Išrūšiuojama daugiau

„Nuo 2020 m., kai Kauno rajono savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gyventojų skaičius išaugo apie 15 proc. Galime pasidžiaugti, kad nepaisant didėjančio gyventojų skaičiaus, surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis išlieka panašus. Kasmet surenkama apie 30 200 t mišrių komunalinių atliekų – gyventojai vis didesnį atliekų kiekį išrūšiuoja. Tam įtakos turi tai, kad savivaldybė yra sudariusi sąlygas gyventojams atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje – pernai individualių namų valdų savininkams baigti dalinti pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai, taip pat konteineriai stiklo pakuotėms rinkti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Taip pat seniūnijose naujais pakeisti dar 2007–2008 m. pastatyti bendro naudojimo antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai, kurie buvo susidėvėję, netinkamos estetinės išvaizdos.

Akademijoje įrengti požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai – pirmieji tokio tipo konteineriai Kauno rajone. Konteinerio korpusas pagamintas iš betono, atsparaus pažeidimams ar deformacijai, ugniai ar karščiui ir visiškai nepralaidus vandeniui tiek iš vidaus, tiek iš išorės – tad jie bus tvaresni ir ilgaamžiškesni.

Tokiomis savybėmis pasižymi ir konteinerio vidinė kapsulė. Konteineriuose papildomai įdiegta bandomoji kvapų neutralizavimo sistema. Palyginanti su antžeminiais, požeminiai konteineriai turi nemažai privalumų: jie užima mažesnį plotą, mažiau skleidžia nemalonių kvapų, mažesnis šiukšlinimas šalia jų, o dizainas – šiuolaikiškas.

Tąsa: pakaunėje plėtojama tekstilės atliekų surinkimo sistema. / Organizatorių nuotr.

Ne viskas suspėta

Įgyvendinant Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane savivaldybėms nustatytas užduotis, pakaunėje plėtojama tekstilės atliekų surinkimo sistema. Iki praėjusių metų pabaigos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje pastatyti 28 konteineriai ir surinkta apie 192 t tekstilės atliekų. Pirmiausia jie atsirado priemiestinėse – Akademijos, Ringaudų, Raudondvario, Garliavos, Užliedžių, Karmėlavos, Kačerginės – seniūnijose.

Pasiteisinus lūkesčiams, buvo vykdoma plėtra Zapyškio, Kulautuvos, Vilkijos, Batniavos seniūnijose.

Siekiama, kad konteineriai būtų pastatyti visose 25-iose seniūnijose, šiemet planuojama infrastruktūros plėtra, kad kuo daugiau Kauno rajono gyventojų galėtų tinkamai tvarkyti tekstilės atliekas.

Nuo sausio 1 dienos Lietuvos savivaldybės privalo atskirai tvarkyti maisto atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Kasmet surenkama apie 30 200 t mišrių komunalinių atliekų – gyventojai vis didesnį atliekų kiekį išrūšiuoja.

„Pagrindinis iššūkis, laukiantis 2024 m., atskiras biologinių atliekų, tarp jų – ir maisto bei virtuvės atliekų surinkimas ir tvarkymas. Vadovaujantis anksčiau minėtu Valstybinių atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planu, nurodytų atliekų atskiras surinkimas arba kompostavimas šių atliekų susidarymo vietoje privalomas urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius – didesnis nei 2 tūkst. Planuojama, kad 2024 m. savivaldybėje bus paruošta infrastruktūra ir pradėtos nurodytų atliekų atskiro surinkimo organizavimo procedūros“, – sakė J. Rakauskaitė.

Dar daugiau galimybių

Pagal Savivaldybės pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, Kauno rajone, keturis kartus per metus, nemokant papildomo mokesčio, vykdomas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas iš gyventojų apvažiavimo būdu.

Siekiant užtikrinti dar didesnį pavojingųjų, statybinių, didelių gabaritų, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių, naudotų padangų ir kitų atliekų surinkimo ir rūšiavimo patogumą visiems komunalinių atliekų turėtojams, iki 2027 m. Kauno rajone, esant finansinėms ir techninėms galimybėms, planuojama įrengti tris didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, taip pat papildomai vieną ar dvi žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Šiuo metu ieškoma vietų, kuriose būtų galima įrengti tokias atliekų surinkimo aikšteles – stengiamasi parinkti vietas, kad gyventojams būtų patogu jomis naudotis. Svarbu paminėti, kad šiuo metu Kauno rajono gyventojai gali naudotis Kauno mieste įrengtų atliekų surinkimo aikštelių tinklu.

