Ši nuostata galioja ne tik parduotuvių lentynose esantiems gaminiams, bet ir viešojo maitinimo įmonėse tiekiamam maistui. Išimtis numatyta gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro natūraliai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pasiruošti pakeitimams buvo pakankamai laiko, nes įsakymas, kuriuo nustatytas didžiausias leistinas transriebalų kiekis maisto produktuose, pasirašytas prieš dvejus metus. Juo siekiama gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą bei mitybą.

„Įvairūs tyrimai patvirtina, kad didelio transriebalų kiekio vartojimas ženkliai didina širdies ligų riziką. Europos maisto saugos tarnyba jau prieš kelerius metus patvirtino,  kad transriebalų mažinimas gali turėti tik teigiamą poveikį sveikatai. Dėl to buvo pasirinktas labai aiškus kelias – riboti jų kiekį pramoninėje gamyboje, kad visi su maistu jų suvartotume kuo mažiau. Ryžtingų sprendimų ėmėmės vieni pirmųjų, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pernai taip pat paragino valstybes pašalinti pramoniniu būdu pagamintus transriebalus iš pasaulinės maisto tiekimo grandinės“, – sako ministras A. Veryga.

Anot sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio, įdėta daug pastangų, kad ruošiantis naujovių įgyvendinimui gamintojams neliktų neaiškumų.

„Sveikatos apsaugos ministerija nuolat rengė susitikimus su Lietuvos gamintojais, primindama jiems apie artėjančias permainas. Kaip žinome, gamintojai pakeitė technologijas ir receptūras, kad maistas būtų sveikesnis. Tai aktualu daugeliui maisto pramonės šakų, taip pat ir viešojo maitinimo įmonėms“, – sako A. Šešelgis.

Kaip žinome, gamintojai pakeitė technologijas ir receptūras, kad maistas būtų sveikesnis. Tai aktualu daugeliui maisto pramonės šakų, taip pat ir viešojo maitinimo įmonėms.

Be to, jo teigimu, šioje srityje permainos pradėtos dar anksčiau: transriebalai jau prieš kelerius metus uždrausti darželiuose, mokyklose, o rinkoje esančiuose sveikatai palankesniuose maisto produktuose, pažymėtuose „Rakto skylutės“ simboliu, transriebalų kiekis buvo apribotas jau prieš penkerius  metus. Siūlymui riboti transriebalų kiekį pramoniniu būdu gaminamuose gaminiuose buvo gautas ir Europos Komisijos (EK) pritarimas.

Transriebalai susidaro ilgai kaitinant aliejus arba hidrinant augalinius riebalus – prie nesočiųjų riebalų jungčių juose prisijungia vandenilio atomai. Transriebalus gamintojai deda į konditerijos gaminius − saldainius, pyragaičius, šokoladu glaistytus ar kremu perteptus gaminius, šaldytą tešlą ir jos gaminius ir kt. Taip pat gamintojai transriebalų turintį aliejų gali naudoti gamindami gruzdintas bulvytes, pūstus kukurūzus ir kitus gruzdintus ar spragintus gaminius.

Apie tai, ar produkte yra įdėta pramoninių transriebalų, žmogus, perkantis vieną ar kitą produktą, gali sužinoti perskaitęs produkto etiketę. Tokie riebalai yra įvardijami sudedamųjų dalių sąraše kaip „iš dalies hidrinti riebalai“. Maisto gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad prailgintų produkto tinkamumo vartoti terminą, sulėtintų jo senėjimą, oksidaciją ir apkartimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad šių metų balandį EK priėmė reglamentą, kuriame nustatyta analogiška nuostata, jog transriebalų, išskyrus natūraliai esančius gyvūniniuose riebaluose, kiekis neturi viršyti 2 gramų šimte gramų riebalų. Taigi Lietuva ir dar kelios Europos šalys, tokios kaip Danija, Latvija ir kitos, yra novatorės šioje srityje, o nuo 2021 m. balandžio 1 d. minėto reglamento nuostatos taps privalomos visoje ES.

„Nusprendėme pažymėti šią progą ir pasveikinti 1 000 000 svečiais tapusius vilniečius, nes mums tai yra tam tikras ženklas, kaip toli jau nuėjome. Nors vadovauti šeimos verslui prisijungiau ne nuo pirmojo restorano atidarymo, bet jau spėjau į restoranų valdymo subtilybes pasinerti visa galva bei suprasti, kokia vis dėlto tai jautri, dinamiška ir įdomi sritis“, – teigia restoranų „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė.

