Klaipėdos jūrų uoste esančių oro taršos matavimo stotelių duomenys yra prieinami visuomenei ištisą parą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numato dar labiau stiprinti taršos prevenciją.

Uoste esančių taršos stotelių duomenis nuo šiol gali matyti kiekvienas tiesiogiai bet kuriuo metu.

„Kaip ir žadėjome, uoste esančių taršos stotelių duomenis nuo šiol gali matyti kiekvienas tiesiogiai bet kuriuo metu, nes oro kokybės stebėsena Uosto direkcijos iniciatyva uoste yra atliekama visą parą. Noriu pabrėžti, kad stotelės pirmiausia yra pastatytos tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes. Tačiau, esant dideliam visuomenės suinteresuotumui, buvo nuspręsta stotelių duomenis padaryti prieinamus visiems“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direkcijos, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė. Anot jo, Uosto direkcijai, uosto bendrovėms yra labai svarbu, kad uosto veikla nekeltų gyventojų nepasitenkinimo.

Aiškiai ir patogiai kiekvienas norintis ištisą parą gali matyti, kokia yra kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, sieros oksido, ozono, azoto dioksido koncentracija. Taip pat matomas vėjo greitis ir kryptis. Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa ši stotelių užfiksuota informacija tiesiogiai internetu taip pat yra matoma uosto naudotojams, kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

Uosto direkcija galimą taršą taip pat matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo (aptikimo) detektorių.

Prevencines priemones numatoma dar labiau stiprinti. Ateityje Klaipėdos uoste bus įdiegtas dar tankesnis oro taršos daviklių tinklas – Uosto direkcija juos planuoja  įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“.

„A. Vaitkus atostogaus iki kovo 1-osios (imtinai – BNS). Jį pavaduos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė“, – BNS komentavo uosto direkcijos atstovė Dovilė Ringis.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Su „valstiečiais“ į rinkimus einantis A. Vaitkus atostogų išleidžiamas nuo penktadienio, tai BNS sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, po ketvirtadienį vykusio susitikimo su uosto vadovu. 

Ministras taip pat nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai taip pat dalyvaus rinkimuose.

„Abejonių dėl valstybės įmonės vadovo skaidrumo bei etikos standartų laikymosi negali būti. KVJUD vadovas man įteikė prašymą nušalinti jį nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkiminėje kampanijoje. Šį prašymą tenkinu nedelsdamas“, – komentare BNS sakė R. Masiulis.

Apie tai, kad dalyvaus Klaipėdos mero rinkimuose, palaikomas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, A. Vaitkus pranešė pernai gruodžio pabaigoje.

LRT trečiadienį skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminei kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo tarpusavyje verslo santykiais susiję asmenys, užsiimantys baltarusiškų trąšų krova bei pervežimu ir veikiantys Klaipėdos uoste. Tyrime pažymima, kad Klaipėdos uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė ne partiją, o „Klaipėdos komandą“.

Opoziciniai socialdemokratai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydami įvertinti, ar šioje schemoje nėra atviros korupcijos požymių. Opoziciniai konservatoriai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

A. Vaitkus yra priklausęs Lietuvos socialdemokratų partijai, bet pernai gruodį iš jos pasitraukė. Jis Klaipėdos uostui vadovauja nuo 2013 metų.

Anksčiau A. Vaitkus yra dirbęs įmonės „Lyrava“ konsultantu, „Achemos grupės“ logistikos direktoriumi, Susisiekimo ministerijos sekretoriumi.

Uosto direkcija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad „visi investiciniai projektai Klaipėdos uoste yra įgyvendinami skaidriai ir vadovaujantis griežtais, ekonominę grąžą užtikrinančiais reikalavimais“. Uosto direkcija taip pat nurodė, kad, būdama valstybės įmonė, griežtai atsiriboja nuo bet kokių politinių interpretacijų.

Paskelbtame konkurse šioms pareigoms užimti pretendavo 13 asmenų. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pirmame etape įvertino pretendentų veiklos programas, išsilavinimą, darbo patirtį bei kitus kriterijus. Antro etapo metu trys labiausiai reikalavimus atitikę kandidatai buvo pakviesti pokalbiui žodžiu.

„Tarp konkurse dalyvavusių pretendentų iš tikrųjų buvo stiprių kandidatų, kurie buvo pakviesti į antrąjį atrankos etapą. Buvo pasirinktas didžiausią patirtį, kompetenciją ir tinkamą kvalifikaciją turintis žmogus“, – sakė komisijos pirmininkas, Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Kaip rodo praktika, infrastruktūros direktoriaus pareigybė reikalauja didelės kompetencijos, patirties, išmanymo ir atsakomybės. V. Paukštė turi sukaupęs didelę patirtį, sėkmingai dirbęs su tokiais projektais kaip SGD terminalo projekto įgyvendinimas, puikiai išmano uosto specifiką. Devynis mėnesius laikinai ėjęs šias pareigas, jis įrodė, kad gali sėkmingai vadovauti ir prisiimti atsakomybę už viso uosto infrastruktūrą.

