Generalisimai ir draugai

Gegužės 1-ąją įsigaliojo viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas. Juo siekiama uždrausti propaguoti priešišką informaciją ir sudaryti prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus, užkirsti kelią skleisti prokremlišką ideologiją.

„Kauno diena“ pasidomėjo, ar į minėto įstatymo veikimo zoną patenka interneto erdvė, kurioje esama lietuviškų tinklalapių, propaguojančių sovietinius naratyvus, bolševikinio komunizmo veikėjus, – pradedant generalisimu J. Stalinu, baigiant draugu M. Burokevičiumi.

Ar Desovietizacijos įstatymas turi galimybių filtruoti internetą, kuriame galima aptikti suskaitmenintos komunistinės literatūros klondaikų – lietuviškų bolševikinių „maldaknygių“, į padanges keliančių sovietinius stabus, ir įvairių klastočių.

Spekuliacijos esmine tema

Atsidarius vieną iš prokremliškų lietuviškų portalų, matome J. Stalino, Lenino nuotraukas, Lietuvos socialistinės respublikos vėliavą su pjautuvu ir herbu, skaitome apie Maksvos nurodymus vykdančius narsius sovietinius partizanus, apie principingą komunistą M. Burokevičių ir t. t.

Detalės: kartais propagandą ir saviraišką sunku atskirti ir tai delikatu. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Kaip ir galima tikėtis, yra spekuliacijų, sąmokslo teorijų. Bene labiausiai žinoma – neva Sausio 13-ąją į Nepriklausomybės gynėjus šaudė savi ir taip buvo siekiama diskredituoti tarybinę armiją ir partinius aktyvistus. Kalbama apie Lietuvoje neva vis ryškiau rusenančią nepasitenkinimo kibirkštį, kuri įsiplieks, ir pan.

Vienos iš Desovietizacijos įstatymo rengėjų Seimo narės Paulės Kuzmickienės tvirtinimu, interneto portalai nepatenka į minėtą įstatymą.

„Jau be šio įstatymo dėl priešiškos informacijos, prokremliškos ideologijos skleidimo buvo galima kreiptis į teisėsaugą pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Taip pat dar galima vadovautis Administracinių nusižengimų kodeksu, kuriame aiškiai pasakyta, kad viešojoje erdvėje draudžiama propaguoti totalitarinių režimų simbolius. Naujas įstatymas yra apie vadinamuosius betoninius daiktus, pavadinimus“, – pabrėžė parlamentarė.

Situacija: P. Kuzmickienės tvirtinimu, interneto portalai nepatenka į minėtą įstatymą. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Į vienus vartus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas svarstė, ar interneto tinklalapiai patenka į Desovietizacijos įstatymo veikimo sritį.

„Įstatyme kalbama apie viešuosius objektus. Tiksliau, kalbama apie įrenginius, paminklus, skulptūras, obeliskus, memorialines lentas, kitus atminimo įamžinimo objektus. Kalbant apie įstatymo veikimo zoną, minimi fiziniai objektai. Pagal tokią apibrėžtį tinklalapiai nepakliūva. Nemanau, kad galėtume į jų veiklą kištis, nes tai yra viešasis informavimas, jam galioja kitos priemonės“, – sakė V. Karčiauskas.

Anot jo, kartais propagandą ir saviraišką sunku atskirti ir tai gana delikatu.

„Yra tarnybų, kurios turi žiūrėti, kad nebūtų skleidžiama propaganda. Nesu tikras, ar karas su nuomonėmis yra teisingas. Visuomenė gali būti visokių nuomonių ir komunizmas savo esme yra utopija, neturinti nieko nusikalstamo, nes kai kurios idėjos yra įdomios. Tačiau jei portale M. Burokevičius vadinamas didvyriu, tai viskas aišku – į vienus vartus, promaskvietiškas portalas. Kažkas turėtų tai prižiūrėti“, – tvirtino V. Karčiauskas.

Jei portale M. Burokevičius vadinamas didvyriu, tai viskas aišku – į vienus vartus, promaskvietiškas portalas. Kažkas turėtų tai prižiūrėti.

Vyksta stebėsena

Tinklalapius blokuoti arba skirti jų rengėjams baudas gali Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas „Kauno dienai“ sakė, kad prokremliškų informacijos šaltinių skaičius Lietuvoje akivaizdžiai mažėja.