Restoranų įkūrėjai ir vadovai numanė, kuriame restorane ir maždaug kuriuo metu turėtų apsilankyti 1 000 000 svečias, todėl tą dieną ypatingai papuošė restoraną, Beata Nicholson specialiai iškepė šventinį pyragą. 1 000 000 svečiais tapo šeima, kurios vienas narys restorane lankėsi pirmą kartą.

„Man visada gera matyti laimingus ir šviesius mūsų svečių veidus. Nuo tada, kai Tomas suskaičiavo, iki šiol net pačiai sunku patikėti, kad jau tiek svečių pas mus apsilankė. Žinoma, tai nėra milijonas skirtingų žmonių, dauguma mūsų svečių yra nuolat sugrįžtančios šeimos, pietauti kasdien užsukantys vilniečiai ir kauniečiai ar šių miestų svečiai. Mes ir patys su šeimomis čia dažnai vakarieniaujame, pietaujame ir pažymime svarbiausias progas“, – sako B. Nicholson.

Tomo Nicholsono teigimu, restoranų verslas per kelerius metus pamėtėjo iššūkių visai šeimai.

„Pradėję nuo mobilių picų krosnių ir įvairių renginių, surizikavę investuoti savo santaupas, dabar vilniečius ir kauniečius kviečiame į 5 restoranus. O tai reiškia, kad turime daugybę įsipareigojimų ne tik savo svečiams, bet ir darbuotojams, produktų tiekėjams ir kitiems partneriams“, – restoranų kelią vertina B. Nicholson.

T. Nicholsonas sako, kad restoranai užaugo: „Dabar save matome ne tik kaip mėgstamą restoraną, bet ir socialinį vienetą – žmonėms patinka čia dirbti, nemaža dalis, pradėję nuo padavėjo, kilo karjeros laipteliais ir užima atsakingas pareigas restorane, nemažai darbuotojų „Jurgį ir drakoną“ vadina savo pirmąja darboviete ir antrąja šeima. Čia jauni žmonės užmezga socialinius ryšius, mokosi bendrauti, prisiimti atsakomybę, rodyti iniciatyvą – juk ne veltui sakome, kad kepame picą tikriems herojams, ir kiekvienas gali būti savo gyvenimo herojus“.

„Didžiuojuosi, kad tąkart mes nusprendėme savo šeimos santaupas investuoti į verslą Lietuvoje. Nors tai tikrai nėra greitas ir lengvas būdas praturtėti, bet tai yra įdomus, daug ko mokantis ir malonus verslas“, – sako B. Nicholson.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, verslininkai nuogąstauja, kad darbuotojai algos padidėjimo nepajus, nes pajamas suris infliacija, kuri šiuo metu yra didžiausia ES.

„Ne paslaptis, kad MMA daugiausia mokama restoranų padavėjams, kurie didžiąją dalį pajamų užsidirba iš arbatpinigių, arba žemos kvalifikacijos darbuotojams. Tai arba labai jauni, arba vyresnio amžiaus žmonės, kurių fizinis pajėgumas leidžia dirbti puse jėgų, tad ir atlyginimas sumažėja iki minimalaus. Didėjant MMA toks žmogus gali prarasti darbą, nes labiau apsimokės priimti brangesnį darbuotoją, kuris padarys dvigubai daugiau“, - sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos(LVRA) viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė ir Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė teigia, kad smulkieji verslininkai sugebės kas mėnesį sumokėti papildomus 20 eurų darbuotojams, bet verslas esą pasigenda sistemingo požiūrio į MMA kėlimą.

„Jei mūsų restoranas nuolat būtų pilnas, kainas galėtume nuleisti maždaug 20 proc. Antkainiai, kalbant atvirai, pakankamai užkelti, bet tai padaryta dėl to, kad neturime lankytojų srauto“, - interviu dienraščui teigė A.Oželis.

