Skvero projektas rengiamas (MB „Studio Space/Time“, architektas Povilas Marozas) siekiant sutvarkyti šią apleistą ir miestiečių veiklai nepritaikytą teritoriją, sukurti kokybišką miesto viešąją erdvę, pritaikytą greta gyvenančios bendruomenės ir miestiečių poilsiui, pažymima savivaldybė pranešime.

Teritorijoje šiuo metu daugiausia brandžių medžių (iš viso yra 31 – liepos, robinijos, klevai, kaštonai). Daugumos medžių būklė gera ir patenkinama, juos rekomenduojama išsaugoti, o mažosios architektūros objektus projektuoti atsižvelgiant į nurodytą šaknų apsaugos zoną. Medyno centre rekomenduojama įsodinti jaunų vietinių rūšių medžių, kurie ateityje galėtų pakeisti nusenusius medžius.

Pagrindiniai šio projekto tikslai – sukurti kokybišką miesto viešąją erdvę, pritaikytą greta gyvenančios bendruomenės ir miestiečių poilsiui, sakoma pranešime.

Dalis architektų siūlomų sprendinių pragmatiškai orientuoti į šios teritorijos esamos infrastruktūros sutvarkymą: projektiniuose pasiūlymuose numatomos rekonstruojamos dangos, racionalus automobilių judėjimas ir stovėjimui skirtos erdvės, projektuojami požeminiai buitinių šiukšlių surinkimo konteineriai, patogus pėsčiųjų judėjimo takų tinklas, racionalizuojamos automobilių stovėjimui skirtos erdvės. Lygia greta tvarkomi ir papildomi želdiniai, plečiant jų plotą ir pritaikant skvero žaliąją erdvę žmogaus veiklai, išsaugant čia augančius brandžius medžius ir papildant teritoriją turtingu įvairių rūšių medžių, krūmų ir daugiamečių augalų rinkiniu, kuris gali sėkmingai vešėti šioje erdvėje.

Šio projekto širdis – ramaus poilsio zona su organiškos formos kapsinčiu fontanu, ant kurio bėgant laikui augs samanos ar paparčiai. Kūrybinis šio elemento bei jį supančios vešlios pomedžio augalijos tikslas – sukurti ramybės salą greta intensyvios miesto gatvės ir masyvių skverą supančių pastatų.

Projektu siūloma įrengti racionalų ir logišką patogių proporcijų pėsčiųjų takų tinklą, kuris užtikrintų, kad visi aplink šį skverą gyvenantys bei naudojantys čia esančias patalpas ar kertantys šią viešąją erdvę po skverą galėtų laisvai ir patogiai judėti pėsčiomis.

Teritorijoje itin trūkstamo viešojo želdyno įrengimas buvo numatytas 2020 m. birželį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Perkūnkiemio kvartalo raidos galimybių studijos įgyvendinimo veiksmų plane. Specialistai pabrėžia, kad žaliųjų erdvių atsiradimas svarbus gyventojų gyvenimo kokybei, jų psichologinei ir fizinei sveikatai, architektūrinei, socialinei, ekologinio kompensavimo ir techninei apsauginei funkcijoms.

Bendrovės „Stavida“ valdomo 9312 kv. m sklypo dalies rinkos vertė – 1 mln. 178 tūkst. eurų. Po Tarybos sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų Savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimo komisija vykdys pirkimo procedūras.

Sklypui perėjus miesto nuosavybėn, Vyriausiojo miesto architekto skyrius kvies Perkūnkiemio bendruomenę įsitraukti į rekreacinės paskirties viešosios erdvės projektavimo užduoties rengimą. Išsiaiškinus bendruomenės lūkesčius, bus rengiami projektiniai pasiūlymai ir ruošiamasi tolesniems – projekto derinimo, tikslinimo ir įgyvendinimo – etapams.

Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, rugpjūčio 12 dieną bus pristatyti projektiniai pasiūlymai, kaip atnaujinti ir įveiklinti teritoriją, esančią laisvoje valstybinėje žemėje tarp Sapiegų rūmų, Nacionalinės teismų administracijos ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos būstinės, kartu sukuriant ir susisiekimą tarp minėtųjų gatvių.

