Ką rodo gyventojų sumažėjęs noras būti pačiam sau vadovu ir imtis verslo, pasakojo Vilniaus universiteto Verslo mokyklos entreprenerystės ir inovacijų plėtros grupės vadovė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

– Atliepiant tyrimą, tiek atliktą SEB banko, tiek pasaulio verslumo tyrimą, kuris atliekamas kasmet. Nėra taip, kad lietuviai nenori verslauti. Vasario mėnesį paskelbtas pasaulio verslumo tyrimas rodo, kad Lietuva yra šeštoje vietoje pagal verslumo indeksą.

Lygiuojamės šalia tokių šalių kaip Nyderlandai, Šveicarija, Arabų Emyratai. Tų šalių ekonomika tikrai stipresnė negu mūsų. Po truputėlį vakarėjam.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Šiame tyrime įvardintas ir didžiausios problemos: mažas tikėjimas savo verslo idėja, pradinio kapitalo lėšų stygius, biurokratija. Ar iš tikrųjų tai yra tos problemos, dėl kurių dalis gyventojų nenorėtų pradėti savo verslo?

– Iš dalies tikrai taip, nes pasaulio verslumo tyrimas parodė apie Lietuvą, kad du iš penkių gyventojų linkę teigiamai vertinti verslo aplinką, deja, pusė jų baiminasi dėl to, kad įtaria, jog gali būti didelė nesėkmė. Tai, be abejonės, turi poveikį. Kalbant apie pajamas ar apie finansavimą, čia būčiau linkusi nesutikti. Pasaulio verslumo tyrimas, kuris vykdomas jau 20 metų, parodė, kad gyventojų pajamos ne taip jau priklauso nuo verslumo. Yra daugybė šalių, kurių gyventojų pajamos ženkliai mažesnės, tarkime Indonezijos, bet ten verslumo indeksas pakankamai aukštas.

Nėra taip, kad lietuviai nenori verslauti.

– Galbūt karas Ukrainoje galėjo sujaukti tuos vandenis, jeigu prieš kelerius metų atliktas panašus tyrimas Lietuvoje rodė visai ką kitą – beveik dvigubai daugiau žmonių norėjo pradėti verslą. Gal žmonės išsigando karo?

– Yra kelios dedamosios ir jei žvelgtume į pasaulinį tyrimą, tai karas Ukrainoje ir pandeminė situacija tikrai turėjo poveikį, bet šiais metais, daugiau nei 500 mokslininkų iš viso pasaulio priėjome išvadą, kad verslumo aplinka tikrai atsigauna ir jog šiuo metu verslas ieško, kas gi yra po pandeminis verslas, po krizinis verslas, kokios yra naujos normos, po visų šių situacijų arba vykstant aktyviam Ukrainos ir Rusijos karui. Manome, kad atsiveria naujos galimybės verslumui, tik dar per anksti identifikuoti, kokios tos galimybės.

– Profesore, tikriausiai reikėtų išskirti ir amžiaus grupes. Bandysiu spėti ir greičiausiai pataikysiu, jauni žmonės labiau imasi iniciatyvos pradėti verslą, nei vyresni gyventojai?

– Tikrai taip. Tyrimas atskleidžia, kad jaunesni gyventojai labiau pasitiki savimi. Kalbant apie žinias ir pasirengimą, per pusę Lietuvos apklaustų gyventojų manė, jog turi pakankamai žinių ir gebėjimų pradėti verslą. Labai svarbu atliepti ir motyvaciją, ką mano apie motyvaciją, ar pradėti verslą, ar tęsti verslą. Tie kurie ruošiasi ar visai neseniai įkūrė verslą, ir tie, kurie turi tam tikros patirties. Dėl motyvacijos – dalis žmonių nori pakeisti kažką gyvenime, apie 50 proc. tą ir teigė. Kita dalis siekė asmeninės, finansinės gerovės. Stebina, kad žiūrint Lietuvos ir tarptautines tendencijas, 70 proc. Lietuvoje tų, kurie planuoja pradėti verslą, nėra užtikrinti savo darbu. Tai juos motyvuoja ieškoti naujų galimybių ir pradėti savo verslą.

– Tikriausiai Lietuvą reikėtų lyginti su rytų Europa. Ar bandėte aiškintis, kaip Lietuva atrodė greta savo kaimynių?

– Tikrai taip. Šiandien dienai Latvija yra įsitraukusi į pasaulinį verslumo tyrimą, estų rezultatus pamatysime kitais metais, bet matome Lenkijos rezultatus. Galima pagirti lietuvius, mes tikrai pirmaujame. Verslumas nėra vien tai, ką mano gyventojai. Pasaulio verslumo tyrime žvelgiama į verslo infrastuktūrą, kaip Vyriausybė skatina verslumą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, švietimą verslumo srityje. Yra apie 13 įvairiausių kriterijų ir galima pasigirti, kad tarp visų, ne tik mūsų kaimyninių šalių, bet ir pasauliniame kontekste, mes dešimtyje rodiklių esame aukščiausiame trejetuke. Manau, kad tai labai didelis pasiekimas, kalbant apie verslumą.

– O ar yra tiriamas ne tik noras pradėti verslauti, bet ar aiškinamasi koks yra sėkmės ir nesėkmės santykis, tie, kurie pradeda verslą, kiek tos nedidelės įmonės vidutiniškai išgyvena?

– Kol kas nesikeičia bendra tendencija, kurioje apie 90 proc. startuolių neišgyvena. Bet tokia ir yra startuolių esmė – neišgyvenau, bankrutavau, einu ir kuriu naują verslą. Net gi pasaulio didieji ekonomistai, vertindami didžiųjų kompanijų sėkmė ar nesėkmę, sako „pažiūrėkit į startuolius, jie labai lankstūs“. Tai jeigu kažkas nepavyksta, tuomet taip, nutraukiamas verslas, bet tada ieškoma naujų galimybių ir kuriamas naujas verslas. Tad ta statistika, kad apie 90 proc. startuolių neišgyvena, tai nėra neigiama statistika. Tai reiškia, jog yra nuolatinis ieškojimas naujų galimybių.

Nebėra atsakymo

Anterpreneris – šį žodį tikriausiai girdėjo ne vienas, stebintis milžiniško populiarumo už Atlanto sulaukiančius TV projektus, kurių metu kartais genialias, o kartais finansų pasaulio magnatus šyptelėti verčiančias savo idėjas pristato apie verslo olimpą svajojantys žmonės. Dažniausiai jie prisistato kaip anterpreneriai.

Pasak jaunimo finansinio raštingumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) vadovės Andželikos Rusteikienės, šalyje šiandien auga rimta anterprenerių karta. „Esminis lūžis, kad anterpreneris yra veiklus žmogus, kuris gali būti ne tik verslininkas. Jis gali būti ir mokytojas, jis gali būti ir mokslininkas, gali būti ir bibliotekos darbuotojas. Žmogus, kuris šiandien geba rasti išeitį iš padėties, sprendimą problemai ir kuris proaktyviai imasi pokyčių ir atsakomybės už savo gyvenimą“, – taip apie šių dienų lyderius pasakoja pirmosios Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos vadovė.

LJA jau tris dešimtmečius ugdo dar mokyklos suoluose esančius jaunus žmones, koncentruojasi į mokinių, pasiruošusių realiai šiuolaikinei kasdienybei, rengimą. Šiandien realybė tokia, kad nebėra atsakymo, kas vyks po penkerių ar dešimties metų.

„Nebėra atsakymo, kokią karjerą pasirinkti šiandien, kad galėtum ramiai gyventi po penkiolikos metų. Vaikus ruošiame ne vienai ateičiai, o ateitims, kurių, deja, ir patys nežinome. Suprantame, kad šiandien visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir verslo žmonės – esame visiškai lygiaverčiai ateities kūrėjai, nes niekas neturi vieno atsakymo, kaip atrodys Lietuva po dešimties–penkiolikos metų“, – sako A. Rusteikienė.

Anot jos, šiandien reikia ne tik vizijos, bet ir būti pasiruošusiems nuolat keistis patiems, nuolat mokytis, lanksčiai reaguoti į situacijas ir gebėti veikti.

Trys kryptys

Lietuvoje 11–18 metų mokiniai noriai semiasi patirties iš savo pirmųjų bendrovių kūrimo praktikų. Šiandien jaunosios kartos verslo idėjų kryptys aiškios: inovacijos, socialinis jautrumas ir aplinkosauginis poveikis.

„Vaikams šiandien tikrai rūpi, kaip naudoti žaliavas antriniam panaudojimui, iš naudotos medžiagos sukurti naujų gaminių, produktus, kaip pasirūpinti gamta, mažinti CO2, šiukšlių išmetimą, kaip mažiau pirkti ir daugiau panaudoti tai, ką jau turime, kaip atsakingai kompostuoti, mažiau švaistyti maistą – visos šios temos atsispindi mokinių versluose“, – dalijasi A. Rusteikienė.

