Kaip skelbia policija, 13.58 val. į elektroninį paštą info@policija.lt gautas pranešimas, kad Vilniaus geležinkelio ir autobusų stotyse yra padėti sprogmenys.

Tą pačią dieną, 14 val., analogišką pranešimą į darbo elektroninį paštą gavo ir Vilniaus autobusų stoties budinti administratorė.

Planas „Skydas“ įvestas nebuvo, surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 185 straipsnį, numatantį atsakomybę už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.

Šios sumaišties kaltininkas – vyriško balso savininkas, prisistatęs vardu ir pavarde, tačiau, anot pareigūnų, ne Tadu Blinda, pareiškė, kad Vilniuje – autobusų stotyje užtaisyta atominė bomba. Tačiau čia pat pasitaisė, kad visa tai – Kauno autobusų stotyje. Ir skubiai baigė pokalbį.

Pavyko nustatyti, kad skambinta iš Klaipėdos – mobiliuoju telefonu.

Į šį pranešimą sureagavo ir Vilniaus, ir Kauno policija, kuriai apie šį skambutį buvo pranešta po kelių minučių. Ir vieni, ir kiti ieškojo atominės bombos, apie kurią pranešta, ne tik stočių patalpose, bet ir jų prieigose esančiose šiukšliadėžėse. Galiausiai konstatuota, kad paliktų įtartinų krepšių ar dėžių nerasta.

Asociatyvi E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Kas tęsia skambinusiojo paiešką, neaišku.

Kaip jau rašyta, tądien budėję Kauno policijos pareigūnai buvo linkę nurašyti šį skambutį siautėjantiems prigėrusiems piliečiams. Tačiau jau ne kartą rašyta ir apie tai, kad tokiu būdu įsimylėjusieji bandė atitolinti neišvengiamą išsiskyrimą su savo antrąja puse.

Tai numatyta pirmadienį pasirašytoje keturšalėje savivaldybės ir bendrovių „Lietuvos geležinkeliai”, „Vilniaus autobusų stotis“ bei „Baltisches Haus“ sutartyje.

„Gavę užtikrinimą dėl miesto vizijos matyti naują autobusų stotį esamoje vietoj nekeičiant jos lokacijos ir matydami pagrindinių stoties rajoną formuojančių dalyvių įsitraukimą pertvarkant rajoną, prisijungiame prie ketinimo protokolo. Tikime, kad pavyks ne tik atnaujinti autobusų stotį, bet ir sukurti miesto gyventojams, svečiams ir verslui patrauklią ir unikalią erdvę”, – pranešime sakė „Vilniaus autobusų stoties” vadovas Andriejus Paleičikas.

Jis BNS teigė, jog projektas – didelės apimties ir pakankamai sudėtingas, ketinimų protokolas pasirašytas 10-čiai metų.

„Sekantys veiksmai dabar rengti teritorijos detalųjį planą. (...) Be abejo, viskas užtruks, greito rezultato šitoje vietoje nevertėtų laukti“, – BNS sakė A. Paleičikas.

Jis neįvardijo, kiek galėtų kainuoti stoties rekonstrukcija bei iš kokių šaltinių ji galėtų būti finansuojama. Aišku tik tiek, kad akcininkai finansuos proporcingai jų valdomai daliai.

„Yra įsipareigojimas išlaikyti autobusų stotį toje pačioje vietoje, atnaujinti ją, o sekantys klausimai – kas, kaip ir kiek – bus eigoje. Šiandien niekaip negaliu pasakyti kainos“, – teigė A. Paleičikas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog į stoties rajono pertvarkos projektą jau įsitraukė visi svarbiausi šio rajono atstovai.

Be abejo, viskas užtruks, greito rezultato šitoje vietoje nevertėtų laukti.

Pasak mero, jei procesas toliau strigtų, autobusų stotis būtų perkelta arčiau geležinkelio stoties arba šiek tiek tolėliau.

„Tačiau neabejoju partnerių ketinimų rimtumu ir esu tikras, po kelerių metų galėsime vilniečius pakviesti į naujos autobusų stoties atidarymą”, – tvirtino R. Šimašius.

„Baltisches Haus“ priklauso autobusų stoties dalis, kurioje veikia parduotuvė „Iki“, bei nedidelė dalis sklypo, o  A. Paleičiko valdomai „Vilniaus autobusų stočiai“ – likusi stoties pastato dalis, tu metu sklypą jis nuomojasi iš valstybės.

