„Pirkimas, kada ministras įsigyja savo visuomeninio patarėjo rodymo žiniasklaidoje paslaugas, to net nepažymint kaip reklamos – peržengia bet kokias moralės ir padorumo ribas. Tai yra neatsakingas valstybės lėšų naudojimo pavyzdys tuomet, kai tų lėšų stinga ir valstybė net yra priversta skolintis tam, kad suvaldytų krizes“, – pranešime spaudai teigia LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pasak politiko, negana to, šios istorijos herojai net neslepia, kad dirbtinai buvo sumažintas mokėjimas už laidą vien dėl to, kad laidos pirkimas būtų pritemptas prie tos sumos, kada jau leidžiama paslaugas pirkti supaprastintu būdu ir apie pirkimą pagal įstatymą nėra privalu paskelbti viešai.

„Apie kokį Sveikatos apsaugos ministerijos skaidrumą naudojant mokesčių mokėtojų pinigus tuomet kalbame?“ – klausia LVŽS lyderis.

R. Karbauskis pastebi, kad pastaruoju metu valdantieji vykdo visą eilę pirkimų, kurių tikslingumas bei skaidrumas yra abejotinas.

„Yra akivaizdu, kad pasinaudojant krize stengiamasi pirkti neskelbiamų derybų būdu, taip sumažinant skaidrumą, o įsigyti daiktai, kaip kad „auksiniai nameliai“ migrantų apgyvendinimui, kaip galima spręsti iš žiniasklaidos, gerokai viršija rinkos vertę. Panašu, kad tai sisteminė problema – tą rodo ir šis Sveikatos apsaugos ministerijos pirkimas, dėl kurio vertinimo kreipėmės į VPT“, – sako R. Karbauskis.

„Ministerija, pasirūpinusi patarėjo reklama, gaila, bet visiškai nesirūpina efektyviu vakcinacijos kampanijos viešinimu, nėra sukūrusi jokios viešinimo strategijos – dėl to rezultatus kasdien matome. Deja, už tai moka visa visuomenė aukščiausią kaina – žmonių mirtimis“, – taip pat pažymi politikas.

ELTA primena, kad penktadienį buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniame feisbuko tinkle pasidalijo informacija, kad SAM įsipareigojo sumokėti 12 tūkst. eurų „Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjams už laidą, kurioje dalyvautų ministerijos visuomeninis konsultantas Edgaras Kulikauskas, prisistatantis Ciniško chirurgo pseudonimu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį žurnalistams komentavo, kad pinigai yra skiriami kūrėjams, o ne visuomeniniam patarėjui. Anot jo, paslauga pirkta viešųjų pirkimų būdu, „ir jei sąžiningai mokėta kūrėjams, tai aš tiktai galiu pasidžiaugti“.

Po įvykusio skandalo vienas iš laidos kūrėjų Mantas Bertulis pareiškė, kad jam nereikia SAM pinigų.

Pirmadienį, po šio įvykio, iš pareigų paskelbė pasitraukianti ministro patarėja Aistė Šuksta.

„Šiandien atsistatydinu iš ministro Arūno Dulkio patarėjos pareigų. Prisiimu atsakomybę už esamas ir galimas pasekmes, kurias sukėlė mano priimti sprendimai dėl SAM komunikacijos“, – paskelbė ji.

Šis sprendimas priimtas, kilus diplomatiniam ginčui su Maskva. Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas gyvybių pareikalavusio 2014 m. Čekijoje įvykusio sprogimo organizavimu, iš šalies buvo išsiųsti diplomatai.

Prietaisas stebukladarys

MITA tinklalapyje skelbiama, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Prie jausmomačio idėjos prisideda ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba bei MITA. Tačiau pastaroji patikslino savo dalyvavimą: "Agentūra yra ikiprekybinius pirkimus koordinuojanti institucija, tačiau ne projektą įgyvendinanti ar finansuojanti."

Projektui, kuriuo siekiama sukurti technologinę sistemą, skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, numatyta daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žadama, kad prietaisas išspręs psichologines problemas, padės užkirsti kelią sveikatos ir socialinėms  problemoms formuotis, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą, prisidės prie savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos ir migracijos mažinimo.

Pirkime nurodoma, kad jausmomatis turėtų būti mobilus, kompaktiško dydžio daikčiukas, tvirtinamas prie riešo, bicepso ar ausies. Prietaisas turėtų būti neinvazinis, kad nereikėtų nieko įpjauti ar įdurti, įkraunamas nuo kūno judėjimo arba akumuliatoriaus.

"Emocijų ir jausmų įtakos gyvenimo kokybei ir raidai neįmanoma paneigti, taigi ypač svarbu vis daugiau dėmesio skirti jiems atpažinti. Savalaikis ir tinkamas emocijų ir jausmų pažinimas gali leisti užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams, socialinių problemų vystymuisi, padidinti kūrybiškumą, formuoti tam tikras nuostatas. Siekiant šių tikslų būtina sukurti sistemą, kuri leistų rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie emocinę būklę ir jos pokyčius", – rašoma pirkime.

Jausmomačio idėjos sumanytojai jau sulaukė mokslininkų kritikos – užkliuvo ir daugiau nei 0,5 mln. eurų siekianti suma.

