Tačiau naujausias to variantas įvyko Kazachstane prieš metus. 2022 metų sausio 2-ąją Mangystau regione prasidėjusios demonstracijos greitai išplito po visą Centrinės Azijos šalį į visus jos didžiuosius miestus. Pirminė priežastis buvo kylančios degalų kainos. Tačiau protestai augo ant dešimtmečius trukusio nepasitenkinimo. Jie suvienijo prodemokratinius ir antikorupcinius aktyvistus, naftos chemijos pramonės profesinių sąjungų narius ir žmones, pasipiktinusius skurdu ir prastomis viešosiomis paslaugomis. Tai nebuvo „spalvotoji revoliucija“, kokių matėme kitose buvusios sovietų imperijos dalyse: ji buvo platesnė, gilesnė ir ne tokia kryptinga, nes rėmėsi klestinčia šalies pilietine visuomene, kuri daugiausia veikia už oficialios politinės sistemos ribų. Nebuvo vieno lyderio.

Protestai buvo didžiulis sukrėtimas sustabarėjusiai Kazachstano politinei sistemai, kuri tris dešimtmečius pabrėžė, kad stabilumas yra ekonomikos augimo pagrindas. Neabejotinus pasiekimus šioje srityje temdo represijos ir nelygybė, o buvusio prezidento Nursultano Nazarbayevo šeimai priklauso didžioji dalis šalies valdžios ir turtų. „Shal, ket!“ (Seneli, išeik!) – toks buvo pagrindinis demonstrantų reikalavimas: kad tvarkos po 1991 metų architektas, nominaliai atsistatydinęs 2019-aisiais, visiškai pasitrauktų iš viešojo gyvenimo.

Valdžios institucijos, kurioms dabar vadovauja prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas, į tai atsakė pažadais dėl reformų ir praktinėmis represijomis. Motyvuojant protestų metu vykusiu plėšikavimu ir kitais neramumais, paskelbta nepaprastoji padėtis ir įsakyta saugumo pajėgoms šaudyti į „teroristus“ be įspėjimo. Žuvo mažiausiai 238 žmonės. Sulaikytieji buvo kankinami taip žiauriai, kaip iki tol Kazachstane nėra buvę. K.-J Tokayevas taip pat paprašė pagalbos iš išorės, prisidengdamas taikos palaikymo misija iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Kremliaus vadovaujamo posovietinio karinio aljanso.

Tačiau net ir sunkiausiai besiverčiantys ukrainiečiai turi tai, ko trūksta kazachams – laisvę.

Nuo to laiko Kazachstanas liko įšaldytas. Už dalyvavimą protestuose nuteista 1 000 žmonių. Prieš juos panaudotas smurtas nebuvo ištirtas. Kalbos apie politinę „demonopolizaciją“ ir ekonomines reformas pasirodė esančios tuščios. Prieš N. Nazarbayevo klano privilegijas imtasi tik simbolinių veiksmų. Birželį įvykęs konstitucinis referendumas buvo apsimestinis, lapkritį surengti prezidento rinkimai – taip pat, o šių metų birželį vyksiantys parlamento rinkimai vargu ar bus kitokie. Tikslas – suteikti režimui teisėtumo regimybę, o ne reformuoti šalį.

Kazachstano sprendimų priėmėjai supranta, kad jų padėtis yra pavojinga, nes šalis yra įsprausta tarp Rusijos ir Kinijos, todėl disidentų atžvilgiu vykdo abiem kaimynėms paslaugią politiką. Iš šalies pabėgęs Rusijos saugumo pareigūnas Michailas Žilinas ką tik buvo deportuotas atgal į Kremliaus gniaužtus. Etniniai kazachai, kurie bėga nuo Kinijos komunistų partijos valdymo, taip pat neranda prieglobsčio savo antrojoje tėvynėje.

Tačiau režimo užsienio politikoje pastebimi nedideli nepriklausomybės požymiai. Valdžia stiprina ryšius su Turkija. Gegužę J.-K. Tokayevas lankėsi Ankaroje, o spalį atsakomąjį vizitą surengė Recepas Tayyipas Erdoganas. Šį rudenį Kazachstane taip pat lankėsi du Europos Sąjungos lyderiai. Kazachstanas plėtoja nepriklausomus eksporto maršrutus per Kaspijos jūrą ir Kaukazą.

