Viena vertus, tikrai istoriškai drąsus Europos Centrinio Banko sprendimas, nes pirmą kartą nuo 1999 metų anksčiau nei Federalinis rezervų bankas sumažino bazines palūkanų normas. Kita vertus, panašu, kad drąsos tik tam vakar dienos sprendimui ir užteks.

Vakar Christine Lagarde spaudos konferencija prasidėjo laibai aiškia žinute. Spartus darbo kaštų, darbo užmokesčio augimas šiandien yra pagrindinės priežastys, kodėl palūkanų mažinimo kelias tampa sunkiai nuspėjamu. Jei per ateinančius kelis mėnesius darbo užmokesčio augimo tempai nelėtės, sunku bus tikėtis ir tolesnio palūkanų mažinimo rugsėjo mėnesį. Ir taip, galime jau išbraukti liepos mėnesį kaip galimą antro bazinių palūkanų mažinimo galimą datą. Vasarą gyvensime su dar itin griežta monetarine politika, o lūkesčiai apie tris galimus šių metų palūkanų mažinimus jau traukiasi iki dviejų. Išvada – visi šie metai iš esmės bus dar labai griežtos monetarinės politikos metais.

Be to, kas nebuvo paminėta konferencijos metu, tikėtina, kad artėjantis žiemos sezonas bus brangesnis, t. y. suskystintos dujos bus brangesnės nei per praėjusią žiemą (jų kainos jau po truputį kyla), nes auga konkurencija tarp pirkėjų dėl suskystintų dujų, o pati žiema gali būti šaltesnė nei praėjusi dėl šią vasarą prasidedančio La Nina sezono.

Federalinis rezervų bankas, tikėtina, šiais metais gal tik kartą, geriausiu atveju du kartus mažins palūkanų normas. Todėl ir Europos Centrinis Bankas, kad ir kaip besiklostytų ekonomikos reikalai čia, Euro zonoje, nedrįs taikyti daug drąsesnės palūkanų mažinimo tempų politikos. Reikšmingai silpnėjantis euras dolerio atžvilgiu gali išbranginti importuojamas suskystintas dujas. Nepamirškime ir to, kad šių metų rudenį JAV vyksta prezidento rinkimai, kurie rinkas gali įsiūbuoti dar labiau.

Vadinasi, infliaciją suvaldyti tampa tik sunkiau.

O mes Lietuvoje kartais, atrodo, gyvename lyg kažkokioje pasaulinio krizių vėjo nepasiekiamoje užuolankoje, nes manome, kad beatodairiškas atlyginimų kėlimas, kuris neatspindi darbo našumo augimo ir jau „valgo“ investicinį šalies potencialą, neturės mums jokių pasekmių (...)

O mes Lietuvoje kartais, atrodo, gyvename lyg kažkokioje pasaulinio krizių vėjo nepasiekiamoje užuolankoje, nes manome, kad beatodairiškas atlyginimų kėlimas, kuris neatspindi darbo našumo augimo ir jau „valgo“ investicinį šalies potencialą, neturės mums jokių pasekmių, o tik atneš daug džiaugsmo. Iš tiesų tas džiaugsmas gali būti nusipirktas labai brangiai. Jau pavargome (verslo atstovai) ir piktintis.

Gal galime galų gale susėsti ir susitarti, kaip gyvensime ateinančius dvylika mėnesių (dar itin griežtos monetarinės politikos laikais) ir vėliau? Investuoti reikia dabar, aiškumo dėl mokesčių (ne tik gynybos) reikėjo vakar, subalansuotų sprendimų pagrįstų ekonomiškai reikėjo jau prieš ketverius metus ir gal dar anksčiau. Taip, mus persekiojo įvairios krizės, bet darbo kaštų ir pensijų auginimo smagratį Lietuvoje jau suka kas tik netingi, o rinkimų metais netingi kone visi.

Tačiau ar tie sukėjai gerai suvokia šių kaštų finansavimo šaltinių veikimo logiką, t. y. kad darbo užmokesčio augimas turi atspindėti produktyvumo augimą, kuris auga dėka gebėjimų gerėjimo (net nepradėsiu kalbėti apie švietimo kokybę šiandienos skandalų po skandalų kontekste) ir investicijų, kurios mūsų įmonėms vis sunkiau įkandamos tiek dėl ribotos prieigos prie kapitalo, tiek dėl santykinai mažėjančios pridėtinės vertės, tenkančios kapitalo savininkui. Juk tam, kad galėtume didinti pensijas, reikia vis daugiau dirbančiųjų, tad ne kvotas užsieniečiams įvedinėti reikėtų, o pasitikti su gėlėmis prie sienos ir kuo greičiau maksimaliai juos integruoti darbo rinkoje. Žinoma, kartu užtikrinant šalies nacionalinio saugumo interesus, bet tai turi daryti atsakingos institucijos, užsibrėždamos tikslą užtikrinti saugų imigracijos srautą, o ne jį riboti.

