Labiausiai nukentėjo tie amerikiečiai, kurie gyvena šiltose Pietų ir Pietryčių valstijose, lengvuose parvežamuose nameliuose arba kemperiuose – smarkūs vėjai juos išvartė ir gerokai apgadino.  

Kai kur neatlaikė ir rimtesnės konstrukcijos, pavyzdžiui, didelis reklaminis skydas Danbaro mieste, Vakarų Virdžinijoje.  

„Girdėjau, kaip nuolaužos trankėsi į pastato šoną. pagalvojau, kad ten – tikrai blogai. Po kelių minučių atbėgo darbuotojai ir sako: „Ronai, Ronai, ten tavo automobilis“. Pamaniau, kad jie juokauja, bet išėjau į lauką ir pamačiau, kad mano automobilis – visiškai suplotas“, – pasakojo vietos gyventojas Ronnie Howard. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pagal oficialias meteorologų ataskaitas, tornadų nebuvo, bet ir mažesni viesulai pridarė nemažai nuostolių Pietvakarių valstijose. Čia namai dažniausiai statomi iš gana lengvų karkasinių konstrukcijų.  

„Mano kaimyno namas subyrėjo ir buvo nuneštas į elektros linijos laidus ir į gatvę. Kitas kaimynas turėjo sunkias medines sūpuokles, jo sklypas aptvertas aukšta tvora, bet jos nuskrido į lauką už tvoros“, – teigė Barnsdalio gyventoja Linda Carmack. 

Dėl gerokai padažnėjusių stichinių nelaimių amerikiečiams ėmė smarkiai brangti pastatų draudimas. Kai kurios draudimo bendrovės tiesiog nustoja drausti rizikingose teritorijose. Be to, net ir ten, kur panašių problemų beveik niekada nebūna, draudimas taip pat pabrango, nes draudimo bendrovės siekia padengti kitur patirtus didelius nuostolius. 

Viesulas kėlė bangas

Socialiniai tinklai vakar mirgėjo nuo gyventojų pranešimų apie keistus reiškinius. Nuo ankstyvo ryto debesuotas pajūrio dangus nieko gero nežadėjo.

Netrukus pasirodė pranešimų su nuotraukomis apie skęstančias Klaipėdos gatves, o pajūryje ties Būtinge virš jūros pakibo įspūdingas viesulas.

Viesulą gyventojai užfiksavo prieš aštuonias ryto.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ buvo paviešintas vaizdo įrašas ir nuotrauka su viesulo vaizdu.

Pakilo: pirmadienio rytą jūroje ties Būtinge užfiksuotas viesulas. G. Juškevičiaus / „Facebook“ paskyros „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

„Iš debesų nusileidęs piltuvas pasiekė vandens paviršių ir kėlė tikrai įspūdingus vandens purslus, vėjo greitis sūkurio viduje, pirminiu vertinimu, galėjo siekti daugiau nei 28 m/s, o tiek tikrai užtenka apversti lengvesnes valtis ir laivelius“, – tokiu komentaru dalijosi paskyros administratoriai.

Prapliupo liūtis

Kaip tik tuo metu, kai ties Būtinge buvo užfiksuotas viesulas, važiuojantys į darbus klaipėdiečiai ėmė strigti spūstyse.

Neilga, tačiau itin smarki liūtis akimirksniu paskandino kelias pagrindines uostamiesčio gatves.

Siurprizai: vakar ryte staiga ėmus pliaupti itin smarkiam lietui, miesto centrinės gatvės atsidūrė po vandeniu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Liepų gatvė buvo apsemta nuo pat jos pradžios, prieš tiltą per Dangės upę vanduo užliejo abi eismo juostas.

Sudėtinga buvo važiuoti šia gatve ir ties prekybos centru „Maxima“ – čia po vandeniu atsidūrė visos kelio juostos.

Vanduo taip pat paskandino Liepų ir Trilapio gatvių sankryžą.

Po vandeniu atsidūrė Danės gatvė, o štai Žvejų gatvė, kur neseniai pakeista lietaus nuotekų sistema, liūtį atlaikė.

