Tirta, ar R. Šimašius nepažeidė iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimo naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. Tyrimą VTEK atliko susipažinusi su savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu.

VTEK tyrė aplinkybes, kai meras pernai lapkritį galbūt nurodė savivaldybės darbuotojams jo vardu parengti skundą administraciniam teismui dėl jo atžvilgiu pernai spalį priimto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo, kuriuo R. Šimašiui konstatuotas Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimas.

Tyrimo metu nenustatyta akivaizdžių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad R. Šimašius būtų pasinaudojęs pareigomis asmeninei naudai gauti. VTEK neturi duomenų, kad valstybės politikas būtų davęs žodinį ar rašytinį nurodymą šios savivaldybės administracijos darbuotojams parengti skundą dėl jo paties atžvilgiu priimto minėtojo savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo. Be to, kaip teigia VTEK, tyrimo duomenys rodo, kad šio sprendimo faktinės aplinkybės buvo susijusios ir su savivaldybės interesais.

Šiuo klausimu vyko uždaras VTEK posėdis, kadangi viešai jį nagrinėjant būtų kilęs pavojus atskleisti konfidencialią su tirtomis aplinkybėmis susijusią informaciją. Taigi šiuo atveju apie priimtą sprendimą VTEK gali skelbti ribotą kiekį informacijos, o viešinant patį sprendimą bus skelbiama tik rezoliucinė jo dalis ir VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai.

Teisę klausimą nagrinėti neviešai VTEK suteikia jos veiklą reglamentuojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo įpareigojimas saugoti einant pareigas sužinotą konfidencialią informaciją bei išlyga, kad, siekiant tokios informacijos neatskleisti neteisėtai, motyvuotu VTEK sprendimu posėdis gali būti uždaras.

„Ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba yra linkusi klausytis argumentų – mes jau užvakar pateikėme savo pastebėjimus tai išvadai, nes yra tokia galimybė, nes ten yra faktinių neatitikimų – tiesiog neteisingų dalykų, ir yra kai kurių dalykų, kur mes galime pakeisti tą sutartį, galbūt daugiau žodyną pakeičiant“, – portalo delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį sakė R. Šimašius.

„Jeigu pasakys tarnyba, kad gerai, tai galime keliauti. Ir, kas labai gerai, tai džiugu, kad iš Vyriausybės išgirdome patikinimą, kad labai svarbu, kad Vilniuje atsirastų nacionalinis stadionas (...) Iš premjero, tiesą sakant, tai pirmą kartą išgirdau taip aiškiai, drąsiai ir tikrai noriu padėkot už tai. Manau, kad tai irgi yra prielaida toliau keliauti su projektu“, – teigė sostinės meras.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis šią savaitę teigė, kad be nacionalinio stadiono projekto yra dar pora alternatyvų Vilniuje vystyti futbolo infrastruktūros projektus, tačiau Vyriausybei artimesnė nacionalinio stadiono idėja.

Jis pridūrė, kad galiausiai viskas priklausys nuo VPT, ar ši įsiklausys į Vilniaus miesto savivaldybės argumentus, taip pat teigė, kad „dabar situacija yra geresnė nei prieš savaitę“.

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pavedė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai svarstyti alternatyvas nacionaliniams stadionui sostinėje po to, kai VPT įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę nutraukti koncesijos konkursą, taip užkirsdama kelią pasirašyti 156 mln. eurų stadiono koncesijos ir statybų sutartį su potencialiais statytojais „Axis industries“ ir finansuotojais „BaltCap“.

Tarnybos teigimu, sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, o ne koncesininkui.

Stabdyti sutartį VPT ėmėsi po to, kai į ją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, siekdamos išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę atmetė Vilniaus miesto savivaldybės skundą ir nusprendė, kad VPT teisėtai sustabdė nacionalinio stadiono statybos ir valdymo koncesijos sutarties pasirašymą.

Sostinės meras R. Šimašius tuo metu sakė, kad savivaldybė skųs VPT sprendimą, ir pareiškė, kad nacionalinio stadiono projektą „nužudė „valstiečiai“, pasinaudoję be vadovo likusia tarnyba.

Premjeras S. Skvernelis tokius mero pareiškimus pavadino „neadekvačiais“ ir svarstė, kad nacionalinį stadioną turėtų statyti valstybė, jeigu savivaldybė to nesugeba.

„Mus labai neramina, kad mes mėginių galime padaryti kelis kartus daugiau, nei paimame, tačiau net paimtų mėginių ištyrimas užtrunka per ilgai. Šiai dienai iš Vilniuje paimtų mėginių mes turime 3 dienų atsilikimą jų ištyrimui“, – ketvirtadienį prie sostinės savivaldybės surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Šimašius.

Dalis mėginių gali sugesti

„Paimtas mėginys tris dienas laukia eilėje, kol bus ištirtas. Tai pavojinga sveikatai ir gali atsitikti taip, kad dalis tų mėginių apskritai suges, jei nebus priimta ministerijos kitų taisyklių – įtraukimas daugiau laboratorijų ir perskirstymas jų darbo taip, kad būtų padidinti pajėgumai. Tų pajėgumų Vilniuje yra ir kviečiame juos išnaudoti, nes tai yra esminė sąlyga, norint užkardyti virusą“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras.