Taigi ne tik ir ne tiek Europos Centriniame Banke reikia ieškoti sprendimų ir optimizmo. Jo bus tiek, kiek mes patys susikursime darydami ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Tad nors ECB sprendimų ir nepakeisime, bet gebėsime prie jų prisitaikyti ir ne tik išgyventi, bet ir įgauti naujus augimo pagreičius.

„Manau, (toks reguliavimas – ELTA) puikiai veikia su privačiais asmenimis ir mažais vartotojais, labai smulkiomis bendrovėmis, bet tai neveikia su vidutinėmis ir stambesnėmis įmonėmis. Per pandemiją buvęs labai aukštas elektros kainų lygis (...) daugelis iš tos baimės užsifiksavo tas kainas labai aukštame lygyje ir tos elektros kainos išliko vos ne dvigubai didesnės negu yra dabar rinkoje“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo V. Janulevičius.

Be to, verslo atstovo teigimu, ne viena bendrovė su elektros tiekėjais jau bylinėjasi teismuose, argumetuodamos tuo, kad tiekėjų stambioms įmonėms taikomos baudos mažina šių konkurencingumą.

„Daugelis įmonių klausdavo, kokios tos tikrosios išlaidos, sąnaudos, patirtos tų tiekėjų. Kaip suprantu, iki šiol dauguma net negavo tų išaiškinimų, ar iš tikrųjų buvo patirtos žalos, kad nutraukiant sutartų reikėtų sumokėti praktiškai 60, 70, 80 proc. kainos, įvairiai buvo“, – pridūrė pramonininkų atstovas.

„Be abejo, (tiekėjų – ELTA) patirtos žalos ir išlaidos turi būti kompensuotos, bet ar nėra ten kartais tiesiog galimybės užsidirbti, nes matome, kad kai kurie tiekėjai praeitais, užpraeitais metais turėjo gana aukštus pelnus, tai ar tikrai šiuo atveju klientas nėra skriaudžiamas“, – akcentavo V. Janulevičius.

Taip pat, V. Janulevičiaus teigimu, situaciją verslams pasirinkti geriausią elektros kainą apsunkina mažas tiekėjų pasirinkimas, mat šiuo metu rinkoje galima rinktis tik iš trijų. Be to, pasak pramonininkų prezidento, tiesioginių kaštų neturintys tiekėjai, išlaikantys aukštas fiksuotas elektros kainas, „iš verslo pusės“ elgiasi neetiškai.

Tai ar tikrai šiuo atveju klientas nėra skriaudžiamas.

 

„Konkurencija yra labai siaura. (...) Tas pasirinkimas nėra labai didelis ir esant ekstremalioms situacijoms daugelis įmonių nežinojo, negalėjo žinoti, nes jie nėra profesionalai, tarkime, tie vidutiniokai, vidutinės įmonės. (...) Pamenate, (elektros kaina – ELTA) buvo ir 4 eurai už kilovatvalandę 2022 metų rugpjūčio mėnesį, tai jie ir fiksavo 28, 26, kai kas ir 30 centų fiksavo, kai dabartinė kaina yra praktiškai 2,5 karto mažesnė“, – aiškino V. Janulevičius.

„Ar verta verslui su verslu bylinėtis – manau, kad tikrai ne, reikia ieškoti balanso, kompromiso. Jeigu kažkas bando pasipelnyti perdėtai, o ne realiais kaštais (...) manau, kad tai funkcija organizacijų (Energetikos reguliuotojo, Seimo – ELTA) pasitikrinti tuos kaštus“, – sakė V. Janulevičius.

R. Pocius: VERT trūksta instrumentų daryti poveikį tiekėjams

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus teigimu, energetikos reguliuotojas šiuo metu neturi reikiamų instrumentų nepriklausomus tiekėjus įpareigoti pakeisti su verslu sudarytas ir dideles baudas numatančias sutartis.

Matome, kad šiai dienai nepriklausomi elektros tiekėjai taiko formules nutraukimo kažkokius koeficientus, kurių patys tiekėjai negali paaiškinti (...)

 

„Šiai diena mes, kaip reguliuotojas, galime pateikti savo ekspertinę išvadą, tačiau galutinius sprendimus priima teismas. Todėl tų papildomų įrankių suteikimas leistų reguliuotojui turėti nurodomąją galią, reguliuojamiems ūkio subjektams pateikti tam tikrus įpareigojimus, jeigu mes matytume, kad sutarties nutraukimo mokesčiai neatitiktų teisės reikalavimų“, – kalbėjo R. Pocius.

Tarybos pirmininko teigimu, Europos Sąjungos (ES) teisėje šiuo metu jau yra numatyta, kad sutartis nutraukę verslai nepriklausomiems tiekėjams turi kompensuoti tik tiesioginius nuostolius, kuriuos jie patiria užfiksuodami ar apdrausdami elektros energijos kainą nuo svyravimų rinkoje.