Jurgita Rakauskaitė / Organizatorių nuotr.

Keičiasi rinkliavos dydžiai

Kauno rajono savivaldybės taryba pernai gruodžio 19 d. patvirtino naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d.

Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kuomet ji buvo įvesta savivaldybėje.

Nuo sausio 1 d. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (individualių namų, butų daugiabučiuose namuose) savininkams nustatytas metinis pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dydis – 24,83 Eur/1 nekilnojamojo turto objektui. Iki šiol šis dydis buvo 16,58 Eur/1 nekilnojamojo turto objektui.

Keisis ir vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai: individualių namų gyventojai, kurie turi rūšiavimui skirtus konteinerius, už 120 litrų talpos mišrių komunalinių atliekų konteinerio išvežimą mokės 1,65 Eur vietoj buvusių 1,18 Eur. Už 140 litrų konteinerį – 1,92 Eur, 240 litrų – 3,30 Eur, 1 100 litrų – 15,08 Eur.

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, vietinės rinkliavos dydžiai padidėjo dėl to, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius įkainis, kuris didėja nuo 62,82 Eur/t iki 106,64 Eur/t – tai sudaro 72 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo.

Be to, didėjo atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius įkainis (46 proc. didesnis nei vietinės rinkliavos dydžiai 2020 m.) – jis sudaro 16 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo. Augo ir vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos (paslaugų, gaunamų vykdant vietinės rinkliavos administravimą, kainos ir pan.) – tai sudaro 12 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo.

Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kai ji buvo įvesta savivaldybėje.

Nuo sausio 1 d. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (individualių namų, butų daugiabučiuose namuose) savininkams nustatytas metinis pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dydis – 24,83 euro už vieną nekilnojamojo turto objektą. Iki šiol šis dydis buvo 16,58 euro.

Keisis ir vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai: individualių namų gyventojai, kurie turi rūšiavimui skirtus konteinerius, už 120 l talpos konteinerio išvežimą mokės 1,65 euro vietoj buvusių 1,18 euro. Už 140 l konteinerį – 1,92 euro, 240 l – 3,30 euro, 1 100 l – 15,08 euro.

Individualių namų gyventojai, kurie neturi rūšiavimui skirtų konteinerių, už atliekų surinkimą mokės daugiau: 120 l konteinerio išvežimas kainuos 3,04 euro, 140 l – 3,54 euro, 240 l – 6,08 euro, 1 100 l – 27,84 euro.

Sprendimo motyvai

Vietinės rinkliavos dydžiai padidėjo dėl šių priežasčių:

didėjo atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius įkainis (46 proc. didesnis, nei skaičiuojant vietinės rinkliavos dydžius 2020 m.) – tai sudaro 16 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo;

nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius įkainis, kuris didėja nuo 62,82 Eur/t iki 106,64 Eur/t – tai sudaro 72 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo;

didėjo vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos (paslaugų, gaunamų vykdant vietinės rinkliavos administravimą, kainos ir pan.) – tai sudaro 12 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo.

Būtų skelbiamas viešasis konkursas pirmumo teisei vykdyti veiklą, o nugalėtojas būtų nustatytas pagal pasiūlytą didžiausią rinkliavos dydį. Tada savivaldybė pakartotinai nustatytų rinkliavos dydį, atsižvelgdama į konkurso rezultatus.

Tokiu būdu rinkliavos dydžius siūloma nustatyti verslininkams, kurie siekia leidimo prekiauti ar teikti paslaugas, taip pat vykdyti prekybą nuo arba iš laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Taip pat rinkliavos įkainiai tokiu pačiu būdu būtų nustatyti už leidimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje.

Tokią Rinkliavų įstatymo pataisą Seime registravo 11 įvairių frakcijų atstovų. 

Pasak pataisos iniciatorių, pasitaiko atvejų, kai daugiau negu vienas asmuo prašo išduoti leidimą vykdyti prekybą ar įrengti reklamą ir susidaro kebli situacija, kokiu būdu ir kriterijais išaiškinti verslą, kuriam būtų suteikiama pirmumo teisė įsigyti leidimą.

Dabar iš būrio pretendentų nugalėtojus savivaldybės renka įvairiai: rengia loterijas, atsižvelgia į paraiškos pristatymo datą, į pretendentų siūlomas papildomas naudas.

