Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad Xi Jinpingas „atvyko į Budapeštą specialiu lėktuvu ir pradėjo valstybinį vizitą Vengrijos prezidento Tamaso Sulioko ir ministro pirmininko Viktoro Orbano kvietimu“. Trijų dienų Xi Jinpingo vizitas Vengrijoje surengtas minint 75-erių metų abiejų šalių diplomatinių santykių sukaktį. Trečiadienio vakarą ministras pirmininkas V. Orbanas surengė svečiui valstybinę vakarienę.

Kelionę po Europą Xi Jinpingas pradėjo Prancūzijoje, vizitas buvo nuoširdus, tačiau išryškino įtampą tarp Pekino ir Europos Sąjungos (ES) dėl karo Ukrainoje ir pasaulinės prekybos. Anksčiau trečiadienį Kinijos lyderis baigė vizitą Serbijoje, ši šalis, kaip ir Vengrija, palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir Kinija.

Vengrija yra vienintelė ES narė, dalyvaujanti Kinijos „Diržo ir kelio“ infrastruktūros ir investicijų iniciatyvoje. V. Orbanas palaiko draugiškus santykius su Pekinu, kad sukurtų sau atsvarą Europos Sąjungoje, kurioje jis dažnai yra izoliuotas. Neretai su Briuseliu nesutariantis V. Orbanas, 2010 m. grįžęs į valdžią pasisako už „atsivėrimo Rytams“ užsienio politiką ir siekia glaudesnių ekonominių ryšių su Kinija, Rusija ir kitomis Azijos šalimis.

Kinija tiesia maždaug 350 kilometrų ilgio geležinkelio jungtį tarp Vengrijos ir Serbijos sostinių Budapešto ir Belgrado. Vengrijoje Kinija taip pat stato dideles gamyklas elektromobilių ir su jais susijusių akumuliatorių gamybai.

Prieš atvykdamas į Budapeštą Vengrijos vyriausybę palaikančiame dienraštyje „Magyar Nemzet“ Xi Jinpingas gyrė „ilgalaikę draugystę“ su Vengrija, jo žodžiais, „švelnią ir turtingą it Tokajaus vynas“, jis turėjo omenyje garsų Vengrijos vynuogynų regioną. „Kartu išgyvenome sunkumus ir kartu nepaisėme galios politikos nestabilios tarptautinės padėties sąlygomis, – parašė jis. – Mūsų dvišaliai santykiai yra geriausi per istoriją, leidžiamės į auksinę kelionę (...) Naujoje kelionėje į naują erą Kinija tikisi glaudaus bendradarbiavimo su mūsų draugais vengrais“.

Pasak Vengrijos vyriausybės, tikimasi, kad abi šalys pasirašys mažiausiai 16 sutarčių, paskatinsiančių bendradarbiavimą geležinkelių ir kelių infrastruktūros, branduolinės energetikos ir automobilių pramonės srityse.

Pasak ekspertų, Vengrijoje Xi Jinpingas galės „išvengti sunkių pokalbių ir nepatogių klausimų“, o tokiomis investicijomis, kokių sulauks 9,6 mln. gyventojų turinti šalis, „būtų džiaugiamasi net ir Vakarų Europoje“. Vengrija garantuoja Xi Jinpingui diplomatinę pergalę, taip parodomi jo šilti santykiai su ES nare, atvira Kinijos investicijoms. Taigi, pasak ekspertų, Xi Jinpingo žinutė Europai – štai kaip Kinija norėtų, kad Europa su ja elgtųsi.

Iš Vengrijos Kinijos lyderis turėtų išvykti penktadienio popietę.

D. Trumpas pasveikino T. Aso dangoraižyje „Trump Tower“, viename iš nekilnojamojo turto magnato būstų Niujorke. Šiame mieste D. Trumpas dabar teisiamas dėl kaltinimų verslo dokumentų klastojimu, kad nuslėptų romaną su filmų suaugusiesiems žvaigžde.