Pateikiama ir problemų, kurias išspręstų jausmomatis, statistika: "Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal savižudybių skaičių, sergamumą alkoholizmu ir depresija. Pastaraisiais duomenimis, Lietuvoje depresija serga 381 žmogus iš 100 tūkst. gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje."

Idėja kūrybai

Jausmus matuojančios technologinės sistemos pirkimas pristatytas koronaviruso pandemijos kontekste. Tikslūs depresijos augimo skaičiai, tokių stebėjimų ar tyrimų šaltiniai nenurodyti. Dargi paaiškėjo, kad jausmomačio idėja gerokai senesnė nei pasaulį užklupęs koronavirusas.

"Tokio įrankio idėja pradėta vystyti dar 2017–2018 m., reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Sukurta technologinė sistema taps prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams", – nurodo perkančios organizacijos Trakų rajono savivaldybės PPT vadovė Ieva Jakonienė.

Ji pabrėžė, kad ši technologinė sistema dar nėra sukurta. Viso labo paskelbtas tik pirkimas, o kokiais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais remsis pasiūlymus teikiantys dalyviai, paaiškės tolesnių etapų metu.

"Viena iš sąlygų, nurodytų pirkimo dalyviams, yra tai, kad sukurtos technologinės sistemos kaina turi būti iki 200–300 eurų už vienetą", –  teigė I.Jakonienė.

Viso ikiprekybinio pirkimo vertė yra 665 tūkst. eurų. 90 proc. šios sumos yra finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, o 10 proc. projekto vertės yra finansuojama Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos lėšomis.

"Nuo 2017 m. prie jo įgyvendinimo dirbo psichologai, psichiatrai, kiti mokslininkai ir specialistai. Produkto pristatymas šalies įstaigoms, medicinos specialistams ir visuomenei planuojamas po dvejų metų", –  aiškino I.Jakonienė.

Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau numatytas.

Kelia blogų jausmų

Vis dėlto jausmus matuojančio prietaiso sąlygos sukėlė audringą diskusiją mokslo ir verslo pasaulyje. Technikos mokslų daktaras, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas neslepia abejonių jausmomačio kūrimo pagrįstumu.

"Jausmomačio kūrimo projektas man ir mano kolegoms kelia labai blogų jausmų. Nors gal gerai būtų tokiu prietaisu patikrinti visus einančius prie altoriaus – tikrai būtų mažiau skyrybų? Užduotyje minimas biolaukų matavimas tik patvirtina šią nuomonę. Šiuo ypač sudėtingu laiku mes turime lėšas ir resursus skirti tikriems mokslo ir technologijų žiniomis pagrįstiems projektams, kurie gali būti naudingi jau dabar", – neabejoja V.Lašas.

Jis teigė, kad gerokai perlenktas ir neva analogų pasaulyje neturinčio įrenginio apibūdinimas, nes toks prietaisas nėra naujas ir analogų neturintis, kaip skelbiama. Panašių prietaisų pasaulyje yra.

"Kiekvienas technologinis projektas, kurio užduotyje sakoma, kad bus sukurtas inovatyvus"analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis prietaisas" man panašus į amžinojo variklio išradimą", – jausmomačio idėjos sumanytojų nežinojimu stebėjosi V.Lašas.

Technikos mokslų daktaras ne itin moksliniam ir vargiai inovatyviam projektui skirtas lėšas vadina pinigų švaistymu. "Dažnai tuose valstybės institucijų inicijuojamų konkursų sąlygų užkaboriuose užmaskuojami visiškai nenaudingi visuomenei, beprasmiški ir betiksliai projektai. Ir jiems skiriamos reikšmingos pinigų sumos. Norėčiau susipažinti su MITA ekspertais, rekomendavusiais šiam projektui skirti daugiau negu 0,5 mln. eurų finansavimą ir jų motyvais. Kodėl jie nepaskelbti? Kalbėjau su trimis kolegomis – mokslų daktarais, dirbančiais medicinos technologijų srityje, ir jų visų nuomonė apie jausmomačio projekto naudą ir įgyvendinimo galimybes buvo labai aiški – pinigų švaistymas", – pastebėjimais dalijosi V.Lašas.

Kadangi jausmomačio projektas pristatytas minint ir COVID-19 įtaką, mokslininkai ragina gelbėti Lietuvą ne vien nuo koronaviruso, bet ir nuo kvailumo.

"Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau yra numatytas. Manau, kad šį pirkimą dar nevėlu sustabdyti. Jausmomačio kūrėjus – jei tokie yra – mielai gali išklausyti verslo angelai ir medicinos technologijų ekspertai: jei jų projektas yra tikrai vertas dėmesio, jie galės pritraukti privačių investuotojų investiciją – tegu tik kreipiasi į Lietuvos verslo angelų tinklą", – tęsė V.Lašas.

V.Lašas jausmomačio projektą vertina kaip pinigų švaistymą.

Anoniminiai pritarėjai

MITA skelbiamame pirkime nurodyta, kad jausmomačiui kurti numatyti trys etapai, kurie truktų 26 mėnesius. I etapas skiriamas prietaiso koncepcijai sukurti ir patvirtinti, II etapas – inovatyviojo produkto prototipui sukurti, III etapas – inovatyviojo prietaiso bandomajai partijai sukurti.