Mokiniams taip pat rūpi jų ir aplinkos psichologinė sveikata, vienišumo problemos. „Jie supranta, kad aplinka, kurioje gyvena, yra labai įvairi – yra neįgalių žmonių, yra žmonių, turinčių specialių poreikių, yra žmonių su skirtingais požiūriais į gyvenimą – ir mokiniai tikrai supranta, kad verslo produktai irgi gali diversifikuotis“, – pasakoja A. Rusteikienė ir priduria, kad ir LJA mokinių komandos yra labai įvairios, į veiklas įsijungia ir vaikai, turintys specialiųjų poreikių.

Ji pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus, popandeminiu laikotarpiu ir karo Ukrainoje akivaizdoje, labai atsiskleidė jaunų žmonių empatija. „Jie supranta ir nebėga nuo suvokimo, kad psichologiškai šiandien niekam nelengva. Matyt, ši karta per kelerius metus šiek tiek greičiau subrendo, negu galbūt būtų brendusi ateityje“, – svarsto LJA vadovė.

Ši karta ne tik socialiai ar aplinkosauginiu požiūriu jautri – jokių abejonių, kad tai ir skaitmeninė karta, kuri labai patogiai jaučiasi socialiniuose tinkluose, naudodama inovatyvius, technologinius įrankius: ar tai būtų 3D spausdintuvai, lazerių pjaustyklės, vadinamosios sensor staklės, ar aplikacijų kūrimas, programavimo kalbų įveiklinimas verslams kurti.

„Mokiniai turi vis daugiau visokių programėlių, – pastebi A. Rusteikienė. – Jie technologijas pasitelkia net ir fiziniam aktyvumui skatinti, kuria aplikacijas, kurios ragina susitikti vieniems su kitais – ar eiti pabėgioti, ar išmokti kokių nors fizinių pratimų. Galbūt atrodo neįprasta, kad visi gyvena technologijose, bet man atrodo, kad mes labai gražiai įžengiame į tą kartą, kuri technologijas pasitelkia kasdienybei ir jų darbui, gyvenimo būdui palengvinti.“

Perspektyva – programėlės

Inovatyvią programėlę „RooMates“ sukūrė ir vienuoliktokai iš Kauno „Saulės“ gimnazijos. Komandos, kurią sudaro keturi gimnazistai ir studentas-programuotojas, prezidentė Deimantė Kilkytė pasakoja, kad šios programėlės tikslas yra padėti susirasti kambarioką.

„Mano brolis yra studentas, turėjo kambarioką, kuris susirado panelę ir išsikraustė, o likus vienam buvo labai brangu gyventi. Tėvai ragino susirasti naują kambarioką, bet, kadangi neturėjo pažįstamų, buvo sunku. Taip ir gimė sprendimas tokiai problemai“, – pasakoja D. Kilkytė.

Ekonomikos pamokų metu užgimusi parodomoji programėlės „RooMates“ versija padeda ne tik susirasti kambarioką, bet ir gyvenamąjį būstą. Pirmiausia vartotojai gali patys pasirinkti, kokio kambarioko ieško, kadangi norintys naudotis programėle turi užpildyti trumpą anketą, atsakyti į tam tikrus klausimus apie savo įpročius, pomėgius, pateikti reikalingą asmeninę informaciją ir kokio kambarioko norėtų.

„Potencialus kambariokas renkamas programėlės „Tinder“ principu – braukiama į kairę, jei ne tokio kambarioko norite, arba į dešinę, jei tai yra tinkamas kandidatas“, – pasakoja D. Kilkytė.

„Yra galimybė pasirinkti miestą, rajoną, ateityje bus galima pasirinkti ir universitetą, kad vartotojas galėtų ieškoti bendraminčių, gal net atsiras galimybė ieškoti pagal artimiausias lokacijas šalia pasirinkto universiteto„, – planais dalijasi vienuoliktokė.

„RooMates“ sukurta tik rugsėjį, tačiau jau tapo šių metų Kalėdų „eXpo“ nugalėtoja. „Gavome prizą iš vienaragių – bus galimybė net ir pasikalbėti su vienu iš jų. Dabar renkame patarimus, patirtis, įžvalgas, kad ši programėlė galėtų įgauti tikrą pavidalą“, – sako komandos prezidentė.

Ji neabejoja, kad programėlės verčia suktis pasaulį. „Atsirado ir „Wolt“, „Bolt food“, „Barbora“. Manau, kad interneto plotmė XXI a. yra neatskiriama nuo žmogaus. Tik norisi, kad ji iš tikrųjų pagelbėtų žmogui, o ne trikdytų, kaip kartais jo platybėse nutinka. Mes sukame į problemų sprendimo ir pagalbos žmonėms kelią“, – kaip tikra anterprenerė prabyla D. Kilkytė.

Jeigu jaunas žmogus savo anterprenerystės kelią pradeda penktoje klasėje, tai dešimtoje vienuoliktoje klasėse jis jau tiek daug visko žino, kad kartais būna pranašesnis ir už 30-metį.

Versli mergina nepamiršta šių dienų konteksto. „Ekonominė padėtis, karas Ukrainoje mus paveikė ne ką mažiau nei kitus. Mūsų karta supranta, kad tokie dalykai vyksta, esame jauni, mums lengviau prisitaikyti. Būtent ši kambariokų programėlė ir buvo viena iš idėjų, kaip susitvarkyti su kylančiomis būstų nuomos kainomis ir kartu ieškoti kambariokų“, – pabrėžia ji.

Keisti požiūrį į klaidas

2019 m. LJA atliko mokinių apklausą, kuri parodė, kad trys iš keturių jaunuolių norėtų turėti savo verslą, septyni iš dešimties norėtų dirbti Lietuvoje ir apie pusė apklaustųjų norėtų prisiimti atsakomybę už verslo vystymą ir komandą. Kiek daugiau nei keturi iš dešimties tiki, kad galėtų būti sėkmės lydimais verslininkais. Optimizmo yra, tačiau kodėl pritrūksta ryžto?

„Tyrimai rodo, kad didžiausia baimė yra rizikuoti, nes mus mokykloje moko, jog visada yra teisingas atsakymas ir visada yra taisyklė, pagal kurią galėtume nuspręsti, gerai ar blogai padarėme. Anterprenerystės ugdymas yra apie kūrybiškumą, kelią, skirtingas ateitis, kurios nebūtinai turi atsakymus apie inovacijas, kurių galbūt dar niekas nesukūrė, ir niekas negali pasakyti, pasiteisins tai ar ne. Čia yra daug eksperimentavimo, ėjimo bandymų keliu“, – stebėdama mokinius kalba A. Rusteikienė.

„Mane labai džiugina, kad net devyni iš dešimties tyrimo dalyvių mano, jog sėkmė visiškai nepriklauso nuo lyties. Tai matome mokinių bendrovių programoje, kurioje turime labai tolygų pasiskirstymą. Net matome tendenciją, kad kartais mergaičių vadovių būna daugiau negu berniukų. Tai parodo, kad kol mes neužmauname mokiniams stereotipų marškinių, jie tikrai yra labai drąsūs mąstyti, svajoti, tik klausimas, kaip mums leisti mokyklose rizikuoti, neuždėti visiems vienodo rėmelio ir nebandyti visko sudėti į lentynas ir taisykles“, – akcentuoja LJA vadovė.

Pasak jos, Lietuvos moksleivius reikėtų skatinti pabandyti ir suprasti, kad klaidos yra normalus gyvenimo procesas, iš jų mokomasi ir sėkmę galima patirti nebūtinai iš pirmo karto.

„Kai jie pajunta, kad nieko tokio padaryti kažką ne taip, jei vietoj to, kad jiems parašytų dvejetą, juos paskatina, jog pabandytų dar kartą, jie taip atsiskleidžia… Nustoja bijoti bandyti. Labai norėtųsi mūsų mokyklose matyti vis daugiau drąsos nestandartiniams sprendimams ir empatijos kitokioms paslaugoms, kitokiems produktams, kad jie tiesiog eitų į rinką ir rodytų pavyzdį, nes mokiniai tikrai turi unikalių įžvalgų, apie kurias mes, suaugusieji, net nepagalvojame“, – atvirauja A. Rusteikienė.'

Kontekstas: su jaunimu ilgus metus dirbanti A. Rusteikienė pastebi, kad, gyvendama įvairių įtampų kasdienybėje, ši karta per pastaruosius kelerius metus šiek tiek greičiau subrendo, negu galbūt būtų brendusi ateityje. / M. Avik nuotr.