„Matome, kad šiai dienai nepriklausomi elektros tiekėjai taiko formules nutraukimo kažkokius koeficientus, kurių patys tiekėjai negali paaiškinti ir kurie nėra susiję su (...), dėl to mes manome, kad šitos baudos neatitinka teisės aktų reikalavimų ir mūsų ekspertiniu vertinimu, tokios nuostatos turo būti keičiamos (...) Todėl tokie siūlymai, kokie yra svarstomi Seime, mums suteiktų papildomų instrumentų“, – pabrėžė R. Pocius.

ELTA primena, kad 2023 metų balandžio pabaigoje Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nepriklausomam tiekėjui suteikti teisę vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Nuo birželio 1-osios naujose sutartyse su buitiniais vartotojais ir su labai mažomis ir mažomis įmonėmis tiekėjams draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas, kurie būtų taikomi už vienašališką sutarties nutraukimą.

„Viskas labai greitai keičiasi dėl rinkimų ciklo ir vis naujų geopolitinių konfliktų. Tikrai išgyvename lūžio momentą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Janulevičius.

„Nenuostabu, kad ir pramonės lūkesčiai neauga taip, kaip norėtųsi. Pradedama abejoti pramonės gamybos prognozėmis: vis dar mažėja turimų užsakymų skaičiai. Vos ne kas ketvirta įmonė vertina, kad šiuo metu pramonės produkcijos paklausa yra per maža, o ateitį sunku prognozuoti beveik kas antrai įmonei“, – komentavo jis.

Anot LPK prezidento, gegužę pablogėjo ir Lietuvos kredito reitingas bei tapo aišku, kad Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų mažinimo prognozės nebėra tokios optimistiškos, kaip anksčiau.

„Penktadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą į „A“. Savo sprendimą agentūra motyvavo geopolitine rizika regione. Lietuvos verslas su viltimi laukia, kad šią savaitę ECB palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto“, – aiškino LPK prezidentas.

„Bet ir ECB palūkanų mažinimo prognozės nebe tokios optimistinės. Kova su infliacija – vis dar iššūkis, ir labiausiai tikėtinas šiuo metu scenarijus, kad palūkanos gali būti mažinamos tik du kartus – birželį ir rugsėjį“, – pridūrė jis.

Bet, pasak V. Janulevičiaus, nors eksporto paklausa žema, artimuoju metu vis dar tikimasi jos augimo. Taip pat, anot jo, kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių, metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių, kitų nemetalo mineralinių gaminių, maisto produktų ir tekstilės gaminių gamybos bendrovės gegužę pasižymėjo geresniais lūkesčiais nei vidurkis.

Nors paklausa eksporto rinkose vis dar vertinama kaip nepakankama, tačiau tikimasi, kad ji artimiausiais mėnesiais augs. Bet kol kas auga tik reikiamų darbuotojų trūkumas.

 

„Kita vertus, nors paklausa eksporto rinkose vis dar vertinama kaip nepakankama, tačiau tikimasi, kad ji artimiausiais mėnesiais augs. Bet kol kas auga tik reikiamų darbuotojų trūkumas. Europai taip pat reikėtų susiimti ir spręsti savo konkurencingumo problemas“, – svarsto V. Janulevičius.

Šiuo metu svarbu įgyvendinti tinkamus strateginius veiksmus

V. Janulevičius tvirtina, kad šiuo metu yra išgyvenamas lemiamas momentas, tad šiuo metu reikia palaikyti stabilią mokestinę politiką, siekiant sumažinti atsiradusius ekonominius neapibrėžtumus ir padidinti verslo pasitikėjimą. Be to, anot jo, reiktų palaikyti investicijas į technologijas, kuriant aukštos pridėtines vertės darbo vietas kūrimas ir vykdant skaitmeninę transformaciją.

Taip pat, anot LPK prezidento, reiktų ieškoti naujų rinkų, kartu plečiant ir modernizuojant logistikos infrastruktūrą. Papildomų investicijų, jo manymu, reikėtų ir į energetikos infrastruktūrą, kur reiktų toliau plėsti atsinaujinančios energetikos gamybą, taip mažinant kaštus ir didinant konkurencingumą.

Jis pastebi problemų ir prieigoje prie kapitalo, tad jo manymu, reikalingos valstybinės subsidijos bei mokesčių lengvatos įmonėms investuojančioms į naujas technologijas, ekologišką gamybą ir energetikos efektyvumą.

„Šiuo metu išgyvename lemiamą momentą, kai viskas dar gali pakrypti į gera, bet labai svarbu būtų visko nesugadinti“, – tvirtina V. Janulevičius.

„Manytumėm, kad tie akcizų pakėlimai kurui, kurie dabar yra numatomi valdančiosios daugumos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra viena iš tų sričių, kur tas dalykas galėtų būti dalinai finansuojamas, kelių būklės atstatymas“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Janulevičius.

Anot jo, kol kas neaišku, kaip atrodys kuro akcizo pakėlimas, tačiau jei didesni mokesčiai bus pritaikyti visoms kuro rūšims, dalis lėšų turėtų būti skirta ne tik gynybai, bet ir keliams.