Kaip ir ankstesniais metais, 2015-aisiais iš viešojo maitinimo įmonių daugiausia mokesčių (11,9 proc. daugiau negu užpernai) valstybei sumokėjo 11 greitojo maisto restoranų "McDonald's" Lietuvoje valdanti bendrovė "Premier Restaurants", o didžiųjų mokesčių mokėtojų dešimtuke pernai būta rokiruočių, informuoja "Verslo žinios".

Antrą-ketvirtą didžiausių mokėtojų dešimtuko pozicijas užėmė taip pat tos pačios įmonės kaip 2014 metais - antroje vietoje pernai buvo 45 restoranus šių metų pradžioje valdžiusi ir 26,2 mln. eurų apyvartą pernai pasiekusi "Amber Food" (sumokėjo 17,3 proc. daugiau mokesčių nei 2014 metais), trečia - "Delano", ketvirta - mažiau negu užoernai mokesčių atsikėjusi "Čili pica". Į 8 vietą pakilo kiniškos ir japoniškos virtuvės restoranų tinklą valdanti "Gan bei city", 2014 metais buvusi 12-oji. HBH restoranus valdanti "Žibosa" per metus iš 11 vietos užkopė į 9-ąją, o restoranų tinklo "Soya" valdytoja "Azijos skoniai", buvusi 28 vietoje, pernai šoktelėjo į 10-ąją.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės ir gyventojai 2015 metais į VMI sąskaitą sumokėjo 60,79 mln. eurų mokesčių ir kitų įmokų - tai 11,32 mln. eurų, arba 22,9 proc. daugiau, nei buvo sumokėta užpernai. Iš viso maitinimo sektoriuje 2015 metais veikė 2,7 tūkst. įmonių, dar beveik 100 turėjo bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą.

Klaipėdiečių labiausiai netenkina viešojo maitinimo kokybė. Būtent patiekalais kavinėse daugiausia skųstasi praėjusiais metais. Uostamiesčio gyventojams ne visada įtinka ir mėsa bei jos gaminiai, pyragai, duona ir kiti miltiniai patiekalai.

Skundų skaičius išaugo

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontrolę vykdo Klaipėdos mieste ir rajone bei Neringoje, praėjusiais metais gavo 398 vartotojų skundus.

Iš jų 304 – dėl nekokybiškų maisto produktų ar su jais susijusių paslaugų teikimo. Likę – dėl gyvūnų. Maždaug trečdalio vartotojų skundai maistu pasitvirtino. Tokių buvo 88.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, pastaraisiais metais skundų skaičius išaugo. Užpernai jų buvo gauta 283. Iš jų pasitvirtino 33 proc. – 92 skundai.

Dėl maisto produktų ar su jais susijusių teikiamų paslaugų 2012-aisiais tarnyba sulaukė 241 vartotojo skundo. Iš jų pagrįsti buvo 78 – tai yra 32 proc.

Anonimiškai vartotojai praėjusiais metais skundėsi 17 kartų. Tai sudaro 6 proc. nuo bendro skundų skaičiaus. Iš jų pasitvirtino 7, arba 42 proc.

Viršininkas pasakojo, kad anoniminių skundų skaičius išliko toks pat. Užpernai jų taip pat buvo 17. Tačiau jie praėjusiais metais pasitvirtino rečiau. Užpernai iš 17 anoniminių skundų pasitvirtino 10, arba 59 proc.

Pasitvirtino penktadalis pranešimų

Pasak A.Baužos, kelerių metų tendencija rodo, kad dažniausiai vartotojai nepatenkinti prekybos subjektais. Praėjusiais metais dėl jų buvo gauti 196 skundai. Tai sudarė 64 proc. visų pranešimų.

Tačiau dėl prekybos subjektų pasitvirtino tik trečdalis skundų – 62.

Tarnyba dėl viešojo maitinimo įstaigose teikiamų paslaugų ištyrė 96 skundus. Tai sudarė 32 proc.nuo bendro jų skaičiaus. Iš jų pasitvirtino penktadalis – 19.

Dėl gamybos įmonių sulaukta 10 skundų. Pastarieji sudarė 5 proc. nuo bendro pranešimų skaičiaus. Iš šių gautų skundų pasitvirtino pusė – 5. Palyginti su užpraėjusiais metais, šių skundų skaičius išaugo. 2013-aisiais buvo gauti 4 skundai dėl gamybos įmonių. Iš jų pasitvirtino vienas.