„Labai dažnai mėgstame sakyti, kad mokiniai yra ateitis, bet iš tikrųjų mokinių bendrovių „accelerator_x“ programoje labai aiškiai matau, kad mokiniai yra dabartis. Jie visiškai geba savo, bendruomenės, miestų problemas spręsti jau dabar. Ne veltui yra šešiolikos, septyniolikos, aštuoniolikos metų moksleivių, kurie pradeda savo verslus. Jie kurdami mokomąsias bendroves pabando, mato, kad pasiteisina prototipas, išeina į pirmą rinką, suranda klientų“, – pasakoja ji.

Šiandienos mokiniai yra kur kas atviresni pasaulio piliečiai nei ankstesnės kartos. „Jie turi priėjimą prie informacijos interneto platybėse, gali paskaityti naujienas iš bet kurio pasaulio taško, ne tik iš vietos laikraščio“, – sako ji.

„Šiuolaikinė karta turi ir daug daugiau priemonių, kurias pasitelkę gali kurti. Tai yra technologinė pažanga ir tai, ką mokiniai šiandien mokyklose gali turėti, – laboratorijos, išmanieji įrenginiai, programavimo, programinė įranga. Tie sprendimai gali išeiti ir už Lietuvos ribų, šiuolaikinės technologijos tikrai tai leidžia“, – situaciją vertina A. Rusteikienė.

Tačiau ji pastebi, kad mokyklose turėtų būti daugiau patirtinio verslumo ugdymo, nes kol kas negalima teigti, kad 100 proc. mokinių turi galimybių savo mokyklose įkurti mokomąją bendrovę.

„Tikiu, kad su mokytojų entuziazmu, įsitraukiant mokykloms, mes  artėjame prie to tikslo ir prie Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kad kiekvienas mokyklą baigiantis vaikas turėtų praktinių verslumo ugdymo patyrimų“, – skuba pridurti LJA vadovė.

„Labai džiugu, kad, nepaisant karo Ukrainoje, Lietuvoje gyvename saugioje aplinkoje, mūsų pragyvenimo lygis yra ūgtelėjęs, todėl šiuolaikinė karta ir yra prasmės ieškotojai, jie nebegalvoja tik apie išgyvenimą, jie jau galvoja, ką gali sukurti pasauliui“, – pastebi A. Rusteikienė.

Kur kas brandesni

Kad jaunimas šiandien savo veiklose ieško prasmės, o ne tik pelno, tvirtina ir LJA alumnas Mantas Radvila. Vos pabaigęs mokyklą, 2008-aisiais jis kartu su bendraklasiu Mantu Kavaliausku sukūrė pirmą savo mokomąjį kompiuterinį žaidimą „Skaičių miestelis“, skirtą mokytis matematikos.

„Šį mokomąjį produktą platinome per Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją, tada vykdavo projektai, pirkimai, išsiaiškinome procesą, kaip tai vyksta, aplikavome, supratome, kad ne viskas taip paprasta. Jei neklystu, produktą taisyti užtruko apie metus, bet galiausiai pavyko suderinti sandorį ir tas mokomasis žaidimas pateko į visas Lietuvos pradines mokyklas“, – pasakoja M. Radvila.

Ilgą laiką vaikinai dirbo su Lietuvos švietimo įstaigomis, kūrė įvairius projektus ir produktus, buvo orientuoti į edukacinę dalį, kol galiausiai pasuko link „TutoTOONS“ – penkių bendraminčių įkurtos didelės platformos, kuri leido kurti žaidimus be programavimo žinių. Šiandien ši idėjo evoliucionavo iki puikiai atpažįstamo pasaulinio prekės ženklo.

„Iš viso išleidome daugiau nei 300 skirtingų žaidimų mobiliesiems telefonams, užaugome iki įmonės, kurioje dirba 100 specialistų. Mūsų žaidimus kas mėnesį žaidžia 40 mln. unikalių žaidėjų visame pasaulyje, vadinasi, 40 mln. vaikų“, – skaičiuoja M. Radvila.

„Informacija, informacinės technologijos šiandien valdo pasaulį. Kaip ir kitos idėjos – tvarumas, žalumas, ateinančios bręstant tam tikroms ekonomikoms ir suprantant, kad ne viskas daroma vien tam, kad darytume, bet privalome ir atsakingai tai daryti. Prieš dešimt metų taip nebuvo“, – savo startą verslo pasaulyje prisimena jis.

„Šiuolaikiniai moksleiviai tiek verslumo, tiek technologijų srityje yra daug labiau pažengę, nei galėjome pagalvoti anksčiau. Tikrai jaučiama didesnė branda, suvokimas, kas yra verslas, kaip pasiekti vartotojus, kaip pristatyti savo idėją, kaip ją parduoti. Moksleiviai šiandien dažnai yra labai arti tikrovės ir labai arti realių gerų rezultatų“, – tikina M. Radvila.

Išsitrina amžiaus ribos

Formuojasi požiūris, kad šių dienų jaunosios kartos atstovai iš karto nori tapti įmonių direktoriais ir milijonieriais, bet esą privengia vadovautis principu „pakopa po pakopos“ ir sunkiai dirbdami siekti tikslo.

A. Rusteikienė, priešingai nei skeptikai, džiaugiasi, kad šiuolaikiniai mokiniai drąsiai svajoja apie buvimą vadovais, lyderystės, atsakomybės prisiėmimą. Mokykloje pabuvę mokomosios bendrovės vadovais, jie sužino, kiek daug reikia įgyti, išmokti ir suprasti, kad būtų geri vadovai.

„Šiuolaikinė karta yra laisva, atvira ir turi labai labai didelių ambicijų. Prieš tai buvusios kartos šiek tiek kukliau, santūriau, ramiau mąstydavo, buvo labai aišku, kad karjerą pasieksi per 20 metų niekur per daug neskubėdamas. Šiuolaikinė karta laužo stereotipus, visas ribas ir bando padaryti daugiau, greičiau, bet irgi per savas klaidas ir patirtį išmoks, kad vadovas nėra duotybė – jis iš tikrųjų privalo itin atsiduoti komandai“, – neabejoja ji.

„Turėti ambiciją yra labai geras šios kartos bruožas, tokios drąsos veikti tikrai palinkėčiau daugeliui Lietuvos žmonių“, – šypsosi A. Rusteikienė.

Pasak jos, ir vyresnioji verslininkų karta nori dirbti su tokiu jaunimu, dalytis savo žiniomis: „Tai bendruomeniškumas, mes visi norime, kad ši karta patirtų mažiau klaidų, kad jiems pasisektų labiau.“

„Šiandien išsitrina amžiaus ribos, kada tu gali tapti verslininku. Matome, kaip kartais verslus pradeda septyniolikmečiai, aštuoniolikmečiai su 40-mečiais. Startuoliai savo komandose įdarbina žmones, kurie dar mokosi mokyklose. Amžiaus diferencijavimas kaip kriterijus nebėra toks reikšmingas, viskas atsiremia į tai, kiek patirties šiandien žmogus yra sukaupęs“, – dalijasi A. Rusteikienė.

Turėti ambiciją yra labai geras šios kartos bruožas, tokios drąsos veikti tikrai palinkėčiau daugeliui Lietuvos žmonių.

„Jeigu jaunas žmogus savo antreprenerystės kelią pradeda penktoje klasėje, tai 10–11 klasėje jis jau tiek daug visko žino, kad kartais būna pranašesnis ir už 30-metį, kuris vis dar bijo pabandyti“, – iš patirties žino LJA vadovė.

Nėra jokių abejonių, kad šiandien Lietuvoje auga jaunimo susidomėjimas verslu. „Tikrai sulaukiame vis daugiau skambučių ir paklausimų, kaip mokiniai gali mokykloje įkurti mokomąsias bendroves, nuo ko pradėti, ką daryti“, – pastebi ji.

„Jei žiūrėčiau į mokinių programų augimą, per pastaruosius kelerius metus programa užaugo kelis kartus: praėjusiais metais turėjome virš 800 mokinių bendrovių, t. y. daugiau kaip 3 tūkst. mokinių, o prieš kelerius metus – tik virš 200 tokių bendrovių“, – priduria A. Rusteikienė.

Longitudiniai tyrimai Europoje rodo, kad iki 15 proc. jaunų žmonių, kurie mokykloje turi praktinių mokinių bendrovių kūrimo patirties, per ateinančius 10–15 metų ryžtasi imtis asmeninės iniciatyvos.

„Jos įgauna platesnį spektrą – tai ne tik verslai, tai ir nepelno siekiančios organizacijos, tai mokslininkų karjeros. Pati verslumo koncepcija diversifikuojasi, mes turime ir technologinių startuolių, ir socialinių verslų, ir tvarių verslų. Modelių daugėja, labai džiaugiuosi, kad neapsiribojame viena sistema“, – sako LJA lyderė.