„Jo (pinigai turėtų būti skirti gynybai – BNS), bet taip galutinai mes dar nežinom, koks tiksliai tas akcizo pakėlimas būtų ir kokioms kuro rūšim, jeigu mes paimtumėm visas kuro rūšis, įskaitant ir tą žaliąjį dyzeliną, taip vadinamą, kuris eina ūkiams, galbūt tada taip būtų. Bet kol kas tai neįvardinta yra apie tai“, – sakė LPK prezidentas.

Praėjusią savaitę Ignalinoje viešintis G. Nausėda žurnalistams teigė, jog „kelių plėtra, kelių strategija turi būti jau ateinančių Vyriausybių prioritetas“, o šiaurės rytų Lietuvos dalyje esančių kelių būklė „taip pat yra apverktina“.

G. Nausėda ne kartą yra teigęs, jog Lietuvos kelių būklė jo netenkina ir prastėja, tam neskiriant pakankamai lėšų. Viešėdamas kitose šalies savivaldybėse prezidentas anksčiau sakė, jog savivaldai reikia daugiau savarankiškumo tvarkant rajoninius kelius.

Finansų ministerija praėjusią savaitė pasiūlė didinti gynybos finansavimą didinti keliant akcizus visų rūšių kurui. Pagal ministerijos siūlymą benzino, dyzelino, ūkininkų naudojamo žaliojo dyzelino akcizo gynybos dedamoji  didėtų 6 centais už litrą. Ministerijos skaičiavimais, taip kasmet būtų galima surinkti apie 126 mln. eurų.

Gynybos finansavimą siekiama padidinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant sparčiau vystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

Lietuvoje keliams šiemet numatoma skirti 872 mln. eurų, tačiau lėšų kasmet trūksta sutvarkyti visus šalies kelius bei tiltus. 

Antrąją kadenciją dirbsiantis V. Janulevičius rinkimuose nurungė 2012–2020 metais LPK vadovavusį statybos ir nekilnojamo turto (NT) plėtros grupės „Eika“ bendraturtį bei valdybos pirmininką Robertą Dargį.

Suskaičiavus 201 suvažiavimo delegatų balsą paaiškėjo, jog V. Janulevičius rinkimus laimėjo tik trijų balsų persvara, surinkęs 102 balsus.

V. Janulevičius, kuris yra jo įkurtos aukštųjų technologijų grupės „BOD Group“ valdybos pirmininkas, teigė, jog toks balsų susiskirstymas rodo, kad pagrindinei pramonininkus vienijančiai organizacijai Lietuvoje reikia daugiau vienybės.

„Mūsų ateitis priklauso nuo mūsų pačių, vadinasi, turime dirbti, turime daugiau klausyti vienas kito“, – LPK suvažiavime sakė V. Janulevičius.

„Dėkoju, stengsimės vardan mūsų visų judėti į priekį“, – teigė jis.

LPK prezidentu verslininkas tapo 2020-ųjų birželį. Tuomet jis buvo vienintelis kandidatas į LPK vadovo postą.

V. Janulevičių pasveikino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Nuo LPK prezidento vaidmens priklausys mūsų šalies ekonomikos, verslo stiprybė ir raumenys. Būtent pramonė yra kertinis ekonomikos ramstis“, – sakė A. Armonaitė.

„Pasiryžimas imtis LPK vadovo pareigų yra didelis įsipareigojimas, nes mūsų įmonės turi ne tik daugiau gaminti ir sparčiau augti, bet technologinių revoliucijų metu turi ir sparčiau persiorientuoti, įvertinti dirbtinį intelektą, skaitmenines technologijas“, – pridūrė ji.

„Lietuvos ekonomika yra atspari, demonstruoja atsparumą. (...) Kodėl esame atsparūs – nes jūs esate atsparūs, pasimokėte iš pamokų, kurias turėjote per daugelį metų atgal“, – suvažiavime sakė G. Skaistė.

Konfederacijos prezidentas renkamas ketveriems metams ne daugiau nei dviem kadencijoms, tad ši kadencija V. Janulevičiui bus paskutinė.

LPK vienija 55 šakines, septynias regionines asociacijas ir 24 neasocijuotus narius, apjungiančius visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją.

Anot LPK, jos atstovaujami sektoriai kuria 59 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Žada stiprinti Lietuvos pramonininkų balsą Briuselyje

Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ketina aktyviau atstovauti šalies pramonei Europos Sąjungos (ES) kuluaruose.

Pasak jo, stiprinti Lietuvos pramoninkų balsą Briuselyje būtina, kad europiniai teisės aktai būtų palankesni vietos verslui.

„Mums reikia daugiau įtakos Briuselyje, nes 80 proc. įstatymų ateina iš ten ir nugula tiesiog čia kaip faktas. Vadinasi, kol jie čia nugula kaip faktas, bendrauti, kalbėti ir pakeisti kažką nėra šansų. Todėl turime būti tenai, kad kartu su partneriais, kolegomis, „Business Europe“ galėtume konvertuoti, keisti tą dalyką į tą, kuris labiausiai tinkamas mums, tai yra Lietuvai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Janulevičius.

