstutis Jakštas, pasitelkęs kūrybinę komandą – dirigentą Dainių Pavilionį, scenografę Kotryną Daujotaitę, aktorius Juditą Butkytę, Deividą Norvilą, Jeronimą Milių, Mindaugą Rojų bei kitus menininkus.

Amžiną gėrio ir blogio kovą, tragikomiškas herojų laimės paieškas puikus džiazo meistras V. Ganelinas supynė į melodingą muzikinę sceninę kompoziciją, kuria pasigėrėti progos turės ir festivalio „Operetė Kauno pilyje“ žiūrovai.

Anot vieno iš šio festivalio iniciatorių bei organizatorių Benjamino Želvio, klaipėdiškiai profesionalioje teatro scenoje atgaivinę vieną įsimintiniausių lietuviškų miuziklų, kuris netikėtais dramaturginiais posūkiais nukelia žiūrovą į praėjusius laikus, nors šiame liaudies detektyve su fantastikos elementais pasakojama istorija gali nutikti ir šiandien.

Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas, sukurtas Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais. Jau kelių kartų žiūrovų pamiltas kūrinys nepasiduoda laiko tėkmei. Amžina gėrio ir blogio kova, tragikomiškos herojų laimės paieškos „Velnio nuotakoje“ supintos į melodingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas K. Nevulis „Velnio nuotakos“ Pinčiuką vadina labiausiai jam pritikusiu scenos vaidmeniu: „Kolegos pastebi, kad vaidmuo man „prilipo“ - matyt, tikrai turiu „pinčiukiškų“ charakterio bruožų. Kiekviename iš mūsų yra kažkas angeliško ir kažkas velniško. Pinčiukas atskleidė mano šelmiškąją pusę, leido išgyventi velnišką piktdžiugą ir beviltišką nusivylimą“, - neslepia charizmatiškasis dainininkas. 

Miuzikle „Velnio nuotaka“ išgirsite dainuojant ir kitus puikiai žinomus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus:  Virginijų Pupšį (Baltaragį), Ritą Petrauskaitę (Marcelę), Beatą Ignatavičiūtę (Jurgą),  Mindaugą Rojų (Girdvainį), Dalią Kužmarskytę (Uršulę).

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos Martynas Staškus, scenoje šoks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjai.

Dirbdami daugiausia po pamokų ir savaitgaliais, daugiau kaip 80 moksleivių ir 12 mokytojų miuziklą pagal Kazio Borutos „Baltaragio malūną“ statė tris mėnesius. Miuziklą režisavo teatro mokytoju šioje gimnazijoje dirbantis režisierius ir choreografas Andrius Kurienius, atlikęs ir Baltaragio rolę. Pasak A.Kurieniaus, gimnazijoje pastatyta miuziklo versija nepadarytų gėdos jokiai scenai. „Miuzikle nevaidina profesionalai – šia prasme tai yra mėgėjų menas. Tačiau toks menas nėra žemiau už profesionalųjį. Visų pirma, jis yra daug tikresnis už profesionalųjį meną. Ir vaikams, ir mokytojams vaidinti nėra darbas – jiems tai yra šventė“, – pasakojo režisierius.

Paklaustas, ar mokytojams statant miuziklą nebuvo sudėtinga išeiti iš jiems įprastos pedagogo rolės ir vaidinti kaip lygūs su lygiais su moksleiviais, A.Kurienius atsakė: „Tai priklauso nuo mokyklos. Šioje gimnazijoje nei vienas mokytojas nesijaučia labai aukštai. Niekas čia nebijo prieš mokinius atrodyti juokingai ar keistai. Gimnazijoje tokia atmosfera, kad visi čia jaučiasi kaip bendruomenė.“

Jurgos ir Girdvainio vaidmenis atliko gimnazistai Gustė Zakšauskaitė ir Justinas Budrys, Pinčiuko – Kristupas Morkūnas. Kitus pagrindinius vaidmenis kūrė mokytojai: Uršulė – kuratorė Inga Švedienė, Anupras – tikybos mokytojas Mantvydas Randis, Marcelė – biologijos mokytoja Simona Grušaitė, Raupys – geografijos mokytojas Simonas Šabanovas, dievas ir kunigas – matematikos mokytojas Martynas Zaveckas.