Teritorijoje numatoma sukurti integruotą mobilumo centrą, apimantį geležinkelius, vietinius ir rajoninius autobusus bei miesto transportą, dviračius, taksi ir kitus.

Vilniaus savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ prieš daugiau nei metus pasirašė ketinimų protokolą, pagal jį pokyčiai numatomi daugiau kaip 20 hektarų ploto teritorijoje tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių.

„Vilnius Connect“ pavadintas daugiafunkcis verslo ir susisiekimo centras apims modernių biurų, prekybos, paslaugų ir pramogų parką, kuriame bus kviečiamas įsikurti verslas ir kitos organizacijos, ketinama išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, užtikrinti greitą ir patogų mobilumą visomis transporto rūšimis.

Tai patikrinti nusprendė bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS), per didžiąsias metų šventes sumaniusi nustebinti Vilniaus autobusų stoties lankytojus.

„Ei, ponia su geltonu šaliku, jūs šiandien šauniai atrodote!“, – netikėtai pasikeitęs pranešėjo balsas pusdienį vertė šypsotis stoties lankytojus. Šventinę Vilniaus autobusų stotį įgarsinęs žinomas radijo laidų vedėjas Vaidas Leliuga keleivius kvietė šokti, mojuoti, linkėti gražių švenčių ir įveikti stoties užmintas mįsles.

Netikėtais komplimentais apžarstyti ar tiesiog kalbinami stoties svečiai pamažu įsijautė į raginimus ir nuostabos išraiškas pakeitė veiksmai – keleiviai ėmėsi pildyti pranešėjo prašymus, o geriausiųjų pastangos buvo įvertintos dovanomis.

„Per keletą valandų autobusų stoties lankytojams išdalinome virš 50 kelionių pagalvėlių, 22 keliones TOKS autobusais į Rygą, Taliną, Lvovą, Varšuvą, Gdanską ir Palangą bei galybę smulkių suvenyrų, tačiau svarbiausia, kad prieš didžiąsias metų šventes visi kartu nuoširdžiai pasilinksminome ir sukūrėme džiugią atmosferą mūsų keleiviams. Įsitikinome, kad autobusais keliauja linksmi ir linkę pramogauti žmonės“, – džiaugėsi TOKS pardavimų ir rinkodaros direktorė Sigita Vaičiutė.

Jos teigimu, sėkminga akcija – tai tarsi iš esmės atnaujintos įmonės bendravimo su klientais strategijos atidarymas: 2019-uosius TOKS paskelbė klientų pažinimo, išskirtinio dėmesio jiems metais. Tad, žada S. Vaičiutė, malonių staigmenų šiemet bus dar tikrai ne viena.

„Šiemet ir toliau investuosime į šypsenas keleivių veiduose: transporto parką atnaujinsime moderniais, saugiais ir komfortiškais autobusais, startuos visą parą veikianti infocentro sistema, diegsime pažangias duomenų valdymo technologijas – darysime viską, kad mūsų klientai gautų geriausią aptarnavimą“ , – teigia S. Vaičiutė.

Kaip bendrovės TOKS darbuotojai skaidrino nuotaiką Vilniaus autobusų stoties lankytojams. galima pamatyti vaizdo klipe.

Šeštadienio vakarą apie 18 val. Sodų gatvėje 23, šalia Vilniaus autobusų stoties, 40-metis susitiko su iš matymo pažįstamu vyru. Nei vardo, nei pavardės jo nežinojo. Kartu su šiuo pažįstamu apleisto namo kieme 40-metis išgėrė tris stiklines sidro. Po vaišių jis netrukus prarado sąmonę.

Prabudęs pasigedo 600 eurų vertės mobilaus ryšio telefono, iš piniginės dingo 140 eurų, pranešė policija.

Nukentėjusysis įtaria, kad jis buvo apsvaigintas narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis ir tuomet apvogtas. Jam padaryta 755 eurų turtinė žala.

Vienas sprendimų – stotį iškelti į kitą vietą. UAB „Vilniaus autobusų stotis“ savininkas Andrius Paleičikas tikina, kad ne viskas nuo jo vieno priklauso, ir tikisi savivaldybės pagalbos.

Nuo sausio 24-osios visi atvykstantys į Kauną autobusai pasuks į naująją stotį. Pusantrų metų trukusi rekonstrukcija, kurios sąmata siekė 9 mln. eurų, gerokai atgaivins šios vietos veidą. Naujoji stotis užims apie 13 tūkst. kv. metrų.