Lietus buvo patvindęs kelis Žardės mikrorajono kiemus. Patvino ir Bandužių gatvė.

Šiaurės prospekte, ties žemiausia jo vieta, buvo susidariusi automobilių spūstis.

Išbandymai: daugelis ratuotų klaipėdiečių vandens pilnose gatvėse buvo linkę elgtis mandagiai. Šiaurės prospekte, nors ir susidarė spūstis, užlietą ruožą vairuotojai vienas po kito įveikė be didesnių trikdžių. „Facebook“ paskyros „Klaipėdos reidai II“ nuotr.

Dauguma vairuotojų paplūdusias vietas stengėsi įveikti labai lėtai, tačiau buvo ir tokių, kurie nesidairydami lėkė užtvindytomis gatvėmis.

Užuojauta pėstiesiems

Dalis klaipėdiečių ekstremaliomis sąlygomis elgėsi labai mandagiai – vairuotojai mažino greitį, visiškai užlietose gatvių vietose vieni kitiems davė kelią.

Vandens apsemtas vietas svarbu pravažiuoti lėta eiga, kad vanduo nepakenktų automobilių varikliams ir degimo sistemai.

„Vienu metu atrodė, kad srautas prasiverš pro durelių apačią, vandens buvo tikrai virš mašinos slenksčių. Man bent pasirodė, kad giliausia vieta buvo Liepų gatvė už sankryžos su Trilapio gatve, ties Skulptūrų parku. Net ėmiau stebėti, ar jau veržiasi vanduo į saloną“, – pasakojo vienas klaipėdietis, vakar rytą automobiliu įveikęs šį itin apsemtą ruožą.

Tuo metu ties K. Donelaičio skveru gatve ėjo ne vienas pėsčiasis.

Vanduo buvo visiškai apsėmęs prie pat kelkraščio esančią zoną. Dauguma automobilių judėjo labai lėtai, bet vis tik buvo tų, kurie taškėsi purslais, apliedami pėsčiuosius.

Netilo telefonas

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos specialistė Eglė Jurevičiūtė patikino, kad lietaus pikas fiksuotas nuo 8.15 iki 8.42 val.

„Uostamiestį užklupus liūčiai, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ sulaukė septynių pranešimų iš gyventojų dėl gatvėse susikaupusio didelio kiekio vandens. Didžioji dalis pranešimų gauta iš šiaurinės miesto dalies. Dėl trumpalaikio ir itin intensyvaus lietaus gatvėse vanduo nespėjo sutekėti pro lietaus nuotekoms skirtas groteles. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai reagavo į gyventojų pranešimus. Momentinės liūties, kuri truko apie pusvalandį, metu paviršinių nuotekų siurblinės dirbo maksimaliu pajėgumu. Įprastai dirba vienas siurblys, šiuo atveju įsijungė ir antrasis“, – paaiškino E. Jurevičiūtė.

Iš viso įmonės dispečerinė sulaukė septynių pranešimų apie kritines situacijas mieste.

„Pranešta apie patvinusią Liepų gatvę, vanduo buvo užtvindęs ir Danės gatvę, ties Danės skveru. Pranešimo sulaukta ir iš Artojų gatvės. Pranešta apie patvinusią Tiltų gatvę. Gyventojai skambino dėl patvinusios Debreceno gatvės“, – sakė E. Jurevičiūtė.

Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje prieš keletą metų buvo rekonstruotas lietaus nuotekų kolektorius, tačiau net jis nespėjo sugerti viso vandens.

„Prieš keletą metų minėtas kolektorius buvo rekonstruotas miesto savivaldybės užsakymu. Nors kolektoriaus vandens pralaidumas yra atitinkantis visus keliamus reikalavimus, tačiau, per trumpą laiką iškritus dideliam kritulių kiekiui, nuo šlaito nutekėjo ir į gatvę pateko didelis vandens kiekis. Tekėdamas vanduo sunešė nupjautą žolę ir kitas atliekas, kurios pateko ant vandens grotelių ir tuo metu apsunkino pralaidumą“, – paaiškino E. Jurevičiūtė.

