„Tiems asmenims, kuriems šios ligos įtariamos, tyrimai turėtų būti nemokami. Kalbu apie tikslius molekulinius tyrimus, kurie padėtų laiku diagnozuoti labiausiai paplitusias lytiškai plintančias infekcijas, tokias kaip chlamidinė, mikoplazminė ar gonokokinė infekcijos“, – sako Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos Uždegiminių ir užkrečiamųjų odos ligų sektoriaus vadovė gydytoja dermatovenerologė doc. Vesta Kučinskienė.

– Kokios yra pagrindinės lytiškai plintančios infekcijos (LPI)?

– Klasikinės LPI – tai venerinės ligos: sifilis, gonokokinė infekcija (gonorėja), trichomonozė, chlamidinė ir mikoplazminė infekcijos. Per lytinius santykius galima užsikrėsti ir ligomis, kurios nepriskiriamos prie venerinių ligų. Tai – užkrečiamasis moliuskas, gaktos utėlėtumas, niežai. Prie klasikinių venerinių ligų nepriskiriamos virusinės infekcijos ŽIV, AIDS, hepatitai B ir C, tačiau jos gali plisti per lytinius santykius. Užsikrėtus jomis, vyrauja ne lytinių, o kitų organų pažeidimai.

– Kiek paplitusios klasikinės LPI?

– Palyginti su COVID-19 pandemijos laikotarpiu, dabar sifilio atvejų vėl turime daugiau. Taip yra dėl to, kad pandemijos metu patekti pas gydytojus buvo sunkiau. Be to, reikia turėti omenyje, kad kartais esant šiai infekcijai nėra jokių simptomų. Dėl to kai kurie atvejai lieka nenustatyti. 2020 m. oficialus sergamumas sifiliu Lietuvoje  – du atvejai iš 100 tūkst. gyventojų. Tai – mažiausias sergamumas šia liga per visą dešimtmetį. Tai keturis kartus mažiau nei 2013–2015 m., kai šios ligos atvejų tekdavo aštuoni ar devyni atvejai 100 tūkst. gyventojų. Tačiau 2021 m., palyginti su 2020 m., sifilio vėl padaugėjo. Šios ligos oficialiąją statistiką žinome, nes sifilis yra viena iš registruojamų venerinių ligų. Taip pat registruojame kitų bakterinių LPI, t. y. gonokokinės ir chlamidinės infekcijų atvejus. Kitos lytiškai plintančios infekcijos neregistruojamos, jų paplitimą galime žinoti tik tais atvejais, jei atliekami epidemiologiniai tyrimai. Iš virusinių LPI registruojami ŽIV infekcijos ir AIDS ligos atvejai.

Chlamidinę ir gonokokinę infekcijas gali diagnozuoti ne tik dermatovenerologas, bet ir kiti specialistai, pvz. ginekologas arba urologas. Sifilį – tik dermatovenerologas, o ŽIV infekciją – dermatovenerologas, infektologas. Kurią nors iš šių lytiškai plintančių infekcijų diagnozavęs gydytojas turėtų apie tokį atvejį pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) – užpildyti epidemiologinį pranešimą.

Vesta Kučinskienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokie šių ligų simptomai?

– Tipiški simptomai: išskyros iš lytinių organų, įvairūs išbėrimai, pvz., pūslelės, žaizdos, karpos, padidėja šalia lytinių organų esantys limfmazgiai. Išbėrimas gali būti ne tik lytinių organų srityje, bet ir liemens, delnų, padų odoje, burnos gleivinėje. Pastaruoju metu dažniausios besimptomės infekcijos nustatomos, jei pacientai atvyksta pasitikrinti profilaktiškai. Iš bakterinių LPI labiausiai pasaulyje paplitusi chlamidinė infekcija dažniausiai būna besimptomė – net iki 70 proc. užsikrėtusių moterų ir apie 50 proc. vyrų nejaučia jokių simptomų. Mikoplazminė infekcija taip pat dažniausiai yra besimptomė. Kai kuriuos atvejus padeda nustatyti profilaktinė nėščiųjų patikra dėl ŽIV infekcijos, sifilio. Šios ligos nustatomos remiantis laboratoriniais tyrimais.