Solistus ir choristus – vyresniųjų klasių gimnazistus – miuziklui ruošė muzikos mokytoja Giedrė Druskienė, choreografiją kūrė ir judesiu scenoje rūpinosi choreografijos mokytoja Eglė Glinskienė, scenografiją kūrė dailės mokytoja Jolita Grabliauskaitė ir technologijų mokytojas Aurimas Adomaitis. Kostiumus, padedami gimnazistų, kūrė technologijų mokytoja Ilona Murašovienė ir kūno kultūros mokytoja Rasa Ciegienė.

G.Druskienė pripažino, kad solistų mokytojų muzikinės partijos skambėjo iš garso įrašų. „Turime mokytojų, kurie scenoje galėtų dainuoti gyvai. Tačiau „Velnio nuotakoje“ reikia ir nemažai vaidybos. Todėl tam, kad mokytojai galėtų koncentruotis į vaidybą, jų solo partijas iš anksto įrašėme. Tačiau balsų niekaip nedailinome, kaip kartais daroma garso įrašų studijose“, – sakė muzikos mokytoja.

„Džiaugiuosi, kad dėl „Velnio nuotakos“ beveik nepraleidote pamokų“, – premjeros dalyvius juokaudamas sveikino gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys. Miuziklą sausio mėnesį planuojama parodyti per labdaros vakarą, skirtą paremti onkologijos ligoniams.

Fenomenalus kūrinys

Meilė nenuspėjama, nesuplanuojama, nepalenkiama, užliejanti laime, bet galinti ir pražudyti – turbūt populiariausias lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“ aprėpia visą meilės galimybių spektrą ir primena jos didingumą.

Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ įkvėpė 1974 m. ekranus pasiekusį pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“. Šis kūrinys įvairiomis progomis ir įvairiais formatais vėliau atgimė dar ne kartą, o miuziklui Viačeslavo Ganelino sukurta muzika tapo fenomenu – ji skamba iki pat šiandien, neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

Pristatydamas profesionalaus teatro scenoje atgimusį miuziklą, jo režisierius Kęstutis Jakštas pasakojo, kad šis pastatymas atskleidžia lietuvių liaudies kodą: „Čia yra viskas: tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – visavertiškai gyventi ir tikėti.“

Personažas – kaip simbolis

„Jurga simbolizuoja lietuvaitės meilės stiprumą, ji – ištikimybės simbolis. Iki šiol išliko tas laukimas, tikėjimas savo mylimuoju, kad anksčiau ar vėliau jis sugrįš. Tai labai gražus lietuviškas moters personažas”, – apie pagrindinę „Velnio nuotakos“ heroję kalbinta dar rudenį pasakojo aktorė Vaiva Mainelytė, įkūnijusi Jurgą A.Žebriūno filme.

„Kai vaidinau Jurgą man buvo 26 metai, viskas buvo šviežia ir gyva, pati buvau labai įsimylėjusi savo vyrą. Manau, kad ir A.Žebriūno buvo toks sumanymas, kad nuotaka būtų „prinokusi“, labai norinti surasti mylimąjį, ištekėti“, – dalijosi mintimis aktorė.

Klaipėdos muzikinio teatro solistė J.Butkytė-Komovienė taip pat pasižymi nepriekaištingu savosios Jurgos atlikimu. Solistės įkūnijama herojė – trapi ir labai patikli. Kalbėdama apie šį mėgstamą vaidmenį, artistė užsiminė, kad jis jai yra žmogiškai savas: „Jurgos vaidmuo emociniu, personažo gylio požiūriu yra artimas mano prigimčiai. Bet jos pasirinkimai man ne visada priimtini.“ Stipria meile deganti ir joje sudeganti Jurga jai romantiškai atrodo tik literatūros kūrinyje, o ne realiame gyvenime, kuriame populiaresnis stiprios, jausmų nevaldomos ir savo gyvenimą tvirtai rankose laikančios moters portretas.