43 metų V. Paukštė Uosto direkcijoje dirba nuo 2005 metų lapkričio. Tais metais jis pradėjo eiti projektų vadovo pareigas. Po metų tapo vyriausiuoju projektų vadovu. 2010 m. jis buvo paskirtas infrastruktūros departamento vadovu ir buvo atsakingas už Uosto direkcijos strateginiame plane numatytų projektų įgyvendinimą. Nuo 2013 m. vidurio V. Paukštė ėjo Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus pareigas. Jis taip pat buvo paskirtas atsakingu už SGD terminalo projekto įgyvendinimą. Nuo praėjusių metų liepos V. Paukštė devynis mėnesius laikinai ėjo infrastruktūros direktoriaus pareigas.

V. Paukštė Vilniaus universitete yra įgijęs inžinerinės geologijos ir hidrogeologijos bakalauro bei inžinerinės geologijos magistro laipsnį. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje įgyta tarptautinio verslo vadybininko kvalifikacija.

Kol kas nėra aiškaus atsakymo, bus ar ne užpilamas istorine vertybe laikomas žiemos uostas. Viskas gali paaiškėti jau šiomis dienomis, kai bus pristatomi uosto bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai.

Žiemos uostas – vertybė ar ne?

Šiuo metu viskas eina link to, kad žiemos uostas turėtų būti užpilamas. Tam yra pritarusi Kultūros ministerijos Kultūros paveldo komisija. Ji rekomendavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, kad šis pritartų žiemos uosto užpylimo projektiniams pasiūlymams.

Bet ta rekomendacija dar nieko nereiškia. Mūšis dėl žiemos uosto gali vykti Klaipėdoje. Jūrų kapitonas Ričardas Lučka pastebėjo, jog yra netaktiška, kai iš Vilniaus provincijai kažkokia ne visai suprantama komisija nuleidžia instrukcijas. Jo nuomone, sprendimai turėtų būti priimami gerai išdiskutavus Klaipėdoje.

Platesnio įvairių Klaipėdos visuomeninių organizacijų požiūrio dėl žiemos uosto norėtų ir Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas. Jis Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje teigė, kad miesto taryboje reikės priimti strateginės reikšmės klausimą – leisti ar neleisti užpilti žiemos uostą. Yra ar nėra šis dar XIX amžiuje įrengtas uostas, kuris naudotas krovai, o taip pat saugojo laivus nuo ledonešio, istorinė kultūrinė vertybė.

Atsakymas dviprasmis – pati žiemos uosto akvatorija nelaikoma kultūros paveldo vertybe. Kultūros vertybių registre įregistruotos tik šalia akvatorijos esančios teritorijos.

Atsakymai į šį klausimą bus pateikti ir rengiant Klaipėdos miesto istorinės dalies planą.

Sieks prisijungti teritorijas

„Žiemos uosto krantinės yra senos, prastos būklės. Uosto direkcija susiduria su dilema rekonstruoti jas kalant naują sienutę ar užpilti akvatoriją“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

Jo teigimu nelogiška bus, kai apie 2022 metus Klaipėdos uosto laivybos kanale atsiras 17,5 metrų gylis, o šalia bus mažai naudojama 8 metrų gylio akvatorija.

„Šiandien su kitais uostais regione sėkmingai norintis konkuruoti Klaipėdos uostas susiduria su dviem reikšmingomis problemomis – gyliais, kurie yra per maži ir teritorijų stoka. Uoste turėti nenaudojamą plotą yra per didelė prabanga. Paskaičiuota, kad vienas hektaras krovai naudojamo ploto Klaipėdos uoste per metus valstybei atneša 1,4 mln. eurų pajamų per mokesčius“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Todėl Uosto direkcija, anot jo, rengdama Uosto bendrąjį planą sieks prisijungti kuo daugiau teritorijų, kad uždirbtų kuo daugiau pajamų iš jūrinio verslo. Tarp tokių ateityje pertvarkomų teritorijų yra ir žiemos uostas. Jau netrukus bus svarstomi Uosto bendrojo plano koncepciniai sprendimai ir juose bus pateikti argumentai dėl žiemos uosto likimo.

V.Paukštė atskleidė, kad šiuo metu yra du žiemos uosto užpylimo projektiniai pasiūlymai: mažasis su vieno hektaro užpylimu pagal dabartinius Klaipėdos jūrų krovos kompanijos poreikius ir pilnas visų 16 ha ploto užpylimo.

„Mes turime kaip įmanoma greičiau duoti aiškų atsakymą, bus ar nebus užpilamas žiemos uostas, kad uosto operatorius, šiuo atveju KLASCO, galėtų planuoti savo investicijas“, - svarstė V.Paukštė.

