LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad šiemet augo nominali paskolų portfelio vertė, tačiau įvertinus kaštus ir infliaciją reali suteiktų paskolų suma yra apie 5 proc. mažesnė nei prieš metus.

„Bankų suteiktų paskolų portfelis (...) šiais metais auga lėčiau, vis dar auga. Paskutiniais, rugpjūčio duomenimis, įmonių paskolų portfelis nominalia verte augo 2,7 proc. per metus. Bet jeigu žiūrime į realius dydžius, atmetus infliaciją, tai realūs dydžiai yra mažesni – mes esame neigiamoje teritorijoje“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė J. Markevičius.

Komitetas aptarė verslo kreditavimo tendencijas ir valstybės paramos verslui priemones.

LB atstovo teigimu, skolinimą verslui labiausiai stabdo išaugusios palūkanos: „Dėl pakilusių palūkanų verslo paskolų portfelis auga reikšmingai lėčiau, bet naujas skolinimasis nėra sumažėjęs, jis yra panašus, kaip ir anksčiau“.

Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė sako, kad šiuo metu bankai turi pakankamai lėšų skolinimui ir galėtų didinti kreditavimą verslui, bet šis dėl infliacijos ir augančių palūkanų nelinkęs skolintis daugiau.

Iš bankų pusės tai bendrai žinutė viena – jie skolinti gali, lėšų bankų sistemoje yra daug ir jie norėtų daugiau skolinti, jeigu paklausa būtų stipresnė.

 

„Iš bankų pusės tai bendrai žinutė viena – jie skolinti gali, lėšų bankų sistemoje yra daug ir jie norėtų daugiau skolinti, jeigu paklausa būtų stipresnė. (...) Jeigu mes vertintume šiandien verslo situaciją ir lygintume, kokia ji buvo prieš metus, tai ji finansiškai yra silpnesnė ir pagrindinė priežastis yra infliacija ir Euriboras. Tiesa, mūsų verslas buvo sukaupęs gana nemažus rezervus“, – komitete trečiadienį sakė E. Čipkutė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad gamybos įmonės finansuojamos nepakankamai.

„Deja, gamybinės įmonės visgi yra kredituojamos nepakankamai, matyt, jų balansai nėra tokie puikūs ir geri“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė V. Janulevičius.

LB duomenimis, paskolų daugėja visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, o smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas augo apie 7 proc. ir buvo didesnis nei didelių įmonių.

Įmonėms šiuo metu per mėnesį suteikiama apie 300 naujų paskolų, vidutinė jų palūkanų norma siekia apie 6 proc. – šiek tiek daugiau nei euro zonoje (apie 5,5 proc.), teigia LB.

Jo duomenimis, bendrovės skolų grąžinti nevėluoja, o neveiksnių paskolų lygis siekia 1,8 proc. ir yra istoriškai žemas.

„Antrojo šių metų ketvirčio apklausa rodo, kad atsigaunanti ekonomika skatina paskolų paklausą ir gerina bankų lūkesčius dėl augsiančios įmonių finansavimo paklausos. Svarbu, kad bankai tinkamai vertintų rizikas, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje dauguma bankų įžvelgia susiformavusių disbalansų“, – sako Paulina Zlatkutė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.

Antrą ketvirtį skolinimo reikalavimai iš esmės nesikeitė, būsto ir vartojimo paskolų teikimo standartus griežtino po vieną banką. Keli bankai nurodė, kad dėl išaugusios konkurencijos mažino vidutinės rizikos būsto paskolų maržą. Reikšmingų skolinimo standartų pokyčių bankai neprognozavo ir trečiąjį ketvirtį: vienas bankas planavo šiek tiek griežtinti skolinimo įmonėms standartus, kitas – šiek tiek švelninti vartojimo paskolų standartus.

Nuo pandemijos pradžios mažėjusi vartojimo paskolų paklausa antrą metų ketvirtį augo keturiuose iš septynių vartojimo paskolas teikiančių bankų. Tą daugiausia lėmė išaugęs vartotojų pasitikėjimas ir ilgalaikio vartojimo prekių poreikis. Toliau augo būsto paskolų paklausa. Du iš devynių bankų taip pat teigė, kad augo verslo paskolų paklausa, tačiau ją ir toliau neigiamai veikia įmonių skolinimasis iš alternatyvių šaltinių. Dalis bankų tikėjosi, kad finansavimo paklausa augs ir kitą ketvirtį, prognozuojama, kad labiausiai augs trumpalaikių paskolų ir paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (4 iš 9 bankų) paklausa.

