Tokiam sprendimui jau pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija, o nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis skelbia kultūros ministras.

Šio objekto vertingosios savybės – archeologinė, architektūrinė, istorinė, memorialinė ir sakralinė.

„Šio komplekso Vilniaus senamiestyje archeologinis, architektūrinis, istorinis, memorialinis ir sakralinis reikšmingumas yra neabejotinas“, – teigiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime.

Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanos yra po žeme sostinės senamiestyje, Žydų gatvėje.

Mūrinė sinagoga Vilniuje pastatyta XVII amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas. Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą ji smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis.

2020 metais Vyriausybė Didžiosios sinagogos bei mikvių liekanas perdavė valdyti Geros valios fondui.

Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė su valstybės institucijomis kuria sinagogos atgaivinimo koncepcijas.

„Paveldo komisija tikisi, kad valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas suteiks šiam procesui reikalingą postūmį“, – teigiama komisijos pranešime.

Savivaldybė ketvirtadienį pranešė pasirašiusi šios Lietuvos žydų sakralinės vietos įamžinimo memorandumą su Geros valios fondu.

„Daugelis vilniečių žino, kodėl Vilnius vadintas Šiaurės Jeruzale. Žydų dvasingumo ir mokslo istoriją šiandien mena išblukę hebrajiški užrašai ant buvusio Vilniaus geto pastatų, atminimo lentos ir paminklai. Sutarėme, kaip sovietų sunaikintos Didžiosios sinagogos vietoje sukursime naują traukos centrą lietuviams ir užsieniečiams“, – pranešime sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu sugriautos Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011-aisiais. Archeologai čia aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – dviejų kolonų pagrindus, dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietas, didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų.

Taip pat aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga buvo 25 metrų ilgio ir kiek daugiau nei 22 metrų pločio bei 12 metrų aukščio. Dar 2 metrus šventovė buvo įleista į žemę.

Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie istorijos šaltiniai teigia, kad joje tilpdavo iki 5000 žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964-aisiais Didžiosios sinagogos vietoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, šiuo metu jis nebeveikia.

„Kiekvieną vasarą jungtinė tyrėjų komanda atidengia po naują Didžiosios sinagogos detalę, liudijančią apie šio pastato reikšmę. Šiemet ypač jaudinantis momentas – pagaliau pamatėme prieš daugiau kaip 60 metų nugriautos sinagogos centrinę dalį, svarbiausias ir švenčiausias jos vietas“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir tyrimus remiančio „Geros valios fondo“ vadovė Faina Kukliansky.

„Ant atidengtų grindų piešinio stovėjo ne vienas rabinas ir žydų tautos lyderis“, – teigė  ji.

Šių metų archeologiniai kasinėjimai koncentravosi į svarbiausios Didžiosios sinagogos dalies tyrimą: buvo visiškai atidengtas per ankstesnes ekspedicijas atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir bima (centrinė religinių apeigų vieta).

Atliekant kasinėjimus, šalia Aron Kodešo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinės grindų mozaika – toks pat piešinys buvo aptiktas ir prie 2019 metais atidengtos bimos.

Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII amžiuje kilusio gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir bimos rekonstrukcijai bei puošybai.

Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII amžiaus pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.

Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus.

Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Antro pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.

Vokiečių gatvėje, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje prieš 55 metus pastatytas darželis-pradinė mokykla savo pirminės funkcijos nevykdo jau kelerius metus, čia šiuo metu yra įsikūrę 10 nuomininkų, vykdančių kultūrinę, meninę ar edukacinę veiklą.

„Nuomos sutartys bus nutraukiamos tik tuomet, kai reikės pradėti pačius griovimo darbus. Darželį-pradinę mokyklą planuojama griauti kitąmet“, – BNS informavo savivaldybė.

Kitąmet taip pat planuojama skelbti viešuosius pirkimus dėl aplinkos sutvarkymo sprendimų. Savivaldybė žada, jog teritorijos sprendinių konkurse bus orientuojamasi į viešąją erdvę, „prasmingai įamžinančią Vilniaus Didžiosios sinagogos, jos komplekso ir teritorijos atminimą“.