Prie jūros – nė lašo?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimo skyriaus specialistė Giedrė Andruškienė patikino, kad tuo metu, kai visą Klaipėdą skalbė smarki liūtis, prie pat jūros iškrito tik keli lašai.

„Sulaukėme skambučių dėl smarkios liūties, o ir patys matėme socialinių tinklų erdvėje, kad Klaipėda tiesiog skendo. Tačiau neįtikėtina, meteorologinė stotis, esanti Melnragėje, užfiksavo tik 0,6 mm kritulių. Galima sakyti, kol uostamiestis skendo, geriausias oras buvo prie jūros, iškrito vos keli lašai“, – stebėjosi G. Andruškienė.

Sinoptikė kol kas gerų žinių klaipėdiečiams neturi.

„Lietus prognozuojamas ir antradienį. Visa savaitė turėtų būti lietinga. Trečiadienį taip pat laukiama lietaus. Gal kiek mažiau lis ketvirtadienį. Kol kas gražiausia diena prognozuojama šeštadienį. Prognozės kol kas rodo, kad pajūris gaus nemažai lietaus, nebus taip, kad tik pakrapnos. Pirmadienį tiesiog vienu metu Klaipėdos tam tikrose vietose iškrito tikrai gausus lietus“, – sakė G. Andruškienė.

Reiškinio nuotrauka liepos 31-ąją pasidalyta feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

„Pajūris šiandien – orų reiškinių sostinė, nes ne tik prasiautė smarkios liūtys, bet ir užfiksuotas labai įspūdingas vandens viesulas netoli Būtingės“, – rašoma socialiniame tinkle.

Kaip teigiama, pirmadienį apie 7.50–8.10 val. iš debesų nusileidęs piltuvas pasiekė vandens paviršių ir kėlė įspūdingus vandens purslus.

„Vėjo greitis sūkurio viduje, pirminiu vertinimu, galėjo siekti daugiau nei 28 m/s, o tiek tikrai užtenka apversti lengvesnes valtis ir laivelius“, – akcentavo reiškinio vaizdą užfiksavęs autorius.

Tokį vaizdą užfiksavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Šalčininkų rajone, Širvių pasienio punkte, ties įvažiavimu į Dieveniškių kilpą, kurią supa Baltarusijos teritorija.

Kaip teigia pasieniečiai, antradienį ten staiga kilo ir minutę kitą pasiautėjo stiprus smėlio sūkurys, dar vadinamas dulkių velniu. Tiesa, daug žalos jis nepadarė.

Kaip galima pamatyti vaizdo įraše, susiformavęs smėlio sūkurys įtraukė atliekų konteinerį ir nubloškė jį į šalį už kelių metrų, skraidino pabirusias šiukšles.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologai primena, kad tokie sūkuriai gana dažni Lietuvoje, ir nors pagal struktūrą yra panašūs į viesulus (kitur vadinamus tornadais), šie dulkių velniai būna gerokai silpnesni.

„Jie dažniausiai formuojasi mažai debesuotomis dienomis virš įšilusios žemės užslinkus sąlyginai vėsiam orui ir paprastai išsilaiko iki 1–2 minučių ar trumpiau. Būtent tokios sąlygos vakar ir vyravo. Tiesa, Lietuvoje jie kiek rečiau taip išraiškingai užfiksuojami. Dėkojame pasieniečiams už pasidalijimą!“ – rašoma Hidrometeorologijos tarnybos feisbuko paskyroje.

Viesulas susidarė maždaug 18 val. ir siautė maždaug 40 minučių. Jis sugriovė 232 namus, sakė Thet Paing Soe (Tet Paing So) iš labdaros organizacijos „Doh Lewe“.

Pasak jo, labdaros organizacijos į ligonines nuvežė 128 žmones.

Dideli viesulai Mianmare yra reti.

