Pavergia profesionalumas ir charizma

Tai bus pirmas kartas, kai Klaipėdos koncertų salėje diriguos R. Šumila, daugiausia laiko praleidžiantis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Atsakingos teatro vyriausiojo dirigento pareigos, reikšmingų spektaklių statymas, operų, baletų, koncertų dirigavimas nulėmė, kad vienas žymiausių šalies dirigentų tapo ir didžiausio Lietuvos teatro veidu. Prieš tai jis buvo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento asistentas, rengė spektaklius kartu su „Vilnius City Opera“. Nesvarbu, ar tai koncertas, ar su dirigavimo profesija supažindinantis televizijos projektas, publiką visada pavergia maestro profesionalumas, energija ir charizma.

R. Šumila šįkart diriguos net dviem orkestrams, kurių vadovus sieja ilgametė kūrybinė draugystė. M. Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras išsiskiria meistriškumu, kūrybine energija ir polėkiu stebinti netikėtais eksperimentais, įdomiomis klasikos ir šiuolaikinių autorių kūrinių interpretacijomis. Dažnas atvykęs kartu su orkestru pasirodyti atlikėjas maloniai nustemba, koks aukšto lygio kolektyvas yra įsikūręs Lietuvos uostamiestyje.

Kultūrai itin reikšmingi kūriniai

Kartu su klaipėdiečių orkestru muzikuos Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata solaris“, kuriam vadovauja V. Čepinskis. Įdomu, kad kurį laiką šiauliečių orkestrui vadovavo būsimo koncerto dirigentas R. Šumila. Saulės miestui atstovaujantis kolektyvas koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su įvairiais chorais, lietuvių ir užsienio solistais. Orkestro repertuare vyrauja baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai, tačiau nevengiama ir naujausių laikų muzikos.

Programoje skambės Vidmanto Bartulio opusas „I like Schubert“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvartetas c-moll ir Johno Tavenerio kompozicija „Apsauganti skraistė“(„The Protecting Veil“). Abu meno vadovai, pasak M. Bačkaus, „sudarė retai girdimų, tačiau itin kultūrai reikšmingų kūrinių programą. Ne tik sudarė, bet ir pritaikys ją didesniam orkestrui. Juk du styginių orkestrai – tai jau beveik 40 žmonių. Todėl būtent šia proga V. Čepinskis intensyviai dirbo prie M. K. Čiurlionio styginių kvarteto orkestruotės ir adaptacijos styginių orkestrui. O programoje skambėsiantis V. Bartulio kūrinys – tai prisiminimas apie šį nuostabų kompozitorių, kolegą ir bičiulį“.

Vainikuos J. Tavenerio opusas

Koncertą vainikuos išskirtinis britų autoriaus Johno Tavenerio opusas „Apsauganti skraistė“, kuriame solo violončele gros Klaipėdos jaunosios kartos violončelininkė Kornelija Kupšytė. „Ji yra ne tik talentinga ir charizmatiška atlikėja, Klaipėdos kamerinio orkestro violončelių grupės koncertmeisterė, bet ir savitą braižą turinti jaunoji menininkė, kuri šiemet baigia magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Skirtingų kartų menininkų bendrystė yra vienas veiksmingiausių ir svarbiausių meninio vystymosi ir tobulėjimo aspektų“, – sakė koncertinės programos iniciatorius M. Bačkus.

J. Tavenerio „Apsauganti skraistė“, tikėtina, taps emocine dviejų orkestrų atliekamos programos kulminacija. Kaip rašė kūrinio autorius, „jame mėginau apčiuopti bent nedidelę dalelę kone kosminės Dievo Motinos galios. Dievo Motiną kūrinyje vaizduoja violončelė, per visą kūrinį ji nė akimirkai nenustoja dainuoti. Styginius instrumentus galima įsivaizduoti kaip gigantišką jos nesibaigiančios giesmės išplėtimą“. J. Tavenerio muziką lydės specialiai jam sukurta Vlado Šerstobojevo vaizdo projekcija.

Labai prasmingi kūriniai ir ypatingai ryškūs atlikėjai garantuoja įspūdingą vakarą. Juolab kad programą diriguos charizmatiškas dirigentas R. Šumila, su kuriuo Klaipėdos kamerinis orkestras dar niekada anksčiau nekoncertavo.

Nors šia programa koncertinis sezonas salėje baigsis, tačiau įstaigos veikla tęsis tik persikels į atviras erdves. Birželio 24-ąją Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje vyks Klaipėdos kariliono festivalis, o nuo birželio 29-osios šalia Klaipėdos koncertų salės esančio parko estradoje skambės Vasaros koncertų ciklas.

Du kūriniai – su dedikacijomis

„Nesu kompozitorius ir nepretenduoju į tokį titulą“, – tvirtino V.Čepinskis. Kūryba jam yra pabėgimas nuo kasdienybės ir išsilaisvinimas nuo galvoje skambančių ir ramybės neduodančių melodijų. „Mano muzikoje svarbiausia harmonija ir melodija. Noriu, kad mano muzika perteiktų ramybę, pilnatvę ir gėrį“, – teigė jis.

„Koncerte skambės du V.Čepinskio kūriniai su dedikacijomis, – atskleidė M.Bačkus. – Tai siuita violončelei ir orkestrui „Infinitum“, kurią jis dedikavo man. Aš jau atlikau kūrinio premjerą Šiauliuose, o dabar jis pirmąkart suskambės Klaipėdoje. Antrąjį kūrinį „Improvviso“ Vilhelmas dedikavo Klaipėdos kameriniam orkestrui. Mes jį savo programoje grosime pirmąkart.“

„Mane su šiuo orkestru siejo ir vis tebesieja graži bendrystė. Šis kūrinys parašytas romantiniu stiliumi“, – sakė V.Čepinskis.