Analizuojamu laikotarpiu namų ūkių ir daugumos įmonių būklę bankai vertino teigiamai. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio sektorius – jo įmonių būklę palankiai vertino septyni iš devynių bankų. Atitinkamai daugiausia bankų nurodė ir padidėjusią bei toliau didėsiančią konkurenciją dėl skolinimo šios veiklos įmonėms. Taip pat bent pusė apklaustųjų teigė, kad konkurencija didėjo skolinant apdirbamosios gamybos įmonėms ir namų ūkiams.  

Statybos ir transporto įmonių finansinę būklę bankai vertino kaip vidutinišką, viešbučių ir restoranų – kaip blogą. Pastarajam segmentui skolinimą ribojo 7 iš 9 bankų, tiesa, 6 iš 9 manė, kad viešbučių ir restoranų padėtis visgi gerėja.

Bankai prognozuoja tolesnį nekilnojamojo turto (NT) kainų didėjimą: naujos statybos butų brangimo tikėjosi visi apklausoje dalyvavę bankai, senos statybos – 8 iš 9 bankų. Du respondentai manė, kad augimas bus itin spartus ir viršys 10 proc. Dauguma apklaustų bankų nurodė pastebį disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, komercinio NT segmente disbalansų įžvelgė trečdalis bankų. Bankai teigė, kad disbalansai būsto rinkoje susiformavę ir paklausos, ir pasiūlos pusėje, o dalis vertino, kad gyvenamojo NT kainos per didelės.

Lietuvos banko apklausoje dalyvavo keturi šalyje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai. Apklausa siekiama gauti informacijos apie bankų skolinimo veiklą: taikomus kreditavimo standartus, paskolų namų ūkiams ir įmonėms sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt.

„Kalbant apie verslo paskolas, paskolų portfelis visuose segmentuose traukiasi. Likutis traukėsi visuose segmentuose, labiausiai sumažėjo prekybos sektoriuje. Prekybos sektorius nuėjo į kapitalo rinką ir kai kur didieji žaidėjai platino obligacijas. Vienas pagrindinių veiksnių yra susijęs su viešųjų finansų injekcijomis – pakaitumas tarp viešųjų finansų ir bankų paskolų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tuo metu gyventojų paskolų portfelyje dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. – iki 8,8 mlrd. eurų.

Indėliai bankuose 2020 metais augo beveik 30 proc. – iki 32 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau nei trečdaliu.

„Kokios priežastys, jei kalbame apie gyventojus – taupymo normos augimas, kas pirmiausia reiškia vartojimo nukritimą. Jeigu kalbame apie įmones – viešųjų finansų injekcijos, taip pat šioks toks investavimo planų pristabdymas ir neapibrėžta situacija, kai projektai, plėtra atidedama ateičiai“, – sakė V. Vasiliauskas.

Tiesa, pastebima, kad nuo 2020 metų vidurio naujų verslo paskolų srautas pastebimai auga – antrą pusmetį atsigavęs naujų verslo paskolų srautas jau buvo 20 proc. didesnis nei 2019 metų antrą pusmetį.

„Bus įdomu sekti tendencijas, kaip judės šiais metais. Matysime, ar galime kalbėti apie situacijos pasikeitimą, ar ne. Bet akcentuoju, kad paskolų srautas, panašu, kad auga“, – teigė V. Vasiliauskas.

„Ši priemonė sulaukė didelio susidomėjimo verslo bendruomenėje – pasirašyta beveik 2800 sutarčių dėl palūkanų kompensavimo. Prieš metus priemonę teko sustabdyti išnaudojus visas tam skirtas lėšas“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams palūkanos bus iš dalies kompensuojamos iš finansų įstaigos gavus ir panaudojus investicinę ar apyvartinę paskolą ar sudarius finansinės nuomos sutartį verslo reikmėms.

Taip pat apyvartinių paskolų palūkanos bus kompensuojamos ir gavusiems paskolas per priemonę „Sutelktinės paskolos „Avietė“. Paskolų ir lizingo sandorių palūkanos galės būti kompensuojamos iki 36 mėn. trukmės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse registruotiems ir iki 5 metų veikiantiems verslo subjektams numatoma kompensuoti iki 80 proc., o veiklą vykdantiems ilgiau kaip 5 metus – iki 50 proc. paskolos ar lizingo sandorių palūkanų.