Viešosios erdvės atnaujinimo iniciatorė – projektą gretimame sklype įgyvendinusi bendrovė „Sapiegos apartamentai“, kuri pasisiūlė apsiimti ir projektavimo, ir teritorijos sutvarkymo kaštus.

Rytinė sklypo dalis ribojasi su Kuosų gatve, tačiau nuo gatvės kol kas yra atitverta mūrine siena, kuri riboja patekimą į teritoriją. Vakarinė sklypo dalis ribojasi su L. Sapiegos gatve. Šiaurinėje dalyje yra Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos pastatas ir „Sapiegų 19“ apartamentai. Pietinėje dalyje teritorija ribojasi su Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksu.

Šiandien teritorijoje yra ir stovėjimo aikštelė, ir apirusios asfalto dangos, kurioje priaugę savaiminių medelių, ir daugiau šabakštynų. Projekto rengėjai, bendrovė „Terra firma LT“, suplanavo išsaugoti visus 42 esamus medžius. Teritorijoje auga klevų, beržų, liepų, eglių ir alksnių. Daugumos jų būklė yra gera, skersmuo varijuoja nuo 2 iki 134 cm. Kartu numatytas ir papildomas sklypo apželdinimas daugiamečiais augalais.

Esamą asfalto dangą šlaito terasoje esančioje aikštelėje planuojama remontuoti pakeičiant į trinkelių dangą, įrengti ramaus poilsio zoną su mediniais suolais, gultais, šachmatų stalu ir knygų dalinimosi bibliotekėle. Vaikų žaidimo aikštelės projektuotojai čia nesiūlė, įvertinę, kad ji įrengta ir gretimame sklype prie „Sapiegų 19“ apartamentų, ir gretimame Sapiegų parke.

Nauji betoninių trinkelių takai suprojektuoti pagal universalaus dizaino principus, galvojant apie jų patogumą ir stumiantiems vaiko vežimėlį, ir turintiems judėjimo negalių. Kadangi tarp L. Sapiegos ir Kuosų gatvių yra 4 metrų aukščių skirtumas, neišvengta serpantininio jų plano.

Projektiniai sprendiniai planuojami įgyvendinti 2 etapais: pirmuoju įrengiant pandusą, laiptus, ramaus poilsio aikštelę, taką, antruoju – pasodinti želdinius ir pastatyti mažąją architektūrą.

„Siekiame, kad jaukių poilsio erdvių Klaipėdoje būtų kuo daugiau, ir ne tik senamiestyje bei centre, bet ir šalia daugiabučių kvartalų. Tikimės, kad „Vaidilos“ aikštė po rekonstrukcijos įgaus antrą kvėpavimą. Įgyvendinant projektą ne tik sukurtos naujos, kokybiškos poilsio erdvės, bet ir išsaugota šios vietos autentika – restauruotos skulptūros Vaidila, Aitvaras ir Bildukas puošia fontaną“, –  sako meras Vytautas Grubliauskas.

Viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro rekonstrukcijos projekto vertė – 1.7 mln. eurų. Tikimasi, kad ateityje sėkmingai bus įgyvendintos ir privačios iniciatyvos, kuriomis siekiama atnaujinti kai kuriuos šalia aikštės esančius pastatus, vienas jų – buvęs „Vaidilos“ kino teatras.

„Su pastato savininkais bendraujame ir palaikome jų iniciatyvą bei viliamės, kad ji bus sėkmingai įgyvendinta. Taip pat numatoma renovuoti vieną iš šalia esančių daugiabučių, tad bendromis jėgomis ši vieta įgis naują kokybę“, – sako Savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė.

Šiuo metu taip pat baigiamas atnaujinti šalia aikštės besidriekiantis pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės (palei Taikos pr.), pernai atnaujinta ir netoliese esanti Ąžuolyno giraitė.

„Kreipiamės į kolegas Seimo narius klausdami, ar tikrai negalime pasiekti, kad Lietuvos Respublikos Seime būtų laikomasi pagarbaus bendravimo ir kiekvienas žmogus jame jaustųsi saugus ir orus? Tai ne tik keistų visuomenės požiūrį į Parlamentą, bet ir padėtų mums, Seimo nariams, dirbti konstruktyviau ir priimti geriausius sprendimus“, – sakoma kreipimesi.