Norintiems nerti į verslą – daugiau informacijos

Siekdama įkvėpti moksleiviams drąsos, Inovacijų agentūra sukūrė specialiai jiems skirtą puslapį, kuriame žingsnis po žingsnio glaustai ir aiškiai aprašyti verslo kūrimo etapai.

Puslapio „Drąsiau į verslą“ turinys apima septynis konkrečius žingsnius – svarbiausią informaciją nuo verslo idėjos sukūrimo iki finansavimo ar naujų galimybių paieškos ir patarimus, ką reikėtų apgalvoti prieš pradedant verslą. Šiame puslapyje moksleiviai ras kitų moksleivių verslininkų sėkmės istorijų ir galės pasisemti motyvacijos, pasakoja Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų departamento vadovė Patricija Reut.

„Svarbu paminėti, kad Inovacijų agentūros paslaugos atliepia bet kokiame etape esančio verslininko poreikius, todėl dar tik svarstantys pradėti verslus ar tik ką pradėję yra kviečiami kreiptis, konsultuotis ir naudotis mūsų sukurtomis priemonėmis ir programomis. Puslapyje „Drąsiau į verslą“ moksleiviai ras nuorodų į visas Inovacijų agentūros priemones, kaip verslo e. gidas ar verslo mentorystės platforma ir kitus, kuriais jau dabar gali naudotis svarstydami apie nuosavo verslo pradžią“, – detalizuoja ji.

Pernai Inovacijų agentūra inicijavo „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos praktinės verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Agentūra džiaugiasi, kad pagerino visus mokyklų verslumo rekordus: pernai programoje ne tik dalyvavo beveik 3 200 moksleivių, kurie įkūrė daugiau nei 800 mokomųjų bendrovių, – į programos įgyvendinimą buvo įtraukta ir apmokyta per 130 mokytojų.

„Šiemet taip pat tęsiame bendradarbiavimą ir jau tuoj skaičiuosime rezultatus. Planuojama, kad dėl šių metų Inovacijų agentūros inicijuotos plėtros bus įsteigta 400 bendrovių, programos veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 1 500 mokinių. Moksleivių, mokytojų susidomėjimas, įsitraukimas į programą ir puikūs rezultatai rodo, kad programa yra aktuali, susidomėjimas nemažėja ir moksleiviai kasmet pristato šimtus verslo idėjų“, – akcentuoja P. Reut.

Konkursas „Verslumo manija“ skirtas Klaipėdos rajono gyventojams, planuojantiems Klaipėdos rajone kurti verslą ir siekiantiems savo verslo idėjos įgyvendinimui gauti piniginį prizą.

Konkurso tikslas – skatinti Klaipėdos rajono gyventojus kurti naujas verslo idėjas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo.

Kviečiame registruoti savo verslo idėją ir laimėti piniginį prizą, kuris už I vietą šiais metais siekia net 5 000 Eur. II vietos nugalėtojas laimės 3 000 Eur, o III vietos – 2000 Eur!

Registruoti savo verslo idėją galite tiesiogiai internete https://forms.gle/4FN971H7xjGsAmez6 arba užpildyti elektroninę paraiškos formą, kurią rasite savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Verslui“, „Verslumo manija“ (https://www.klaipedos-r.lt/index.php?3805112743) ir atsiųsti ją e. paštu mantas.virbauskas@klaipedos-r.lt.

Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Verslui“, „Verslumo manija“ (https://www.klaipedos-r.lt/index.php?3805112743).

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Vis dėlto dažnai šios svajonės tokios ir lieka. Ekspertai pastebi, kad dažnai taip nutinka dėl subjektyvių priežasčių: nuostatų, susijusių su verslo kūrimu, požiūriu į savo galimybes ir baimės.

Galėtų būti didesnis

"Pastebime, kad baimė dažnai yra veiksnys, kuris trukdo pradėti verslą. Ieškoma pasiteisinimų, abejojama savo gebėjimu pasiekti užsibrėžtų tikslų. Visgi, viena pagrindinių priežasčių – įgūdžių, kompetencijos trūkumas. Tačiau, kai noras tampa didesnis už baimę, visada atsiranda ir sprendimas šiam trūkumui eliminuoti", – teigia VšĮ "Versli Lietuva" Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė. 

Tai, kad visuomenės ryžtą imtis kurti verslą dažnai slopina baimė, rodo ir SEB banko apklausa. Šiemet vykdyto tyrimo metu paklausti, kas kliudo imtis nuosavo verslo kūrimo ar papildomo darbo, beveik pusė (42 proc.) gyventojų nurodė neturį geros verslo idėjos. Panašią dalį žmonių (39 proc.) sulaiko įsitikinimas, kad verslui pradėti reikia daug investicijų. Trečdalis (34 proc.) – baiminasi nesėkmės.

Mūsų visuomenėje dar dažnai egzistuoja baimė patirti nesėkmę.

"Svarbiausios kliūtys verslo link dažniausiai susijusios su žmonių nuostatomis. Mūsų visuomenėje dar dažnai egzistuoja baimė patirti nesėkmę. Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis nuogąstavimų labiau būdingi moterims – jos kur kas dažniau negu vyrai minėjo nesiimančios verslo, nes neturi geros idėjos ir labiau baiminasi nesėkmės. Tokie rezultatai dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų būti kelis kartus didesnis, jei gyventojai susitelktų ne tik į savo trūkumus, bet ir galimybes, o vyrai ir moterys vienodai įsitrauktų į verslą", – komentuoja SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė Eglė Dovbyšienė.

Būtina pagalba

Pasak jos, baimė labiausiai kausto jaunesnius gyventojus. Beveik pusė 18–29 metų gyventojų nesėkmės baimę įvardija kaip kliūtį imtis verslo ar papildomos veiklos. "Tai – svarbi žinia visoms verslumo ir finansinio raštingumo ugdymu besirūpinančioms organizacijoms bei priminimas, kad augančiai naujai kartai svarbu ne tik suteikti žinių, bet ir skatinti pasitikėjimą savimi", – teigia banko atstovė.

Prognozė: I.Juozapavičienė ir E.Dovbyšienė neabejoja, kad artimiausioje ateityje inovatyvių, konkurencingų verslų Lietuvoje bus kuriama vis daugiau. / SEB nuotr.

Tokiam požiūriui pritaria "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento direktorė, pabrėždama būtinybę ir ugdyti būsimus verslininkus, ir keisti visuomenės nuostatas.

"Tam tikrų minkštųjų verslumo įgūdžių jau turi būti mokoma mokykloje nuo pirmųjų klasių. Svarbu, kad keistųsi ir visuomenės požiūris į verslininkus, verslą, kaip karjeros pasirinkimą ir, žinoma, į klaidas. Beje, visuomenės požiūris į verslą yra vienas iš verslumo indikatorių apibūdinančių veiksnių. Taigi, turime investuoti į jaunus žmones ir keisti gyventojų požiūrį, kad kurti verslą yra gerai", – pabrėžia I.Juozapavičienė.

Gyventojus, kurie galvoja apie savo verslą, tačiau dėl baimės patirti nesėkmę vis atidėlioja jo kūrimą, I.Juozapavičienė kviečia semtis patirties iš šį barjerą jau įveikusių verslininkų. Tai gali padėti keisti požiūrį į galimą nesėkmę ir nuosavą verslą apskritai.

"Net ir tais atvejais, kai kuriant ar vystant verslą patiriama nesėkmė, tai nėra nuosprendis, o pamoka ir galimybė pradėti iš naujo. Nors tai ir neigiama patirtis, ji gali padėti kuriant naują ar stiprinant prikeltą verslą. "Versli Lietuva" teikiama verslo mentorystės paslauga puikiai padeda naujiems verslininkams rasti atsakymus į jų klausimus, padrąsinti ir palydėti pirmuosiuose žingsniuose", – pasakoja pašnekovė.

Lietuva versli

Į klausimą, ar esame versli tauta, abi pašnekovės atsako teigiamai. "Mūsų tyrimo duomenimis, beveik penktadalis visuomenės jau šiuo metu imasi veiksmų savo ir aplinkinių gerovei kurti užsiimdami papildoma veikla ar kurdami nuosavą verslą. Lietuvos visuomenė turi verslumo potencialą, tik jam būtina sudaryti kuo daugiau galimybių skleistis", – pabrėžia E.Dovbyšienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į nuolat augantį visuomenės susidomėjimą įvairiomis programomis ir iniciatyvomis verslumui skatinti.

