Tuo metu kiti dešimt Lietuvoje išrinktų europarlamentarų deklaravo negavę pajamų iš papildomos veiklos.

Kaip pirmadienį pranešė „Transparency International“, su Darbo partija į EP išrinktas V. Uspaskichas nurodė kasmet gaunantis 3 mln. eurų papildomų pajamų, susijusias su bendrove „Edvervita“.

Tai, pasak organizacijos, sudaro daugiau nei trečdalį visų europarlamentarų deklaruotos papildomų pajamų sumos, kuri siekia 8,7 mln. eurų.

V. Uspaskicho pajamos iš papildomos veiklos daugiau nei 13 kartų viršija antro daugiausia šalutinių pajamų gavusio europarlamentaro – Prancūzijos atstovo Jerome'o Riviere'o (Žeromo Riviero), uždirbusio per 220 tūkst. eurų iš finansines paslaugas teikiančios kompanijos.

Devyni iš 11 Lietuvos atstovų EP nurodė turintys bent po vieną papildomą veiklą.

Daugiausia veiklų – aštuonias – deklaravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Liudas Mažylis, nurodęs esantis įvairių draugijų, klubų, asociacijų nariu.

Būtina užtikrinti, kad mūsų išrinkti atstovai veiktų visuomenės, o ne asmeninių interesų labui.

 

Po vieną veiklą deklaravo Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Bronis Ropė, nė vienos – Stasys Jakeliūnas, Aušra Seibutytė.

Tuo metu V. Uspaskichas be jau minėtos „Edvervitos“ nurodė esantis susijęs su bendrovėmis „Kontenta“ ir „Interneto žinios“ bei trimis organizacijomis, tačiau papildomas pajamas gaunantis tik iš pirmosios įmonės.

„Transparency International“ duomenimis, 497 iš 705 visų europarlamentarų deklaravo papildomas veiklas, kurių penktadalis – apmokamos.

Vidutiniškai iš papildomų veiklų daugiausia uždirba Lietuvos, Maltos, Graikijos, Vengrijos ir Slovakijos EP nariai. Mažiausiai – Kipro, Švedijos ir Nyderlandų.

Anot „Transparency International“, 12 iš 20 daugiausia papildomai uždirbančių europarlamentarų gavo didesnes pajamas iš šalutinių veiklų nei iš EP nario atlyginimo.

„Būtina užtikrinti, kad mūsų išrinkti atstovai veiktų visuomenės, o ne asmeninių interesų labui. Tikiuosi, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai aktyviai prisidės prie diskusijų ir palaikys iniciatyvas, skirtas griežtesnei pajamų iš papildomų veiklų kontrolei”, – pranešime cituojama „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Organizacijos apžvalga paremta oficialiose EP narių paskyrose pateikiamomis privačių interesų deklaracijomis, surinktomis balandžio 24 dieną. Pasikeitus aplinkybėms, politikai šias deklaracijas privalo atnaujinti per mėnesį.

Lietuvos atstovai EP savo deklaracijas teikė praėjusių metų pabaigoje.

Europarlamentaro alga siekia kiek daugiau nei 7,8 tūkst. eurų atskaičiavus mokesčius.

„Nelabai patikėjau tuo aiškinimu, ką jis (V. Uspaskichas – ELTA) tarybos nariams aiškino. Plačiai aiškino, bet, mano nuomone, tikrovės neatitinkančiais faktais“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Mazuronis, patikindamas, kad konkrečiai su juo narystę partijoje sustabdęs V. Uspaskichas nesikalbėjo.

„Labai patogi tokia pozicija – atsitraukti nuo visko ir sakyti, kad jūs aiškinkitės kažką, kur nieko nežinote ir nebuvote, o aš pažiūrėsiu, kaip ten kas klostosi“, – pridūrė Darbo partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę posėdžiavusi Darbo partijos taryba nusprendė nesitraukti iš EP rinkimų. Visgi, po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. Jo vietą rinkiminiame sąraše į EP užėmė Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Tačiau tokiems sprendimams pritarė ne visi „darbiečiai“ – parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pranešė pasitraukianti iš partijos. Seimo narė teigė, kad neturi planų sieti savo karjeros su politine veikla. Be to, argumentavo politikė, išsiskyrė jos bei partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais. Ir nors partiją palieka, I. Kačinskaitė-Urbonienė ketina likti „darbiečių“ frakcijos Seime nare.