Valstybinė televizija MRTV pranešė, kad šalį valdančios chuntos lyderis Min Aung Hlaingas šeštadienį apsilankė nelaimės rajone ir teikė pagalbą gyventojams. Pranešime nurodoma, kad tarp sugriautų pastatų yra du budistų vienuolynai ir nedidelė klinika.

Miestas skaičiuoja nuostolius

Klaipėdiečiai penktadienį uostamiestį siaubusios liūties padarinius skaičiuoja iki šiol.

Dar nežinoma, kiek tiksliai automobilių gavo hidrosmūgį dėl to, kad liūtis užtvindė pietinės miesto dalies gatves.

Specialiosios tarnybos, budėjusios visą naktį iš penktadienio į šeštadienį, sekmadienį vėl buvo sukeltos ant kojų.

Nerimą Klaipėdoje lėmė tai, kad vakar 8.30 val. pastebėti naftos teršalai Dangės upėje. Labai panašu, kad tai taip pat bus smarkios liūties padarinys.

"Sekmadienį pranešta, kad upėje pastebėta naftos produktų. Ėmus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad iš lietaus tinklų išleistuvo į upę pateko vandens su naftos produktais. Toje vietoje yra du išleistuvai, vienas priklauso mūsų įmonei, kitas – kitos įmonės", – tvirtino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė Gintarė Butkienė.

Smogė: netoli Klaipėdos esantys Balsėnai atrodo lyg po karo – viesulas nuplėšė namų stogus, išlaužė medžius, į orą kilo net automobiliai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Avarinės tarnybos specialistai kartu su aplinkosaugininkais paėmė mėginių.

Patikrinus trasas paaiškėjo, kad naftos produktai teka iš vienos įmonės valymo įrenginių.

"Jie turėtų sulaikyti naftos produktus, tačiau specialistai spėja, kad lietaus nuotekų valymo įrenginiai sutriko dėl ypač stipraus lietaus, fiksuoto penktadienį", – paaiškino G.Butkienė.

Vanduo kilo akyse

Nelaimės pajūryje imtos fiksuoti penktadienį maždaug apie pusę aštuonių vakaro. Kai kur lietus dar tik smarkėjo, tačiau vanduo jau po truputį ėmė semti uostamiesčio gatves.

Dar po kelių valandų nemažai pietinės miesto dalies gatvių jau skendėjo po vandeniu, automobiliai ėmė gesti, kai kuriems vairuotojams teko juos palikti važiuojamojoje dalyje ir į namus pėdinti pėsčiomis.

"Daugiausia pranešimų sulaukta iš pietinės miesto dalies. Pranešta apie užsikimšusias lietaus nuotekų sistemas Mogiliovo gatvėje, skambinta ir iš Smiltelės gatvės. Situacija tą vakarą buvo tokia – pirmiausia pakilo škvalas, vėjas nuplėšė medžių lapus. Jie užkimšo lietaus nuotekų groteles. O lietus tik stiprėjo", – aiškino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė spaudai G.Butkienė.

Vandentiekininkai trasas mieste patikrino dar dieną.

"Avarinė tarnyba dar šviesiu metu patikrino visas kritines vietas, bet nieko ypatingo nebuvo užfiksuota. Pirmojo skambučio sulaukėme 22.50 val. Iš Mogiliovo gatvės sulaukta šešių pranešimų apie užtvindytas gatves", – pasakojo G.Butkienė.

Gyventojai puolė pranešinėti, kur vanduo jau kėsinasi padaryti žalą automobiliams.

Teršalai: specialiosios tarnybos aiškinosi, kas užteršė Dangę. Panašu, kad dėl didelio vandens kiekio sutriko vienos įmonės lietaus nuotekų valymo įrenginiai. / Skaitytojos nuotr.

Žmonės diskutavo – kur dėti mašinas, kai tokia liūtis skandina Klaipėdą?

Žmonės diskutavo – kur dėti mašinas, kai tokia liūtis skandina Klaipėdą?

Vieni siūlė jas perstatyti į aukštesnes vietas, kiemo žolynus, kiti ėmė baimintis baudų už tokius veiksmus.