„Pavyzdžiui, valstybinių institucijų veiksmais iš kanalo „YouTube“ buvo pašalinti V. Lekstučio, K. Juraičio, L. Ragelskio ir A. Nako oficialūs kanalai. Be minėtų atvejų blokuojant svetaines ar skiriant baudas, LRTK gegužės 10 d. priėmė pirmą tokio masto ir pobūdžio sprendimą blokuoti daugiau nei 260 IP adresų, kuriais buvo prieinami ES sankcionuoti kanalai“, – informavo specialistas.

Skyrė piniginę baudą

LRTK 2022 m. spalio 19 d. skyrė 2 tūkst. eurų baudą „Mūsų TV“ už interviu turinį, kuriuo, kaip sakoma komisijos išvadoje, „bandoma formuoti palankią nuomonę Rusijos Federacijos vykdomos politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą.“

Interviu, dėl kurio buvo paskirta bauda, neigiamas Lietuvos ir Ukrainos valstybių egzistavimas, teigiant, kad tai yra kapitalistinių globalistų kolonijos, o valdžią Ukrainoje perėmė fašistai, nacionalistai. (Cituojama kalba netaisyta.)

Pokalbio dalyviai dėsto: „Jos (Ukrainos) niekada nebuvo...Nu, tai dabar yra tipo...Nu, tipo yra, bet aš neskaitau, kad yra Lietuva, yra Ukraina, čia yra kolonijos.“

Apokaliptiškai kalbama apie ateitį: „Ta chunta, tas režimas, kuris dabar priėjo prie tautos naikinimo, tauta gi dabar įkalinta ir ji dabar naikinama, o naikinama labai gražiai, apribojama medicina, viskas apribojama, žmogus niekur beveik negali prieiti ir miršta žmonės, miršta, miršta, miršta… ir viskas, covid covid covid...“

Rimtų argumentų neišgirdo

M. Denisenko praėjusios kadencijos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai kelis kartus teikė prašymus.

Klaipėdietis siekė, kad būtų pakeistos Salomėjos Nėries (važiavusios į sovietų Rusiją parvežti „J. Stalino saulės“), taip pat Juliaus Janonio (neturinčio nieko bendra su Klaipėda) gatvių pavadinimai, prašė, kad būtų pašalinta memorialinė lenta rašytoju įvardijamam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui Antanui Venclovai.

„Taip, jis kažkada gyveno Klaipėdoje, bet yra daugybė dokumentų, įrodančių, kad A. Venclova veikė prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, kolaboravo su sovietais. Ir tų faktų kasdien išryškėja dar daugiau. Taigi mes tarsi teigėme, kad reikia atsikratyti sovietinio paveldo, bet tuo pat metu palikome tuos simbolius, kurie iš principo neatitinka dabartinės mūsų valstybės vizijos. Reikėtų sinchronizuoti kalbas ir veiksmus“, – kalbėjo M. Denisenko.

Klaipėdietis teigė, kad per visą praėjusios miesto tarybos kadenciją į jo prašymus šiuo klausimu sureaguota buvo formaliai.

M. Denisenko tvirtino labai nustebęs dėl kai kurių tos komisijos narių, netgi apsišvietusių žmonių pozicijos.

„Kai kreipiausi pirmą kartą, pasigirdo kalbų, kad skubėti nereikia. Pirmas mano prašymas dėl gatvių pavadinimų pakeitimo buvo atmestas, antras prašymas dėl lentelių pašalinimo irgi buvo atmestas. Rimtų argumentų neišgirdau, kodėl taip nuspręsta. Kalaviją demontavo, o gatvių pavadinimų pakeisti ir lentelių nuimti negali. Kodėl? Juolab pateikėme daug objektyvios patikrintos informacijos apie tuos veikėjus“, – teigė klaipėdietis.

Kalaviją demontavo, o gatvių pavadinimų pakeisti ir lentelių nuimti negali. Kodėl?

Kuo jie susiję su miestu?

M. Denisenkos teigimu, dėl Mogiliovo ar Paryžiaus Komunos gatvių pavadinimų pakeitimo esą irgi reikėtų pagalvoti, netgi atmetus politinį aspektą.