„Ten bus mano didžiausias dėmesys – į ES, nes ten yra didžiausios galimybės Lietuvos pramonei transformuotis, iš ten tai ateina. Manau, kad ten turime būti galbūt žymiai labiau reprezentuoti nei čia. Nes čia jau dirbame su pasekmėmis, o ten – su ištakomis“, – pabrėžė aukštųjų technologijų grupės „BOD Group“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, be to, organizacijos nariai turėtų nuo fizinių daiktų gamybos „labiau įsilieti“ į elektroninių paslaugų sektorių.

LPK vadovas didelį dėmesį ketina skirti gynybos sektoriaus plėtrai – elektroninės kovos priemonių, sprogmenų gamybai: „Galime gaminti sprogmenis, mūsų chemijos pramonė šioje vietoje stipri.“

Visgi, jis pabrėžia, kad tokie pakeitimai turi būti daromi išsiaiškinus, koks bus planuojamų pokyčių poveikis verslui ir ekonomikai.

„Verslas remia iniciatyvą gynybos finansavimui skirti 4 proc. nuo BVP ir dar daugiau. Lietuvos pramonininkų konfederacija, kartu su Lietuvos verslo taryba, jungiančia didžiausias verslo organizacijas, nusprendė pritarti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio didinimui 1 proc. punktu“, – penktadienį renginyje „Metų ekonomikos forumas. Sumani pramonė 2024“ kalbėjo V. Janulevičius.

„Bet mokestiniai pakeitimai turi būti planuojami atlikus išsamią analizę“, – tikino jis. 

Ano LPK prezidento, jeigu šalies ekonomika nusilps, tai reikš ir gynybai skiriamo procento vertės sumažėjimą. Tad, jog to būtų išvengta, V. Janulevičiaus manymu, svarbu atgaivinti šiuo metu su stagnacija susiduriančio pramonės sektoriaus gyvybingumą.

„Turime galvoti ne tik apie BVP procento didinimą, bet kiek jis sudarys. 3 proc. nuo BVP gali susilyginti su susitraukusios ekonomikos 4 proc. Matematika yra labai paprasta – kuo didesnis pyragas, tuo daugiau skiriama gynybai“, – aiškino jis.

„Lietuvos pramonės indeksai indikuoja viso sektoriaus stagnaciją. Turiu konstatuoti, kad Lietuvos pramonė truputį „dūsta“. Mes turime daryti viską, kad atgaivinti sektoriaus gyvybingumą“, – sakė V. Janulevičius. 

Pasak jo, šiuo metu nėra padedama su sunkumais susiduriantiems verslams, bet tikimasi tolimesnio jų prisidėjimo prie gynybos

„Nuolat kalbame apie savo šalies saugumą, tačiau šalies verslą įsivaizduojame ne kaip resursą, iš kurio stiprybės ir kyla pagrindinė ekonomikos augimo dalis, o tiesiog kaip piniginę, kurią bet kada galima atidaryti ir pasiimti pinigų“, – teigė V. Janulevičius.

ELTA primena, kad trečiadienį įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams, susijusiems su papildomu gynybos finansavimu, siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį 1 proc.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

„Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje. Ar tikrai saugiai gyvensime, kai turėsime naujausią techniką, bet bus neramumų visuomenėje? Aš manau, tikrai ne“, – trečiadienį LRT televizijai teigė I. Ruginienė.

LPSK pirmininkė akcentavo, kad šiuo klausimu neišvengiamai reikia eiti progresinių mokesčių keliu.

„Dėl to sprendimai turi būti subalansuoti, kad tiek visuomenė turėtų tam tikras galimybes išgyventi ir prisidėti prie nacionalinio saugumo, tiek ir mūsų gynybos tikslai būtų pasiekti. Dėl to neišvengiamai turime eiti progresinių mokesčių keliu ir čia verslui noriu pasakyti – tikrai nereikėtų bijoti didesnio pelno mokesčio, nes ir šiandien kalbėjome, kad visa tai yra ne tiek mokestis, kiek investicija. Ir tai, kas bus sumokėta, per karo pramonę grįš atgal: per tam tikras paslaugas, infrastruktūrą, grįš į verslą“, – pažymėjo ji.

V. Janulevičius: horizontalūs mokesčiai turėtų būti visiems

Savo ruožtu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius tikina, kad mokesčiai turi būti horizontalūs, tačiau, anot jo, neapsisprendus PVM didinimo klausimu, išliks nežinomybė dėl papildomų šimtų milijonų eurų.

„Mūsų, Verslo tarybos ir Lietuvos verslo konfederacijos, manymu, visgi tai turėtų būti horizontalūs mokesčiai visiems. Verslininkas, verslo žmogus, akcininkas, investuotojas lygiai taip pat susimoka du kartus. Pirmąkart susimoka, kur mes sutikome su 1 proc. pelno padidinimu, tai jau bus eilutė su 122 mln. eurų“, – tvirtino V. Janulevičius.