Tačiau panašu, kad žalos prisidarė tie, kurie mėgino skubėti ir patys papuolė į gatvėje susikaupusius vandenis. Dėl to daugeliui mašinų sugedo elektronika, kai kurių automobilių varikliai patyrė hidrosmūgį, nebeveikiančias mašinas vairuotojams teko palikti važiuojamojoje dalyje.

Smogė mažutis ciklonas?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budintis sinoptikas Tadas Kantautas pasakojo, kad per dvi dienas pajūryje iškrito 51 milimetras kritulių.

"Tačiau būtent penktadienį matavimo stotys užfiksavo 25 milimetrus kritulių. Kiekiai yra itin dideli. O štai Klaipėdoje užfiksuotas 17 m/s vėjo greitis. Atrodytų, kad nieko tokio pajūriui. Vėjas pūtė nuo jūros, gal šiek tiek tai ir mažino vandens nutekėjimą per Dangės žiotis, tačiau dažniausiai vandens stabdymas įvyksta tada, kai pučia ištisinis stiprus vėjas ilgesnį laiką", – aiškino sinoptikas.

Per pajūrį savaitgalį slinko konvekciniai debesys, judėjo ciklonas. Tai reiškia, kad vėjas pūtė gūsiais, o lietaus smarkumas taip pat svyravo.

"Visos Klaipėdos lietus neužpylė, todėl tikriausiai problemos kilo dėl miesto infrastruktūros. Jei kur nors nesutvarkyta, toks kiekis galėjo gatves paversti ežerais", – pastebėjo T.Kantautas.

Viesulas kėlė stogus

Pavakare pajūrį ėmė talžyti ne tik lietus, pasipylė žaibai, baugino smarki perkūnija.

Vėjo šuoras netoli Klaipėdos esančioje Plikių gyvenvietėje nuplėšė gyvenamojo namo stogą.

Stipriausi vėjo gūsiai prie Klaipėdos tuo metu siekė apie 20 m/s.

O štai Klaipėdos rajone labai panašu, kad ištisine juosta praūžė labai stiprus viesulas.

Už penkių kilometrų nuo Veiviržėnų esanti apie 140 gyventojų turinti Balsėnų gyvenvietė buvo taip nuniokota vėjo, kad kitą rytą net vietiniai neatpažino savo gimtųjų vietų.

"Tokio vaizdo neteko matyti per gyvenimą. Viskas truko labai trumpai, po minutės jau vyravo tyla ir tamsa", – taip apie Balsėnų kaimą niokojusį viesulą pasakojo Klaipėdos rajono Balsėnų seniūnaitė Aušra Kundrotienė.

Smogė: netoli Klaipėdos esantys Balsėnai atrodo lyg po karo – viesulas nuplėšė namų stogus, išlaužė medžius, į orą kilo net automobiliai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vėjas ėmė stiprėti 15–20 minučių po 20 val. Vienu metu į orą buvo keliami vienas po kito stogai.

Vieno gyvenamojo namo stogas buvo nuneštas su visomis gegnėmis.

"Taip, viena sodyba labai stipriai nukentėjo. Viesulas nunešė gyvenamojo namo stogą, nunešė pavėsinę, išgriovė tvorą, stulpus, mašina buvo sudaužyta", – sakė seniūnaitė A.Kundrotienė.

Gyventojai pasakojo, kad vėjas sugebėjo į orą pakelti ir apversti automobilį.

"Dvi mašinas nuniokojo, dar namelį ant ratų apvertė", – patikslino seniūnaitė.

Kitiems kaimo gyventojams viesulas nuplėšė daržinės ir tvarto stogus, sugriovė šiltnamius. Tokių nukentėjusių sodybų – ne viena.

"Viesulas nuniokojo daugiabučio stogą. Tame pastate turime bendruomenės namus. Langus išdaužė, lietvamzdžius nuplėšė", – padarinius vardijo seniūnaitė.

