Žmonės nufotografuoja rastą dokumentą ir publikuoja jo nuotrauką internete. Neseniai vienas tokių įrašų apie rastą banko kortelę pasirodė ir „Facebook“ paskyros „Rumpiškės kvartalas“ grupėje.

Vyriškis nurodė, kad rado banko kortelę Sausio 15-osios gatvėje, kortelėje matyti moters, kuriai priklauso kortelė, vardas ir pavardė. Tačiau vyriškis neskelbė, kur kortelė šiuo metu yra ar kaip ją atsiimti.

Pasitaiko atvejų, kai klaipėdiečiai viešina kortelės duomenis ne tik su dokumento savininko vardu ir pavarde.

Pavyzdžiui, viena moteris rado nepilnamečio – moksleivio pažymėjimą ir paviešino šio dokumento nuotrauką. Joje buvo matyti nepilnamečio vardas, pavardė, mokykla, kurioje jis mokosi, ir net nuotrauka.

„Pasak Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų, skelbti rastų dokumentų, banko kortelių nuotraukas socialiniuose tinkluose negalima, nes taip atskleidžiami asmens duomenys, kurie negali būti viešinami viešojoje erdvėje. Rastus dokumentus, banko mokėjimo korteles ar kitus vertingus daiktus pareigūnai rekomenduoja atnešti į artimiausią policijos įstaigą“, – informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Rastus dokumentus, banko mokėjimo korteles ar kitus vertingus daiktus pareigūnai rekomenduoja atnešti į artimiausią policijos įstaigą.

Ji taip pat nurodė, kad jeigu žmogui patogiau, pavyzdžiui, rastą vairuotojo pažymėjimą galima nuvežti į „Regitrą“, mokėjimo korteles – į banką, kuriame jos yra išduotos, moksleivio pažymėjimą – į jame nurodytą ugdymo įstaigą.

„Informacija apie Klaipėdoje rastus ir į policiją pristatytus daiktus yra skelbiama Klaipėdos apskrities VPK interneto svetainėje, skyrelyje „Rasti daiktai“, – apie galimybę peržiūrėti radinius priminė A. Kažukauskienė.

Baudžiamojo kodekso 168 straipsnis numato, kad tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teigiama, jog pinigai keliavo į parlamentarų giminaičių ir bendražygių valdomas žiniasklaidos priemones, leisti viešųjų ryšių konsultantams ir sveikinimams regionų leidiniuose.

Didžiausią sumą – 5 tūkst. eurų per metus – išleido Seimo narys aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 1,2 tūkst. eurų ministras panaudojo transliacijai iš Liberalių idėjų festivalio, kurį organizavo jo atstovaujamas Liberalų sąjūdis.

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad Seimo narys Bronislovas Matelis už viešosios informacijos rengėjų paslaugas pernai sumokėjo beveik 2 tūkst. eurų. Daugiau kaip 1,2 tūksT. eurų nukeliavo bendrovei „Panevėžio rytas“, leidžiančiai Panevėžio rajono laikraštį „Panevėžio kraštas“. Iki tapdamas Seimo nariu šią bendrovę valdė pats B. Matelis, dabar vienintelė leidinio savininkė ir vadovė yra jo sutuoktinė.

Tuo metu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, išleidęs 3,8 tūkst. eurų, sako taip prisidedantis prie regioninių laikraščių finansavimo.

Ministerijos, atsakydamos į TILS užklausas, pateikė informaciją apie 133 sutartis už 7,4 mln. eurų, skirtas publikacijų rengimui ir sklaidai, tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tų pačių sutarčių vertė yra 12 mln. eurų, teigiama pranešime.

Nuo 2015-ųjų sausio iki 2021 metų birželio viešasis sektorius kasmet vidutiniškai išleido po 33,9 mln. eurų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti, apie pusę (109,1 mln. eurų iš 237,3 mln. eurų) visų lėšų skyrė valstybės valdomos įmonės, ministerijos ir savivaldybės.

Remiantis iš „Mediaskopo“ gautais duomenimis, šiuo laikotarpiu daugiau nei pusė ministerijų užsakyto ir apmokėto turinio nebuvo tinkamai pažymėtas. Vertinant ministerijų sudarytas pirkimų sutartis, iš esmės nebuvo įmanoma nustatyti įvykdytų pirkimų rezultatų žiniasklaidoje, įvertinti viešinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumo. 

„Valstybės institucijos turi, kur pasitempti. Pavyzdžiui, užimti aiškią poziciją, jog už mokesčių mokėtojų pinigus užsakytas turinys privalo būti aiškiai pažymėtas ir neklaidinti visuomenės“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.  

Ministerijų išlaidos viešinimo bei informavimo paslaugoms sudarė daugiau nei 15 proc. visų pirkimų vertės: sudarytos 849 viešinimo bei informavimo paslaugų sutartys už 37,2 mln. eurų.

Du trečdaliai (22,2 mln. eurų) ministerijų lėšų viešinimo bei informavimo paslaugoms skirti komunikacijos bei reklamos agentūroms, penktadalis (7 mln. eurų) – nacionalinėms  žiniasklaidos priemonėms, o dvidešimtoji dalis (1,5 mln. eurų) – regioninėms.

