Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir jos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teikė nutarimo projektą, kad šie rinkimai vyktų liepos 30 dieną.

Pastarąją datą sukritikavo Seimo Teisės departamentas. Jo teigimu, ji nesuderinta su Rinkimų kodekse nustatytais rinkimų organizavimo terminais, pavyzdžiui, nebūtų išlaikytas nustatytas 102 dienų terminas dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, rinkimų komisijos sudarymo ir pan.

Anot Seimo teisininkų, Rinkimų kodekse nenumatyta galimybė sutrumpinti pirmalaikių Seimo nario rinkimų vienmandatėje apygardoje organizavimo terminų.

„Nesilaikymas Rinkimų kodekse nustatytų terminų suponuoja galimybę ginčyti rinkimų rezultatus vien dėl pažeistų procedūrų ir pripažinti rinkimais nelegitimiais“, – per TTK posėdį trečiadienį sakė Seimo Teisės departamento teisininkė Ona Buišienė.

Nesilaikymas Rinkimų kodekse nustatytų terminų suponuoja galimybę ginčyti rinkimų rezultatus.

Naujų rinkimų Raseinių-Kėdainių apygardoje prireikė, nes čia 2020 metais išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius dalyvavo tiesioginiuose Raseinių mero rinkimuose ir juos laimėjo.

Naujas parlamentaras Seime dirbs kiek ilgiau nei metus. Kitų metų rudenį Lietuvoje numatomi eiliniai Seimo rinkimai.

Rinkimų kodekse nustatyta, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Tokie rinkimai nerengiami, jeigu iki eilinių Seimo rinkimų yra likę mažiau kaip vieni metai.

Pirmalaikių rinkimų datą vienmandatėje apygardoje tvirtina Seimas.

„Panerių-Grigiškių apygardoje yra problema, kadangi šiai dienai mes neturime nei pateiktų protokolų pagal nustatytus reikalavimus, nei kitų dokumentų. Pirmininkas šiandien buvo atvažiavęs (...) ir atgal išvažiavo, kadangi atvežė daug protokolų, kur nėra iš viso nė vieno apylinkės nario parašo, tai jis išvažiavo rinkti parašų, tvarkyti ir žadėjo atvažiuoti“, – apie problemas šioje apygardoje pasakojo VRK narė Svetlana Misevičienė.

„Taip pat yra skundas-reikalavimas perskaičiuoti šiuos rinkimų rezultatus. Mes šiandien irgi svarstysim šį klausimą ir manau, kad turim patenkinti šį reikalavimą“, – pridūrė ji.

Bendru sutarimu komisijos nariai nusprendė vėliau posėdyje padaryti pertrauką ir patys perskaičiuoti šioje apygardoje gautus balsus.

Komisijos narys Tauras Rutkūnas taip pat iškėlė klausimą dėl šios apygardos rinkimų komisijos pirmininko atsakomybės, šis klausimas taip pat bus svarstomas posėdyje kiek vėliau.

Panerių-Grigiškių apygardoje į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko bemaž 30 proc. balsų surinkusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Agnė Bilotaitė ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnaitė, surinkusi 11,74 proc. balsų.

Trečiojoje vietoje liko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Renata Cytacka, ji surinko 11,21 proc. balsų. Tarp antros ir trečios vietos – 69 balsų skirtumas.

Vyriausioji rinkimų komisija sekmadienį ėmėsi tvirtinti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus visose vienmandatėse apygardose.

Taip pat nuspręsta perskaičiuoti Deltuvos pietinėje apygardoje esančios Upninkų apylinkės balsus, to imtasi dėl itin didelio negaliojančių rinkimų biuletenių skaičiaus – apie 10 procentų. Rinkimų rezultatų visoje apygardoje šis perskaičiavimas neturėtų pakeisti. Skundą dėl šios apylinkės rezultatų pateikė Centro partijos-tautininkų kandidatas Kristupas Krivickas.

Visose kitose vienmandatėse rinkimų apygardose pagrindo perskaičiuoti balsus nerasta, jų rezultatai turėtų būti patvirtinti po posėdyje paskelbtos pertraukos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, suskaičiavus balsus 1082 apylinkėse iš 1989, už „valstiečius“ balsavo 21,59 proc. rinkėjų, ir tai kol kas jiems duotų 19 mandatų iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.

Antroje vietoje yra opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 17,12 proc. balsų, tai jiems kol kas žada 15 mandatų.

Trečioje vietoje yra per praėjusius rinkimus daugiamandatėje barjero neperlipusi Darbo partija su 13,23 proc. balsų ir 12 mandatų.

