Pasak renginio iniciatorės, Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, į susitikimą kviečiami dalyvauti ne tik tradiciškai dalyvaujantys Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoniukės atstovai, bet ir Lenkijos delegatai.

Visi Rusijos delegacijos nariai nuo 2014 metų pradžios yra Europos Sąjungos sankcijų sąrašuose dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimų.

„ESBO ir jos Parlamentinė Asamblėja buvo sukurtos kaip erdvė dialogui. Tačiau dialogas negali būti besąlygiškas. Rusija pati save atskyrė nuo civilizuotų tautų, įsipareigojusių tarptautinei ir humanitarinei teisei“, – pranešime cituojama V. Aleknaitė-Abramikienė.

Susitikime dalyvaus ESBO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė, Švedijos parlamentarė Margareta Cederfelt (Margareta Sederfelt).

Diskusijoje numatoma aptarti grėsmes saugumui Europoje Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste ir specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams įvertinti steigimo perspektyvas.

Susitikimo dalyviams pranešimus skaitys teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, prezidento patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys ir užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Asamblėjos sesija rengiama vasario 23-24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.

Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP yra teigusi, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.

V. Aleknaitė-Abramikienė yra pažymėjusi, kad Austrija teisi sakydama, jog į sesiją Rusijos delegaciją kviečia ne ji, bet asamblėjos sekretoriatas, tačiau valstybė „turi teisę ir netgi pareigą šiuo atveju“ neišduoti Rusijos delegatams vizų. Ji pabrėžė, kad delegacijos nariai yra minimi Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

„Mes laukiame Austrijos vyriausybės sprendimo. (...) Jeigu vis dėlto jie neatsižvelgs, tai mūsų delegacija turbūt nematys galimybių vykti tenai, sėdėti vienoje salėje su žmonėmis, kurie turėtų sėdėti specialiajame karo tribunole, baudžiamajame tribunole, kadangi tie žmonės tiesiogiai atsakingi už karo inicijavimą, už jo ideologiją“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė parlamentarė.

„Mes nematome tokių galimybių ir tada Lietuva negalės važiuoti“, – sakė ji.

Tai, pasak parlamentarės, yra bendra visų trijų Lietuvos delegatų nuomonė.

Asamblėjos sesija rengiama vasario 23-24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.

Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP teigė, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.

„Tai nėra Austrijos kvietimas, bet oficialus ESBO parlamentinės sesijos susitikimas... ES sankcijos suteikia išimtį draudimui atvykti būtent tokiais atvejais“, – teigė ministerijos atstovė.

V. Aleknaitės-Abramikienės teigimu, Austrija teisi sakydama, jog į sesiją Rusijos delegaciją kviečia ne ji, bet asamblėjos sekretoriatas, tačiau valstybė „turi teisę ir netgi pareigą šiuo atveju“ neišduoti Rusijos delegatams vizų. Ji pabrėžė, kad delegacijos nariai yra minimi Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

Ji pabrėžė, kad tokios pozicijos anksčiau laikėsi Lenkija ir Jungtinė Karalystė, taip planuoja pasielgti ir Kanada.

Pasinaudotų skleisti neapykantai

Pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, Lietuva su Lenkija inicijavo kreipimąsi į Austriją, laišką, jos duomenimis, pasirašė 81 parlamentaras iš 20 valstybių.

Austrijos atstovė AFP patvirtino, jog šalis gavo minėtą parlamentarų laišką.

Jeigu vis dėlto jie neatsižvelgs, tai mūsų delegacija turbūt nematys galimybių vykti tenai, sėdėti vienoje salėje su žmonėmis, kurie turėtų sėdėti specialiajame karo tribunole.

Jame teigiama, jog Rusijos delegacijos dalyvavimas sesijoje „ne tik nesiųstų teigiamos žinios tarptautinei bendruomenei, tačiau net galėtų būti palaikytas provokacija“.

Parlamentų atstovai teigia neabejojantys, jog Rusijos delegatai pasinaudotų asamblėjos sesija kaip „forumu sieti dezinformaciją, melagienas ir neapykantos kalbą“. Taip, pasak parlamentarų, sesija taptų priemone Rusijos propagandai skleisti.

Laiške primenama, kad Rusijos parlamentas yra integrali galios sistemos dalis ir aktyviai prisideda prie veiksmų, kuriais Rusija atsiriboja nuo vakarietiškų vertybių.

Lietuvos parlamentarė sakė kol kas negalinti pasakyti, kiek tiksliai valstybių taip pat priimtų sprendimą boikotuoti sesiją.

„Tikriausiai jų būtų nelabai daug, bet žinote, kai atstovauji moralią poziciją, turbūt nesižvalgai aplink ir tiesiog galvoji, kodėl taip darai“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji vylėsi, kad boikotą paskelbti galėtų visų kreipimąsi palaikiusių šalių delegacijos.

Pasak jos, jeigu Rusijos parlamentarams būtų leista sėdėti vienoje salėje, net ir tuo atveju, jeigu jie susilauktų pasmerkimo ir priekaištų, atrodytų, jog grįžtama prie įprasto darbo ir jie yra „tarytumei viena iš ginčo šalių“.

Kada galėtų paaiškėti Austrijos pozicija, pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, nėra aišku, tai gali įvykti ir prieš pat sesiją.

Pasak jos, teigiama, jog Rusijos dalyvavimas leistų atremti jų argumentus, atsikirsti į propagandą, bet pabrėžė, jog ESBO jau ne kartą pasmerkė Rusijos veiksmus ir priėmė griežtas rezoliucijas po ankstesnių jos sukeltų karinių konfliktų, tačiau tai šios šalies nesustabdė.

„Darbo partijos frakcija tikrai labai nori, kad ta rezoliucija būtų priimta ir kad mes tikrai pagerbtume kiekvieną. Tačiau tam tikros išsiplėtusios diskusijos sudaro grėsmę, kad susidarys tas vienas trečdalis, kuris užblokuos šią rezoliuciją. Jeigu ji bus stumiama tokiu būdu, kad nebus paisoma visų nuomonių ir nerandama konsensuso, tai manau, kad mes tikrai turėsime nelabai gerą praktiką prieš Sausio 13 dienos minėjimą“, – teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlė išimti rezoliuciją iš darbotvarkės, nes, anot jo, rezoliucijos tekstą reikia dar taisyti. R. Žemaitaitis pabrėžė, kad rezoliucijos sakinys „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“ žeidžia kitus signatarus.

„Mano galva, tai įžeidžia visus signatarus, o iš tikrųjų visa tai buvo visų signatarų dėka. Antras dalykas yra pažeminamas Romualdas Ozolas, kuris yra vienintelis žmogus, kuris iš tikrųjų prisidėjo ir visiems vadovavo savanoriams, tai siūlau išimti iš darbotvarkės“, – sakė R. Žemaitaitis.

Tuo metu konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigė, kad tokie parlamentaro pareiškimai prasilenkia su logika, ir siūlė R. Žemaitaičiui „nekišti savo trigrašio ten, kur jis yra nekompetentingas.“

„Norėčiau sureaguoti į tas mintis, kurios yra labai klaidinančios. Siūlyčiau žmonėms, kurie gyveno vaikystės pasaulyje tomis dienomis, susilaikyti nuo tokių vertinimų bei bandymo supriešinti Sąjūdžio veikėjus. (...) Į Sąjūdžio pirmąjį posėdį mane pakvietė Romualdas Ozolas, todėl man girdėti tokias insinuacijas yra stačiai vulgaru. Ir aš labai nenorėčiau, kad mūsų istorinis pirmasis nuotolinis posėdis būtų aptaškytas neapykantos seilėmis pagrįstais kaltinimais. Gali rezoliucijos tekstas patikti, gali nepatikti, juk jūs turite teisę balsuoti kaip jūs norite. Bet būkite geras, nekiškite savo trigrašio ten, kur jūs, dievaži, nesate kompetentingas“, – sakė konservatorė.

Artėjant Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui, Seimui siūloma priimti šiam jubiliejui skirtą rezoliuciją, kurios projektą antradienį ketina pateikti Seimo narys, konservatorius, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris.

Joje kalbama apie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – reikšmę šalies ir pasaulio istorijai.

Dokumento projekte primenama ir apie tai, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.

Seimo rezoliucijoje siūloma išreikšti „didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, tą tragišką 1991 m. sausio 13-sios naktį apgynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“.

2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.

Šių metų balandžio 21 dieną sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtrauktas vaistinis preparatas „Levonorgestrel“. Pasak parlamentarės, įsakyme nurodoma, kad vaistas „skiriamas merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“. Kompensuojamųjų vaistų sąraše šis vaistas dėl nesuprantamų priežasčių priskirtas prie „būklių, sukeliančių grėsmę sveikatai“.

Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė prašo atsakyti, dėl kokių priežasčių, kieno nurodymu ir kokiu pagrindu kontraceptinis vaistinis preparatas (kontraceptinė spiralė) „Levonorgestrel“ buvo įtraukta į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Taip pat klausiama, kokia būtinybė lėmė šį sprendimą padaryti skubos tvarka ir ar ministras pirmininkas ir (ar) sveikatos apsaugos ministras nebuvo veikiami suinteresuotų lobistinių organizacijų.

Taip pat domimasi, kokiais medicininiais argumentais remiantis šis vaistas buvo priskirtas prie būtinosios pagalbos priemonių ir kuo remiantis vaisto skyrimas yra apribotas 15–20 m. amžiaus intervalu.

Galų gale klausiama, kodėl priimant sprendimą nebuvo konsultuojamasi nei su visuomene, nei su tėvams atstovaujančiomis organizacijomis.

Be to, ministro sprendimas sudaro sąlygas įdėti hormoninę spiralę paauglėms be tėvų sutikimo ir netgi jiems nežinant.

„Vaistinis preparatas „Levonorgestrel“ – ekstrinis hormoninis kontraceptikas, neleidžiantis apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti gimdos gleivinėje ir taip sukeliantis abortą. Medicininėje praktikoje negimdžiusioms moterims, juo labiau paauglėms, hormoninės spiralės yra nededamos ir nerekomenduojamos dėti“, – teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Ji pastebi, kad preparato vertinimo protokoluose nurodoma, kad prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos šio preparato kompensavimui per metus yra 862 482 eurai.

„Rinkoje šio vaistinio preparato kaina yra apie 120 eurų, o tai reiškia, kad valstybė šia priemone numato aprūpinti beveik 7200 paauglių per metus. Kontracepcijos prieinamumo didinimas neprisideda prie paauglių ir jaunimo sveikatos gerinimo. Priešingai, mažina jaunų žmonių atsakomybę, skatina lytinių partnerių kaitą, žaloja psichinę sveikatą, skatina užsikrėtimą lytiškai plintančiomis ligomis. Ar paauglių lytinių santykių skatinimas yra dabartinės Vyriausybės prioritetas?“ – klausia Seimo narė.

Parlamentarė V. Aleknaitė-Abramikienė atkreipia ministropirmininko dėmesį, kad Lietuvą  saisto 1995 m. Seime ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, pagal kurią asmenys nuo 15 iki 18 metų yra vaikai, todėl atsakomybė už juos tenka jų tėvams arba globėjams. „Tuo tarpu pagal ministro įsakymą, šio kontraceptinio vaistinio preparato skyrimas Lietuvoje numatytas išimtinai nepilnamečiams asmenims. Be to, ministro sprendimas sudaro sąlygas įdėti hormoninę spiralę paauglėms be tėvų sutikimo ir netgi jiems nežinant (tėvų sutikimo sveikatos priežiūroje nebereikia nuo 16 metų), todėl jis mažų mažiausiai yra kontroversiškas“, – sako Seimo narė.  

Anot parlamentarės, jis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir nuostatoms.

„Šis principas įpareigos priimant sprendimus dėl vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonių, inter alia nustatant be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), parenkant globos (rūpybos) formą, skiriant globėją (rūpintoją) ir priimant kitus su vaiko globa (rūpyba) susijusius sprendimus, atsižvelgti, kad vaiko globos (rūpybos) gyvenamoji vieta būtų pastovi, nesikeistų, būtų užtikrintas vaiko ugdymosi, auklėjimo, santykių su tėvais ir šeimos nariais palaikymo tęstinumas“, – sako Civilinio  kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Šis principas, anot jos, taip pat įpareigos užtikrinti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos), laikinosios priežiūros ar laikinojo apgyvendinimo vieta, jei tai nekenkia vaiko interesams, būtų kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos.

Tikimasi, kad šio principo įdiegimas vaiko teisių apsaugos sistemoje leis geriau organizuoti vaiko globą (rūpybą), sumažinti be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo riziką, išvengti neplanuotos vaiko globos (rūpybos) vietos kaitos.

Projekto iniciatorės V. Aleknaitės-Abramikienės nuomone, atsižvelgus kitų šalių gerąją socialinio darbo ir teisinio reguliavimo praktiką ir įvertinus rizikas, susijusias su pakeičiamosios globos modelio įvedimu Lietuvoje, yra būtina į Lietuvos teisę įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą, kaip geriausių vaiko interesų prioriteto užtikrinimo priemonę.

Pasak parlamentarės, Lietuvos teisėje vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principo nėra. Tačiau, anot jos, jis netiesiogiai kyla iš Vaiko teisių konvencijos,  kuri valstybėms dalyvėms nustato pareigą užtikrinant vaiko gerovę taikyti atitinkamas teisines ir administracines priemones.

„Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principas yra išvedamas iš kitų dviejų Vaiko teisių konvencijoje esančių principų – vaiko interesų pirmumo ir vaiko teisės į tapatumą (ar identitetą). Jis apima du aspektus: pirmiausia jis pabrėžia būtinybę, kad vaiko globos vieta būtų pastovi, antra, jis nustato, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų arčiau jo gyvenamosios vietos, tam, kad nenutrūktų ir išliktų vaiko šeiminiai ir socialiniai ryšiai, kurie yra jo tapatybės dalis“, – sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Jos duomenimis, Lietuvos teismų praktikoje, yra taikomas panašus, vaiko šeimos aplinkos apsaugos principas, paremtas EŽTT praktika, pagal kurį sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.

ESBO PA skelbia, kad antradienį Tbilisyje vykstančios sesijos metu V.Aleknaitė–Abramikienė į šias pareigas išrinkta trejų metų kadencijai, kartu su Azerbaidžano ir Portugalijos atstovais, taip pat vieneriems metams išrinktu viceprezidentu nuo Rumunijos.

ESBO PA viceprezidente V.Aleknaitė–Abramikienė trejų metų kadencijai buvo išrinkta 2013 metais, o anksčiau ji buvo pirmojo – Saugumo ir politikos reikalų – komiteto pranešėja.

ESBO PA yra parlamentinis ESBO forumas, jungiantis daugiau kaip 320 parlamentarų iš 56 valstybių. Asamblėja yra parlamentinės demokratijos forumas, kuris stebi rinkimus, stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir teikia rekomendacijas šalių narių vyriausybėms dėl jų įsipareigojimų vykdymo politikos, saugumo, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių srityse.

Suomijos sprendimas nedaryti išimčių „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams, kad šie galėtų dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje Helsinkyje, sukėlė diskusijas, sako Lietuvos Seimo delegacijos atstovai.

Rusija pasipiktino, kai į Helsinkį nebuvo įleistas Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, todėl visa šios šalies delegacija boikotavo Asamblėją. Lietuvos parlamentarai pažymi, kad šitaip siekta Rusiją parodyti kaip auką, nors ji pati atsisakė dalyvauti Asamblėjoje, taip pat ir į delegaciją skirdama į Europos Sąjungą neįleidžiamus politikus.

Pasak Lietuvos atstovų, šią savaitę vykusioje ESBO PA sesijoje daugiausiai Rusijos užtarėjų buvo iš Italijos, Prancūzijos delegacijų, už Rusijai nepalankią rezoliuciją dėl Ukrainos nebalsavo ir Šveicarija.

„Šių metų Asamblėja vyko su tam tikra intriga, Suomijos užsienio reikalų ministerija (URM) neįleido kelių Rusijos parlamento narių, tarp jų Dūmos pirmininko Sergejaus Naryškino, dėl to ir diskusijos įgavo šiek tiek kitokį pobūdį, ir pradžia buvo šiek tiek sujaukta, nes atsirado takoskyra tarp pietinių ir rytinių Europos šalių. Vieni priekaištavo Suomijai, kad jie taip negarbingai pasielgė ir neįleido parlamentarų, o tai yra forumas, kur privalu kalbėtis ir reikia turėti ir kitokią nuomonę, bet dauguma buvo kitokios nuomonės“, - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos delegacijos vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Ir po diskusijų, apgailestavimų, ypač Vykdomajame komitete, kur iš 20 kalbėjusiųjų net 16 įvairiais būdais pabrėžė, kad be Rusijos dalyvavimo nepasieksime geresnių rezultatų, su tuo galima iš dalies sutikti, nes jei nėra vienos iš diskutuojančių pusių, tai sudėtinga, bet reikia pripažinti, kad ir kai kurie oratoriai, ir mes pabrėžėme, kad Rusijos delegacijai nebuvo uždrausta atvykti. Buvo uždrausta kai kuriems parlamentarams, kurie įtraukti į sąrašus, kurie prisidėjo vienokia ar kitokia savo veikla, pasisakymais dėl Krymo aneksijos ir karinių veiksmų, kurie vyksta Rytų Ukrainoje“, - pasakojo A.Sysas.

Delegacijos vadovo pavaduotojos konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės vertinimu, Rusija siekė pasirodyti auka, tačiau pralaimėjo nedalyvaudama, nes neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos.

„Aš sakyčiau, kad Rusija daugiau pralaimėjo nedalyvaudama nei laimėjo, nes netikros politinės ašaros sujaudino toli gražu ne visus, o savo požiūrio jie neturėjo galimybės išsakyti“, - sakė konservatorė.

„Tie verksmai ir dejonės dėl to, kad Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti šioje Asamblėjoje protestuodama prieš neva suvaržymus kai kuriems jos nariams, tie skundai gali būti padalinti į dvi dalis - tam tikra dalis delegatų jau yra pasižymėję per visas sesijas, kad jie ištransliuoja tai, kas reikalinga Rusijai, ir praktiškai parlamentarai jau žino, jei kalbės vienas ar kitas asmuo, sakykime, iš Italijos ar Prancūzijos, ką čia labai slėpti, yra ten tokių asmenų, iš anksto žinoma, ką jis pasakys, kad jis tikrai išreikš Kremliaus poziciją. Tačiau tam tikra dalis parlamentarų iš įvairių šalių ne visai suvokia Rusijos žaidimo tikrųjų tikslų ir prasmės. Rusija dar kartą meistriškai pademonstravo, kad jie moka save paversti aukomis, ir mano kolega Gruzijos atstovas labai teisingai perspėjo kolegas - nepamirškite, kad tikrosios aukos gyvena Rytų Ukrainoje, Pietų Osetijoje ir kitur, o Kremlius pats savaime nėra auka“, - kalbėjo V.Aleknaitė-Abramikienė.

Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad Rusijos parlamentas pats sprendžia dėl delegacijos ESBO PA sudėties, ir jei suformavo delegaciją iš asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, toks esąs jos sąmoningas pasirinkimas.

„Rusijos Dūmoje yra keli šimtai narių, jie suformavo delegaciją būtent iš tų narių, kurie yra įtraukti į vadinamąjį juodąjį sąrašą asmenų, kurie yra prisidėję prie aneksijos Kryme, agresijos Rytų Ukrainoje, ir būtent iš šių narių Rusijos Dūma suformuoja delegaciją. Akivaizdu, kad yra Europos Sąjungos visų valstybių bendras sutarimas, kad šie asmenys negali kirsti ES valstybių sienos, tai reiškia, kad ir Suomijos valstybinės sienos jie negali kirsti. Tai yra pačios Rusijos pasirinkimas, Rusija, matyt, norėjo sukelti tam tikrą gailestį, kad ji neišgirsta, ir taip daryti įtaką priimant svarbius ESBO PA dokumentus“, - sakė A.Lydeka.

Suomijos URM neįleidus kelių Rusijos parlamento delegacijos ESBO PA narių, tarp jų ir delegacijos vadovo Dūmos pirmininko S.Naryškino, Rusijos atstovai žiniasklaidai pareiškė, kad Suomija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi tik į keturių šalių - Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos - nuomonę. Neįleidus S.Naryškino ir dar kelių atstovų, Rusijos delegacija paskelbė boikotuosianti Asamblėją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra patvirtinęs, kad Suomija konsultavosi šiuo klausimu, ir Lietuva nuosekliai pasisako už tai, kad išimtys „juodajame sąraše“ esantiems asmenims nebūtų taikomos, bet pabrėžė, kad sprendimą priėmė ESBO PA šeimininkė Suomija.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva pasisako prieš išimtis „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams, tačiau sprendimą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos priėmė renginio šeimininkė Suomija.

Tai ministras sakė po to, kai Rusija pasipiktino, kad į Helsinkį nebuvo įleistas Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.

„Mūsų nuomonė yra nuosekli, mes manome, kad kontaktai turi būti, bet šiuo atveju mes turime būti nuoseklūs ir neturi būti išimčių. Tie forumai išnaudojami ne pozicijų suartinimui, o propagandiniais tikslais, todėl mes tokią nuomonę esame išsakę, bet sprendimas yra suomių. Jie teiravosi tų nuomonių, jas žino, ir priėmė sprendimą, manau, teisingą, bet mes jokiu būdu negalime įtakoti to sprendimo ir nemėginome to daryti“, - žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L.Linkevičius.

„Jie (suomiai) galėjo priimti sprendimą nesitarę, bet jie pasitarė, o teigti, kad čia kažkas užblokavo, negalima, nes niekas negali uždrausti suomiams priimti sprendimą“, - pridūrė ministras.

Lietuvos delegacijos ESBO PA pirmininko pavaduotoja konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė BNS patvirtino gavusi laišką iš Asamblėjos vadovo su žinia, kad priimtas sprendimas nedaryti išimčių ir neišduoti vizų Europos Sąjungos „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams. Tačiau ji sakė, jog Seimo delegacija šiuo klausimu savo pozicijos nebuvo atskirai išsakiusi, ir konsultacijos tikriausiai vyko vyriausybiniu lygmeniu.

„Šitą sprendimą priėmė Suomija. Kaip rašoma laiške, pasikonsultavusi su kitomis ES valstybėmis, ji nusprendė, kad negali daryti išimčių ES nustatytame vizų draudimo režime, nes įsileisti tuos asmenis, kurie yra sąraše, reikėtų taikyti išimtį, ir Suomija nusprendė tos išimties netaikyti Kadangi sąraše yra ir ponas S.Naryškinas, Rusija įsiuto labai. Čia buvo Suomijos apsisprendimo dalykas“, - BNS sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.

Rusijos parlamento delegacijos ESBO PA atstovas Nikolajus Kovaliovas vietos žiniasklaidai pareiškė, kad Suomijos Užsienio reikalų ministerija atsisakė įsileisti į šalį Rusijos parlamentarus atsižvelgusi tik į keturių šalių - Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos - nuomonę.

Skelbiama, kad delegacijai vadovauti turėjo Valstybės Dūmos pirmininkas S.Naryškinas, o jam negavus vizos boikotuoti Asamblėją nusprendė visa Rusijos delegacija.
24-oji ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija Helsinkyje vyks liepos 5-9 dienomis.

Seimo atstovai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) vyksta stebėti prezidento rinkimų Turkijoje.

Lietuvos atstovė, ESBO PA viceprezidentė Vilija Aleknaitė-Abramikienė paskirta vadovauti prezidento rinkimų stebėjimo misijai. Tokioms pareigoms Lietuvos delegacijos ESBO atstovas nominuotas pirmą kartą.

Kartu su V.Aleknaite-Abramikiene Seimo valdyba į misiją komandiravo ir parlamento delegacijos ESBO PA vadovę Birutę Vėsaitę bei pavaduotoją Emanuelį Zingerį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Jie komandiruoti į Turkiją rugpjūčio 7-12 dienomis.

Turkija, kurios prezidento rinkimų pirmasis turas vyks rugpjūčio 10 dieną, pastaraisiais metais skelbiasi įgyvendinanti rinkimų sistemos reformas. ESBO, savo ruožtu 2011 metais vykdžiusi Turkijos parlamento rinkimų stebėjimo misiją, atskleidė su reformomis susijusių ir nerimą keliančių tendencijų, tarp jų – ir išraiškos laisvės ribojimų.

Nuo 1993 metų daugiau kaip 5000 ESBO parlamentarų ir personalo darbuotojų stebėjo kiek daugiau nei 130 rinkimų, vykusių 30 šalių.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Vilija Aleknaitė-Abramikienė paskirta vadovauti Turkijos prezidento rinkimų stebėjimo misijai.

ESBO vadovo pareigas šiuo metu einantis Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris) konservatorę V.Aleknaitę-Abramikienę skyrė misijos specialiąja koordinatore. Tokioms pareigoms Lietuvos delegacijos ESBO atstovas nominuotas pirmą kartą, pažymima parlamentarės biuro išplatintame pranešime.

Specialusis koordinatorius vadovauja bendriems ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos, ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos deputatų posėdžiams. Jis taip pat atsakingas už stebėjimo misijos išvadas.

V.Aleknaitė-Abramikienė sako, jog „patikėtomis pareigomis ne tik parodytas didelis pasitikėjimas, tačiau kartu uždėta nemaža atsakomybė“. Lietuvos atstovės ESBO teigimu, „Turkija yra itin sudėtingame regione: nereikia pamiršti, jog šalia yra Sirija, o ne taip toli - nesutarimų ir grupuočių skaldomas Irakas, - šie ir kiti faktoriai kelia grėsmę pačiai Turkijai“.

Parlamentarė pažymi dėsianti visas pastangas, kad tarptautinės bendruomenės pozicija pirmųjų tiesioginių Turkijos prezidento rinkimų atžvilgiu būtų kuo vieningesnė.

Turkija, kurios prezidento rinkimų pirmasis turas vyks rugpjūčio 10 dieną, pastaraisiais metais skelbiasi įgyvendinanti rinkimų sistemos reformas. ESBO, savo ruožtu 2011 metais vykdžiusi Turkijos parlamento rinkimų stebėjimo misiją, atskleidė su reformomis susijusių ir nerimą keliančių tendencijų, tarp jų – ir išraiškos laisvės ribojimų.

Nuo 1993 metų daugiau kaip 5000 ESBO parlamentarų ir personalo darbuotojų stebėjo kiek daugiau nei 130 rinkim ų, vykusių 30 šalių