Penktadienį FNTT pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas – vienintelis „darbiečių“ atstovas Europos Parlamente, o dabartinis partijos lyderis Andrius Mazuronis jau atrodo geriau nusiteikęs nei prieš kelias dienas, kai pareigūnai apsilankė partijos būstinėje. 

„Yra du atsakymai, atsakant į klausimą, kaip sekasi. Kurį pasakyti? Vienas yra puikiai, kitas yra nuo algos iki algos ir su ta pačia“, – atviravo A. Mazuronis. 

Pareigūnai apklausė ir kitus „darbiečius“, ir A. Mazuronį, tada vyras leido suprasti, kad kratos susijusios su V. Uspaskichu. 

„Patikėkite, taip verda manyje viskas, aš tiek pasakyčiau jums, kad maža nepasirodytų, bet aš negaliu“, – kalbėjo dabartinis Darbo partijos lyderis. 

FNTT atskleidė, kad tiria galimą labai didelės vertės turto įgijimą apgaule ir galimą dokumentų klastojimą. Tyrimui vadovauja Europos prokuratūra. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tiriamos aplinkybės yra susijusios su daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos biudžeto lėšų, dėl galimo įgijimo apgaule“, – telefonu sakė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis. 

Pusė milijono eurų galėjo būti pasisavinti imituojant europarlamentaro padėjėjo darbą. 

„Galiu tik pasidžiaugti, kad partija yra ne prie ko, kad dabartiniai partijos vadovai su šiuo reikalu neturi visiškai nieko bendro“, – kalbėjo A. Mazuronis. 

Įtarimai pateikti vienam asmeniui – buvusiam europarlamentaro padėjėjui, jo tapatybė neįvardijama. Įtariamajam skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, draudimas bendrauti su konkrečiais asmenimis, o V. Uspaskichas turi Europos Parlamento nario neliečiamybę. Skelbiama, kad lėšos, galimai apgaule, įgytos 2014–2020 metais. 

Po ketvirtadienį įvykusio tarybos posėdžio I. Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad Darbo partiją palieka. Kėdainiškė prie jaunųjų „darbiečių“ prisijungė būdama 15 metų. Sako, paskutinis lašas buvo, kai partija vis tiek nusprendė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. 

„Kai vyksta kažkoks tyrimas, susijęs su Europos Parlamento veikla ir po to nuolatos kalbėti, atstovauti kalbant labiau apie tyrimą negu Europos Parlamento rinkimų programą, asmeniškai man atrodo neteisingas žingsnis“, – sakė Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė. 

Kai kurie „darbiečiai“ atvirai sako – teisintis pavargo. 

„Mesti, pabėgti, palikti komandą, tam dalykui nesu nei pasiruošęs, nei pasirengęs, nei noriu tai padaryti, bet pasiūlymų visokiausių turiu. Vienas iš jų – galbūt laikas pasileisti“, – aiškino „darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. 

Problemos su teisėsauga V. Uspaskichui ne naujiena, bet anksčiau jo rinkėjams tai nerūpėjo. Vis dėlto, šį kartą reikalai ne su vietine Lietuvos teisėsauga, o Europos prokuratūra. 

Dabartinis partijos lyderis A. Mazuronis – vienas iš vos kelių Lietuvos politikų, kuris turi teigiamą vertinimo balansą, bet, anot sociologo, partijos ateitis vis tiek atrodo miglota. 

„Kažkas atsistatydina, kažkas pavargo, tai reiškia, kad komanda kažkaip braška“, – kalbėjo sociologas Vladas Gaidys. 

Darbo partiją V. Uspaskichas įkūrė 2003 metais. 

Tai po ketvirtadienį vykusio partijos tarybos posėdžio BNS pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„(Viktoras – BNS) Uspaskichas sustabdė narystę partijoje, jo nebus kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, nebus išvis tarp kandidatų. Sąrašą ves pirmasis mano pavaduotojas, frakcijos narys Valentinas Bukauskas“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, „darbiečiai“ apsisprendė dalyvauti EP rinkimuose „po ilgų ir intensyvių diskusijų“.