Nuo pjesės iki siuitos

V.Čepinskio siuitos „Infinitum“ pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia begalybę. Autoriaus pasakojo: „Siuita violončelei ir orkestrui yra vienas stambesnių mano kūrinių, parašytas 2020-aisiais. Prieš tai buvau parašęs tik pjesę violončelei su orkestru, kuri vadinosi „Somnium“ / „Sapnas“. Tame kūrinyje norėjau perduoti tą saldžią ramybę, kurią žmogus jaučia užmigdamas. Parašiau šią pjesę savo bičiuliui, didžiam menininkui, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovui M.Bačkui. Jam kūrinys labai patiko ir jis paprašė parašyti koncertą violončelei, šią pjesę panaudojant kaip lėtąją dalį. Aš parašiau ne koncertą, o keturių dalių programinę siuitą. Pirmoji jos dalis „Infinitum“ /„Begalybė“ – amžinas judėjimas. Antroji dalis „Somnium“ / „Sapnas“ – ramybė, šiluma. Trečioji dalis „De facto“ / „Realybė“ – tai vienintelė dalis, kurioje vyrauja chaosas, neišvengiamybė, mirties grimasa ir jos neišvengiamumas. Ketvirtoji dalis „Sacramento“ / „Priesaika. Susitaikymas“ – žmogaus siela išsilaisvina iš to košmaro ir pradeda atsargiai dairytis aplinkui, kilti į viršų. Apima nuostabus šilumos, ramybės, šviesos jausmas. Viskas, kas baisu, vis tolsta ir tolsta, tu vis kyli ir kyli. Pagaliau atsirandi tame taške, kai ateina laikas priesaikai ir susitaikymui...“

W.A.Mocarto „Jupiterio simfonija“

Koncerte taip pat bus atlikta Wolfgango Amadeuso Mozarto Simfonija Nr. 41, kuri dar vadinama „Jupiterio simfonija“. Simfoniniam orkestrui parašyta kompozicija suskambės atliekama styginių orkestro ir timpanų.

Tai viena iš žinomiausių W.A.Mocarto simfonijų, kuri tapo paskutine jo kūrybos kataloge. Simfonija yra nuotaikinga ir energinga, didesnės apimties, nei kitos tuo metu įprastos simfonijos. Tikriausiai dėl šių priežasčių kūrinys buvo pramintas „Jupiterio simfonija“ (pagal senovės romėnų vyriausią dievą Jupiterį). Kompozitorius Robertas Schumanas ją vadino nepriekaištingu kūriniu.

Koncertas „Infinitum“ vyks šį šeštadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Žurnalistas Gražvydas Muižys su smuikininku diskutavo ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje aktualiomis temomis: Stambulo konvenciją, Šeimos gynimo maršą. Pašnekovas taip pat neslepia nusivylimo kultūros politika ir politika apskritai.

– Smalsu, kodėl esate visiškai pabėgęs nuo visuomenės, viešumos?

– Esu šiek tiek atsitraukęs. Visokių įvykių mano gyvenime buvo, tarp jų ir skaudžių. Muzika irgi reikalauja labai daug atsidavimo. Tiesiog daugiau ar mažiau nusprendžiau, kad noriu truputį ramesnio gyvenimo, noriu pamatyti, kaip auga vaikai. Dabar darau tik tai, kas man malonu, bendrauju su žmonėmis, kuriems su manimi malonu bendrauti. Turiu privilegiją daryti tai, ką noriu. Kartais užsiimu kūryba, kartais žolę kaime nupjaunu.

V.Čepinskis neslepia, kad nusivylęs ne tik kultūros politika. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Esate pabėgęs net ir iš miesto, turite sodybą, kur daugiausia praleidžiate laiko.

– Taip, mes su šeimyna šiltesnį sezoną gyvename ne Kaune.

– Užsiimate ir žemės, ir ūkio darbais?

– Taip, dar neatsiplauna rankos nuo žemės ūkio darbų. Darau tai todėl, kad vaikai galėtų saugiai lakstyti, nebūtų erkių. Esu maksimalistas.

– Jei ne maksimalizmas, nebūtumėte pasiekęs to, ką turite. Tikrai ne kiekvienas septynerių metų smuikininkas koncertuoja Kauno filharmonijoje, o septyniolikos metų išvažiuoja į Niujorką. Vaikystę, spėju, šiek tiek praradote?

– Drįsčiau sakyti, kad truputėlį taip. Nors vaikyste nesiskundžiu ir tėvų dėmesio gavau. Aišku, neturėjau visiškos laisvės daryti to, ką noriu.

– Abu jūsų tėvai menininkai?

– Mama dainininkė, visą gyvenimą gyveno teatre. Tėtis dirigavo muzikiniame teatre. Aš ten užaugau, prastovėjau prie orkestro duobės. Gražūs prisiminimai.

Matau, kad vyksta mirties kaukolės su dalgiu Lietuvos trypimas.

– Jūs įdėjote tiek daug darbo, tapote pasaulyje pripažintu profesionalu. Labai nedaug Lietuvoje yra žmonių, kurie visame pasaulyje būtų pripažįstami už savo gebėjimus, talentą. O talentas be darbo menkai vertas. Turite Dievo dovaną, bet jūsų koncertai vyko jau seniai. Ar nesijaučiate skolingas?

– Aš dabar tą skolą galiu kitokiais būdais grąžinti, kam anksčiau nebūčiau turėjęs laiko. Dabar jau antri metai, kai esu pakviestas vadovauti Šiaulių kameriniam orkestrui, aišku, karantinai stipriai viską supainiojo. Dedu daug pastangų, kad kiltų jų lygis, jau yra tam tikrų rezultatų. Kartais daugiau laiko skiriu kūrybai. Aš ne kompozitorius, bet mėgstu kažką sukurti, dedikuoti draugams, kolegoms. Esu parašęs naują kūrinį ir dedikavęs violončelininkui Mindaugui Bačkui – siuita violončelei ir orkestrui, kurią atliksime birželio mėnesį.