Kuo šie pavadinimai susiję su Klaipėda, klausė visuomenininkas, juolab kad su Mogiliovo miestu Klaipėda partnerystės ryšius nutraukė iškart prasidėjus atvirai Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Mano supratimu, nėra jokio skirtumo, ar tu kairysis, ar dešinysis, ar anarchistas. Kuo tai susiję su miestu? Suprantu tą buvusios kadencijos vadovų politinį atsargumą. Gal bijota, kaip į tai reaguos rusakalbių bendruomenė. Tik abejoju, ar jiems aktualūs J. Janonis, S. Nėris, A. Venclova ar Paryžiaus Komuna. Buvo pernelyg daug perdėto atsargumo. Todėl vėl rengiame prašymą dabar jau naujai komisijai, papildytą naujais faktais ir argumentais, kodėl reikėtų atsikratyti šių sovietinio paveldo reliktų“, – kalbėjo M. Denisenko.

Buvęs Klaipėdos vicemeras, anos kadencijos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas Arvydas Cesiulis pripažino, kad šiais klausimais buvo tūpčiota vietoje ir iš esmės nieko nepadaryta.

„Taip, yra darbų, kurių mes nepadarėme. Mogiliovo gatvės pavadinimo klausimas liko neišspręstas. Kelis kartus svarstėme tą klausimą, bet visi pamiršo. Politinė valia ir noras kartais būna vienas, o realybė kita. Gal nauja komisija dirbs ryžtingiau“, – vylėsi A. Cesiulis.

Ryžtas: įsigaliojus totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimui, klaipėdietis visuomenininkas M. Denisenko vėl ketina kreiptis dėl sovietinių reliktų pašalinimo mieste. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Veikti įpareigos įstatymas

Naujos kadencijos komisiją dirbti turėtų skatinti ne tik ryžtas.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

O nuo vakar, gegužės 2-osios, gyventojai, juridiniai asmenys ir savivaldybės turi teisę teikti prašymus dėl viešųjų objektų šalinimo ar pakeitimo.

Be to, savivaldybės ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui turės pateikti informaciją apie jų teritorijose esančius viešuosius objektus, galbūt pažeidžiančių šį draudimą.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs devyni nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų.

Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Memorialinės lentos klausimas

Taigi, neišvengiamai teks spręsti klausimą dėl Vilties gatvėje ant 4-ojo namo kampo ir šiandien, praėjus 33 metams po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, tebekabančios atminimo lentos su bareljefu A. Venclovai.

Lentoje užrašyta: „Šiame name 1936–1939 metais gyveno Lietuvos TSR liaudies rašytojas A. Venclova“.

A. Venclova su šeima (tuomet jau buvo gimęs jo sūnus Tomas, šiandien žinomas rašytojas, eseistas, vertėjas ir poetas) iš Klaipėdos išvyko čia įžengus naciams 1939-ųjų kovą.

Memorialinės lentos apačioje tas pats užrašas sovietmečiu buvo ir rusų kalba, tačiau jis nutrintas.

O lietuviškasis variantas irgi bado akis.

Nurodomu laikotarpiu neegzistavo nei „Lietuvos TSR“, nei liaudies rašytojai, be to, klaipėdiečiai vis dar pasigenda išsamios informacijos apie šio asmens indėlį sovietams aneksuojant Lietuvą.

Raudona politinė linija

Pasak klaipėdiečio istoriko Dainiaus Elerto, sovietmečio laikų veikėjai yra daugiaprasmiai.

Vienas tokių – A. Venclova, kurio pažiūros buvo labai aiškios, jis jų niekada neslėpė, visada deklaravo ir jas įtvirtino savo gyvenimu.

„Jis labai aktyviai veikė komunistiniame pogrindyje, darė daug telkdamas kairiųjų pažiūrų žmones ir bandydamas juos nukreipti raudonąja politine linija“, – dienraščiui yra sakęs D. Elertas.

Istorikas pabrėžė, kad A. Venclova aktyviai reiškėsi pogrindžio spaudoje, intensyviai bendravo su Kremliaus agentūra ir galiausiai 1940 m. visa tai išėjo į viešumą.