– Jei LPI neturi jokių simptomų, gal žmogui ir nereikia sunerimti jomis užsikrėtus?

– Šios infekcijos nėra nekaltos, todėl jomis užsikrėtus ar įtarus, kad gali būti jomis užsikrėsta, reikia kreiptis į gydytojus. Lytiškai plintančios infekcijos gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais, tačiau vėliau atsiranda komplikacijų. Jeigu infekcija yra pažengusi toliau, liga gali pažeisti sąnarius, akis. Dėl komplikacijų gali būti pažeisti vidaus, reprodukcinės sistemos organai. Tai atsiliepia vaisingumui: pastojus dažni persileidimai, vargina dubens organų skausmas dėl uždegimo, atsiranda nevaisingumas.

Užleisto sifilio atveju pažeidžiama nervų sistema. Tuomet net ne pats pacientas, o jo artimieji kreipiasi į neurologą, psichiatrą. Pasitaiko sunkių, užleistų atvejų, kai mes, gydytojai, ne iš karto pagalvojame apie venerinę ligą, – pirmiausia galvojama apie kitas vidaus ligas. Ne veltui sakoma, kad sifilis yra didžiausias kitų ligų mėgdžiotojas. Būna, kad tik organizavus daugiadalykius konsiliumus, atlikus daug tyrimų surandamas kaltininkas – kažkada persirgta ir negydyta venerinė liga. Taip pasitaiko kardiosifilio, neurosifilio, akių sifilio atvejų. Tai atvejai, kai pažeidžiama rega, psichika, smarkiai išauga insulto rizika.

Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti LPI tokioms komplikacijoms užbėgama už akių.

– Kokių problemų kyla diagnozuojant LPI?

– Remiantis klinikiniais požymiais, šias ligas diagnozuoti sunku – juk jos dažniausiai būna besimptomės. Nesant simptomų, ligai patvirtinti būtina atlikti molekulinius tyrimus. Deja, šie tyrimai yra mokami tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose – jie nekompensuojami iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. Tai – dar viena priežastis, kodėl oficialūs užsikrėtusiųjų šiomis infekcijomis skaičiai Lietuvoje yra palyginti nedideli. Dėl to, kad šie tyrimai yra mokami, pacientai, ypač jauni ir be simptomų, ne visada linkę profilaktiškai tikrintis dėl LPI. Vis dėlto tiems asmenims, kuriems šios ligos įtariamos, tyrimai turėtų būti nemokami. Kalbu apie tikslius molekulinius tyrimus, kurie padėtų laiku diagnozuoti labiausiai paplitusias lytiškai plintančias infekcijas, tokias kaip chlamidinė, mikoplazminė ar gonokokinė  infekcijos, taip pat trichomonozė. Sifilis ir ŽIV diagnozuojamos atliekant nemokamus kraujo tyrimus, tačiau kitos minėtos infekcijos diagnozuojamos remiantis molekuliniais tyrimais. Jei šių tyrimų neatliekama, besimptomių LPI diagnozuoti ir gydymo skirti negalime.

Lytiškai plintančios infekcijos gali ilgai neturėti jokių simptomų, tačiau vėliau atsiranda komplikacijų.

– Kokie molekuliniai tyrimai atliekami LPI diagnozuoti?

– Dabar atliekami tikslūs nukleorūgščių amplifikacijos tyrimai. Tai molekuliniai tyrimai, grindžiami mikroorgamizmui specifinių genų sekų nustatymu. Atliekant juos, infekciją sukėlęs mikroorganizmas gali būti nustatomas iš neinvazinių mėginių, pvz., iš pirmos šlapimo porcijos. Moterys pačios gali paimti mėginį iš makšties, tačiau tyrimai būna tikslesni, kai gydytojas paima mėginį iš gimdos kaklelio.

Kaip minėjau, molekuliniai tyrimai mokami, tačiau patogu tai, kad vieno ėminio užtenka keliems sukėlėjams  ištirti. Paprastai tiriame dėl keturių klasikinių lytiškai plintančių infekcijų: chlamidinės, mikoplazminės, gonokokinės infekcijų ir trichomonozės.

– Kaip LPI gydomos? Ar galima sakyti, kad dabar jos yra tapusios lengvai pagydomos?