Daugeliui gyventojų duris į verslą atvėrė pandemija. Šalyje paskelbus karantiną, "Versli Lietuva" ėmėsi iniciatyvos "Internete karantino nėra", prie kurios prisijungė per 1 500 smulkaus ir vidutinio verslo e.parduotuvių. Iš jų beveik 300 – karantino metu įkurtos internetinės parduotuvės.

"Daug verslininkų pasinaudojo neatlygintinomis mentorių konsultacijomis, e.komercijos rinkodaros mokymų mediateka, specialiais partnerių pasiūlymais. Visa tai rodo, kad pandemija smarkiai paveikė smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, kurie nuo pat karantino pradžios suskubo ieškoti būdų tęsti ir plėsti savo veiklą", – sako I.Juozapavičienė.

Išsprogdins negatyvumą

Įvairiaspalvius karamele, levandomis ar citrinomis kvepiančius vonios burbulus, kurių apstu prekybos centruose, veikiausiai ne vienas bandėte, tačiau ar teko savo kūną merkti į vandenį, kuriame sproginėja kvapiosios "Tirpstančių emocijų" vonios bombos? Pagalvoję, kaip galėtų padėti karantino išvargintiems žmonės, Kauno Veršvų gimnazijos septintokai Kotryna Sinkevičiūtė, Guoda Agnietė Zagorskaitė, Amelija Stankevičiūtė ir Tonis Buiva nusprendė sukurti išskirtinių sprogstamųjų priemonių, kurios ištaškytų visas per pastaruosius metus susikaupusias blogas emocijas.

"Norėjosi kažko, kas praskaidrintų žmonių kasdienybę", – pasitarę tarpusavyje, o vėliau mintimis pasidaliję su klasės auklėtoja, gimnazistai užregistravo bendrovę.

Jau netrukus jaunųjų maksimalistų darbastalius nuklojo eterinių aliejų buteliukai, džiovinti žiedai ir kitos medžiagos, kurioms buvo lemta virsti drėkinančiais, kūno odą maitinančiais, nuostabų aromatą skleidžiančiais gaminiais.

Moksleivių kurtos vonios bombos yra skirtingų kvapų ir formų. Vienos jų primena cukruotus keksiukus, kitos – jūros išplautas kriaukles, trečios – saujoje suspaustus, tik ką nupjautoje pievoje išsivoliojusius rutuliukus. Skirtingos ir gaminių spalvos, išgautos naudojant natūralius dažus.

Bičių vaško drobelės yra draugiška alternatyva maistinei plėvelei, kurią žmonės naudoja norėdami uždengti vakarienės likučius ar ilgiau išsaugoti maistą šviežią.

"Receptūros neatskleisime, tik galime pasakyti, kad sudėtyje yra eterinių aliejų. Juos maišome drauge su sausomis ir šlapiomis medžiagomis, tada liejame į formas ir laukiame, kol sustings. Rezultatas – štai tokios vonios bombos", – pastarosios, anot jaunųjų išradėjų, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, o odą padaro švelnią tarsi šilkas.

Sulaukė pagyrų

Kosmetikos priemonių reklamoje ne kartą girdėta frazė apie šilko efektą nėra jaukas prisivilioti kuo daugiau pirkėjų. Bendrovės "Tirpstančios emocijos" branduolys Kotryna, Guoda Agnietė, Amelija ir Tonis pasakojo, kad vonios bombos, kurioms gaminti naudojami tik ekologiški produktai, yra išties veiksmingos. Pabandžiusi vieną vonios bombų rinkinį, klientė, ilgą laiką besiskundusi jautria oda, netvėrė džiaugsmu, kad tai pirmosios priemonės, kurios jai tiko ir labai patiko. Produktą įvertino moksleivių artimieji, draugai ir, žinoma, patys išradėjai, vandenyje tirpdę brokuotus gaminius.

Supakuotos į kartonines dėžutes, kurių dugnas klotas drožlėmis, kvapiosios bombos parduodamos po keturis vienetus. Rinkinio kaina – 7 eurai. Papildomai įkainota siuntimo paslauga.

"Karantinas pakoregavo ne tik mūsų darbus, bet ir prekybą. Iš dalies ją perkėlėme į virtualiąją erdvę, nes negalėjome dalyvauti jokiose mugėse", – moksleiviai skaičiavo iki birželio pardavę apie penkiolika rinkinių.

Dar bemaž tiek pat gimnazistai tikisi parduoti mugėje, kuri už poros savaičių vyks Klaipėdoje.

Pavyko: moksleiviai džiaugėsi, kad jų kurtos vonios bombos tinka net žmonėms, kurių oda jautri. / Asmeninio archyvo nuotr.

Drobelė vietoj folijos

Kitas Veršvų gimnazijos ketvertas, susibūręs po bendrovės "Cotton bees" vėliava – Rimantė Škarnulytė, Saulė Marija Zagorskaitė, Erikas Sadauskas ir Airidas Darulis – nusprendė prisidėti prie planetos tausojimo, o sumuštinį, kuri dalis mūsų vis dar vynioja į maistinę plėvelę, apsukti daugkartine savo pačių rankomis kurta bičių vaško drobele.

"Kas tai?" – į nuostabą mano veide bendrovės "Cotton bees" prezidentė Rimantė reagavo su šypsena. Tai, kad žmonės menkai žino apie minėtą gaminį, parodė ir visuomenės apklausa. Tik labai maža dalis respondentų buvo girdėję apie bičių vaško drobeles ir tik vienetai jas buvo naudoję.

Todėl, prieš paleisdami jaunosios moksleivių bendrovės "Cotton bees" produktą į prekybą, kūrėjai pateikė išsamų jo pristatymą.

"Bičių vaško drobelės yra draugiška alternatyva maistinei plėvelei, kurią žmonės naudoja norėdami uždengti vakarienės likučius ar ilgiau išsaugoti maistą šviežią. Maistinė plėvelė, kaip žinote, yra neperdirbama, nekompostuojama ir suyra tik per šimtus metų. Ji yra viena iš dažniausių atliekų, patenkančių į vandenynus, ežerus ir artimiausią mūsų aplinką", – rinktis gamtai draugišką, jų rankomis kurtą gaminį kvietė bendrovės prezidentė Rimantė.

Išradėjai pasakojo, kad, naudojant jų drobeles, įvairūs kepiniai, sūriai, daržovės ir prieskoninės žolelės ilgiau išliks kvapnūs, nepraras drėgmės. Be to, drobelės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios užtikrina produkto šviežumą.

Draugiškos gamtai

Rimantė, Saulė Marija, Erikas ir Airidas sukūrė trijų skirtingų dydžių drobeles. Į didžiausią – 40 x 40 cm drąsiai įsuksite duonos kepalą, o mažiausia 20 x 20 cm drobele uždengsite stiklainį arba apgaubsite nedidelį avokadą ar papriką.

Panaudotas drobeles moksleiviai rekomenduoja plauti šaltu vandeniu, be jokių cheminių priemonių. Taip pat rekomenduoja vengti sąlyčio su aštriais virtuvės įrankiais ar šiurkščiomis kempinėmis. Tokia priežiūra daugkartine drobele leis pasidžiaugti ilgiau.

Naudojimas: padengta bičių vašku, medžiagos skiautė nuo rankų šilumos įgauna specifinę formą, kuri šaldytuve sustingsta. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Daugkartinio naudojimo bičių vaško drobelės galioja iki metų arba tol, kol susidėvės, o kai susidėvi, jas galima kompostuoti. Taip jos nepaliks pėdsako žemėje", – Rimantė darsyk pabrėžė, kad ne tik jų kurtas gaminys, bet ir pakuotė prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo.

Moksleiviai pasakojo, kad drobelėms gaminti reikalingo vaško jie įsigijo iš šalies bitininkų.

Medvilnės atraižas, kurioms buvo lemta keliauti į atliekų konteinerius, moksleiviams dovanojo kelios Kauno siuvyklos.

"Pradžioje norėjome pirkti medžiagą, bet tada pagalvojome priimti ekologiškesnį sprendimą. Siuvyklos juk išmeta daug nereikalingų atraižų! – Rimantė, Saulė Marija, Erikas ir Airidas džiaugėsi, kad į jų išsiųstą laišką siuvyklos reagavo geranoriškai. – Jei šiandien reikėtų pagaminti daugiau drobelių, yra dar ne viena siuvykla, kuri mums duotų medžiagų."

Pamiršo apie prizą

Tiek vienai, tiek kitai dar praėjusių metų rudenį įkurtai moksleivių bendrovei liko vos kelios gyvavimo savaitės. Tokia yra "Lietuvos Junior Achievement" programos "AcceleratorX", kurioje dalyvauja moksleiviai, sąlyga.