„Jis yra labai gerbiamas žmogus Japonijoje ir užsienyje, žmogus, kuris man patinka ir kurį pažįstu“, – susitikimo pradžioje apie T. Aso sakė D. Trumpas, jo padėjėjai paskelbė vaizdo įrašą socialinėje žiniasklaidoje. D. Trumpas pridūrė, kad jiedu patinka vienas kitam ir kalbėsis „apie Japoniją ir Jungtines Valstijas bei daug kitų dalykų“.

Kai nedalyvauja teisme, D. Trumpas kalbasi su užsienio pareigūnais ir kritikuoja 2020 m. jį nurungusio prezidento Joe Bideno politiką. Pastarosiomis savaitėmis greičiausiai būsimas respublikonų kandidatas į JAV prezidentus susitiko su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu, Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.

Artimas nužudyto buvusio ministro pirmininko Shinzo Abe sąjungininkas T. Aso vis dar laikomas Japonijos valdančiosios Liberalų demokratų partijos sunkiasvoriu. Būdamas JAV prezidentu, D. Trumpas žaidė golfą su Sh. Abe, tuo metu vadino jį „geru draugu“.

Antradienį D. Trumpas tiesiogiai neminėjo savo susitikimo su T. Aso, bet piktai reagavo į jenos ir dolerio kursą – dolerio kursas Japonijos valiutos atžvilgiu neseniai pasiekė aukščiausią per 34 metus lygį. „Kvailiems žmonėms tai skamba gerai, bet tai nelaimė mūsų gamintojams ir kitiems“, – sakė jis socialiniame tinkle „Truth Social“.

Japonijos vyriausybė trečiadienį nesureikšmino jųdviejų susitikimo, vyriausybės atstovas spaudai Yoshimasa Hayashi sakė, kad tai buvo susitikimas su „vienu iš įstatymų leidėjų“, ir pareiškė nekomentuosiąs „veiklos, kurioje vyriausybė nedalyvauja“. Paklaustas, ar su D. Trumpu galėtų susitikti Japonijos ministrų kabineto narys, atstovas atsakė, kad „šiuo metu“ tokių planų nėra.

Šį mėnesį Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida Vašingtone susitiko su J. Bidenu. Abu lyderiai paskelbė apie planus pertvarkyti JAV karinę vadovybę Japonijoje, kad JAV ir Japonijos pajėgos būtų lankstesnės grėsmių, tokių kaip Kinijos invazija į Taivaną, atveju.

Japonija, ilgai buvusi pacifistinė, padvigubino karines išlaidas ir vykdo 2022 m. paskelbtą saugumo pertvarką, apimančią ir atsakomųjų smūgių pajėgumų įsigijimą. Trečiadienį Y. Hayashi buvo paklaustas apie susirūpinimą, kad D. Trumpui lapkritį laimėjus rinkimus Japonijos ir JAV aljansas galėtų būti supurtytas. Jis atsakė, kad „stiprų“ aljansą plačiai remia abi JAV partijos.

Protestą prieš V. Orbano vyriausybę sušaukė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), Vengrijos politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad apie 100 tūkst. žmonių susirinko priešais Vengrijos parlamentą su šalies vėliavomis ir transparantais „Vengrai, kilkite!“.

„Žingsnis po žingsnio atsiimsime savo šalį ir plyta po plytos pastatysime suverenią, modernią Vengriją“, – džiūgaujančiai miniai pasakė P. Magyaras.

Pasak jo, jis netrukus paskelbs apie naują politinę partiją, birželį dalyvausiančią Europos Parlamento ir Vengrijos vietos valdžios rinkimuose.

Dėl minėto skandalo J. Varga buvo priversta pasitraukti iš viešojo gyvenimo, o 43 metų P. Magyaras iškilo kaip didelis V. Orbano kritikas.

Praėjusį mėnesį P. Magyaras paskelbė įrašą, galimai įrodantį svarbaus ministro korupciją, ir paragino atsistatydinti vyriausiąjį prokurorą.

„Magyaro iniciatyvą reikia paremti, nes [...] su dabartine opozicija beviltiška kovoti su Orbanu“, – AFP sakė 49 metų virėjas Leo Szabo (Leo Sabas). Jis pridūrė balsuosiantis už būsimą P. Magyaro partiją.