Ikiprekybinis pirkimas yra finansuojamas ES investicijų priemonės "Ikiprekybiniai pirkimai LT" lėšomis. Į valstybės planuojamų projektų sąrašą jis Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo įtrauktas 2019 m. birželio 14 d. Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba projekto finansavimo skyrimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė 2019 m. lapkričio 25 d., todėl šio projekto tolesnė trukmė priklauso nuo šios sutarties", – aiškina MITA atstovai.

Reikia pabrėžti, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba. Pagrindiniai šios tarnybos klientai yra vaikai. Taip, projekto sąlygose nurodoma, kad prietaisas būtų skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Tik kyla klausimas – ar jausmomatį turinčiam vaikui jis padės suvaldyti emocijas ir tinkamai pasielgti vien todėl, kad prietaise, tarkime, užsižiebs raudonas pykčio signalas.

Ir dar. Kas sprendžia, ar yra pagrindas vykdyti tokį pirkimą? MITA dėsto, bet pavardžių neatskleidžia: "Ikiprekybinių pirkimų ekspertų grupė, sudaryta iš penkių asmenų: trijų atstovų iš skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų arba verslo – šiuos asmenis vertinimui parenka ne MITA darbuotojai, o Ekspertų taryba, vieno Lietuvos mokslo tarybos paskirto atstovo ir vieno MITA atstovo. Sprendimus priima kompetentingi savo srities asmenys, paprastai turintys daktaro arba habilituoto mokslų daktaro laipsnį ir profesoriaus pedagoginį vardą."

V.Marozas: pirkimo sąlygas reikia tikslinti

Jausmomačio kūrimo projekto techninę užduotį kritiškai vertina biomedicininės inžinerijos atstovai. Labiausiai užkliūva minimas biolauko matavimas kaip nemokslinė sritis. Ne mažiau keista ir tai, kad pristatomas kaip analogų pasaulyje neturintis prietaisas, tačiau tai netiesa. Panašių prietaisų yra, o apie dėvimus emocijų kompiuterius kalbėta jau prieš 25 metus.

Apie diskusijas visuomenėje sukėlusį jausmų matuoklį, pasaulines praktikas "Kauno diena" kalbasi su Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktoriumi prof. dr. Vaidotu Marozu.

– Jausmomatis – iš pirmo žvilgsnio atrodo visai graži mintis, o ir tikslas – užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną – gražus. Tik ar priemonės realios? Pirkime nurodoma, kad diagnostinė sistema turi remtis asmens biožymenimis – odos talpos, varžos, prakaito, pulso, raumenų susitraukimo, biolauko pakitimų atpažinimu ir vertinimu.

– Klausimas, ar hipotetinis prietaisas – jausmomatis gali užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną, yra analogiškas klausimui, ar svarstyklės gali išgydyti nutukimą? Tinka abu atsakymai: ir taip, ir ne. Matavimo prietaisai pateikia tik informaciją, pvz., svarstyklių atveju –  svorį. Į šią informaciją galima atsižvelgti arba ne. Dabar daug kas turi išmaniąsias apyrankes, kurios skaičiuoja žingsnius, kuriuos žmogus nueina per dieną. Tik šis prietaisas mums padeda sužinoti, kad, pvz., užuot per dieną nužingsniavę rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, įveikiame tik apie 2,5 tūkst. Tai vėlgi objektyvus matavimo rezultatas, leidžiantis daryti informuotus sprendimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę ir raumenų pajėgumą bei sumažinti nerimo ir depresijos riziką, rekomenduoja pagyvenusiems asmenims skirti ne mažiau kaip 150 min. vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę. Kas iš mūsų žino, kiek minučių fizinei veiklai skiria pagyvenę mūsų tėvai?

Hipotetinis prietaisas, gebantis įvertinti nerimo ar streso būklės praleistas minutes per savaitę, taip pat pateikti informaciją apie fizinį aktyvumą, leistų akivaizdžiai įsitikinti PSO rekomendacijų teisingumu ir jų laikytis.

– Sąlygose taip pat nurodoma, kad jausmomačiu turi būti užtikrintas asmens skleidžiamo garso, vizualios asmens išraiškos, asmens skleidžiamų biolauko bangų, biofiziologinių parametrų matavimas. Kaip vertintumėte tokį reikalavimą?

– Kompiuterinis emocijų atpažinimas nėra nauja sritis. Šios srities pradininke laikoma prestižinės JAV aukštosios mokyklos MIT profesorė Rosalind Picard. Prieš 25 metus ji paskelbė mokslinį darbą "Affective Computing" (emocijų kompiuterija), kuriame diskutavo apie problemas, susijusias su kompiuteriniu žmogaus emocijų atpažinimu ir šios technologijos galimus taikymus. Jau tada ji numatė vadinamuosius dėvimus kompiuterius, kuriais būtų galima užregistruoti emocijų sukeltas autonominės nervų sistemos reakcijas atsispindinčias balso tembro, širdies ritmo, odos varžos ir žmogaus veido išraiškų pokyčiuose.