„PVM mokesčio didinimas yra 300 mln. eurų, jis lygiai taip pat leisdamas tuos pinigus prisideda. Šiandien diskusija yra dėl PVM. Kaip, kokie papildomi elementai dar bus pridėti, jeigu PVM nebus, jau lieka nežinomybė. Tai, ką me sutarėme, yra 215 mln. eurų, tai šioks toks atspirties taškas yra“, – pridūrė LPK vadovas.

ELTA primena, kad trečiadienį įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams, susijusiems su papildomu gynybos finansavimu, siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį 1 proc.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.

Ar tikrai viskas taip, ar jau visos ekonominės bėdos išspręstos ir tik reikia sulaukti Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų mažinimo pradžios (kurios gali tekti palaukti ir iki rudens, kas irgi visiškai nedžiugina)? Aš manau, kad net šios optimistinės prognozės gerokai prasilenkia su realybe. Ir matau du scenarijus, vieną blogą, o kitą, sakykime taip, pakenčiamą. Įsivertinkime situaciją realiai.

Pirma, šių metų ekonomikos atsigavimas ne itin džiugins Lietuvos pramonės atstovus. Tam yra kelios priežastys.

Manau, kad šitas užburtas stagnuojančios Europos – užsiblokavusio ECB – vis labiau stringančių investicijų Lietuvoje ratas neleis mums pasiekti tokių rezultatų, kokius prognozuoja optimistai bankų analitikai.

 

Pradėkime nuo to, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys 2023 metais, palyginti su 2022 metais, sumažėjo. Visoje Europos Sąjungoje jos mažėjo 1,4 proc., o Lietuvoje jos sumažėjo 4,6 proc. Vokietijos apdirbamosios gamybos, kuri yra svarbi mūsų apdirbamosios gamybos užsakovė, produkcijos apimtys krito 0,6 proc. Tai jau ketvirtas metinis apdirbamosios gamybos susitraukimas per pastaruosius 5 metus.

Po pandemijos turėjusias atsigauti pasaulio tiekimo grandines ir tarptautinę prekybą šiandien darko geopolitiniai konfliktai. Prekių pristatymai trunka ilgiau, įmonės formuoja didesnes atsargas, nes nori sumažinti rizikas likti be atsargų. Strateginių produktų tiekimo grandinės „nacionalizuojamos“ arba „regionalizuojamos“. Tai gali lemti didėjančias produkcijos kainas ir mažėjantį išteklių panaudojimo efektyvumą.

Pasaulio tarptautinės prekybos žemėlapis „regionalizuojasi“ taip pat. Prognozuojama, kad artimiausiais metais tarptautinė prekyba augs gerokai lėčiau nei praeityje. Jei 2015–2019 metais tarptautinė prekyba augdavo daugiau kaip 3 proc. kasmet, tai 2020–2024 metais jos augimas jau vos peržengia 2 proc. Geresnių žinių nesitikima ir po 2024 metų.

Lietuvos prekių eksportas 2023 metais buvo 11 proc. mažesnis nei 2022 metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo kiek mažiau, bet ir apčiuopiamai –10,6 proc. Didžioji dalis Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojamos į Europos Sąjungos šalis. Ten iškeliauja apie 60 proc. visų eksportuojamų prekių, iš kurių beveik 70 proc. yra lietuviškos kilmės prekės. Būtent šios mūsų eksporto rinkos patiria sunkumų.

Praėjusiais metais daugiau nei 25 proc. sumažėjo eksportas į Latviją, į Estiją – daugiau nei 15 proc., į Švediją – daugiau nei 13 proc., į Vokietiją – daugiau nei 12 proc. Šiose mūsų bene pagrindinėse tarptautinės prekybos partnerėse ekonomikų augimas šiais metais irgi nedžiugins. Prognozuojama, kad visos Europos Sąjungos ekonomika šiais metais augs tik 0,9 proc.

Šalia visų išorinių šalies veiksnių, nepakankamos paklausos eksporto rinkose, apdirbamoji pramonė ir verslas Lietuvoje susiduria ir su vidiniais iššūkiais. Nors energijos kainos yra sumažėjusios, jos išlieka palyginti aukštos. Per aukštos. O praktinių sprendinių, kurie iš esmės keistų energijos kainas, dar nėra. Nepakankamos paklausos (ypač eksporto rinkose), aukštų kapitalo kaštų laikais stringanti žalioji transformacija, stringanti debiurokratizacija ir Europos verslo konkurencingumas (kurį reikia tiesiog iš naujo išrasti, nes, manau, esame užstrigę Europos konkurencingumo 2.0 versijoje, kai JAV ir Kinija sparčiai žengia link 5.0 konkurencingumo etapų) turėtų būti ta „emergency“ žinutė (kurias pamėgo siuntinėti tarnybos kiekvienam piliečiui į mobiliuosius telefonus, kai tik stipresnis vėjas pakyla) kiekvienam iš mūsų ir ypač politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms. Taip, kažkas kažkur juda, bet per lėtai, o politikų geri norai ir ambicijos vis atsitrenkia ir į mūsų pačių biurokratijos džiungles. Kol beviltiškai ginčijamės, ar vis dar reikia remti atsinaujinančią energetiką, mūsų konkurencingumo laikrodis tiksi.

