Informacinės švieslentės sumontuotos kelyje Raudondvaris–Vilkija–Čekiškės, septyniose viešojo transporto stotelėse: Raudondvaryje – 2, Bubiuose – 1, Kulautuvoje – 1, Vilkijoje – 2, Čekiškėje – 1 stotelėje.

Informacija keleiviams realiu laiku

„Kauno rajonas turi būti modernus ir šiuolaikiškas. Džiugu, kad efektyviai panaudotos lėšos sukuria patogesnę infrastruktūrą ir mūsų krašto žmonės gali kokybiškiau gyventi“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Tiek Kauno rajonui, tiek mums tai dar vienas žingsnis į priekį modernizuojant viešojo susisiekimo sistemą Lietuvoje.

Kauno rajono savivaldybė džiaugiasi, kad informacinės švieslentės palengvins keliaujančiųjų viešuoju transportu dalią, nes informacinė sistema informuos keleivius apie atvykstančius autobusus realiu laiku.

Be to, savivaldybė turės informacinę platformą, kur galės operatyviai paskelbti gyventojams aktualius pranešimus. Savivaldybės specialistai į švieslentę įkelti norimą informaciją galės nuotoliniu būdu ir bet kuriuo paros metu.

„Švieslentėje veiks bėganti eilutė, tad keleiviai laukiantys viešojo transporto stotelėje galės susipažinti su svarbiausiais priimtais savivaldybės sprendimais, organizuojamais renginiais, ar šiaip gauti naudingos informacijos. Kiekvienoje švieslentėje galėsime skelbti skirtingo turinio informaciją, aktualią tik tai seniūnijai“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Sakalavičius.

Specialistas teigė, kad bendrovė darbus atliko puikiai ir viršijo visus lūkesčius, įdiegė papildomas funkcijas, kurios leis kiekvieną švieslentę valdyti atskirai.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Integravo į eismo valdymo sistemą

Kauno rajone švieslentes sumontavo konkursą laimėjusi UAB „Kautra“. Bendrovė bendradarbiaudama su partneriais UAB „Du trys“ pasirūpino, kad švieslenčių valdymo sistemą būtų integruota į eismo valdymo sistemą.

„Tiek Kauno rajonui, tiek mums tai dar vienas žingsnis į priekį modernizuojant viešojo susisiekimo sistemą Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad šiuolaikiškos švieslentės kelis metus eksploatuojamos įvairiuose šalies miestuose, rado kelią ir į rajoną“, – teigė UAB „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

„Kautros“ atstovas pasakojo, jog švieslentėse bus atvaizduojamas ne tik Kauno priemiesčio autobusų grafikas realiu laiku, bet ir tarpmiestinio susisiekimo vežėjų autobusų, turinčių GPS siųstuvus ir esančių sistemoje, atvykimo laikas.

Įrenginių tiekėjas po švieslenčių įrengimo sistemą eksploatuoti įsipareigojo dar 30 mėn. Bendra projekto sutarties trukmė – 36 mėn. Švieslenčių įrengimas bei eksploatacija sutarties laikotarpiu Kauno rajono savivaldybei bendrai kainuos 66 tūkst. Eur.

Pagal pasirašytą koncesijos sutartį, savivaldybė bendrovei yra pareiškusi pretenziją dėl baudų sumokėjimo – po 29 eurus už kiekvieną nepastatytą stoginę kasdien. Tačiau „Reklamos arka“ prašo atleisti ją nuo prievolės sumokėti šią sumą, teigdama, jog ir taip geranoriškai investavo į infrastruktūrą daugiau nei savivaldybė reikalavo.

„Savivaldybė su pareikštu reikalavimu nesutinka ir mano, kad sutartis privalo būti tinkamai vykdoma, o jei nevykdoma, turi būti taikomos sutartyje numatytos sankcijos“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

Tikslių baudos sumų nei savivaldybė, nei „Reklamos arka“ neįvardijo.

Šis ginčas, pasiekęs Kauno apygardos teismą, šiuo metu yra perduotas teisminei mediacijai.

„Reklamos arka“ yra įsitikinusi, kad šalys gali rasti kompromisą ir vykstantį ginčą užbaigti taikos sutartimi“, – komentare BNS sakė bendrovei atstovaujantis teisininkas Karolis Vaičekauskas.

