Pagal pranešimą, atliktas tyrimas, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Tirta gautos informacijos pagrindu. Esą D. Kepenis priklauso Lietuvos olimpinės akademijos tarybai, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų tarybai ir (arba) yra šios organizacijos narys, taip pat yra D. Kepenio Palangos sveikatos mokyklos savininkas ir vadovas, tačiau šių duomenų nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje.

Įdarbinta giminė

Dienraštis "Klaipėda" publikavo, kiek D.Jasaičio giminaičių gyvena iš biudžeto ("Neringos meras į darbą – su mama, žmona, sūnumi, dukra ir blondine" (2018 09 24).

Mero mama Ramutė Jasaitienė dirba Neringos savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus vyresniąja specialiste, sūnus Audrius Jasaitis ir buvusi žmona Indrė Jasaitienė darbuojasi savivaldybės biudžetinėje įstaigoje "Paslaugos Neringai" kontrolės postų kasininkais.

Mero duktė Karolina Jasaitytė dirba Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" viešųjų ryšių specialiste.

Neringos savivaldybėje dirba ir D.Jasaičio gyvenimo draugė Kristina Vlach. Moters karjerą vainikavo Neringos savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus vedėjo pareigos.

Tą kartą klausiamas žurnalistų, kaip reikėtų vertinti tokią giminystės ir kitokiais ryšiais susijusią darbo vietų gausą, pats D.Jasaitis aiškino, jog iš biudžeto šioje savivaldybėje minta daugelis.

"Šiandien situacija yra tokia, kad Neringoje pagrindiniai darbdaviai yra Neringos savivaldybei pavaldžios įstaigos, o smulkiajam verslui smarkiai įtaką daro sezoniškumas, tad dažniausiai kuriamos sezoninės darbo vietos", – apie galimybes rasti darbą jo vadovaujamoje savivaldybėje kalbėjo meras D.Jasaitis.

VTEK – Seimo nario skundas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija plačios D.Jasaičio giminės įdarbinimo istorijomis susidomėjo ne iš karto.

Rengiant pirmąją publikaciją šia tema, dienraštis klausė VTEK vertinimo, tačiau tą kartą etikos sargai tragedijos dėl iš biudžeto gyvenančių D.Jasaičio artimųjų nematė.

Vis dėlto pakartotinai VTEK pasiaiškinti situaciją Neringoje pareikalavo Seimo narys Naglis Puteikis.

Rašte komisijai N.Puteikis pateikia pavyzdžių, kai Neringos meras D.Jasaitis dalyvavo priimant tam tikrus sprendimus, tuo veikiausiai sukeldamas privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktą.

"Gavau gyventojų skundą, kuriame aiškinama, jog D.Jasaitis nevengia ir beveik niekada nenusišalina nuo sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo dėl klausimų, tiesiogiai susijusių su Neringos biudžetinėmis įstaigomis, kuriose dirba jo buvę ar esami šeimos nariai", – rašoma N.Puteikio rašte.

Posėdžiuose – svarstė ir sprendė

VTEK pateiktame skunde rašoma, jog šį kovą D.Jasaitis dalyvavo Neringos savivaldybės Biudžeto, finansų ir ūkio komiteto ir Kontrolės komiteto jungtiniame posėdyje, kuriame buvo svarstyta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" vadovo 2017 metų ataskaita.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre viešųjų ryšių specialiste dirba D.Jasaičio duktė.

Biudžeto, finansų ir ūkio komiteto ir Kontrolės komiteto jungtiniame posėdyje kitu klausimu buvo svarstyta galimybė biudžetinei įstaigai "Paslaugos Neringai" įsigyti tarnybinį automobilį.

Šioje įstaigoje dirba savivaldybės mero D.Jasaičio sūnus A.Jasaitis ir buvusi žmona I.Jasaitienė.

Biudžeto, finansų ir ūkio komiteto ir Kontrolės komiteto jungtiniame posėdyje meras dalyvavo ir sprendžiant klausimą dėl Neringos savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių patvirtinimo.

Visose biudžetinėse įstaigose dirba Neringos savivaldybės mero D.Jasaičio buvę ir esami šeimos nariai.