Ir šiandien aktualus

Paklaustas apie „Velnio nuotakos“ aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje, Jurgos tėvą įkūnijantis solistas Šarūnas Juškevičius kvietė pasvarstyti, ar pasaulis iš tiesų yra tiek jau daug pasikeitęs. „Miuziklo pasakojimas yra aktualus – viskas kaip tik taip ir vyksta. Nereikia visko suprasti tiesiogiai, bet mūsų aplinkoje, verslo pasaulyje, panašūs sandėriai sudaromi nuolat, rizikuojant, parsiduodant. O kad ir tiesiogiai žiūrėsime – manote, kad vedybos iš išskaičiavimo jau yra praeities reliktas? Tikrai ne“, – įsitikinęs Š.Juškevičius.

Miuzikle neieškantiems nei gilių prasmių, nei aktualių temų atlikėjas nurodė patį pasakojimo įtaigumą bei fantastišką, ne vieną kartą užbūrusią V.Ganelino muziką. „Pati „Velnio nuotakos“ istorija yra labai įdomi, savotiškas liaudiškas detektyvas su fantastikos akcentais. Šie dalykai visais laikais traukė ir žavėjo žmonės, šiuo metu gal net daugiau nei visada. Prisiminkime ir tai, kad libretą rašė poetinio žodžio meistras Sigitas Geda – jis tikrai nesugadino K.Borutos teksto“, – dėstė solistas.

Širdyje prigyjanti muzika

Baltaragio ir Jurgos duetas net ir tvirčiausios širdies klausytojams išspaudžia ašarą. „Žiūrėjau, kaip kolegos vaidino šį spektaklį, vertinau jį emociniu požiūriu, kaip jis veikia. O jis tikrai veikia“, – tvirtino Š.Juškevičius. Anot jo, muzika yra šio spektaklio širdis, „labai ryškios visų personažų melodinės charakteristikos. Kiekvienas personažas iškart įsimena savo melodija, ritmu, harmonija. Tai visais atžvilgiais puikus kompozitoriaus darbas“.

Š.Juškevičius pripažino, kad ir pats „Velnio nuotakos“ muziką širdyje nešiojasi jau labai seniai, nuo tada, kai būdamas 18 metų pirmą kartą pamatė A.Žebriūno filmą: „Ispūdis buvo labai ryškus. Reikia suprasti, kad tada nieko panašaus nebūdavo – kiekvienas toks muzikinis įvykis, kai skambėdavo mūsų laikmečio muzika – rokas, džiazrokas, – būdavo bomba. Juk ji oficialiai buvo ignoruojama kaip kapitalistinės kultūros išraiška, nepriimtina socialistiniam jaunimui.“

„Velnio nuotakos“ muzikos magijai iki šiol neabejinga ir V.Mainelytė. „Labai gera išgirsti šio miuziklo melodijas, nesvarbu, kur – įvairiose koncertinėse programose ar šou, geras jausmas girdėti savo arijas. Mano anūkei labai patinka, kartais prašo, kad pasiklausytume įrašų. Ir nieko keista – muzika labai paveiki, ji tiko visoms scenoms, monologams įkvėpdavo gilias emocijas“, – pasakojo aktorė.

Ilgąjį kovo savaitgalį palangiškiai ir Palangos svečiai kviečiami pažiūrėti ir pasiklausyti populiariųjų miuziklų. Palangos koncertų salėje vėl karaliaus muzika – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys populiariausius miuziklus.

Kovo 11 dieną bus parodytas vienas populiariausių lietuviškų miuziklų – V. Ganelino ir S. Gedos „Velnio nuotaka“, o kovo 12 d. - žinomas Brodvėjaus miuziklas D. Goggin „Šounuolynas“ (Nunsense).

Kovo 11 d. 19 val. - miuziklas „Velnio nuotaka“. 1972 m. Viačeslavo Ganelino ir Sigito Gedos sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais išlieka vienas iš pačių populiariausių lietuviškų miuziklų, atgimusių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje.

