Šis į Kauno policijos suvestines patekęs incidentas vyko pačiose ilgojo savaitgalio išvakarėse Geležinkelio stoties teritorijoje. Apie jį Bendrajam pagalbos centrui pranešęs asmuo minėjo ne tik užlipimą ant garvežio kabinos, bet ir kitokį agresyvų dviejų jaunų vyrų, kurie plūdosi necenzūriškai, elgesį. Galiausiai vienam iš jų iškrito daiktas, panašus į pistoletą, kuris jį pakėlė ir iššovė į viršų.

Į įvykio vietą pasiųsta policija sulaikė įtariamuosius viešosios tvarkos pažeidimu Geležinkelio stoties teritorijoje. Kaip jau pranešta, abu buvo artėjančioms šventėms uždaryti į areštinę. Paimtas ir jų turėtas ginklas. O dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Už tai gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dviejų metų.

Nors policijos suvestinėse teigta, kad neblaivus – 1,12 promilės buvo tik 2000-aisiais gimęs įtariamasis, paaiškėjo, kad antrasis sulaikytasis, gimęs 1999 m., buvo dar girtesnis – 2,10 promilės.

Ir abu jie – iš Marijampolės. Vienas – vietinės įmonės darbininkas, kitas – bedarbis. Be to, jaunesnysis jau ne kartą teistas už vagystes. Vyresnysis – dar neteistas, nors taip buvo įtartas vagyste.

Išsiblaivę Kauno policijos areštinėje, įtariamieji parodymų nedavė. Esą nepamena, kodėl taip elgėsi.

Asociatyvi J. Kalinsko / BNS nuotr.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie įtariami nesunkiu nusikaltimu, dėl jų suėmimo į teismą nesikreipta. Skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Kokiu ginklu buvo ginkluoti šie agresija tryškę Kauno svečiai, tiksliai atsakys ekspertai. Bet, pirminiais duomenimis, tai buvo orinis pistoletas, kurio įsigijimui leidimo nereikia. Nors ir juo galima sužaloti žmogų.

Nuotraukoje matomas asmuo gali turėti tyrimui reikšmingos informacijos, susijusios su šiuo įvykiu.

Asmenis, žinančius ar atpažinusius užfiksuotą vyrą ir galinčius nurodyti jo anketinius duomenis, policija prašo informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją Deivydą Pašukonį tel. +370 700 65729, mob. tel. +370 614 79364, el. paštu deivydas.pasukonis@policija.lt arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Klaipėdiečiams toks vaizdas nemalonus, tačiau įprastas.

„Norisi ateiti su vaikais šiltą dieną pasėdėti, ledų pavalgyti, o kai visur užimta mūsų „grietinėlės“, nuo kvapų nebesinori nei ledų, nei sėdėti. Pikta tikrai darosi, padaryta žaidimų aikštelė, vaikai žaidžia, o bomžai savo spiritinius gėrimus geria, baisu“, – socialiniuose tinkluose piktinosi klaipėdietė.

Jai pritarė ir kitos moterys – esą norint ateiti į Vaidilos aikštę, su savimi patartina turėti ir dezinfekavimo priemonių.

Žmonėms taip pat kilo klausimas, ar kas nors asmenis, pažeidžiančius viešąją tvarką, stebi? Galbūt čia esančios vaizdo stebėjimo kameros – išjungtos?

„Nakvynės namai po atviru dangumi, pilna „alkašų“ kiekvieną dieną, jokio baimės jausmo, po pat vaizdo kamera vyksta baliai“, – rašė moteris.

Nakvynės namai po atviru dangumi, pilna „alkašų“ kiekvieną dieną, jokio baimės jausmo, po pat vaizdo kamera vyksta baliai.

„Prie viso to dar galimybė vandens baseine nusiprausti, o po to vaikai jame taškosi. Viską gal ir galiu suprasti, bet negaliu suprasti, nejaugi niekas neužtikrina viešosios tvarkos? O gal tai norma?“ – svarstė kita.

„Viešosios tvarkos skyriui žinoma, kad Vaidilos skvere dažnai renkasi žmonės, neturintys pastovios gyvenamosios vietos, todėl skyriaus specialistai dažnai tikrina šią vietą – užfiksavus atvejus, kai asmenys šiukšlina ar geria alkoholinius gėrimus, būtų skiriamos baudos. Pastaruoju metu tokių atvejų užfiksuota nebuvo. Dažnai tokie asmenys, pastebėję pareigūnus, pasišalina, bet po kurio laiko vėl sugrįžta. Keletą kartų skvere buvo rasti girti asmenys – tokiais atvejais kviečiame policijos pareigūnus“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Žmonėms, pastebėjusiems gulinčius girtus asmenis viešoje vietoje, patariama pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Astos Kažukauskienės, pranešimų apie panašias situacijas gaunama ir į juos reaguojama.