Diskusijos kaip įamžinti sinagogą, vyksta ne vienus metus. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-ųjų, kuomet Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.

Mūrinė sinagoga pastatyta septynioliktame amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.

Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma meno vertybių iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga buvo smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955 - 1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis - darželis.

Lietuvos, Jungtinių valstijų ir Izraelio archeologai kelerius pastaruosius metus intensyviai tyrinėjo šią vietą cokoliniame buvusios šventovės aukšte aptiko ritualinę sakyklą – bimą, po ja – rūsį, taip pat greta sinagogos buvusias ritualinius baseinėlius – mikvas ir kitas svarbiausias ritualines erdves.

Sinagogoje atrastas objektas – po bima (kelių laiptelių pakyla, ant kurios atliekamos religinės apeigos) esantis rūsys, kuris tikėtina užgriuvo Antrojo pasaulinio karo metu, kai sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos XVIII a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Taip pat rasta kolonų, grindų plytelių, lubų tinko liekanų, atkasta ritualinė vonia ir kitokių radinių.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad

„Vilniaus žydai susijaudinę, džiaugiasi tuo, kas yra surasta kasinėjant šitą akropolį“. „Kai kurie užrašai ant bimos, pavyzdžiui, yra apskritai sensacingi. Mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie iš visos širdies per tokį trumpą laiką tiek atrado. Kadangi mes daugiau pinigų neturėjome kasinėjimo darbams, bet per tokį trumpą laiką sugebėjo padaryti tokį didelį darbą ir padaryti sakyčiau pasaulinės reikšmės atradimą“, – sakė F. Kukliansky.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis sako, kad reikėtų vadovautis tarptautinių ekspertų rekomendacijomis, kad sinagogos nereikėtų atstatyti, o ją tik įamžinti.

Kai kurie užrašai ant bimos, pavyzdžiui, yra apskritai sensacingi. Mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie iš visos širdies per tokį trumpą laiką tiek atrado.

„Norėčiau visų pirma padėkoti tarptautinei archeologų grupei, kuri atliko šiuos kasinėjimus, tai nėra pirmieji kasinėjimai. 2011 metais prasidėjo kasinėjimai, po to jie buvo tęsiami kelis kartus. Iš tiesų, turbūt mūsų svarbiausias uždavinys yra apsispręsti, ką daryti su šita vieta. Todėl su Lietuvos žydų bendruomene ir Geros valio fondu kaip tik kalbamės apie tai, kad pagaliau reikėtų padėti tašką visame šitame reikale ir taip, kaip ekspertų komisija 2018 metais priėmė sprendimą, – jokio čia atstatymo sinagogos nereikėtų, bet reikėtų įpaminklinti Didžiąją sinagogą naujomis moderniomis priemonėmis, komunikacinėmis ir multimedijos priemonėmis, ir padaryti tam tikrą traukos vietą tiek Lietuvos gyventojams, tiek pasaulio turistams, kurie čia tikrai surastų įdomų objektą. Kuris garsina Lietuvą ir turi garsinti ateityje. Todėl darysime viską, kad tą klausimą pabaigtume tinkama linkme, ir jokio sprendimo nebus padaryta, kuris prieštarautų Lietuvos žydų bendruomenės interesams. Tai tokia būtų vizija artimiausiu metu“, – sakė D. Matulionis.

Pasak D. Matulionio, pirmiausia reikėtų išspręsti Didžiosios Vilniaus sinagogos vietos nuosavybės klausimą, nugriauti teritorijoje esantį buvusio vaikų darželio pastatą, parengti sinagogos įamžinimo projektą. Kiek tam reikėtų lėšų, pasak jo, kol kas neaišku. D. Matulionio teigimu, galbūt būtų galima gauti tarptautinių fondų paramos. Vyriausybė taip pat esą neturėtų likti nuošalyje.

Pasak užsienio reikalų viceministro Dariaus Skusevičiaus, Vilniaus Didžiosios sinagogos radiniai ir pats istorinis objektas yra labai svarbus visai Lietuvai.

