Pasak už ministrų kabinetą atsakingo ministro Oleho Nemčinovo, atleisti keturi viceministrai – gynybos viceministras Vjačeslavas Šapovalovas, kuris buvo atsakingas už logistinę paramą kariuomenei, bendruomenių ir teritorinės plėtros viceministrai Ivanas Lukeria ir Vjačeslavas Nehoda, socialinės politikos viceministras Vitalijus Muzyčenka.

Ukrainos vyriausybė taip pat pritarė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio dekreto projektui dėl regioninių administracijų vadovų – Dnipropetrovsko srities administracijos vadovo Valentyno Rezničenkos, Zaporižios srities administracijos vadovo Oleksandro Starucho, Kyjivo srities administracijos vadovo Oleksijaus Kulebos, Sumų srities administracijos vadovo Dmytro Žyvyckio ir Chersono srities administracijos vadovo Jaroslavo Januševyčiaus – atleidimo iš pareigų.

Taip pat Ukrainos vyriausybė ekonomikos viceministru paskyrė Oleksijų Sobolevą.

Žiniasklaidos duomenimis, V. Reznyčenka iš pareigų traukiasi savo paties noru.

Pranešama, kad O. Kuleba taip pat iš pareigų pasitraukė pats, o kiti buvo atleisti abipusiu šalių susitarimu.

Po didelio atgarsio sulaukusio skandalo dėl viešųjų pirkimų Gynybos ministerijoje ir korupcija įtariamo aukšto rango ministerijos pareigūno sulaikymo, sausio 22 dieną V. Zelenskis ėmėsi griežtos pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos ir paskelbė apie laukiančius pokyčius.

Pirmadienį paskelbta, kad artimiausiu metu ministrų kabinete gali būti pasikeitimų

Pirmasis kandidatas į atleidimą yra Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka, taip pat yra iškilęs klausimas dėl sporto ministro Vadymo Hutcaito, kuris vadovauja Nacionaliniam olimpiniam komitetui, ir strateginių pramonės šakų ministro Pavlo Riabikino.

Prezidento komandoje jau seniai diskutuojama, ar reikalingos šios ministerijos ir ar vertėtų jas panaikinti arba jungti.

Aukščiausiosios Rados deputatai taip pat norėtų pakeisti švietimo ir veteranų reikalų ministrus, tačiau šaltinių duomenimis, šiuo metu prezidentūroje apie tai rimtai nekalbama.

Šeštadienį Ukrainos infrastruktūros ministerija pranešė, kad teisėsaugininkai dėl biudžeto lėšų grobstymo sulaikė bendruomenių ir teritorijų plėtros ministro pareigas einantį Vasylį Lozynskį. Vėliau paaiškėjo, kad jis sulaikytas paėmęs 400 000 JAV dolerių (369 000 eurų) kyšį.

Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas sekmadienį sakė, kad V. Lozynskis buvo atleistas.

Pirmas kuruos tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės sektorių, antrasis bus atsakingas už Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos bei tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimą. 

„Sustiprinome savo komandą ūkininkais praktikais, kurie turi daug patirties ir žinių srityse, kurios yra labai aktualios ir jautrios. Tikiu, kad taip dar labiau sustiprinsime dialogą su ūkininkų bendruomene“, – pranešime teigė ministras Kęstutis Navickas.

P. Astrauskas yra dirbęs bendrovėse „Groward“, „Agrowill Group“, „Želsvelė“, Žemės ūkio rūmuose. 

E. Giedraitis dirbo žemės ūkio kooperatyve „Aruodai“, Lietuvos ūkininkų sąjungoje. Jis yra Jurbarko rajono tarybos narys, anksčiau buvo rajono vicemeras.

Žemės ūkio viceministru taip pat dirba Donatas Dudutis. Gruodžio pradžioje dėl asmeninių priežasčių iš viceministro pareigų pasitraukė Paulius Lukševičius.