Minėta programa šalies moksleiviams suteikia realią verslo patirtį dar mokyklos suole. Spręsdami vietos problemą, atliepdami rinkos poreikį arba tiesiog testuodami savo idėjas, moksleiviai kuria skirtingus verslus ir skleidžia verslumo dvasią. Minėta programa nėra verslo simuliacija. Įkurdami jaunąją bendrovę mokiniai įgyvendina visą verslo valdymo ciklą – registruoja įmonę, sukaupia pradinį kapitalą, planuoja, analizuoja vartotojų poreikį, kuria savo paslaugą arba produktą ir jį parduoda, vykdo rinkodaros kampaniją, o po mokymosi proceso uždaro savo įmonę. Todėl birželio 21-ąją suskaičiavę pelną "Tirpstančios emocijos" ir "Cotton bees" praneš apie uždarymą. Tiesa, moksleiviai dėl to visai nesikremta. "Tirpstančių emocijų" prezidentė Kotryna jau galvoja apie ateinančius mokslo metus ir idėjas, kurias pristatys su nauja bendrove.

Norėjosi kažko, kas praskaidrintų žmonių kasdienybę.

"Kaip seksis, parodys laikas", – moksleivė juokavo, kad pastarasis, tikėtina, slinks labai lėtai. Taip esą būna, kai ko nors labai lauki, o laukti ko tikrai yra.

Iškovojusi pirmąją vietą 5–8 klasių kategorijoje, bendrovė "Tirpstančios emocijos" gavo kelialapį į pasaulinę parodą "Expo 2020 Dubai" Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) . 9–12 klasių kategorijoje pelnę sidabrą, tokį pat prizą gavo ir "Cotton bees". Kada tiksliai kauniečiai skris į valstybę Artimuosiuose Rytuose, nėra aišku, tačiau panašu, kad tai įvyks rudenį arba per žiemos atostogas.

"Sužinoję apie pergalę, auklėtiniai taip džiaugėsi, kad net pamiršo apie prizą. Kai sužinojo, koks jis, kelis kartus paklausė: auklėtoja, ar tikrai?" – septintokų auklėtoja Giedrė Juškevičienė pridūrė, kad, be kelionės, į JAE šioms dviem bendrovėms patikėta atstovauti mūsų šaliai birželio 29–liepos 15 d. vyksiančiame Lietuvos ir Europos Junior Achievement verslumo festivalyje "GEN-E 2021".

Įveikė konkurentus

Kaip pasakojo bendroves nugalėtojas kuravusi anglų kalbos mokytoja G.Juškevičienė ir verslumo-ekonomikos mokytojas Naglis Jonuška, "Lietuva Junior Achievement" programos "AcceleratorX" mestą iššūkį šiais mokslo metais priėmė beveik 1 tūkst. mokinių iš 102 šalies mokyklų. Jie įkūrė net 204 jaunąsias bendroves. Veršvų gimnazija pristatė tris.

"Mūsų mokykla yra orientuota į verslumo ugdymą, todėl kiekvienais metais turime mokinių, kurie dalyvauja jaunųjų bendrovių programoje, organizuojamoje ir kuruojamoje "Lietuva Junior Achievement". Paprastai rudenį mokiniai registruoja bendroves, po to per metus jie dalyvauja įvairiose mugėse, mokymuose, seminaruose. Ten pristato savo idėjas, rengia verslo planus", – įveikęs pirmą etapą, stipriausias bendrovių dešimtukas, anot N.Jonuškos, keliauja į antrą turą, kur pristato savo produktą ar paslaugą vertinimo komisijos nariams.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad šiemet Nacionalinio geriausių moksleivių verslų konkurso finalo nugalėtojomis tapo net dvi Veršvų gimnazijoje įkurtos jaunosios bendrovės.

Komanda: Rimantė, Saulė Marija, Erikas ir Airidas džiaugėsi verslumo ir ekonomikos mokytojo N.Jonuškos konsultacijomis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pergalingi buvo ir praėję metai. Tiesa, tąsyk į gimnaziją atkeliavo vienas apdovanojimas.

Pasiektas tikslas

Mokyklos vadovas Žilvinas Damijonaitis džiaugėsi gimnazistų pasiekimais, tiesa, už rezultatus dėkojo ne sėkmei, o nuosekliam, ne vienus metus trunkančiam darbui.

Gimnazijos pasirinkta novatoriško verslumo ugdymo kryptis, anot direktoriaus, visus moksleivius – nuo pirmų iki dvyliktų klasių, įpareigoja per metus įgyvendinti bent vieną verslumo projektą ir pristatyti jį bendruomenei. Tokia veikla esą pastūmėjo link bendradarbiavimo su "Lietuva Junior Achievement" ir mokomųjų moksleivių bendrovių.

"Per keletą metus pasiekė štai tokį lygį – 5–8 klasių kategorijoje mūsų moksleiviai užėmė pirmą vietą, o vyresnių mokinių kategorijoje – antrą. Mokyklai labai smagu ir džiugu. Tai yra kryptingo darbo rezultatas. Jis neatsirado iš niekur. Metai iš metų dalyvaudami pasiekėme tai, ką buvome užsibrėžę. Jei kas nors ta mūsų savitumo idėja ir netikėjo,  dabar gali įsitikinti klydę, o ir mes patys turime kuo džiaugtis", – Ž.Damijonaitis neslėpė, kad dabar kartelė užkelta labai aukštai, o leisti jos žemyn nesinori.

Per metus stipriai išsiplėtė

"Technika visada buvo neatsiejama nuo mano gyvenimo. Net ir neprisimenu momento, kaip ir kada kilo idėja kurti su ja susijusį verslą. Teko pačiam statytis namą, padėti kaimynui. Kaskart reikėjo ieškoti išsinuomoti mini ekskavatorių ar kitos technikos žemės kasimo darbams ir būdavo labai sunku rasti, tekdavo ilgai laukti eilėje, todėl nusprendėme patys imtis tokio verslo", – pasakojo jaunas Piliuonos (Taurakiemio seniūnija) gyventojas Arnoldas Bernackas.

Jis prieš metus kartu su kolega įsteigė uždarąją akcinę bendrovę "Berglis". Versliuko partneriai įsigijo mini ekskavatorių, o netrukus – ir antrą, nusipirko du sunkvežimius. "Šiuo metu turime keturias technikos priemones. Pradžioje galvojome, kad jas nuomosime, tačiau įsitikinome, kad geriau pasisamdyti darbuotojus ir žemės darbus statybų aikštelėse su technika atlikti pačiai bendrovei", – pasakojo vienas iš "Berglio" savininkų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondo suteikta 6 tūkst. eurų parama A.Bernackui leido įsigyti dar vieną mini ekskavatorių.

Šiuo metu bendrovėje dirba trys darbuotojai, tačiau piliuoniškiai jau ieško ir ketvirto. Žiema nėra statybų sezonas, tačiau jam prasidėjus reikės žmogaus, kuris valdys neseniai įsigytą antrą mini ekskavatorių. "Tuomet su manimi "Berglyje" jau bus penki darbuotojai", – džiaugėsi jaunas verslininkas.

Ši maža bendrovė žemės darbus atlieka ne tik Taurakiemio seniūnijoje, bet ir aplinkinėse, gauna užsakymų Kauno mieste, Prienų rajone ir kitose vietovėse. "Tiek Kauno rajone, tiek mieste vyksta sparti plėtra, statoma naujų įmonių ir kitų objektų, kur mūsų technika paklausi, o prasidėjus sezonui tenka sparčiai suktis", – A.Bernackas.

Kol kas bendrovė neketina stipriai plėsti technikos parką. "Šiemet tikrai tiek daug pirkinių neplanuojame. O pernai plėstis mums padėjo ir Kauno rajono savivaldybė. Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo (SVVS) fondas suteikė 6 tūkst. eurų paramą, tai leido įsigyti dar vieną mini ekskavatorių. Kaip mums seksis šiemet ir kitais metais, prognozuoti sunku, plėstis norime, tačiau, kokios bus galimybės, neaišku – plėtros galimybes realistiškai vertino jaunas verslininkas. –  Dabar, kai jau teko pačiam susidurti, galiu patikinti, kad Kauno rajono savivaldybė palankiai žiūri į verslą ir jaunus verslininkus, vertina, kad jauni žmonės ką nors kuria, stengiasi pagal galimybes padėti. Dvejojantiems dėl verslo kūrimo pakaunėje galiu pasakyti: tereikia patiems žengti pirmus žingsnius ir tuomet jau atsiras pagalbos ir iš šalies."