– Bakterinės LPI gydomos antibiotikais. Kartais užtenka vienkartinės vaisto dozės. Kai buvo išrastas penicilinas, efektyvesnio vaisto, skirto sifiliui gydyti, neatsirado. Virusinės LPI gydomos antivirusiniais vaistais. Jei nėra komplikacijų, šios ligos yra lengvai pagydomos. Kartais turime atlikti kontrolinius tyrimus, ar tikrai sukėlėjo organizme nebeliko. Ypač svarbus gydymo užtikrinimas sifilio atveju, todėl baigus gydymo antibiotikais kursą reikia, kad pacientas dar metus laiko lankytųsi pas dermatovenerologą ir atliktų tyrimus. Jei venerinės ligos komplikuojasi ir pažeidžiami vidaus organai, tuomet pagydyti sudėtinga. Infekciją sukėlusį mikroorganizmą vaistais galime sunaikinti, tačiau padarinių lieka.

– Kokie yra su šiomis ligomis susiję mitai?

– Sakyčiau, mitas, kad suaugęs žmogus LPI gali užsikrėsti dalydamasis su sergančiaisiais buities daiktais, rūkydamas tą pačią cigaretę, gerdamas iš tos pačios stiklinės ar lankydamasis viešuosiuose tualetuose. Teoriškai galimas šis plitimo kelias, tačiau literatūroje neradau aprašytų LPI buitinio plitimo klinikinių atvejų. Klasikinėmis LPI užsikrečiama per lytinius santykius.

– Kas geriausiai apsaugo nuo LPI?

– Barjerinės apsaugos priemonės (prezervatyvai ir pan.) apsaugo apie 98 proc. atvejų. Labai svarbu vengti atsitiktinių lytinių santykių. Kalbėdami konkrečiai apie apsaugos priemones, būtent barjerinę kontracepciją, ją rekomenduojame kaip patikimiausią. Ypač svarbu prezervatyvus naudoti analinių santykių metu. Šios srities gleivinė analinio sekso metu labai greitai pažeidžiama. Tiek bakterijos, tiek virusai per tokią gleivinę prasiskverbia ir patenka į organizmą žymiai greičiau. Dėl to analinio sekso metu atsiranda didesnė tikimybė užsikrėsti LPI.

– Ar asmenys, gyvenantys aktyvų lytinį gyvenimą, dėl LPI turėtų tikrintis profilaktiškai?

– Lytiškai aktyviems žmonėms kartą per metus patartina pasitikrinti profilaktiškai – atlikti tikslius molekulinius tyrimus.

Žmonės vis dar gėdijasi LPI, nes, vizito metu rinkdamas anamnezę, gydytojas kartais užduoda nepatogių klausimų. Tačiau pacientui atėjus pasitikrinti profilaktiškai mes tiesiog paprašome paciento pačiam paimti šlapimo mėginį, atliekame tyrimus, sulaukiame jų rezultatų ir tiems, kas neužsikrėtę, daugiau klausimų nebeturime. Esant teigiamiems tyrimų rezultatams, pacientą gydome, visada pakviečiame išsitirti ir lytinį partnerį ar partnerius.

Gleivinė analinio sekso metu labai greitai pažeidžiama. Dėl to atsiranda didesnė tikimybė užsikrėsti LPI.

– Venerinės ligos – tos, kurių bene labiausiai gėdijamasi. Tačiau galbūt požiūris keičiasi ir žmonės jau drąsiau kreipiasi į dermatovenerologus?

– Į mūsų srities specialistus dėl šių ligų dažniau kreipiasi vyrai. Pastaruoju metu jie iš tiesų kreipiasi drąsiau. Vis dėlto norėtųsi, kad jauni žmonės dėl šių ligų tikrintųsi aktyviau. Vyresni nei 16 metų amžiaus asmenys gali pasinaudoti ir anonimine paslauga, t. y. anonimiškai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų. Išsitirti dėl LPI šeimos gydytojo siuntimo nereikia.

– Koks yra šiomis ligomis sergančio žmogaus portretas?