Tuomet A. Venclova kartu su žmona važiavo į Maskvą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, netgi pateko į tuomečių propagandinių filmų kadrus ir pasirašė prašymą draugui J. Stalinui, kad Lietuva atsidurtų SSRS sudėtyje.

„Ir tai nebuvo apgautas, suklaidintas, besiblaškantis žmogus, tiek jo atsiminimai, tiek asmeniniai užrašai rodė didelį norą matyti tokią Lietuvos ateitį ir kartu naudotis jos teikiamais naujojo elito privalumais. Jis nebuvo priverstinis kolaborantas, kaip, sakykime, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. A. Venclova nuo pat pradžių veikė viena aiškia kryptimi“, – akcentavo istorikas.

Įsigaliojus naujajam viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui, A. Venclovai skirtos lentos Klaipėdoje veikiausiai turėtų nelikti.

„Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną. Nuo gegužės 2 dienos gyventojai, fiziniai, juridiniai asmenys ir savivaldybės turi teisę teikti prašymus dėl viešųjų objektų šalinimo, pakeitimo“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Asta Aranauskienė.

Anot jos, savivaldybės ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui turės pateikti informaciją apie jos teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančių šį draudimą.

Seimas gruodį priėmė įstatymą, kuriuo Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Pagal įsigaliosiantį įstatymą, šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs devyni nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų. Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip penkias darbo dienas. Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, likus porai mėnesių iki vasaros, įmonių lauko kavinėms siūloma dar likusių 16 sostinės viešųjų erdvių – Malkų turgų, Bazilijonų g. ir Aušros Vartų g. skverą, Bokšto g. ir Latako g. sankryžą, Lukiškių aikštę bei kitas vilniečių bei miesto svečių pamėgtas vietas. Šiuo metu Vilniuje yra apie 400 lauko kavinių – pernai išduoti 502 leidimai, 2021 m. – 558, 2020 m. – 507. Prašymus kavinės, barai ir restoranai gali teikti iki balandžio 17 d., 9 val.

Norintieji  įsirengti lauko kavines miesto skveruose, aikštėse, parkuose turi pasirūpinti leidimais. Prašymą patogu pateikti elektroniniu būdu. Mėnesinė rinkliava už leidimo prekiauti, teikti paslaugas lauko kavinėje išdavimą pagal vietinės rinkliavos zonas (pavyzdžiui, 5 Eur už kv. m pirmojoje zonoje – centrinėje miesto dalyje). Lauko kavinių plotus galima rasti Vilniaus atvirų duomenų žemėlapyje, atrankiniai lauko kavinių plotai pažymėti geltona spalva.

Kiekvienam atrankos laimėtojui bus parengta lauko kavinės teritorijos schema ir išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje.

„Miesto gyvenimas verda gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose. Stengiamės, kad viešosios erdvės būtų jaukios ir patogios miestiečiams“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Naujų suoliukų montavimo darbus įmonė „Grinda“ pradėjo nuo centrinės miesto dalies ir kiemų. Pirmiausiai keičiami labiausiai susidėvėję suoliukai. Nauji suoliukai bus statomi ir gatvėse bei vietose, kuriose anksčiau nebuvo kur prisėsti.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Suoliukų dizainas minimalistinis, be įmantrių puošybos elementų. Renkantis naujus suoliukus, didžiausias dėmesys buvo skiriamas gaminių kokybei ir patogumui. Suoliukų sėdima dalis pagaminta iš kietmedžio. Ši mediena yra patvari ir atspari aplinkos poveikiui, ilgaamžė, kartu atrodo solidžiai ir gražiai. Suoliukų atraminės konstrukcijos – iš metalo.

Naujieji suoliukai yra dviejų rūšių – su atlošu ir be jo. Iš viso jie kainavo 306 tūkst. Eur.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Primenama, kad Vilniuje galima įsigyti ypatingų vardinių suolelių. Tereikia išsirinkti norimą suolelį ir suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe. Suoliukas bus papuoštas nedidele lentele su norimu užrašu. Lentelės tvirtinamos ant suolelių Vingio parke, Gedimino pr., Bernardinų sode, Neries krantinėje, kt. Galima pasirinkti ir naujojo dizaino suoliukus. Už vardinius suolelius surinktos lėšos skiriamos socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ugdymui.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Keturi parkai Utenoje – Vyžuonos, Dauniškio, Krašuonos ir Miesto sodo – prieš dešimtmetį įrengti už Europos Sąjungos lėšas.