Jame akcentuojama, kad dialogo higiena nepaprastai svarbi krizių akivaizdoje.

„Šiandien neturime teisintis, kad pavargome nuo pandemijos, bet dar griežčiau laikytis pagarbaus santykio, nes, kaip rodo pastarojo laikotarpio aktualijos, labai lengva pasiduoti agresijai ir savidestrukcijai. Turime aiškiai pasakyti, kad kiekvienas Seimo narys privalo išlikti ištikimas duotai priesaikai ir būti lygiai teisingas visiems, pagarbiai bendrauti tiek su kolegomis, tiek su Seimo kanceliarijos darbuotojais, į komitetų ar komisijų posėdžius kviečiamais piliečiais. Joks Seimo narys negali būti persekiojamas už savo politinius, religinius įsitikinimus, seksualinę orientaciją – o jeigu taip nutinka, turime vieningai stabdyti tokį elgesį“, – mano kreipimosi iniciatoriai.

Jų teigimu, iš Seimo tribūnos niekada neturėtų skambėti neapykantos kalba, įžeidinėjimai. „Seimo posėdžiai yra viešai transliuojami, todėl mūsų elgesys neturi būti tas blogasis pavyzdys visuomenei. Raginame Seimo posėdžių pirmininkus drąsiai taikyti Seimo statuto nuostatą, kad viešąją tvarką pažeidžiantys ir nederamai besielgiantys Seimo nariai turi būti įspėjami ar net pašalinami iš posėdžio“, – sakoma komisijos kreipimesi.

Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos nariai tvirtina, kad autentiška diskusija prasideda nuo įsiklausymo į kitą, nuo pastangos išgirsti visų balsus.

Žodžio laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tačiau ji nesuderinama su neapykantos kurstymu.

„Mes neprivalome pritarti kitai nuomonei, bet turime gerbti kiekvieną žmogų ir siekti, kad, priimant visai visuomenei svarbius sprendimus, būtų išklausyta kuo platesnė nuomonių įvairovė. Diskusijoje turime susitelkti į racionalius argumentus ir kruopščiai patikrinti faktus, į kuriuos apeliuojame. Būtina solidariai kovoti su melagienų plitimu, manipuliavimu žmonių rūpesčiais ir baimėmis, sąmokslo teorijų propagavimu“, – mano komisijai priklausantys parlamentarai.

Jie įsitikinę, kad agresyvus tonas, įžeidinėjimai, kitų žmonių menkinimas negali būti toleruojami – tai vienareikšmiškai turi būti vertinama kaip negebėjimas racionaliai pagrįsti ginamą poziciją.

Kreipimosi autoriai sako, kad sąžiningoje demokratinėje diskusijoje labai svarbu prisiimti atsakomybę už savo žodžius, nesidangstyti už anonimiškumo kaukių, turėti drąsos pripažinti savo klaidas ir už jas atsiprašyti.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai ragina žiniasklaidą didžiausią dėmesį kreipti į Seime vykstančių diskusijų esmę, „neskatinti atskirų parlamentarų elgtis ekstravagantiškai, nes esą tai geriausias būdas sulaukti didesnio žurnalistų dėmesio, didinti savo žinomumą.“

Komisijos nariai kviečia suvaldyti psichologinio smurto virusą.

„Žodžio laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tačiau ji nesuderinama su neapykantos kurstymu. Kviečiame suvaldyti psichologinio smurto virusą, vietoj diskriminacijos rinktis pagarbą, vietoj pykčio – empatiją“, – sakoma kreipimesi.

Jame pažymima, kad turime ypač sunkių socialinių ir ekonominių iššūkių, išgyvename emociškai labai sunkų laikotarpį, todėl kreipimosi autoriai  kviečia susitelkti konstruktyviai veiklai ir drauge ieškoti sprendimų.

Kreipimąsi pasirašė Seimo Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas, pavaduotojas Zenonas Streikus, jos nariai Domas Griškevičius, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys, Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas.

