Visam pajūrio regionui svarbaus Tarptautinio Palangos oro uosto numatoma reorganizacija arba gali jam įkvėpti naujos gyvybės, arba visiškai sužlugdyti žmonių lūkesčius. Nors keliautojai norėtų, kad iš Palangos būtų daugiau tiesioginių skrydžių į tolimesnes šalis, prabilta, jog reikėtų atgaivinti susisiekimą oru su Vilniumi.
Mažins konkurenciją
Vyriausybė jau nusprendė reorganizuoti tris Lietuvos oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Reorganizacijos būdas – prijungimas. Kitaip tariant, Palangos ir Kauno oro uostai bus prijungti prie Vilniaus oro uosto.
Tokį Vyriausybės sprendimą dar turi palaiminti Seimas, o tada bus sprendžiama, kaip vadinsis naujas juridinis vienetas. Jau beveik aišku, kad valstybės įmonei, valdančiai tris oro uostus, vadovaus dabartinis Vilniaus oro uosto direktorius Gediminas Almantas.
Palangos oro uostas liktų naujos valstybės įmonės filialu ir jam tikriausiai vadovautų dabartinė direktorė Jolanta Jucevičiūtė, kuri būtų G.Almanto pavaduotoja.
„Pagrindinė priežastis, kodėl tokia reorganizacija numatyta, yra ta, jog turi būti vienas oro uostas „Lietuva“, nepriklausomai nuo to, kiek jis turi nusileidimo ir pakilimo takų. Dabar susiklostė tokia situacija, kad nors visi oro uostai yra valstybės įmonės, jie konkuruoja tarpusavyje, darydami akcijas atrakcijas vienas nuo kito bando „nutraukti“ skrydžius, o tai niekam nėra naudinga“, – teigė susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys.
Kita priežastis – ekonominis efektas. Esą reorganizavus tris oro uostus, juos sutelkus į vieną valstybės įmonę, per metus pavyktų sutaupyti 1,2 mln. litų, nes tektų atleisti 23 darbuotojus.
Pavadinimo nekeis
Nors Palangos oro uostas veikiausiai ir praras savo dabartinį juridinį statusą, jo pavadinimas – kaip prekės ženklas – bus išsaugotas.
„Šiuo periodu tikrai nesvarstome pajūryje esančio oro uosto pavadinti "Palanga–Klaipėda". Tačiau galutiniame reorganizacijos etape galbūt toks variantas ir bus pasiūlytas. Tačiau manau, jog reikia protingai paskaičiuoti, ar pavadinimo keitimas atsipirktų, ar pajamos būtų didesnės už naujo prekės ženklo įvedimo į rinką išlaidas“, – teigė R.Slapšys.
Jam antrino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. „Kalbant apie pavadinimą „Klaipėdos–Palangos oro uostas“ ar atvirkščiai, tikrai nereikėtų afišuoti savo užgautų ambicijų, o šaltu protu vertinti, kuris variantas geresnis, duodantis daugiau naudos visam pajūrio regionui“, – savo nuomonę reiškė uostamiesčio vadovas.
Įtikino skirti pinigų
Paklaustas, kaip Susisiekimo ministerija vertina dabartinę Palangos oro uosto veiklą, R.Slapšys tvirtino, jog pretenzijų nėra. „Sutinkame, kad skrydžių reikia daugiau, tačiau jų nėra dėl objektyvių priežasčių“, – pabrėžė R.Slapšys.
Klaipėdos apskrities savivaldybių vadovai yra kiek kitokios nuomonės, tačiau viešai svaidyti kritikos strėlių taip pat nebuvo linkę.
Vis dėlto Klaipėdos meras V.Grubliauskas pripažino, jog prieš porą metų įkurtos Klaipėdos regiono asociacijos, kuri vienija visas septynias apskrities savivaldybes, vienas pagrindinių steigimo tikslų buvo gaivinti Palangos oro uostą, įpūsti jam gyvybės. „Galima sakyti, kad lūkesčiai nebuvo pateisinti, idėja kūnu netapo. Išliksiu diplomatiškas ir tikrai nesiimsiu vertinti Palangos oro uosto direktorės, kito personalo darbo“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko V.Grubliauskas.