Pasak rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadovės Romualdos Serbentienės, siekiant erdves paversti patrauklesnėmis, atėjo laikas jas atnaujinti.

„Norėtume, kad parkai taptų dar didesniais traukos centrais mieste, galbūt atsirastų daugiau pramogų, galbūt verslas galėtų kažką pasiūlyti, bendruomenės“, – BNS teigė R. Serbentienė.

Siekdama sužinoti, kaip parkai turėtų atrodyti, Utenos rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą. Jo nugalėtojas turės atlikti teritorijų architektūrinę analizę ir parengti atnaujinimo koncepciją, suteikiant šioms erdvės daugiau patrauklumo ir gyvybingumo.

R. Serbentienės teigimu, konkurso nugalėtojas pat turės apklausti gyventojus, verslą, numatytos ir dvejos kūrybinės dirbtuvės. Ji pabrėžė, kad parengta koncepcija nubrėš tolesnę vystymo kryptį.

„Tai tebus gairės, koncepcija negali įpareigoti“, – sakė Utenos rajono savivaldybės atstovė.

Sutartį su konkurso nugalėtoju planuojama pasirašyti ateinantį pavasarį, o koncepcija turėtų būti pristatyta rudenį.

„Pagaliau Lietuvoje turėsime teisinę priemonę įvertinti mūsų santykį su totalitariniais režimais, ir tą padaryti civilizuotai, dirbant ekspertų komisijai, įtraukiant visuomenę į diskusijas kiek reikia to ir vis dėlto išvalant viešąsias erdves nuo likusių propagandos ženklų, kurie buvo dedikuoti kolaborantams“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Už vadinamąjį desovietizacijos įstatymą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė šeši parlamentarai. Jį dar turės pasirašyti prezidentas.

Šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Įstatymas sudarys teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių Lietuvoje totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Uždrausta įamžinti asmenis, kurie veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms.

Taip pat iš viešųjų objektų turės būti pašaltini organizacijų pavadinimai, įvykiai ar datos, simbolizuojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešuose objektuose negalės būti ir žymenų apie tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.

Minėti draudimai negalios muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Pasak P. Kuzmickienės, viešųjų erdvių išvalymas nuo tokių ženklų galėtų užtrukti maždaug nuo metų iki dviejų.

Tikimės, kad po pusantrų–dvejų metų turėsime jau kitokį vaizdą.

„Įstatyme yra nurodyti tam tikri terminai, kurie įpareigoja neužtrukti procesams. Noras yra, kad įsigaliojus įstatymui, metai–pusantrų būtų tas laiko periodas, kurio užtektų ir įsivertinti, kiek ko yra gatvėse ir viešosiose erdvėse, ir priimti reikiamus sprendimus – nuimti ar nenuimti. Tikimės, kad po pusantrų–dvejų metų turėsime jau kitokį vaizdą“, – teigė ji.

Viešuosius objektus pripažinti propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas galės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras arba savivaldybių institucijos. Prieš tai savo vertinimą turės pateikti speciali tarpinstitucinė komisija.

Genocido centro generalinis direktorius, gavęs šios komisijos išvadą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas privalės priimti sprendimą arba pašalinti viešąjį objektą, arba palikti.

Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Pagal įstatymą, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galės būti naudojamas su sąlyga, jog šalia bus pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.

Planuojama, kad įstatymas įsigalios nuo kitų metų gegužės 1 dienos.

P. Kuzmickienė BNS pabrėžė, jog šiuo metu labai svarbu suprasti, kas yra totalitariniai režimai ir juos atpažinti.

„Įstatymas kalba ne tik apie ženklų nuėmimą ar gatvių pavadinimų keitimą, jeigu to reikia, jeigu komisija taip nuspręstų, bet labai svarbu, kad įstatymas taip pat įpareigoja ir pasakoti, kalbėti, kam tie ženklai buvo dedikuoti. Kad vis dėlto geriau suprastume savo santykį su totalitariniais režimais, perprastume jų veikimą, suprastume, kas buvo kolaborantas, kuo jis užsiėmė. Tai naudinga, matyt, ir vertinant, kokie dalykai vyksta Ukrainoje“, – tvirtino parlamentarė.