„Prašome pakoreguoti nutarimą, kad galėtume ministerijoj turėti ketvirtą viceministrą, kuris išskirtinai kuruotų visą visuomenės sveikatą, ekstremalių situacijų valdymą, psichikos sveikatą ir radiacinę saugą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ministras teigė, kad ketvirto viceministro pareigybės kaštams padengti papildomų asignavimų šiemet nebus prašoma, nustatyti galimų pareigybių skaičiai irgi neviršijami.

Teikime nurodoma, kad sveikatos apsaugos ministrui pavesta kuruoti plačias ir daug kompetencijų reikalaujančias sritis: asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, įskaitant alkoholio, narkotikų ir tabako kontrolę, farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su farmacijos produktais, sveikatos draudimą.

„Aukščiau paminėtos ministrui priskirtos sritys ir jų platumas leidžia teigti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrų turėtų būti keturi, kurių kiekvienas kuruotų jiems priskirtas sritis“, – rašoma teikime.

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad papildoma pareigybė reikalinga ir dėl esamos pandeminės situacijos.

Anksčiau šiemet viceministrų skaičius jau buvo padidintas Aplinkos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose.

Trečiuoju sveikatos apsaugos viceministru gegužės pradžioje tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojas Aurimas Pečkauskas, kuruojantis farmacijos politikos klausimus.

Taip pat sveikatos apsaugos viceministrių pareigas eina Danguolė Jankauskienė, anksčiau dirbusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė medicinai ir slaugai, bei valstybės kontrolieriaus pavaduotoja dirbusi Živilė Simonaitytė.

Teikdama tokį Vyriausybės nutarimo projektą M. Navickienė ketvirto viceministro būtinybę grindžia didelėmis darbo apimtimis.

Teikime nurodoma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavesta kuruoti darbo santykių ir darbo apmokėjimo, socialinės partnerystės, darbo rinkos ir užimtumo rėmimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, valstybinio socialinio draudimo, pensijų, socialinės paramos, šeimos ir vaiko teisių apsaugos, jaunimo, socialinės integracijos ir lygių galimybių, moterų ir vyrų lygių galimybių, neįgaliųjų, nevyriausybinių organizacijų plėtros, savanoriškos veiklos ir kitus klausimus.

Anot ministrės, padidinus viceministrų skaičių, „tai suteiks galimybę efektyviau formuoti ir įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtus klausimus“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimu, nauja pareigybė šiemet  papildomai kainuotų nuo 42 iki 54 tūkst. eurų.

„Kadangi valstybės biudžetas jau patvirtintas, šiais metais pareigybė bus finansuojama iš sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų, todėl papildomų asignavimų šiems metams nebus prašoma“, – tvirtina M. Navickienė.

Šiuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrais dirba Vilma Augienė, Vytautas Šilinskas ir Ana Selčinskienė.

V. Augienė: Ketvirtas viceministras kuruos neįgaliųjų klausimus

Ketvirtas viceministras Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) reikalingas, kad kuruotų neįgaliųjų reikalus. 

Apie tai pirmadienį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje pranešė SADM viceministrė V. Augienė.

„Ketvirtas viceministras būtų atsakingas už neįgaliųjų klausimus visus išskirtinai, nes tai didžiulis baras, didžiulis laukas. (...) Fokusuosis ir į žmogaus teisių klausimą, kas dabar dar stipriai šlubuoja mūsų paslaugų sferoje“, – per komisijos posėdį teigė V. Augienė. 

Pinigų papildomai neprašome, norime performuojant vidinį biudžetą suteikti didesnį svorį neįgaliųjų klausimas.

Pagal dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą, SADM gali dirbti trys viceministrai. Tačiau jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl šio skaičiaus padidinimo iki keturių.

Kaip BNS sakė ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas, trečiasis viceministras prie komandos prisidės pavasarį, o ketvirtasis – „kai tik bus surastas šioms pareigoms tinkantis žmogus“.

Pasak jo, naujam etatui ministerija papildomai iš biudžeto pinigų neprašys.

„Pinigų papildomai neprašome, norime performuojant vidinį biudžetą suteikti didesnį svorį neįgaliųjų klausimas“, – teigė ministrės atstovas.  