Galėjo įsigyti įrangos ar pasigaminti technologijas

SVVS fondas 2019 m. paramą suteikė ir kitiems jauniems pakaunės verslininkams. Karolina Gailė, Užliedžiuose registruotos bendrovės "AdBroker" vadovė, gavo 1,5 tūkst. eurų, tačiau ne mažiau džiaugėsi ir Kauno rajono savivaldybės parama bei dėmesiu verslui.

"Labai džiaugiamės gavę paramą, ji mums buvo labai naudinga. Tai mums leido pasigaminti darbui reikalingų technologijų", – tvirtino K.Gailė.

Karolina Gailė

Šiuo metu "AdBroker", išmaniųjų, reklaminių ir fotografuojančių veidrodžių gamintoja, koncentruojasi į fotografuojančių veidrodžių verslą. "Fotografuojančius veidrodžius vežame į renginius, įvairias įmonių šventes, vestuves. Jų dalyviai turi galimybę nusifotografuoti priešais veidrodį ir atsispausdinti nuotrauką", – pasakojo "AdBroker" vadovė. Tokia paslauga ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje – naujovė, todėl startuolė nė kiek neabejoja verslo sėkmė.

O štai Deividas Petkevičius, pernai gavęs tokio paties dydžio paramą, įsigijo įrangą ir gamina dėklus medžiotojams, sportininkams, pareigūnams ir kariškiams.

Suma kasmet didėja

SVVS fondas Kauno rajono savivaldybėje veikia jau daug metų ir remia rajono verslininkus. Pasak Ekonomikos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Čižauskienės, nemaža dalis teikiančių paraiškas paramai gauti yra ir jauni žmones, įkūrę savo verslą.

Fondui skirtos lėšos kasmet vis didėja. 2018 m. buvo skirta 45 tūkst. eurų, tai pernai 10 tūkst. daugiau. Šiemet Kauno rajono savivaldybės taryba SVVS fondui skyrė 79 tūkst. eurų, tačiau R.Čižauskienė pabrėžė, kad 2020 m. sąmata dar nepatvirtinta.

"Kauno rajono miestelių ir kaimų centrai turi pakankamą gyventojų skaičių, kad čia smulkusis verslas kurtųsi ir gyvuotų. Prie to nemažai prisideda SVVS fondas, apie kurį sužino kiekvienas, apsilankęs Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) verslo konsultacijose ar šiaip besidomintis verslo galimybėmis Kauno rajone", – mano Kauno rajono TVIC direktoriaus pavaduotoja Inga Sutkuvienė.

Pasak I.Sutkuvienės, šio fondo teikiama ne itin didelė, tačiau pakankama finansinė parama, kad prisidėtų prie lengvesnės naujo verslo pradžios ar jau turimo verslo sąlygų pagerinimo. "Tik yra kelios sąlygos: įmonės turi būti registruotos ir veiklą vykdyti Kauno rajone, kaip ir fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą", – pabrėžė TVIC direktoriaus pavaduotoja.

SVVS fondas – tik viena iš Kauno rajono tolerancijos verslui formų. Mokesčių lengvatos vykdantiems individualią veiklą Kauno rajone labai viliojančios. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės taryba keliolika metų patvirtina vienus žemiausių pajamų mokesčių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus, kurie kaina siekia iki 35 eurų, nors šalyje yra savivaldybių, kur šis mokestis yra 10 ar net 20 kartų didesnis. Kauno rajone taip pat taikomos 30–100 proc. lengvatos įsigyjant verslo liudijimą.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės taryba SVVS fondui skyrė 79 tūkst. eurų.

"Nekilnojamojo turto mokestis pakaunėje yra vienas mažiausių Lietuvoje – tik 0,3–3 proc. visos turto vertės. Naujai besikuriančios įmonės atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių trejiems metams, jeigu daugiau nei pusė dirbančiųjų yra Kauno rajono gyventojai. Šiuo metu yra itin palankios sąlygos šeimos darželiams steigti Kauno rajone", – vardijo I.Sutkuvienė.

Apie tai, kad Kauno rajonas yra patrauklus verslui pradėti ar plėsti, liudija ir statistika. Praėjusiais metais Kauno rajono TVIC vykusiose verslo pradžios konsultacijose interesantai daugiausia teiravosi apie paramą verslui. "Elektroniniu paštu ir telefonu teikėme informaciją apie darbo vietų steigimo galimybes, tai paskatino užmegzti artimesnį bendradarbiavimą su Užimtumo tarnybos Kauno skyriaus specialistais. Interesantai domėjosi kvalifikacijos kėlimo ir profesinio mokymo galimybėmis, padėjome patentuoti produktus. Besidomintiems naujo verslo steigimu itin aktualūs dokumentų sutvarkymo niuansai bei mokėtini mokesčiai ir rinkliavos, susiję su jų pageidaujama vykdyti veikla. Teko nukreipti kelis kraštiečius pas mūsų partnerį – Kauno rajono vietos veiklos grupę, nes jiems buvo reikalinga šiek tiek didesnė parama, nei galėtų gauti iš Kauno rajono SVVS fondo. Kauno rajono vietos veiklos grupė nuolat skelbia kvietimus teikti paraiškas iki 80 proc. finansavimui gauti iš ES kaimiškosiose vietovėse gyvenantiems ar registruotiems asmenims", – pasakojo TVIC direktoriaus pavaduotoja.

Viltingi yra ir skaičiai: Užimtumo tarnybos duomenimis, Kauno rajone 2020 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 4 835 bedarbiai, iš jų jaunimo iki 29 metų – tik 836. Manoma, kad statistiką pagerino Kauno rajone įgyvendintas ir Jaunimo garantijų iniciatyvos Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas "Atrask save". Projekto metu jaunuoliai pradėjo mokytis, atliko praktiką ar pradėjo dirbti. Šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu, 2016–2019 m. pradžioje, į projekto veiklas buvo įtraukta 260 neaktyvių Kauno rajono jaunuolių.

Pritraukia ir stengiasi išlaikyti

Pagalbos ranką įvairiomis formomis savivaldybė tiesia ir pakaunėje gyvenančioms jaunoms šeimoms. Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje nuo 2014 m. kompensuoja mėnesinio mokesčio dalį – 73 eurus už vaikų išlaikymą privačiuose darželiuose.

Kauno rajono savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje nusprendė finansuoti 2020 m. Kauno rajono savivaldybės gyventojams ikimokyklinio amžiaus vaikų, lankančių Kauno miesto savivaldybės biudžetines švietimo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, ugdymo sąlygų tenkinimo išlaidas. Tai reiškia, kad tėveliams nereikės mokėti šešiolika kartų didesnio miesto savivaldybės nustatyto mokesčio.

Naujagimiams dovanojamas 300 eurų vertės kūdikio kraitelis. Šių metų biudžete tam numatyta 350 tūkst. eurų. Ši graži idėja jau pasklido ir kitose šalies savivaldybėse.

Kauno rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Simona Vitkauskienė pabrėžė, kad jaunimą siekiama sudominti įvairiomis veiklomis: kino seansais po atviru dangumi, savo krašto istorijos pažinimu, krepšinio, tinklinio ar boulingo turnyrais, orientaciniais žaidimais, mobiliu darbu su jaunimu, supažindinta su Lietuvoje veikiančia specialiųjų tarnybų veikla, organizuojamas jaunimo muzikos festivalis, siekiama ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius. Tam pasitelkiama projektinė veikla.

"Pastaruosius kelerius metus savivaldybės skiriamos lėšos jaunimo projektams remti augo. Pernai konkurso būdu savivaldybė finansavo dvylika ir kofinansavo keturis Kauno rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų jaunimo veiklos projektus, kuriems įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 20 tūkst. eurų (2014 m. – 3,5 tūkst. eurų). Savivaldybės finansuoti jaunimo veiklos projektai įgyvendinami daugelyje Kauno rajono seniūnijų. Konkursui teikiama projektų gausa rodo, kad jaunimas nori dalyvauti bendruomeninėje veikloje, nori veikti pakaunėje", – teigė Simona Vitkauskienė.

Šiemet savivaldybės biudžete numatyta dar didesnė – 30 tūkst. eurų – suma jaunimo veiklos projektams remti. Paraiškas šiam konkursui galės teikti savivaldybėje registruotos ir veikiančios jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomeninės organizacijos; neformalios jaunimo grupės per registruotas jaunimo nevyriausybines organizacijas ar su jaunimu dirbančias įstaigas, jei yra su šiomis įstaigomis sudariusios jungtinės veiklos sutartį bei Kauno rajone esančios atviros jaunimo erdvės, kurios atitinka Atvirų jaunimo erdvių koncepcijos nuostatus.