Medį išrovė su šaknimis

Viesulo būta tokio stipraus, kad palei gatvę augantys storiausi medžiai lūžo it degtukai.

"Visoje pakelėje medžiai išvartyti. Bet toks įspūdis, kad jie ne tiek laužti, bet lyg susukti. Iš to ir sprendžiame, kad viesulas praslinko. Viena linija – kaip juosta, taip ir perėjo per visą gyvenvietę", – spėjo seniūnaitė.

Gyventojai sielojasi dėl nuotolių. Kažin ar pastatai buvo drausti.

"Jau šeštadienį ir sekmadienį žmonės tvarkėsi padarinius. Suvažiavo draugai, bičiuliai, giminės. Puolė padėti, kuo gali. Visi buvo šokiruoti, tik televizijoje tokių vaizdų matę, ne realybėje", – teigė A.Kundrotienė.

Pirmiausia teko nuo nuverstų medžių atlaisvinti kelią. Virto ir tokie medžiai, kuriuos sunku būtų apkabinti.

"Jei ąžuolo viršūnę nulaužė, tai įsivaizduokite, koks stiprumas buvo. Trešnę su visomis šaknimis išvertė. Sekmadienį važiuojantys pro šalį stojo filmuoti, toks vaizdas kaime", – tvirtino A.Kundrotienė.

Smogė: netoli Klaipėdos esantys Balsėnai atrodo lyg po karo – viesulas nuplėšė namų stogus, išlaužė medžius, į orą kilo net automobiliai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Specialistams užminė mįslę

Sinoptikai formaliai viesulo Klaipėdos rajone nefiksavo, tačiau gyventojų pasakojimai sudomino specialistus.

"Jei lūžę medžiai apibūdinami lyg būtų sukti, labai panašu, kad galėjo būti viesulas. Įdomu dar ir tai, kad konvekcija fiksuota šaltuoju laiku, nors dažniausiai tai nutinka, kai šilta", – stebėjosi T.Kantautas.

Siaučiant škvalui, medžiai lūžta tiesiai, sugula it degtukai.

"Viesulas dažniausiai trunka labai trumpai. Galėjo būti, kad kilo vėjas iki 25 metrų per sekundę. Tačiau įdomu tai, kad sukamoji jėga pridaro kur kas didesnių nuostolių. Kai pučia ištisinis, stiprus vėjas, žalos gali būti mažiau. O staigūs, škvaliniai sustiprėjimai gali pridaryti daugiau žalos. Plėšiančioji jėga būna stipresnė, nes staigiai keičiasi vėjo kryptis", – paaiškino T.Kantautas.

Tai, kad Balsėnų gyvenvietė yra tarp miškų masyvų, pasak sinoptiko, galėjo paskatinti viesulo susiformavimą.

"Miškai yra šiurkštus paviršius oro masėms. Gali paskatinti debesų vystymąsi, visokių krypčių vėjų formavimąsi", – pabrėžė sinoptikas.

Specialistai ramino, kad artimiausiomis dienomis panašių vėtrų ar viesulų jau neverta tikėtis.

"Vyraus nusilpęs ciklonas, bus trumpalaikio lietaus", – prognozavo T.Kantautas.

Socialiniame tinklo „Orų entuziastai“ paskyroje Nidoje esanti Kornelija dalijosi neįprastu vaizdu.

9.40 val. fiksuotas viesulas virš jūros, kuris pro apsauginį kopagūbrį nuslinko sausumos link.

Specialistai socialiniame tinkle pastebėjo, kad tai – ne mezocikloniniai sūkuriai, todėl daug mažiau pavojingi už tuos, kurie dažnai pasitaiko JAV Tornadų alėjoje. Vis dėlto, vaizdo įraše matomas vandens viesulas galėtų apversti nedidelius laivelius.

Dar vienas viesulas pastebėtas Skuodo rajone.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

Šį pirmadienį ties Klaipėda buvo fiksuoti net du sūkuriai, o tai retas reiškinys.