36 metų sporto trenerė Tamara, nesutikusi nurodyti savo pavardės, sakė, kad yra nusiteikusi skeptiškai, bet atėjo į protestą, nes „kažką reikia daryti“.

20-metis studentas Peteris Nagy (Pėteris Nadis) sakė norintis suteikti P. Magyarui šansą, nes vengrai „neturi, ką prarasti“.

Kaip rodo viena neseniai atlikta apklausa, P. Magyaro partija 9,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kur visuotiniai rinkimai turi vykti 2026-aisiais, galėtų gauti 11–15 proc. balsų.

V. Orbanas susiduria su didžiausia politine krize per 14 savo darbo premjero poste metų. Ji kilo vasarį paaiškėjus, kad vienas vaiko lytinio išnaudojimo byloje nuteistas vyras gavo prezidento malonę ir buvo paleistas iš kalėjimo.

V. Orbanas, kuris pirmą kartą premjero poste dirbo 1998–2002 metais, 2010-aisiais sugrįžęs į šį postą ėmėsi riboti spaudos laisvę ir kitaip stiprinti savo pozicijas, dažnai konfliktuodamas su Briuseliu teisinės valstybės klausimais.

Jis taip pat konfliktavo su kitomis Europos Sąjungos bei NATO narėmis dėl savo ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, palaikomų net po Maskvos invazijos į Ukrainą.

V. Orbanas keliems mėnesiams užlaikė ES paramos Ukrainai paketą, kol galiausiai vasarį atšaukė savo veto.

Antras skandalas

Pirmoji po ilgos pertraukos masinė protesto akcija įvyko dar vasario viduryje, kai Budapešto centre susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių piktinosi prezidentės Katalinos Novak sprendimu suteikti malonę su vaikų seksualinio išnaudojimo byla susijusiam asmeniui.

Dėl šio skandalo iš postų pasitraukė K. Novak ir keli aukšti valdžios atstovai, tarp jų – teisingumo ministrė Judit Varga, V. Orbano patarėjas, kalvinistų vyskupas Zoltanas Balogas. Istorijas, nors ir netiesiogiai, kirto ir paties V. Orbano reputacijai. Tačiau, nespėjus atslūgti pirmajam skandalui, driokstelėjo naujas.

P. Magyaras paviešino slapta įrašytą pokalbį su buvusia žmona, leidžiantį manyti, kad V. Orbano aplinkos žmonės mėgino daryti įtaką garsiai korupcijos bylai, kurią nuo 2022 m. tiria prokuratūra. Teisingumo ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo J. Varga, valstybės sekretorius Pálas Völneris įtariamas ėmęs kyšių (apie 200 tūkst. eurų) iš Vengrijos teismo antstolių rūmų pirmininko György Schadloso.

Išdavė buvusią žmoną

J. Varga laikoma artima politine V. Orbano sąjungininke. Ji buvo teisingumo ministrė iki 2023 m. birželio, o atsistatydinusi ketina su partijos „Fidesz“ sąrašu dalyvauti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Pernai sausį kalbėdama su sutuoktiniu tuometė ministrė pasakojo, kad artimas V. Orbano patikėtinis, už ryšius su visuomene ir slaptosiomis tarnybomis atsakingas kabineto vadovas Antalas Rogánas liepė ištrinti dalį minėtos korupcijos bylos kaltinamojo akto.

„Jie pasiūlė prokuratūrai, ką reikia ištrinti, ir jie to laikėsi“, – apie A. Rogáno spaudimą tyrimui pasakojo J. Varga. Į P. Magyaro klausimą, ar prokuratūra yra nepriklausoma, ji atsakė teigiamai, tačiau nurodė išlygą: nepriklausomas nesąs Péteris Poltas, vyriausiojo prokuroro pareigas nuo 2010 m. einantis V. Orbanui artimas žmogus.

Į P. Magyaro klausimą, kodėl nebuvo išgelbėtas G. Schadlas, žmona atsakė: todėl, kad apie tai jau buvo sužinojusi žiniasklaida.

