Klaipėdietis jūrų kapitonas tapo vienos didesnių tanklaivių laivybos kompanijos laivyno personalo atstovu. Dabar jis kaip darbdavio atstovas gali sudaryti sąlygas įsidarbinti laivuose ir jūrininkams iš Lietuvos.

Keičia įgulas

Vos prieš pusmetį jūrų kapitonas Viktoras Pozonkevičius pranešė apie savo reisą specialiosios paskirties laivu "Vectis Falcon", kuris gabeno sunkiasvorius nestandartinius krovinius.

Dabar V.Pozonkevičius jau tapo Kipre, Limasolyje, esančios tanklaivių laivybos kompanijos "Interorient" laivyno personalo superintendantu.

"20 metų plaukiojau į jūrą, nuo 2005 metų – jūrų kapitonu. Nudžiugau gavęs kompanijos "Interorient" pasiūlymą. Sėkmingai praėjau jų patikrinimą, psichologinį testą", – pasakojo V.Pozonkevičius.

Kompanija patikėjo jam vieną sudėtingesnių funkcijų – vykdyti laivų įgulų keitimus. Patikrinęs kandidatų atitikimą dirbti kompanijos laivuose jis tvirtina įgulos keitimą ir su tuo susijusias išlaidas.

"Darbas įdomus ir jis man labai patinka. Jis tiesiogiai susijęs su žmonėmis, taip pat jūrinėmis konvencijomis, kaip Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvu (STCW), bei Tarptautinės darbo organizacijos Darbo jūroje konvencija (MLC 2006)" – aiškino V.Pozonkevičius.

Limasolis – laivybos Meka

V.Pozonkevičius teigimu, kompanija "Interorient" valdo per 100 prekybinių laivų. Tarp jų – 45 naftos ir chemijos tanklaiviai, kurių dydis nuo 20 iki 120 tūkst. tonų dedveito.
Kompanija valdo ir 19 sausakrūvių balkerinių laivų nuo 30 iki 115 tūkst. tonų dedveito. Yra ir du konteinervežiai – atitinkamai 1 100 ir 2 500 TEU talpos.

Atskirą grupę sudaro 52 kitų kompanijų laivai. Su jų savininkais pasirašytos sutartys – jiems įgulas formuoja ir techninį aprūpinimą vykdo "Interorient".
Tarp tokių laivų – ir kruizinis laineris "Deutschland".

"Pagrindiniame kompanijos biure Limasolyje dirba 170 specialistų. Aš vienintelis esu iš Lietuvos. Sutikau latvių, daug vokiečių", – vardino V.Pozonkevičius.

"Interorient" turi savo atstovybę Rygoje, Sankt Peterburge, Maniloje (Filipinai) ir Hamburge (Vokietija).
"Interorient" kompanija Kipre yra vienintelė, kurios savininkai – Kipro salos gyventojai. Kitų Kipro laivybos kompanijų savininkai dažniausiai yra Vokietijos piliečiai.

Laivybos meka vadinamoje nedidelėje Kipro valstybėje "Interorient" yra viena didžiausių laivybos kompanijų. Be jos čia registruotos didelės ir žinomos laivybos kompanijos "Columbia Shipmanagament ", "Bernhard Schulte Shipmanagement", "V-Ships".

Pasigedo jūrininkų iš Lietuvos

"Interorient" pradėjęs dirbti V.Pozonkevičius sakė pamatęs, kad kompanijos laivuose daug mechanikų, šturmanų, kapitonų iš Latvijos.

Tai suprantama, nes Latvijoje buvo didžiulė laivininkystė, turėjo tanklaivių laivyną – yra daug jūrininkų, išmanančių tanklaivius.

"Interorient" laivuose nemažai jūrininkų yra iš Rusijos, Ukrainos, eilinių jūreivių – iš Filipinų.

V.Pozonkevičius nustebo, kad nėra jūrininkų iš Lietuvos. Jis ragino juos būti aktyvesnius ir ieškoti laivų, kuriuose atlyginimai yra geresni. Norintys daugiau sužinoti gali kreiptis teisiogiai į V.Pozonkevičių (v.pozonkevicius@interorient.com.cy.)

Paklaustas apie jūrininkų atlyginimus "Interorient" kompanijoje, V.Pozonkevičius teigė, kad jie labai skiriasi priklausomai nuo laivo paskirties, tonažo, jūrininko patirties. Todėl atlyginimo dydis su kiekvienu aptariamas individualiai.

Tanklaiviuose atlyginimai yra didesni nei sausakrūviuose laivuose. Tačiau ir reikalavimai aukštesni.
Netgi eiliniai jūreiviai privalo žinoti įvadinį tanklaivių kursą (tanker familiarization course). Tokį kursą galima baigti ir Klaipėdoje.

Tačiau tanklaivių laivų vadovų kursų pagal STCW konvencijos reikalavimus Klaipėdoje nėra. Juos išlaikyti galima tik Rygoje.

Anot V.Pozonkevičiaus, "Interorient" į savo laivus mielai priima ir gabius jūreivystės studijų studentus, tačiau pagal atskirą statusą (Apprentice Officer). Tereikia kompanijai parašyti prašymą, ir ji nagrinėja kiekvieną atvejį. Gavus gerus atsiliepimus po studijų, yra puikios galimybės įsidarbinti Kipro kompanijos laivuose.

V.Pozonkevičiaus teigimu, dirbti Kipre ir vystyti laivybą ypač palankios mokestinės sąlygos.