„Klaipėdos m. PK pareigūnų duomenimis, pranešimų apie mieste, viešose vietose, vartojančius alkoholinius gėrimus, ant suoliukų miegančius neblaivius asmenis gaunama ir į juos reaguojama teisės aktuose nustatyta tvarka. Įvertinus visas aplinkybes, galimiems pažeidėjams gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 484 str. arba ANK 481 str.“, – informavo A. Kažukauskienė.

Ji taip pat nurodė, kad nuo šių metų sausio 1-osios iki birželio 19-osios Klaipėdoje už įvairius nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (pagal ANK 481 str.) yra surašytas 271, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose (pagal LR ANK 484 str.) – 327 protokolai.

„Generalinė prokuratūra parengė su atsakomybės už ekstremizmą ir viešosios tvarkos pažeidimus griežtinimu susijusių siūlymų paketą. Šiuo atveju duotas Baltarusijos prezidento nurodymas šiemet pateikti atitinkamų siūlymų“, – A. Švedą citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Pasak generalinio prokuroro, pataisos palies „visą teisės aktų bloką, vienaip ar kitaip užtikrinantį stabilumą ir viešąjį saugumą mūsų šalyje“.

Prokuratūra siūlo konkretizuoti, kokie veiksmai galėtų būti priskiriami ekstremizmo kategorijai.

Baltarusiją iki šiol krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti.

Vaikščiodami paplūdimiu pareigūnai stebėjo ar poilsiautojai nevartoja alkoholinių gėrimų ir nerūko paplūdimio teritorijoje – pastebėti keli silpnus alkoholinius gėrimus gurkšnojantys poilsiautojai, tačiau šį kartą jie buvo žodžiu perspėti apie daromą pažeidimą ir paprašyti  ateityje draudimų paisyti.

Žmonės buvo geranoriški ir sutiko ateityje paplūdimio teritorijoje troškulį malšinti nealkoholiniais gėrimais.

Netrūko ir besikaitinančių nuogalių – dalis jų pastebėjusios pareigūnus suskubo rengtis, tačiau kelios moterys ir toliau kaitinosi nepridengtomis krūtinėmis, joms už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą surašyti ANK protokolai ir skirtos baudos.

Pareigūnai patikrino ir I-ojoje Melnragėje dirbančią parduotuvę-barą, mat gauta informacijos, jog šioje vietoje alkoholis parduodamas tinkamo amžiaus jam įsigyti neturintiems asmenims. Pasitelkus 20-ies metų neturintį asmenį ir atlikus kontrolinį pirkimą, išties nustatytas pažeidimas – pardavėjai nebuvo įdomus pirkėjo amžius ir alus jam buvo parduotas. Nuobaudos už taisyklių nepaisymą gresia ir pardavėjai ir įmonei.

„S...kos“, šl...dros, gaidžiai, p...darai“, – protokole užfiksuoti I.Žukaitės keiksmai išsakyti policininkams. Policininkę prokurorė išvadino šliumparka – laisvo elgesio mergina. I.Žukaitė teisme sakė negalinti patikėti, kad galėjo pasakyti tuos žodžius. Todėl teismas į kitą posėdį spalio 4 dieną kvies policininkus, kuriuos išplūdo prokurorė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti I.Žukaitės administracinio nusižengimo bylą. Pareigūnė kaltinama pasipriešinusi policijai, pažeidusi viešąją tvarką ir įžeidusi policininkų garbę bei orumą.

Rugpjūčio 21 dieną sulaikytai I.Žukaitei nustatytas sunkus girtumas – 3,45 promilės alkoholio. Tokį girtumą medikai prilygina pavojingu sveikatai. Prokurorę iš pradžių sulaikė stoties apsaugininkai ir paskui perdavė policijai. Komisariate duris spardžiusią prokurorę policininkai buvo surakinę antrankiais. Pasak protokolo, prokurorė iš pradžių teigė vartojusi heroiną, ji įtarimą sukėlė dėl pakitusių akių vyzdžių. Teismo posėdyje paskelbtuose protokoluose apie narkotikų vartojimą nerašoma.

Mano prisigėrimo priežastis buvo žmogiška, bet kas atsidūręs tokioje situacijoje supras.

„Juokus krečiate“, – po posėdžio žurnalistams sakė I.Žukaitė, paklausta, dėl heroino paminėjimo įvykio metu.

Prokurorė teisme neginčija, kad gėrė alkoholį, tikina turėjusi didelių išgyvenimų dėl insultą patyrusio tėčio. Ji darbe paėmė tris dienas atostogų ir visą naktį vartojo alkoholį. Prokurorė norėjo, kad jos byla būtų nagrinėjama uždarame posėdyje, tačiau teismas nusprendė, kad tam nėra pagrindo.

„Teismas nemato pagrindo, protokolas nesusijęs su asmeninio gyvenimo aplinkybėmis“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė.

Teismo posėdyje buvo peržiūrėti komisariate užfiksuoti vaizdo įrašai.