Asmens skleidžiamų biolauko bangų nei prof. R.Picard, nei kiti mokslininkai, dirbantys emocijų kompiuterinio atpažinimo srityje, nemini. Biolauko bangų, kaip nemokslinės sąvokos, paminėjimas šiame pirkime yra bene vienas didžiausių nesusipratimų. Tai galima laikyti akibrokštu, kurio neturėtų būti oficialiuose pirkimo dokumentuose.

– Numatoma, kad naujai kuriamas prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti ir atskirti ne mažiau kaip šešias pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį. Ar tai įmanoma? Ar ne per didelis spektras emocijų, kurias, naudodamasis prietaisu, turėtų analizuoti pats prietaiso nešiotojas?

– Egzistuoja įvairūs emocijų skirstymo į kategorijas modeliai, kuriais emocijos klasifikuojamos nuo 2 iki 27 kategorijų.

"Samsung S Health" programėlėje pats vartotojas gali įvesti savo dabartinę emocinę būseną pasirinkdamas vieną iš dešimties kategorijų. Programėlė yra labai naudinga, nes šalia emocinių būsenų leidžia registruoti daug kitų įvairių duomenų, pvz., svorį, kraujospūdį, fizinį aktyvumą, analizuoti įvestų duomenų kitimo tendencijas. Be to, ji yra nemokama. Vienintelis programėlės trūkumas – duomenis reikia suvesti kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį, metus. Tai darbas, kuriam ryžtųsi ne kiekvienas.

Pagrindinė problema, su kuria susidurtų projekto dalyviai, kurdami dėvimą prietaisą, yra nevienareikšmė autonominės nervų sistemos reakcija į emocijas. Autonominės nervų sistemos reakciją apibūdina fiziologinių parametrų, pvz., pulso ir kraujospūdžio, pokyčiai. Tiek džiaugsmo, tiek baimės atveju fiziologinių parametrų pokyčiai yra analogiški. Aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri koordinuoja didelio aktyvumo emocijas, dėl to padidėja širdies ritmas ir kraujospūdis, pasikeičia kvėpavimo gylis. Moksliniai tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų analizė leidžia klasifikuoti emocijas į 2–4 kategorijas 40–70 proc. patikimumu.

Galima daryti išvadą, kad vien tik dėvimo prietaiso atpažinti numatytas šešių emocijų kategorijas nepakanka. Todėl projekto dalyviai turės eksperimentuoti su papildomais jutikliais, kurie dar nėra išbandyti.

– Citata iš pirkimo dokumento: "Šiuo metu emocijų tyrimams yra naudojami pavieniai, tik tam tikras fiziologines funkcijas, energijos būsenas matuojantys prietaisai, kaip melo detektorius, pulsometras, biolauko matavimo prietaisas ir kt. Kompleksiniams ir patikimiems tyrimams atlikti yra būtina sukurti prietaisą, kurio naudojimas būtų paprastas, o gauti rezultatai lengvai analizuojami ir pritaikomi."

– Cituojamame teiginyje vėl naudojamos nemokslinės sąvokos  žmogaus psichofiziologinei būsenai apibūdinti: "energijos būsenos" ir "biolauko matavimo prietaisas". Tiesa, kad dauguma rinkoje egzistuojančių prietaisų yra skirti klinikiniams taikymams ir moksliniams tyrimams.

Vis dėlto jau yra dėvimų prietaisų, skirtų ilgalaikėms fiziologinėms reakcijoms į stresą stebėti. Aukščiau minėta prof. R.Picard yra prisidėjusi įkuriant du startuolius – "Empatica" ir "Affectiva". Pirmoji įmonė komercializavo ant riešo dėvimą prietaisą, galintį atpažinti patologines reakcijas ir būsenas, pvz., psichologinį stresą, epilepsijos priepuolius, prognozuoti autizmu sergančių žmonių agresyvių jausmų proveržį. Antroji įmonė kuria vaizdų ir balso analize pagrįstus produktus emocijoms atpažinti ir komunikuoti. Šie produktai jau naudojami vairuotojų kognityvinių būsenų stebėsenai, vartotojų reakcijų stebėsenai rinkodaros kampanijų metu ir kt. Todėl negalima teigti, kad rinka visiškai tuščia. Tiesa, šie produktai kol kas dar yra brangūs.

– Perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba, kurios pagrindinis dėmesys yra vaikai. Ar pirkime aprašyto jausmomačio pakaktų vaikų psichologinėms problemoms spręsti?

– Visas galimas vaikų psichologines problemas išspręsti vienu dėvimu prietaisu vargu ar galima tikėtis. Manau, šioje sudėtingoje srityje galima tikėtis žengti mažą žingsniuką į priekį, jeigu bus orientuojamasi į vieną problemą ir siekiama jai rasti sprendimą.

Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų vartojimas –  biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis, bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai.

Gal problemą galima tiksliau apibrėžti? Pavyzdžiui, mūsų partnerių dirbančių Biomedicininių signalų interpretacijos ir skaitinio modeliavimo mokslo grupėje (Saragosos universitetas, Ispanija) tyrimai rodo, kad depresija sergančių žmonių reakcija į kognityvinį stresą yra kitokia nei nesergančių. Didėjant depresijos laipsniui, sergančiųjų autonominės nervų sistemos reakcija į stresą mažėja. Dėvimu prietaisu būtų galima diagnozuoti depresijos lygį ir stebėti vaistų poveikį.  Reikia pridurti, kad šie tyrimai dar yra ankstyvoje stadijoje, yra rengiama daktaro disertacija. Galbūt Psichologinė pedagoginė tarnyba matytų ir daugiau panašių problemų?