"Visose biudžetinėse įstaigose dirba Neringos savivaldybės mero D.Jasaičio buvę ir esami šeimos nariai. Tuoj Neringos merui giminių ims trūkti, aš jo vietoje duočiau skelbimą į laikraštį ir ieškočiau antros ir trečios eilės giminaičių. Maža ką, gal kam darbo reikia?" – retoriškai klausė N.Puteikis.

Neringos savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos posėdyje šį pavasarį meras dalyvavo Neringos savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių patvirtinimo procese.

Nidos KTIC "Agila" vadovo 2017 metų ataskaita buvo svarstoma ir tarybos Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komiteto posėdyje. D.Jasaitis šiuo atveju taip pat nenusišalino.

Jis, beje, vadovavo Neringos savivaldybės tarybos kovo 29-osios posėdžiui, kuriame ir buvo patvirtinta Nidos KTIC "Agilos" direktorės ataskaita.

Tame pačiame tarybos posėdyje politikai balsavo ir dėl lengvojo automobilio įstaigai "Paslaugos Neringai" pirkimo bei dėl kitų klausimų, kurie liečia mero artimuosius įdarbinusias įstaigas.

Senatis – treji metai

N.Puteikio pastabose VTEK pažymėta, jog D.Jasaitis nematė reikalo nusišalinti ir Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo ir Kontrolės komitetų jungtiniame posėdyje, kuris vyko šį balandį, svarstant biudžetinės įstaigos "Paslaugos Neringai" vadovo ataskaitą.

Kitu klausimu buvo svarstoma galimybė šiai įstaigai pasitvirtinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių.

Abu šie klausimai buvo svarstomi balandį vykusiame tarybos posėdyje.

"STT atliktame analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrime nustatyti atvejai, kai juridiniai asmenys, teikę paramą savivaldybėms, laimi jų organizuojamus viešuosius pirkimus. Tikėtina, kad Neringos meras, tiesiogiai dalyvaudamas savivaldybės komitetų posėdžiuose ar pirmininkaudamas tarybos posėdžiams ir pats balsuodamas atliko veiksmus, kuriais gauta asmeninė nauda, jei ne pačiam D.Jasaičiui, tai jo buvusiems ar esamiems šeimos nariams. Taigi interesų konfliktas neabejotinai yra", – skunde pažymi N.Puteikis.

Seimo narys primena, jog VRK tyrimui atlikti nustatyta trejų metų nuo veikos, galbūt pažeidžiančios įstatymo nuostatas, padarymo senatis.

Klausimai VTEK – politika?

VTEK konstatavo pradėjusi tyrimą dėl Neringos savivaldybės mero D.Jasaičio elgesio.

Bus aiškinamasi, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

"Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo", – pažymi komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas.

Pats Neringos meras D.Jasaitis VTEK sprendimą tirti jo elgesį vadina politikavimu.

"Su pradėtu tyrimu esu supažindintas. Manau, kad tai susiję su artėjančiais savivaldos rinkimais. Informacija apie man artimus asmenis bei jų darbo santykius yra pateikiama Privačių interesų deklaracijose, kuri yra maksimaliai detali. Mano įsitikinimu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nepažeidžiau, nes minimi sprendimai naudos artimiems žmonėms neturėjo. Daugiausia tai tarybos sprendimai, kuriais tvirtinamos įstaigų vadovų ataskaitos bei sprendžiami kiti formalumai", – tikino Neringos meras.

Deklaracijoje – scenos žvaigždė

Beje, D.Jasaičio Privačių interesų deklaracijoje gyvenimo draugė K.Vlach, kuri dirba Neringos savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus vedėja, buvo pažymėta tik tuomet, kai Neringos meras sulaukė dienraščio "Klaipėda"klausimų apie sėkmingą šios savivaldybės darbuotojos karjerą.

D.Jasaitis deklaravo dar vieną įdomią draugystę.

Politikas deklaracijoje pažymėjo bičiulystę su Žilvinu Žvaguliu, kuris yra kompanijos "Zuzi group" savininkas,

"Ž.Žvagulis yra mano geras draugas. Jis yra viešosios įstaigos "Zuzi group" savininkas, kuri Neringoje organizuoja daug renginių", – deklaracijoje neslepia D.Jasaitis.