Planuose – kruizinis terminalas

Žiemos uosto užpylimas skatintų ir šalia esančių teritorijų atnaujinimą, gal netgi duotų impulsą jau dešimtmetį įstrigusiam „Memelio miesto“ vystymui.

„Memelio mieto“ teritoriją valdantis SEB bankas kartu su Uosto direkcija šiuo metu rengia tos teritorijos detalųjį planą. Šalia buvusio „Laivitės“ pirso, tiksliau 22 krantinės, Uosto direkcija planuoja daryti didžiulius pakeitimus.

Čia užpylus dalį teritorijos būtų suformuota 378 metrų ilgio krantinė priimti didžiausiems į Klaipėdos uostą galintiems užsukti kruiziniams laivams.

„Vystydami teritoriją šalia „Memelio miesto“ siekiame trijų tikslų – įsirengti naują kruizinį terminalą, nes „Centrinis Klaipėdos terminalas“ dėl intensyvėsiančios keltų laivybos kruizinių laivų nebepriims, o dabartinis terminalas didėjant kruiziniams laivams vietoje 3 mažų anksčiau negali švartuoti vieną didelį. Taip pat toje teritorijoje planuojame statyti naują Uosto direkcijos administracinį pastatą. Taip pat „Laivitės“ įlankoje susiformuos normali saugi vieta mažiesiems laiveliams laikyti“, - Uosto direkcijos planus išdėstė A.Drungilas.

Manoma, kad Uosto direkcijos lėšomis pradėjus pertvarkyti teritoriją prie 22 krantinės (pirso) ir įrengus čia kruizinių laivų krantinę intensyvės verslo trauka į „Memelio miesto“ dalį. To ir siekiama kartu su SEB banku rengiant teritorijos detalųjį planą.

Beje, tas planas rengiamas nepriklausomai nuo to bus ar nebus leista užpilti žiemos uostą. Gali būti ir toks realus žiemos uosto užpylimo planas – dabar užpilti vieną hektarą šiaurinėje dalyje, kuris reikalingas KLASCO veiklai, o prie viso žiemos uosto užpylimo grįžti po kokių 15-20 metų, kai reikės naujų krovos plotų besivystančiam tuo laiku jau, tikėtina, giliavandeniam 17,5 metrų gylio Klaipėdos uostui.

Iš laivybos kanalo iškastą gruntą ateityje uosto direkcija norėtų panaudoti ne tik paplūdimiams, bet ir naujoms krantinėms bei uosto teritorijoms formuoti. Tokia praktika jau seniai taikoma pasaulio uostuose.

Malmės-Kopenhagos uostas bene vienintelis jungtinis uostas pasaulyje,kurio veikla vykdoma dviejose šalyse. Malmės uosto plėtra prasidėjo kartu su Orezundo tilto statyba. Šis beveik 16 km tiltas jungia Švedijos ir Danijos krantus.

Dar įspūdingiau atrodo Roterdamo uosto išorinis uostas Maslaktas. Šiam uostui suformuoti olandai panaudojo 240 mln. kubinių metrų smėlio, kurį iškasė ir supylė, statydami uostą jūroje. Taip sutaupydami ne vieną milijoną plėsdami itin brangią uosto teritoriją.

Deja, Lietuvoje tokia praktika beveik nenaudojama. Gal tik kartą – statant naujas bendrovės „Smeltė“ krantines. Dažniausiai gruntas, iškastas gilinant laivybos kanalą, išpilamas į dvi jūroje, maždaug už 20 ir 10 km nuo pietinio molo, esančias sąvartas. Paprastai jose laidojamas molingas ir dumblingas gruntas.

Tačiau į jūrą gražinamas ir smėlingas gruntas, tinkamas statyboms. Iš 900 tūkst. kubinių metrų šiemet iškasto grunto daugiau kaip 100 tūkst. smėlingo grunto supilta atgal į jūrą. To reikalauja teisės aktai, o aplinkos apsaugos agentūra, išduodama valymo darbų leidimą, griežtai kontroliuoja, koks gruntas iškasamas ir kur jį dėti.

„Jeigu gruntas smėlingas, prioriteto tvarka Lietuvoje šis gruntas naudojamas statyti paplūdimius. Jeigu paplūdimių atstatymti nereikėtų, būtų galima tą gruntą panaudoti formuoti teritorijas ar statybos darbams, arba dar kažkam kitam“, - nurodo Klaipėdos uosto Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

Vis dėlto ateityje uosto direkcija numato iškastą smėlingą gruntą panaudoti naujoms teritorijoms formuoti. Kol bus parengtas bendras uosto planas, o jame numatytos kur ir kokios naujos teritorijos bus formuojamos,pietinėje miesto dalyje jau yra įrenngta aikštelė gruntui sandėliuoti.Didesnius jo kiekius tikimasi iškasti gilinant uosto kanalą iki 17 metrų.