Vienas iš pakeitimų siūlytojų liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad nauja tvarka leistų savivaldybei realiai įvertinti pretendentus, o ne subjektyviai pagal jų „papildomus pasiūlymus ar įsipareigojimus“ – ji būtų skaidresnė, nes verslui tarpusavyje konkuruoti sunkiai pasveriamais kitais kriterijais nebereikėtų.

E. Gentvilas taip pat įsitikinęs, kad nauja tvarka sumažintų nepatenkinto savivaldybės sprendimais verslo siekius teisybės ieškoti teismuose.

Parlamentaro teigimu, savivaldybės turėtų tvirtinti rinkliavos tarifus pagal jau pasirašytas sutartis su verslu, pasiūliusiu konkurse didžiausią kainą. 

„Kol sutartis nepasirašyta, konkurso nugalėtojas gali persigalvoti ir sutarties nebepasirašyti, o sutartimi abi pusės sutinka, kad rinkliavos dydis jas tenkina“, – svarstė parlamentaras. 

E. Gentvilas pripažįsta, kad įsigaliojus naujai tvarkai, be burtų nepavyks išsiversti, jeigu didžiausią kainą pateiks ne vienas verslininkas.

Savivalda mato ir privalumus, ir trūkumus

Palangos meras Šarūnas Vaitkus BNS teigė, kad nauja tvarka būtų patogi prekybininkams, o miestui naudinga finansiškai.

„Jeigu būtų pagal didžiausią pasiūlytą kainą, miesto biudžetas išloštų. Tegu konkuruoja tarpusavyje (verslas – BNS) ir tą kainą apspręs rinka. Tos lėšos ateitų į biudžetą, jomis būtų tvarkoma infrastruktūra“, – BNS teigė meras.

Jis pripažino, kad savivaldybė jau yra skelbusi panašius konkursus dėl rinkliavų dydžių, bet buvo apskųsta ir teismas pasakė, kad rinkliava turi būti tik fiksuota. Tačiau meras vis tik įsitikinęs, kad konkurso būdas yra pats geriausias, pasak jo, tokie pirkimai skatinami ir kitose šalyse. 

Jeigu būtų pagal didžiausią pasiūlytą kainą, miesto biudžetas išloštų. Tegu konkuruoja tarpusavyje tą kainą apspręs rinka.

Š. Vaitkus sutinka, kad tai ypač aktualu kurortams, nes kituose miestuose dėl vietų nėra tokios aršios konkurencijos.   

Tuo tarpu Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė pastebėjo, kad teismai visada pasisakydavo, kad vietinė rinkliava „negali būti konkurso objektu“.

„Rinkliava nėra sandoris, jos tvirtinimas po konkurso reiškia individualios, o ne bendros taisyklės nustatymą. Visiems potencialiems mokėtojams vietinės rinkliavos mokėjimo sąlygos turi būti išdėstytos nuostatuose, jų dydis turi būti žinomas iš anksto, o ne paaiškėti pasibaigus konkursui“, – BNS nurodė ji. 

Pasak Kauno savivaldybės atstovės, „sunku numatyti“, kaip pataisos galėtų būti įgyvendintos praktikoje.

Vilniaus miesto savivaldybės Verslo organizavimo ir leidimų poskyrio vedėjos Virginos Skirienės teigimu, Seime svarstomi pakeitimai dėl rinkliavų suteiktų savivaldybėms galimybę pagal objektyvų kriterijų atrinkti asmenį, kuriam būtų išduotas leidimas prekiauti viešoje vietoje arba įrengti išorinę reklamą.

„Reikia suteikti savivaldybei svertus skaidriai vykdyti atrankas vykdyti komercines veiklas“, – BNS nurodė ji.

Be kita ko savivaldybės atstovė prieš patvirtinant naujas taisykles siūlo išdiskutuoti jas su savivalda.

„Matome, kad iškyla daug klausimų: neaišku ar tik pagal vieną kriterijų galima bus vykdyti atranką, iš kur žinoti, kad bus daugiau nei vienas pretendentas, pailgėtų sprendimų priėmimo procesas“, – tvirtino V. Skirienė.

Pasak jos, šiuo metu į populiarias ir naujas vietas savivaldybė vykdo atrankas, konkursus ir ne tik pagal piniginį kriterijų.

Dabar rinkliavų dydžius nustato savivaldybės taryba.

Tarp šių klausimų – sprendimas atleisti asmenis nuo vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėse 2020 metais išdavimą. Antikorupciniu požiūriu teisės akto projekto nuostatos nėra. Tai patvirtina Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma.