Sausį Ingridos Šimonytės Vyriausybė iki keturių padidino viceministrų skaičių Aplinkos ministerijoje.

Padidinus viceministrų skaičių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, liks penkios ministerijos iš 14, turinčios mažiau – po tris – viceministrus.

„Pagrindimas yra toks, kad Europos Komisija, matome, kad yra užsiėmusi Žaliuoju kursu kaip prioritetine sritimi (...) Aplinkosauga tapo integralia dalimi daugelyje sprendimų“, – posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak jo, viceministrų skaičius bus didinimas iš ministerijos vidinių resursų, nedidinant etatų skaičiaus ir neprašant papildomų lėšų darbo užmokesčiui.

Aplinkos ministerija nurodo, kad papildomam viceministrui 2021 metais prireiks 42–54 tūkst. eurų, tačiau kadangi valstybės biudžetas jau patvirtintas, šiemet lėšų bus paimta iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasiūlė visoms ministerijoms numatyti maksimalų keturių viceministrų skaičių.

„Dabar pusė ministerijų turi tris viceministrus, pusė turi keturis tuos vadinamuosius etatus. Gal būtų paprasčiau – kadangi iš sutaupytų lėšų – tiesiog numatyti vienu sprendimu: ne daugiau keturių visos ministerijos turi teisę turėti tuos viceministrus“, – posėdyje kalbėjo A. Anušauskas.

Jo manymu, papildomo viceministro reikia ir Vidaus reikalų ministerijoje (VRM), o Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) jų skaičius yra pakankamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė palaikė siūlymą dėl Aplinkos ministerijos viceministrų skaičiaus padidinimo, tačiau, jos manymu, bendro reglamentavimo keisti nereikia.

„Yra kaip taisyklė trys ir toliau turbūt dėl kiekvieno atvejo mes galime svarstyti“, – kalbėjo premjerė.

Ekonomikos mokslų daktaro laipsnį turinti Agnė Vaiciukevičiūtė skiriama į susisiekimo viceministrės pareigas. Ji bus atsakinga už susisiekimo inovacijų, skaitmeninimo, darnaus judumo ir žaliojo kurso prioritetus bei telekomunikacijų plėtrą. A. Vaiciukevičiūtė turi sukaupusi didelę tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, mokėsi ir stažavosi Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, P. Korėjos, Čekijos bei Italijos mokslo, inovacijų ir politikos formavimo institucijose. A. Vaiciukevičiūtė Vilniaus Gedimino technikos universitete (dabar Vilnius Tech) Verslo vadybos fakultete pastaruoju metu dirbo Strateginės partnerystės prodekane bei Finansų inžinerijos katedros docente.

Loreta Maskaliovienė nuo sausio 14 d. taip pat eis susisiekimo viceministrės pareigas. Ji kuruos vandens ir geležinkelių transporto sritis, Europos Sąjungos politiką, tarptautinį bendradarbiavimą, valstybės strateginius projektus. Būsima susisiekimo viceministrė yra sukaupusi daugiau nei 15 metų patirtį valstybės ir ES investicijų srityje, vertinant bei įgyvendinant įvairias ilgalaikes valstybės strategijas ir investicijų planus. Prieš tai L. Maskaliovienė ėjo finansų viceministrės pareigas. Ji yra baigusi Miestų planavimo ir vadybos magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Ramūnas Dilba skiriamas Susisiekimo ministerijos kancleriu. Jis taip pat kuruos valstybės valdomų įmonių politikos klausimus. R. Dilba turi didelę ES investicijų, vadovavimo komandoms bei projektinio valdymo patirtį, pastaruoju metu ėjo Energetikos ministerijos kanclerio pareigas. Jis įgijo Europos studijų magistro laipsnį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

„Formuodamas savo politinę komandą, visų pirma vertinau šių žmonių žinių ir patirties kuo platesnę aprėptį, kad ji papildytų Susisiekimo ministerijos darbuotojų kompetencijas. Susisiekimas šalyje apima labai daug sričių, sistema labai įvairiapusė, veikia daug skirtingų įmonių ir įstaigų. Todėl itin svarbus komandos nepriklausomumas, į ateitį orientuotiems pokyčiams reikalingų žinių bagažas ir užsidegimas sutvarkyti ir sustyguoti šią strategiškai svarbią šaliai sritį, kad ji būtų kuo priimtinesnė, inovatyvesnė, patogesnė žmogui. Vertinant besiformuojančią komandą ypač džiaugiuosi, kad pavyko suburti stiprias kompetencijas ES ir valstybės investicijų klausimais“, – sako ministras.