Palangos oro uosto vadovybė Klaipėdos regionų savivaldybių merus beveik pusantrų metų įtikinėjo, kad jų biudžetuose reikėtų numatyti pinigų naujų skrydžių rinkodarai ir taip esą pavyks pritraukti aviakompanijų.
Šiųmečiuose savo biudžetuose Palangos savivaldybė numatė 150 tūkst. litų, Klaipėdos – 135 tūkst., kitos penkios savivaldybės išsidalijo 115 tūkst. litų. Kitaip tariant, septynių regionų savivaldybių biudžetuose šiemet buvo numatyta 400 tūkst. litų. Jie turėjo būti skirti skrydžio iš Palangos į Londoną rinkodarai.
Pinigų politikai skyrė tik todėl, kad Palangos oro uosto vadovybė tvirtino, jog dėl reguliarių skrydžių į Londoną kelis kartus per savaitę jau beveik susitarta su viena pigių skrydžių aviakompanija, reikia tik išpildyti jos keliamas sąlygas.
Druska ant žaizdos
Numatyti pinigai taip ir liko savivaldybių biudžetuose, o tiesioginio skrydžio į Londoną iš Palangos iki šiol nėra. „Asmeniškai manau, jog labiausiai nedėkingas faktorius ir buvo konkurencija tarp Lietuvos oro uostų. Arba mes per drąsiai svajojome, nors tuo netikiu. Galbūt, o, matyt, taip ir yra, jog kažkas kažko iki galo nepadarė, kad svajonė taptų kūnu. Tokie klausimai apie skrydžiams pritraukti numatytus ir nepanaudotus pinigus yra druska ant žaizdos ne tik man, bet dar šešių regiono savivaldybių merams“, – užuominomis kalbėjo V.Grubliauskas.
Palangos oro uosto direktorė J.Jucevičiūtė teigė, jog dėl to, kad iš Palangos tiesiogiai į Londoną vis dar neskraido lėktuvai, kaltos objektyvios priežastys. Esą regiono politikai pinigų skrydžio rinkodarai pažadėjo per vėlai – aviakompanija jau buvo susiplanavusi ir patvirtinusi savo šiųmečių skrydžių krypčių sąrašą.
„Tačiau niekas dar neprarasta. Rugsėjį grįšime prie derybų, nes rudenį aviakompanijos ir dėliojasi savo planus kitiems metams. Manau, prašysime, kad regiono savivaldybės kitų metų biudžete numatytų tuos pinigus, kuriuos buvo numačiusios ir jie liko nepanaudoti. Nors Palangos oro uosto įmonės statusas ir gali pasikeisti, tačiau jo svarba regionui juk lieka ta pati“, – tvirtino J.Jucevičiūtė.
Ji paminėjo, kad bus tęsiamos ir derybos dėl reguliarių skrydžių į Hamburgą.
Norėtų skraidyti į sostinę
„Palangos oro uosto veiklą vertiname pakankamai teigiamai, juk įmonė užsidirba, išsilaiko. Aišku, gaila, kad skrydžių tikrai yra per mažai. Todėl ir oro uosto reorganizacija, jei ji skirta ne jam uždaryti, vertinčiau palankiai. Galbūt tada skrydžiai iš Palangos bus nukreipiami ne į Rygą, o į Vilnių“, – svarstė Palangos mero pavaduotojas Saulius Simė.
Jis pabrėžė, jog skrydis Palanga–Vilnius–Palanga būtų itin aktualus Klaipėdos apskrities savivaldybių vadovams, kuriems labai dažnai tenka darbo reikalais vykti į sostinę.
„Apskaičiavome, jog nuvažiuoti automobiliu į Vilnių ir atgal kainuoja 300 litų. Jei skraidytų lėktuvai ir kaina būtų patraukli, tikrai rinktumėmės kelionę oru, nes taip būtų greičiau“, – aiškino S.Simė.
G.Almantas, kuris veikiausiai vadovaus naujai valstybės įmonei, vienijančiai tris šalies oro uostus, teigė, jog apie skrydį Palanga–Vilnius–Palanga vis dažniau prabyla ir valdžios, ir oro uostų, ir aviakompanijų atstovai.