– Ar adekvati jausmomačio pirkimo kaina – 665 tūkst. eurų?

– Pirkimo kaina yra gerokai mažesnė už, tarkime, "IntelektasLT" ir "Eksperimentas" patvirtintiems projektams skiriamas lėšas. Maksimaliai vienam partneriui tenkanti lėšų dalis 207 tūkst. eurų. Galima tikėtis, kad bus sukurtas sistemos maketas, geriausiu atveju prototipas. Technologinės parengties lygis techninėje užduotyje neapibrėžtas, nors trečiajame etape numatytas bandomosios partijos sukūrimas.

Projektas labai rizikingas, todėl po kiekvieno etapo rezultatai turėtų būti atidžiai vertinami ir sprendžiama apie projekto tęsinio tikslingumą.

– Kodėl projektas sukėlė tiek daug emocijų ir tokią audringą visuomenės reakciją?

– Mano nuomone, neprofesionaliai parengtos ikiprekybinio pirkimo techninės sąlygos ir netinkamas kvietimo laikas. Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų naudojimas – biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai – "Lietuvoje sumažėtų sergančių alkoholizmu, depresija, savižudybių, skyrybų skaičius, sumažėtų emigracija". Natūralu, kad tuomet, kai dėl pandemijos daug žmonių neteko darbo ir pajamų, trūksta būtiniausių priemonių gyvybėms išsaugoti – medicininių kaukių ir ventiliatorių, o iš pažiūros abejotinam projektui skiriama nemaža suma apie 650 tūkst. eurų, visuomenė išreiškė abejones.

Tačiau nereikia pamiršti, kad daug originalių inovacijų pirmiausia buvo nušvilptos ir tik po kiek laiko sulaukė pripažinimo. Į šį sąrašą patenka Louiso Pasteuro išradimas – pasterizacija ir jo mikrobinė ligų teorija, kuria remiasi vakcinacija, taip pat naujagimių inkubatoriai, širdies ir kraujagyslių angioplastika, lazeris, magnetinio rezonanso tomografija.

Bendrovė planuoja įsigyti ne mažiau kaip 1900 vnt. 20 eurų nominalios vertės ir ne mažiau kaip 100 vnt. 30 eurų nominalios vertės dovanų kuponų (čekių), skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Bendra tokių kuponų vertė sudarytų mažiausiai 41 tūkst. eurų.

Su dovanų kuponais būtų galima įsigyti maisto produktų, įvairių prekių (buitinės technikos, prekių namams, aprangos, avalynės, kosmetikos, laisvalaikio prekių, galanterijos prekių), atsiskaityti už paslaugas.

Kaip rašoma pirkimo dokumentuose, su dovanų kuponais galima būtų atsiskaityti prekybos ir paslaugų teikimo vietose, esančiose Klaipėdos ir Vilniaus mieste.

Pasiūlymų dalyvauti pirkimo konkurse laukiama iki lapkričio 5 d.

„Už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kad davė neteisėtus nurodymus darbuotojams, nors turėjo imtis priemonių užkirsti kelią blogam viešajam pirkimui, o jis nesiėmė nieko, padarė savaip“, – BNS ketvirtadienį sakė laikinasis UPC direktorius Rimantas Stankevičius.

R. Totoraitis BNS atsisakė komentuoti situaciją.

Jis atleistas dėl pažeidimų, padarytų vieno viešojo pirkimo metu.

Patikrinimo duomenimis, R. Totoraitis nesiėmė veiksmų žinodamas, kad viešąjį pirkimą leidinio maketavimo ir leidybos darbams laimėjusi įmonė neturi maketuotojo ir negali atlikti laiku darbų, už kuriuos buvo sumokėta avansu.

Darbus, kurių negalėjo atlikti pirkimą laimėjusi bendrovė, galiausiai pavesta atlikti paties UPC darbuotojams.

„Jis (R. Totoraitis – BNS) nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad būtų gauta paslauga, neįspėjo tiekėjo apie galimas sankcijas, o neracionaliai ir pažeisdamas centro vidaus tvarką, davė nurodymus Ugdymo plėtotės centro darbuotojams atlikti maketavimo darbus, už kuriuos jau buvo sumokėta tiekėjui“, – rašoma UPC pranešime.

Be to, teigiama, kad R. Totoraičio nurodymais, pašaliniai asmenys kreipėsi į maketavimo darbus atlikusius Ugdymo plėtotės centro darbuotojus, prašydami minėtam tiekėjui pateikti sąskaitas už padarytus darbus.

„2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje buvo pasirašytas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas, kad paslauga (maketavimo darbai ir leidinio spausdinimas) atlikti ir priimami kaip atitinkantys kokybės reikalavimus ir techninius duomenis, nors tyrimo komisija nustatė, jog minėtas leidinys buvo pristatytas į Ugdymo plėtotės centrą tik 2019 metų sausio mėnesio viduryje“, – nurodoma pranešime.