A. Mazuronio teigimu, daugiau sprendimų partijos taryba kol kas nepriėmė, laukiama tolesnių teisėsaugos tyrimo išvadų.

„Šiai dienai kažkokius sprendimus priimti yra per mažai informacijos, reikia šiek tiek palaukti ir iš teisėsaugos sulaukti daugiau informacijos tam, kad būtų galima svarstyti, ką mes toliau darome ir kur toliau judame“, – teigė partijos pirmininkas.

Partijos pirmininko pavaduotojas, „darbiečių“ frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas anksčiau ketvirtadienį svarstė, kad partijai „galbūt laikas pasileisti“. A. Mazuronio teigimu, šis siūlymas tarybos posėdyje nesvarstytas.

Pasak „darbiečių“ lyderio, kol kas nėra priimtas sprendimas dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

„Dėl Seimo (rinkimų – BNS) mes nediskutavome, ankstokai šiek tiek. Diskutavome pagrinde apie EP rinkimus, kaip čia elgtis su sąrašo lyderiu, su jo naryste partijoje ir kitais dalykais“, – teigė A. Mazuronis.

Partijos pirmininkas taip pat nekeičia pozicijos ir dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

„Visą laiką sakiau, kad žmonės surinko daug parašų, būtų tiesiog negražu (nedalyvauti – BNS) tų žmonių atžvilgiu, kurie rinko, įkalbinėjo, prašė žmonių pasirašyti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Europos prokuratūra atlieka tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas V. Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

A. Mazuronio teigimu, partijos posėdyje aptartas šis tyrimas, tačiau į daugelį klausimų partijos nariams jis atsakyti negalįs.

„Diskutuoti šitais klausimais labai sudėtinga, nes niekas pasakyti nieko negali. Partijos nariai klausia daug klausimų, į kuriuos atsakyti mes negalime dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar dėl to, kad pasirašę, ar dėl to, kad nežinome. Nuspręsta, kad prie šitos diskusijos grįšime artimiausiu metu, kai bus daugiau informacijos“, – sakė jis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

Į komisiją raštu kreipėsi su Darbo partija 2019 metais rinkimuose į EP kandidatavęs dabartinis Seimo narys Vigilijus Jukna, Antanas Makarevičius ir Marijus Velička, BNS informavo VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

„Dirbu čia, Seime, esu susiplanavęs darbus. O Europos Parlamento kadencijos liko tik keli mėnesiai, tai jokių darbų realiai padaryti jau nepavyks“, – BNS savo raštą VRK aiškino V. Jukna.

Tačiau laisvos vietos EP nėra, nes V. Uspaskichas prašymo atsisakyti mandato nėra pateikęs, patvirtino VRK atstovė.

Su V. Uspaskichu telefonu BNS susisiekti pirmadienį nepavyko.

Darbo partijos vadovas parlamentaras Andrius Mazuronis BNS pirmadienį sakė situacijos nekomentuosiantis, nes partija apie šiuos sprendimus nėra informuota.

Pasak VRK atstovės, Rinkimų komisija priėmė minėtų asmenų atsiųstus dokumentus domėn.

Žemiau V. Uspaskicho Darbo partijos kandidatų sąraše yra Valentinas Mazuronis, V. Jukna, o M. Velička ir A. Makarevičius atitinkamai užima 8 ir 10 vietas.

Nauji Europos Parlamentai vyks birželio 9 dieną.

Nuo 2035 m. ES draus naujų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių pardavimą. Atsižvelgiant į tai, kad iki užsibrėžto tikslo liko mažiau negu dvylika metų, kyla natūralus klausimas: kas yra daroma, kad gražūs ES tikslai netaptų Europos gyventojų galvos skausmu?