– Tai jauni žmonės, vyrai iki 30 m. amžiaus ir moterys iki 25 m. Dėl sifilio, AIDS neretai kreipiasi ir vyresni vyrai. Chlamidinė, mikoplazminė ir gonokokinė infekcijos yra jaunų žmonių ligos, paplitusios ir tarp paauglių. Nors oficialūs sergančiųjų LPI skaičiai Lietuvoje žemi, tačiau atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šios infekcijos yra paplitusios. Kauno mieste atliktame tyrime chlamidinė infekcija nustatyta net 7,3 proc. jaunų moterų ir šis paplitimas panašus kaip Vakarų Europos šalyse, kur oficialūs lytinių organų chlamidinės infekcijos sergamumo skaičiai yra dideli. Pagrindiniai LPI rizikos veiksniai – jaunas amžius, atsitiktiniai lytiniai santykiai, daug partnerių, dažnas jų keitimas, barjerinės kontracepcijos nenaudojimas. Kaip rodo PSO duomenys, sifilis yra dažniau paplitęs tarp homoseksualių vyrų, komercinio sekso darbuotojų moterų. Jis dažnai aptinkamas poroje su ŽIV infekcija, AIDS. Todėl, imdami kraujo mėginį ištirti žmogų dėl sifilio, visada patikriname ir dėl ŽIV.

– Jūsų patarimas – kaip lytiškai aktyviems žmonėms išlikti sveikiems?

– Pasikartosiu: vengti atsitiktinių lytinių santykių, naudoti barjerinę kontracepciją ir bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti dėl LPI. Tikrintis verta, nes anksti diagnozuota liga daug lengviau pagydoma nei užleistais atvejais.

Pernai Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze). Tai – 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Apie tai ką tik paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.

2015 m. sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė – 14,1, sifiliu – 9,7, gonorėja – 6,7 atvejo. Lyginant su užpernai sergamumas sifiliu ir gonorėja išaugo, o sergamumas chlamidioze nežymiai sumažėjo. Didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus, Šiaulių, Kauno apskrityse, gonorėja ir chlamidioze – Vilniaus apskrityje.

Dauguma užsikrėtusiųjų LPI buvo vyrai. Tačiau nustatyta daugiau chlamidioze užsikrėtusių moterų. Net pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų amžiaus grupėje, tarp kurių – 20 moksleivių.

Būdingas sezoniškumas

Šiltuoju metų laiku padaugėja susirgimų gonorėja, o baigiantis vasarai – sifiliu, daugiausiai chlamidiozės atvejų nustatoma rudenį. Laiku neišaiškinta LPI perduodama partneriui, sukelia sunkių komplikacijų: lyties organų, prostatos, šlapimo takų ar šlapimo pūslės komplikuotus uždegimus, sąnarių uždegimu ir kt.

Naujos gydymo gairės

Medikams didžiulį nerimą kelia, kad pastaraisiais metais pastarosios ligos tapo žymiai atsparesnės gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ką tik vėl perspėjo, kad antibiotikai gydant gonorėją tampa vis mažiau veiksmingi, taip pat padidėjo sifilio ir chlamidiozės sukėlėjų atsparumas. PSO pateikė naujas gaires įveikiant šias LPI: pasiūlė gydant gonorėją atsisakyti visos antibiotikų klasės, rinktis efektyvesnius vaistus sifiliui ir chlamidiozei gydyti.

Specialistės komentaras

„Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovo pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė:

Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau, nei rodo oficiali statistika. Viena šios problemos didėjimo priežasčių – LPI dažnai ilgai nerodo aiškių ženklų. Štai net devynios iš dešimties gonorėja užsikrėtusių moterų serga praktiškai be jokių simptomų. Daugybė žmonių yra užsikrėtę chlamidioze, bet apie tai nieko neįtaria.

LPI „partizanines“ formas galima nustatyti tik pasitelkiant naujausius tyrimų metodus. Pavyzdžiui, besimptominės gonorėjos užkrato gali nepavykti nustatyti mikroskopuojant paprastą lyties organų išskyrų tepinėlį, kaip buvo įprasta daryti anksčiau.

Kita rizika – tokiu būdu tiriant šios ligos sukėlėją Neisseria gonorrhoeae galima supainioti su kitomis Neisseria rūšimis, kurios yra mūsų organizmo mikrofloros dalis. Tiksliau diagnozuoti besimptomę gonorėją įmanoma pasitelkiant gana brangų tyrimo metodą – pasėlį, bet jis taip pat ne visada patikimas dėl trumpo bakterijų gyvavimo paimtame mėginyje.

Situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė prieš kelerius metus, kai pažangiose laboratorijose buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Tai leido efektyviau diagnozuoti ir kitas LPI: chlamidiozę, trichomonozę, mikoplazmas, ureaplazmas, ŽPV, herpesą. Šis labai jautrus tyrimo metodas leidžia nustatyti sukėlėjo DNR – specifinę genetinę informaciją.

Jis padeda atskleisti net labai ankstyvas besimptomes ligos formas. Kuo anksčiau infekcija nustatoma, tuo lengviau ji įveikiama. PGR tyrimą galima atlikti ir iš šlapimo mėginio.

Pakanka bent dvi valandas neplovus išorinių lyties organų surinkti pradinę pirmąją šlapimo porciją, o po to ją pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 2–4 valandas.

LPI linkusios atsinaujinti, todėl praėjus po gydymo 3 ir 6 mėnesiams rekomenduojama išsitirti pakartotinai. Labai atsparus antibiotikams tapo gonorėjos sukėlėjas – per pusmetį liga pasikartoja 7–12 proc. pacientų.

Šalies medikai su nerimu laukia pabėgėlių iš Afrikos antplūdžio, o su jais ir lytiniu būdu plintančių ligų. Esą Lietuvoje gali atsirasti vadinamoji ketvirtoji venerinė liga, kuria čia per visą istoriją sirgo vos keli asmenys.

Žmonijos istorijos dalis

Klaipėdietis, šiuo metu Jurbarke įsikūręs gydytojas dermatovenerologas Pragiedrulis Velička įsitikinęs, kad lytiniu būdu plintančios ligos ir ypač sifilis, niekada nebus visiškai sunaikintos.

"Manyti, kad jas įmanoma sunaikinti, yra utopija. Sifilis išnyks kartu su pasauliu. Tos ligos – dalis žmonijos istorijos. Daugumai nuostabu, iš kur čia dabar jos mus puola. Toks gyvenimas. Sifilis plito ir tarybiniais laikais, nors tai buvo labai griežtai kontroliuojama. Ligonio reikalaudavo išvardyti lytinius partnerius, tik tada imdavo gydyti, dabar viskas kitaip", – prisiminė P.Velička.

Pasak gydytojo, demokratija ir anoniminis sifilitikų gydymas tarsi nukerta galimybes rasti ligos nešiotojus ir situacija tampa nebevaldoma. Juolab į Lietuvą vis dažniau grįžta ir mėgina nuo sifilio gydytis mūsų tautiečiai emigrantai.

"Buvo atvejis, kai į mane kreipėsi Belgijoje gyvenantis lietuvis, ten pasitikrinti galima anonimiškai, bet gydymui jau reikia registruotis, o jis to nenorėjo, todėl atvažiavo į Lietuvą ir ieškojo, kas galėtų padėti, nors tokiu atveju yra begalės formalių problemų, pradedant privalomuoju sveikatos draudimu. Ir tokių interesantų buvo ne vienas, taip pat ŽIV nešiotojai ir sergantieji AIDS. Tad oficiali šių ligų statistika, mano įsitikinimu, yra ne visai tiksli", – mano gydytojas dermatovenerologas.

Serga kūdikiai ir moksleiviai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 257 susirgimai sifiliu ir vienas įgimto sifilio atvejis, taip pat šia lytiškai plintančia liga užsikrėtė keturi šalies moksleiviai.

Daugiau nei pusė sifilio atvejų nustatyta ankstyvos stadijos, vienodai tarp vyrų ir tarp moterų. Latentinis sifilis (paslėptas, nematomas) nustatytas 60-iai kraujo donorų.

Beveik pusė užsikrėtusiųjų sifiliu buvo jauni, 20–34 metų asmenys. Įdomu tai, kad, žvelgiant pagal rizikos grupes, 48 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nepriklausė jokiai rizikos grupei. Vienuolika asmenų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas ir tik du vyrai šia liga užsikrėtė per homoseksualius santykius.

Pernai nėščiųjų patikros metu išaiškinta 16 sifilio atvejų (2013 m. 22 – 2012 m. – 24). Praėjusiais metais diagnozuotas įgimto sifilio atvejis vienam naujagimiui (2013 m. – 2, 2012 m. – 1).