"Kauno rajono jaunimo veiklos projektų finansavimo konkursai skirti finansuoti, kofinansuoti (kompensuoti projektų, kuriems buvo skirtas finansavimas iš ES ir kitų struktūrinių fondų bei Nacionalinės paramos lėšų, išlaidas) projektus jaunimo iniciatyvoms remti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimui, jo problemoms spręsti ir aktyvumui didinti", –  sakė jaunimo reikalų koordinatorė.

Į verslumo skatinimo renginį susirinko gausus būrys jaunimo.

Dėmesys jaunimo politikai ateityje dar labiau didės. Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 m. strateginio plėtros plano projekte numatyta steigti atvirus jaunimo centrus ir atviras jaunimo erdves, plėtoti mobilų darbą su jaunimu, kurti ir plėsti jaunimui palankią infrastruktūrą, gerinti jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą pakaunėje.

„Credit24“ iniciatyva vykdytos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 53 proc. jaunuolių galimybės dirbti sau neatmeta, tačiau ir nėra tikri, ar svarstys ją ateityje. Maždaug vienas iš dešimties (9 proc.) apklaustųjų nuosavo verslo galimybės išvis nesvarstytų, o 3 proc. jau turi savo verslą (tarp jų 6 proc. vyrų.).

Toks pat tyrimas buvo atliktas ir kitose šalyse. Rezultatai atskleidė, kad, pavyzdžiui, kaimynėje Lenkijoje tik penktadalis (21 proc.) apklaustų jaunuolių svarstytų ateityje pradėti savo verslą. 59 proc. nėra apsisprendę, ar ateityje norėtų imtis iniciatyvos verslauti patys. Net 18 proc. tokios galimybės visai nesvarstytų, o 2 proc. apklaustųjų savo verslą jau turi.

Įdomu tai, jog Ispanijoje savo verslą pradėti ateityje svarstytų tik 16 proc. apklaustų šalies jaunuolių, o dvigubai daugiau (32 proc.) jų to daryti neketintų. Tuo tarpu Meksikoje teigiamai į tokią galimybę žiūri net 49 proc. jaunuolių ir tik 3 proc. dirbti sau visai nesvarstytų.

Dauguma Lietuvos jaunuolių (57 proc.) mano, kad jų karta yra verslesnė, nei prieš tai buvusi. Šiam teiginiui pritaria daugiau moterų (65 proc.) nei vyrų (49 proc.). Su tuo nesutinka 17 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Tačiau taip pat net 45 proc. apklaustų Lietuvos jaunuolių mano, kad šiuo metu yra daugiau kliūčių būti versliu nei buvo ankstesniais laikais.

Verslumo nenužudė

Anot vieno iš knygos "Verslo amžius 1918–2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai" autorių, Vytauto Didžiojo universiteto docento, stebėtina, kaip sovietmečiu vykdyta nuožmi verslininkų medžioklė nesunaikino lietuvių verslumo. Tik žlugus Sovietų Sąjungai, kai jau buvo galima vykdyti verslą, buvo išduota beveik 300 tūkst. leidimų.

"Sovietmečiu pagal įstatymus gal ir buvo galima palikti kokius nors smulkius verslininkus, tačiau metai po metų jų skaičius buvo mažinamas. 6 tūkst., 4 tūkst. – kol visai jų neliko. Paliko tik kokius nors neįgaliuosius namuose megzti. Bet tik rankomis – be jokių prietaisų. Žinojo, kas tikrasis jų priešas", – pasak K.Antanaičio, medžiojami buvo ne tik politiškai aktyvūs žmonės, bet ir tie, kurie darė ar galėjo potencialiai daryti visuomenei įtaką. Pagal tai pirmoje vietoje buvo mokytojai, o po jų – verslininkai.

Tikrai netiesa, kad verslininkais tapo visi išėję iš pogrindžio ar buvę direktoriai.

"Atrodytų, kaip po viso to kas galėjo atsigauti? Juolab kad daugelis atsimena, kokio verslumo primokė sovietinis mokymas", – istoriko teigimu, šioje vietoje svarbus faktorius buvo namų auklėjimas. Tas sovietmečiu egzistavęs dvigubas gyvenimas, kai viena buvo kalbama viešumoje, o visai kas kita – šeimoje.

"Vis dėlto turbūt verslumas atėjo iš senelių, tėvų, aplinkos. Pats nusiteikimas, kad žmogus gali pats užsidirbti ir nebūti priklausomas nuo valstybės, jau buvo. Tikrai netiesa, kad verslininkais tapo visi išėję iš pogrindžio ar buvę direktoriai. Pavyzdys labai netoli – Baltarusijoje verslas yra ir verslininkų yra, bet koks jų verslumas? Lietuva tris kartus mažesnė, o BVP didesnis už Baltarusijos ir nepanašu, kad situacija pasikeis", – sakė K.Antanaitis.

Kastytis Antanaitis

Formavosi tarpukariu

Pasak istoriko, lietuvio verslininko tipas atsirado tarpukariu, tada jis pradėjo ieškoti savo veido. Iš pradžių tai buvo verslovininkas, o 4-ajame dešimtmetyje atsirado ir verslininko sąvoka. Tačiau pati sąvoka stokojo konkretumo: verslininku galėjo vadintis ir amatininkas, ir koks nors paslaugų sferos darbininkas ar didelės korporacijos vietinio padalinio administratorius, realiai neužsiimantis jokiu verslu. Tarpukariu verslininkai visuomenės elito dalimi, nes tam reikėjo intelektualinių pastangų, didelės drąsos ir visuomeninio aktyvumo.

"Lietuviškas verslas formavosi tikrai ne Jungtinių Amerikos Valstijų ar Didžiosios Britanijos aplinkoje, o kažkur panašiai, kur šiandien pasaulyje ir analogų sunkoka būtų rasti. Giliai Butano Karalystėje gal kažkas panašaus yra. Tačiau džiaugtis reikia ne tuo, kuo buvome, o tuo, kuo tapome. O šuolis per šimtą metų buvo padarytas didelis", – anot K.Antanaičio, atgavus nepriklausomybę, dešimtadalis Lietuvos gyventojų užsiėmė verslu ir šis skaičius nemažėja iki dabar.

"Juo labiau kad sąlygos verslui Lietuvoje ne pačios geriausios. Norim nenorim paveldėjome tą sovietinę administraciją su visa biurokratija ir su visu požiūriu į verslą. Manęs vos nesužlugdė tas faktas, kad, skaitant tarpukario dokumentus, apie verslą galima parašyti daugiau nei apie tuos verslininkus, kurie dirba pastaruosius dvidešimt metų. Valstybei verslas iš esmės nelabai rūpi", – teigė istorikas.

Tie, kurie nesugebėjo vidurinės baigti, bet verslų prikūrė, tai jais turbūt prokuratūra domisi.

Moterys verslininkės

Apžvelgdamas šimtmečio verslo tendencijas istorikas išskyrė dvi naujoves, atsiradusias tik atgavus nepriklausomybę. Pirmiausia, verslas pasidarė neatsiejamas nuo išsilavinimo. "Tarpukariu gimnazijoje mokė raštvedybos, buhalterijos ir geografijos – kad žinotų, kur nuvažiuoti ir su kuo prekiauti. Sovietmečiu visi buvo išsigandę kompiuterių, apie teisę turėjo savotišką supratimą, o užsienio kalba skaitė su žodynais. Tas lietuvis, peržengęs geležinę uždangą ir bandantis užmegzti kontaktus, dabar kaip karikatūra atrodytų. Net ir tiems, kurie tai darė", – juokėsi istorikas.

Anot jo, situacija pasikeitė labai greitai ir kokybiškai, nes dabar tipiškas verslininkas turi aukštąjį išsilavinimą. "Tie, kurie nesugebėjo vidurinės baigti, bet verslų prikūrė, tai jais turbūt prokuratūra domisi", – sakė K.Antanaitis.

Kitas aspektas, apie kurį sunku būtų buvę pagalvoti sovietmečiu, – į verslą įsitraukusios moterys. Nuo 1992–1993 m. net trečdalis visų verslininkų buvo moterys ir jų kiekis nemažėja. "Tai savotiškas visuomenės lūžis. Tarpukariu buvo vos viena kita verslininkė. Ir tai, gal gerai pažiūrėjus, tiesiog paveldėjus turtą ar našlė. Prisiminkite sovietmetį. Dėl grožio vieną kitą moterį į prezidiumą įkiš, Centriniame Komitete viena kita moteris, nežinia iš kur atsiradusi, gal kokia meilužė buvo. O šiaip – vyrų pirtis dešimtmečiais. Apie moterų teises šnekėjo, o realiai – sekretorėmis dirbti, kavą nešioti, o mes jau viską nuspręsime. Kad iš tokios pseudopatriarchalinės visuomenės su tokia energija išsiverš moterys verslininkės, būtų buvę labai optimistiška galvoti", – teigė istorikas.