Elektromobiliai – artimiausia Europos ateitis

Nors pasaulyje atsiranda alternatyvių technologijų, tokių kaip, pavyzdžiui, vandeniliu varomi automobiliai, kol kas vienintelė reali Europos perspektyva, mažinant transporto teršalų kiekį, yra elektromobiliai. Čia mes susiduriame su milžiniškais skirtumais tarp ES valstybių – nuo 47 proc. naujai parduodamų elektrinių ir hibridinių automobilių Švedijoje iki 0,8 proc. tokių naujų automobilių Kipre arba 3,02 proc. Estijoje.

Atsižvelgiant į tai tampa akivaizdu, kad ES turi imtis aktyvesnių veiksmų, kad šie rodikliai ES teritorijoje būtų suvienodinti.

Šių metų sausį „Tesla“ 20 proc. sumažino gaminamų elektromobilių kainas visame pasaulyje, dar vienas kainų mažinimas įvyko balandį. Analitikai tai įvertino kaip reakciją į didėjančią konkurenciją elektromobilių rinkoje. Toks kainų sumažinimas ir vyriausybių subsidijos galėtų paskatinti žmones rinktis elektra varomus automobilius, tačiau kiek įperkami yra elektromobiliai Europoje ir kaip jų kainos skiriasi nuo benzininių ir dyzelinių?

Nevienodos sąlygos įsigyti automobilį

Elektromobilių kainų skirtumai ES teritorijoje gali priklausyti nuo tokių veiksnių kaip mokesčių tarifai ir vyriausybių lengvatos. Pavyzdžiui, to paties gamintojo benzininių ir elektrinių modelių kainos Danijoje ir Nyderlanduose labai skiriasi. Danijoje bazinės komplektacijos elektrinio automobilio kaina prasideda maždaug nuo 39 tūkst. eurų, t. y. kainuoja 53 proc. brangiau nei to paties modelio benzininė versija. Nyderlanduose tokio paties elektrinio automobilio kaina prasideda maždaug nuo 32 tūkst. eurų, t. y. kainuoja 39 proc. brangiau nei benzininės versijos.

Elektromobilių kainų skirtumai ES teritorijoje gali priklausyti nuo tokių veiksnių kaip mokesčių tarifai ir vyriausybių lengvatos.

 

Dažniausias argumentas įsigyjant elektromobilį yra jo ekologiškumas ir ekonomiškumas. Tiesa, kalbant apie draugiškumą aplinkai kažkodėl nutylima, kiek yra išmetama anglies dioksido gaminant elektros energiją tokiems automobiliams, ir neminima elektros baterijų utilizavimo problema, kuri ateityje taps rimtu iššūkiu Europai.

Nors elektromobiliai yra gerokai brangesni nei transporto priemonės su vidaus degimo varikliu, teigiama, kad jų eksploatacija gali būti pigesnė. Remiantis atliktais tyrimais, 2022 m. rugsėjį, kraunant elektromobilį namuose, nuvažiuoti juo 100 km vidutiniškai kainavo 6,50 euro. Tokį pat atstumą įveikti benzininiu automobiliu vidutiniškai kainuotų 80 proc. brangiau, o dyzelinu varomu automobiliu – 50 proc. brangiau. Tačiau atsižvelgiant į Europos elektros rinkos nestabilumą ir kainų svyravimus, kurių liudininkais mes visi buvome pernai, tai gali smarkiai atgrasyti pirkėjus nuo elektromobilio įsigijimo.

Elektromobiliai prieinami tik pasiturintiems

Dar daugiau – norint automobilį įkrauti ne namuose, o kelionėje, tai gali būti sudėtinga, priklausomai nuo to, kurioje ES šalyje gyvenate. Beveik pusė visų ES įkrovimo stotelių yra tik dviejose šalyse: 29,4 proc. jų – Nyderlanduose, o 19,4 proc. – Vokietijoje. Dar pernai šios šalys siūlė labai viliojančias elektromobilių pirkimo skatinimo priemones, tačiau šiemet parama sumažėjo. Pernai Vokietija siūlė maksimalią 6 tūkst. eurų subsidiją už elektromobilius, kurių kaina neviršijo 40 tūkst. eurų. Šiemet ši suma sumažėjo iki 4 500 eurų. Nyderlanduose elektromobiliams, kainuojantiems mažiau kaip 45 tūkst. eurų, buvo taikoma 3 350 eurų parama, tačiau šiemet ji buvo sumažinta iki 2 950 eurų.