M. Skuodžio komandoje taip pat dirbs trys patarėjai.

Verslo valdymo magistras Darius Stravinskas paskirtas susisiekimo ministro patarėju, atsakingu už pašto, telekomunikacijų sritį, 5G diegimą šalyje. Jis yra dirbęs tiek privataus sektoriaus telekomunikacijų srityje, tiek ir viešajame sektoriuje. D. Stravinskas Verslo valdymo magistro laipsnį įgijo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Airijoje studijavo mobiliųjų komunikacijų technologijas.

Aidas Rimkevičius paskirtas susisiekimo ministro patarėju transporto klausimais. A. Rimkevičius yra buvęs diplomatas, Užsienio reikalų ministerijoje dirbęs ekonominio saugumo politikos klausimais, pastaruoju metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje ėjo Investicijų politikos skyriaus vedėjo pareigas, dirbo su investuotojams svarbios infrastruktūros plėtra ir investicinės aplinkos gerinimo iniciatyvomis. Susisiekimo ministro patarėjas Mykolo Romerio universitete baigė dvi magistro studijų programas: Politikos mokslų bei Verslo administravimo srityse, stažavosi JAV bei Japonijoje.

Gabrielė Vasiliauskaitė dirbs Susisiekimo ministro atstove spaudai. G. Vasiliauskaitė sukaupusi didelę darbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse patirtį, vadovavo Vilniaus oro uosto komunikacijai, ėjo švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės atstovės spaudai pareigas, Vyriausybės kanceliarijoje dirbo su strateginių projektų komunikacija. Ji Vilniaus universitete yra baigusi žurnalistikos studijas, studijavo Švedijoje.

Kaip pranešė ministerija, A. Vilčinskas iki šiol dirbo patarėju Kultūros ministerijos kultūrinės edukacijos politikos grupėje. Anksčiau jis septynerius metus vadovavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriui, taip pat yra vadovavęs Kauno kultūros centrui, dirbęs Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Viceministro A. Vilčinsko veiklos sritys bus etninė kultūra ir nematerialus paveldas, mėgėjų meninė veikla, tautinės mažumos, regionų kultūros politika, kultūros prieinamumas išeivijoje bei istorinės atminties aktualizavimas ir įprasminimas.

Viceministras V. Gasparavičius yra tarptautinių profesionalaus atlikimo meno konkursų organizatorius, taip pat profesionaliojo scenos meno įstaigos „Natų knygynas“ direktorius. Jis kuruos autorių teisių, visuomenės informavimo politikos, kultūros ir kūrybinių industrijų, nevyriausybinio kultūros sektoriaus bei netiesioginės valstybės paramos kultūrai sritis, taip pat bus atsakingas už ES struktūrinės paramos ir valstybės investicijų programos sritis.

D. Urbanavičienė nuo 2013 metų buvo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė ir doktorantė, nuo 2019 metų – Tarptautinės menų tarybų ir kultūros agentūrų federacijos valdybos narė, Vilniaus dailės akademijos tarybos pirmininkė, buvo menų festivalio „Kultūros naktis“ iniciatorė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Viceministrės D. Urbanavičienės veiklos sritys bus profesionalusis menas, kultūrinė edukacija, e-kultūra, menininko statusas, valstybinė kalba, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Sausio pradžioje viceministro pareigas pradėsiantis eiti R. Mikaitis – buvęs Kauno meras ir vicemeras – kuruos kultūros paveldo apsaugos ir globos, atminties institucijų, kultūrinių rezervatų ir istorinio nacionalinio parko direkcijos bei kultūros paveldo skaitmeninimo sritis.