Tokią informaciją VMI skelbtų savo interneto svetainėje.

Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Jis įsitikinęs, kad viešinimas veiktų prevenciškai.

VMI sako, kad paramos kasmet suteikiama vis daugiau, tik dėl koronaviruso pandemijos jos mastas šiek tiek prislopo.

2018 metais iš viso buvo suteikta 157 mln. eurų paramos pinigais, paslaugomis bei daiktais, 2019 metais – 214 mln. eurų, 2020 metais – 180 mln. eurų. Parama 2018 metais pasiekė 11,3 tūkst., 2019 metais – 10,9 tūkst., 2020 metais – 10,5 tūkst. įmonių ir įstaigų.

Kaip sakoma frakcijos pranešime spaudai, rašte paminėta „Kitokių pasikalbėjimų“ laida su sveikatos apsaugos ministro visuomeniniu konsultantu, kuri nebuvo pažymėta kaip reklaminė, joje nenurodyta, kad už šią laidą sumokėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pokalbių šou beveik nekalbėta apie vakcinaciją nuo COVID-19, vietoj to visuomeninis konsultantas daugiausiai pasakojo apie save ir savo darbo kasdienybę.

Taip pat rašte minima, kad šių metų birželį viename naujienų portale buvo paskelbta informacija apie SAM vakcinacijos nuo koronaviruso informavimo ir skatinimo kampanijai tarp gyventojų skleisti gautas 24 paraiškas. Iš jų finansavimui atrinktos aštuonios paraiškos už bendrą 755 tūkst. eurų sumą. Straipsnyje įvardytos įmonės, kurioms galimai bus skiriamas finansavimas ir kitos galimai skandalingos aplinkybės, įvairūs įmonių tarpusavio ryšiai.

Be to, publikacijoje teigiama, kad SAM papildomai pirko ir dar vieną paslaugą – už 12 tūkst. eurų iš reklamos bendrovės įsigyta komunikacijos strategijos konsultacijų. Kaip pranešė portalas, ši sutartis sudaryta neskelbiamų derybų būdu gavus vienintelio dalyvio pasiūlymą ir jį pasirinkus.

Pasak frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio, šiandien vertinant visą naujienų portaluose skelbiamą informaciją, galima daryti išvadą, kad dar vasaros pradžioje SAM inicijuotos komunikacijos priemonės nesulaukė tinkamo visuomenės dėmesio.

„Jeigu tuo metu Vyriausybė būtų sureagavusi ir skyrusi laiką išsiaiškinti, kas vyksta su Sveikatos apsaugos ministerijos viešinimo kampanija, dabar nebūtų skandalo, nereikėtų kalbėti apie ministro Arūno Dulkio politinę etiką ir atsakomybę, o visuomenė išlaikytų bent nedidelį pasitikėjimo valdžia mandatą“, – teigia S. Skvernelis.

Rašte premjerei pažymima, kad dažnai būtent viešinimo kampanijoms įsigyti valstybinės institucijos ir įstaigos pasirenka neskelbiamų pirkimų būdą, kai procedūros atliekamos pagal perkančiosios organizacijos taisykles. Dėl to pirkimų skelbimai nėra viešai pasiekiami, dalyvauja tik pakviesti tiekėjai.

„Šiais atvejais nėra skelbiamos derybos ir supaprastinti pirkimai. Tokie viešieji pirkimai kelia padidintas nepagrįsto konkurencijos ribojimo, neefektyvaus lėšų panaudojimo ir korupcijos rizikas. Atsižvelgiant į kilusius skandalus, frakcijos vardu teiraujamės, ar neatsiranda minėtų rizikų dėl šios Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų viešųjų pirkimų, kurie buvo skirti informacijos viešinimui“, – akcentuoja Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis.

Frakcija atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o valstybinės institucijos ir jos tarnautojai savo veikloje turi pareigą veikti skaidriai ir atsakingai.

„Matome norą „bausti viešumu“ nepatikusį asmenį, ar tai būtų kažkuo neįtikęs kaimynas, ar kitas asmuo, ar blogai darbus atlikęs meistras. Viešinami ne tik vardas ir pavardė, bet, jeigu žinoma, ir gyvenamasis adresas, telefono numeris ar darbo vieta. Taip pat be leidimo iš kito žmogaus socialinio tinklo paskyros paimtos nuotraukos. Deja, bet stebint nuotaikas socialiniuose tinkluose, matome, kad tokių pažeidimų gali tik daugėti“, – sako ŽEIT Teisės skyriaus vedėja Žydra Klevinskaitė.

Iš viso per pirmus 6 šių metų mėnesius ŽEIT gavo 28 skundais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš kone 200 gautų skundų, 178 skundai pateikti dėl internete paskleistos informacijos (61 – soc. tinkluose, 23 – spaudoje, 22 – TV, 13 – vaizdų dalinimosi platformose, 1 – radijuje).