„Šis objektas yra tam tikras simbolis, parodantis ir leidžiantis mums dar kartą permąstyti žydų tautos kultūrinio paveldo ilgaamžiškumą ir kiek tai davė visai Lietuvai jos raidos kelyje. Šie dabar atliekami darbai yra labai svarbūs ir žvelgiant į kitus metus, juos Lietuvos Seimas yra paskelbęs žydų istorijos, Vilniaus Gaono metais. Tai tikimės, kad bus rastas tinkamiausias būdas įprasminti šį kultūros paveldo objektą ir jis dar labiau mums padės suprasti mūsų bendrą istoriją“, – sakė D. Skusevičius.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad į ją tilpdavo iki 5000 žmonių. Ją įrengė pagal visus tuomečius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus.

Politiko žodžiais, naujas holokaustas - tai eksperimentinė (Astravo. - ELTA) jėgainė.

„Ji gali atnešti baisių nelaimių ir priminti mums, kad holokaustas nėra praeitis, liečia ne vieną nelaimingą tautą, bet gali smogti visiems“, - sakė prof. V. Landsbergis.

Penktadienio vakarą Vilniaus rotušėje pasibaigusių tarptautinių dirbtuvių renginyje V. Landsbergis pabrėžė, kad jam asmeniškai svarbu ir artima visa, kas vyksta dėl Didžiosios sinagogos. „Didelis dalykas, kai idėja virsta kūnu. Ji jau dabar gyvena, įkvepia žmones, sukelia vizijas, kurios yra kelias į sprendimą“, - tarptautinėms jaunų architektų, istorikų, komunikacijos specialistų komandoms, kurie pristatė savo idėjas, kaip įamžinti Vilniaus didžiąją sinagogą, kalbėjo profesorius.

Didelis dalykas, kai idėja virsta kūnu.

Svarstydamas, kas šiandien yra Didžioji sinagoga, prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad, jei tai būtų tik gražus ir skaudus praeities epizodas, kalbantis apie buvusią didelę, klestinčią kultūrą, apie jos sunaikinimą, nebūtų galima to vadinti idėja šiandienai ir rytdienai, idėja, kuri veda.

„Tačiau, kaip matome, - ji gyva. Verta patraukti jaunus žmones išreikšti save, nes kviečianti gyventi, paliekant praeityje nelaimių epochą, kruvinų žemių istoriją, matant, kaip gimsta nauja. Su Didžiąja sinagoga, jei ji - nauja idėja, gyvenimas laimi net anuos baisumus. Jis ateina ir vėl triumfuoja, nors mes ir negalime nuspėti, kad ir labai netolimos ateities“, - pripažino V. Landsbergis, užsimindamas apie Astravo atominę elektrinę.

Pristatydami Didžiosios sinagogos įamžinimo projektus, jų kūrėjai akcentavo edukaciją, istoriją, erdves, kuriose, kaip kadaise Didžiosios Vilniaus sinagogos kieme, verda gyvenimas, apstu kvapų, garsų, vienas su kitu bendrą kalbą randa skirtingos socialinės padėties ir įsitikinimų žmonės. Skirtingų grupių vizijose atsikartojo ir sodo idėja.

Viena, ko pasigedo prof. V. Landsbergis, - bent fasadas, dalis atkurtos buvusios Didžiosios sinagogos.

„Nerealu atkurti ją visą, kokia buvo, bet jei iškiltų bent frontonas tarp Vilniaus pastatų, būtų stebuklas. Gali būti ir virtualus atkūrimas. Žmonės keliautų į Vilnių pamatyti ne tik seno legendų miesto, bet ir pasižiūrėti, kas atsitiko, - Vilniuje vėl gyva Didžioji sinagoga! Sąmonėje ji jau atgimsta, bet Vilniaus kultūros puokštėje regimo žydų ženklo nėra. Litvakai žinomi visame pasaulyje, kaip savotiška atskira tauta. Nė vienas litvakas nebus prieš Lietuvą, nes jis - litvakas. Štai, kokie dideli dalykai glūdi Didžiosios sinagogos idėjoje“, - mintimis dalijosi prof. V. Landsbergis.

Idėjų pristatyme jis akcentavo švietimo, kultūros, tolerancijos esmę - gyvybę.