Verslui po karantininių priverstinio nedarbo savaičių nors iš dalies atsigauti padėsiantis miesto tarybos sprendimo projektas parengtas, vadovaujantis atitinkamais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos bei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymų punktais, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei kitus, pačioje Kauno miesto savivaldybėje priimtus teisės aktus.

Šios toks karantino padarinių verslui palengvinimas numatytas ir trumpalaikės reklamos skleidėjams. Jei miesto politikai antradienį pritars, bus priimtas tarybos sprendimas „atidėti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimą mokėjimo terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau kaip iki 2020 metų rugpjūčio 1 dienos“.

Karantinas sukuria ir galimybes – gerokai sumažėjęs eismas mieste leidžia greičiau atlikti darbus, susijusius su kelių priežiūra, remontu, gatvių tiesimu.

Prieš savaitę miesto Taryba, numačiusi kelis žingsnius į priekį, priėmė svarbų sprendimą – per karantiną ir dar 15 dienų jam  pasibaigus kelių priežiūros, taip pat tinklus tiesiančias įmones, teritorijų vystytojus atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Taip rangovai skatinami kiek įmanoma daugiau kasinėjimo ir kitokių pėsčiųjų ir automobilių eismą trikdančių statybos darbų atlikti būtent dabar, kai mažiausiai trikdomas didmiesčio ritmas. Rezultatai pranoko lūkesčius, o po karantino sugrįžusių į miestą eismo dalyvių lauks mažiau trikdžių.

„Karantinas turi daug neigiamų pusių, tačiau yra ir teigiamų dalykų, juos privalome išnaudoti Vilniaus ir miestiečių naudai. Matau, kad į mūsų kvietimą rangovai aktyviai sureagavo – puikus komandinis darbas, duosiantis naudos mums visiems“, – kviečia meras Remigijus Šimašius.

Per savaitę išduoti 82 leidimai kasinėti, apsitverti darbų zonas,  nors anksčiau būdavo prašoma iki 50 tokių leidimų, taip pat 3 kart išaugo ir prašymų apriboti bei drausti eismą – išduodama 30 leidimų per savaitę daugiau.

Nuo vietinės rinkliavos mokesčio bus atleidžiamos tos įmonės, kurių kasinėjimų darbų metu būtų ribojamas eismas, laikinai išardomos gatvės dangos ar susiaurinta gatvės važiuojamoji dalis. Ši rinkliava taikoma bendrovėms už darbus gatvėse, kai būtinas eismo ribojimas ar gatvės uždarymas.

Įmonėms, kurios darbus pradės anksčiau nei planavo bus supaprastintos ne tik aptvėrimo, kasinėjimo sąlygos, leidžiama dirbti be laiko apribojimo 24 val. per parą, bet ir karantino laikotarpiu ir 15 dienų po jo bus atleistos nuo rinkliavos. Be to, visi leidimai bus derinami supaprastinta tvarka nuotoliniu būdu.

Uostamiestyje planuojama atleisti Klaipėdos laivų parado ir burlaivių regatos "Baltic Tall Ships Regatta 2015" mugių prekybininkus ir paslaugų teikėjus nuo vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas išdavimą. Tikimasi, kad tai paskatins amatininkus dalyvauti šventinėse mugėse.

Vakar posėdžiavęs Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitetas nedvejojęs pritarė siūlymui atleisti nuo vietinės rinkliavos prekybininkus, kurie mieste įsikurs laivų parado ir burlaivių regatos dienomis.

Planuojama, kad birželio 5–8 d. vyksiančių renginių metu mieste įvairia produkcija lankytojus vilios apie šešios dešimtys prekybininkų, amatininkų bei paslaugų teikėjų.

Tikimasi, kad toks uostamiesčio politikų sprendimas ne tik leis mieste kurti šventinę nuotaiką, bet ir padės padidinti prekiautojų susidomėjimą.

Pagal Klaipėdos savivaldybės patvirtintą tvarką, už vieną prekybos dieną kiekvienam prekybininkui ar paslaugų teikėjui reikėtų atseikėti 7,20 euro.

Per vieną dieną savivaldybė neteks 432 eurų, o per tris šventės dienas negautų pinigų suma bus 1 296 eurai.

Tokiam minėtų renginių organizatorių siūlymui jau pritarė Ugdymo ir kultūros departamento bei Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus specialistai.

Galutinį žodį dėl šio siūlymo dar turės tarti savivaldybės taryba, tačiau tokia lengvata minėtiems verslininkams buvo teikta ir anksčiau. Tikėtina, kad tradicija nesikeis ir šiemet.