Įspūdingiausia, kad Kazachstano ambasada Kyjive pastatė „Nenugalimumo jurtą“ Ukrainos Bučos mieste, kuriame pernai buvo įvykdyti vieni iš didžiausių Rusijos karo nusikaltimų. Jurtoje vietiniai gyventojai gali pasinaudoti elektros energija, internetu, sušilti ir pavalgyti karšto maisto. Malonus gestas. Tačiau net ir sunkiausiai besiverčiantys ukrainiečiai turi tai, ko trūksta kazachams – laisvę. 

Sankcijos įvestos už vaidmenį sukeliant grėsmę Ukrainos saugumui.

ES Taryba išplatintame pareiškime nurodė, kad abu Janukovyčiai buvo įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, sudarytą „reaguojant į tebesitęsiančią nepateisinamą ir neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.

Nuo 2010 metų vasario iki 2014-ųjų vasario Ukrainos prezidento pareigas ėjęs V. Janukovyčius buvo nušalintas per provakarietišką Maidano revoliuciją. 

Reaguodama į savo politinio sąjungininko pralaimėjimą Rusija užėmė ir aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami separatistai perėmė rytinio Donbaso regiono kontrolę. Šįmet vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą. 

Kai kurios ES ir NATO valstybės narės pradėjo tiekti Kyjivui pažangią ginkluotę, kad padėtų jam gintis nuo Rusijos agresijos, o Briuselis priėmė virtinę sankcijų Maskvai paketų.

Pasak ES, šiuo metu Rusijoje gyvenantis 72 metų V. Janukovyčius vis dar prisideda prie veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei valstybės stabilumą ir saugumą.

ES oficialiajame leidinyje ketvirtadienį paskelbtame sankcijų dokumente V. Janukovyčius kaltinamas sąmokslu grįžti į valdžią Ukrainoje, jei per Rusijos invaziją būtų nuverstas prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak įvairių šaltinių, ponas Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, per kurią buvo siekiama pirmaisiais neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapais sugrąžinti jį į prezidento postą.

„Pasak įvairių šaltinių, ponas Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, per kurią buvo siekiama pirmaisiais neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapais sugrąžinti jį į prezidento postą“, – rašoma dokumente.

V. Janukovyčiaus sūnus Oleksandras sulaukė sankcijų dėl tos pačios priežasties, taip pat dėl „sandorių su separatistų grupėmis Ukrainos Donbaso regione“.

49 metų O. Janukovyčiui susikrauti turtus padėjo ryšiai jo tėvo prezidentavimo laikotarpiu, taip pat energetikos įmonės bei nekilnojamasis turtas Donecko ir Luhansko separatistų įkurtuose dariniuose Donbase. 

„Separatistų batalionas OPLOT (nuo 2015 metų vasario esantis sankcionuojamų subjektų sąraše) rūpinosi jo nekilnojamojo turto plėtros projektų vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje saugumu“, – sakoma sankcijų dokumente.

Abiem Janukovyčiams bus draudžiama atvykti į ES, taip pat bus įšaldytas visas Bendrijoje esantis jų turtas.

Šveicarijos valdančioji Federalinė taryba pareiškė teikianti paramą Ukrainai, nes bandydamas konfiskuoti lėšas Kyjivas susiduria su „tam tikrais sunkumais“. Šią procedūrą apsunkina karas.

Tačiau taryba patikino, kad šis žingsnis nesusijęs su šiais metais Rusijai įvestomis sankcijomis.

Šveicarijos vyriausybė nurodė, kad V. Janukovyčiaus bendražygio Jurijaus Ivanjuščenkos bei jo šeimos narių turtas Šveicarijoje buvo įšaldytas po Kremliui palankaus ukrainiečių prezidento nuvertimo 2014 metais.

Sprendimą dėl turto konfiskavimo turės priimti Šveicarijos federalinis teismas. Jei teismas leis konfiskuoti minėtas lėšas, jos bus sugrąžintos Ukrainai.

„ES ambasadoriai šiandien pratęsė sankcijas V. Janukovyčiui ir šešiems jo bendražygiams. Keturiems iš jų, įskaitant V. Janukovyčių ir jo sūnų, – šešiems mėnesiams, likusiems trims – įprastam 12 mėnesių laikotarpiui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė RFE/RL žurnalistas Rikardas Jozwiakas (Rikardas Jozviakas).

2014 metų kovą ES dėl neteisėto valstybės lėšų pasisavinimo įšaldė per masinius protestus nuversto V. Janukovyčiaus ir keliolikos buvusių aukšto rango pareigūnų turtą. Sankcijos kasmet peržiūrimos.