Matome norą „bausti viešumu“ nepatikusį asmenį, ar tai būtų kažkuo neįtikęs kaimynas, ar kitas asmuo, ar blogai darbus atlikęs meistras.

135 skundus pateikė fiziniais asmenys, 44 – viešieji fiziniais asmenys, 11 skundų – juridiniai asmenys, 13 – viešieji juridiniai asmenys.

Dažniausiai siekiama teisės į asmens duomenų apsaugą gynybos, gauti 74 skundai. Dar 71 skundas – dėl garbės ir orumo pažeidimo. 40 skundų gauta dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugos, 28 – dalykinės reputacijos, 16 – dezinformacijos, 13 – diskriminacijos pagrindų, 7 – nuomonių įvairovės neužtikrinimo, 1 kartą kreiptasi dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

Per šešis mėnesius priimti 169 sprendimai. Atlikta 35 tyrimais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pirmasis šių metų pusmetis aktyvus ir administracinių teismų išnagrinėtomis bylomis dėl inspektoriaus priimtų sprendimų. Priimti 9 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai ir 8 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Beveik visi teismų sprendimai palankūs ŽEIT.

Šią savaitę Ministrų kabinetas nusprendė teikti Seimui Pilietybės įstatymo pataisas, numatančias atsisakyti prievolės skelbti sprendimus dėl pilietybės Teisės aktų registre.

Kaip pažymi projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija, pakeitimai siūlomi po Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabų pernai lapkritį, jog tokių sprendimų viešinimas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.

Įstatymo projekte numatyta, kad vidaus reikalų ministro įsakymai dėl pilietybės atkūrimo ir netekimo būtų registruojami ministerijos viduje nustatyta tvarka, bet neviešinami.

Kartu ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis sprendimų dėl pilietybės ir toliau būtų skelbiama viešai vadovaujantis kitais įstatymais, t.y. būtų viešinami teismų sprendimai, prezidento dekretai.

„Taisysime bendrąjį planą pagal Statybų inspekcijos pateiktas pastabas ir, kaip nurodyta, iš naujo viešinsime dokumentą. Žinoma, apmaudu, nes, mūsų nuomone, trūkumai yra smulkūs, formalūs ir tikrai neverti to, kad būtų sustabdytas toks svarbus miesto gyvenimui dokumentas“, – sakė Klaipėdos miesto administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

VTPSI teigimu, atsižvelgus į visuomenės pasiūlymus plano sprendiniai pakinta ir juos privaloma viešinti pakartotinai – nepakanka supažindinti viešo svarstymo susirinkimo metu. Taip pat ne visi pasiūlymai laikomi tinkamais. Tinkami tik tie, kurie užregistruoti.

Tikimės, kad aiški atnaujinta tvarka bus palankesnė operatyviau rengti planavimo dokumentus.

Ištaisiusi nurodytus trūkumus teisės aktų nustatyta tvarka, Klaipėdos miesto savivaldybė galės pakartotinai teikti Statybų inspekcijai BP keitimo dokumentus. Iš naujo viešinti ir tikrinti reikės ne tik tuos dokumentus, kuriuose nustatyti trūkumai, bet visą bendrąjį planą.

„Prievolė kartoti bendrojo plano keitimo viešinimo procedūras įvels į ilgą naują baigiamąjį etapą, kurio metu teks iš naujo derinti sprendinius su 28 institucijomis ir vėl teikti tikrinti Statybos inspekcijai - tai gali užtrukti nuo pusės metų iki vienerių metų. Kartu su plano rengėjais stengsimės kuo skubiau ištaisyti trūkumus ir viešinti sprendinius pakartotinai. Gaila, bet patirtis rodo, kad visuomenės pasiūlymų įtraukimas gali užtęsti planavimo procesą“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji architektė Mantė Černiūtė – Amšiejienė.

Statybų inspekcija atkreipė dėmesį, kad šis atvejis nėra pirmas, kai baigiamajame bendrojo plano etape nustatomi viešinimo procedūros pažeidimai tik atskirose plane reglamentuotose teritorijose, nepaisant to, bendrasis planas turi būti iš naujo viešinamas pilna apimtimi. Kadangi tokiais atvejais viešinti iš naujo visą planą „nėra proporcinga priemonė siekiant visuomenės įtraukties ir informavimo tikslų“, Statybos inspekcijos nuomone, ypač reikalingi ir tikslingi būtų Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstomi Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, kurie pakartotinio viešinimo atveju sudarytų sąlygas visuomenei teikti pasiūlymus tik dėl netinkamai paviešintų ar pakeistų bendrojo plano sprendinių. Priėmus tokius pakeitimus teritorijų planavimo procesai vyktų žymiai sparčiau.

„Seimui teiktiems įstatymo pakeitimams dėl numatomų naujų papildomų viešinimo etapų Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo pastabų, pasigedome aiškumo ir konkretumo. Aplinkos ministerijos atstovai informavo, kad į mūsų pastabas reaguojama ir projektas tikslinamas. Tikimės, kad aiški atnaujinta tvarka bus palankesnė operatyviau rengti planavimo dokumentus“, – sakė M. Černiūtė – Amšiejienė.