Naujoji stotis per parą aptarnaus apie 10 tūkst. žmonių, kursuos 700 autobusų. „Kautros“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko skaičiavimais, pagal srautus Kauno stotis didžiausia šalyje. Tuo metu sostinėje srautai daug mažesni – per parą važiuoja 500 autobusų.

Klaipėdos autobusų stotis rekonstruota dar 2009-aisiais. Tai padaryta per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei per penkis mėnesius. Naujasis pastatas kainavo daugiau nei 10 mln. litų.

Vilniaus autobusų stotis atidaryta dar 1974-aisiais, o rekonstruota 2000-aisiais. Stotyje, kurios patalpos užima 3500 kv. metrų, kasdien apsilanko daugybė Lietuvos ir užsienio šalių vežėjų – keleiviai vežami į Lietuvos ir didžiausius Europos miestus. Tačiau sostinės autobusų stotis, palyginti su atnaujintomis Kauno ir Klaipėdos, atrodo nykiai.

„Žinote, pasakysiu kaip architektas, ta stotis – prasto turgelio lygio“, – kalbėdamas su LRT.lt apibendrino Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. Pakalnis. Tačiau kodėl iki šiol ši stotis nerekonstruojama?

Savininkas – už rekonstrukciją

Skirtingai nei Kauno ir Klaipėdos autobusų stotys, Vilniaus autobusų stotis nepriklauso savivaldybei. Jos 100 proc. akcijų valdo UAB „Vilniaus autobusų stotis“, kurios savininkas – A. Paleičikas.

Jis teigia seniai galvojantis apie stoties rekonstrukciją, tačiau esą ne viskas nuo jo vieno priklauso.

Žinote, pasakysiu kaip architektas, ta stotis – prasto turgelio lygio.

„Rodos, prieš dvejus metus norėjome pasidaryti detalųjį planą, kad žinotume, ką toje vietoje galime daryti. Tačiau keitėsi tvarkos, trūko dokumentų... Vėliau, pagal naują tvarką, pradėjome daryti viso kvartalo detalųjį planą, bet tai sudėtinga, nes dėl daug ko turi spręsti savivaldybė: kaip atrodys aikštė, kaip judės eismas, o kol jie mums to nepasakė, pajudėti negalime“, – aiškino A. Paleičikas.

LRT.lt pasiteiravus, ar kreiptasi į savivaldybę ir su ja kalbamasi, A. Paleičikas kalbėjo: „Jau seniai kreiptasi, buvome susitikimuose. Komentuoti, kodėl stringa tas procesas vienur ar kitur, negaliu, nes architektūra – ne mano kompetencija. Čia reikėtų jų klausti, bet suprantu, kad nėra sutarimo, kaip tai turi atrodyti. Architektų sąjungos taip pat klausiama, nuomonių yra daug ir įvairių. Taigi minčių rekonstruoti gal ir būtų, bet reikia žinoti, ką aš galiu daryti.

Kai man pasakys, kad yra detalusis planas, kad pagal jį galiu pastatyti tiek ir tiek kvadratų ir tokia yra paskirtis, tada aš galiu kažkokią viziją turėti. Bet ir ta vizija būtų negalutinė. Norint turėti galutinę, reikėtų bendrauti su prekybininkais, pardavėjais.“

A. Paleičikas tikino, kad kalbamasi ir su prekybos centru, kuris yra autobusų stotyje, tačiau ir jo atstovams esą negali pateikti nieko konkretaus. „Kalbamės ir su jais, nes jie – kaimynai. Bet aš negaliu nuėjęs žmonėms 2–3 kartus sakyti, kad noriu kažką daryti. Sako: gerai, rodyk, ką nori daryti. Praeina dveji metai ir nieko parodyti negaliu. Trečią kartą neisiu, kol pats nežinosiu kažko konkretesnio“, – LRT.lt kalbėjo A. Paleičikas.

Pasak UAB „Vilniaus autobusų stotis“ savininko, nekilnojamasis turtas priklauso jiems, todėl jie savo lėšomis ir vykdytų rekonstrukciją. „Savivaldybė negali prisidėti. Bet aplinkinės gatvės mums nepriklauso, todėl infrastruktūrą turi tvarkyti miestas. Aš pasisakau už rekonstrukciją. Be abejo, reikia keisti stoties veidą“, – tikino A. Paleičikas.