– Kur atliksite?

– Bus koncertas Plateliuose. Paskui gal Šiauliuose ir kitur. Ilgas kūrinys – iki 30 min. Kadangi tokie neramūs laikai, aš kartais savo muzika stengiuosi nuo to pabėgti, kad joje nebūtų jokios destrukcijos, tik ramybė, harmonija ir melodija. Kad būtų galima pasinerti į tą kūrybą. Esu ir dainų Friedricho von Schillerio tekstams parašęs. Romantinė ta mano muzika, ji nėra šiuolaikinė. Aš – ne kompozitorius, darau tai savo malonumui. Muzikoje kompozitorius, kaip veikėjas, yra arčiausiai Dievo, paskui yra dirigentas ir atlikėjas. Aišku, kompozitoriai be atlikėjų būtų niekas.

– Sakote, kad esate ne kompozitorius, bet muziką kuriate.

– Ir ne dirigentas, bet labai mėgstu tą daryti. Visą gyvenimą stebėjau, kaip tėtis tai daro. Kiek žinau iš bičiulių, man pavyksta diriguoti ir aš sugebu palaikyti ryšį su orkestru.

– Jūs ir pats atlikėjas, žinote abi puses.

– Būtent, tai privalumas. Didysis dirigentas, pianistas Danielius Barenboimas per interviu yra pasakęs: „Aš baltai pavydžiu dirigentams, kurie kažkada buvo studijavę styginį instrumentą.“ Orkestro pagrindą sudaro styginiai instrumentai ir jų specifikos žinojimas. Galiu ir altu, ir violončele kažką parodyti. Čia yra savų privalumų. Save laikau tik smuikininku, visa kita tik pomėgis.

– Pasirodote labai uždarose erdvėse, vengiate viešumo?

– Šiauliuose kartkartėmis pasirodydavau, dabar išvis viskas sustoję. Pastarosios mano kelionės buvo Rusijoje, turėjau diriguoti simfoniniams orkestrams. Ne dažni, bet iš širdies.

– Tai jūsų pasirinkimas. Neabejoju, kad ir pasaulio scenos atviros bei jūsų laukia.

– Dabar manęs turbūt niekas niekur nelaukia. Praėjo daug metų, traukinys toli nuvažiavęs, reikėtų didelių pastangų jį vytis. Dabar noriu daugiau būti šeimoje, su vaikais, gamtoje, daryti tai, ką noriu, ir tiek, kiek noriu. Nereikia reguliavimo, muštro. Mano tarptautinis laikas praėjo. Aišku, draugai, muzikantai vis dar laukia mano sugrįžimo, bet niekur aš neišėjau. Lietuvoje kažką vis darome ir darysime.

– Kaip reaguojate į šiandienos įvykius Lietuvoje?

– Esu labai nusivylęs kultūros politika, apskritai politika. Žiūrint mano akimis, tie įvykiai, kurie vyksta, yra tėvynės išdavimas.

– Gal galite plačiau pakomentuoti?

– Baisus dalykas. Aš mėgstu žiūrėti archyvinius vaizdo įrašus. Žiūrėjau 1991 m. sausio 13-sios laidą iš Kauno televizijos, kai vyrai sėdėjo studijoje, nuoširdžiai pergyveno, kas dabar bus su Lietuva. „Mus gali nulaužti, bet mūsų negali palaužti. Kovosime ir atiduosime net gyvybę.“ Iš vyrų tokie žodžiai sklido prieš tiek metų. Dabar tokių žodžių iš televizijos ir valdžios institucijų vargu ar sulauktume. Šiuo metu vyksta Lietuvos trypimas. Matau, kad vyksta mirties kaukolės su dalgiu Lietuvos trypimas.

– Kas jums sukelia tokią asociaciją?

– Visa tai, kas vyksta dabar. Genderizmo ideologijos stūmimas. Šiuo dalyku pradėjau domėtis 2013 m., kai tuometis užsienio reikalų ministras pasirašė Stambulo konvenciją, tada pradėjau gilintis, kas tai, kodėl mums to reikia. Nenuėjome toli nuo Karlo Marxo, nuo Lenino. Visas vadinamasis antismurtas orientuotas apgauti žmones. Žmonės nei skaitę, nei pasigilinę, kas ta konvencija, genderizmas. Ačiū Dievui, atsirado institucijų, kurios paiso vaiko gerovės. Yra amerikietė moteris, kuri pati augo dviejų moterų šeimoje, bet dabar gina vaikus ir moksliškai aiškina, kaip svarbu vaikui turėti tėtį vyrą ir mamą moterį. Suprantu, yra ir išsiskyrusių, bet vaikas žino, kad turi tėtį.

– Na jūs turite ir savo patirties.

– Taip, turiu ir savo karčios patirties. Bet fiziologiškai gamtos taip sudėta, kad gyvi organizmai turi turėti abu tėvus. O štai kalbama apie tokius įstatymus, kad tėvo ir motinos nebegali būti, turi būti globėjas, tėvas vienas, tėvas du, tokios sąvokos kaip tėvas ir motina turi išnykti, sūnus ir dukra – turi išnykti, nes jie gali pasirinkti, kas jie bus.