Slapta nuo tuometės sutuoktinės įrašytą beveik 2 minučių trukmės jųdviejų pokalbį P. Magyaras pateikė Generalinei prokuratūrai ir paviešino internete. Paskelbus pokalbį, J. Varga apkaltino buvusį vyrą išprovokavus kompromituojančių pareiškimų, papylė jam asmeninių kaltinimų dėl smurto, kurį patyrė per šešiolika santuokos metų. „P. Magyaras slapta įrašinėjo savo partnerę, t. y. mane, mūsų bendruose namuose, kad pasiektų savo politinių tikslų. Juo negalima pasitikėti“, – žiniasklaida citavo J. Varga.

Kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai.

Nevienareikšmė padėtis

Kovo 27-ąją tūkstančius žmonių Budapešto centre subūręs P. Magyaras reikalavo V. Orbano atsistatydinimo. „Neleisime nuslėpti didžiausio per pastaruosius 30 metų teisinio ir politinio skandalo“, – sakė jis, ragindamas atsistatydinti ir vyriausiąjį prokurorą P. Poltą.

Ar P. Magyaras sugebės išnaudoti šį skandalą ir tapti stipriu valdžios oponentu, kol kas neaišku. Viena vertus, per keturiolika metų be pertraukos trunkančią karjerą premjero poste V. Orbanas yra sukūręs stiprų galios ir įtakos tinklą, kurio suardyti niekaip nepajėgia opozicija, metai iš metų parlamento rinkimuose patirianti nesėkmes. Be to, žvelgdami į 2024-uosius ekonomistai mato ekonomikos atsigavimo ženklų – pernai sausį infliacija siekė net 25 proc., o šiemet ji – vos 4 proc.

Protesto akcijos taip pat vyko opozicijos tvirtovėje – Budapešte, kurio meras yra V. Orbanui oponuojančios partijos atstovas. Tuo tarpu premjero politinė bazė – konservatyviai nusiteikę provincijos gyventojai, tikintys premjero pasakojimais apie juos sunaikinti siekiantį prakeiktąjį George’ą Sorosą.

Antra vertus, Vengrijos visuomenėje esama nepasitenkinimo V. Orbanu, jo santykiais su partneriais ES, atskalūniška pozicija Maskvos atžvilgiu. P. Magyaras – pažįstamas veidas. Žiniasklaida cituoja apklausą, kurios metu 13 proc. apie P. Magyarą girdėjusių respondentų teigė balsuosią už jį. Pirmasis interviu su juo „YouTube“ kanale „Partizán“ nuo vasario vidurio buvo peržiūrėtas 2,4 mln. kartų.

Ne naujokas jis ir sprendžiant aukščiausios politikos klausimus. Būdamas diplomuotas teisininkas, P. Magyaras dirbo tarptautinėse korporacijose, premjero kabinete, valstybei priklaususiose bendrovėse, iš kurių pasitraukė metų pradžioje. Galima net sakyti, kad politika – jo genų dalis: P. Magyaro močiutės brolis – buvęs prezidentas Ferencas Mádlas, jo senelis ir motina ėjo aukštas pareigas teismų sistemoje.

Alternatyva V. Orbanui?

Kad „Fidesz“ stovykloje P. Magyaras, sakantis, kad turi ir daugiau pokalbių su Vyriausybės pareigūnais įrašų, laikomas pavojingu, leidžia manyti provyriausybinių visuomenės veikėjų reakcija.

V. Orbano mėgstamiausias komentatorius Zsoltas Bayeris aktyvistą pavadino narcizu psichopatu, G. Gulyás skandalingojo pokalbio vertę sumenkino pareikšdamas, esą kilo daug triukšmo dėl nieko: „Buitinis ginčas su patyčias patiriančia žmona neturi nieko bendra su viešuoju gyvenimu.“ Vyriausybės atstovai P. Magyarą lygina su ekonomistu Péteriu Márki-Zay, kuris nesėkmingai vadovavo opozicinių partijų aljansui 2022 m. rinkimuose.

Kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai. Būdamas 43-erių, jis gali drąsiai akcentuoti savo amžių, patirtį ir sakyti, kad yra tobulas valdžios atsinaujinimo garantas. Ar šie argumentai įtikins tėvynainius, P. Magyaras galės įvertinti jau šiandien, kai turi įvykti nauja jo inicijuojama protesto akcija.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V. Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.