Transportiniuose laivuose dirbantys Lietuvos jurininkai vis dažniau plaukioja ekvatorių kertančiuose reisuose.

Tradicijos nesikeičia

Pastaruoju metu ypač populiarūs reisai, kai jūrininkai iš Lietuvos plaukioja tarp Pietų Amerikos žemyno ir Viduržemio jūros regionų. Atlantiniai reisai su ekvatoriaus kirtimu ilgesni. Tačiau laivų savininkai pasitiki jūrininkais iš Lietuvos ir be jokios baimės į reisus per Atlantą.

Neseniai specialiosios paskirties laivu "Vectis Falcon" Atlantą plaukiant iš Europos Setubalo uosto į Brazilijos  Itajai kirto klaipėdietis kapitonas Viktoras Pozonkevičius su įgula.
Įgulai įsimintiniausias plaukimo epizodas - naujokų krikštynos kertant ekvatorių. V.Pozonkevičius iš šios ceremonijos atsiuntė nuotraukų. 

Visi pakrikštyti naujokai - jūrų kadetai Robinas Crusas (Robin Crews) iš Didžiosios Britanijos, Lonut Nita iš Rumunijos ir Dmitrijus Budiukas iš Ukrainos.

"Ekvatoriaus kirtimo tradicijos jau daug metų yra tos pačios ir beveik nekinta. Įprasta, kad iniciatyva pažymėti pusiaujo kirtimą kyla iš laivo kapitono. Jis pakviečia įgulą ir nusprendžiama, kaip vyks šventė. Ekvatoriaus kirtimo šventės scenarijų gali koreguoti senbūviai jūrininkai ne pirmą kartą plaukiantys per pusiaują. Bet kuriuo atveju, pirmą kartą kertantiems ekvatorių tenka stoti prieš Neptūno teismą", - teigė laivo "Vectis Falcon" kapitonas V.Pozonkevičius.

Skirtingi pažymėjimai

Jūrų kapitonas V.Pozonkevičius ekvatorių kirto jau šeštąjį kartą.

"1990 metais buvau ketvirtame kurse ir mane pasiuntė į priešdiplominę praktiką žvejybiniame laive "Aukštaitija". Laivas stovėjo Peru, Kaljao reide. Įgula, apie 70 žmonių, skridome su lėktuvu iš Maskvos į Limą. Iš Kaljao gavome užduotį eiti į Mauritanijos žvejybos zoną gaudyti žuvis. Pirmą kartą ekvatorių kirtau iš Ramiojo vandenyno pusės", - prisiminė V.Pozonkevičius.

Šis kartas jam įsirėžė atmintyje. Iki šiol saugo to reiso metu gautą ekvatoriaus kirtimo liudijimą. Kirtę ekvatorių jauni jūrininkai leidžia sau pasijusti jūrų vilkais.

Po krikštynų jurininkui išduodamas liudijimas, kad jis kirto ekvatoriu. Liudijimai būna skirtingi, viename laive jie vadinasi “Crossing the Equator certificate", kitame - "Domain of Neptunus rex", dar kitur - "Baptism certificate". Į liudijimą įrašomas jurininko vardas, data, kirtimo koordinatės.

Dokumentas  liudija, kad jūrininkas ištvėrė visus Neptūno išbandymus, gali vadintis tikru jurininku, kirsti ekvatoriu visuose vietose ir plaukioti visose Neptūno valdose.

Teoriškai kaskart plaukdamas per ekvatorių kiekvienas jūrininkas turėtų pateikti kirtimo liudijimą, kaip įrodymą, kad jie ne naujokai. Praktikoje ekvatoriaus kirtimo liudijimų į reisus jūrininkai neima, palieka juos namuose. Ir be šio dokumento aišku, kuris jūrininkas naujokas. Pirmą kartą ekvatorių kertantis žmogus jokiu būdu neatsisakys malonumo įveikti Neptūno išbandymus. 

Šventės vyksta ir be naujokų

Neptūno teismas nėra tokia jau paprasta procedūra. Įprasta, kad jaunam jūrininkui pateikiami klausimai apie jūrininkų veiklą, jūrų tradicijas, istoriją. Jei atsakoma teisingai, procedūra baigiama greita, jei ne jis siunčiamas į "skaistyklą". Ji daroma iš statinės - išpjaunamas dugnas ir jūrininkui tenka pralįsti per statinę, kurios kraštai ištepami mazutu.

"Ekvatoriaus kirtimo šventė yra puiki jūrinė tradicija. Kuo laivo įgula draugiškesnė, tuo šventė būna linksmesnė, išradingesnė, - tikino jūrų kapitonas.
Grįžę į namus jūrininkai, jei nepasakoja detaliau apie patį reisą, nes tai jų kasdienybė, ekvatoriaus kirtimo šventę tikrai prisimena ir apie ją artimiesiems kalba su smulkmenomis. Iš ekvatoriaus kirtimo švenčių jūrininkai parsiveža ir daug nuotraukų. Kertant nuline paralelę jūrininkus dažniausiai lydi ramus ir šiltas oras, nes tose platumose audrų nebūna.

V.Pozonkevičiui yra tekę kirsti ekvatorių ir nesant laive nė vieno naujoko. Vistiek buvo organizuota šventė - jūrininkai ant grotelių denyje kepė mėsą. Pakelta ir taurelė už jūrų valdovą Neptūną. Taip pat jam teko kirsti pusiaują su įvairių tautybių žmonėmis. Nesutiko nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad jam religija neleidžia švęsti šios lyg ir pagonybės požymių turinčios šventės.