– Stambulo konvencijoje apie tai nekalbama, aš ją skaičiau. Ten minimos socialinės lytis, bet konvencija yra apie smurtą prieš moteris ir nusistovėjusius stereotipus. Tai, ką sakote apie tėvą ir mamą, taip, aš pats turiu du vaikus, laimei, neišsiskyręs, pats auginu. Žinau labai daug atvejų, kur tėvas – smurtautojas, seksualinis priekabiautojas. Nesakau, kad tėvo instituciją reikia naikinti, tiesiog noriu jums paprieštarauti, kad, kai kalbame apie tradicinę šeima, ne visuomet viskas rožių žiedlapiais nubarstyta. Kas yra baisiausia, kad seksualinė prievarta prieš vaiką, prasigėrę tėvai, – Lietuvoje tai vyko ir vyks, tokių atvejų labai daug. Žinote, keliu šį klausimą diskusijai.

– Absoliuti teisybė. Gal reikia klausti, kodėl Lietuvoje tiek daug geriančių žmonių? Gal todėl, kad buvome okupuoti, traumuoti.

– Skaičiau, kad 98 proc. dalykų, kurie numatyti Stambulo konvencijoje, pas mus jau yra.

– Aš iš teisininkų girdėjau lygiai tą patį. Kas siūloma, beveik viskas, išskyrus socialinė lytis, yra. Tada klausimas, kas bus su Konstitucija?

– Taip, jei ratifikuojame konvenciją, turime prie jos pritaikyti Konstituciją.

– Tada grupė inkvizitorių važinės po visas šalis, po darželius ir tikrins, kaip įgyvendinamos ideologijos. Jei savo sūnui pasakysiu, kad dėtis kaspiną gal labiau tinka mergaitėms, ir jei jis pasiskųs, tai aš jau smurtauju prieš savo sūnų. Bus pretekstas atimti vaiką. Viešpatie, apsaugok, kas čia vyksta.

– Negalime nepakalbėti, apie Šeimų maršą. Jūs pritariate ir dalyvausite?

– Taip, žinoma.

Kadangi tokie neramūs laikai, aš kartais savo muzika stengiuosi nuo to pabėgti, kad joje nebūtų jokios destrukcijos, tik ramybė, harmonija ir melodija.

– Negaliu nepaklausti. Artūras Orlauskas yra pagrindinis organizatorius, pasakojantis anekdotus apie oralinį su dukra, apie analinį su sūnumi. Dabar jis tampa tradicinės šeimos gynėju, ideologu ir pagrindiniu vėliavnešiu. Čia, atlieskite, man jau nesuprantama.

– Aš nebuvau A.Orlausko repertuaro specialistas. Mes tik keletą kartų matėmės renginiuose, kažkaip išsivystė tai visiškai netyčia. Kai ruošėsi ratifikuoti konvenciją, aš ėjau iš proto, galvojau, ką daryti, kaip pasipriešinti. Parašiau Artūrui. Pastaruoju metu apie organizacinio komiteto narius atsiranda įvairių nuomonių ir informacijos, į kurią nesigilinau ir jos nežinojau. Nesu komiteto narys, esu tik žmogus, kuris palaiko Šeimų gynimo idėją. Kiekvienas tėvas ar mama turi palaikyti tokią idėją. Pastaruoju metu atsirado informacijos, kuri mane nustebino, bet pirmenybę reikia teikti idėjai.

Maestro nevadina savęs kompozitoriumi, tačiau mielai kuria ir dedikuoja kūrinius savo kolegoms. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Jūs suprantate puikiai, kad pačią geriausią idėja netinkami žmonės gali diskriminuoti?

– Suprantu. Aš pats kaltinamas Aušros Maldeikienės, kad esu vedęs du kartus ir neturiu teisės dalyvauti. Nors vedžiau moterį, ne vyrą. Santuokoje gimė vaikučiai, ne beždžioniukai, todėl, manau, kad turiu teisę dalyvauti renginyje ir apie tai kalbėti.

– Ar iš tikrųjų jūs įžvelgiate realių grėsmių, kad privalu ginti šeimą? Aš, pavyzdžiui, nematau tokios grėsmės, kad eičiau ginti tradicinės šeimos sąvokos ir sampratos.

– Aš esu muzikantas, menininkas ir galbūt jautriau priimu tam tikrus dalykus. Duok Dieve, kad būčiau neteisus ir mūsų šeimos vertybės, tautiškumas liktų. Juk tautiškumas jau prilyginimas fašizmui. Mes einame į totalų susinaikinimą, avinizmą. Žmogus, kuris neturi lyties, neturi šeimos, tėvynės, – juk tai žmogaus esybės trejybė. Kai kurie kolegos, kurie buvo didieji krikščionys, tėvynės mylėtojai, dabar verčia skūrą, jiems viskas gerai – konvencijos, genderizmas.

– Mes visi esame labai pikti, kategoriški. Jūs sakote, kad nusivylėte kai kuriais draugais. Ar sirgote COVID-19? Jis egzistuoja?

– Sirgau ir neneigiu.

– Pas mane yra draugų, kurie sako, kad koronaviruso nėra. Noriu pasakyti, kad mūsų visuomenėje atsirado tiek aštrių kampų. Dėl šeimų maršo, šeimų gynimo nuo kažkokių pavojų, aš irgi gal kvailas ir neįžvelgiu pavojų, bet nereiškia, kad, nesutikdamas su jūsų nuomone, negaliu sutikti kitose temose. Mes turime apie ką kalbėti ir nekimbame vienas kitam į atlapus, taip pat neatsisveikinsime kaip priešai dėl to, kad kai kur išsiskyrė mūsų nuomonės. Ypač mane liūdina leksika, kurią naudoja Šeimų maršo gynėjai. Niekada nepakęsiu beraščių, jei žmogus nemoka ir negerbia lietuvių kalbos, nesugeba išdėstyti savo minties, nepadaręs trijų klaidų viename žodyje, atleiskite, bet tos nuomonės aš negerbsiu. Statistiškai neskaičiavau, bet kai tik gynėjai pasireiškia, tai iškart įžeidimais, neapykantos kalba.

– Neapykantos kalba yra tragedija.