Ši informacija anksčiau buvo perduota vertinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, pastaroji nusprendė tyrimo nepradėti, tačiau duomenis dėl galimo tarnybinio nusižengimo perdavė vertinti pačiam UPC.

Anot R. Sinkevičiaus, vidiniai tyrimai bus atliekami ir kai kurių kitų darbuotojų, dėjusių parašus po paslaugų priėmimo aktais, atžvilgiu.

Ugdymo plėtotės centras pernai dėmesio sulaukė dėl 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimų.

Dėl to tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė atleido Giedrių Vaidelį iš UPC vadovo pareigų ir laikinai vadovauti centrui buvo pavedusi R. Totoraičiui.

Tačiau pastarasis jau kitą dieną buvo nušalintas nuo UPC direktoriaus pareigų BNS paskelbus kai kurių ekspertų liudijimus apie galimai neskaidriai atliekamus kitus centro pirkimus.

Anot kritikų, kai kuriuos R. Totoraičio organizuotus pirkimus UPC tarnautojai imituodavo – patys surasdavo ekspertus, o šiuos vėliau „pakišdavo“ po bendrovėmis, kurios ir laimėdavo konkursus, kai kurie tokių pirkimų laimėtojai neturėjo nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po šiemet atliktų kelių auditų paskelbė inicijuojanti pavaldžių įstaigų pertvarką. Vyriausybė balandį pritarė planams mažinti ŠMSM pavaldžių institucijų skaičių nuo 17 iki dešimties.

Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra bus sujungtos į naują instituciją – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Už tris klipus – 40 tūkst eurų

Klaipėdietis, vaizdo reklamų gaminimo rinkoje dirbantis 15 metų ir retsykiais dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, itin rimtai susidomėjo Nacionalinio kraujo centro reklaminių vaizdo klipų sukūrimo paslaugos konkursu.

Kraujo centro reikalavimu reikėtų pagaminti tris socialinę reklamą atitinkančius vaizdo klipus, kurių vieno trukmė 30–40 sek.

Tačiau konkurso dalyviams keliama sąlyga klaipėdietį labai nustebino.

Reikalaujama, kad "3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti sukūręs bent vieną vaizdo reklamą, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 9 tūkst. eurų su PVM".

Kyla labai pagrįstų įtarimų, kad šią sąlygą atitinka labai konkretus konkurso dalyvis.

"Kodėl 9 tūkst. eurų? Ką tai reiškia? Kyla labai pagrįstų įtarimų, kad šią sąlygą atitinka labai konkretus konkurso dalyvis, kuris ir galės laimėti tą konkursą. Ne mažiau nustebino ir pirkimui skirtų lėšų suma – 40 tūkst. eurų. Tai kažkas nerealaus. Žinau, kad Lietuvoje tokių kainų nėra, nes pats dirbu šioje sferoje jau keliolika metų", – tikino klaipėdietis.

Anot pašnekovo, įsigalėjo ydinga praktika, kai valstybinių įstaigų pirkimai neretai yra pritaikomi tiems, kurie ir turėtų tuos konkursus laimėti.

"Ne paslaptis – neretai perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, manipuliuoja reikalavimais. Anksčiau reikalavimai buvo vienas konkurso akcentų – savotiškos užtvaros, kur ne kiekvienas dalyvis jose galėjo susigaudyti, o dabar tie reikalavimai tapo visa ko pagrindu. Šis Nacionalinio kraujo centro konkursas tą ir įrodo", – tikino jame dalyvauti bandęs klaipėdietis.

Tokių įkainių tiesiog nėra?

Dienraštis atliko nedidelį vaizdo klipų gamintojų rinkos tyrimą ir apklausė iki 20 filmavimo paslaugas teikiančių asmenų.

Ir paaiškėjo, kad trijų po 30 sek. vaizdo reklamų scenarijus, filmavimas, montavimas, muzika kainuoja nuo 300–400 iki daugiausia 1,8 tūkst. eurų.

Vidurkis – nuo 600 iki 700 eurų.

Buvo ir tokių kūrėjų, kurie manė, jog galės sutilpti ir į 200 eurų biudžetą.

Pasiteiravus Latvijoje, paaiškėjo, kad sukūrimas trijų po 30 sek. trukmės klipų, kuriems būtų pasitelkti profesionalūs aktoriai ir Rygos kino studijos aparatūra netgi vykstant filmuoti į Lietuvą, daugiausia kainuotų apie 12 tūkst. eurų.

Tai yra triskart mažiau nei dosniai nusiteikęs pakloti Nacionalinis kraujo centras.

Palyginimui – kaimyniniame Kaliningrade už 40 tūkst. eurų sumą TV žurnalistai galėtų parengti 60 siužetų po 7 min. net iš užsienio.

Viskas teisėta ir teisinga?

Vis dėlto, neprisistatęs Nacionalinio kraujo centro atstovas, kuris atsiliepė nurodytu Rinkodaros ir komunikacijos grupės telefono numeriu, tikino, kad 40 tūkst. eurų kaina už tris reklamas po 30 sek. "yra normali suma" už tokį darbą.

Tokių kainų Lietuvos reklamų kūrimo rinkoje tiesiog nėra.