Dabar Lietuvoje numatyta tik administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.

Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje daugelis savivaldybių savo iniciatyva ėmė demontuoti sovietinių karių skulptūras, monumentus, kitus simbolius.

Kaimyninės Latvijos parlamentas jau yra nubalsavęs už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.

Ir Estija, ir Latvija turi dideles rusakalbių mažumas, kurios kartais konfliktuoja su nacionalinėmis vyriausybėmis.

Būta nuogąstavimų, kad Maskva galėtų pasinaudoti šiais nesutarimais, siekdama destabilizuoti šalis, kurios yra ir Europos Sąjungos (ES), ir NATO narės.

„Vyriausybė laikosi nuomonės, kad sovietiniai paminklai, kurie kursto neapykantą, turi būti pašalinti iš viešosios erdvės“, – pareiškė Estijos kultūros ministrė Piret Hartman.

Tačiau „mums reikia skirti paminklus, kurie kursto ar romantizuoja karą, ir simbolius ar pastatus, kurie, pasak ekspertų, turi didelę istorinę ar kultūrinę vertę“, pridūrė ji.

Kada parlamentas balsuos dėl įstatymo projekto, kol kas nežinoma.

Nuo 1991 metų, kai Estija išsivadavo iš žlungančios Sovietų Sąjungos, šalis jau nukėlė nemažai sovietinių paminklų.

Likusiųjų nukėlimo ji ėmėsi po to, kai Rusija šių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Maskvos ir trijų Baltijos valstybių santykiuose jau metų metus tvyro įtampa.

Artėjant galutiniam terminui, iki kurio Latvijoje turi būti pašalinti sovietiniai paminklai, Rusija ketvirtadienį pareiškė iškvietusi Latvijos ambasadorių Maskvoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, jog tai buvo padaryta siekianti „išreikšti protestą dėl valstybinio vandalizmo politikos, kuri Latvijoje toliau taikoma šalinant sovietinius memorialus“.

„Pasiliekame teisę imtis atsakomųjų žingsnių, taip pat ir asimetrinių... [Juos] Ryga tikrai pajus“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Lietuvos vyriausybė po Rusijos invazijos į Ukrainą liberalizavo sovietinių paminklų nukėlimo procesą.

Vilnius planavo šiemet nukelti didžiausią šalyje sovietinį paminklą, tačiau tam sutrukdė prorusiški aktyvistai, pateikę skundą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui.

Išvežti pirmieji „pamestinukai“

Bešeimininkiai „Rover“ ir „Renault Clio“ automobiliai šią savaitę užkelti ant autovežio iškeliavo į saugojimo aikštelę Islandijos plente. Tai ženklas, kad analogiškai bus tvarkomasi ir su kitais mieste likimo valiai paliktais „vaiduokliais“ ant keturių ratų.

„Neturime tikslo bausti. Visada norime problemas su gyventojais išspręsti civilizuotai. Pirmiausia taikome administracinę atsakomybę – įspėjimą ar nuobaudas. Priverstinis automobilio nuvežimas į saugojimo aikštelę yra kraštutinė priemonė, apie kurią turto savininkas įspėjamas prieš 30 dienų.

Kai automobilis atsiduria saugomoje aikštelėje, per 12 mėnesių galima kreiptis į savivaldybę ir jį atsiimti. Pasibaigus terminui, turime teisę pradėti utilizavimo procedūras“, – sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims skiriamas įspėjimas, o už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 140 iki 300 eurų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Nelengva savininkų paieška

Pasak G. Gatulio, kasmet Kauno savivaldybė sulaukia maždaug 300–350 pranešimų apie nenaudojamas transporto priemones. Visgi didžioji dalis savininkų sureaguoja laiku.

„Pirmiausia stengiamės kaip įmanoma greičiau susisiekti su apleistų automobilių savininkais, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų. Kai kuris turtas yra registruotas užsieniečių vardu, todėl, nepavykus susisiekti, likimo valioje paliktos transporto priemonės ir toliau stovi bendro naudojimo vietose.