Pagal 2 mln. eurų vertės 20 metų koncesijos sutartį „Reklamos arka“ buvo įsipareigojusi pastatyti stogines tam tikrais etapais, tačiau, pasak savivaldybės, nesilaikė sutartinių terminų.

„Reklamos arkos“ duomenimis, per trejus metus mieste pastatyta daugiau kaip 450 stoginių, šiuo metu visos sutarties sąlygos yra įvykdytos.

Bendrovė teigia taip pat geranoriškai atlikusi pagerinimus, kurie papildomai kainavo beveik 200 tūkst. eurų. Jų teigimu, bendrovės investicijos į stogines siekia daugiau nei 2,8 mln. eurų.

Artimiausias posėdis byloje numatytas sausį.

Vairuotojai pyksta

Išvažinėtos, duobėtos įvažos į viešojo transporto stoteles apkarto ir vairuotojams, ir keleiviams. Vairuotojai tarsi lyno akrobatai laviruoja pataikyti į mažiau iškilnotas asfalto vietas, tik ne visada tai pavyksta.

Nemalonu keleiviams, gadinama transporto priemonė.

"Mes, autobusų ir troleibusų vairuotojai, kai kuriose stotelėse laviruodami girdime, kaip transporto priemonės dugną rėžia nelygus asfaltas. Nemalonu keleiviams, gadinama transporto priemonė", – guodėsi į redakciją paskambinusi troleibuso vairuotoja.

Anot moters, gerokai daugiau keblumų lietingą dieną – pastebėjęs atvažiuojantį troleibusą ar autobusą, keleivis turi trauktis toliau nuo gatvės, nes kokio stiprumo purvinas dušas, ištrykš iš po ratų, prognozuoti neįmanoma. Neatidesniesiems įdubose ir duobėse susikaupusio lietaus vandens kartais nepavyksta išvengti.

Stengiasi prižiūrėti

"Atsikratėme duobėto miesto titulo, tačiau per šiuos kelerius metus tikrai dar ne visas gatves sutvarkėme. Pripažįstame problemą, tačiau ją išspręsime kompleksiniu kapitaliniu gatvės remontu", – konstatavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Anot jo, kritinės vietos, kuriomis važiuodamas viešasis transportas braukia dugną, tvarkomos operatyviai. "Kiekvieną savaitę susitinkame su bendrovės "Kauno autobusai" atstovais ir išklausome jų pastabas. Žinoma, dėl įvažos į stotelę nesiimame kapitališkai tvarkyti visos gatvės, tačiau vietinius patvarkymus atliekame", – aiškino vedėjas.

Kaip probleminės vietos pavyzdį savivaldybės atstovas paminėjo Mituvos stotelę Savanorių prospekte. "Mituvos stotelėje buvo įkritę lietaus surinkimo šulinėliai. Praėjusią savaitę "Kauno vandenys" sutvarkė įkritusius šulinėlius. ir problema dabar išspręsta", – paaiškino vedėjas.

Dažniausiai tokia situacija viešojo transporto stotelėse būna tose gatvėse, kurios ilgai nebuvo tvarkomos.

Savivaldybės atstovas tikino, kad probleminės įvažos į stoteles tvarkomos nuolat, frezuojami susiformavę nelygumai, paklojama nauja danga, tačiau sutiko, kad taip problema išsprendžiama tik tam tikram laikui.

"Dažniausiai tokia situacija viešojo transporto stotelėse būna tose gatvėse, kurios ilgai nebuvo tvarkomos. Natūralu, kad tokiose gatvėse būna rimtesnių problemų", – sutiko A.Pakalniškis. Kauniečiai skundėsi dėl kelių stotelių S.Žukausko ir Kovo 11-osios gatvėse, tačiau apie šių vietų problemas A.Pakalniškis prisipažino dar negirdėjęs. Pasak jo, apie problemines vietas viešojo transporto vairuotojai turėtų informuoti bendrovės "Kauno autobusai" vadovybę.

Viliasi kokybės

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas išaiškino, kad nelygumai viešojo transporto stotelėse susiformuoja dėl dviejų priežasčių: kai nebūna reikiamo pagrindo, deformuojasi danga arba asfaltbetonio danga būna netinkama.