Ketvirta būtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, kuri šiose apylinkėse surinko 10,8 proc. rinkėjų balsų ir gautų 10 mandatų.

Kviečiame kartu sekti rinkimų rezultatus:

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija perkopia 5 proc. barjerą su 5,79 proc. rinkėjų balsų ir galėtų tikėtis penkių mandatų.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šiose apylinkėse surinko 5,61 proc. balsų ir irgi gautų penkis mandatus.

Paskutinė partija, tarpiniais duomenimis, perkopianti 5 proc. barjerą būtų Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 4,07 proc. rinkėjų balsų, kurie šiuo metu jiems duotų keturis mandatus.

Kitos partijos, esamais pusės apylinkių duomenimis, lieka už 5 proc. kartelės ribos. Pirma prieš brūkšnį yra valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija su 4,34 proc. rinkėjų balsų.

Kol kas yra suskaičiuoti mažųjų regionuose esančių apylinkių balsai, rezultatus dar koreguos didžiųjų miestų apylinkių balsai.

Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.

Esamais duomenimis, iš dabartinių valdančiųjų partijų į Seimą daugiamandatėje apygardoje nepakliūtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 3,81 proc. rinkėjų balsų.

Rinkėjų aktyvumas mažesnis nei prieš ketverius metus

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 proc.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.

„Aš suprantu tą susirūpinimą ir klausimai yra keliami logiški. Praėjusį mėnesį kreipiausi į VRK, VTEK laiškais ir informuodamas apie šį savo sprendimą dalyvauti rinkimuose prašiau paaiškinti, kaip turėčiau elgtis, kad nepainiočiau privačių bei viešų interesų“, – Eltai patvirtino L. Linkevičius.

Ministras teigia suprantąs, kad šiuo metu reikia griežtai atskirti valstybines pareigas ir dalyvavimą rinkimuose.

„VTEK paaiškino, kad pagal Rinkimų įstatymo 68 str. užsienio reikalų ministras turi pareigas ir prievolę pasiekti, kad sklandžiai vyktų balsavimas ir jie neįžvelgė kažkokių interesų konfliktų šioje vietoje. Vadovaujamės principu, kad jokie valstybės resursai nebūtų naudojami rinkimų kampanijai. Aš vykdau savo pareigas ir tų dviejų procesų tikrai nepainioju. Aš šiuo metu esu užsienyje, tačiau nedalyvauju jokiuose rinkiminiuose renginiuose“, – teigė jis.

ELTA primena, kad Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas ir Paulius Saudargas kreipiasi į VRK pirmininkę Laurą Matjošaitytę, prašydami apsvarstyti ir pateikti paaiškinimą dėl ministro L. Linkevičiaus kandidatavimo vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje.

Kreipimesi teigiama, kad Seimo narys, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose savo kandidatūrą kelia vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje, nors Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnio 5 ir 9 punktai, taip pat 70 straipsnio 1 punkto dalis numato tam tikras atsakomybes dėl balsavimo užsienyje.

Seimo narys A. Anušauskas pabrėžė, kad ministras turi aiškiai deklaruoti savo veiklą.

„Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ministras turi aiškiai deklaruoti, kada jis užsienio apygardoje veikia kaip kandidatas, nevažinėjantis į susitikimus už mokesčių mokėtojų pinigus, ir kada kaip ministras – vykstantis tik darbiniais reikalais, o ne agituoti už save“, – pažymėjo A. Anušauskas.

„Nepaisant išskirtinai svarbaus užsienio reikalų ministro vaidmens Pasaulio lietuvių bendruomenėje, kyla klausimas, ar, kai rinkimus šioje apygardoje organizuoja Užsienio reikalų ministerija, ten pat kandidatuojantis ministras neįsivelia į interesų konfliktą. Panaši kolizija susidarytų, jei į rinkimus kažkurioje apygardoje veržtųsi VRK pirmininkė“, – apibendrino P. Saudargas.

Jie Vilniaus apygardos administraciniam teismui ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) spalį priimtą sprendimą.

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda 2020 metų rinkimams buvo įsteigta Seimui priėmus įstatymą, sudariusį sąlygas tai padaryti, jei balsavusiųjų skaičius naujausiuose rinkimuose buvo didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų apygardose skaičiaus. Tai yra maždaug 31-32 tūkst. rinkėjų.

VRK sprendimą priėmė remdamasi aktyviu užsienio lietuvių dalyvavimu praėjusiuose prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kur atitinkamai balsavo beveik 53 tūkst. ir 40 tūkst. rinkėjų.