Pasak pranešimo, šalys tariasi dėl viešosios erdvės ir požeminės automobilių saugyklos teritorijoje šalia Giedraičių gatvės projektavimo, statybos ir naudojimo. Pirmiausia čia nebeliks seniai apleisto daugiabučio.

Bendrovė „Vyspra“ savo sklypuose Giedraičių g. 2 ir Giedraičių g. 8 siekia plėtoti A klasės biurų kompleksą. Savivaldybė teritorijoje, esančioje tarp bendrovės „Vyspra“ žemės sklypų, nori įrengti viešąją erdvę (skverą, želdynus, viešajai erdvei reikiamą infrastruktūrą). Kadangi šiuo metu investuotojo žemės sklypai ir teritorija, esanti tarp investuotojo žemės sklypų, neturi tinkamo privažiavimo bei infrastruktūros, reikalingos viešosioms erdvėms įrengti ir NT projektui įgyvendinti, sutarta ieškoti bendradarbiavimo modelio, kuris, plėtojant NT projektą ir įrengiant viešąją erdvę, būtų teisingas ir ekonomiškai naudingas visoms suinteresuotoms grupėms, leistų nagrinėjamoje teritorijoje užtikrinti urbanistinį integralumą, darnų vystymąsi ir funkcionalumą.

Šalys sutarė, kad investuotojas, įgyvendindamas A klasės biurų komplekso projektą, savivaldybės žemės sklype įrengs viešąją erdvę, o, norėdamas po ja įrengti ir dalį normatyvinių automobilių stovėjimo vietų savo planuojamam pastatui, savo lėšomis, bet savivaldybės vardu suprojektuos ir pastatys požeminę automobilių saugyklą, privažiavimo kelią ir kitą reikalingą infrastruktūrą.

Bendrovė „Vyspra“ ir savivaldybė ketinimų protokolu sutarė, kad investuotojas savo lėšomis nugriaus savivaldybei priklausantį avarinės būklės turtą, esantį Giedraičių g. 2 (visame pastate tai – 68,45 kv. m negyvenamoji patalpa, kurios likutinė vertė 2020 m. spalio 31 d. – 429,05 euro). Investuotojui tenka pareiga ir performuoti žemės sklypą Giedraičių g. 2, inicijuoti ir finansuoti detaliojo plano korektūrą, reikalingą viešajai erdvei ir požeminei aikštelei įrengti, taip pat NT projektui įgyvendinti. 

Savivaldybė įsipareigojo prisidėti prie NT projekto įgyvendinimo, viešosios erdvės ir požeminės automobilių saugyklos įrengimo sudarydama sąlygas detaliojo plano korektūrai atlikti, priimdama būtinus sprendimus, kuriais būtų nutraukiama žemės sklypo, esančio Giedraičių g. 2, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pripažįstamas nereikalingu ir nurašomas šiame sklype esantis savivaldybės turtas.

„Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo inicijavusi žemės sklypo Giedraičių g. 2 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ji buvo būtina dėl to, kad sklype esantis avarinės būklės daugiabutis namas labai apsunkina eismo sąlygas Lvovo ir Giedraičių gatvėmis. Vieno šiame name esančio buto bendraturčiai nesiėmė jokių veiksmų dėl teritorijos tvarkymo, nugriaunant avarinį namą. Be to, pradėjus paėmimo procedūrą vienas iš sklypo ir pastato bendraturčių – juridinis asmuo – paskelbė bankrotą, dėl to nepavyko su juo susitarti dėl atlyginimo būdo ir dydžio. Šiuo metu bankroto procedūros yra užbaigtos, visas turtas – tiek pastatas, tiek žemė jau priklauso asmenims, kurie suinteresuoti teritorijos vystymu, todėl nebeliko būtinybės tęsti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi savivaldybė su vystytojais pasirašo ketinimų protokolą dėl tolesnio teritorijos vystymo, o taryba nutraukė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tokiu būdu bus ne tik išspręsta ilgą laiką buvusi eismo organizavimo problema, bet ir sutvarkyta šiuo metu apleista ir neprižiūrima teritorija“, – sprendimą komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Raimonda Rudukienė.

"Kuris šiandieną ryte paš... prie mano mašinos, prašau susirinkite turinį arba vaizdo įrašą paviešinsiu", – socialiniame tinkle parašė vienas kretingiškių.