Socialiniame tinkle „X“ Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas) pareiškė, kad premjeras pasveikino V. Putiną, „pažymėdamas, kad abipuse pagarba grindžiamas Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas leidžia rengti svarbias diskusijas net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis“.

V. Putinas sutriuškino kitus tris oponentus, kurių kiekvienas gavo nedidelį procentą balsų.

Nors nė vienas jų realios opozicijos V. Putinui nepasiūlė, anot E. Pamfilovos, balsavimas buvo sąžiningas ir konkurencingas.

V. Orbanas savo sveikinime Rusijos prezidentui taip pat nurodė, kad Vengrija yra pasirengusi „intensyvinti bendradarbiavimą sektoriuose, kurių neriboja tarptautinė teisė“.

Be to, Vengrijos premjeras siekia sušvelninti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą ir ne kartą kritikavo Briuselio politiką Maskvos atžvilgiu.

V. Orbanas yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Pastaraisiais metais abiejų NATO sąjungininkių santykiai yra atšalę. Jungtinės Valstijos dažnai kritikuoja Vengriją dėl jos glaudžių santykių su Rusija, dėl to, kad ji stabdė Švedijos stojimo į NATO procesą, ir dėl atsitraukimo nuo demokratijos.

Penktadienį J. Bidenas savo rinkiminės kampanijos renginyje sakė, kad V. Orbanas „atvirai pareiškė, jog nemano, kad demokratija veikia, ir siekia diktatūros“.

Tą pačią dieną JAV eksprezidentas ir respublikonų lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) priėmė Vengrijos lyderį savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“.

Vengrija dėl šio J. Bideno komentaro iškvietė JAV ambasadorių.

Mes neprivalome toleruoti tokio melo iš bet kieno pusės, net jei tas asmuo yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.

„Mes neprivalome toleruoti tokio melo iš bet kieno pusės, net jei tas asmuo yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas“, – spaudos konferencijoje sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Paprašėme ambasadoriaus parodyti mums citatą, nurodant vietą ir datą, kur premjeras pasakė tai, ką jam priskyrė Jungtinių Valstijų prezidentas. Akivaizdu, kad toks pareiškimas nebuvo padarytas, todėl negalėjome gauti jokio esminio atsakymo“, – pridūrė jis.

JAV ambasada Budapešte patvirtino, kad ambasadorius Davidas Pressmanas (Deividas Presmanas) antradienį buvo iškviestas į skubų susitikimą Užsienio reikalų ministerijoje.

„Ambasadorius Pressmanas visada džiaugiasi galimybe aptarti Vengrijos demokratijos būklę su mūsų sąjungininke“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsakė ambasada.

2014 metais pasakytoje kalboje V. Orbanas nurodė, kad kuria „neliberalią valstybę“, ir tvirtino, jog liberalios demokratijos „artimiausią dešimtmetį tikriausiai nesugebės išlaikyti pasaulinio konkurencingumo“.

Jis yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Penktadienį vengrų premjeras nuvyko į Floridą susitikti su savo, kaip teigė, geru draugu D. Trumpu. V. Orbanas ne kartą išreiškė viltį, kad respublikonas grįš į valdžią Jungtinėse Valstijose.

V. Orbanas – vienintelis Europos Sąjungos lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis ryšius su Kremliumi – penktadienį buvo nuvykęs į Floridą susitikti su, jo žodžiais, savo geru draugu D. Trumpu. Vengrų premjeras ne kartą reiškė viltį, kad respublikonas D. Trumpas po rudenį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų sugrįš į valdžią.

Vėlai sekmadienį pasakodamas apie savo vizitą visuomeniniam transliuotojui M1, V. Orbanas sakė, kad su D. Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ kalbėjosi apie karą Ukrainoje.

„Jo labai aiški vizija ir su ja sunku nesutikti. Jis sako štai ką: visų pirma jis neduos nė skatiko Ukrainos ir Rusijos kare, – kalbėjo V. Orbanas. – Štai kodėl karas baigsis – nes akivaizdu, kad Ukraina pati negali išsilaikyti [...]. Jei amerikiečiai neduos pinigų, vieni europiečiai negalės finansuoti šio karo. O tada karas baigsis.“

D. Trumpo komanda, su kuria susisiekė naujienų agentūra AFP, šio pareiškimo nekomentavo.

Eksprezidentas kol kas taip pat nėra pakomentavęs, apie ką kalbėjo su V. Orbanu.