„Daug žmonių šiandien nebenori gyventi. Nenori gyventi ilgai ir amžinai - nori gyventi trumpai, ir to užtenka. Bet jei atgims idėja, kurią atspindi Didžiosios sinagogos grįžimo į gyvenimą mintis, tai reikš gyvenimo pergalę prieš mirtį. Tegu idėjos bręsta, tampa kūnu ir prisideda prie gyvybės pergalės“, - linkėjo profesorius.

ELTA primena, kad Vilnius iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.

Nuo seniausių laikų žydai Lietuvoje turėjo gilias religines tradicijas. Iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Toros ir Talmudo žinovų, čia veikė žymios ješyvos, garsioji M. Strašuno biblioteka, buvo gausu sinagogų.

Seniausia ir pati garsiausia buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kurią Vilniuje lankė judaizmo žinovai ir religinės tradicijos autoritetai iš visos Europos.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano, garsiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Didžioji sinagoga tapo jos simboliu, Šiaurės Jeruzalės širdimi.

Vilniaus Didžioji sinagoga nuo XVI amžiaus pabaigos iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio savo dydžiu ir puošnumu pranoko bene visas Vidurio Europos sinagogas. Aplink ją buvo pastatyta daug ritualinių bei visuomeninės paskirties statinių - susiformavo ištisas miestelis su dviem vidaus kiemais (jidiš vad. Šulhoif). Šie pastatai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau nugriauti.

Sovietmečiu Didžiosios sinagogos vietoje iškilo tipinis vaikų darželis, kuriame pastaraisiais metais veikė Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Prieš pusantrų metų patalpos buvo atlaisvintos, čia vyksta archeologiniai kasinėjimai.

Žydų bendruomenės tikslas, - atkasus išlikusius sinagogos fragmentus (altorinę dalį bei didžiąsias kolonas) ir juos eksponuojant, kartu sukūrus Vilniaus Didžiosios sinagogos, M. Strašuno bibliotekos bei Vilniaus Gaono Elijahu namų su Ramaileso skersgatviu memorialą, tinkamai įamžinti šią ypatingą vietą.

Šios idėjos pristatytos sostinės Rotušėje ketvirtadienį, po tarptautinių studentų dirbtuvių. Jose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos.

Dauguma autorių siūlė atidengti senamiesčio Žydų gatvėje buvusios Didžiosios sinagogos pamatus, skirti erdves žydų istorijos, tradicinių amatų, paveldo pristatymui.

Projekto „Dialogų sodas“ autoriai siūlo atverti, konservuoti ir išsaugoti sinagogos pamatus, viešai eksponuoti archeologų radinius, vadinamuosius „istorinius įrodymus“, žyminčius Holokausto tragediją. Buvusiame sinagogos kieme siūloma interaktyviai pristatyti žydų gyvenimo kasdienybę.

Taip pat raginama čia atkurti garsųjį YIVO instituto bibliotekos archyvą.

Komandos nuomone, sovietmečiu sugriautos Didžiosios sinagogos kieme turėtų būti įrengti vieši sodai, skirti tiek laisvalaikiui, tiek pokalbiams, maldai, taip pat pagal viziją turėtų atsirasti naujas vaikų darželis, Žydų meno galerija ir tradicinės dirbtuvės: kepyklėlė, siuvykla, spaustuvė. Kartu būtų siekiama išsaugoti ir dalį sovietmečiu ant sinagogos griuvėsių pastatyto vaikų darželio fragmentų.

Projekto „Litos labirintas“ autoriai taip pat siūlo atidengti dalį po žeme likusių sinagogos liekanų, rengti žydų istorijai skirtus spektaklius, dirbtuves, paskaitas, diskusijas, muzikinius ir paveldui skirtus renginius.

Teritoriją sudarytų dirbtinai sukurtas labirintas, į kurį būtų integruoti ir archeologų atkasti anksčiau naudoti takai. Taip pat būtų siekiama išsaugoti sovietinio darželio dalis, taip, autorių nuomone, kartu su paroda galėtų būti pristatyta ir Sinagogos nugriovimo istorija. Dalis ekspozicijų ir veiklų galėtų vykti po žeme.