– Ką ir noriu pasakyti, negerai taip. Mes galime prieštarauti, ginčytis, bet pagarba oponentui, kito nuomonei, mano supratimu, turi išlikti.

– Vienareikšmiškai. Išgirdau kai kurių komiteto narių pasisakymus viešojoje erdvėje. Man tai nepriimtina visiškai. Aš visur sakiau, kad einu dalyvauti Šeimų marše, bet ne kovoti su homoseksualais. Tai du skirtingai dalykai. Mano aplinkoje yra ne vienas homoseksualus žmogus, kuris talentingas, atsakingas, nuostabus žmogus, nėra jokių problemų bendrauti, iš Amerikos laikų turiu keletą puikių homoseksualių draugų. Iki šiol susirašome. Taip pat man teko bendrauti su kai kuriais homoseksualais, kurie patys yra pasibaisėję šia situacija, kas vyksta su genderizmu, kaip perlenkiama lazda. Buvo ir aukščiausios prabos homoseksualių intelektualų, kurie jau išėję į kitus pasaulius. Bet juk ne apie tai kalbame, eina kalba apie genderizmo ideologiją, kurioje įžvelgiu baisumą. Ne mums, bet mūsų vaikams, anūkams. Juk homoseksualumas, dažniausiai, kiek man teko kalbėti, – neįgimtas. Homoseksualiu žmogus tampa atsižvelgiant į tam tikras traumas, aplinkybes, tvirkinimus, aplinką. Genderizmo ideologijos kūrėjai tą puikiai žino. Jei jaunuolis išaugo į homoseksualą ar homoseksualę, jis bus toks ir augs, bet dirbtinai tą įskiepyti... Visų prašau, nekovokime su homoseksualizmu, mes neturime teisės, jei jis toks yra. Bet turime kovoti prieš savo vaikų tvirkinimus, kurie kai kuriose šalyse jau vyksta. Bijau, kad ateis laikas, kai mes būsime bejėgiai.

– Bet ar jūs norite daryti tai su žmonėmis, kurie sako: „Įkišime į dantis, surasime vaikus, apsupsime Seimą...“

– Tai mane nustebino ne iš pačios maloniausios pusės.

– Nenustebčiau, kad dabar vyksta politinės jėgos kūrimas. Kituose rinkimuose į Seimą bus pono A.Orlausko partija. Žinote, man tiesiog būtų liūdna, jei žmonės pasinaudotų žinomais vardais. Daug žmonių nori dalyvauti, tai jų teisė. Mane labiausiai liūdina pyktis ir neapykanta, kurią mes pradedame jausti vieni kitiems.

– Bet kodėl tai vyksta? Gal tai sąmoningas kiršinimas. Gal tai dalis projekto, kurio aš nesuvokiu. Žmogus, jei neturi vaikų, galbūt tikrai kitaip mąsto, nei tas, kuris turi. Dėl vieno dalyko esu šventai įsitikinęs – genderizmas negali įsigalėti. Mes neturime teisės, prarasime viską – ne tik vaikus, bet ir tėvynę.

V.Čepinskis jau ne vienerius metus vengia viešumos. Su šeima įsikūręs sodyboje, jis mieliau rūpinasi buitimi ir kuria muziką, nei koncertų salėse džiugina klausytojų širdis.

Garsiausias Lietuvos smuikininkas neslepia nusivylimo kultūros politika ir politika apskritai. „Aš muzika stengiuosi pabėgti nuo tos neramybės. Ir ją kurti, kad muzikoje nebūtų jokios destrukcijos. Kad joje būtų ramybė, harmonija“, – pasakoja V.Čepinskis.

Kas Lietuvoje labiausiai jį nuvilia? „Genderizmo ideologijos stūmimas“, – atsako menininkas. V. Čepinskis neslepia savo neigiamo požiūrio į Stambulo konvenciją, piktinasi žodžio ir nuomonės laisvės ribojimu, ne paslaptis, kad jis ketino dalyvauti ir „Didžiajame šeimos gynimo marše“. Tačiau gali būti, kad po pokalbio „Kauno dienos“ studijoje ketinimų dalyvauti marše V.Čepinskis atsisakys. Kodėl? Sužinosite pažiūrėję.

Tegul muzikos bangomis sklindančios geros emocijos stabdo liūdesį, juolab, kad jau į duris džiugiai pasibeldė pirmasis pavasario mėnuo!

Tango revoliucija

Šį kovo mėnesį sukanka 100 metų, kai gimė Ástoras Piazzolla. Žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas laikomas tradicinės tango muzikos novatoriumi, su tango sujungęs klasikinės ir džiazo muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamąjį „naująjį tango“ (tango nuevo). Tango skambesį jis praturtino naujomis harmoninėmis ir melodinėmis struktūromis. Piazzollos dėka XX amžiaus VI dešimtmetyje įvyko tango revoliucija, kurios paveiktas šokis peržengė žanro ribas ir užkariavo koncertines scenas.

Á. Piazzollos 100-mečiui skirtoje tango nuevo programoje klausysimės Vilhelmo Čepinskio (smuikas) ir Klaipėdos kamerinio orkestro atliekamos jaudinančios šio kūrėjo muzikos garsų. Tikimės, kad puikių atlikėjų ekspresyvaus muzikavimo žiežirbos palies ir suvirpins virtualiai juos stebinčių klausytojų sielas.

Programoje skambės „Metų laikai Buenos Airėse“ – keturių dalių ciklas, kurį smuikui ir styginių orkestrui pritaikė talentingasis smuikininkas V. Čepinskis, pastaruoju metu vis dažniau besireiškiantis ir kompozitoriaus amplua.

Á. Piazzollos įvykdyta tango revoliucija turėjo didelės įtakos kitų autorių kūrybai. Vienas iš tokių yra Osvaldo Golijovas, kurio opusas „The Last Round” užbaigs žymiajam tango kūrėjui dedikuotą vakarą.