2014 m. sergamumo sifiliu rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 9,1 iki 8,8 atvejo. Aukščiausias sergamumas 2014 m. užregistruotas Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse, žemiausias – Tauragės ir Panevėžio apskrityse.

Skambina pavojaus varpais

Tačiau bemaž didžiausias iššūkis Lietuvos laukia kartu su atvykstančiais pabėgėliais. Vokietijos medikai jau skambina pavojaus varpais. Nemažai atvykusiųjų serga AIDS, sifiliu ar kitokiomis vakariečiams nežinomomis ligomis.

"Kai paskaitau, kas vyksta Vokietijoje, baisu, juk jie serga ne tik AIDS, ŽIV ar sifiliu, kai kurie jų į mūsų kraštus atgabens ir vadinamąją ketvirtąją venerinę ligą – minkštąjį šankerį, kurį pas mus per visą istoriją tik du jūrininkai buvo atvežę iš Afrikos", – prisiminė P.Velička.

Minkštasis šankeris – lytiškai plintanti užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Haemophilus ducreyi.

Tai – labai retai registruojama liga. Minkštasis šankeris yra paplitęs Afrikoje, Karibų jūros ir Pietvakarių Azijos vietovėse. Kenijoje, Gambijoje ir Zimbabvėje minkštasis šankeris yra dažniausia išorinių lytinių organų išopėjimo priežastis.

Pasak gydytojo, su pabėgėlių antplūdžiu Lietuvos laukia neprognozuojami iššūkiai vietos medikams. Tad lytinių susirgimų statistika gali stipriai keistis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro statistika

2014 m. Lietuvoje užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejis. Atitinkamai 2013 m. – 177, 2012 m. – 160, 2011 m. – 166, 2010 m. – 153, 2009 m. – 180.

Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2014 m.) užregistruoti 2 378 ŽIV infekcijos atvejai.

Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2014 m. užregistruoti Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskrityse, žemiausi – Alytaus, Tauragės ir Panevėžio apskrityse.

Analizuojant sergamumo ŽIV rodiklius miestuose ir rajonuose, aukščiausi sergamumo ŽIV infekcija rodikliai 10 tūkst. gyventojų 2014 m. nustatyti Rietavo sav., Švenčionių r. ir Visagino, Klaipėdos bei Palangos miestuose.

Pagal galimą užsikrėtimo būdą 47 proc. asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, 27 proc. asmenų – vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 8 proc. – homoseksualių santykių metu, du perinatalinio (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo atvejai, 17 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas.

2014 m. Lietuvoje registruoti 449 susirgimai chlamidioze (2013 m. – 306), 257 – sifiliu (2013 m. – 269), 165 – gonorėja (2013 m. – 190).

2014 m. aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai užregistruoti Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse. Daugiau nei pusei asmenų sifilis diagnozuotas ankstyvos stadijos, 11 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis. Pagal lytį, sifilis nustatytas beveik vienodam skaičiui tiek vyrų tiek moterų.

Susirgti iš meilės – tai ne tik dūsauti, prarasti apetitą ir gyvenimo džiaugsmą, kurį, atrodo, gali sugrąžinti tik mylimojo dėmesys. Ne mažiau nei sielos yra pavojingos lytiškai plintančios ligos.

Daugiau nei 30 bakterijų

Lytiškai plintančios ligos – infekcijos plinta lytinių kontaktų metu. Kai kurios šių infekcijų perduodamos per odą arba iš motinos kūdikiui per gimdymą ar žindant krūtimi.
Dažnai lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusieji nejaučia jokių simptomų. Būna, kad jie pasirodo staiga ir greitai išnyksta arba kai kurie požymiai pasireiškia po keleto savaičių, mėnesių ar net metų.

"Dažniausiai pasireiškiantys lytiškai plintančių infekcijų požymiai – niežėjimas, bėrimas, paraudimas, skausmas lytinių organų srityje, skausmas šlapinantis, neskaidrus stipraus kvapo šlapimas, žaizdelės ir pūslelės ant lytinių organų ir aplink juos, spazmai, maudimas pilvo srityje, genitalijų karpos, išskyros iš šlapimo ar lytinių organų", – aiškina Kauno visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė.