Idėjos „Vieta, į kurią grįžta gyvybė“, autoriai akcentuoja, jog buvusiame Sinagogos kieme būtų eksponuojamos archeologų atidengtos komplekso dalys – ritualinės pirtys, sinagogos altorius.  Vieta būtų padalinta į septynias erdves: interaktyvią, skirtą multimedijai, kitoje vietoje būtų pristatomi archeologiniai kasinėjimai, būtų atkurta viešoji Mato Strašiūno žydų biblioteka. Taip pat būtų eksponuojama istorijos paroda, veiktų dirbtuvių erdvė, atviras žaliasis skveras. Be įvairių dirbtuvių, amatų mokyklėlių siūloma čia žmonėms dalyvauti ruošiant tradicinės litvakų virtuvės valgius, užsiėmimuose spaustuvėje būtų rengiamos šiuolaikinės parodos, sukurta galimybė apžiūrėti virtualioje realybėje atkurtą sinagogą.

Projekto „Gyvenimo sodas“ atstovai siūlo pusę erdvės skirti skulptūrų sodui, taip pat mokymo centras, kur būtų pristatomos žydų bendruomenės tradicijos ir istorija, vyktų užsiėmimai, kiti renginiai. Dalį pastato – cilindro formos inkliuzą – siūloma sukurti iš permatomų medžiagų siekiant „sugauti šviesą“.

Taip pat siūloma palikti ir atviroms diskusijoms skirtą susirinkimų vietą. Sinagogos teritorijoje atsirastų ir gyvosios skulptūros, simbolizuojančios geto gyventojus, kurių čia „seniai nebėra“.

Sumanymo „Grąžinti sinagogai gyvybę“ autoriai norėtų sukurti uždarą sodą, kuriame būtų eksponuojami sinagogos pamatai, veiktų meno galerija. Čia veiktų tradicinių žydų amatų turgus, viešbutis ir košerinis restoranas, kavinė su parduotuvėle. Vyktų dirbtuvės, paskaitos, istorinė paroda, įsikurtų tyrimų centras, kuriame būtų vykdomi genealoginiai tyrimai.

Idėjos „Refleksijos“ sumanytojai esminiu akcentu pasirinko žydų religijai reikšmingą vandenį. Jie siūlo konservuoti ir eksponuoti ritualinių pirčių – mikvų liekanas uždengiant jas stikliniais takais, viršuje būtų įrengtas stogas veidrodinėmis lubomis, kuris, anot projekto autorių, leistų matyti turistams „save istorijoje“. Dalis aikštės būtų užlieta vandeniu kelių centimetrų gyliu, jis tekėtų ir kaskadomis, greta atsirastų sodas. Šalia memorialo autoriai siūlo įrengti ir stiklinį iš trijų sujungtų arkų susidedančius masyvius vartus – simbolinį įėjimą į sinagogos teritoriją. 

Konferencijos, skirtos sinagogos paveldo įamžinimui, metu taip pat pristatytas ir atkurtas iš Izraelio atkeliavęs sinagogos maketas – jame atkurta ne tik sinagogos išorė, bet ir vidaus interjeras.

Svarstymai įamžinti buvusią Didžiąją sinagogą kilo prieš du dešimtmečius.

Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į kurį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Šią vasarą sinagogos vietoje dirbę archeologai rado vieną iš svarbiausių jos dalių - bima vadinamą sakyklą.

Visos šios veiklos vyks paveldo aplinkoje, buvusios Didžiosios sinagogos - Vilniaus žydų kultūros ir švietimo centro teritorijoje, beveik 1000 kv. m ploto pastate.

Nuomininkai mokyklos pastate bus iki 2020 metų, nes pastatą planuojama nugriauti ir iki 2023 m. įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą, sutvarkyti gretimą aplinką.

Iš 27 konkurso dalyvių buvo atrinktas labiausiai konkurso sąlygas atitikusių pasiūlymų dešimtukas.