Koncertą bus galima nemokamai stebėti kovo 5 d. 18.30 val. internetu „Facebook arba Youtube platformoje.

Programoje:

Ástoro Piazzollos 100-mečiui

Klaipėdos kamerinis orkestras

Meno vadovas ir solistas Mindaugas Bačkus (violončelė)

Solistas Vilhelmas Čepinskis (smuikas)

Programa: Ástor Piazzolla, Osvaldo Golijov

Vilhelmas Čepinskis

Dainuojanti Lietuva

Dainuojanti Lietuva įvykdė dainuojančių revoliuciją – 1990 metų kovo 11 dieną atkūrė Nepriklausomą valstybę! Susiklosčius istorinėms aplinkybėms išsiveržti iš pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos buvo įvykdytas taikus perversmas –  su daina lūpose ir trispalve rankoje.

Muzika buvo svarbus ir veiksmingas ideologinis ginklas skleidžiant tautos nepriklausomybės idėjas. Tiek bevardžiai liaudies dainų kūrėjai, tiek profesionalūs kompozitoriai savo kūryboje ne tik apdainavo nuostabų gimtosios šalies gamtos grožį, bet ir budino tautinio atgimimo mintis. Geriausi muzikos, kaip ir literatūros, teatro, dailės bei kitų meno sričių kūriniai perteikė lietuviškosios tapatybės ideologiją.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasitinkanti Klaipėdos choras „Aukuras“ programa „Dainuojanti Lietuva“ sudaryta iš rinktinių lietuvių autorių kompozicijų. Dėmesys praeities ir dabarties lietuvių kompozitorių muzikai yra skiriamasis šio choro repertuaro bruožas, kurį nuo pat kolektyvo veiklos pradžios puoselėja „Aukuro“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Platus programos autorių spektras aprėpia garbius praeities kūrėjus, kurių muzika, tarsi amžinasis šaltinis, iki šiol gaivina mūsų dvasią. Koncerte skamba ir nūdienos autorių choriniai opusai, nuolat dainuojami ir pasaulio lietuvių bendruomenių renginiuose. 

Koncertą bus galima nemokamai stebėti internetu kovo 10 d. 18.30 val. „Facebook“ arba Youtube platformoje.

Programoje:

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

Klaipėdos choras „Aukuras“

Meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas

Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Kornelija Kupšytė (violončelė), Edita Ambrozaitienė (fortepijonas), Rugilė Latvėnaitė (aktorė)

Programa: Juozas Naujalis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aleksandras Kačanauskas, Juozas Gudavičius, Nijolė Sinkevičiūtė, Vaclovas Augustinas, Darius Polikaitis

Legenda apie laisvę

Istorinę Lietuvai dieną – kovo 11-ąją  „Legendą apie laisvę“ iškilmingai seks Klaipėdos kariliono varpai. Koncertas bus  tiesiogiai transliuojamas internetu Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ ir Youtube platformose.

Legendos, kaip folkloro ir literatūros žanro, turinys apibendrina esmingus, lemtingus reiškinius, kuriuose dažnai persipina išgalvoti ir tikri faktai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas taip pat buvo esmingas ir lemtingas puslapis šalies istorijos knygoje. Tikėtina, kad apie jį ateityje taip pat bus kuriamos legendos.

Kompozitorius Balys Dvarionas savo fortepijoninę pjesę pavadino „Legenda“, o Juozas Naujalis savo romantišką kūrinėlį styginių kvartetui – „Svajone“. Lietuvių tautos svajonė apie laisvę išsipildė. Ilgus metus trukusį kelią link jos kūrybiška menininko plunksna kažkada pavers legenda. Bet dabar, šventinę istorinę dieną, paklausykime, ką mums pasakoja Kęstučio Kačinsko kalbinami Klaipėdos kariliono varpai... 

Programoje:

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

Kęstutis Kačinskas (karilionas)

Programa: Vincas Kudirka, Stasys Šimkus, Juozas Naujalis, Balys Dvarionas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Marc-Antoine Charpentier, Johann Sebastain Bach, Georg Friedrich Händel, Ferenz Liszt, Fryderyk Chopin

Kaune gimęs muzikantas, dirigentas, orkestro vadovas, kompozitorius, pirmuosius kūrinius pradėjęs rašyti 8-erių, o vėliau savita smuiko technika virpinęs širdis ne tik Lietuvoje, bet ir Niujorke, Milane, Vienoje, Maskvoje, koncertuos Raudondvario dvare. Ko gero, tai ideali aplinka atskleisti V.Čepinskio 20 metų tobulintos ypatingų vibracijų muzikos grožiui.

V.Čepinskio koncertas dėl epideminės situacijos persikėlė iš pavasario į rudenį. Galimybę išgirsti maestro ir jo bičiulius: Mindaugą Bačkų (violončelė), Viktoriją Čepinskienę (smuikas), Giedrę Špečkauskaitę-Bartkienę (fortepijonas) muzikos gerbėjai turės rugsėjo 3 d. 19 val.

Raudondvario dvare skambėsiantys V.Čepinskio kūriniai dovanos tai, ko pastaruoju metu taip stinga mūsų kasdienybei: harmonijos, grožio, ramybės, pakylėtų jausmų.

Mieli klausytojai, laukia įstabus V.Čepinskio kūrybos vakaras!

Kur: Raudondvario dvaras (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno raj.)

Kada: 2020 m. rugsėjo 3 d., 19 val.

Bilietai: platina bilietai.lt, 8,20–13,20 Eur.