Sukus apsukus, grįžtame prie aukštų palūkanų, kurioms nukrapštyti politinės valios ECB gali ilgai nerasti. O kuo ilgiau neras, tuo labiau neturėsime ko investuoti į našesnes technologijas, tvarumą (...)

 

Na, ir sukus apsukus, grįžtame prie aukštų palūkanų, kurioms nukrapštyti politinės valios ECB gali ilgai nerasti. O kuo ilgiau neras, tuo labiau neturėsime ko investuoti į našesnes technologijas, tvarumą ir tą pačią atsinaujinančią energetiką. Kas dar nepadaryta, kad RRF pinigai vis dar niekaip negali mūsų pasiekti? Ilga pauzė...

Todėl ir manau, kad šitas užburtas stagnuojančios Europos – užsiblokavusio ECB – vis labiau stringančių investicijų Lietuvoje ratas neleis mums pasiekti tokių rezultatų, kokius prognozuoja optimistai bankų analitikai. Mano prognozė kur kas niūresnė: manau, jei RRF lėšos nepasieks verslo laiku, turėsime vos 0,8 proc. augimą. Kitu atveju – jei užstrigęs ratas pajudėtų – manau, maksimumas, kurios galime tikėtis, yra 1,5 proc augimas.

Taigi net Lietuvos banko scenarijus įmanomas tik su viena sąlyga – gerėjančios prieigos prie kapitalo. Bet kol šiuo klausimu šviesos tunelio gale nematyti, pramonės sektoriaus atstovus šį pavasarį greičiausiai džiugins tik žydinčios sakuros.

„Lietuvos pramonė gamina labai daug įvairių produktų, kurie gali būti naudojami ir civilinei gynybai – energetinei infrastruktūrai užtikrinti, ryšio priemonėms ir daugeliui kitų. Manome, kad glaudesnis mūsų bendradarbiavimas sukurs galimybes surinkti daugiau tų pačių mokesčių“, – po susitikimo su vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė žurnalistams trečiadienį sakė V. Janulevičius.

„Ateinantis dešimtmetis, matyt, kaip ir minėjo ministrė, geopolitiškai nebus ramus, tai vėlgi mes turime dalinai perorientuoti ir dalį pramonės, kuriai mes atstovaujame, kuri galėtų gaminti labai daug įvairių produktų, įvairios amunicijos, įskaitant ir tuos pačius sviedinius, ir sprogmenis galbūt perorientuojant kelias dideles įmones, kurios yra susijusios su chemijos pramone“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Konkrečių įmonių, kurios galėtų būti perorientuotos karinės amunicijos gamybai, V. Janulevičius neįvardijo.

„Tai yra pačių įmonių apsisprendimas. Tiesiog tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą“, – teigė LPK prezidentas. 

Tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą.

 

Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl Vakarų sankcijų savininkams yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus ir šiuo metu laikinai neveikia.   

Tuo metu perorientavus metalo kalimo įmones, pasak V. Janulevičiaus, būtų galima pagaminti iki 1,5 mln. vienetų sviedinių galvučių.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad lėšų panaudojimą pramonės perorientavimui riboja teisės aktai – taip pat ir europiniai.

Susitikimas nesusijęs su A. Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją

Ministrė A. Bilotaitė tikino, kad trečiadienį įvykęs jos susitikimas su verslo organizacijomis dėl gynybos pramonės nėra susijęs su atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją sistemoje.

„Negalėčiau komentuoti savo kolegų darbo. Tai yra dalis darbo, kuris yra susijęs su civilinės saugos stiprinimu. (...) Tai visiškai nesusiję“, – teigė A. Bilotaitė. 

Susitikime dalyvavę verslo atstovai teigė, jog Vidaus reikalų ministerijos kvietimas susitikti buvo gautas praėjusią savaitę – antradienį arba trečiadienį, tuo metu apie A. Anušausko atsistatydinimą paskelbta penktadienį.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį interviu „Info TV“ teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl šiems esą kylančių sunkumų siekiant bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Pasak A. Bilotaitės, susitikime taip pat buvo aptarta ginklų pramonės plėtra ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas su ja.

„Vidaus reikalų ministerija yra vienas iš tų subjektų, nepagrindinis. Bet labai aiški žinia iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, kad mes esame už tai, kad judėtume sparčiai šitoje srityje ir jeigu yra kažkokių procedūrinių, biurokratinių kliūčių, esame pasiruošę jas spręsti ir daryti viską, kad tai leistų užtikrinti mums procesą“, – spaudos konferencijoje teigė

Reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka teigė, jog vystytis Lietuvos gynybos pramonei esą trukdo „pasenęs, inertiškas iš pacifizmo laikų kilęs teisinis reguliavimas“.

Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, (...) ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis.

 

„Visas reguliavimas, jo architektūra iš esmės yra skirta savigynos pistoleto įsigijimui reguliuoti ir šitų procesų licencijavimui, bet tas pats įstatymas šiandien reguliuoja visą gamybą ir visą poįstatyminių aktų sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė R. Juodka.