Kiti gyventojai automobilius gauna kaip palikimą, bet jo nesusitvarko. Yra ir piktybinių situacijų, kai piliečiai transporto priemones naudoja kaip nelegalias lauko reklamas“, – pagrindines viešose miesto erdvėse stovinčių apleistų automobilių priežastis vardijo  G. Gatulis.

Išspręs kelias problemas

Savivaldybės specialistai pastebi, kad apleisti automobiliai ne tik užima vietą bendrojo naudojimo erdvėse, bet ir tampa ekologine problema – iš neeksploatuojamos transporto priemonės gali išsilieti tepalai ar kiti taršūs skysčiai. Maža to, tokie nelaimėliai neretai tampa ilgapirščių taikiniu ir galiausiai jie akivaizdžiai bjauroja bendrą estetinį vaizdą mieste.

Neturime tikslo bausti. Visada norime problemas su gyventojais išspręsti civilizuotai.

„Išvaduodami viešąsias erdves nuo tokių transporto priemonių žengsime žingsnį į priekį – bent minimaliai padidinsime parkavimo vietų skaičių ir užkirsime kelią galimoms ekologinėms nelaimėms. Tikimės, kad tai atkreips kitų apleistų automobilių savininkų dėmesį, nes tokių griežtų priemonių imsimės dažniau. Apleistų „skardinukų“ nuvilkimus esame suplanavę ir kitą savaitę“, – tikino G. Gatulis.

Gyventojai, pastebėję nenaudojamus automobilius daugiabučio kieme ar kitoje viešoje erdvėje, gali pranešti telefonu 8 37 222 530 arba el. paštu viesosios.tvarkos.skyrius@kaunas.lt.

Stebėjimo paslaugą iš konkursą laimėjusios įmonės „Telia Lietuva“ savivaldybė įsigijo penkeriems metams už beveik 930 tūkst. eurų – kameros vaizdą stebės 65 viešosiose vietose.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, konkursai pradėti prieš kelerius metus, tačiau procedūros kiek sulėtėjo gavus centrinės valdžios kibernetinio saugumo rekomendacijas, jog turėtų būti diegiama tik „sertifikuota ir ne kinietiška“ įranga.

„Dėliojame planą stebėti viešąsias erdves žmonių labiausiai lankomose vietose, visose sankryžose. O modernesnės kameros bus prie išvažiavimų iš miesto, kad galėtumėme matyti situaciją dėl judančio transporto, tarkime, įvykus kažkokiam eismo įvykiui ar nusikaltimui, kad matytumėme, ar transporto priemonė išvažiavo iš miesto, ar ne, kad galėtumėme atsekti automobilio judėjimą“, – BNS pirmadienį kalbėjo T. Jukna.

Pasak savivaldybės, 15-oje vietų įrengtos „visakryptės“ kameros, apimančios stebėjimo zoną 360 laipsnių ir valdomos per nuotolį, dar 32-ose vietose sumontuotos tokios kameros be valdymo. 12-oje vietų įrengtos automobilių valstybinių numerių atpažinimo kameros, keturiose vietose sumontuotos per nuotolį valdomos paprastos kameros ir dvi stacionarios kameros.

Anot T. Juknos, vaizdą stebi specialistai Panevėžio vyriausiame policijos komisariate, svarstoma, kad dalis vaizdo kamerų galėtų būti prijungtos prie nacionalinės sistemos ir fiksuotų ne tik valstybinius numerius, bet ir automobilio techninės apžiūros, draudimo galiojimą, tačiau dar nėra išspręstas klausimas dėl automatinio pažeidimo protokolų siuntimo.

Vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos atnaujintose miesto viešosiose erdvėse – Laisvės aikštės prieigose, Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio, Marijonų parkuose, Nepriklausomybės ir Savanorių aikštėse, autobusų stotyje, Senvagėje ir jos prieigose, kitose miesto vietose.

Taip pat jos atsirado prie išvažiavimų iš miesto ir arčiau judrių sankryžų, pavyzdžiui, Beržų–J. Basanavičiaus, Vilniaus–Ramygalos, Ukmergės–J. Basanavičiaus, Nemuno–Parko gatvių sankirtose, Smėlynės–S. Kerbedžio, Klaipėdos–Dariaus ir Girėno bei kitose.

Vietos naujoms vaizdo kameroms atrinktos bendraujant su Panevėžio policija.