Iš pradžių sąraše buvo 18 asmenų. Daugelis jų užginčijo Bendrijos sprendimą Europos Teisingumo Teisme ir laimėjo bylas.

Praėjusių metų kovą Briuselis panaikino sankcijas Ukrainos ekspremjerui Serhijui Arbuzovui ir buvusiam švietimo ministrui Dmytro Tabačnykui.

Sąraše liko eksprezidentas V. Janukovyčius, jo sūnus Oleksandras, buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka, jo pavaduotojas Viktoras Ratušniakas, buvęs prokuroras Viktoras Pšonka ir jo sūnus Artemas, verslininkas Serhijus Kurčenka bei buvęs pajamų ir mokesčių ministras Oleksandras Klymenka.

Septyniems sąraše esantiems Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikų pareigūnams sankcijos pratęstos dar metams, iki 2022-ųjų kovo 6-osios, o vienam – iki rugsėjo 6-osios. Sprendimas paskelbtas oficialiajame ES leidinyje.

Sąraše liko pats eksprezidentas V. Janukovyčius, jo sūnus Oleksandras, buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka, jo pavaduotojas Viktoras Ratušniakas, buvęs prokuroras Viktoras Pšonka ir jo sūnus Artemas, verslininkas Serhijus Kurčenka ir buvęs pajamų ir mokesčių ministras Oleksandras Klymenka.

ES Taryba sprendimą pratęsti sankcijas priėmė ketvirtadienį.

2014 metų pradžioje kilus masiniams protestams prieš promaskvietišką Ukrainos vyriausybę ir paaštrėjus krizei šalyje, ES įvedė sankcijas pagrindiniams tuometinio prezidento V. Janukovyčiaus, kuris, kaip daugelis manė, apšvarino valstybės iždą, šalininkams. Šios sankcijos yra kasmet peržiūrimos.

Iš pradžių sąraše buvo 18 asmenų, bet daugelis šių veikėjų ne kartą užginčijo ES sprendimą ir bloko teismas jau paskelbė virtinę jiems palankių nutarčių.

Pradėtas statyti biurų pastatas „Core“ ir jau pastatytas verslo centras „Link“ oficialiai susiję ir yra vystomi bendrovės „Baltijos gildija“, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, iš tiesų pinigai į stambius sostinės projektus per „ofšorus“ plaukia iš gilių Ukrainos elito kišenių.

Straipsnyje rašoma, kad už milijoninių pervedimų, susijusių su „Link“ ir „Core“ verslo centrais, stovi Kipre įsteigta įmonė „Koksi Holding Ltd“, o jos savininkės ryšiai veda į Ukrainos elitą. Plėtojant verslo centrus tai pat dalyvauja ir kitas ukrainietis, kurio šeimos nariai iki šiol Ukrainoje žinomi kaip artimi V. Janukovyčiaus patikėtiniai, o politinė karjera juos sieja su prokremliškiausiomis Ukrainos jėgomis, teigiama publikacijoje. 

Priimdamas šį sprendimą teismas iš dalies patenkino V. Janukovyčiaus advokatų prašymą. Posėdis buvo transliuojamas platformoje „YouTube“.

„V. Janukovyčiaus gynėjų... apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Pečersko teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 metų gegužės 12 dienos nutarimą, patenkinantį tyrėjų prašymą ir skiriantį kardomąją arešto priemonę,.. paskirti naują bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme“, – sakoma teismo nutartyje.

Kijevo Pečersko rajono teismas gegužės 12 dieną nusprendė už akių skirti areštą buvusiam Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui Maidano byloje dėl masinių žudynių organizavimo.

„Janukovyčiui skirti kardomąją ikiteisminio kalinimo priemonę iki 2020 metų liepos 10 dienos“, – sakoma ankstesniame teismo sprendime.

Pečersko rajono teismas anksčiau jau kartą buvo nusprendęs suimti V. Janukovyčių už akių. 2020 metų gegužės 4 dieną teismas skyrė V. Jankovyčiui kardomąją kalinimo priemonę valdžios uzurpavimo byloje, tenkindamas Generalinės prokuratūros prašymą.

Pasak Generalinės prokuratūros, V. Janukovičiui už akių skirtas areštas leidžia pradėti jo ekstradicijos procedūrą ir prašyti leisti pradėti specialų tyrimą.

Anot pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Janukovyčius, bendrininkaudamas su D. Salamatinu ir P. Lebedevu, nuo 2012 iki 2014 metų įvykdė valstybės išdavystę. Tai buvo veiksmai, nukreipti prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, kuriais buvo siekiama sužlugdyti šalies gynybinius pajėgumus, padėti Rusijos kenkėjiškai veiklai prieš Ukrainą.

„Įtariamieji nuo 2012 iki 2014 metų vykdė tikslinį Ukrainos gynybos pajėgumų sumažinimą per vadinamąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reformą, kurios esmė buvo kariuomenės sumažinimas, dalies karinių dalinių išformavimas, jų dislokavimo vietų pakeitimas. Tokie veiksmai vyko ir Krymo autonominės respublikos teritorijoje, kuri vėliau buvo aneksuota Rusijos“, – teigiama pranešime.

Įrodžius šią kaltę, įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 12 iki 15 metų su turto konfiskavimu.

Krymo pusiasalio aneksiją Maskva įvykdė 2014 metais, netrukus po to, kai per Maidano revoliuciją Kijeve buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius, kuris dabar su dalimi savo bendražygių slepiasi Rusijoje.

„Rugsėjo 24 dienos teismo sprendime sakoma, kad jis (Teismas) panaikina 2018 metų kovo 5 dienos Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų V. Janukovyčiui pratęsimo iki 2019 metų kovo mėnesio“, – rašoma leidinyje.

Anksčiau antradienį V. Janukovyčiaus sūnaus Oleksandro atstovas spaudai Jurijus Kirasyras savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atšaukė sankcijas, taikytas buvusiam Ukrainos prezidentui 2018-2019 metais.

„Europos teismo 2019 metų rugsėjo 24 dienos sprendimas dėl 2018-2019 metų sankcijų buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui atšaukimo patvirtina, kad ES jas įvedė neteisėtai ir neturėdama tam pagrindo, ir suteikia svarią priežastį kuo greičiau jas visiškai panaikinti ir reabilituoti V. Janukovyčių kaip nepagrįstai nukentėjusį nuo politinio persekiojimo tiek Ukrainoje, tiek Europos Sąjungoje“, – parašė J. Kirasyras.

2014 metų kovą ES ėmėsi sankcijų prieš 18 buvusių aukšto rango Ukrainos pareigūnų – įšaldė šių asmenų turtą. Vėliau šios sankcijos kasmet buvo pratęsiamos, nors ilgainiui iš sankcijų sąrašo buvo išbraukti šeši pareigūnai.

2018-ųjų kovą ES Taryba metams pratęsė sprendimą įšaldyti sąskaitas 13 asmenų, kaip nurodoma, atsakingų už neteisėtą Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą ar piktnaudžiavimą įgaliojimais, dėl ko padaryta nuostolių Ukrainos valstybei.

Šių metų kovą Briuselyje ES Taryba pratęsė sankcijas 12 asmenų dar metams – iki 2020 metų kovo 6 dienos.

Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs skundus, kuriuos be V. Janukovyčiaus ir jo sūnaus pateikė keli aukšto rango pareigūnai, tarp jų – buvęs finansų ministras Oleksandras Klymenka, ekspremjeras Serhijus Arbūzovas, buvęs generalinis prokuroras Viktoras Pšonka ir jo sūnus Artiomas Pšonka, taip pat buvęs prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas.

Teismo išplatintame pranešime pabrėžiama, kad 2014 metais buvo pirmą kartą buvo įšaldytas visų šių asmenų turtas ES teritorijoje, nes tėvynėje jiems buvo iškelta kaltinimų dėl korupcijos.

„Sprendimas įšaldyti šių asmenų turtą kelis kartus buvo pratęsiamas vieneriais metais, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos valdžia traukė juos baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą valstybinių lėšų ir turto pasisavinimą“, – nurodoma pranešime.

„Remiantis šiandien priimtu sprendimu, Generalinis Teismas palaiko šių ukrainiečių veiksmus ir atšaukia jiems taikytas ribojamosios priemonės“, – konstatavo teismas.

Teisėjai suabejojo, ar Ukrainos teisėsaugos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas buvo priimtas „nepažeidžiant teisės į gynybą“.

Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos generalinio prokuroro atstovė Larisa Sarhan pabrėžė, kad bet koks ES teismo sprendimas „nepadarys jokio poveikio minėtų asmenų atžvilgiu vykdomiems tyrimams".

Kovą ES teismas buvo pratęsęs sankcijas V. Janukovyčiui ir 11 jo bendražygių dar vieneriems metams.

Vėliau ukrainiečių prokurorai informavo, kad varžomosios priemonės buvo atšauktos A. Kliujevui.