Iš skirtingų epochų

Tai bus priešpaskutinis šiemet netipišku laiku vykstančio festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertas. Jame bus prisimintas baroko epochos vokiečių genijus, klasicistinės Vienos mokyklos grandas ir teatrališkasis lietuvių neoromantikas – trys skirtingos istorinės epochos, trys itin savito braižo kūrybinės asmenybės.

J.S.Bacho kūriniai savo muzikine logika ir emocijų gelme turėjo didelės įtakos jaunajam L. van Beethovenui. Dar būdamas jaunuolis Beethovenas skambino Bacho „Gerai temperuotą klavyrą“, kuris jam liko kaip Biblija visam gyvenimui.

Šių metų pradžioje mus palikęs kompozitorius V.Bartulis domėjosi tiek Bachu, tiek Beethovenu, todėl šį kūrėjų trio galima sujungti ir per interesų prizmę. Stilių, žanrų, manierų ir nuotaikų įvairove pasižymėjęs lietuvių autorius, kalbėdamas apie savo kūrybą, yra prisipažinęs: „Mein lieber freund Beethoven“, „I like J.S.Bach“.

Su orkestru – solistai

Trijų didžiųjų kūrėjų tris stambius koncertinio žanro opusus kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, šioje programoje susijungsiančiu su Šiaulių kameriniu orkestru, atliks trys solistai: klaipėdiečių orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus (violončelė), šiauliečių orkestro lyderis Vilhelmas Čepinskis (smuikas) ir Motiejus Bazaras (fortepijonas).

Niujorko Juilliardo muzikos akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) auklėtinis V.Čepinskis 2004 m. subūrė kamerinį orkestrą, kuriam netrukus buvo suteiktas „Camerata Klaipėda“ vardas. Su šiuo kolektyvu jis surengė daugiau nei 200 koncertų uostamiestyje, šalyje ir pasaulyje. 2019 m. rudenį V.Čepinskis tapo Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovu, o savo gimtojo miesto Kauno klausytojus pirmą kartą pakvietė tik į savo kūrybos vakarą. Pastaruoju metu koncertuose jis dažnai pasirodo ir kaip dirigentas.

M.Bazaras studijavo LMTA ir Hamburgo aukštojoje muzikos mokykloje, o prieš porą metų LMTA apsigynė menų daktaro laipsnį. Pianisto profesiniai pasiekimai įvertinti daugiau nei 20-yje tarptautinių konkursų. Aistra džiazui, rokui ir kitiems muzikos stiliams jį skatina rinktis universalaus atlikėjo kelią.

M.Bačkus studijavo LMTA ir Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje. Jo muzikinių interesų horizontai nepaprastai platūs: nuo baroko iki šiuolaikinių opusų, nuo tradicinio violončelės skambesio iki elektroakustinių eksperimentų ir dalyvavimo teatro projektuose. Nuo 2009 m. M.Bačkus vadovauja Klaipėdos kameriniam orkestrui.

Intelekto ir emocijų darna

Programos pradžioje skambės J.S.Bacho Koncertas dviem smuikams ir orkestrui d-moll, kuriame solo grieš V.Čepinskis ir M.Bačkus, violončelei pritaikęs antrojo smuiko partiją.

Suskambės ir V.Bartulio Koncerto dviem smuikams ir simfoniniam orkestrui versija, kurią pats autorius sukūrė dviem smuikams, fortepijonui ir styginių orkestrui, o M.Bačkus smuiko partiją pritaikė violončelei.

Intriguoja ir tai, kad L. van Beethoveno Trigubas koncertas smuikui, violončelei ir fortepijonui bus atliekamas ne su simfoniniu orkestru – publika išgirs jo versiją su styginių orkestru ir timpanais, kurią sukūrė V. Čepinskis.

Programa „Bach–Beethoven–Bartulis“ pasižymės intelekto ir emocijų darna, klausytojams suteiks progą patirti gilių ir vertingų įspūdžių.

Šiemet naujametinei programai Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus pakvietė drauge muzikuoti gerus orkestro draugus – smuikininką Vilhelmą Čepinskį ir akordeonistą Giuseppe Scigliano, atvyksiantį net iš saulėtosios Italijos.

Aistringai V.Čepinskio atliekama muzika klaipėdiečius žavi jau daugelį metų. Anksčiau smuiko virtuozas ir jo suburtas orkestras „Camerata Klaipėda“ dažnai čia koncertuodavo, sutraukdavo klausytojų minias.

V.Čepinskis vaikystėje buvo vadinamas vunderkindu. Smuikuoti jis pradėjo būdamas ketverių, o septynerių jau debiutavo Kauno filharmonijoje. Būdamas dešimties, V.Čepinskis jau griežė kaip solistas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Ir visa tai – tik pirmieji ilgos ir sėkmingos karjeros žingsniai. Sulaukus pripažinimo smuikininko koncertų geografija ryškiai prasiplėtė: aplankyta dauguma Europos šalių, JAV, Japonija, Rusija.

Pastaruoju metu šis talentingas atlikėjas vis daugiau reiškiasi ir kaip dirigentas, taip pat aranžuoja ir kuria muziką. V.Čepinskio kūrinys „Hommage a Bach“ styginių orkestrui šiemet jau skambėjo uostamiesčio Koncertų salėje. Jį atliko Klaipėdos kamerinis orkestras, dirigavo pats autorius.

Tarptautiniai kritikai akordeonistą G.Scigliano apibūdina kaip vieną ryškiausių, spalvingiausių akordeono ir bandonijos virtuozų Italijos scenoje. Daug koncertuodamas gimtinėje ir užsienyje jis atlieka klasikinės ir šiuolaikinės muzikos repertuarą, kuriame siekia tobulėti ir atrasti vis naujas akordeono technikas. Prieš porą metų jis jau pasirodė Klaipėdoje bei Vilniuje kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru. Kaip tada, taip ir dabar atlikėjas gros akordeonu ir bandonija.