"Neabejoju, kad ir tarp kūrėjų atsiras tokių, kurie pritars, kad tokios kainos yra "normalios". Yra pigūs segmentai, yra brangūs segmentai. Bet čia į jokius rėmus netelpa – standartinis darbas, kurio suma taip pakelta, kad apskritai kyla įvairių negerų minčių dėl šio konkurso, nes tokių kainų Lietuvos reklamų kūrimo rinkoje tiesiog nėra", – nukirto viešųjų pirkimų skaidrumu suabejojęs klaipėdietis.

Tas pats Nacionalinio kraujo centro atstovas, kaip vėliau paaiškėjo, vyriausiasis vadybininkas Adomas Kapčinskas, tvirtino, jog tokios kainos vis dėlto egzistuoja.

"Atsižvelgiant į atitinkamų reklaminių vaizdo klipų vidutines rinkos kainas, numatytų pirkti reklaminių vaizdo klipų apimtį, atitinkamų pirkimų praktiką praėjusiais metais bei Nacionalinio kraujo centro 2017 m. viešųjų pirkimų planą, buvo numatyta maksimali pirkimo kaina 40 tūkst. eurų. Buvo vykdytas toks pat pirkimas praeitais metais už tokią pačią pinigų sumą ir buvo įvykdytas. Tai iš tiesų yra tokios kainos", – patikino A.Kapčinskas.

Tarnybos tik stebi situaciją

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Sigita Arlauskienė paprašė specialistų, kad šie peržiūrėtų Nacionalinio kraujo centro organizuojamo minėto konkurso sąlygas, tačiau šie esą nieko įtartino nesurado.

"Mūsų specialistai peržiūrėjo šio konkurso kvalifikacinius reikalavimus, kitus dokumentus. Nėra prie ko prikibti. O rinkos tyrimus turi daryti perkančioji organizacija. Ar jie tai daro, mes neturime informacijos. Tai, žinoma, valstybės pinigai, bet konkurso dokumentai – tvarkingi", – teigė S.Arlauskienė.

STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas pripažino, jog nereti atvejai, kai panašūs viešųjų pirkimų konkursai kelia įtarimų, bet įrodyti piktnaudžiavimą nėra lengva.

Esą įstatymo požiūriu tarsi viskas gerai, dokumentai tvarkingi ir, nors konkurso organizatoriai turėtų atlikti rinkos tyrimus pagal VPT pateiktas rekomendacijas, jie to nedaro, nes formaliai 40 tūkst. eurų yra "mažos vertės pirkimas", kuris, valstybininkų požiūriu, dažniausiai nevertas dėmesio.

Aukštesnės instancijos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų spalio 12 dienos sprendimą, kuriuo tenkinamas vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno skundas dėl ugniagesių automobilinių kopėčių viešojo pirkimo, kurio metu įsigyta 10 vienetų automobilinių platformų, skaidrumo.

Šių metų pavasarį Vidaus reikalų ministerija (VRM) atliko patikrinimą dėl ugniagesių automobilinių kopėčių pirkimo ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Pernai, atliekant kopėčių pirkimo vertinimą, nustatyta, kad buvusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybė netyrė įrangos pardavimo rinkos, o kopėčių nuomos sutartį pasirašė su vieninteliu dalyvavusiu tiekėju, nors panašios kitų gamintojų kopėčios kainuoja mažiausiai ketvirtadaliu pigiau.

Be to, paaiškėjo, kad PAGD buvo gavęs dviejų gamintojų prašymą pratęsti įrangos pristatymo terminą, nes pristatyti 10 automobilių per 8-10 mėnesių  gamintojams pasirodė sunkiai įgyvendinama sąlyga. Tyrimo metu nenustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, kodėl pasirinktas toks pristatymo terminas – būtent jis galėjo lemti tik vieno tiekėjo dalyvavimą šiame viešajame pirkime.

Ministerija atliko patikrinimą dėl PAGD pasirašytos sutarties dėl 10 automobilinių kopėčių nuomos už 6,5 mln. eurų (teikėjas – UAB „Iksados“ GTC). Vienos tokių automobilinių kopėčių platformos kaina – 559 000 eurų.

Taip pat buvusi PAGD vadovybė neatliko rinkos vertinimo. Tyrėjai apklausė kelis gamintojus ir nustatė, kad tokias automobilines kopėčias rinkoje galima įsigyti nuo 24-34 proc. pigiau.

Tarnybinio patikrinimo dėl konkrečių pareigūnų atsakomybės pradėti dėl senaties terminų nebegalima, tačiau prokurorų prašoma įvertinti buvusio PAGD vadovo Remigijaus Baniulio ir departamento Administravimo valdybos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjo Klemenso Talunčio veiksmus.

Spaudos konferencijoje antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro atstovai taip pat patvirtino, kad sulaukę Viešųjų pirkimų tarnybos kritikos dėl galimo konkurencijos ribojimo, jie gali iš naujo skelbti 1,3 mln. eurų pirkimą, kuriuo ieškoma ugdymo programų rengėjų.