Dar spaudos konferencijos pradžioje R. Šiandien patikino, kad savivaldybė vykdo visus jai pavedamus nurodymus.

Mus labai neramina, kad mes mėginių galime padaryti kelis kartus daugiau, nei paimame, tačiau net paimtų mėginių ištyrimas užtrunka per ilgai.

„Kaip vakar, taip šiandien ir rytoj vykdėme, vykdome ir vykdysime centrinio operacijų centro nurodymus“, – teigė meras, paraginęs naujai sukurtą ir premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą komitetą teikti aiškius, nedviprasmiškus nurodymus.

R. Šimašius taip pat patikino, kad grįžusiems iš užsienio asmenims, kurie nesilaikys karantino taisyklių, nebus leidžiama saviizoliuotis namuose.

„Labai svarbu pabrėžti, kad namuose karantinuotis tikrai galės tik tie žmonės, kurie laikosi karantino taisyklių. Tie žmonės, kurie netgi viešbutyje, centralizuotai paskirtoje vietoje taisyklių nesugeba laikytis, gali net negalvoti apie karantinavimą namuose – jie bus saugomi griežčiau, centralizuotai paskirtose vietoje. Tam reikia ir policijos, ir visų susitelkimo“, – pabrėžė R. Šimašius.

Gyventojai viešbučiuose dar laukia tyrimų

Pasak Vilniaus mero patarėjo Karolio Žukausko, trečiadienį izoliavusis šimtui NVSC darbuotojų, patikrinimas stringa, todėl savivaldybė norėtų ir leidimo atlikti mėginių paėmimą pati.

„Siūlysime tokią sistemą: viską susitvarko pati Vilniaus miesto savivaldybė, be aptrupėjusio NVSC. Atvažiuotų prie viešbučių mobilios grupės, prieš tai visi el. būdu susiregistruotų laiką, kada tiriasi. Tuomet būtų atliekami tyrimai, karantinuotieji paleidžiami saugiai karantinuotis namo“, – sakė K. Žukauskas.

„Ko mums reikia? Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, mėginių ir užtikrinimo, kad laboratorija, kuri dabar labai vėluoja, padidintų apsukas“, – pabrėžė jis.

Antradienį ir trečiadienį į Vilnių iš užsienio grįžo daugiau nei tūkstantis piliečių, kiek tiksliai jų išvežta karantinui į viešbučius, negali pasakyti nei savivaldybė, nei NVSC atstovai.

Sostinės savivaldybės vadovai tvirtino, kad anksčiau viešbučiuose žmonėms kilusios problemos dėl maitinimo išspręstos.

Anksčiau jie vylėsi, kad išleisti žmones izoliuotis į namus, paėmus mėginius, pavyks iki ketvirtadienio popietės. Administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad išsprendus technines problemas ministerijoje, ta pavyktų padaryti vėliau ketvirtadienį.

„Jei mes tą procesą susitvarkome 14 val. Sveikatos apsaugos ministerijoje, tai manau, kad šiandien pradėsime paleidinėti. Nurodymai yra tokie, kad reikia paimti mėginį. Manau, šiandien tai po truputį pradės spręstis“, – sakė jis.

Dvi paras galiojęs A. Verygos sprendimas įpareigojo visus grįžtančius iš užsienio dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms izoliuoti savivaldybių patalpose. Ketvirtadienio naktį ministras pakeitė sprendimą bei sudarė sąlygas išleisti žmones izoliuotis namuose atlikus jiems tyrimus dėl koronaviruso. Tačiau savivaldybės sako ketvirtadienio popietę dar nesulaukiančios iš centrinės valdžios paaiškinimų, kaip visa tai bus organizuojama.

Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo draudimo naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti.

Pasak VTEK pranešimo, bus tiriamos aplinkybės, kai meras pernai lapkritį galbūt nurodė savivaldybės darbuotojams jo vardu parengti skundą administraciniam teismui dėl jo atžvilgiu pernai spalį priimto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo, kuriuo R. Šimašiui konstatuotas Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimas.

Tyrimą VTEK pradėjo įvertinusi savivaldybės tarybos Etikos komisijos pateiktą informaciją.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

VTEK taip pat informuoja, kad, atsižvelgdama į šalyje paskelbtą karantiną dėl COVID-19 plitimo prevencijos, laikinai atidėjo sprendimų priėmimą, kai į posėdį kviečiamas tiriamasis asmuo, ir dalies atliekamų tyrimų terminus pratęsė. Gautus pranešimus ir prašymus karantino laikotarpiu VTEK nariai nagrinės įprasta tvarka.

„Ieva puikiai išmano savivaldybės darbo specifiką, o pastaruoju metu sukaupta patirtis bendraujant su žiniasklaida ir komunikuojant institucijos naujienas, neabejoju, stipriai prisidės prie efektyvaus bendravimo su įvairiomis miesto bendruomenėmis“, – penktadienį paskelbtame pranešime cituojamas meras Remigijus Šimašius.