2022 m. duomenimis, 21 ES šalis siūlė paramą įsigyjant elektromobilį. Penkios šalys nesiūlė jokių subsidijų, o tik mokesčių lengvatas. Estija buvo vienintelė ES šalis, kuri 2022 m. nesiūlė nei paramos, nei mokesčių lengvatų.

2021 m. 72 proc. visų ES elektromobilių buvo parduota tik keturiose šalyse, kur BVP vienam gyventojui viršijo 45 tūkst. eurų. Mažiausiai elektromobilių yra parduodama tose šalyse, kur BVP vienam gyventojui buvo mažesnis kaip 26 tūkst. eurų. Todėl mažiausia elektromobilių rinkos dalis buvo Bulgarijoje – 1,7 proc. Palyginkime: BVP vienam gyventojui Švedijoje, kur elektromobilių rinkos dalis yra didžiausia, buvo penkis kartus didesnis. Tad ryšys tarp šalies ekonominės situacijos ir elektromobilių pardavimų rodo, kad didžiausia kliūtis, trukdanti daugeliui ES gyventojų pereiti prie elektromobilių, yra jų įperkamumo galimybės. Vertinant ypač aukštą infliaciją ir augančias energijos kainas, natūralu, kad europiečiai turi vis mažiau galimybių ir noro įsigyti elektromobilius.

Mažiausiai elektromobilių yra parduodama tose šalyse, kur BVP vienam gyventojui buvo mažesnis kaip 26 tūkst. eurų.

 

Pasakius A, reikia pasakyti ir B

Atsižvelgdamas į tai Europos Parlamente (EP) užregistravau pasiūlymą dėl didesnės paramos skyrimo naujiems elektromobiliams įsigyti ES. Atkreipiau dėmesį, kad infliacija ES smarkiai išaugo, padidėjo energijos išteklių kainos, todėl išlaikyti elektromobilius tapo daug brangiau. Akcentavau, kad naujų parduodamų automobilių kainos auga kiekvieną mėnesį jau daugiau kaip metus, o valstybių teikiama parama įsigyjant elektromobilius ne tik nedidėja, bet kai kur net ir mažėja, todėl elektromobilių dalis visoje ES vis dar nesiekia 1 proc. ir ES bus žymiai sunkiau pasiekti taršos mažinimo tikslus. Todėl paraginau Europos Komisiją didinti sub-sidijas elektromobiliams įsigyti kiekvienais metais, siekiant padidinti elektromobilių dalį rinkoje ir sumažinti gamtos taršą.

Esu tikras, kad pasakiusi A, ES turi pasakyti ir B. Iškėlusi tikslą mažinti aplinkos taršą ir priverstinai sodindama europiečius prie elektromobilių vairo, ES turi sudaryti visas sąlygas, kad žmonės turėtų galimybių įsigyti ir naudotis jais – tam, kad elektromobiliai europiečiams būtų ne prabanga, o prieinama transporto priemonė.

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią EP poziciją.

2022 m. vidutinis ES gyventojų amžius siekė 44,4 metų, kai 1955 m. jis sudarė 29,5 metų. Nuolat didėja senatvės koeficientas ir mažėja gimstamumas. Kiekviena moteris ES gimdo po 1,53 vaiką. Tačiau, norint, kad visuomenė neišmirtų ir natūraliai atsinaujintų, reikia, kad kiekviena moteris gimdytų mažiausiai po 2,1 vaiką. Palyginimui, 1955 m. gimstamumo rodiklis ES buvo 2,66. Per beveik 60 metų bendras santuokų skaičius ES sumažėjo daugiau nei 50 proc., o skyrybų rodiklis – padvigubėjo.

Taigi bet kokiam blaiviai mąstančiam politikui turėtų būti suprantama, kad reikia ieškoti būdu skatinti Europos demografinį atsinaujinimą. Tačiau Europa renkasi kitokį kelią. Aktyviai kovodama ir gindama seksualinių mažumų interesus, ES nustūmė į paraštes tradicinių, vyro ir moters sudarytų šeimų interesus.