Egzistuoja daugiau nei 30 skirtingų bakterijų, parazitų ir virusų, kurie perduodami seksualinių kontaktų metu.

Gali sukelti vėžį

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastaruoju metu didėja sergamumas lytinio kontakto būdu plintančiomis chlamidijų sukeltomis ligomis.

Daugiausia serga 25–34 metų žmonės, du trečdaliai jų – moterys. Chlamidiozė yra dažnai pasitaikanti infekcija, kurią sukelia bakterija. Ja užsikrėtus dažnai nebūna jokių simptomų. Negydoma liga gali sukelti šlapimtakio, gimdos kaklelio, išeinamosios angos gleivinių, akių junginės uždegimus, nevaisingumą, pažeisti sąnarius.

Dar viena klastinga infekcija, perduodama lytinių kontaktų keliu, – žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

"Šis virusas sukelia genitalijų karpas tiek vyrams, tiek moterims. Juo gali užsikrėsti kiekvienas, kuris turėjo lytinių santykių. Užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie vis tiek gali virusą perduoti kitiems. Vienu metu žmogus gali būti užsikrėtęs net keletu ŽPV tipų. Virusas gali likti žmogaus organizme ir per ilgesnį laiką sukelti audinių piktybėjimą ir vėžį bei tokius nemalonumus, kaip genitalijų karpos, gerklės ir gerklų papilomatozės. Kai kurios šio viruso formos gali sukelti gimdos kaklelio vėžį", – perspėja G.Mačiulytė.

Iš visų onkologinėmis ligomis Lietuvoje sergančių moterų 6 proc. serga gimdos kaklelio vėžiu. Riziką susirgti šia liga mažina saugi ir atsakinga lytinė elgsena, tinkama asmens higiena, skiepai nuo ŽPV, ankstyva ikivėžinės būklės diagnostika. Nuo 2008 m. privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 25–60 metų moterys kartą per trejus metus gali nemokamai tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio (atliekamas PAP testas).

Paveikia nervų sistemą

Kauno visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė G.Mačiulytė pastebi, kad vis dar labai aktualios dvi bakterijų sukeliamos ligos: gonorėja ir sifilis.

Gonorėją sukelia bakterija, gyvenanti lytinių organų, akių, gerklės, išeinamosios angos gleivinėje. Simptomai pasireiškia po 3–5 dienas trunkančio inkubacinio periodo. Dažniausiai atsiranda pūlingų išskyrų ir skausmas šlapinantis, o kartais simptomai nepastebimi. Laiku negydoma liga progresuoja ir gali sukelti nevaisingumą.

Laiku negydomas sifilis sukelia sąnarių skausmus, plaukų slinkimą ir kepenų uždegimą. Vėliau sifilis paveikia nervų sistemą, širdį ir kaulus, paskutinėje ligos stadijoje žmogus suserga psichikos liga arba paralyžiumi.

Šia liga gali užsikrėsti infekuotos motinos vaisius. Laiku diagnozavus ligas ir pradėjus gydymą, galima išvengti komplikacijų.

ŽIV – visam gyvenimui

Džiugi žinia, kad praėjusiais metais Kauno mieste nebuvo nustatyta naujų ŽIV atvejų.

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Paskutinė ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS – įgytu imunodeficito sindromu. Ši besimptomė liga plinta lytinių kontaktų metu, per kraują, arba virusą savo kūdikiui perduoda infekuota motina. Tai liga visam gyvenimui, tačiau laiku pradėjus gydymą tampa beveik neužkrečiama lytinių kontaktų metu, žmogus nuolat vartoja antiretrovirusinius vaistus ir stebimas gydytojų gali nugyventi ilgą ir prasmingą gyvenimą.

Hepatitas B – sunki hepatito B viruso sukeliama liga, pereinanti į kepenų cirozę, vėžį. Hepatito B virusas plinta per užkrėstą kraują, lytinius santykius, užsikrėtusi moteris virusą gali perduoti savo kūdikiui per nėštumą, gimdymą arba žindydama krūtimi. Tiesa, nuo šių metų į mūsų šalies vaikų profilaktinių skiepų kalendorių įvesta hepatito B vakcina, kuri sušvirkščiama kūdikiui per pirmąsias 24 gyvenimo valandas, siekiant jį apsaugoti nuo šios sunkios ligos.