„Mano prisigėrimo priežastis buvo žmogiška, bet kas atsidūręs tokioje situacijoje supras“, – teisme sakė I.Žukaitė. Ji tikino vartojusi alkoholį iš nevilties, kai medikai pasakė, kad tėvas neturi vilčių išgyventi. Prieš tai mirė kiti šeimos nariai, I.Žukaitė suprato greitai liksianti viena.

Kaip skelbta, apie 11 val. 19 min. į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą pristatyta ir į laikino sulaikymo patalpą uždaryta neblaivi Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė 49 metų I.Žukaitė. Moteris komisariate šūkavo, spardė duris, keikė policininkus ir trukdė jiems dirbti,o į pastabas nereagavo.

Visą naktį alkoholį vartojusi prokurorė iš Utenos į Vilniaus atvažiavo autobusu, nes, kaip aiškino, viena negalėjo ištverti namuose.

Dėl įvykio generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo tarnybinį patikrinimą. Tačiau I.Žukaitė toliau dirba prokuratūroje, ji nėra nušalinta nuo tarnybos.

„Aš manau, kad aš nieko tokio nepadariau, kad būčiau nušalinta. Visi mano veiksmai sąlygoti skaudžių asmeninių aplinkybių. Nelinkėčiau niekam“, – žurnalistams sakė I.Žukaitė.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS paklausta, kodėl prokurorė nebuvo laikinai nušalinta, paaiškino, kad I.Žukaitė tuo metu atostogavo, buvo priimtas sprendimas nenušalinti.

Žiniasklaida yra skelbusi, kad prokurorė anksčiau turėjo nemalonumų su policija dėl savo elgesio: 2011 ir 2012 metais ji du kartus iš kazino buvo atvežta į policijos komisariatą dėl netinkamo elgesio.

I.Žukaitė anksčiau palaikė valstybinį kaltinimą Juozo Aliukonio byloje, jis kaltinamas sukčiavimu. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad buvęs bankininkas iš krepšininko Renaldo Seibučio apgaule išviliojo 236 tūkst. eurų. Šiemet kaltinimo palaikymo funkcija buvo perduota kitam prokurorui, šis bylos perdavimas susijęs su prokuratūros darbine veikla ir procesinėmis priežastimis. Ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Miško kvartalo gyventojus iš lovos prieš vidurnaktį išvertė sprogimas. Žmonės skundėsi, kad netikėtas garsas labai išgąsdino. Paaiškėjo, kad ramybę vidurnaktį drumstė netoliese esančioje salėje vykusios šventės fejerverkai.

Pasak klaipėdietės, antradienį miegoti ji nuėjo gana anksti – apie 23 val. Vos tik įmigo, apie vidurnaktį ją pažadino sprogimas.

„Iš pradžių nesupratau, kas vyksta. Net šmėkštelėjo mintis, kad karas prasidėjo. Garsas tikrai buvo labai didelis. Labiau girdėjosi, nes buvau pravėrusi balkono duris. Po vieno sprogimo sekė kiti. Puoliau prie lango, o ten netoliese esančioje salėje vyko šventė ir buvo šaudomi fejerverkai“, – pasakojo moteris.

Kretingos gatvėje gyvenanti klaipėdietė tvirtino, kad prie šioje vietoje nuolat šaudomų fejerverkų yra įpratusi. Tačiau šį kartą garsas buvo didesnis nei įprastai. Petardų šaudymas truko apie 10 min.

„Gal šį kartą išleistuves dvyliktokai šventė. Pobūviai salėje vyksta dažnai, be fejerverkų retai kada apsieinama. Suprantu, kad žmonės nori švęsti, tačiau kodėl per jų šventimą turi kentėti pusė gyvenamojo kvartalo. Išsibudinau ir vėl ilgiausiai neužmigau. Fejerverkų grožis tikrai manęs nepaguodė. Negi juos galima šaudyti kada tik sugalvoji? Juk čia gyvenamasis kvartalas“, – stebėjosi moteris.

Anot Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vyriausiojo specialisto Edvardo Šutino, fejerverkų iki trečios klasės naudojimui nereikia leidimų.
Tačiau privaloma laikytis Triukšmo valdymo įstatymo, renginių organizavimo taisyklių. Teisės aktuose yra numatyta, kad garso transliavimas darbo dienomis galimas tik iki 22, savaitgaliais – iki 23 val.

Būtent iki tokio laiko galima šaudyti fejerverkus privačiose valdose. Norint tai organizuoti viešojoje erdvėje, reikia gauti savivaldybės leidimą, samdyti įmonę, kuri užtikrintų saugumą.

Savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė pratęsti fejerverkų šaudymo laiką per didžiąsias miesto šventes, masinius renginius.

„Įvertinus viską, šventusieji pažeidė tvarką. Darbo dienomis po 22 val. ne tik fejerverkų negalima šaudyti, bet ir muzikos garsiai leisti. Tuo metu turi būti ramybė“, – pabrėžė E.Šutinas.

Nepatenkintieji petardų keliamu triukšmu gali kreiptis į policiją. Pareigūnai pažeidėjams skirtų nuobaudą.