V. Orbanas supykdė kitus ES lyderius, rugsėjį susitikdamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Anksčiau vengrų premjeras yra reiškęs nepritarimą Vakarų sankcijoms Maskvai.

V. Orbanas M1 taip pat sakė, kad D. Trumpas turi „gan detalius planus dėl to, kaip užbaigti šį karą“, bet atsisakė paaiškinti plačiau.

V. Orbanas nuolat ragina tuojau pat nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas, ir teigia, kad D. Trumpas, kuris anksčiau yra išreiškęs susižavėjimą V. Putinu, turi geriausias galimybes surasti kelią iš šio konflikto.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį kritikavo varžovą rinkimuose D. Trumpą dėl susitikimo su V. Orbanu ir sakė, kad vengrų premjeras ieško diktatūros.

Prezidentaujant D. Trumpui, Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje buvo taika, ir šių karų šiandien nebūtų, jei D. Trumpas būtų JAV prezidentas, tęsė V. Orbanas. D. Trumpas, anot jo, „reikalavo pagarbos pasaulyje ir taip sudarė sąlygas taikai“.

D. Trumpas ir V. Orbanas reguliariai viešai giria vienas kitą. V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies vadovas, kuris dar prieš D. Trumpo išrinkimą prezidentu 2016 m. atvirai reiškė paramą respublikonui. Abu dešinieji populistai politiškai turi daug bendro.

V. Orbanas palaiko gerus ryšius ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

D. Trumpas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose sieks grįžti į Baltuosius rūmus.

V. Orbanas ne kartą išreiškė viltį, kad D. Trumpas sugrįš į valdžią, tvirtindamas, kad tai pagerins dvišalius santykius ir sustiprins saugumą Europoje, priešingai nei dauguma jo ES kolegų, kurie baiminasi visiškai priešingų dalykų.

„Tai visai ne avantiūra, o vienintelis protingas požiūris Vengrijai yra tikėtis prezidento D. Trumpo sugrįžimo“, – sakė jis anksčiau šią savaitę sakydamas kalbą Vengrijos prekybos ir pramonės rūmuose.

Vengrijos nacionalistas premjeras buvo vienintelis ES lyderis, kuris per 2016 metų JAV prezidento rinkimus palaikė nekilnojamojo turto magnato kampaniją, vėliau statė už jo perrinkimą 2020-aisiais ir nuo to laiko viešai žarstė jam pagyras.

D. Trumpas per naujausias savo kampanijos kalbas gyrė V. Orbaną kaip „stiprų lyderį“, nors kartą klaidingai pavadino jį „Turkijos lyderiu“.

JAV žiniasklaidai pranešus apie būsimą abiejų politikų susitikimą, Vengrija patvirtino, kad jis įvyks penktadienį.

Nors tiksli dienotvarkė nežinoma, susitikimu prabangioje D. Trumpo rezidencijoje Mar-a-Lage siekiama „toliau stiprinti Vengrijos ir Jungtinių Valstijų diplomatinius ir strateginius ryšius“, socialiniame tinkle „X“ rašė vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

Diskusijose, kaip tikimasi, svarbią vietą turėtų užimti Ukraina, kadangi abu politikai nepritaria karinės pagalbos siuntimui siekiant padėti karo nualintai šaliai apsiginti nuo tebesitęsiančio Rusijos puolimo.

Vengrija yra vienintelė ES narė, išlaikiusi glaudžius ryšius su Kremliumi po Rusijos invazijos į Ukrainą.

V. Orbanas nuolat pasisako už neatidėliotinas paliaubas ir taikos derybas, tvirtindamas, kad buvęs JAV prezidentas yra geriausiai pasirengęs rasti išeitį iš konflikto.

Atšalę santykiai

Nėra žinoma, kad V. Orbanas būtų planavęs derybas su kokiais nors dabartinės JAV vyriausybės pareigūnais, nes nuo Joe Bideno inauguracijos 2021 metais abiejų šalių santykiai yra atšalę.