Žmogus pasakojo, kad ryte išėjo iš namų ir ketino sėsti į automobilį bei juo važiuoti į darbą.

Tačiau pamatytas vaizdas žmogų privertė sustabarėti – ties jo mikroautobuso durimis, ant žolės, pūpsojo išmatų krūva.

"Nestipriai. Bet vis tiek nemalonu. Mano namai – kitoje pusėje gatvės", – tikino kretingiškis.

Vyras pripažino, jog nė vienas nesidžiaugtų, išvydęs išmatų krūvą tiesiai prie savo mašinos durelių.

Paaiškėjo, jog besituštinantį vyrą ties pažįstamo automobiliu užfiksavo vienas vietos gyventojas.

Įraše matyti, kaip geltonos spalvos džemperį dėvintis niekdarys, tupėdamas ant žolės, baugščiai dairosi į šonus. Neaišku, ar vyriškis įtarė, jog jį filmuoja.

Vaizdo įraše neužfiksuota, ką toliau nemalonią dovanėlę Tiekėjų gatvės gyventojams palikęs vyras veikė.

O štai kretingiškiai puolė aršiai komentuoti įvykį. Vieni reiškė užuojautą į nemalonią padėtį patekusiam veikėjui ir auklėjo įrašą paviešinusį socialinių tinklų vartotoją.

Kiti, priešingai, negynė viešoje vietoje išsituštinusio vyro, o stebėjosi, jog šis nesugebėjo to atlikti tinkamesnėje vietoje.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus neabejoja, kad miestelio puošmena tapusi rekonstruota centrinė Šventosios aikštė taps renginių, laisvalaikio, žmonių susibūrimo vieta. Juo labiau kad projektuojant būsimą aikštę buvo numatytos erdvės ne tik renginiams, jaukiems pasisėdėjimams prie kavos ar arbatos puodelio, bet ir vaikams žaisti skirtas zonos.

Svarstant, kaip turėtų atrodyti viena iš pagrindinių Šventosios viešųjų erdvių, buvo atidžiai išstudijuota Šventosios istorija, dar prieškariu parengtas stačiakampiškas miestelio kompozicijos bei užstatymo planas ir savitas, nuo centrinės Palangos dalies gerokai besiskiriantis kuršiškas Šventosios „charakteris“. Visa tai atsispingi nauju grožiu suspindusioje viešojoje erdvėje.

Šventosios centrinė aikštė jau iš tolo akį traukia išskirtiniais grindinio raštais, kurie tapo pagrindiniu jos akcentu. Aikštės grindinio raštas padabintas etnografiniais elementais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus. „Rengiant projektą aktyviai reiškėsi vietos bendruomenė, pabrėždama kuršiškai latvišką šio miestelio savitumą, tad naudodami baltiškus ornamentus siekėme priminti bendrą mūsų kilmės lizdą, bendras priešistorines šaknis su kaimynais, kuriems Šventoji priklausė iki mūsų“, – sakė aikštės architektas Mantas Daukšys.

Taip pat aikštėje suprojektuotas pastatyti tokiais pat ornamentais dekoruotas laikrodis – jis dar gaminamas, tačiau neilgai trukus taip pat padabins Šventosios centrinė aikštę.

Neįprastas savo forma ir grindinio fontanas, įkurtas aikštės priekyje: vanduo sruvens tarp iš grindinio „išaugintų“ akmenų, kadangi projektuojant aikštę siekta atkartoti ne tik pajūrio reljefą, bet ir Baltijos pajūriui būdingus didelius akmenis. Svarstant, kokios formos turėtų būti fontanas, siekta, kad jis būtų patrauklus ne tik trykštant vandens srovėms, bet ir šaltuoju metų laiku. Neveikiant fontanui, jo „akmenys“ taps dar viena žaisminga atrakcija aikštės lankytojams – bus galima ne tik pasivaikščioti „akmenų labirintu“, bet ir pasėdėti ant jų tarsi ant suolų.