Pareigas taip pat jau eina ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas. Iki šių metų spalio jis dvi kadencijas vadovavo Lietuvos kino centrui, anksčiau yra dirbęs kultūros ministro Arūno Gelūno patarėju, taip pat vadovavęs Kultūros ministerijos kanceliarijai, atlikdamas tuometes ministerijos sekretoriaus pareigas.

Kultūros ministro Simono Kairio atstove spaudai nuo pirmadienio tapo Viktorija Vitkauskaitė, pastaruoju metu dirbusi žurnaluose IQ ir „IQ Life“.

Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas turi ilgametę darbo patirtį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nuo 2008 metų jis dirbo komiteto biuro vadovu. Jis taip pat dirbo Valstybės kontrolėje ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o savo karjerą pradėjo 1995 metais Trakų rajono policijoje.

„Šios pareigos – tai didelė atsakomybė, kurią priimu gerai viską apsvarstęs. Mano pagrindinis tikslas – pasirūpinti pareigūnais, gerinti jų aprūpinimą, kelti pareigūno profesijos prestižą, tikiuosi, kad dirbdami kartu su tarnybomis ir bendradarbiaudami su profesinėmis pareigūnų sąjungomis šių tikslų pasieksime“, – teigia V. Dmitrijevas.

Vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė daugiausia dėmesio skirs viešajam administravimui ir savivaldai, taip pat valstybės tarnybai.

„Ketinu skirti daugiau dėmesio valstybės tarnybai, nes manau, kad tai yra ta sritis, kurią reikia stiprinti ir modernizuoti, taip pat tikiuosi sėkmingo bendradarbiavimo su savivalda“, – sako vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė. Viceministrė nuo 2015 metų buvo Seimo Audito komiteto biuro vadovė, nuo 2016 m. – Kontrolės komiteto narė. Daugiau negu 9 metus dirbo Seimo kanceliarijos Teisės departamente vyresniąja patarėja.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komandoje jau dirba dvi patarėjos: Lina Laurinaitytė-Grigienė, kuri yra atsakinga už komunikaciją, ir Agneta Ladek – patarėja bendrais klausimais.

„Didžiuojuosi galėdama pristatyti savo sričių ekspertus, kurie prisijungia prie Finansų ministerijos. Platus šios komandos kompetencijų spektras, neabejoju, prisidės prie efektyvaus ir sklandaus ministerijos darbo, finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Daugiau nei 30 metų patirtį mokesčių srityje sukaupusi R. Bilkštytė kuruos mokesčių politikos, audito, turto vertinimo sritis, vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupę.

Iki šiol R. Bilkštytė dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tarptautinėje kompanijoje, kur ą vadovavo Mokesčių departamentui, vadovavo Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijai, konsultavo  įmones ir gyventojus mokesčių klausimais.

Advokatė V. Česnulevičiūtė kuruos investicijų bei finansų rinkų politikos klausimus. Pastaruoju metu ji dirbo prezidento G. Nausėdos patarėja ekonomikos ir inovacijų klausimais, anksčiau dirbo verslo, ekonomikos, finansų srityje Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos banke.

M. Liutvinskas bus atsakingas už finansų politiką, Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinius santykius. Jis dirbo Lietuvos banke, Seime, Gabrieliaus Landsbergio komandoje.

G. Norkūnas kuruos biudžeto, valstybės iždo, turto valdymo klausimus, bus atsakingas už viešųjų finansų sistemos valdymo grupę. Iki šiol jis dirbo Finansų ministerijoje, tarptautinėje lietuviško kapitalo įmonėje.

G. Skaistės patarėjais bus buvęs finansų viceministras Darius Sadeckas, buvęs Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) projektų vadovas, fintech konsultantas Gytis Žakevičius, o patarėja viešiesiems ryšiams bus Hermantė Brandišauskaitė, dirbusi konservatorių frakcijos Seime komunikacijoje.

Finansų ministerijos kancleriu numatoma paskirti Remigijų Skilandį iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.