Kitose šalies savivaldybėse registruotiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų veiklos trukmės, gali būti kompensuojama iki 95 proc. paskolų ar lizingo sandorių palūkanų sumos.

Verslo atstovai kompensacijų galės kreiptis nuo vasario 17 dienos iki 2022 metų spalio 31 dienos.

„Neretai veiklą pradėjusi smulkaus verslo įmonė po kurio laiko tarsi atsiduria finansavimo vakuume. Valstybinių institucijų teikiamos verslo pradžios finansavimo priemonės jau nebetinka, o tradiciniai kredituotojai, tokie kaip bankai, kredito unijos, paskolų neskuba suteikti, nes įmonė pernelyg jauna. Bankai dažniausiai yra atsargūs, jie linkę skolinti didesnėmis paskolų sumomis, labiau pasitiki jau sustiprėjusiomis įmonėmis. Šį vakuumą kaip tik ir užpildo alternatyvūs finansuotojai. Dėl lankstaus rizikos vertinimo, paskolos suteikimo greičio juos ir yra patogiausia rinktis jaunam verslui, norinčiam sparčiai augti ir stiprėti“, – sako smulkaus verslo partnerių „Credital verslui“ vadovas Linas Armalys.

Alternatyvaus finansavimo sektoriuje taikomas lankstesnis rizikos vertinimas nei bankuose, daugiau dėmesio skiriama paties verslininko patikimumo vertinimui, dažniausiai nereikalaujama įkeisti nekilnojamojo turto. Todėl paskolos gali būti suteikiamos platesniam įmonių ratui, o pasiskolinti lėšų galima ir per vieną darbo dieną, kai tuo tarpu bankuose toks procesas gali užtrukti iki mėnesio.

Smulkiesiems verslininkams verslo pradžioje finansinių srautų suvaldymas dažnai tampa nemenku iššūkiu, nes įmonei augant sparčiai didėja išlaidos, o pajamos grįžta tik po kurio laiko, pardavus prekes ar paslaugas. Todėl dažniausiai tokiam verslui yra aktualu imti smulkias paskolas apyvartinėms reikmėms. „Credital verslui“ duomenimis, vidutinė įmonių prašoma skolinimosi suma yra 6-7 tūkst. eurų, o skolinimosi terminas iki 12 mėnesių.

Pasak L. Armalio, pasiskolinusios iš alternatyvaus finansuotojo ir tinkamai panaudojusios paskolą, įmonės greičiau auga, rodo geresnius veiklos rezultatus. Tuomet jau pažengusiai įmonei, po dviejų-trejų veiklos metų, atsiveria platesnės galimybės reikiamam tolesniam plėtros finansavimui. Įmonė jau turės veiklos istoriją, stabiliai augantį pelną, galbūt turto, todėl verslo plėtrai galės skolintis didesnes sumas ir ilgesniam laikui iš bankų ar kredito unijų.

Nepaisant šaltinio, iš kur skolinamasi verslui finansuoti, įmonės kredito istorija priklauso tik nuo finansinės drausmės – ar laiku atsiskaitoma už turimas paskolas, su esamais verslo partneriais, ar laiku mokami mokesčiai ir kt. L. Amalio teigimu, įmonės patikimumas paprastai yra didesnis tais atvejais, kai įmonė jau buvo pasiskolinusi ir įrodė, kad sugeba sėkmingai grąžinti paskolą nei ta, kuri apskritai niekada neturėjusi finansinių įsipareigojimų. Įmonė, turinti teigiamą kredito istoriją, įgyja didesnį kredituotojo pasitikėjimą ir galimybes ateityje pasiskolinti daugiau. 

Mažiau nei dešimtadalis mažų ir vidutinių įmonių pateikė arba ketina teikti paraiškas 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijoms gauti. Dar 12 proc. įmonių svarsto tokią galimybę, o trys ketvirtadaliai smulkiųjų verslininkų apsisprendė išvis nepretenduoti į finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Įmonių projektų finansavimas iš naujojo periodo ES fondų lėšų dar tik įsibėgėja, todėl natūralu, kad verslininkai neskuba prie ES investicijų aruodo. Tikėtina, kad patvirtinus daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui aktualių investicinių priemonių krypčių, įmonių entuziazmas didės. Tačiau bendros tendencijos jau aiškėja – į ES fondų finansavimą dažniausiai pretenduoja ne mažos, o vidutinės įmonės, ypač užsiimančios gamybine veikla“, – komentavo tyrimą inicijavusios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Atlikto tyrimo duomenimis, paraiškas ES fondų investicijoms pateikė arba ketina pateikti 33,3 proc. daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių ir vos 7 proc. įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių.