Norint, kad visuomenė neišmirtų ir natūraliai atsinaujintų, reikia, kad kiekviena moteris gimdytų mažiausiai po 2,1 vaiką.

 

Mokslininkai seniai muša pavojaus varpais, įspėdami, kad ES neturi šeimos politikos. Užuot rėmusi šeimas, kurios susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, ES šeimą laiko problema. ES politikos formuotojai mano, kad šeimos yra ne ta vieta, kur žmonės gauna paramą ar randa prasmę, o ta vieta, iš kurios jie perima „pavojingas“ nuostatas ir vertybes, pavyzdžiui, tradicijas, ištikimybę ar nacionalinę tapatybę.

Ir tai nenuostabu – politikams naudinga skaidyti šeimas į atskirus individus, kurie savo ruožtu tampa politikos formuotojų įrankiais.

Galima būtų sakyti, kad šeima yra pasenusi formuluotė ir šiuolaikiniai žmonės į pasaulį žiūri laisviau ir plačiau. Tačiau tyrimai rodo ką kita.

Nuo 2016 m. kasmet atliekamo viešosios nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai europiečių šeima yra ypač svarbi. Iš viso 73 proc. apklaustųjų ES gyventojų nurodė teigiamai žiūrintys į šeimas ir tik 7 proc. nurodė vertinantys jas neigiamai. Dar daugiau – tyrimo rezultatai parodė, kad europiečiai nevienareikšmiškai vertina LGBTQ judėjimus ir smerkia LGBTQ idėjų sklaidą mokyklose. Tiriant, ką respondentai rekomenduotų savo vyriausybėms, jei tektų rinktis – ar daugiau dėmesio skirti šeimų apsaugai, ar veikiau seksualinių mažumų apsaugai ir paramai, vidutiniškai 61 proc. ES šalių gyventojų pirmenybę teiktų paramai šeimoms.

Taigi, nors europiečių parama šeimos vertybėms išlieka aukšta ir jie supranta jos svarbą, ES nedrįsta imtis iniciatyvos remti europiečių šeimų, todėl šalys priverstos ginti jas pačios.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija dar 2021 m. įkūrė šeimų aljansą, kurio tikslas skatinti šeimos politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu. Ir nors šis žingsnis ES buvo vertintas nevienareikšmiškai, o pačios valstybės – šeimų gynimo iniciatorės buvo nubaustos Europos Komisijos, kuri pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos vyriausybes, tačiau skaičiai rodo, kad sėkmingai įveikia demografinius iššūkius būtent tos šalys, kurios skiria dėmesį šeimos paramai.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija dar 2021 m. įkūrė šeimų aljansą, kurio tikslas skatinti šeimos politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu.

 

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. gimstamumo rodiklius, labiausiai jie išaugo Čekijoje – net 59 proc., Slovakijoje – 36 proc., Vengrijoje – 23 proc. Tuo tarpu Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje per 20 metų gimstamumo rodikliai tik mažėjo.

Būdamas EP nariu, klausimą dėl šeimų skatinimo Europos mastu keliu nuolatos. Šių metų birželio mėnesį buvo užregistruotas mano pasiūlymas dėl rezoliucijos „Dėl šeimos vertybių ir institucijos išsaugojimo ES“.

Rezoliucijoje yra atkreipiamas dėmesys, kad ES švietimo sistemose turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tradicinės šeimos institucijos stiprinimui ir tradicinės šeimos propagavimui, nes tai yra sveikos ir gyvybingos visuomenės pamatas; kad švietimo sistemose yra vis daugiau kalbama apie LGBT, o pamatinėms vertybėms, tokioms kaip tradicinė šeima, lieka vis mažiau vietos, o bet koks tradicinės šeimos institucijos gynimas yra marginalizuojamas ir traktuojamas kaip neapykantos kurstymas; kad vaikai yra seksualizuojami ir jiems yra diegiamas lytinis bei seksualinis švietimas, kuris neatitinka nei jų amžiaus, nei jų suvokimo galimybių.

Todėl paraginau EK pradėti remti pamatines ir pagrindines vertybes, tokias kaip šeima bei žodžio laisvė, kurios yra bet kurios demokratinės visuomenes pagrindas.