Jo teigimu, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė nori vystytis ir turi tam potencialo, o jos produkcija kovinėmis sąlygomis kasdien yra išbandoma Ukrainoje.

Pasak R. Juodkos, šalia šiuo metu Vyriausybėje rengiamo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo būtina keisti ir ginklų ir šaudmenų kontrolę, strateginių prekių kontrolę, sprogmenų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Andrius Romanovkis teigė, jog verslas sieks, kad Lietuvos kaip svarbios gynybos pramonės produkcijos rinkos žaidėjos statusas būtų įgyvendintas per teisės aktus.

„Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, ką minėjo kolega, – ar mes vis dėlto gyvename 1991-ųjų suvokime, kur mes be valstybinės gamybos arba pardavimo nieko neturėjome, ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis“, – spaudos konferencijoje sakė A. Romanovskis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pabrėžė, kad verslo dalyvavimui užtikrinant šalies gynybą reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės.

„Tai, kas šiandien vyksta viešoje erdvėje, kai vieni kitus kaltina, kas kažkas protegavo ar ne taip suprato, tam reikia įstatymo, kuris labai aiškiai reglamentuotų ir, kad po to mes nesudarytume problemų. Ministrė pažadėjo, kad teisinė bazė bus sutvarkyta, ir tada verslas galės aktyviai dalyvauti“, – teigė D. Arlauskas.

Lietuva šiuo metu derasi su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad derybų rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus ir biurokratiją, lengvinti sąlygas testuoti karinę įrangą, siūlo atlaisvinti šios pramonės šakos reguliavimą ir taip didinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, Lietuvos gynybos pramonėje dirba daugiau nei 40 įmonių.

„Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga. Verslas ne vieną kartą yra patvirtinęs ir pasakęs, kad esame už gynybos stiprinimą. Galima kai kuriuos mokesčius ir kelti, ir verslui, ir galimai prastesnėje sferoje“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje prieš politinių partijų bei verslo atstovų susitikimą dėl finansavimo gynybai kalbėjo V. Janulevičius.

„Bet norėtųsi, kad atsakymai, pradinis susitarimas ateitų iš valdančiųjų ir opozicijos, o mes vėliau kartu derintume pozicijas. Verslas pasiruošęs diskutuoti visais klausimais“, – pažymėjo jis.

V. Janulevičius tikino, kad „pozityvaus fono nepriduoda“ ir krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

„Tokiu metu ir atvykstant Vokietijos brigadai kitais metais... Nežinau, kiek tie komentarai yra tikslūs, tą atsakys kitos komisijos ir teisėsauga, čia ne verslui spręsti. Bet pozityvaus fono tai nepriduoda“, – teigė LPK prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, kad verslas norėtų prisidėti prie gynybos finansavimai, tačiau norėtų žinoti aiškiai, kokiems segmentams lėšos būtų skiriamos. LPK vadovas aiškino, kad verslas yra labiausiai suinteresuotas stabilia situacija.

„Norėtųsi sistemos konkretesnės, aiškesnės, kad Lietuvos verslas galėtų dalyvauti. (...) Mes nenorime žinoti visų gynybinių paslapčių plačiai, bet bent kokiems segmentams išeina, turėtume žinoti“, – sakė V. Janulevičius.

Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.

 

„Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.“ – pažymėjo jis.

Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

M. Lingė: iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad A. Anušausko atsistatydinimas nesutrukdys ieškoti bendrų sprendimų

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Visokiausių iššūkių turim, bet, nepriklausomai nuo tų iššūkių, man atrodo yra svarbu (...) būtent noras ieškoti sprendimų (...) Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis, veikiančius politinėje padangėje ir atsakančius už telkiančią lyderystę tų sprendimų paieškai“, – Vyriausybėje žurnalistams pirmadienį kalbėjo Mindaugas Lingė.

Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis (...)

 

Jo teigimu, opozicijos pasitraukimo iš partijų susitarimo dėl gynybos problema gali būti greitai išspręsta, kai bus atsakyta dėl jiems kilusių klausimų apie neskaidrius viešuosius pirkimus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), taip pat dėl laisvos ministro kėdės.

„Manau, labai greitai jie gali būti išsklaidyti. Girdėjau dvi sąlygas: kas buvo pareikšta apie viešuosius pirkimus, tai manau tą atsakymą jau padavė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Antroji sąlyga buvo ministro buvimas, tai ji gali išsispręsti labai greitai“, – pridūrė M. Lingė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, jog premjerė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Šeštadienio ryte apie atsistatydinimą daugiau detalių pateikė ir pats A. Anušauskas. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams A. Anušauskas sakė, kad jis iš premjerės sulaukė pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Kaip teigė politikas, jis tokios „rokiruotės“ atsisakė.

Visgi, po susitikimo su prezidentu A. Anušauskas taip pat užsiminė apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje – politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

Savo ruožtu I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Kad yra pasiruošęs sėsti į krašto apsaugos ministro postą šeštadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tą jis padarys jei tik sulauks pasiūlymo.

Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.