Komisija nagrinėjo faktą, kai 2015 m. rugsėjį savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas, kuriuo siūlyta patvirtinti naujas šalto geriamojo vandens suvartojimo normas vienam gyventojui per parą litrais.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad E.Kuznecova nenusišalino, nors pati ir jos sutuoktinis yra bendrovės "Palangos vandenys" akcininkai.

VTEK pranešime teigiama, kad tarybos narė privalėjo pareikšti nusišalinimą.

E.Kuznecovai priklauso 17 bendrovės "Palangos vandenys" akcijų, o tai sudaro 0,00038 proc. visų įmonės akcijų. Politikės sutuoktiniui Andrejui Kuznecovui priklauso 15 šios įmonės akcijų.

"Formaliai žiūrint, turėjau nusišalinti, bet aš buvau susipažinusi su mūsų mero išvada, kurioje buvo parašyta, kad turi būti nurodoma konkreti nauda, tą parašiau ir Etikos komisijai. Tačiau komisija aiškina, kad įstatymo turi būti laikomasi formaliai. Priimant galutinį Ekonomikos ir finansų komiteto sprendimą aš nusišalinau ir taip visada po to elgiausi. Mano turimų akcijų skaičius – labai simbolinis, tad aš neturiu įtakos nei priimant sprendimus, nei juos darant. Apie tai rašiau ir Etikos komisijai. Negaliu kvestionuoti ar ką sakyti, komisija yra komisija. Ji tokį sprendimą priėmė, aš jį pripažįstu. Nežinau, kas dėl tokio sprendimo gresia politikui. Gal ir reikėjo pasidomėti, bet kadencija eina į pabaigą. Tuo metu pasielgiau taip, kaip supratau. Paskui, kad neliktų abejonių, nusišalinau", – kalbėjo Palangos politikė.

E.Kuznecova atviravo, kad buvo apskųsta buvusio tarybos nario, skundas esą buvęs savotiškas politinis kerštas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme vienareikšmiškai sakoma, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Etikos sargai pranešė pradėję tyrimą po Seimo konservatorių Mykolo Majausko ir Radvilės Morkūnaitės - Mikulėnienės kreipimosi.

Jame parlamentarai rėmėsi portalo 15min.lt publikacija, kurioje rašoma, kad pareigas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje nustojusi eiti L.Nalivaikienė įsidarbino advokatų kontoroje „Sorainen ir partneriai“, o ši atstovauja ne vienam stambiam nekilnojamojo turto vystytojui valstybės ir savivaldybių institucijose.

Portalas rašė, kad nepraėjus vieneriems metams nuo tarnybos inspekcijoje pabaigos L.Nalivaikienė šių metų kovo - balandžio mėnesiais dvidešimt kelis kartus telefonu kalbėjosi su laikinąja įstaigos vadove, jos pavaduotoju, kitais darbuotojais.

Įstatymai draudžia asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Taip pat draudžiama vienerius metus atstovauti asmenims kitose institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.

L.Nalivaikienė 15min.lt teigė įstatymų nepažeidusi, nes su buvusiais pavaldiniais bendrai kalbėjosi apie teisės aktų taikymą ir kitomis temomis.

„Nepažeidė interesų. Visa tai, ką jis veikė su deklaravimu, visa tai vyko iki jam einant pareigas“, - BNS sakė komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius.

VTEK tyrė, ar D.Kuprys nesinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai.

Etikos sargai D.Kuprio elgesį tyrė po žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pranešimo, jog NŽT vadovas, atlikdamas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą ir galbūt pasinaudodamas tarnybine padėtimi, deklaravo kitų ūkininkų naudojamus valstybinės žemės plotus. Taip pat teigta, kad apie laisvus valstybinės žemės sklypus D.Kuprys galėjo sužinoti dėl NŽT einamų pareigų.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad D.Kuprys deklaravo Kupiškio rajone didžiausią karvių ūkį turinčios Danutės Adamonienės dirbamus laukus, jų dalis yra valstybinė žemė. Tai NŽT direktorius padarė baigiantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo terminui, prieš pat vidurnaktį.