Tačiau, jo teigimu, vietiniai gyventojai nenori, kad stotis būtų šioje vietoje. Pasak A. Paleičiko, kitos alternatyvos taip pat gali sukelti problemų.

„Aš suprantu vietinius žmones, bet, jei žiūrėtume iš miesto pusės, tai labai patogi vieta autobusų stočiai – šalia geležinkelis. Žmonėms nepatinka, kad čia atvažiuoja autobusai, už kurių techninę būklę aš atsakyti negaliu. Jei atnaujinsime autobusų stotį, tai nereikš, kad atvažiuos nauji autobusai. Geležinkelis – taip pat ne tylos šaltinis, ne miškas. Paukšteliai nečiulba, bes jis turi būti mieste.

Ką daryti? Iškelti autobusų stotį už miesto ribos? O kaip važiuos keleiviai į miestą – taksi? Jei galėtų keliauti taksi, autobusais apskritai nevažiuotų“, – svarstė A. Paleičikas.

Jis teigė norintis, kad darbai būtų pradėti kuo greičiau, tačiau kada tai galėtų būti – taip ir neaišku.

„Norėčiau, kad visos grupės susitartų. Kad sakytų – reikia, darom, ir nebūtų jokių kliūčių. Aš esu šio nekilnojamojo turto savininkas ir reikia suprasti ir mane – aš negaliu investuoti į kažkieno fantaziją. Sutinku, kad stotis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, bet negaliu investuoti į tai, ko finansiškai stotis „nepaneš“, – tęsė A. Paleičikas.

UAB „Vilniaus autobusų stotis“ savininkas teigia, kad neseniai stotis buvo šiek tiek remontuota – atlikti dažymo ir kiti darbai, tačiau jie esą laikini. „Buvome nuvažiavę į Helsinkį. Ten autobusų stotis integruojama su prekybos centrais. Galvojame, kad gal būtų galima stotį „kišti“ po žeme. Yra įvairiausių variantų, bet, kaip jau ir sakiau, ne viskas nuo manęs vieno priklauso. Aš dedu visas pastangas. Manau, savivaldybė galėtų pagelbėti“, – LRT.lt komentavo A. Paleičikas.

Aš esu šio nekilnojamojo turto savininkas ir reikia suprasti ir mane – aš negaliu investuoti į kažkieno fantaziją. Sutinku, kad stotis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, bet negaliu investuoti į tai, ko finansiškai stotis „nepaneš“.

Savivaldybė: stotis galėtų atsirasti Fabijoniškėse

Vilniaus miesto vyriausias architektas M. Pakalnis teigia, kad stoties savininkai neturi programos, ką daryti. „Mano supratimu, jie nori pasididinti savo sklypo vertę ir neturi realios programos. Mes galvojame, kad reikia apsispręsti, ką toje vietoje galima daryti, kad galėtume suformuoti kažkokias sąlygas.

Yra keli variantai: galima koreguoti detalųjį planą, galiojantį toje vietoje; galima padaryti projektinius pasiūlymus pagal miesto bendrąjį planą. Jei dalyje sklypo detaliojo plano nėra, jie turėtų pateikti savo viziją“, – sakė M. Pakalnis.

Architekto teigimu, tos Vilniaus miesto teritorijos detalusis planas yra ir jie gali pagal jį kažką planuoti, o jei netinka – siūlyti pakeitimus. „Mes turime pakankamai įrankių, kad galėtume nagrinėti vienokį ar kitokį plėtros scenarijų toje vietoje“, – pridūrė M. Pakalnis.

Architekto teigimu, trečiadienį savivaldybėje buvo kalbėta apie viso geležinkelio mazgo ateitį, taip pat aptarta ir autobusų stoties perspektyva.

„Vilniaus miesto bendrajame plane numatyta, kad stotis gali būti formuojama ne kaip vienas objektas, bet kaip objektas su keletu terminalų. Kadangi dabar pagrindinė maršrutinių autobusų kryptis yra šiaurės vakarai, tai nėra prasmės didelį jų kiekį varinėti po visą miestą ir [versti] stovėti kamščiuose.