Specialistai tikino, kad vienas piltuvas tuo metu leidosi žemyn, o kitas jau buvo pasiekęs vandens paviršių, nes buvo matyti į orą keliami vandens purslai.

Tokiu atveju sūkurio centre susidaro 25 m/s vėjo greitis. Esą toks viesuliukas gali pridaryti žalos žvejams, kurių valtis gali lengvai apversti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budintis sinoptikas Tadas Kantautas tą kartą aiškino, kad viesulų susiformavimui reikia ypatingų sąlygų.

„Viesulo susiformavimui reikia ypatingų sąlygų, šį kartą tai lėmė skirtingų krypčių vėjai aukštuminiuose atmosferos sluoksniuose“, – aiškino T.Kantautas.

Tai, kad šeštadienio rytą galėjo pajūryje ir Žemaitijoje galėjo susidurti skirtingos oro masės galima spėti iš to, kad ryte Plateliuose ir Plungėje nušniokštė kruša.

Viesulas smarkiai nusiaubė pajūrio miestą Zirikzę – nuplėšė namų stogų ir išvartė medžių, kurių dalis užvirto ant automobilių, sakė įvykio vietoje pabuvojęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti aukštai į orą sūkurio iškeltos nuolaužos, kai didžiulis piltuvas iš audringų debesų nusileido ant miesto vaizdingoje Zelando provincijoje.

Auka tapo 73 metų moteris iš Vasenaro miestelio netoli Hagos, nurodė policija. Vietos žiniasklaida pranešė, kad šiai turistei Zirikzės uosto rajone į galvą pataikė vėjo nublokšta stogo čerpė.

„Kelioms gatvėms Zirikzėje padaryta reikšmingos žalos. Be skraidančių stogo čerpių ir išverstų medžių, buvo nuplėšti keturių namų stogai“, – sakoma Zelando saugos tarnybos pranešime.

Vienas iš sužeistųjų buvo išvežtas į ligoninę, o aštuoniems kitiems pagalbą suteikė paramedikai. Saugos tarnyba pridūrė, kad į įvykio vietą buvo pasiųsta daug gelbėjimo tarnybų pareigūnų.

Vietos institucijos organizavo prieglobstį žmonėms, gyvenusiems dešimtyse viesulo apgadintų nuomojamų namų.

Dėl plokščio, nedaug virš jūros iškilusio reljefo Nyderlandai yra labai pažeidžiami ekstremalių meteorologinių reiškinių, bet, olandų meteorologijos agentūros KNMI duomenimis, šalyje per metus susidaro tik po kelis viesulus.

Vėliausias žmonių gyvybių pareikalavęs viesulas siautė 1992 metais, nurodė KNMI. Pražūtingiausias vėjo sūkurys šalyje susidarė 1967 metų birželio 25 dieną, kai pietiniuose Chamo ir Trichto kaimuose žuvo septyni žmonės. Viesulai žmonių taip pat pražudė 1972 ir 1981 metais.

„Smarkūs vėjo sūkuriai, taip pat vadinami viesulais, mūsų šalyje reti“, – sakoma KNMI tinklalapyje po stichijos siautėjimo pirmadienį paskelbtoje žinutėje.

Vokietijos meteorologijos tarnyba šeštadienio rytą patvirtino, kad trys viesulai buvo užfiksuoti Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje: Paderborno, Lipštado ir Hioksterio miestuose.

Paderborne nukentėjo 43 žmonės, apie tai naujienų agentūra dpa sužinojo iš policijos. Kai kurie buvo sunkiai sužeisti, o vienas asmuo buvo nuskraidintas į ligoninę už 50 km.

Per audrą buvo apgadinti komerciniai pastatai.

Lipštade audra taip pat padarė didelę žalą, bet niekas nenukentėjo. Daugiausiai problemų kilo dėl apgadintų stogų ir išvirtusių medžių. Dalis miesto buvo iš anksto uždaryta dėl saugumo.

Audra taip pat siautė ir kitose Vokietijos dalyse. Bavarijoje keturiolika žmonių buvo sužaloti penktadienio vakarą sugriuvus mediniam namui.