Į bendrą atnaujintos aikštės vaizdą puikiai įsilieja ir čia įrengtas paviljonas – pastatas, tarsi „išaugantis“ iš pačios aikštės bei sudarantis su ja nedalomą visumą. Paviljonas numatytas kultūros ir turizmo informavimo reikmėms, dalis – sanitariniams mazgams.

Miesto renginių metu paviljono fasadas – lygi baltos spalvos tinkuota siena – gali būti lengvai paverčiama dideliu ekranu, skirtu projekcijoms ar vaizdo transliavimui.

Už paviljono įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra ir elektromobiliams pakrauti skirta įkrovimo stotelė. Aikštelėje vienu metu gali stovėti apie 70 transporto priemonių.

Poilsio zonai skirtoje aikštės dalyje įrengti patogūs suolai, pasirūpinta ir želdiniais. Kita aikštės pusė skirta mažiesiems lankytojams – čia įrengta paminkštinta danga bei netradiciniai vaikų žaidimo elementai – į aikštės grindinį įmontuoti batutai, karuselė, pasisupti taip pat – pusiausvyrai išlaikyti skirti atraktyvūs įrenginiai.

Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektą parengė UAB „Nemuno deltos projektai“ ir bendrovė „Vakarų siluetas“, projekto vadovas – M. Daukšys. Rangos darbus atliko bendrovė „Versina“.

Su aktyvia seniūnijos bendruomene susitiko ir su naujos alėjos atidarymu sveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Kai tapau meru, užsibrėžiau sau tikslą – padaryti, kad nuo centro nutolusiuose daugiabučių kvartaluose gyvenantys žmonės gyventų jaukiau, kad kelių minučių atstumu turėtų kur ateiti pailsėti, pabendrauti. Tokių skverų kaip Šeškinėje reikėtų kiekviename rajone. Keliolika atnaujintų skverų jau džiaugiasi gyventojai Karoliniškėse, Justiniškėse ir kt.  Noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo, seniūnui ir tiems, kurie ateina čia pabūti. Džiugu girdėti pačių Šeškinės gyventojų puikius atsiliepimus apie atnaujintą alėją. Linkiu puoselėti šį skverą, puošti jį, o mes toliau gražinsime Vilnių“, – susirinkusiems kalbėjo R. Šimašius.

Renginyje pristatytas naujas alėjos vardas, kurį išrinko pati rajono bendruomenė – seniūnija pakvietė gyventojus aktyviai balsuoti ir sulaukė daugiau kaip 1000 balsavusių. Daugumai patiko „Saulės alėjos“ pavadinimas. Tarp kitų svarstytų variantų buvo Dūkštų alėja, Draugystės alėja ir Pavasario alėja.

Tokių skverų kaip Šeškinėje reikėtų kiekviename rajone.

Įrengiant alėją išgriautos ir išmontuotos senos atraminės sienelės, atnaujinti laiptai, nutiesti visiškai nauji pėsčiųjų ir dviračių takai. Bendrai jų ilgis siekia apie 1,5 km. Erdvę puošia ir keli šimtai naujai pasodintų medelių: dekoratyvinių obelų, beržų, klevų, pušų. Jaukiam poilsiui, skvere pastatyti visiškai nauji suoleliai su atlošais, įrengtos naujos šiukšliadėžės.

Šventės metu naują raudono asfalto dviračių taką riedėdami paspirtukais, balansiniais dviratukais ir dviračiais pirmieji išbandė rajono vaikai. Aplinkinių darželių „Kodėlčiukas“, „Varpelis“, „Bitutė“ ir „Sveikuolis“ auklėtiniai šventės metu takus papuošė spalvingais piešiniais.

„Noriu pasidžiaugti ir padėkoti savivaldybės administracijai, kuri ėmėsi šio rimto iššūkio ir įrengė visiškai naują daugiau nei 600 metrų alėją, su takais, želdiniais, kurie puošia Šeškinę. Tikimės, kad atsiras dar ne vienas toks skveras ir ne tik Šeškinėje“, – atidaryme kalbėjo Šeškinės seniūnas Svajūnas Poškus. 

Susirinkusius sveikino ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė, Šeškinės bendruomenės sąjungos pirmininkas Olegas Beriozovas.

Alėjos atnaujinimui savivaldybė skyrė apie pusę milijono eurų.