"Visko būna. Pasitaiko, kad ir tuoj po gatvės remonto išlenda rangovų brokas, pasirodo asfalto įtrūkimų. Tikriname, renkame komisijas, įforminame defektinius aktus. Samdome techninę priežiūrą. Jie turi laboratoriją, tikrina, prižiūri, daro bandymus, matuoja asfaltbetonio sluoksnius. Nepaisant to, vis tiek išlenda defektų", – kasdieniais rūpesčiais dalijosi A.Pakalniškis.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas priminė, kad sugriežtėjo ir Kelių direkcijos reglamentavimas dėl darbų kokybės. Anksčiau, jei asfaltbetonis paklojamas plonesnis nei turėtų būti, pagal tam tikras formules apskaičiuojama, kiek savivaldybės turi sumokėti darbus atliekančiai bendrovei. Šiandien, jei rangovas neįvykdo sutartinių reikalavimų, privalo perdaryti arba jam visai nemokama už darbą.

"Tikrinama būdavo nuolatos, tik buvo didesnės tolerancijos ribos. Mums, kaip užsakovams, geriau griežtesni reikalavimai. Rangovai žino, kad nukrypimai neleidžiami ir turi padaryti gerai, arba jiems nebus mokama", – kokybės reikalavimus priminė A.Pakalniškis.

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ skelbiamoje techninėje specifikacijoje nurodo, kad būsimi tiekėjai turės pastatyti apie 100 naujų paviljonų, taip pat įrengti suoliukus, specialius rėmelius tvarkaraščiams. Laimėjusieji konkursą turės ne tik įrengti, bet ir prižiūrėti būsimas stoteles.

Paviljonams reikalaujama suteikti 5 metų garantiją, metalinei konstrukcijos daliai - 10 metų garantiją.

Šiuo metu miestas valdo apie 60 sostinės paviljonų viešojo transporto stotelėse, beveik 660 jų prižiūri Prancūzijos kapitalo įmonė „JCDecaux“. Šiai įmonei leidimas lauko reklamai ant paviljonų, tualetų, reklaminių skydų, taip pat dėl dviračių nuomos sistemos išduotas 2012-aisiais ir baigs galioti 2027-aisiais.

Kaip BNS sakė savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis, sutartis su šia įmone apima ne visas stoteles mieste, todėl, atsižvelgiant į esamus keleivių srautus, viešojo transporto infrastruktūros plėtrą, gautus bendruomenių prašymus naujus paviljonus planuojama įrengti atokesnėse sostinės vietose, taip pat bus keičiami susidėvėję senieji.

„Šiandien turime 54 prašymus įrengti stotelėse paviljonus, tikėtina, kad tokių prašymų srautas netrukus dar labiau išaugs“, - teigia T.Kamaitis.

Savo ruožtu iki šių metų pabaigos „JCDecaux“ iki šių metų pabaigos turės įrengti dar apie 40 paviljonų, kuriuos turės prižiūrėti pati.

Kauno valdžios ir bendrovės „Reklamos arka“ koncesijos sutartis dėl transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros yra neteisėta, galutinai nutarė teismas. Kauno savivaldybės atstovas sako, kad po savaitės su „Reklamos arka“ ketinama pradėti derybas dėl naujos sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) balandžio 17 dieną patenkino vienos didžiausių lauko reklamos agentūrų „JCDecaux“ skundą ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo pernai gruodį priimtą nutartį.

„JCDecaux“ teisme ginčijo koncesijos sutarties pakeitimus, susijusius su stoginių vietų keitimo tvarka, remonto laiku, vietine rinkliava bei papildoma konkurso nugalėtojo apsauga nuo konkurencijos. Nurodoma, kad naujai suderėtos sutarties nuostatos nebuvo viešintos ir anksto, o konkurso dalyviai dėl jų nesivaržė.

Koncesijos įstatyme nurodoma, kad į derybas kviečiamas tik geriausią pasiūlymą pateikęs dalyvis, o kitų dalyvių kvietimas galimas, bet neprivalomas. LAT nuomone, toks reguliavimas turėtų reikšti, kad draudimas nukrypti nuo konkurso techninių, komercinių ir finansinių reikalavimų negali būti suprantamas tik kaip ribojimas derybomis pakeisti pasiūlymų vertinimo kriterijus.