Kovo 12 d. 19 val. - miuziklas „Šounuolynas“. Kompozitoriaus ir libretisto Dan Goggin muzikinė komedija JAV pelnė „Outer Critics Circle“ apdovanojimus už geriausią Brodvėjaus miuziklą, libretą, muziką ir pastatymą.

„Šounuolynas“ – tai komiška vienuolių gyvenimo istorija, priverčianti plačiai nusišypsoti. Hobokeno mažųjų seserų ordino moterų vienuolyne įvyksta nelaimė – nuo Dievo tarnaitės sesers Julijos išvirtos svogūnienės apsinuodija ir miršta beveik visos seserys. Negandos išvengusios vienuolės nusprendžia surengti paramos šou ir surinkti lėšų mirusiųjų vienuolių laidotuvėms. „Šounuolyno“ talentų šou, vienuolių pasirodymai, muzika ir komiškos interliudijos tiesiog pulsuoja linksmybėmis ir didžiuliu noru priversti Jus kvatotis.

Jau per premjeras 2011 m. gruodį didžiausiose Lietuvos arenose pristatytas V.Ganelino ir S. Gedos miuziklas sulaukė grandiozinio publikos susidomėjimo – penkiose didžiausiose Lietuvos arenose apsilankę daugiau kaip 20 tūkst. žiūrovų po kiekvieno spektaklio plojo atsistoję. 2012 m. miuziklą pamatyti panoro taip pat daugybė žmonių. Todėl „Velnio nuotaka“ vėl iškeliauja į gastroles ir artimiausiu metu bus parodyta:

Lapkričio 22 d. 18 val. – Plungės kultūros centre
Lapkričio 26 d. 18 val. – Mažeikių kultūros centre
Lapkričio 27 d. 18 val. – Alytaus kultūros ir komunikacijos centre
Lapkričio 28 d. 18 val. – Panevėžio bendruomenių rūmuose
Lapkričio 29 d. 18 val. – Šiauliuose, koncertų salėje „Saulė“
Gruodžio 3 d. 18 val. – Kaune, kultūros centre „Girstutis“
Gruodžio 4 d. 18 val. – Vilkaviškio kultūros centre
Gruodžio 5 d. 18 val. – Marijampolės kultūros centre
Gruodžio 6 d. 18 val. – Utenos daugiafunkciame sporto centre
Gruodžio 8 d. 17 val. – Vilniuje, „Teatro arenoje“

Šis spektaklis gerokai skiriasi nuo visų prieš tai buvusių pastatymų - režisieriaus Andriaus Kurieniaus sumanymas praturtinti V.Ganelino 1972 m. sukurtą miuziklą naujomis detalėmis iš K.Borutos apysakos „Baltaragio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte” visiškai pasiteisino – spektaklis žavi savo išbaigtumu ir puikiai išvystyta dinamika, rašoma organizatorių pranešime. Geriausi ansamblio „Lietuva” šokėjai nepriekaištingai atlieka choreografės Brigitos Urbietytės pastatytus šokius, su dainininkais vokalinių partijų subtilumus gludina projekto muzikos vadovas Povilas Meškėla, o trijų „Auksinių scenos kryžių” laureatės Vilmos Galeckaitės – Dabkienės sukurta scenografija ir kostiumai suteikia spektakliui ypatingą, mistinę dvasią. Miuziklas pastatytas bendradarbiaujant su valstybiniu dainų ir šokių ansambliu „Lietuva”.

Pagrindinius vaidmenis kuria:
Baltaragis – Povilas Meškėla
Pinčiukas – Ainis Storpirštis
Jurga– Augustė Vedrickaitė / Eglė Jakštytė / Akvilė Matukaitė
Uršulė – Irena Starošaitė / Eglė Špokaitė
Girdvainis – Jeronimas Milius /  Laurynas Baškys
Anupras – Vladas Kovaliovas
Raupys –  Darius Auželis / Artūras Žabas (Beissoul)
Maarcelė – Giedrė Girnytė
Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“