„Tokios tendencijos rodo, kad pats smulkiausias šalies verslas pasigenda tinkamų ES struktūrinių fondų priemonių verslo plėtrai arba skeptiškai vertina savo galimybes pasinaudoti šiais instrumentais. Ankstesniu ES fondų periodu vienu sėkmingiausių panašių instrumentų tapo verslo finansavimas iš Verslumo skatinimo fondo – lengvatinės paskolos iš šio fondo buvo suteiktos daugiau nei 1200 pradedančių ir veiklą plėtojančių smulkiųjų verslininkų“, – komentavo LCKU vyr. ekonomistas.

Investicijų iš 2014-2020 m. ES fondų galimybėmis aktyviausiai kol kas domisi gamybos sektoriuje dirbančios smulkios ir vidutinės įmonės – 26,8 proc. jų nurodė pateikusios arba planuojančios pateikti paraiškas finansavimui gauti. Tokius pat ketinimus nurodė vos 5,3 proc. prekyba užsiimančių įmonių, 8,5 proc. fizinių paslaugų teikėjų ir vos 5 proc. intelektualines paslaugas teikiančių smulkių ir vidutinių verslininkų.

Lietuvos smulkiojo verslo atstovai į banką dažniausiai kreipiasi norėdami pasiskolinti apyvartinių lėšų, rodo „Swedbank“ duomenys. Per trečiąjį šių metų ketvirtį smulkiojo verslo įmonėms „Swedbank“ suteikė 100 mln. litų paskolų. Daugiau nei 80 proc. smukiesiems verslininkams banko paskolintų lėšų sudarė trumpalaikės paskolos, likusi dalis – paskolos ilgalaikėms investicijoms.

„Smulkieji verslininkai šiemet dažniau skolinosi apyvartinėms lėšoms, o verslo plėtrą buvo linkę finansuoti uždirbtu pelnu arba plėtrą apskritai atidėti. Nepaisant sparčiai augančios šalies ekonomikos ir stiprėjančios gyventojų perkamosios galios, plėtrą smulkusis verslas tebeplanuoja gana atsargiai. Verslo aktyvumui ir poreikiui skolintis įtakos, ko gero, tebeturi krizės metais išmoktos pamokos“, – pastebi „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Pasak „Swedbank“ atstovo, kreiptis į banką trumpalaikio kreditavimo paslaugų smulkiuosius verslininkus labiausiai skatina augantys užsakymai, kuriems atlikti pritrūksta apyvartinių lėšų.

„Aktyviausiai tarp smulkiųjų verslų apyvartinėms lėšoms skolinosi ir sąskaitos likučio perviršio (overdraft) paslauga naudojosi prekybinio sektoriaus atstovai. Manome, kad tokia pati tendencija išliks ir paskutinįjį šių metų ketvirtį. Rengdamiesi didžiausią pelną generuojančioms metų pabaigos šventėms, prekybininkai aktyviau skolinsis apyvartinėms lėšoms. Be to, metų pabaigoje aktyviau naudotis trumpalaikio finansavimo paslaugomis prekybininkus skatins ir kitąmet įvedamas euras bei poreikis turėti daugiau grynųjų pinigų pirmosiomis sausio savaitėmis, kuomet atsiskaitymo operacijas reiks atlikti dviem valiutomis“, – sakė „Swedbank“ atstovas.

„Swedbank“ duomenimis, aktyviausiai ir apyvartinėms lėšoms, ir investicijoms trečiąjį šių metų ketvirtį skolinosi Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) smulkieji verslininkai. Vidutinė išduotų trumpalaikių paskolų vertė siekė beveik 63 tūkst. litų, ilgalaikių – beveik 154 tūkst. litų. Ilgalaikės paskolos standartiškai imamos trims, trumpalaikės – vieneriems metams. Minimali paskolos suma – 6,9 tūkst. litų.

Ilgalaikių investicijų finansavimo sandoriai smulkiojo verslo klientų segmente trečiąjį šių metų ketvirtį dažniausiai buvo sudaromi su nekilnojamojo turto ir prekybos įmonėmis.

„Swedbank“ Lietuvoje aptarnauja apie 30 tūkst. aktyvių smulkiojo verslo klientų. Smulkios įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų, Lietuvoje sudaro apie 80 proc. visų veikiančių verslo bendrovių.