Visada galvota, kad šiaurės vakarinėje miesto dalyje galėtų atsirasti naujas autobusų stoties terminalas, greituoju transportu sujungtas su geležinkelio stotimi. Taip visiems būtų geriau: ir vežėjams, ir daugeliu atvejų – keleiviams. Kalbėjome, kad, jei savininkas neturės dabartinės autobusų stoties programos ir nežinos, ką su ta stotimi nori daryti, galima būtų skelbti konkursą – gal kažkas nori pastatyti ir eksploatuoti stotį šiaurės vakarinėje miesto dalyje ar kitose, pavyzdžiui, pietų“, – kalbėjo M. Pakalnis.

LRT.lt pasiteiravus M. Pakalnio, kur konkrečiai galėtų įsikurti naujoji stotis, vyr. architektas teigė, kad yra teritorija prie „Mandarino“ prekybos centro Fabijoniškėse.

„Čia buvo pasitarimas, kaip mes elgtumėmės, jei dabartinės stoties ateitis būtų miglota ir netenkintų keleivių poreikių. Dabar miestas rengia bendrą planą ir kaip tik pats laikas apie tai pagalvoti. Žinote, kaip architektas pasakysiu, kad ta stotis – prasto turgelio lygio.

Šiuo atveju tai privatus objektas ir galime siūlyti pagelbėti, bet vystytojui parengti programos negalime. Matydami, kad reikalai nejuda, galime pradėti ieškoti alternatyvių sprendimų, ir mes beveik pasiruošę“, – LRT.lt kalbėjo M. Pakalnis.

Vilnius autobusų stotyje kilus muštynėms peiliu sužalotas devyniolikmetis vaikinas, pranešė Policijos departamentas.

Muštynės antradienį apie 22.20 val. kilo Vilniaus autobusų stoties perone.

Sužalotas devyniolikmetis buvo sužeistas į pilvą. Suteikus medicinos pagalbą, jis gydomas ambulatoriškai.

36 metų įtariamasis uždarytas į areštinę.

Keleiviai, įlipę į tarpmiestinį autobusą, dabar išmaniuosiuose įrenginiuose puola ieškoti bevielio interneto tinklo, tuo metu nepriklausomybės pradžioje džiaugdavosi, kad autobusas apskritai atvažiavo. Per daugiau kaip du dešimtmečius didžiųjų miestų autobusų parkai pasikeitė neatpažįstamai: autobusai tapo kur kas modernesni ir patogesni, viena po kitos atnaujinamos autobusų stotys.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, imtos svarstyti transporto įmonių privatizavimo arba perdavimo į savivaldybių rankas galimybės. 1995-aisiais Kauno autobusų parkas perregistruotas į UAB „Kauno autobusai“, o užmiesčio autobusų parkas – į UAB „Kautra“. Keturiasdešimt vieno miesto maršrutų ilgis pasiekė 1145 km.

Tų metų vasarą Klaipėdos autobusų parkas tapo uždarąja akcine bendrove, kurios akcijos atiteko savivaldybei. UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ (TOKS) gimtadienis – 1996-ieji. Tuomet įmonė atsiskyrė nuo Vilniaus autobusų parko ir pradėjo savarankišką veiklą, veždama keleivius priemiesčio ir tarpmiestiniais maršrutais.

Su pasenusiais šalies parkais niekas nenorėjo turėti reikalų

TOKS vadovas Arūnas Indrašius portalui LRT.lt pasakoja, kad nepriklausomybės pradžioje keleivius iš vieno miesto ar miestelio į kitą vežiojo „Ikarus“ ir LAZ autobusai. „Šiandien autobusuose yra kondicionieriai, žmonės gali žiūrėti filmus ar klausytis muzikos. Tarptautiniais maršrutais važiuojančiuose autobusuose yra vietų, kur keleiviai gali sėdėti po vieną, pasikrauti elektroninius įrenginius, prisijungti prie bevielio interneto. Tuo metu dar 1997-aisiais žmonės džiaugdavosi, kad autobusas apskritai atvažiavo“, – laikotarpius lygina I. Indrašius.

Nuo 1997-ųjų „Klaipėdos autobusų parkui“ vadovaujanti Jelizaveta Daugininkienė taip pat prisimena senutėlius „Ikarus“: „Kai pradėjau vadovauti įmonei, daugiausia turėjome šio modelio autobusų. Tuomet tai buvo labai gera, komfortiška transporto priemonė, talpinanti iki 50-ies keleivių. Tačiau vėliau atsirado kitų, naujesnių modelių, todėl norėjome parką atnaujinti“, – LRT.lt sako direktorė.