„Priešinga pozicija suponuotų iškraipytos konkurencijos situaciją, kai su vieninteliu ūkio subjektu institucija derėtųsi dėl pirminėse konkurso sąlygose neįtvirtintos ekonominių interesų pusiausvyros. Tai, be kita ko, galėtų lemti ūkio subjektų siekį institucijai dirbtinai teikti ekonomiškai nepagrįstus pasiūlymus, kad vėliau su ja galėtų derėtis dėl sau palankesnių koncesijos sutarties vykdymo sąlygų“, - teigiama LAT nutartyje.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS teigė, kad LAT nutartis bus vykdoma - po savaitės ketinama pradėti derybas su „Reklamos arka“.

„Sudarysim komisiją, sėsim su tuo, kas ten laimėtojai („Reklamos arka“ - BNS) ir derėsimės, kaip toliau vykdyti projektą. Grįžtame į derybų etapą, laimėtojas yra, turime su juo derėtis“, - BNS teigė G.Petrauskas.

Ginčas dėl beveik 350 stotelių stoginių įrengimo kilo 2014-ųjų gegužę, kai Kauno valdžios skelbtame konkurse laimėjo vienintelė jo dalyvė „Reklamos arka“. „JCDecaux“ pasiūlymo nepateikė, nes, anot jos, konkurso sąlygose numatytos sutarties detalės neatitinka realybės.

Pagal 20 metų trukmės sutarties sąlygas visas stogines už savo lėšas turėjo įrengti ir prižiūrėti „Reklamos arka“. Preliminariais skaičiavimais, vien stoginių įrengimas kainuotų iki 1,6 mln. eurų. Be to, sutartyje buvo nurodyta, kad „Reklamos arka“ savivaldybei mokėtų koncesijos mokestį, kuris per visą sutarties laiką būtų daugiau nei 290 tūkst. eurų.

Be to, įmonė visą sutarties galiojimo laiką būtų atleista nuo vietinės rinkliavos už išorinės reklamos leidimų išdavimą.

Nuo 2014 metų sausio 1 d. Vilniaus viešojo transporto stotelių laukimo paviljonuose draudžiama rūkyti, tačiau Kauno valdžia šiame fronte tokių permainų nežada, nors pasiūlymų būta.

„Aš prieš metus siūliau tokį patį sprendimą, be to, norėjau, kad ir parkuose būtų draudžiama rūkyti. Deja, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai užblokavo šiuos siūlymus. Būtų mano valia – uždrausčiau rūkyti visame Kaune“, – portalui kaunodiena.lt sakė vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Mero pavaduotojas negali suprasti, kaip blaiviai mąstantys žmonės nesusimąsto, jog viešose erdvėse žaidžia mažamečiai vaikai, vaikšto besilaukiančios moterys, kiti – sportuoja, o aplink juos kas tik nori pučia nuodingus cigarečių dūmus.

Politikas prisiminė, kad kažkada Kaunas buvo pavyzdys kitiems miestams, buvo draudžiama rūkyti visoje Laisvės alėjoje.

„Vilnius labai teisingai padarė, sveikinu vilniečius. Tai, ką nusprendė vilniečiai, turėtų būti norma visoje Lietuvoje. Kaunui turėtų būti gėda, o miesto politikams dar labiau. Kauno politikai pataikauja visiems žalingų įpročių turintiems žmonėms“, – rėžė S. Buškevičius.

Jo teigimu, leidimas rūkyti viešojo transporto stotelėse prieštarauja netgi Konstitucijai ir gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas.

„Žmogus neturi pasirinkimo – jis stovi ir pasyviai rūko, o rūkalius jį žudo“, – aiškino vicemeras.

S. Buškevičius žada nenuleisti rankų ir vėl siūlyti uždrausti rūkyti viešojo transporto stotelėse, tačiau nuogąstauja, kad jo siūlymas vėl bus atmestas.

Dar prieš rinkimus partija „Jaunoji Lietuva“, kuriai atstovauja S. Buškevičius, savo rinkiminėje programoje buvo įtraukusi punktą apie nerūkymo zonų didinimą Kauno mieste. Šis punktas vėliau buvo įrašytas į Kauno miesto valdančiosios koalicijos sutartį.