„Labai džiaugiamės, kad patalpų nuomos konkurso laimėtojai buvo sumanūs ir kūrybingi, teikdami pasiūlymus paisė pagarbos šiai ypatingai vietai, kurioje šiemet archeologai padarė sensacingų atradimų. Vilniaus didžiosios sinagogos dvasinis ir kultūrinis paveldas įpareigoja pagarbiai ir oriai įprasminti vietovę, todėl, nors ir laikini, naujakuriai savo kūryba ir švietėjiška veikla prisidės prie pasirengimo įprasminti reikšmingą Vilniaus ir pasaulio kultūrai erdvę“, - sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Konkursą laimėjusi BĮ Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla užsiims edukacine, parodinio meno veikla bei įkurs kūrybines dirbtuves.

VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ išsinuomotas patalpas skirs švietimo veiklai, startuolių dirbtuvėms, verslumo ir inovacijų stovyklų organizavimui, mokys jaunuolius finansinio raštingumo.

Asociacija „Meno ir mokslo laboratorija“ užsiims kultūrine ir edukacine veikla, gautose patalpose bus pristatomi ir interaktyvūs meno-mokslo eksponatai, paskaitos, kameriniai spektakliai, meno ir mokslo (astronomijos) sąsajų pažinimo stovyklos moksleiviams.

Dvi amatininkės supažindins visuomenę su knygrišystės amatu, o Vilniaus žydų religinė bendruomenė organizuos įvairius mokymus, pažindins su žydų tradicijomis ir kalba.

Dar trys menininkės planuoja įsirengti tapybos kūrybines dirbtuves.

Keletas konkurso laimėtojų organizuos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų teatrinės improvizacijos užsiėmimus, pažindins su kino, teatro, rašymo, vizualus meno pagrindais ir užkulisiais.

Savivaldybė su visais 10 atrinktų pasiūlymų autoriais sudarys patalpų nuomos sutartį, kuri galios iki 2020 metų.

Pastatas, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, nuo praėjusių metų yra tuščias. 2020 metais šį pastatą planuojama nugriauti ir iki 2023 m įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą, sutvarkyti gretimą aplinką.

„Jau šį rudenį, rudens pradžioje, planuojame turėti architektūrines dirbtuves. Idėjos gali būti labai inovatyvios arba labai paprastos - dėl dalinio sinagogos atkūrimo, eksponatų eksponavimo. Bet aišku viena - ši vieta turi būti atvira visiems piliečiams, viso pasaulio žydams, kuriems ši vieta yra ypač brangi. Apie tai, kad būtinai reikia atstatyti - kalbos nėra, mes su žydų bendruomene esame įsivardinę, kokie turėtų būti tikslai. Labai svarbu, kad tai netaptų paprastu atstatymu, tai yra tokia vieta, kuri turi būti kviečianti užeiti, kuri būtų patraukli visų tautų jaunimui. Dėl dalinio atstatymo ar visos, priklauso, kiek mes sveikų kolonų rasime po žeme po archeologinių tyrimų ir kaip tai bus galima eksponuoti, nuspręsime per architektūrines dirbtuves. Turime labai daug idėjų, kaip tai parodyti, kaip dalinai rekonstruoti“, - praėjusią savaitę sakė R. Šimašius.

Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru. Būtent dėl šioje vietoje plėtojamų žydų dvasinio gyvenimo tradicijų Vilnius įgavo Šiaurės Jeruzalės vardą ir iki šiol viso pasaulio istorikai, tyrinėjantys žydų paveldą Europoje, domisi Vilniumi.

Sovietmečiu nugriautos sinagogos vietoje jau trečius metus vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos fragmentas su įėjimo į sinagogą vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos fragmentas su Aron ha kodešo niša bei sinagogos R kampo mūro fragmentas); patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos ─ XIX a. I p.-XX a. I p. pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos; Žydų g. trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.

1573 m., kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas, Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti pirmąją medinę sinagogą. Per miestiečių įvykdytus pogromus sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. 1633 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Getui paskirtas tankiai žydų apgyvendintas kvartalas tarp Žydų, Skerdyklos ir Šv. Mykolo gatvių, kuriame stovėjo sinagoga. Privilegija taip pat leista šioje vietoje pastatyti naują mūrinę sinagogą. Sinagogos išorė privalėjo skirtis nuo katalikų ir stačiatikių sakralinių pastatų, ji negalėjo būti aukštesnė už aplinkinius namus.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Naujai pastatyta sinagoga buvo ne tik didžiausia, bet ir viena iš gražiausių ir turtingiausių to meto Abiejų Tautų respublikoje. Nuo monumentalios ir paprastos išorės architektūros labai skyrėsi puošnus sinagogos interjeras. Erdvios vyrų salės viduryje stovėjo keturios kvadratu sustatytos kolonos, tarp kurių buvo svarbiausias ritualo apeigų centras - bima. Kolonos rėmė įspūdingus devynių travėjų skliautus, papuoštus ornamentiniais lipdiniais. Pietrytinės sienos viduryje buvo švenčiausioji sinagogos vieta - Aron ha kodešas. Sinagogoje buvo daug meniškai išpuoštų ritualo reikmenų, taikomosios dailės kūrinių. Vyrų salėje stovėjo ir kabojo gražios sidabro bei žalvario žvakidės, figūriniais ornamentais ir alegoriniais vaizdais puošti šviestuvai. Sidabro grotos, skyrusios Aron ha kodešo laiptus nuo salės, buvo išdabintos aukso raidėmis. Ant sienų kabojo sidabrinės ir metalinės lentelės su sidabro raidžių tekstais. Sinagogoje buvo 36 sidabrinės auksuotos, brangakmeniais dabintos plokštės, daug auksuotų dubenų ir taurių, kitų vertybių. Toros ritiniai, susukti ant volelių, buvo papuošti brangakmeniais nusagstytais apvalkalais ir karūnomis.

Priešais sinagogą XVIII a. buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau už bendruomenės lėšas buvo perstatytas į Gaono sinagogą. Prie Gaono sinagogos ŠV šono glaudėsi triaukštė su rūsiais Laidotojų brolijos sinagoga. Sinagogų kiemo šiaurės vakarinėje dalyje prie Didžiosios sinagogos kampu stovėjo seniausias kvartalo pastatas, vadintas „senuoju kloisu“. Manoma, kad jis buvo pastatytas 1440 m. Savo galutinę architektūrinę išraišką šis kloisas įgijo XVIII a. pab. ar XIX a. pr. Šiame pastate buvo studijuojama religinė literatūra, rinkdavosi tikintieji. XVIII a. viduryje šalia senojo kloiso rabinas YeSoDas pastatė naująjį kloisą.

Ilgainiui apstačius perimetru visą Sinagogų kiemą, už senojo ir naujojo kloisų susikūrė dar vienas kiemas, kurį taip pat apsupo mūriniai pastatai. Abu kiemus jungė dengtas praėjimas. Naujajame kieme stovėjo chasidų mokykla, amatininkų ir dailininkų kloisai bei kiti statiniai. Kiemo viduryje buvo įrengtas viešas šulinys. Abiejuose kiemuose iš viso buvo 14 sinagogų ir studijų namų.

Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga buvo rekonstruota klasicizmo stiliumi. Nors Vilniaus Didžiosios sinagogos interjeras laikas nuo laiko buvo keičiamas, tačiau vyrų salės architektūra pakito mažai. Trūkstant tikintiesiems vietos, 1893 m. inžinierius Leonidas Vineris parengė Vilniaus Didžiosios sinagogos perstatymo projektą. 1896 m. inžinierius N. K. Korojedovas siaurame plote tarp Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės, vietoje ten buvusių nedidelių krautuvėlių, suprojektavo dviaukštę eklektinio stiliaus biblioteką. Ji baigta statyti apie 1903 m. Biblioteka, paveldėjusi didžiulį žydų mokslininko, mecenato ir bibliofilo Mato Strašūno knygų lobį, buvo pavadinta jo vardu.

Vilniaus Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai Antrojo pasaulinio karo metu apgriauti. 1953 m. buvo patvirtintas Vilniaus generalinis planas. Remiantis jo bei 1954 m. parengto Muziejaus (dabar Vokiečių) gatvės sutvarkymo projekto sprendiniais, 1955-1957 m. Vilniaus Didžiosios sinagogos ir aplinkinių pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje 1964 m. baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis. Pastaruoju metu (iki šių metų rugsėjo 1 d.) pastate buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla.