Pasak tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, šiuo metu vilkikų srautai Medininkų ir Šalčininkų punktuose yra panašūs į buvusius prieš uždarant Lavoriškių ir Raigardo punktus.

„Akivaizdu, kad yra mažesnis srautas, nes punktų (Medininkų ir Šalčininkų – BNS) pralaidumas faktiškai yra labai panašus“, – BNS antradienį teigė G. Mišutis.

Jo teigimu, antradienį 8 val. ryto Medininkuose laukė 52 vilkikai, jų laukimo laikas – apie 6 valandos. Lengviesiems automobiliams, kurių buvo apie 80, čia tenka laukti apie 8 valandas.

Tuo metu Šalčininkuose laukė 175 vilkikai, jiems laukti teks 18 valandų. Lengvieji automobiliai čia turi laukti apie 14 val., eilėje yra apie 140 automobilių.

Kovo pradžioje uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pirmąją savaitę vilkikų eilės Medininkuose kai kuriomis dienomis siekė iki 500, Šalčininkuose – iki 450.

Ilgesnės eilės ir toliau išlieka iš Baltarusijos pusės – antradienį ryte prie Medininkų-Kamenyj Log punkto laukė apie 1130 vilkikų ir 60 lengvųjų automobilių, prie Šalčininkų-Benekainių – atitinkamai 1125 ir 135.

Kovo 1 dieną Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus –punktus. Šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai.

Lietuvos institucijos teigia, kad juos uždarant siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

„Medininkų punkte laukimo laikas pailgėjo nuo 47 iki 52 valandų, laukia apie 380 vilkikų, iš kurių 300 stovi laukimo aikštelėje“, – BNS ketvirtadienį teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Vis dėlto, pasak jo, abiejuose pasienio postuose vilkikų ir lengvųjų automobilių eilės išlieka stabilios. 

„Eilės panašios, lyginant ir su para prieš ir su kitomis darbo dienomis. Šią savaitę laukimo laikas vilkikų vairuotojams varijuoja nuo 35 iki 50 valandų“, – kalbėjo VSAT atstovas.

„Eilės nėra trumpos, tačiau kažkokio išskirtinumo, kad jos būtų rekordinės, tikrai nesimato“, – sakė jis.

Medininkų punkte laukimo laikas pailgėjo nuo 47 iki 52 valandų.

 

VSAT atstovas teigė, kad šiemet ir toliau daugiausia pasienį kerta Baltarusijos piliečiai.

Pasak G. Mišučio, Šalčininkuose ketvirtadienį ryte laukė 380 krovininių automobilių (trečiadienį – 450), jų vairuotojai turi laukti apie 39 valandas (45 val.). Medininkuose laukimo laikas pailgėjo nuo 47 iki 52 valandų, čia laukė maždaug 380 vilkikų (apie 350). Didžioji dauguma vilkikų stovi laukimo aikštelėse.

Šalčininkuose eilėje lauke apie 80 lengvųjų automobilių, jie turi laukti maždaug 5 val., Medininkuose – apie 100 automobilių, laukimo laikas siekia apie 10 valandų. Abiejuose punktuose trečiadienį jų buvo panašiai.

G. Mišutis teigė, kad eilėje į Lietuvą laukiančių vilkikų eilė yra maždaug dukart ilgesnė, abiejuose punktuose laukia maždaug 900 vilkikų.

Tuo metu pasienyje su Lenkija, ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko punktu eilių nėra, informavo G. Mišutis.

„Padėtis stabili, (...) absoliučiai jokių sutrikimų nėra, visi automobiliai vyksta be jokių eilių, be jokių incidentų, kas ir buvo ankstesnėmis dienomis“, – kalbėjo jis.

„Nepaisant to, kad du punktai užsidarė, tikrai nieko neatsitiko tokio, kas keltų labai didelių problemų ar dėl ko kiltų rekordai. Tos eilės dar visai neseniai tiek per Medininkus, tiek per Šalčininkus būdavo tikrai daug ilgesnės“, – BNS sakė G. Mišutis. 

Kaip BNS sakė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, 8 val. duomenimis, Medininkų pasienio kontrolės punkte buvo apie 450 vilkikų eilė (sekmadienį – daugiau nei 500), didžioji dalis jų – apie 350 – stovi laukimo aikštelėje. Laukti eilėje vairuotojams tenka apie 45 valandas (sekmadienį – 55 val.).

Tuo metu Šalčininkų punkte laukė 340 vilkikų (sekmadienį – 400), o laukimo laikas – 34 valandos (40 val.). 

„Šitie skaičiai yra didesni, palyginti su paskutiniu periodu po Naujų metų, bet yra buvę dienų, kai Medininkuose laukimo laikas siekė ir po 60, ir po 80 valandų. Eilės yra ilgokos, bet kažkokio išskirtinumo nėra“, – pridūrė VSAT atstovas.

Eilės kiek ilgesnės iš Baltarusijos pusės – pirmadienį ryte prie Medininkų punkto laukė apie 790 vilkikų, prie Šalčininkų – 690.

G. Mišučio teigimu, čia visiškai nebuvo lengvųjų automobilių eilių. Anot jo, pro Medininkus išvyko beveik 190 vilkikų ir 360 lengvųjų automobilių, per Šalčininkus – atitinkamai 170 ir 300.

Praėjusį penktadienį Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus – punktus. Šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Lietuvos institucijos teigia, kad juos uždarant siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

Kaip BNS sakė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienio ryto duomenimis, Medininkų pasienio kontrolės punkte padėtis per parą beveik nepakito, iš Lietuvos čia susidariusi apie 500 vilkikų eilė, didžioji dalis jų – apie 350 – stovi laukimo aikštelėje. Laukti eilėje vairuotojams tenka apie 55 valandas.

Eilės kiek išaugo vykstantiems iš Baltarusijos pusės – čia prie punkto laukia apie 730 vilkikų, kai prieš parą jų buvo iki 680.

Tuo metu Šalčininkų pasienio kontrolės punkte eilė pailgėjo iki 400 vilkikų, o laukimo laikas – nuo buvusių 34 iki 40-ies valandų. Baltarusijos pusėje čia susidariusi 675 krovininių automobilių eilė – maždaug tiek, kiek ir praėjusią parą.

Lengvieji automobiliai vykstant į Baltarusija ties Medininkų kontrolės punktu turi laukti apie 2 val., ties Šalčininkais – apie 7 valandas.

„Srautas yra gana didelis, eilės padidėjo, dviejų punktų uždarymas taip pat turėjo reikšmės“, – sakė jis.

Tuo metu situacija ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu, kur protestuodami lenkų ūkininkai su pareigūnais vykdo detalią dalies vežamų krovinių patikrą, situacija išlieka stabili, eilių čia nėra.

Lenkai iki 10 minučių trunkančius patikrinimus vykdo nuogąstaudami, kad dalis ukrainietiškų grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, o tai, anot protestuotojų, kenkia tik Ukrainos grūdų tranzitą leidžiančios šalies vidaus ir ES rinkai.

„Viskas ramu, jokių eilių nėra, vilkikai važiuoja sklandžiai“, – teigė G. Mišutis.

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktus. Taip šiuo metu veikia tik minėti du kontrolės punktai pasienyje su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų.

Lietuvos institucijos teigia, kad uždarant punktus siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

Vilkikų vairuotojai pradėjo blokadą protestuodami prieš, jų manymu, nesąžiningą Ukrainos krovinių vežimo įmonių konkurenciją.

„Dorohusko kontrolės punkte laukia daugiau kaip 600 sunkvežimių, o vidutinė laukimo trukmė – apie 110 valandų“, – sekmadienį naujienų agentūrai PAP sakė Chelmo policininkė.

„Sunkvežimių, laukiančių Dorohusko pasienio kontrolės punkte, eilė baigiasi Srebžiščės kaime ir yra maždaug 16 kilometrų ilgio“, – pridūrė ji.

„Hrebenės perėjoje laukia apie 600 sunkvežimių, o vidutinė laukimo trukmė – apie 120 valandų“, – pranešė Liublino Tomašuvo policininkė. Eilė baigiasi Labunkų kaime ir yra maždaug 52 kilometrų ilgio.

Lapkričio 6-ąją protestą pradėję vairuotojai reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.

„Lenkijos pasieniečių teigimu, šįryt tose vietovėse, kur tęsiasi blokada, eilėje stovi 2 tūkst. 610 vilkikų. Šehyniuose kada galės kirsti sieną laukia 1,3 tūkst., Rava-Ruskoje – 750, Krakivetse – 560 transporto priemonių“, – pareiškė A. Demčenko.

Jis priminė, kad dieną prieš tai 14 val. Kyjivo lauku buvo atblokuotas Dorohusko-Yahodyno Ukrainos sienos kontrolės punktas. Eismas jame yra intensyvus, tačiau pravažiuojančių vilkikų srautas kol kas nėra toks didelis, koks buvo iki lapkričio 6 d. Šįryt savo eilės įvažiuoti į Ukrainą laukė 700 vilkikų.

Pranešama, kad lapkričio 6 d. lenkų vežėjai prie sienos su Ukraina užblokavo vilkikų eismą trijuose didžiausiose – Korčiovos-Krakivetso, Hrebenės-Rava-Ruskos ir Dorohusko-Yahodyno kontrolės punktuose.

Be kita ko, reikalaujama Ukrainos vežėjams vėl pradėti taikyti leidimų sistemą, kurios galiojimas su ES sudaryta sutartimi sustabdytas iki 2024 m. birželio 30 d.

Lapkričio 23 d. prie protestuotojų prisidėjo ir lenkų ūkininkai, užblokavę Medykos-Šehynių kontrolės punktą netoli Pšemyslo.

Gruodžio 11 d. Lenkijos streikuotojai pagaliau leido vilkikams važiuoti pro didžiausią Yahodino-Dorohusko vilkikų kontrolės punktą prie Ukrainos sienos.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo vertinimu, uždarius šiuos punktus kitur turėtų būti užtikrinami  pajėgumai, kad neilgėtų eilės, neužtruktų patikra bei nenukentėtų jos kokybė.

„Mes tikimės, kad per kitus punktus, kur važiuoja krovininis transportas, laukimo, eilių situacija nepablogės (...) Srautas atitinkamai eis per kitus punktus, kurie yra atidaryti, tai mūsų lūkestis yra, kad ir skirti pajėgumai užtikrins tai, kad tas krovininis transportas, neišilgės jo laukimo terminai, patikros, kokybė nenukentės“, – BNS ketvirtadienį sakė Povilas Drižas.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ „Linava“ vežėjus įspėjo, kad eilės gali augti nepaisant to, kad per Šumsko ir Tverečiaus punktus juda tik tuščias krovininis transportas.

Gali išaugti pasienyje laukiančių vilkikų skaičius.

„Nepriklausomai nuo to, koks judėjimas buvo šiuose pasienio kontrolės punktuose, ar tai, kad juose judėjo tik tuščias krovininis transportas, uždarymas vis tiek daugiau ar mažiau palies vežėjų darbą. Gali išaugti pasienyje laukiančių vilkikų skaičius“, – pranešime sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per šiuos punktus vyksta tik piliečiai, lengvasis transportas ir tušti vilkikai, todėl ypatingo poveikio vilkikų judėjimui per sieną punktų uždarymas neturės.

Tačiau Z. Buivydas eilių augimo tikimybės neatmeta – anot jo, taip atsitiko ir birželio pradžioje, kai Lenkija uždarė punktus su Baltarusija: „Lenkijai uždarius pasienio kontrolės punktus irgi buvo raminama, jog eilės nepadidės, nors reali situacija buvo priešinga“.

Nei „Linava“, nei TTLA nekvestionuoja sprendimo uždaryti punktus ir teigia, kad valstybės saugumas yra prioritetas.

Vyriausybė sprendimą uždaryti Šumsko ir Tverečiaus punktus priėmė trečiadienį dėl geopolitinių aplinkybių ir grėsmių sumažinimo bei galimybės nukreipti pasienio kontrolės tikrinimus atliekančius pareigūnus į kitus punktus. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, taip pasielgta tiek dėl samdinių grupuotės „Wagner“ keliamos grėsmės, tiek siekiant sumažinti kontrabandos srautus.

Lenkija ir Lietuva liepos pabaigoje paskelbė, kad dėl Baltarusijoje esančių „Wagner“ samdinių grėsmės svarstoma galimybė visiškai uždaryti sienas su šia šalimi. Tačiau Lietuvos vežėjų atstovai teigia abejojantys, ar tokie atskiri sprendimai įmanomi.

„Jeigu yra daromi tokie veiksmai – blokuojama išorinė Europos Sąjungos siena – tai, mūsų nuomone, tokie veiksmai turėtų būti daromi tik kartu, regioniniu sprendimu, su Latvija ir Estija, Lenkija, o net ir Suomija kartu, jeigu neįmanoma to padaryti Europos Sąjungos mastu, nes viena Lietuva, padariusi tokį sprendimą, politiškai galbūt ir bus atlikusi kažkokį veiksmą, bet praktikoje kažin ar bus naudos, nes prekybos srautai (...) ir toliau tekės per tą pačią Latviją, Lenkiją ar Suomiją“, – BNS teigė TTLA vadovas P. Drižas.

Z. Buivydas BNS sakė manantis, kad sienos tarp Lietuvos ir Baltarusijos uždaryti negalima, kol valstybės nenutraukė prekybinių ir diplomatinių ryšių.

„Man atrodo, kad neturėtų būti uždaroma, nes vis tiek yra prekybiniai, diplomatiniai santykiai ir taip toliau. Nežinau, kaip pasakyti – šaunama sau į kojas“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.

Liepos pabaigoje Z. Buivydas BNS teigė, kad uždarius Lietuvos sieną su Baltarusiją vilkikai į Rytus važiuotų per Latvijoje esantį Paterniekų pasienio kontrolės punktą, ten persikeltų ir transporto eilės. „Linavos“ duomenimis, šiuo metu krovinių pervežimais į Rytus dar gali verstis apie 300 nedidelių Lietuvos transporto paslaugų įmonių.

Vairuotojų ir vežėjų prašoma kantrybės. Raginama nedelsiant įsivertinti situaciją bei planuotis keliones per tuos punktus, kurie yra mažiausiai apkrauti. O taip pat, perspėti partnerius užsienyje, kurie gabena krovinius į Lietuvą.

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, į pasienio kontrolės punktų uždarymo situaciją reikia pažvelgti atsakingai.

Anot jo, visai netolimi praeities įvykiai aiškiai parodo, kad bet kurio punkto uždarymas daugiau ar mažiau pakoreguoja judėjimą bei bent keletą dienų įneša sumaišties.

„Šalies saugumas yra svarbiausia ir visi puikiai tą suprantame. Tačiau nepriklausomai nuo to, koks judėjimas buvo šiuose pasienio kontrolės punktuose, ar tai, kad juose judėjo tik tuščias krovininis transportas, uždarymas vis tiek daugiau ar mažiau palies vežėjų darbą. Gali išaugti pasienyje laukiančių vilkikų skaičius. Lenkijai uždarius pasienio kontrolės punktus irgi buvo raminama, jog eilės nepadidės, nors reali situacija buvo priešinga.

Šiuo atveju vilkikų vairuotojų prašome kantrybės, o tam, kad darbas eitųsi sklandžiai rekomenduojame atidžiai įsivertinti, kuriame punkte yra mažiausios eilės bei vykti būtent per ten. Taip pat apie situaciją perspėti partnerius užsienyje, kurie krovinius gabens ateityje“, – teigė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius.

Rugpjūčio 17 d. ryto duomenimis, didžiausios vilkikų eilės yra Medininkų pasienio kontrolės punkte, kur po vidutiniškai 13 valandų laukia 140 vilkikų. Raigardo pasienio kontrolės punkte po vidutiniškai 11 valandų laukia 100 vilkikų. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte po vidutiniškai 5 valandas laukia 50 vilkikų.

Kelyje nuo Panevėžio Latvijos link, ties Pasvaliu, – didžiuliai kamščiai. Vilkikų eilės jau ne viena diena čia driekiasi dėl kelio remonto.

„Kaži, lietuviškas žodis hemorojus tinka šitam keliui, ar ne? – ironiškai svarstė spūstyje pakalbintas vilkiko vairuotojas. – Nuo valandos iki 4,5 val.“, – kiek laukiantis pasakojo. Žurnalistės paklaustas, ar dažnai tenka čia važiuoti, nusivylimo neslėpdamas atsakė: „Taip, dažnai... Taip ir kenčiame mes. Ir mūsų darbo valandos kenčia taip.“ Per kelias valandas vairuotojai neįveikia nė dešimties kilometrų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Džiaugiamės prasidėjusiu remontu ir iškart turime problemų dėl kamščių, kurie susidaro, kadangi trys šviesoforai, veikia tik viena kelio juosta ir toje juostoje, jei iš abiejų pusių susiduria krovininių sunkvežimių eilė, ir viskas, ir problema gaunasi“, – apie problemą žinantis pasakojo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Lengvųjų automobilių kamščiuose mažai, vietiniai renkasi kitus kelius, kad šio ruožo išvengtų. Tie, kurie pasirinkimo neturi, spūstyse laukia įvairiai, ne piko metu pravažiuoja lengvai.

„Pusvalandį kokį, gal daugiau kiek, 40 min.“, – sakė pakalbintas lengvojo automobilio vairuotojas.

„Buvau mamos aplankyti, dabar važiuojam į Kauną, netyčia įkliuvau. Bet mes dar labai greitai, pataikėme ant žalių šviesoforų. Pasisekė, nes girdėjau kiti ir po keturias valandas stovi“, – pasakojo kita.

Jei yra galimybė, savo maršrutą keičia ir vilkikų vairuotojai, o jei pasirinkimo nėra – iškart nusiteikia spūstims. Tiesa, apvažiuoti šį ruožą su sunkiasvorėmis – sudėtinga.

„Mes važiuojame ir per Vabalninką, bandome. Bet ten su kroviniu... Nes duonytę vežu, „Vilniaus duoną“, tai nesinori košės nuvežt, nes ten reikia lipt ant kelkraščio, tai apsišarvuojame kantrybe, o ką darysi?“ – sakė vilkiko vairuotojas.

Anot mero, kiti keliai vilkikams nepritaikyti.

„Yra galimybė apvažiuoti tą vietą, bet vėl, apvažiavimas yra regioniniais keliais, kurie yra žvyrkeliai, ir tie žvyrkeliai, kur išsimuša jau ir smėlis, nes vėl trūksta kelių priežiūrai finansų ir jie irgi prastai prižiūrimi. Ir tada vienos problemos sukelia kitas problemas“, – neslėpė rajono meras.

Čia labai stipri darbo imitacija mūsų kelininkų.

Eilėse laukti tenka ir grūdus vežantiems traktorininkams. Vairuotojai atvirauja, kad per derliaus ėmimą laikas jiems labai svarbus.

„Laukiam ilgai, ypač su traktorium, ir dar užstabdom. Dabar gerai, lietus lyja, dabar galim stovėt, bet kai reik nuo kombaino vežt tiesiai, viskas, net nevežam“, – teigė traktoriaus vairuotojas.

Šis kelio ruožas priklauso Automobilių kelių direkcijai, o tvarko jį „Ukmergės keliai“. Deja, vairuotojai šiuos kelininkus peikia.

„Labai ilgai čia jie remontuoja. Kažkaip latviai tai labai greitai, o čia tai...“

„Čia labai stipri darbo imitacija mūsų kelininkų. Čia tikriausiai metams ir daugiau, ko gero.“

Jei projektas nevėluos, šis tarptautinio kelio ruožas ties Pasvaliu bus baigtas iki Naujųjų metų, tad spūstyse vilkikų vairuotojams teks kankintis dar kelis mėnesius.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, ketvirtadienį ryte laukė apie 700 vilkikų – maždaug dukart mažiau nei prieš dvi savaites.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis BNS sakė, kad pagrindinė eilių mažėjimo priežastis yra pastaruoju metu mažėjantys į Lietuvą atvykstančio krovininio transporto srautai.

„Atvažiuoja mažiau automobilių – matome sumažėjusius tikrai srautus, natūraliai ir eilės trumpesnės“, – sakė G. Mišutis.

Medininkuose eilėje laukė 272, Raigarde – 236, Šalčininkuose – 170, o Lavoriškėse – 40 vilkikų. Patikros reikėjo laukti nuo 4 valandų iki maždaug paros.

Eilės Lietuvoje ilgėti pradėjo birželio pradžioje ir piką pasiekė antrąją mėnesio savaitę, kai pasienyje su Baltarusija laukė apie 1,5 tūkst. vilkikų.

Kaip BNS ketvirtadienį sakė Muitinės departamento komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė, eilės mažėjo dėl to, kad daugiau vežėjų turi papildomus dokumentus, reikalingus sugriežtintai patikrai, taip pat dėl sutelkto pareigūnų darbo bei 11-ojo Europos Sąjungos sankcijų paketo įsigaliojimo: juo uždraustas tam tikrų prekių vežimas tranzitu per Rusiją.

„Jau ir vežėjai dokumentus tvarkingus parengia ir muitinės pajėgos taip sudėliotos, kad griežtesnę kontrolę galėtų daryti. Kitas dalykas, nuo Joninių įsigaliojo 11 sankcijų paketas, tai galima daryti prielaidą, kad srautai mažėja ir dėl to“, – sakė I. Frolova-Milašienė.

Muitinės departamentas nuo birželio 5-osios taiko sugriežtintą patikrą užkardant galimą sankcijų apėjimą ir prekių patekimą į Rusiją – vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau ne visi juos turi.

Lenkija nuo birželio 1-osios uždraudė įvažiuoti Rusijos ir Baltarusijos vilkikams.