Už deklaruotus žemės plotus mokamos išmokos iš Europos Sąjungos fondų. Apie tai, kad jos deklaruotą plotą perėmė D.Kuprys, ūkininkė sužinojo iš Kupiškio savivaldybės specialistų. D.Adamonienė sakė, kad D.Kuprio savo dirbamuose laukuose nematė nei karto.

Paskutines dienas savo poste skaičiuojančiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui gali tekti aiškintis etikos sargams. Ministerijos viešųjų ryšių skyrius išplatino ministro komentarą, kuriame vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas įžvelgia politinę reklamą. Ministras savo kaltės neįžvelgia, o Vyriausios tarnybinės etikos komisija žada spręsti, ar pradėti tyrimą dėl S. Skvernelio.

Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai vis dar vidaus reikalų ministru dirbančiam S. Skverneliui tenka aiškintis dėl jo vadovaujamos ministerijos viešųjų ryšių skyriaus antradienį žiniasklaidai išplatinto jo komentaro. Jį S. Skvernelis pradeda žodžiais: „Niekada nemaniau, kad mano apsisprendimas dalyvauti Seimo rinkimuose...“ Toliau ministras dėsto nuomonę  apie agrokoncerną, kurio įmonių grupės prezidentas yra Ramūnas Karbauskis ir su kurio vadovaujama partija S. Skvernelis eina į rinkimus. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktose rekomendacijose rašoma, kad politinės kampanijos laikotarpiu politine reklama laikoma, kai viešai skelbiamuose informaciniuose pranešimuose, komentaruose nurodoma kandidato asmeninė nuomonė, požiūris. VRK pirmininkas S. Skvernelio komentare įžvelgia politinę reklamą.

„Šiuo atveju yra pasinaudota tuo informacijos platinimo šaltiniu, kaip VRM pareigūnų darbu, kad ir politinio pasitikėjimo. To neturėtų būti ir tą veiklą čia reikėtų griežtai atskirti“, – teigė  VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pasak jo, ministras pripažino pasielgęs nekorektiškai. Tačiau LRT žurnalistams S. Skvernelis tikino, kad jokio nusižengimo nepadarė. Esą komentare tik atsakė į viešumoje pasirodžiusias abejones dėl jo galimo prorusiškumo ir ryšių su kai kuriais asmenimis.

Seimo etikos sargai žada vertinti ministro elgesį ir spręsti, ar jis nenusižengė politikų etikos kodeksui. Tuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija dar spręs, ar pradėti tyrimą dėl ministro.

„Komisija, pradėjusi ir atlikusi tyrimą, gali pasakyti, ar ministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus, tai yra – pasinaudojo viešųjų ryšių specialistų paslaugomis reklamuodamas save, o ne sistemą kurioje dirba. Taip, kad dėl S. Skvernelio būtų ankstyva komentuoti, bet mes paanalizuosime situaciją ir visą medžiagą“, – sakė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius.

Jei etikos sargai įžvelgtų ministro elgesyje viešųjų ir privačių interesų supainiojimą, jam gali grėsti ir administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, 2007 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad tuometė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, leisdama ministerijos lėšas politinei reklamai, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Tačiau politikė kreipėsi į teismą ir šis ją išteisino.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paskelbė netirsianti, ar premjeras Algirdas Butkevičius nesupainiojo viešų ir privačių interesų.

Remdamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, VTEK teigia, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją papildyti aplinkybėmis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, turi tuomet, kai jam šios aplinkybės paaiškėja ir asmuo pats įvertina, ar jam atliekant tarnybines pareigas tos aplinkybės gali sukelti interesų konfliktą, ar ne.

Premjero elgesį VTEK prašė ištirti opozicinė Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Skunde pateikę ryšius tarp A.Butkevičiaus ir 50 proc. įmonės „Ministerium“ akcijų turinčio jo žento Evaldo Vaitasiaus ir ministro pirmininko buvusios visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės - Giedraitienės, kuri yra buvusi „Ministerium“ valdybos pirmininkė, konservatoriai prašė ištirti, ar A.Butkevičius nesinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti.