Vartotojai skundėsi ir vandens kokybe. Buvo sulaukta dviejų pranešimų, kurie ir pasitvirtino. Užpernai buvo gautas vienas toks skundas ir šis nepasitvirtino.

Netenkina maisto kokybė

Vertinant situaciją, A.Baužos teigimu, kasmet vartotojai dažniausiai būna nepatenkinti maisto produktų kokybe. Įtarimų jiems kelia kvapas, skonis. Tokios priežastys buvo įvardytos ir pasitvirtino 40 proc. atvejų.

Pasitvirtinusių pranešimų dėl higienos pažeidimų buvo 27 proc., dėl produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais – 14 proc., netinkamo ženklinimo ir atsekamumo – 14 proc., laikymo sąlygų – 3 proc., kitų priežasčių – 5 proc.

Dėl nesaugių maisto produktų – tai yra maisto papildų pasitvirtinusių skundų buvo du. Įmonėms buvo taikomos sankcijos.

Tarnyba sulaukė 38 pranešimų apie higienos reikalavimų nesilaikymą. Jie sudarė 13 proc. nuo bendro skundų skaičiaus. Pagrįsti buvo 16 skundų – 18 proc. nuo pasitvirtinusių pranešimų skaičiaus.

Užpernai tokių nusiskundimų buvo sulaukta mažiau – 24. Iš jų pasitvirtino 13–14 proc. nuo bendro pagrįstų skundų skaičiaus.

Kreipėsi ir dėl žuvų

Analizuojant vartotojų skundus pagal produktus, daugiausia pranešimų sulaukta dėl viešojo maitinimo patiekalų. Tokių skundų būta net 81. Tai sudarė 27 proc. nuo bendro pranešimų skaičiaus.

Iš jų pasitvirtino maža dalis – 11. Tai sudaro 13 proc. nuo pagrįstų skundų skaičiaus. Užpernai tokių skundų sulaukta 73. Iš jų pasitvirtino 15–27 proc. nuo bendro pagrįstų pranešimų skaičiaus.

Antroje vietoje liko mėsa ir jos gaminiai. Tarnyba užfiksavo 30 nepatenkintų vartotojų pranešimų. Tai sudarė 10 proc. bendro skundų skaičiaus. Pasitvirtino 11 pranešimų – 13 proc. Užpernai dėl mėsos ir jos gaminių tarnyba gavo 31 skundą. Iš jų pasitvirtino 8–9 proc. nuo bendro pagrįstų skundų skaičiaus.

Vartotojai buvo nepatenkinti ir vaisiais bei daržovėmis. Dėl jų skųstasi 22 kartus. Tokie pranešimai sudarė 7 proc. nuo bendro jų skaičiaus. Pasitvirtino 9 skundai. Pastarieji sudarė 10 proc. nuo pagrįstų pranešimų skaičiaus. Užpernai gautas panašus skundų skaičius – 21. Iš jų pasitvirtino 9.

Dėl miltinės konditerijos, duonos ir pyrago gaminių gauti 23 skundai. Jie sudarė 8 proc. nuo bendro pranešimų skaičiaus. Pasitvirtino 8 skundai. Užpernai gauta 16 tokių skundų. Pagrįsti buvo 7.

Tarnyba praėjusiais metais tyrė 20 skundų dėl papildų. Iš jų pasitvirtino 6.

18 vartotojų buvo nepatenkinti žuvimis ir jų produktais. Šie pranešimai sudarė 6 proc. nuo bendro jų skaičiaus. Pasitvirtino 6 skundai. Užpernai tokių skundų gauta 30. Pasitvirtino 7.

Grąžino vartotojams pinigus

Ištyrus vartotojų skundus, už nustatytus pažeidimus tarnyba taikė 60 poveikio priemonių – tris baudas pagal nutarimą, įspėjimą, 49 baudos skirtos pagal administracinį nurodymą.

Vienu atveju buvo priimtas sprendimas dėl ūkio subjektų veiklos sustabdymo, 6 atvejais – jos uždraudimo.

Tiriant skundus, 51 atveju taikytos ribojimo priemonės dėl maisto produktų uždraudimo ar jų sustabdymo. 4 atvejais taikytos rinkos ribojimo priemonės.

Praėjusiais metais vartotojų teisės buvo apgintos – jiems grąžinti pinigai ar nekokybiška prekė pakeista į nebrokuotą 29 kartus.