Tačiau socdemai teismui teigia, kad „paskutinius rinkimus“ reikia interpretuoti kaip Seimo rinkimus. 2016 metais renkant parlamentą pirmajame ture balsavo daugiau nei 16 tūkst. užsienio lietuvių.

Partijos skunde taip pat rašoma, kad net jeigu sprendimas sukurti vienmandatę remiantis prezidento ir Europos Parlamento rinkimais kaip paskutiniais yra pagrįstas, jis vis tiek prieštarauja įstatymui, leidžiančiam 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo vidutinės apygardos dydžio (nuo 31–32 tūkst. rinkėjų iki 37–38 tūkst. rinkėjų). Pagal šį įstatymo reikalavimą, naujos apygardos galimas rinkėjų skaičius viršytų nustatytas ribas.

„Visos apygardos pagal Konstituciją ir įstatymą turi turėti ribas, o šita apygarda neturi nei ribų, (...) nei apibrėžto apygardos rinkėjų skaičiaus“, – BNS pirmadienį sakė socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas.

„Aš suprantu, kad politinė konjunktūra pastūmėjo valdančiuosius priimti tokį sprendimą, (...) bet jausime sąžinės priekaištus, jeigu paliksime šitą klausimą nenagrinėtą“, – pridūrė jis.

„Labai tikimės, kad teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar gali egzistuoti apygardos be apibrėžtų ribų ir neatitinkančios įstatymuose numatyto rinkėjų skaičiaus, tai yra plius minus 10 procentų“, – kalbėjo politikas.

Pasaulio lietuviai: toks požiūris – keistas

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad socialdemokratų skundas rodo keistą valstybės požiūrį į užsienio lietuvius.

„Keistas toks požiūris ir tai rodo, kad valstybė neturi plano, ką reiškia darbas su diaspora“, – BNS teigė D. Henke.

„Esam diasporinė valstybė, bet diaspora, užsienyje gyvenantys piliečiai vis yra atstumiami, vis neįtraukiami į bendros valstybės raidą ir planus“, – pridūrė ji.

Socialdemokratai skundą teismui padavė lapkričio 6 dieną, tačiau apie tai viešai neskelbė.

„Mes iš to viešųjų ryšių nedarome, nemėginame pūsti burbulų, bet manome, kad viskas turi vykti pagal įstatymus, teisės aktus“, – tvirtino G. Paluckas.

Seimo rinkimai vyks kitąmet spalį.

„Aš ir dabar turėjau planą A, tai buvo mano vienmandatė apygarda, kurioje buvau išrinktas. Dar galėčiau eiti į vienmandatę apygardą, kur Ramūnas Karbauskis drįstų išsikelti save kandidatu. Ne specialiai, tiesiog pasirodyti prieš žmones, pasigalynėti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė V. Pranckietis.

Dar galėčiau eiti į vienmandatę apygardą, kur Ramūnas Karbauskis drįstų išsikelti save kandidatu. Ne specialiai, tiesiog pasirodyti prieš žmones, pasigalynėti.

Jis pabrėžė, kad nepaisant konflikto su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku R. Karbauskiu, jis turi partijos Kauno skyriaus palaikymą, tačiau neatmeta galimybės ir trauktis iš partijos, jei jo elgesį imtų svarstyti partijos etikos sargai.

Nesutarimai tarp parlamento vadovo ir „valstiečių“ lyderio paaštrėjo, kai keturių partijų pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta Seimo pirmininko postą perleisti „socialdarbiečiams“, tačiau „valstiečių“ į parlamento vadovus deleguotas V. Pranckietis pats trauktis neketina ir ragina rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo juo Seime.

R. Karbauskis: V. Pranckiečiui būtų sunku laimėti Kauno rajone

R. Karbauskis sako, kad apie iššūkį jam Seimo rinkimuose prakalbusiam parlamento pirmininkui V. Pranckiečiui būtų sunku laimėti juos savo apygardoje Kauno rajone.

„Pareiškimas toks – viešųjų ryšių akcija. Iš kitos pusės, suprantu: kandidatuoti Kauno rajone po tokio rezultato savivaldybių rinkimuose sunkoka, aišku, bus“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Kovą vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose „valstiečiai“ Kauno rajone gavo tris mandatus iš 27.

„Tai labai silpnas rezultatas ir gal jis į tai reaguoja, nes iš tiesų be partijos paramos, pačiam dalyvauti rinkimuose tikrai bus labai sunku“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis užsiminė, jog jeigu parlamento pirmininkas ir toliau laikysis pozicijos, kad esą iš posto yra verčiamas dėl asmeninio keršto, apie iššūkį rinkimuose gali pasvarstyti ir jis pats.