Konservatoriai taip pat teigė, kad liepos pabaigoje Konkurencijos taryba pranešė baigusi tyrimą dėl programavimo ir komunikacijos paslaugas teikiančių įmonių galimai sudaryto kartelio. Preliminariu Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, UAB „Ministerium“, UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „TV Europa“ galėjo sudaryti draudžiamą susitarimą, dalyvaudamos VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto organizuotame viešajame pirkime programinės įrangos sukūrimo darbams pirkti. Konkurencijos taryba pabrėžė. tyrimą dėl galimo kartelio tęsianti be trukdžių ir ketinanti pabaigti dar iki žiemos. Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas apie minėtų įmonių galimai draudžiamus susitarimus pranešė liepos 27 dieną.

Liepos 29 dieną Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas susitiko su A.Butkevičiumi. Vyriausybės tinklalapyje ir Konkurencijos tarybos pranešimuose buvo nurodoma, kad šiame susitikime aptartos pieno sektoriaus problemos. Tačiau konservatoriams kilo „pagrįstas įtarimas“, kad susitikimo metu galimai Algirdas Butkevičius darė įtaką Konkurencijos tarybos pirmininkui Š.Keserauskui dėl tyrimo dėl programavimo ir komunikacijos paslaugas teikiančių įmonių sudaryto kartelio.

Tuo metu VTEK teigia, kad konservatorių pareiškime pateikti duomenys apie A.Butkevičiaus buvusį ar esamą suinteresuotumą iš esmės grindžiami „prielaidomis, nepatvirtintomis išvadomis ir aplinkybėmis“.

„Pažymėtina, kad interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis“, - sprendimo nepradėti tyrimo premjero atžvilgiu motyvuose teigia VTEK.

Naujienų portalas 15min.lt prieš dvi savaites pranešė, kad įmonę „Ministerium“ lydi sėkmė valstybiniuose konkursuose. Laimėtoju bendrovė tapdavo pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų. „Ministerium“ klientais yra buvusi Finansų, Vidaus reikalų, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Valstybinė ligonių kasa.

Nei premjeras, nei D.Kutraitė-Giedraitienė iki publikacijos žiniasklaidoje ryšių su šia įmone ar jos akcininkais nebuvo deklaravę. Po 15min.lt straipsnio premjeras A.Butkevičius savo viešųjų ir privačių interesų deklaraciją papildė.

D.Kutraitė-Giedraitienė, kuri yra vadovavusi šios įmonės valdybai, po publikacijos pasitraukė iš visuomeninės premjero patarėjos pareigų.

Tuo metu A.Butkevičius žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie jo žento įmonės veiklą pareiškė vertinantis kaip „purvinos rinkiminės kampanijos“ dalį.

Dėl dviprasmybių ir reikalavimų vingrybių kritikuojamą Viešųjų pirkimų įstatymą planuojama iš esmės keisti. Šiuo metu naujas jo projektas pateiktas Vyriausybei ir netrukus bus pristatytas visuomenei, rašo "Lietuvos žinios".

Ūkio ministerija parengė du įstatymų projektus: Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą klasikiniam sektoriui ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektą - komunaliniam sektoriui. Jie pakeis šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą.

Projektų paketas jau pateiktas Vyriausybei, kuri jį turėtų svarstyti artimiausiu metu. Ūkio ministerija artimiausiu metu žada informuoti visuomenę apie pagrindinius pakeitimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas, praplečiančias ratą žmonių, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys bus skelbiami viešai, antradienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Nuo šiol viešai deklaruoti privačius interesus privalės valstybės tarnautojai, einantys institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų pareigas, visų politinių partijų pirmininkai ir jų pavaduotojai, taip pat valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovai ir jų pavaduotojai.

Viešai bus skelbiamos Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir jų pavaduotojų privačių interesų deklaracijos, jeigu bendrovių akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

Pasak pranešimo, „šios pataisos sudarys realias galimybes visuomenei nekliudomai gauti informaciją apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus, galimus konfliktus, narystę įvairiose organizacijose, gaunamas dovanas ir sudaromus sandorius“.

Asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, arba tų, kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijos ir toliau nebus viešinamos.

Iki šių pataisų priėmimo privačius interesus viešai deklaruoti privalėjo tik dalis valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų.