Anot savivaldybės, tėvams ar globėjams pageidaujant, nemiegantiems vaikams bus siūloma užsiimti ramia veikla netrikdant kitų vaikų poilsio: piešimu, koliažų kūrimu, plastilino, modilino lipdymu, žaidimu su kinetiniu smėliu ir kita.

„Kalbame apie asmenybių ugdymą ugdymo įstaigose, tačiau vaikų auklėjimą vis dar bandome grįsti savo asmeninėmis patirtimis. Skiriasi ne tik kiekvieno vaiko mokymosi tempas ir būdai, bet ir poilsio trukmė bei forma. Artėjant naujiems mokslo metams, parengėme vaikų dienos poilsio organizavimo gaires sostinės darželiams ir šalia pietų miego vaikams siūlysime ir kitokias dienos poilsio formas“,  – pranešime cituojama Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

 Šalia pietų miego vaikams siūlysime ir kitokias dienos poilsio formas.

Dėl šio pokyčio suburta darbo grupė, joje dirba inovatyvių darželių vadovai, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų dienos poilsio alternatyvų įtvirtinimo iniciatyvinės grupės bei Šeimų asociacijos tėvų atstovai.

Pasak iniciatyvinės grupės narės Urtės Žukauskaitės-Zabukės, inicijuota darbo grupė ir parengti žingsniai padės tėvams aiškiau komunikuoti su darželiais dėl savo vaikų poreikių.

Vilniaus darželiams išplatintose gairėse numatyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas, pasitelkęs įstaigos bendruomenę (mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, tėvus (globėjus) ir atsižvelgdamas į esamus įstaigos išteklius (žmogiškuosius, finansinius, patalpų galimybes) susitaria dėl vaikų dienos poilsio organizavimo.

Anot pranešimo, poilsio forma turi atitikti vaiko amžių, mažinti aktyvumą. Rekomenduojamos individualios, bet ne grupinės veiklos, jų turi būti ne viena, kad vaikai galėtų jas keisti.

Jei nėra sąlygų organizuoti individualių veiklų, gali būti organizuojamos grupinės veiklos atskiroje erdvėje (pavyzdžiui, salė, sensorinis kambarys, kabinetai ir kt.) ar lauke.

Mokslo metų eigoje vaikų dienos poilsio poreikiai gali kisti, pokyčiai aptariami individualiai su vaiko tėvais ir globėjais.

Pasak pranešimo, siekiama, kad kiekvieno mažojo sostinės gyventojo individualumas būtų gerbiamas ir atliepiami jo poreikiai, o Vilniaus darželiai lanksčiai ir inovatyviai organizuotų vaikų dienos poilsį. 

Smarkiai išaugus maisto produktų kainoms, maitinimo paslaugų teikėjai skundžiasi, kad sunkiai sekasi užtikrinti kokybišką racioną darželiams, todėl kilo poreikis keisti vienos dienos maitinimo normą. Įkainis, kaip pažymima savivaldybės pranešime, didės neženkliai, tačiau leis užtikrinti tinkamą ir vaikų amžių atitinkantį maitinimo režimą ir raciono vertę.

Vaikų maitinimo normos 10,5 ir 12 val. dirbančiose lopšelio grupėse – 2,60 euro (buvo 2,20 Eur), darželio grupėse – 2,90 euro (buvo 2,50 Eur). Priešmokyklinio ugdymo grupėse pusryčiams ir pavakariams skiriama – 1,16 euro (buvo – 0,84 Eur ir 0,53 Eur), pietums – 2,10 euro (buvo 1,80 Eur).

24 val. dirbančiose lopšelio grupėse – 2,90 euro (buvo 2,50 Eur), darželio grupėse – 3,20 euro (buvo 2,80 Eur). Priešmokyklinio ugdymo grupėse pusryčiams ir pavakariams skiriama – 1,16 euro (buvo – 0,84 Eur ir 0,53 Eur), pietums – 2,10 euro (buvo 1,80 Eur), vakarienei – 0,84 euro (buvo 0,31 Eur).

Vaikų maitinimo normos ne ilgiau kaip 4 valandas dirbančiose lopšelio grupėse – 2,10 euro (buvo 1,70 Eur), darželio grupėse – 2,30 euro (buvo 1,90 Eur). Priešmokyklinio ugdymo grupėse pusryčiams – 1,16 euro (buvo – 0,84 Eur) ir pietums – 2,10 euro (buvo 1,80 Eur).

Šie pakeitimai savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose leis pagerinti kokybę, bus užtikrintas sveikos mitybos reikalavimus atitinkantis vaikų maitinimas. Kaip ir iki šiol lieka galioti 2021-ųjų pakeitimas nemokamai skirti pietus priešmokyklinukams. 

Šis Vilniaus savivaldybės sprendimas įsigalios nuo liepos 1 d.

„Vaikų ugdymo namuose gairės karantino metu parengtos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų Darbo grupės atsižvelgiant į darželius nevedančių vaikų tėvų prašymus. Ugdymo namuose gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jas kiekvienas darželis gali prisitaikyti atsižvelgdamas į savo įstaigos savitumą ir bendruomenės poreikius. Pažymima, kad ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso“, – teigė E. Tamošiūnaitė.

Ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso.

Mero pavaduotoja pridūrė, kad vaikai nuotoliniu būdu ugdomi tik tada, kai įstaigai dėl COVID-19 infekcijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymu ir Administracijos direktoriaus įsakymu yra pritaikytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba dėl infekcijos visa ar dalis grupės izoliuota.

E. Tamošiūnaitė nuramino tėvus – kol kas į nuotolinį ugdymą darželinukų perkelti neketinama. „Parengtos gairės padės įstaigų pedagogams ir tėvams organizuoti tiek ugdymą namuose, kai tėvai, saugodami vaikų sveikatą ir turėdami galimybę nevesti jų į darželius, ugdo namuose, tiek vykdant nuotolinį ugdymą, kai viso darželio ar atskiros (-ų) grupės (-ių) veikla sustabdyta dėl COVID-19 infekcijos. Vilniaus darželiai dirba vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimais, kurie šiuo metu reglamentuoja įprastinį ugdymą darželiuose, todėl neplanuojama ugdymo organizuoti nuotoliniu būdu“, – informavo mero pavaduotoja.

Feisbuko nuotr.

Tačiau panašu, kad grėsminga COVID-19 situacija šalyje gerokai praretino darželinukų gretas – beveik pusė jų lieka namuose. „Prasidėjus karantinui, Vilniaus darželius lanko virš 50 proc. vaikų. Pastebima tendencija, jog apie 20 proc. padaugėjo tėvų, kurie pastaruoju metu neveda vaikų į darželį“, – apie situaciją sostinės darželiuose pasakojo E. Tamošiūnaitė. 

Tačiau sostinėje apstu ir darželių, kuriuose grupėms privaloma saviizoliacija - ten ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. „Lapkričio 16 dienos duomenimis, mieste yra 27 darželiai, kurių 40 grupių yra dėl infekcijos saviizoliacijoje ir jose vykdomas nuotolinis ugdymas“, – informavo mero pavaduotoja.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Vilniaus apygardos 2019 metų liepos 25 dienos nutartį, pagal kurią bendrovė miestui turėjo sumokėti 10,3 mln. eurų – pusę prokurorų ir savivaldybės reikalautos sumos.

Ši suma, anot Generalinės prokuratūros ir savivaldybės, susidarė, 10 metų daugiau nei dviem šimtams Vilniaus darželių ir mokyklų už suvartotą šilumą mokėjus ne pagal juose įrengtus apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal sutartyse numatytas tam tikras formules.

Dėl to, pasak prokuratūros ir savivaldybės, susidarė 20,6 mln. eurų skirtumas.

Be to, teismas nurodė, kad Generalinė prokuratūra ir savivaldybė lygiomis dalimis turi padengti „City Service“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – beveik 18,8 tūkst. eurų.

Anot teismo, 2002 ir 2010 metais pasirašytose sutartyse nurodytos aiškiai apibrėžtos formulės, pagal kurias savivaldybė turėjo atsiskaityti su „City Service“. Be to, sutartys nenumatė, kad galutiniai  mokėjimai būtų skaičiuojami pagal apskaitos prietaisų parodymus, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas buvo padaręs išvadą, kad dėl tokio atsiskaitymo „City Service“ už paslaugas gavo nepagrįstai daug pinigų – tai esą rodė ir įmonės pelno rodikliai.

Teisėsauga buvo nustačiusi, kad jei Vilnius būtų mokėjęs ne tarpininkui, o šilumą tiesiogiai teikusiai „Vilniaus energijai“, sostinė būtų sutaupiusi apie 20 mln. eurų. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nusprendęs, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir savivaldybė, todėl jai priteista tik pusė prašytos sumos.

Savo ruožtu savivaldybė Apeliacinio teismo prašė ieškinį patenkinti visiškai ir miestui iš „City Service“ priteisti 20,6 mln. eurų.

„City Service“ anksčiau teigė, kad bendrovei nuo 2002 metų suefektyvinus šilumos tiekimą, Vilnius už darželių ir mokyklų šildymą mokėjo gerokai mažiau nei iki sutarčių pasirašymo ar joms pasibaigus, ir buvo „sutaupyta apie 20 mln. eurų“.

Bendrovės teigimu, 2013 metų rugpjūtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė, jog sutartis su savivaldybe yra teisėta. Kiek anksčiau, 2012 metais, Generalinė prokuratūra, tyrusi sutarties teisėtumą, anot „City Service“, taip pat nerado nusikaltimo sudėties ir tyrimą nutraukė.

2013 metų rugpjūtį „City Service“ galutinai laimėjo ginčą su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl 122 mln. litų (35,3 mln. eurų) vertės Vilniaus darželių bei mokyklų pastatų priežiūros bei šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties.

Tačiau VPT ginčijo savivaldybės 2010 metų birželį skelbtą konkursą – jis esą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl naują sutartį tarnyba prašė pripažinti negaliojančia.

LAT tuomet nutarė, kad sutartis yra teisėta, tračiau teisėjų kolegija apie galimą viešojo intereso pažeidimą informavo Generalinę prokuratūrą, kad ji pareikštų ieškinį viešajam interesui ginti. Anot teismo, byloje nebuvo nustatyta, ar sutarties šalys vykdė mokėjimus pagal sutartį, ar „City Service“ atsiskaitinėjo su „Vilniaus energija“. 

Įtarimus padarius 20,6 mln. eurų nuostolių Vilniaus biudžetui teisėsauga 2014 metų liepą pareiškė savivaldybės administracijai ir bendrovei „City Service“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tuomet įtarė, jog nuostoliai susidarė Vilniaus savivaldybei perkant šilumą iš „City Service“. Pasak tyrėjų, nuo 2002 metų savivaldybė su įmone atsiskaitė pagal formulę, į kurią įtrauktos ir šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugos.

Savivaldybė ir „City Service“ 2010 metų lapkritį pasirašė naują trejų metų 35,3 mln. eurų vertės sutartį prižiūrėti Vilniaus darželių bei mokyklų pastatus bei tiekti šilumą ir karštą vandenį.

Planuojama, kad nuo pirmadienio darželius lankys apie 10 000 vaikų. Ugdymas dažniausiai vyks lauke.

Vis dėlto, turintiems sąlygų ir toliau ugdyti vaikus namuose, rekomenduojama į darželius neskubėti. Ugdyti vaiką namuose rekomenduojama tais atvejais, kai vaikas serga lėtinėmis ligomis (tokiomis kaip cukrinis diabetas, bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga) arba kai vaikas gyvena kartu su priskirtais rizikos grupėms (daugiau nei 60 metų ir sergančiais lėtinėmis ligomis) žmonėmis.

Lankantys darželius šią savaitę (gegužės 11 – 15 d.) mokės tik už maitinimą, o nuo kitos savaitės (gegužės 18 d.)  bus skaičiuojamas maitinimo ir ugdymo mokestis tik už lankytas dienas. Jokių pažymų pateikti iš darbdavių tėveliams nereikės. Vaikai, kurie nuo gegužės 18 d. dar darželio nelankys, bus ugdomi nuotoliniu būdu, – mokesčio nemokės.

„Esame pasiruošę priimti mažuosius vilniečius ir užtikrinti jų saugumą, kokybiško ugdymo bei maitinimo organizavimą. Rūpinamės darželių bendruomenių saugumu, todėl visoms įstaigoms išdalintos apsaugos priemonės ir pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti higienos reikalavimus“, – teigia mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Rūpinamės darželių bendruomenių saugumu, todėl visoms įstaigoms išdalintos apsaugos priemonės ir pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti higienos reikalavimus.

Darželių veikla bus organizuojama griežtai laikantis visų saugumo reikalavimų. Vaikai į darželius bus priimami tik sveiki ir kas rytą jiems bus matuojama temperatūra, ugdomi ir maitinami bus vienoje grupėje. Galios griežta grupių izoliacija ir atskirų grupių vaikai tiek darželyje, tiek lauke žais atskirai. Patalpos bus reguliariai valomos, vėdinamos ir dezinfekuojamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas rekomendacijas patalpų valymui.

Prie darželių įėjimo vaikams nepasiekiamoje vietoj bus rankų dezinfekatoriai ir informacija darželių bendruomenėms apie higienos reikalavimus. Tėveliai, atvedantys vaikus, turės būti su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis ir į patalpas užeiti negalės. Darbuotojai taip pat pasitiks vaikus su apsaugos priemonėmis, tačiau auklėtojos grupėse su vaikais dirbs be kaukių.

Vilniaus savivaldybė siekia užtikrinti ir darželių darbuotojų saugumą. Rizikos grupei priklausantys darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu arba darbus, kurių metu nėra tiesioginio kontakto su vaikais. Jiems taip pat kas dieną bus matuojama temperatūra. Savivaldybė visus darželius aprūpino reikiamomis apsaugos priemonėmis ir pasirūpins ateityje, kad jų netrūktų.

Viliamasi, kad laikydamiesi saugumo reikalavimų palaipsniui darželiai  pradės dirbti visu pajėgumu.

1 mln. eurų vertės sutartis su įmone turėtų būti pasirašyta vieneriems metams.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė kitos konkurso dalyvės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį – ji prašė panaikinti sprendimą laimėtoja paskelbti „Pontem“ ir nutraukti konkurso procedūras.

„Žemaitijos pienas“ teismui teigė, kad savivaldybė skelbė pirksianti 3,2–3,5 proc. riebumo pieną, tačiau pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą vaikams gali būti tiekiamas iki 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas.

Teismo vertinimu, „Žemaitijos pienas“ dėl pieno riebumo galėjo kreiptis per 10 dienų nuo konkurso paskelbimo, tačiau to nepadarė.

„Jei ieškovei („Žemaitijos pienui“ – BNS) kilo klausimų dėl konkurso sąlygų nuostatų, ieškovė turėjo tam laiko kreiptis tiek į perkančiąją organizaciją, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad šias nuostatas išaiškintų, tačiau to nepadarė (...). Ieškovė šioje viešojo pirkimo stadijoje jau nebeturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų“, – rašoma teismo nutartyje.

Įmonė aiškino, kad konkurso laimėtoja „Pontem“ išrinkta neteisėtai. Ji taip pat prašė teismo įpareigoti savivaldybę pateikti jai visus dokumentus, jog nebuvo pagrindo pašalinti iš konkurso „Pontem“, pasiūliusią ir neįprastai mažą kainą.

Teismo aiškinimu, savivaldybė privalo prašomą informaciją pateikti.

Savivaldybė buvo numačiusi pirkti pieno už 6,2 mln. eurų, tačiau „Pontem“ pasiūlė 1 mln. eurų. Įmonė pieną ir jo produktus tieks 123 įstaigoms, daugiau nei 25 tūkst. vaikų.

Savivaldybė BNS informavo, kad sutartis su laimėtoju kol kas nepasirašyta.

„Pontem“ konkursą laimėjo sausį, tačiau sutartis su ja nebuvo pasirašyta, nes Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo savivaldybę iš naujo vertinti, ar bendrovė yra patikima. Pernai kovą dalyvavusi Lietuvos kariuomenės skelbtame konkurse, „Pontem“ pateikė melagingą informaciją apie baudą ir buvo įtraukta į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Be to, „Žemaitijos pienas“ teismui buvo apskundęs savivaldybę, kad ši neleido susipažinti su „Pontem“ informacija dėl jos patikimumo ir prašė laimėtoją rinkti iš naujo. Teismas balandį įpareigojo savivaldybę pateikti „Žemaitijos pienui“ informaciją.

„Noriu padėkoti už šiuos metus – sparčiai judėjome į priekį, daug iššūkių palikome užmarštyje: strigusią netobulą priėmimo į darželius sistemą, eiles į darželius. Visas šias problemas išsprendėme kartu. Džiugu, kad darželiai atsinaujina, diegia inovacijas. Ir toliau sieksime ugdymo kokybės, kils atlyginimai auklėtojoms, jų padėjėjoms ir vadovams. Metai buvo geri, tačiau turime dar daug ką nuveikti ateityje,“ – susirinkusius sveikino sostinės meras.

Per šią kadenciją švietimo srities finansavimas Vilniaus savivaldybėje buvo padidintas įspūdinga suma – nuo 200 iki 300 mln. eurų.

Per pastaruosius ketverius metus švietimo srities gerinimas buvo ir tebėra prioritetas: vienas pagrindinių siekių – kad sostinėje nebeliktų vaikų, laukiančių eilėse į darželius, kad būtų sukurtos naujos vietos darželiuose. Pasitelkti ir tokie sprendimai kaip valstybinės žemės nuoma viešo konkurso keliu privatiems darželiams statyti, 100 eurų kompensacijos, modulinių darželių statyba prie jau veikiančių savivaldybės darželių, esamų darželių renovacija ir racionalesnis patalpų pertvarkymas. Šių priemonių dėka šiemet į Vilniaus darželius pateko 7,4 tūkst. vaikų.

„Per šią kadenciją švietimo srities finansavimas Vilniaus savivaldybėje buvo padidintas įspūdinga suma – nuo 200 iki 300 mln. eurų. Šios lėšos leidžia sparčiu tempu gerinti švietimo infrastruktūrą, didinti atlyginimus, plėsti auklėtojų skaičių, skirti papildomus finansus darželių bei mokyklų ūkinėms reikmėms. Džiaugiuosi, kad tai padeda sukurti geresnę ugdymosi aplinką mažiausiems mūsų vilniečiams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Efektyvaus finansų valdymo dėka, savivaldybė antrus metus iš eilės skiria papildomų biudžeto lėšų darželių ir mokyklų ūkinėms reikmėms: kiekvienam darželinukui buvo skirta po 63 eurų. Savivaldybė skyrė 6,6 mln. eurų darželinukus Vilniuje ugdančių pedagogų darbo užmokesčiui didinti. Daugiau nei 2800 auklėtojų sostinėje gauna 150 eurų didesnę algą. Didinamas auklėtojų skaičius, nes daugiau auklėtojų darželiuose – daugiau dėmesio vaikams.

Jau antrus metus sėkmingai vykdoma nulinės tolerancijos neteisėtoms rinkliavoms darželiuose politika, perkami sveikesni maisto produktai darželinukams, palengvinta registracijos į darželius sistema, o nuo sausio 1-osios patobulinama  e. pažymų teikimo sistema – darželinukų tėveliams nebereikės teikti popierinių pažymų vaikui susirgus ar apsilankius pas gydytoją dėl kitos priežasties.

Savivaldybė jau yra paskelbusi naujus maisto produktų darželinukams viešuosius pirkimus, kurių dėka bus įsigyta sveikesnių ir įvairesnių maisto produktų vaikams maitinti. Viena iš pagrindinių naujovių – atskirai perkami ekologiški maisto produktai. Taip bus užtikrintas kuo kokybiškesnis, įvairesnis ir skaidresnis maisto produktų įsigijimas. Kai kurie darželiai Vilniuje jau dabar džiaugiasi atnaujintu ir sveikesniu valgiaraščiu bei kokybiškesniu maitinimo organizavimu. Rengiantis pirkimui, buvo atsižvelgta ir į tėvų norus: vaikų maisto kokybė jiems yra labai svarbi, todėl buvo organizuotas viešas pirkimo svarstymas. Į jį buvo pakviesti ir tėvų organizacijų atstovai.

Lapkričio mėnesį savivaldybė skyrė papildomų lėšų sostinės darželių virtuvės įrangai atnaujinti ir padidino atlyginimus virėjams bei auklėtojų padėjėjams. Iki metų pabaigos papildomai auklėtojų padėjėjų ir virėjų atlyginimams skirta 600 tūkst. eurų. Siekiant pagerinti maitinimo kokybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sostinė skyrė dar apie 150 tūkst. eurų vien tik darželių konvekcinėms krosnims įsigyti, nemažai lėšų skirta virtuvėms atnaujinti. Už gautas papildomas lėšas darželiai galės įsigyti ir kitą modernią virtuvės įrangą, taip keliant ir maisto kokybę – jis neperkepinamas, sveikesnis ir skanesnis. Kituose darželiuose perkami nauji baldai, atnaujinamos virtuvės, salės.

Prasidėjus mokslo metams, papildomai į sostinės darželius galėjo ateiti net 931 darželinukas – net 47 naujos grupės buvo įrengtos efektyviai išnaudojant suremontuotas esamas darželių patalpas. Iš viso buvo naujai atidaryta net 30 grupių, skirtų 1,5-3 amžiaus vaikams (540 vietos) ir 17 grupių, skirtų 3-7 metų vaikams (391 vietos). Visos naujos grupės atsirado tuose rajonuose, kuriuose buvo ilgiausios vaikų, laukiančių vietų darželiuose eilės. Naujos grupės atsirado ikimokyklinio ugdymo įstaigose Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Justiniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje, Lazdynuose, Karoliniškėse, Verkiuose, Naujininkuose, Vilkpėdėje, N. Vilnioje ir Grigiškėse.

Šiemet Popieriaus gatvėje duris atvėrė naujas darželis, kurį lanko jau 150 mažųjų vilniečių. Prasidėjo modulinių darželių statybos: du šiuo metu jau statomi Karoliniškėse ir Fabijoniškėse, iš viso bus atverti net šeši nauji moduliniai darželių priestatai. Iki 2019 metų pabaigos planuojama pastatyti keturis visiškai naujus savivaldybės darželius – Verkiuose (Balsiai), Pašilaičiuose ir du Pilaitėje, kuriuos galės lankyti dar apie 880 mažųjų vilniečių. 

Frakcijos vardu kreipimąsi išsiuntęs seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius prašo ministro ir sostinės mero atsakyti, kas atsakingas už tai, kad pažeidimai nesikartotų, ir kaip šis klausimas bus sprendžiamas ateityje.

„Iš informacijos viešojoje erdvėje galima suprasti, kad Vilniaus mieste patikrintas 101 darželis iš sostinėje veikiančių 370-ies, kurie priklauso ir savivaldybei, ir privatiems steigėjams. Patikrinimo metu užfiksuota gausybė pažeidimų. Tačiau iki šiol neaišku, ar dėl pažeidimų tie darželiai bus kažkaip baudžiami, per kiek laiko darželiai privalo tuos pažeidimus pašalinti ir kada bus vykdomas pakartotinis ugdymo įstaigų patikrinimas? Kokia institucija apskritai yra atsakinga už ikimokyklinio ugdymo įstaigų saugos kontrolę? Kol kas tėvai negali būti ramūs, kad jų vaikai lankys darželius, kuriuose bus ištaisyti nustatyti pažeidimai. Tuo tarpu savivaldybės kompensacijos už darželius privatiems steigėjams kapsi į kišenę“, - sakė Seimo narys A. Butkevičius.

Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis įsitikinęs, kad neužtenka tik užfiksuoti pažeidimus, reikia, kad kažkas kontroliuotų reikalaujamų minimalių normų laikymąsi.

Dalis darželių, kuriuose aptikta pažeidimų, priklauso Landsbergių šeimai, kuri nepraleidžia progos mėtytis kritikos strėlėmis į kitus.

„Ar normalu, kad darželiuose vykdoma veikla neatitinka leidime-higienos pase ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymoje nurodytos veiklos bei sąlygų? Man atrodo, kad darželiuose, kurie iš kompensacijų surenka nemažas sumas, turėtų dirbti pedagogai, o ne žmonės, neatitinkantys reikalaujamos kvalifikacijos. Dalis darželių, kuriuose aptikta pažeidimų, priklauso Landsbergių šeimai, kuri nepraleidžia progos mėtytis kritikos strėlėmis į kitus. Austėjos Landsbergienės darželiai, kaip rašoma viename naujienų portalų, šių metų trims ketvirčiams gavo 416,4 tūkst. eurų, o iki metų pabaigos, tikėtina, gaus ir visus 600 tūkst. Tai yra pavyzdys, kiek lėšų kompensacijų forma iš savivaldybės gauna privatūs steigėjai. Mūsų nuomone, meras turėtų pagalvoti, kaip keisti nustatytą tvarką ir neerzinti vaikų tėvų, kurie nežinodami, kaip pažeidžiamos higienos normos, leido savo vaikus į tas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Pažeidimų yra ir kituose privačiuose darželiuose, kuriems tos kompensacijos yra mokamos iš savivaldybės“, - teigė A. Palionis.

Frakcija neatmeta, kad panašių pažeidimų gali būti ir kituose miestuose, todėl ministro teiraujasi, ar bus atliekami panašūs patikrinimai kitose Lietuvos savivaldybėse, tačiau savivaldybės atstovai nemano, kad politikų funkcija tikrinti, kaip laikomasi nustatytų taisyklių.

„Svarbiausia yra vaikų saugumas, kad mažieji patektų į jiems tinkamą aplinką, juk higienos normos yra nustatytos ne veltui. Tikiuosi, kad ministerija bei sostinės meras neatidėlios šių klausimų ir atsakys į juos“, - sakė A. Butkevičius.

Rugsėjį iš Vilniaus mieste veikiančių 370 darželių 98 (26 proc.) neturėjo leidimo-higienos paso (LHP), iš jų 51 yra Vilniaus miesto savivaldybės ir 47 – privatūs. NVSC inspektoriams pradėjus nuodugniai tikrinti ikimokyklines įstaigas paaiškėjo, kad net ir turintys higienos pasus ne visada veikia pagal juose nurodytas sąlygas.

Kaip teigia NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, darželių grupių perpildymas – viena iš dažniausiai patikrinimų metu fiksuojamų problemų. Ši problema ypač dažna įstaigose, kurių steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė, nors toks pat pažeidimas būna fiksuojamas ir privačiuose darželiuose.

Teigiama, kad patikrinimo metu inspektoriai susidūrė ne su vienu atveju, kai privačios vaikų įstaigos veikia pagal tokią schemą: leidimą-higienos pasą turi vienam adresui ir konkrečiam vaikų skaičiui, o realus vaikų skaičius yra kelis kartus didesnis, mažyliai paskirstomi per kitus skirtingais adresais nelegaliai veikiančius darželius. Pavyzdžiui, viena įstaiga turi leidimą-higienos pasą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą (nuo 3 iki 7 metų amžiaus) iki 9 vaikų grupėje, o pagal savivaldybės sąrašą paramą jame gauna daugiau nei 20 mažylių, bet iš tikrųjų darželis veikia dviem adresais, iš kurių vienas neturi leidimo-higienos paso.

Patikrinimai dar nebaigti, tačiau jau dabar aišku, kad dažna sostinės darželių problema – perpildytos vaikų grupės.

Patikrinimo metu NVSC fiksuoja ir per dideles grupes. Ir privačiuose, ir valstybiniuose darželiuose apsilankę inspektoriai dokumentuose mato vienus skaičius, o pradėję skaičiuoti pamato visai kitokią situaciją.

Kur kas didesnis nei reglamentuoja higienos norma vaikų skaičius valstybinių darželių grupėse – ne atskirų darželių, o savivaldybės tarybos sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybė sąmoningai formuoja didesnes grupes, nei numatyta Higienos normų reikalavimuose – taip "mažinamos" vaikų, laukiančių vietos darželiuose, eilės. Savivaldybė dar balandį nusprendė formuoti didesnes grupes remiantis atliktais tyrimais, kai esą paaiškėjo, kad faktinis vaikų lankomumas siekia tik apie 65 proc. Tad nuo šio rugsėjo į 1,5–3 metų vaikų grupes darželiuose priimama ne mažiau kaip 18 vaikų, o 3–7 metų vaikų grupes – ne mažiau nei 23 vaikai. Remiantis Higienos normų reikalavimais, grupėje nuo 2 iki 3 metų gali būti ne daugiau kaip 15 vaikų, o nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 20 vaikų.

Minėtas savivaldybės įsakymas dėl vaikų skaičiaus grupėse padidinimo dar pernai buvo svarstomas Vilniaus administraciniame apygardos teisme. Teismas paskelbė, kad savivaldybės sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia viešąjį interesą, tačiau teisminiai procesai dėl šio savivaldybės žingsnio tęsiasi iki šiol.

"Higienos normų laikymasis svarbus, nes tai tiesiogiai susiję su vaikų sauga, galimu traumatizmu, infekcinių ligų plitimu ir netinkama vaikų priežiūra. Juk vaikai ugdomi galimai nesaugiomis sąlygomis", – teigė R.Lingienė.

NVSC atstovų teigimu, patikra dar vyksta. Patikrinimų rezultatai visuomenei bus pateikti lapkritį. Darželiai, kurie geranoriškai bendrauja ir kuriuose užfiksuojami greitai pašalinami pažeidimai, nedarantys įtakos vaikų saugai, bus įspėti. Tačiau tų įstaigų, kuriose bus užfiksuoti esminiai pažeidimai, lauks bausmės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras BNS informavo, kad gauta informacijos apie susirgusius vaikus keturiuose sostinės privačiuose darželiuse: „Koriukas“, „Mūsų pėdutės“, „Baltų šalelė“, „Mini“. Šiems darželiams maistą tiekė bendrovė „Rutrema“, įmonėje atlikus patikrinimą jos veikla laikinai sustabdyta.

„Šiuo metu Vilniaus departamento užkrečiamų ligų skyrius yra registravęs aštuonis atvejus iš keturių skirtingų ugdymo įstaigų, susirgimus registruojame nuo birželio 13 dienos (...), jau turime kelis patvirtintus salmoneliozės atvejus iš vaikų klinikinių mėginių“, – BNS sakė Vilniaus departamento Užkrečiamų ligų skyriaus specialistė Ginreta Valinčiūtė.

Anot jos, įtariama, kad susirgimai susiję su bendrovės „Rutrema“ tiekiamu maistu. Ji tiekia maistą 11 sostinės darželių ir vienai mokyklai. Kitos ugdymo įstaigos kol kas apie vaikų negalavimus nepranešė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad tikrintojams atvykus į bendovę įmonė maisto negamino, buvo valomos ir tvarkomos patalpos bei įrenginiai. Tarnybos inspektoriai paėmė ištirti laboratorijoje plovinių mėginius nuo gamybos inventoriaus, maisto produktų ir darbuotojų rankų.

„Įvertinus riziką vaikų sveikatai, šios maistą ruošusios įmonės veikla laikinai sustabdyta, atsakingiems asmenims nurodyta papildomai išplauti ir dezinfekuoti visas maisto tvarkymo patalpas bei inventorių“, – nurodo VMVT.

Kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, išaiškintos vaikų negalavimus sukėlusios priežastys ir išdezinfekuotos patalpos, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms maistą tieks kita viešojo maitinimo įmonė.

Gegužės - birželio mėnesiais NVSC yra registravęs kelis salmoneliozės atvejus ugdymo įstaigose.

„Salmoneliozės protrūkiai dažniausiai kyla dėl salmonelėmis užteršto maisto. Dažniausiai salmoneliozė kyla nuo užterštų kiaušinių, vištienos produktų“, – teigė G.Valinčiūtė.