Tai visai ne avantiūra, o vienintelis protingas požiūris Vengrijai yra tikėtis prezidento D. Trumpo sugrįžimo.

JAV dažnai kritikuodavo Vengrijos vyriausybę dėl šios glaudžių santykių su Rusija, Švedijos kandidatūros į NATO stabdymo ir atsitraukimo nuo demokratijos.

Vašingtonas taip pat nutraukė dvišalę mokesčių sutartį ir atšaukė bevizio režimo programą.

Tuo tarpu V. Orbanas praėjusiais metais J. Bideno administraciją pavadino viena iš savo priešininkių, teigiama provyriausybinio dienraščio „Magyar Nemzet“ pranešime.

Rugpjūtį duodamas interviu konservatyvios televizijos komentatoriui Tuckeriui Carlsonui, Vengrijos lyderis, panašu, pritarė prielaidai, esą JAV mokesčių mokėtojų pinigais buvo finansuojama 2022 metų šešių partijų opozicijos aljanso rinkimų kampanija, kuria buvo siekiama jį nušalinti.

Daugelio Vakarų kolegų nemėgstamas V. Orbanas, kaip manoma, puoselėja ryšius su daugeliu garsių dešiniųjų politikų, tikėdamasis jų galimo proveržio rinkimuose.

Šį balandį Budapešte jau trečius metus iš eilės vyks su JAV respublikonų partija siejamos Konservatyvios politinių veiksmų konferencijos (CPAC) renginys.

Pastaruosius dvejus metus D. Trumpas siuntė trumpus iš anksto įrašytus vaizdo įrašus, kuriais sveikino susitikimo dalyvius.

Pernai vykusiame CPAC renginyje Vengrijoje V. Orbanas pasmerkė „Vakarų liberalų“ skleidžiamą „progresyvųjį virusą“ ir pasigyrė, kad savo šalyje tam turi „serumo“.

Atrodytų, galima lengviau atsikvėpti: užsispyrėlis sutramdytas. Viktoras Orbanas, neleidęs savo sąjungininkams ES ir NATO operatyviai reaguoti į aktualijas, pasirodė esąs labai atkaklus, tačiau silpnas šantažuotojas.

Mainais už tai, kad Kyjivas būtų pakviestas derėtis dėl narystės ES, Vengrija atgavo įšaldytus milijardus ES paramos. Iš aukštosios diplomatijos viražais stebinančios Italijos premjerės Giorgia'os Maloni V. Orbanas iškaulijo pažadą įsileisti jo „Fidesz“ į Europos reformatorių ir konservatorių partiją, kuriai ji pirmininkauja. Švedus, atmetusius V. Orbano pasiūlymą derėtis, jis vis tiek privertė atvykti su reveransu ir pažadu parduoti vengrams naikintuvų „Grippen“.

Atrodo, aljanso lyderių bendruomenėje, dažnai labiau primenančioje vaikų darželį nei solidžių politikų klubą, labai laukiama dienos, kai Viktoras pradės eiti į mokyklą. Tik kol kas maža ženklų, kad panašiai galvotų ir Vengrijos rinkėjai. Realesnė atrodo naujų V. Orbano visai nejuokingų išdaigų perspektyva – pavojingas suartėjimas su Kinija.

Jei Budapeštas sudarytų saugumo paktą, apie kurį viešai prabilta per sausį vykusį Kinijos viešojo saugumo ministro vizitą į Budapeštą, būtų stiprinami ne tik ekonominiai saitai, bet ir ryšiai teisėsaugos ir saugumo srityse. Oficialioje Pekino retorikoje minimas siekis bendradarbiauti kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu srityse – ne tik gerokai pasenusi XXI a. pradžią, o ne šiandienos realijas atitinkanti formuluotė. Tai ir labai aiškus Kinijos pasiūlymas Vengrijai tapti trečiąja Pekino akimi. Tiesa, tokiu atveju V. Orbanas rizikuotų tapti jau ne vien smulkiakalibrių europiečių, bet sunkiasvorių partnerių iš JAV galvos skausmu. Jų, kaip žinia, nepašantažuosi.