Prekybos centrus Kaune stato ir alkoholiu dvokiantys darbininkai, o daugiabučius renčia nepilnamečiai nelegalai. Tai parodė ketvirtadienį surengtas patikrinimas, kurio ėmėsi Valstybinės mokesčių (VMI) ir Darbo inspekcijos. Jų atstovai apsilankė miesto statybos ir maitinimo įmonėse.

Iki pietų Kaune patikrintos trys statybų aikštelės bei viena maitinimo įstaiga. Dar į vieną užsukta popiet. Visoje Lietuvoje per dieną bus patikrintos 35 bendrovės.

Statybos objektai ir viešojo maitinimo įstaigos pasirinktos neatsitiktinai, mat dėl jų gaunama daugiausiai skundų.

"Statybos yra sritis, kur didžiausia nelegalaus darbo rizika. Galimi įvairūs darbo santykių slėpimo būdai – neapskaitomas darbo laikas, objektuose dirbama su verslo liudijimais", – vardijo VMI vadovo pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Apsilankę Baltijos g. statomame prekybos centro „Norfa“ statybvietėje, reido dalyviai sutiko, kaip įtariama, neblaivų statybininką. O šalia, Baltų pr. statomo daugiabučio statybvietėje, rasti du galimi nelegalūs darbuotojai. Vienas jų – nepilnametis.

Europos pr. kylančio prekybos centro „Rimi“ statybvietėje pažeidimų neužfiksuota.

"Būna taip, kad vos inspektoriams užėjus į statybvietę vieni darbininkai ramiai dirba toliau, kiti staigiai lekia slėptis į tualetus, dar kiti šoka per tvoras", – pateikė pavyzdį Kauno apskrities VMI viršininkas Gintautas Muznikas. 

Jo teigimu, prieškriziniu laikotarpiu buvo nemažai atvejų, kai darbuotojai nelegaliam darbui buvo atsivežami iš Baltarusijos, Kinijos. Šiemet užsieniečių nelegalus darbas yra retas reiškinys, tačiau lietuviai tokiam darbui ryžtasi dažnokai. 

Kauno apskrityje statybų sektoriuje gyventojams šiemet išduota 4,2 tūkst. verslo liudijimų. Viešojo maitinimo sektoriuje su verslo liudijimais dirbti negalima, darbuotojai turi būti įdarbinami pagal darbo santykius, teigė G. Muznikas.

Už kiekvieną nelegalų darbuotoją darbdaviui gresia bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų, o pakartotinai nustačius pažeidimą – nuo 10 iki 20 tūkst. litų.

Darbuotojui, kuris darbe yra neblaivus, gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, darbdaviui, leidusiam dirbti neblaiviam darbuotojui, – bauda nuo 500 iki 1500 litų, o jeigu dirbamas pavojingas darbas – nuo 2 iki 5 tūkst. litų.

Kontrolieriai sudaro kavinių sąrašus, kad būtų aišku, kurios viešojo maitinimo įstaigos turi išmontuoti lauko įrenginius. Kitą savaitę bus pradėti įspėjamieji patikrinimai.
Pagal miesto tarybos patvirtintą tvarką, lauko kavinės turi būti pašalintos per septynias darbo dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad daugumai įstaigų leidimas baigsis rugsėjo 30 d. Įstaigų, kurios gali šią veiklą vykdyti ilgiau, yra nedaug.

"Pradėjome sudaryti kavinių, kurios turi lauko įrenginių, sąrašą. Žiūrime, kada joms baigiasi leidimas vykdyti savo veiklą. Spalį pradėsime patikrinimus. Pirmiausia perspėsime, kad turi išsimontuoti. Jei to nebus paisoma, verslininkų laukia baudos", – tvirtino vedėjas.

V.Valys pasakojo, kad jau yra įstaigų, kurioms leidimas vykdyti veiklą lauke baigėsi. Jos įrenginius pašalino laiku.
Praėjusiais metais dėl lauko kavinių buvo kilę problemų. Įstaigos įrenginių neišmontavo net sulaukusios žiemos. Tai sukėlė rūpesčių, valant viešąsias erdves.

Dėl šios priežasties ir buvo pakeistos taisyklės bei nustatytas terminas, per kiek laiko lauko kavinės turi būti iškraustytos.