Visuomenės sveikatos specialistė G.Mačiulytė pataria vengti atsitiktinių lytinių santykių, naudoti apsaugos priemones, o atsiradus ligos požymių ar kylant bent menkiausiai abejonei nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastarųjų penkerių metų (2009 - 2013) laikotarpį Lietuvoje sifilis diagnozuotas 103 nėščiosioms. Per šį laikotarpį užregistruoti devyni įgimto sifilio atvejai (5 berniukams ir 4 mergaitėms).

Pernai – 22 nėščioms diagnozuotas sifilis ir dviem vaikams nustatytas įgimtas sifilis. Pastaraisiais metais kasmet nėščiųjų patikros metu diagnozuojama apie 20 sifiliu užsikrėtusių nėščiųjų. Iš viso 2013 metais užregistruoti 271 susirgimai sifiliu, ir tai yra 15,9 proc. daugiau nei 2012 metais (228 sifilio atvejai).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį (1990-2011) ES/EEE šalyse užregistruota virš 3 tūkstančių įgimto sifilio atvejų. Pavyzdžiui, 2011 m. ES/EEE šalyse užregistruoti – 88 atvejai. Bendras ES/EEE šalių sergamumo įgimtu sifiliu rodiklis 2011 metais buvo 3,2 atvejai 100 tūkst. gyvų gimusiųjų.

Daugiausia įgimto sifilio atvejų nustatyta Bulgarijoje (38), Lenkijoje (14), Portugalijoje (10) ir Rumunijoje (10). Didžiausias sergamumas įgimtu sifiliu 2011 metais užregistruotas Bulgarijoje (53,6 atv./100 tūkst. gyv.).

Siekiant išvengti įgimto sifilio, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visoms nėščiosioms siūloma nemokamai atlikti sifilio tyrimą. Nuo 2007 metų visos nėščiosios Lietuvoje dėl sifilio tiriamos du kartus – iki 12 nėštumo savaitės ir 29 - 40 nėštumo savaitę. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Sifiliu serganti nėščioji užkrečia vaisių per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Infekcija gali patekti ir iš gimdymo takų, maitinančios motinos sifilio sukėlėją gali perduoti tik tais atvejais, jei ant krūtų yra sifilio bėrimų.

Negydyto sifilio infekcija maždaug trečdaliui nėščiųjų gali sukelia abortus, negyvagimio gimimą ar priešlaikinį gimdymą. Nėščiosios, sergančios sifiliu, 70 - 100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį. Toks naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų pabrinkimą ir kitus sunkius pažeidimus. Vėlyvo įgimto sifilio požymiai: „balno nosis“, radialiniai įplyšimai apie burną, kurie gyja randais, dantų, sąnarių pažeidimai ir kiti požymiai.

Sifilis – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kuria užsikrečiama visų rūšių: vaginalinių, analinių bei oralinių santykių, metu. Sifilis plinta per užkrėstą kraują ar jo produktus. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs sifiliu žmogus. Sifilio sukėlėjas į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra sifilio bėrimų.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina šalis imtis sifilio prevencijos priemonių ir siekti, kad šalyse būtų sudarytos sąlygos eliminuoti įgimtą sifilį.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 177 susirgimai sifiliu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Centro duomenimis, tai penkiais atvejais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sifilis šiemet diagnozuotas 93 vyrams ir 84 moterims. Aštuoniems asmenims sifilis išaiškintas vėlyvoje stadijoje.

Tarp užsikrėtusiųjų sifiliu – keturi nepilnamečiai: trys berniukai iš Šiaulių, Kauno, Jonavos ir mergaitė iš Vilniaus.

Sifilis šiemet išaiškintas 17 nėščiųjų, iš kurių viena penkiolikmetė. Apie pusė sifiliu užsikrėtusių nėščiųjų infekcijos šaltinio nežinojo.

Nėščiosioms dėl sifilio perdavimo rizikos vaikui rekomenduojama pasitikrinti. 

Šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje atlikta 10 tūkst. daugiau tyrimų dėl sifilio, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Sifilis – lytiškai plintanti infekcija, kurios sukėlėjas į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.