1990-aisiais uostamiesčio įmonė turėjo apie 60 tarpmiestinių autobusų „Ikarus-255“ ir „Ikarus-256“, taip pat priemiestinio tipo „Ikarus-260“ ir „Ikarus-260-27“.

Bendrovė TOKS 1997-aisiais turėjo 156 „Ikarus“ ir LAZ autobusus, taip pat vieną „Scania“ ir vieną „Volvo“ markės autobusą. „Tų metų rugsėjį įsigijome keturis „Setra“ autobusus iš Vokietijos. Jie buvo 10 metų senumo, bet nuvažiavę tik pusę milijono kilometrų – tai autobusui yra labai nedaug“, – prisimena A. Indrašius.

Kaip rašoma knygoje „80 metų kelyje“, pirmaisiais nepriklausomybės metais pradėjus ieškoti bendradarbiavimo su Vakarų šalimis galimybių, tapo aišku, jog su pasenusiais šalies autobusų parkais niekas iš Vakarų Europos nenorėjo turėti reikalų. 1992 m. pabaigoje paaiškėjo, kad juodais dūmais spjaudančių, braškančių ir tarškiančių autobusų „Ikarus“ iš Lietuvos pas save nenori įsileisti net lenkai. Valstybės miestų autobusų įmonių vadovai konstatavo, kad apie 60 proc. technikos parkuose yra susidėvėjusios ir artėja krachas, o šį atitolinti padėtų nebent skubus kapitalinis autobusų parkų remontas.

Vieni pirmųjų gyvybės į parką įpūtė kauniečiai. 1994-aisiais į Kauną iš Budapešto buvo parvairuotas pirmasis naujas autobusas, pagamintas Vengrijoje – „Ikarus-Scania“. Teigiama, kad vengriška tebuvo tik skarda ir rėmai, o šildymo sistema ir patogios minkštos sėdynės buvo pagamintos Vokietijoje, važiuoklė – Švedijoje, „Scania“ gamykloje. 55 vietų, dviejų aukštų autobusas stebino neįprasta išvaizda, o jame esantis 6 vietų baras ir tualetas tuo metu atrodė kaip stebuklas, kurio neturėjo kaimynai latviai bei estai.

„Įsigijome tris naujus turistinės klasės autobusus. Labai norėjome važiuoti į Vakarų šalis, pradėjome organizuoti keleivių vežimą tarptautiniais maršrutais, ir mums labai reikėjo modernių autobusų. Įsigijimo sąlygos buvo labai įdomios – tuo metu į Lietuvą atkeliavo litas, o paskolos naujiems autobusams įsigyti buvo teikiamos su 80-90 proc. palūkanomis“, – pasakoja keleivinio transporto bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Naujų autobusų įsigyti nebepajėgė, todėl ieškojo naudotų

Po metų suvokta, kad daugiau naujų autobusų „Kautra“ nepajėgs įsigyti, nes poreikis yra didžiulis, o finansinės galimybės – ribotos.

„Išvykome į Vokietiją, suradome naudotų autobusų. Su „Neoplan“ gamintoju susitarėme, kad jis mums finansuos senų autobusų pirkimą. Buvo keista, kad mes sugebėjome pelnyti Vokietijos gamintojo pasitikėjimą. Taigi 1996-aisiais įsigijome apie 20 pirmųjų padėvėtų „Neoplan“ – tuomet prasidėjo padėvėtų autobusų pirkimo evoliuciją. Įsigydavome ir vieną kitą naują autobusą, tačiau dažniau būdavo perkami naudoti. Masinis naujų autobusų įsigijimas įvyko 2004-aisiais – nuo to laiko nebeperkame naudotų“, – LRT.lt kalbėjo G. Pakusas.

Portalui LRT.lt G. Pakuso pasiteiravus, ar nebuvo sunku vairuotojams priprasti prie kitų autobusų modelių, šis pasakojo: „Parvežti naudotų automobilių į Vokietiją vyko nemažai vairuotojų. Jiems davėme tris valandas susipažinti su autobusu. Įdavėme popieriaus lapą, rašiklį, ir sakėme: vyrai, ieškokite kuo daugiau „kabliukų“. Kuo daugiau rasite, tuo mums mažiau bus problemų. Vokiečiai nesuprato, iš kur turime tiek daug mechanikų, nors tai buvo eiliniai mūsų vairuotojai. Pavyzdžiui, jei užsidega kokia nors lemputė, vokietis vairuotojas skambina į servisą ir klausia, ką daryti. Mes išmanome techniką ir daug ką susitvarkome patys. Nepaisant to, tiek vairuotojai, tiek aptarnaujantis personalas tuomet vyko į mokymus Vokietijoje – „Neoplan“, „Setra“ gamyklose.“