Taip pat atkreipdamas dėmesį į mažėjančius gimstamumo rodiklius, ne vieną kartą buvau įspėjęs EP, kad ekonomika negali augti ir nėra kaip užtikrinti socialinių garantijų bei pensijų dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus, todėl visą laiką turi augti mokesčiai, kurie dar labiau mažina ekonomikos augimą. Todėl paraginau EK pradėti remti šeimos instituciją.

Neabejoju, kad ES, keldama aukštą vertybinę žmogaus teisių ir lygybes kartelę savo valstybėms narėms, turi būti nuosekli iki galo ir vienodai traktuoti visus savo piliečius, neskirstant žmonių į tuos, kieno teisės yra daugiau svarbios, o kieno – mažiau. Pagaliau turime pradėti rodyti tinkamą dėmesį ir pagarbą visoms Europos šeimoms.

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją.

„Užtenka. Kiek gi galima tarnauti visiems kitiems, reikia kažkiek pagyventi ir dėl savęs“, – portalui sakė politikas.

„Iš visos pagarbos savo kolegoms, vis dėl to reikia pasakyti tiesą, kad darbas Briuselyje yra geras tiems, kurie neturi finansinio užnugario. O tokiems žmonėms, kaip aš, ten beveik nėra ką veikti“, – teigė jis.

V. Uspaskichas į Europos Parlamentą buvo išrinktas tris kartus, Darbo partijos pirmininko pareigas jis paliko pernai.

Kaip skelbiama, naujame socialiniame tinkle susibūrė veikėjai, socialiniuose tinkluose platinę dezinformaciją apie pandemiją, skiepus, Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Anot LRT, kvietimuose jungtis skelbta, kad tai pirmas socialinis tinklas, kuriame nebus cenzūros ir profilių blokavimo dėl kitokios nuomonės, nebus faktų tikrintojų, kurie neva neleidžia užtikrinti nuomonių įvairovės ir viešinti „sistemai nepalankių faktų“.

Naująjį tinklą viešino verslininkas Ugnius Kiguolis, kuris buvo viešosios įstaigos „Petys į petį“ steigėjas. Šiuo metu informacijos apie įstaigos sąsajas su portalu „77.lt“ nebėra, tačiau veiklos ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais buvo suburta komanda, parengta techninė dalis, pradėtas kurti puslapis.

Šiuos darbus, kaip rodo viešosios įstaigos ataskaitos, finansavo V. Uspaskichas ir jo buvusi žmona J. Blažytė.

Bendrai per dvejus metus nuo 2020-ųjų V. Uspaskicho ir J. Blažytės valdomos bendrovės „77.lt“ kuriančią viešąją įstaigą parėmė beveik 200 tūkst. eurų. Praėjusių metų finansinių ataskaitų įmonė „Petys į petį“ dar nepateikė.

Anot LRT, minėtos įmonės direktoriumi birželį tapo Dobilas Sinkevičius, asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ tarybos narys. Jis prisidėjo prie Didžiojo šeimos gynimo maršo organizavimo 2021 metais.

Jis kandidatų sąraše įrašytas antruoju numeriu. Pirmoji jame – „darbiečių“ kandidatė į sostines meres Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Politikoje dalyvauju daugiau kaip dešimt metų ir žinau, kad vienas žmogus įgyvendinti pokyčių – nepajėgus. Todėl džiaugiuosi, kad Darbo partijos kandidatų komanda yra profesionali ir įvairi kultūrine, tautine, profesine prasme. Labai vertinu visos komandos man suteiktą pasitikėjimą kurti patogų Vilnių, nes vilniečiai nebegali laukti – jie turi teisę gyventi kokybiškai, laiku gauti jiems reikalingas paslaugas“, – pranešime sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Darbo partija Vilniuje kelia 52 kandidatus.

Sąraše taip pat yra Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė Remigija Kadikinė, sostinės tarybos narys Mantas Stulgaitis, fizikas Valerijus Legatas, teisininkas Rikantas Aukškalnis, smulkioji verslininkė Irena Binevičienė, tautinių bendrijų atstovas  Sergejus Popovas, teisininkas Edvinas Komparskas, buvęs ilgametis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, kt.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.