„Kažkada toks skrydis buvo, tačiau labai sudėtingas klausimas, ar pavyktų jį atgaivinti. Tam, kad žmonės juo naudotųsi, skrydis turi būti pakankamai dažnas ir pigus. Patrauklios kainos klausimas šiandien yra sunkiai išsprendžiamas“, – neslėpė G.Almantas.
Tačiau jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog skrydžiai iš kurorto į Vilnių ir nebūtų organizuojami, Palangos oro uostas tikrai nebus numarintas. „Mes stengsimės stiprinti jo veiklą ir plėsti paslaugų spektrą. Manau, jis liks stiprus regioninis oro uostas. Drastiškų pokyčių dėl tiesioginių skrydžių į kitas šalis tikrai nebus. Jei ir atsiras kokia nors nauja kryptis, tai ji atsiras pagrįstai, nes niekas iš dangaus nekrinta“, – savo viziją į Palangos oro uosto perspektyvas trumpai išdėstė G.Almantas.
Komentaras
Vida Kažuro
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja
Sunku dabar vertinti, ar šalies oro uostų reorganizacija duos naudos. Jei valstybė mato pliusų, tai gal ir gerai, tačiau žiūrint iš mūsų, pajūrio, pozicijos, ši reorganizacija yra dar viena centralizacija, kai sprendimai dėl Palangos oro uosto bus priimami Vilniuje. Nežinau, ar dėl to Palangos oro uosto veikla pagerės. Ji nesikeičia nuo 2003 metų – tada Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradėjo rašyti raštus Susisiekimo ministerijai, Vyriausybei, kad Palangos oro uostui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, ieškoma būdų, kaip pritraukti daugiau aviakompanijų, organizuoti daugiau įvairesnių krypčių skrydžių.
10 metų rašome raštus, o niekas nesikeičia – lieka vis tie patys pažadai, jog su aviakompanijomis vyksta derybos ir tuoj atsiras naujų skrydžių. Manau, pagrindinė bėda ta, kad Palangos oro uostas yra valstybės įmonė, o aviakompanijos – privačios bendrovės. Todėl jos ir negali tinkamai susikalbėti, susiderėti. Padėtis ypač pablogėjo, kai Lietuva neteko savo avialinijų. Dabar privačios tik diktuoja sąlygos, jei norima, kad jos organizuotų skrydžius iš Palangos oro uosto.
Jos pageidauja, kad kažkas atliktų rinkos tyrimus, kurie nepigiai kainuoja, prisiimtų jų riziką. Savivaldybės pirštais lyg ir rodo į regiono verslininkus, kad jie turėtų prisiimti tą kitų privačių verslų riziką. Tačiau mūsų verslininkai ir taip jau daug padarė – sutvarkė infrastruktūrą, atsirado golfo laukų, rekonstruoti viešbučiai. Esu įsitikinusi, jog turi keistis valstybės požiūris į Palangos oro uostą, nes nei regiono savivaldybės, nei verslininkai nėra pajėgūs pakeisti situaciją.
Dabar ir turime tokį rezultatą – tris skrydžių kryptis ir žiaurias bilietų kainas, apie kurias kažkodėl niekas nedrįsta kalbėti. Kokių skrydžių krypčių norėtų pajūrio regiono verslininkai? Bėda ta, kad sąlygas diktuoja tie, kas užsako muziką. Kalbu apie tai, jog Klaipėdos apskrities savivaldybės nusimatė pinigų savo biudžetuose vieno skrydžio iš Palangos oro uosto rinkodarai ir prioritetine pasirinko kryptį į Londoną. Tai – emigrantų skrydis, nenaudingas regionui.
Keista, kad savivaldybės nori būti geros tiems, kurie net joms mokesčių nemoka. Verslui, regionui būtų kur kas naudingiau, jei iš Palangos oro uosto būtų organizuojami reguliarūs skrydžiai į Hamburgą, Frankfurtą, Amsterdamą. Tikėkimės, kad po Palangos oro uosto reorganizacijos jo veiklos rezultatai bus geresni.