Panašiai pasakoja ir „TOKS“ vadovas A. Indrašius, pasak kurio, vairuotojai ir meistrai gerai išmanė „Ikarus“ autobusus, todėl reikėjo mokytis išmanyti naują techniką: „Pasirinkome vieną modelį – „Setra“, kad darbuotojai išmanytų šio gamintojo autobusus ir juos mokėtų taisyti.“

1997-aisiais „Klaipėdos autobusų parkas“ įsigijo du 6–8 metų senumo „Neoplan“ markės autobusus „N116“ ir „N216“.

„Tai buvo įvykis. Žinoma, jie buvo 8 metų senumo, bet tuomet turėjome labai blogą finansinę situaciją, ir tikrai buvo didelis iššūkis, kad sugebėjome įsigyti du autobusus. Šiuos autobusus pirkome Vokietijoje. Vėliau autobusą pardavėme vienam rajone dirbančiam vežėjui. Nors autobusui jau daugiau kaip 20 metų, dar ir dabar jis atrodo neblogai“, –  pirkinį prisimena J. Daugininkienė.

1999-aisiais Švedijos vyriausybė Klaipėdos miestui padovanojo 27 „Volvo“ ir „Scania“ autobusus, o miesto vadovai juos atidavė Klaipėdos autobusų parkui. Tai padėjo bendrovei pagerinti paslaugų kokybę. Jie buvo 10-15 metų senumo ir panaudoti miesto ir tolimojo susisiekimo pervežimuose.

J. Daugininkienė pasakoja, kad, laikui bėgant, buvo atsisveikinta ir su šiais dovanotais autobusais – vieni buvo parduoti, kiti iškeliavo į metalo laužą.

„Atnaujindami parką, ieškome vokiečių gamybos autobusų. Tai yra mūsų prioritetas, ir kitų mašinų neperkame. [...] Tarp gamintojų yra labai didelė konkurencija, ir visi stengiasi, kad įsigytų jų gamintą autobusą. Pirkdami autobusą, žiūrime, kaip atrodo salonas. Visuomet sakau, kad mašina turi būti graži. Jei man ji patinka, žiūriu, ar tvarkinga, koks buvo šeimininkas. Mūsų tiekėjai tai žino ir, jei siūlo įsigyti autobusų, blogų nesiūlo. Būna, kad autobusas nesenas, bet matyti, kad šeimininkas juo beveik nesirūpino“, – aiškina direktorė.

Šiuo metu „Klaipėdos autobusų parkas“ turi 110 autobusų – 72 iš jų važinėja mieste, kiti skirti tolimajam susisiekimui. Tuo metu bendrovė TOKS turi 88 autobusus, iš kurių didžiąją dalį sudaro „Setra“ modelio autobusai. Įmonė „Kautra“ eksploatuoja 240 autobusų.

Atnaujina autobusų stotis

2004-ųjų vasarį UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pardavė autobusų stoties pastato antrąjį aukštą, o už gautas lėšas rekonstravo autobusų stoties keleivių aptarnavimo patalpas ir autobusų atvykimo aikšteles.

Tuo metu Kauno autobusų stoties rekonstrukcija pradėta rugpjūtį. Ji truks apie dvejus metus, o autobusų stotis iškelta į netoliese esantį prekybos centrą.

„Dviejų grupės“ architekto Gintaro Balčyčio parengtame projekte, be autobuso stoties patalpų, bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri talpins 187 automobilius ir 100 dviračių, bei prekybos centras.

Autobusų stoties patalpose veiks laukiamoji salė, kasos, bagažo saugykla, turizmo agentūra, kavinė. Joje bus įrengtos naujos informacinės sistemos, veiks savitarnos kasos, bus įrengta neregiams skirta sistema. Siuntų terminale gyventojai galės būti aptarnauti, neišlipdami iš automobilio. Stoties peronas apskaičiuotas 10 tūkst. žmonių srautui per parą, jame bus 21 įlaipinimo aikštelė, galėsianti per parą aptarnauti 600 autobusų.

Vilniaus autobusų stotis atidaryta 1974 m., o rekonstruota 2000 m.