„Rytoj susitiksime su Viešųjų pirkimų tarnyba, po pokalbio bus priimtas sprendimas, ar užtekta neesminių pakeitimų, terminų ir viso kito nukėlimo, ar tai yra esminiai pakeitimai, kada pirkimas turėtų būti sustabdytas ir pateiktas iš naujo“, – žurnalistams antradienį švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis tikino, kad iki šiol programos buvo rengiamos tiesiog sudarant autorines sutartis su atskirais ekspertais ir to bandoma atsisakyti. Anot jo, taip perkant paslaugas „nebūtinai turėdavome kokybišką medžiagą“.

„Tai buvo viešiausias būdas nusipirkti ekspertus, ne tuos, kurie metai iš metų yra viešojoje erdvėje“, – aiškino G. Vaidelis.

„Tos uždaros grupės dalyvaudavo programų, vadovėlių rengime (...). Ta praktika turi baigtis“, – tikino jis.

Tos uždaros grupės dalyvaudavo programų, vadovėlių rengime. Ta praktika turi baigtis.

Šiuo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės rengiamos pagal 2008-aisiais patvirtintas bendrąsias ugdymo programas.

G. Vaidelis pabrėžė, jog 7,8 mln. eurų programoms rengti skirta ketveriems metams, pirmuoju pirkimu numatyta tik pasirengimas programoms, metodiniai aprašai.

„Neperkame programų, perkame ekspertų grupes, kurie, kartu su švietimo bendruomene, atnaujins švietimo turinį: kaip mokome, ko mokome“, – sakė Ugdymo plėtotės centro vadovas.

Ministerija planuoja, jog naujas programas rengs ne mažiau nei 84 ekspertai aštuoniose srityse, jų pagrindinis darbas per 22 mėnesius sukurti tris programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, numatyta, kad 2022-aisiais moksleiviai jau mokytųsi pagal atnaujintą mokymo turinį.

Programų kūrimo procesą kontroliuos ekspertų grupės, sudarytos iš pedagogus rengiančių centrų atstovų, savivaldybių tarnautojų, mokytojų.

Švietimo politikos atstovai sako, kad šiuo metu dar tik rengiamos gairės, kuriomis ekspertai turės vadovautis kurdami mokyklines programas.

„Mūsų didžiausias noras, kad ugdymo turinį atnaujintų visa švietimo bendruomenė, kad būtų įtraukti ir praktikai, ir mokytojai, mokyklų bendruomenės. Numatyta dirbti su steigėjų, mokyklų komandomis, kad programos nebūtų atitrūkusios nuo realybės“, – dėstė G. Vaidelis.

Įgyvendinant visą 7,8 mln. eurų projektą, artimiausiu metu, anot jo, ir bus perkamos minėtos „moderuojančios grupės“, bus įsigijama metodinės pagalbos mokykloms projekto rėmuose paslaugos. Kitąmet ketinama pirkti skaitmeninio ugdymo turinio atnaujinimo paslaugas – šiuo metu diskutuojama, kas jose turėtų būti.

Vadovėliai bus rašomi nebaigus programų

G. Vaidelis patikino, kad buvo sutarta, jog Ugdymo plėtotės centro žmonės neturėtų dalyvauti turinio atnaujinimo konkursuose, tačiau negalėjo garantuoti, kad programos nerengs ekspertai, vėliau užsiimsiantys ir vadovėlių leidyba.

„Esame nedidelė valstybė, kur žmonių, ekspertų, gebančių parengti mokymo priemones, kiekis yra ribotas. Tokios sąlygos pirkimuose nebuvo nurodyta, kad jie turi įsipareigoti nedalyvauti kitur. Negaliu garantuoti, kad tie žmonės po to nedalyvaus mokymo priemonių rengime“, – sakė ji.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikino, kad pačiais vadovėliais ministerija nesirūpina ir lėšų tam neskiria – vadovėlius leidyklos galės pradėti rengti nuo 2020-ųjų metų, dar iki antaujintos programos įsigaliojimo.

Anot viceministro, ministerija ketina investuoti ir į skaitmeninius mokymo išteklius – šiuo metu vertinama apklausa, kokioms klasėms ir kokių dalykų skaitmeninių mokymo priemonių reikėtų.

„Vadovėlių valstybė neužsako ir neperka vadovėlių leidimo, leidyklos pačios investuoja lėšas ir po to, aišku, parduoda arba platina mokykloms. Konkrečiai vadovėliams leisti šiame projekte nėra numatyta, aišku, numatyta, gal reikės atnaujinti skaitmeninį turinį“, – tikino ir G. Vaidelis.

7,8 mln. eurų pirkimą pirmadienį sukritikavo kultūros istorikas, literatūrologas partijos „Lietuvos sąrašas“ vadovas Darius Kuolys, rengęs ankstesnes ugdymo programas, vadovėlius mokykloms, taip pat dalis švietimo bendruomenės. Kritikai teigia, kad didžiulės apimties 1-12 klasių ugdymo programas apimantis pirkimas vykdomas skubotai, neinformavus apie tai akademikų. ŠMM tikina, kad apie planus buvo viešai žinoma jau keletą metų.

Viešųjų pirkimų tarnyba Ugdymo plėtotės centrui siūlo keisti pirkimo terminus, kvalifikacinius reikalavimus, taip pat aiškiau bei konkrečiau apibrėžti vertinimo kriterijus.