Paskutinį senųjų metų vakarą Klaipėdos koncertų salės scenoje skleisis emocingas, temperamentingas ir nuoširdus muzikavimas, žavės aukščiausias solistų meistriškumas, orkestro profesionalumas ir darnus skambesys. Šventinėje programoje derės Ástoro Piazzollos ir Johno Rutterio, Wojciecho Kilaro ir Niccolò Paganini bei Jenő Hubay kūriniai. Prieš koncertą bei pertraukos metu, kaip ir kasmet, publikos lauks ypatingi šventiniai netikėtumai.

„Aistringos muzikos nakties“ įkvėpti tebūna 2018-ieji patys laimingiausi, kupini meilės, šviesos ir gražios muzikos!

Muzika reikalauja aukų

Visi, kurie mėgaujasi profesionalių muzikantų atliekamais kūriniais, retai kada susimąsto, kiek daug darbo ir kančių lieka užkulisiuose, kad muzikos virtuozus gali varginti tokios žemiškos problemos kaip išnarintas riešas, nugaros skausmai, patemptos sausgyslės ar fizinis išsekimas.

Profesinės ligos neaplenkė ir smuikininko V.Čepinskio. Muzika jį lydi nuo pat gimimo. Augdamas operos dainininkės ir smuikininko, dirigento šeimoje, berniukas pirmiau išmoko muzikuoti, nei skaityti. Pirmuosius koncertus Vilhelmas ėmė rengti, sulaukęs vos septynerių, nors muzikuoti bandė jau būdamas ketverių.

Daugiau kaip 30 metų profesionalia muzika gyvenantis kaunietis neslepia, kad jau labai ilgą laiką jį vargina įvairūs nugaros, rankų ir kiti skausmai.

Kelis dešimtmečius periodiškai gydęsis pas gydytoją Nijolę Jasiūnienę, smuikininkas jaučiasi be galo dėkingas jai už rūpestį ir šilumą. Dabar V.Čepinskis savo sveikatą atiduoda į fizinės medicinos ir reabilitacijos specialisto Vytenio Trumpicko rankas.

Reikia pasiryžimo

"Džiaugiuosi, kad gydytojas ėmėsi spręsti mano įsisenėjusias problemas kompleksiškai, nepaisant mano noro ar nenoro", – smuikininkas pripažįsta, kad gydymasis reikalauja pasiryžimo ir tvirto apsisprendimo.

Gydytojas V.Trumpickas skyrė įvairių tempimo pratimų, tam, kad atpalaiduotų pertemptus raumenis.

Praėjusiais metais buvau pradėjęs, bet valios trūkumas sutrukdė. Dabar jau matau, kad nebepavyks išsisukti – reikės prisiversti ir mankštintis.

"Praėjusiais metais buvau pradėjęs, bet valios trūkumas sutrukdė. Dabar jau matau, kad nebepavyks išsisukti – reikės prisiversti ir mankštintis", – žada V.Čepinskis.

Smuikininkų specialybė, kaip ir kiekviena profesija, turi savo nematomą juodą pusę.

"Visą laiką muzikuodami būname nenatūralioje pozoje. Vieni raumenys įtempti, kiti bando atlaikyti, tačiau pavargsta ir galiausiai persitempia. Atsiranda nemalonūs pojūčiai, pamažu virstantys skausmais. O kur dar didžiulė nuolatinė psichologinė įtampa? Suprantu, kad jei norėsiu gyventi be skausmo – turėsiu mankštintis nuolat. Darysiu viską, ką lieps", – pasiryžęs žymus smuikininkas.

Svarbu nedelsti

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas V.Trumpickas pripažino, kad profesinės ligos – gana dažnas reiškinys.

Blogai, kai į pirmuosius simptomus nekreipama dėmesio, o pas gydytoją skubama tik tuomet, kai įvyksta traumos arba skausmų nebeįmanoma iškęsti. O užleistos ligos, kaip žinome, daug sunkiau pasiduoda gydymui.

"Šiuo metu V.Čepinskiui svarbiausia atsikratyti įsisenėjusių skausmų ir pasiruošti intensyviam kalėdiniam laikotarpiui. Pirmiausia – profilaktinė veiksmų programa, o tai yra reguliarios mankštos. O paskui žiūrėsim, priklausomai, kaip seksis: arba užteks mankštų, arba teks pereiti prie kitų gydymo metodų", - atskleidė reabilitologas.

Ne vienam atrodo, kad muzikavimas – svajonių profesija. Darai tai, ką mėgsti labiausiai, sulauki daug aplodismentų ir pagyrų. Faktiškai ne darbas, o malonumas. Deja, statistika byloja ką kita.

Tyrimai įrodo

Portugalijos Porto universiteto atlikto tyrimo duomenimis, beveik 85 proc. profesionalių muzikantų kenčia nuo raumenų ir kaulų sutrikimų, susijusių su grojimu. Dažniausiai tiriamieji skundėsi skausmais pečių ir juosmens srityse.

Pavyzdžiui, smuikininkai ilgą laiką turi išbūti netaisyklingoje padėtyje, įtempę nugaros ir peties raumenis. Nenatūralūs ir dažni riešo judesiai tampa išnirimų ar panirimų priežastimi, dėl į šoną palenkto kaklo kenčia sausgyslės.

Situacijos nepagerina ir tai, kad retas kuris atkreipia dėmesį į profilaktiką ir pirmuosius simptomus. Dažniausiai susirūpinama skausmams jau įsisenėjus.

Penktadienio vakarą ir be garsiųjų meistrų instrumentų solistas kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu violončelininko Mindaugo Bačkaus, įstabiai atliko aistringąjį "Ástor Piazzola", jaunatviškąjį Felix Mendelssohn, o vakaro netikėtumu tapo – koncerto solisto V. Čepinskio kūrinys styginių orkestrui.