„Man kelia juoką, kad Kaune yra tik keturios vietos, kuriose draudžiama rūkyti. Po rinkimų išsireikalavome vos dvi naujas vietas, kur draudžiama rūkyti. Absurdas“, – pyko politikas.   

Šiuo metu Kauno mieste yra keturios nerūkymo zonos: Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Prezidentūros sodeliai, miesto sodas prie Kauno muzikinio teatro bei savivaldybės pastato prieigos iš Laisvės alėjos pusės.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad rūkymas vietose, kuriose pagal savivaldybių tarybų sprendimus draudžiama tai daryti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 litų. 

Nuo sausio 1 dienos viešojo transporto stotelių laukimo paviljonuose bus draudžiama rūkyti

Nuo sausio 1 dienos Vilniaus viešojo transporto stotelių laukimo paviljonuose bus draudžiama rūkyti. Šiam sprendimui, kurį socialiniuose tinkluose pasiūlė autobusų ir troleibusų keleiviai, pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Taip pat nuo sausio 1 dienos bus draudžiama rūkyti ir  Vinco Kudirkos aikštėje bei Bernardinų sode.  Paskelbti V. Kudirkos aikštę nerūkymo zona pasiūlė Tarybos narių grupė „Už kultūringą Vilnių“, kuriai vadovauja Tarybos narys Žydrūnas Savickas. 

Šių rūkimo draudimų nepaisantys vilniečiai ar miesto svečiai gali būti įspėjami arba baudžiami nuo 20 iki 50 litų baudomis.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba ateityje planuoja daugiau vietų paskelbti nerūkymo zonomis.

Ne vienas kaunietis nuogąstavo, kad atslinkus žiemai visose miesto viešojo transporto stotelėse nebeliks stoginių, mat jas įrengusi įmonė „JCDecaux“ rugsėjį pasibaigus sutarčiai su savivaldybe planavo jas išmontuoti. Tačiau stoginės vis dar stovi ir kol kas niekur nedings.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras nuramino, kad ant žmonių, laukiančių autobuso ar troleibuso, galvų nesnigs.  

„Ne vieną kartą kalbėjome su įmonės atstovais ir žodinį susitarimą pasiekėme – kol Kaune nebus pastatytos naujos stoginės, jie senų neišmontuos“, – sakė P. Keras.  

Jis priminė, kad pasibaigus sutarčiai su „JCDecaux“, įmonė buvo iškėlusi sąlygą: arba miesto savivaldybė atleidžia ją nuo vietinės rinkliavos, arba jie išmontuos stogines. Kauno meras Andrius Kupčinskas tokį reikalavimą tada pavadino šantažu.

„Jokių nuolaidų jiems nepadarėme. Liko galioti miesto tarybos patvirtinta tvarka – įmonei teks mokėti vietinę rinkliavą, nors ir su 50 proc. nuolaida“, – teigė P. Keras.

Nors savivaldybei pavyko susiderėti su „JCDecaux“ , iškilo kita bėda – vis dar nėra naujos sutarties su bendrove, kuri įrengs naujas stogines. Savivaldybė, nusprendusi, kad miestui reikia naujų stoginių, praėjusią vasarą paskelbė konkursą parinkti įmonę, kuri 2014 m. įrengs patogesnes ir erdvesnes stogines.

„Rugsėjį pasibaigus konkurso terminui nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas, todėl nusprendėme konkursą skelbti dar kartą – įmonės savo pasiūlymus gali pateikti iki 2014 m. sausio pabaigos“, – kalbėjo P. Keras.

Šiuo metu mieste iš viso yra daugiau nei 600 viešojo transporto stotelių. Tik apie pusę jų turi stogines. Planuojama suprojektuoti ir įrengti ne mažiau kaip 339 standartinio dydžio stogines, o visos sutarties galiojimo metu koncesininkas dar privalės kasmet papildomai įrengti po tris stogines.

Konkursą laimėjusi bendrovė į naujų stoginių įrengimą per 10 metų turės investuoti daugiau nei 4 mln. litų. Valdininkų skaičiavimais, koncesininkas šią sumą per vienerius metus gali uždirbti iš reklamos, skelbiamos viešojo transporto stotelėse.