„Aš tikrai Kauno rajone neplanavau kandidatuoti, bet pagalvosiu. Jeigu iš tikrųjų tokiais nesąžiningais pareiškimais bus mėtomasi, jei ir toliau jis aiškins, kad tai mano valia, kad aš tai nutariau, ne partijos taryba, ne frakcija, tokiu atveju teks ir man pagalvoti, ar nereikėtų pakandidatuoti...“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis 2016 metais buvo išrinktas Kauno Šilainių vienmandatėje apygardoje. 

V. Pranckietis išrinktas Kauno rajone esančioje Raudondvario apygardoje.

Nesutarimai tarp parlamento vadovo ir „valstiečių“ lyderio paaštrėjo, kai keturių partijų pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta Seimo pirmininko postą perleisti „socialdarbiečiams“, tačiau „valstiečių“ į parlamento vadovus deleguotas V. Pranckietis pats trauktis neketina ir ragina rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo juo Seime.

Seimo pirmininkas mano, kad siekis jį pakeisti yra asmeninis R. Karbauskio kerštas. „Valstiečių“ lyderis atkerta, jog sprendimą dėl koalicijos sutarties patvirtino tiek partijos frakcija, tiek taryba.

Jis, surinkęs 58,54 proc. balsų, į naująjį parlamentą išrinktas Jonavos vienmandatėje apygardoje, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Daugiau sėkme pasigirti negali net tik nė vienas ministras, bet ir premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis pirmą kartą po penkių kadencijų neišrinktas Vilkaviškyje.

Ne visiems ministrams pavyko net patekti į antrąjį Seimo rinkimų turą. Be R.Sinkevičiaus, antrajame ture kovojo tik krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas ir žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.

Tačiau V.Baltraitienei nepavyko trečią kartą Kėdainių vienmandatėje apygardoje laimėti parlamentarės mandato. Už ją balsavo 46,54 proc. rinkėjų, už jos konkurentą konservatorių Darių Kaminską – 48,44 proc. rinkėjų.

V.Baltraitienė Kėdainiuose laimėjo ir 2008-aisiais, ir 2012-aisiais. Šią apygardą ji perėmė iš buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho.

J.Olekas taip pat pralaimėjo rinkimus Sūduvos apygardoje, kur jis gavo 24,36 proc. rinkėjų balsus. 2012, 2000 ir 1996 metais jam yra pavykę laimėti parlamentaro mandatą šioje vienmandatėje apygardoje.

Kiti ministrai – teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis, jo partijos kolegos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, finansų ministrė Rasa Budbergytė, kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis, tai pačiai partijai priklausančios socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrės Algimanta Pabedinskienė ir Audronė Pitrėnienė, „tvarkietis“ aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas – nepateko į antrąjį rinkimų turą.

Nepaisant to, šeši kadenciją baigę ministrai ir premjeras dirbs naujajame parlamente. A.Butkevičius, R.Budbergytė, J.Bernatonis, L.Linkevičius, J.Olekas į Seimą pateko pagal Socialdemokratų partijos sąrašą.

Dabartinėje Vyriausybėje dirba 14 ministrų ir premjeras.

Dėl Seimo nario mandato Varėnoje norėtų varžytis aštuoni politikai.

Pirmadienio vakarą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigė pareiškinių dokumentų priėmimą norinčiųjų kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Varėnos-Eišiškių apygardoje.

Pareiškinius dokumentus pateikė septynių partijų atstovai ir viena nepriklausoma kandidatė. Varėnos-Eišiškių apygardos rinkimų komisijoje BNS patvirtino, kad save išsikėlusi kandidatė Gitana Markovičienė surinko reikiamą skaičių parašų.

Socialdemokratų partijos kandidatas šiuose rinkimuose - buvęs ilgametis meras Vidas Mikalauskas, Liberalų sąjūdžio - Juozas Baublys, „Tvarkos ir teisingumo“ - Marius Juškevičius, Darbo partijos - Virginijus Varanavičius, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) - Miroslavas Monkevičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvo krikščionių demokratų - Vidmantas Bižokas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Andžejus Andruškevičius.

Antradienį VRK paskelbs visą kandidatų sąrašą.

Seimo rinkimai vienmandatėje Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje bus rengiami birželio 7 dieną. Seimo nario vieta atsilaisvino, kai atsistatydino čia išrinktas Seimo narys liberalas Algis Kašėta, nugalėjęs tiesioginiuose Varėnos rajono mero rinkimuose kovą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, vienmandatės Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardos teritorijoje į rinkėjų sąrašus įrašyta per 30 tūkst. rinkėjų.