„Nusimato nepaprastai įdomūs ir veiklos pilni treji su puse metų, per kuriuos turėsime didžiulių projektų įgyvendinimą ir daug teigiamų naujienų vilniečiams – esu tikras, kad Ieva šias naujienas padės paversti dar matomesnėmis“, – pridūrė jis.

Darbą Vilniaus miesto savivaldybėje naujoji mero atstovė spaudai pradės nuo spalio 31 dienos.

„Savivaldybės veiklos sritys, struktūra, čia dirbantys savo srities specialistai man yra gerai pažįstami, kas, tikiu, padės efektyviai įsilieti į komandą ir įsibėgėjusius darbus“, – teigė būsimoji atstovė.

Vilniaus miesto savivaldybėje I. Dirmaitė yra dirbusi pirmosios mero R. Šimašiaus kadencijos metu, ji buvo vicemero Lino Kvedaravičiaus padėjėja.

Šiuo metu I. Dirmaitė eina Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėjos pareigas, prieš tai dirbo vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstove spaudai.

Ji taip pat yra dirbusi Sostinės krepšinio mokykloje, viešųjų ryšių agentūroje „Nova Media“.

Jis sako, kad toks sprendimas priimtas abipusiu sutarimu.

„Jaučiu, kad atėjo laikas naujiems iššūkiams, sutarėme su Remigijumi Šimašiumi, kad spalio pradžioje palieku komandą abipusiu sutarimu. Ketveri su puse metų yra gana ilgas laiko tarpas, istoriškai, man atrodo, nėra nė vieno Vilniaus mero atstovo spaudai, kuris būtų išdirbęs dvi kadencijas iš eilės. Turiu 15 metų žurnalistinio darbo patirtį, penkerių metų – viešųjų ryšių srityje, manau, kad be veiklos neliksiu“, – BNS sakė trečiadienį A. Zubriakovas.

Pats R. Šimašius teigia, jog nuo antrosios kadencijos šiemet jau pasikeitė trys iš šešių jo patarėjų, o tokie pokyčiai buvo būtini „atsižvelgiant į antrosios kadencijos tikslus ir prioritetus bei norint suspėti su politikų ir administracijos užduodamu tempu“.

„Aleksandras daugiau nei ketverius metus buvo ištikimas pagalbininkas ir karys, tačiau abiem pusėms nusprendus, kad atėjo laikas pokyčiams, sutarėme stabdyti bendradarbiavimą. Linkiu jam sėkmės profesiniame kelyje“, – komentare BNS teigė meras.

Žurnalistikos išsilavinimą Vilniaus universitete įgijęs R. Zubriakovas prieš 2015-aisiais ateidamas į R. Šimašiaus komandą dirbo TV3 televizijoje, „Radiocentro“ stočių grupėje, yra dirbęs su Laisvosios Europos radijo ir BBC projektais.

„Išėjo mano babytė. Paskutinė iš senelių. Paskutinė iš mano vaikų prosenelių. Amžiną Tau atilsį“, – penktadienio pavakarę socialiniame tinkle rašė vyras. 

„Ją prisiminsiu visada. Ačiū gydytojams ir slaugėms, nuoširdžiai lydėjusiems paskutinius gyvenimo mėnesius“, – trumpą žinutę užbaigė politikas.

Savivaldos rinkimų aistros aprimo, tačiau politologai dar ne kartą aptarinės pergalės ir pralaimėjimo priežastis. Jie kovą dėl sostinės mero posto vertina kaip aršią, dramatišką ir politiškai nelabai korektišką.

Bus nauja koalicija

Savivaldos rinkimuose R.Šimašius dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!". Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė 2018-ųjų pabaigoje.

Tuoj po rinkimų meras teigė derėsiantis su visomis į tarybą patekusiomis politinėmis jėgomis, išskyrus jo varžovo mero rinkimuose Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio A.Zuoko komandą.

Perrinkto mero komitetas turės didžiausią frakciją savivaldybės taryboje, jis gavo 18 mandatų iš 51. A.Zuoko sąrašas iškovojo 10 mandatų.

Trečią pagal dydį frakciją Vilniaus miesto taryboje turės konservatoriai su devyniais mandatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas gavo šešias vietas, Darbo partija – penkias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taryboje turės tris atstovus.

Naujoji Vilniaus miesto taryba prisieks ir pradės dirbti balandžio 24 d.

Nebuvo nuobodu

Kaip "Vilniaus dienai" teigė politologas Lauras Bielinis, rinkimų kampanija Vilniuje buvo aštri ir dramatiška. Vilniečiai balsavo už tą kandidatą, kurį pasirinko. Geras tai pasirinkimas ar ne, jis teigė nenorintis spręsti, nes tėra vienas iš rinkėjų, o jo nuomonė – subjektyvi.

Net ir tokioje kovoje nereikia užmiršti taisyklių ir moralinių nuostatų.

"Mero rinkimų kampanijos metu matėme susikirtimą, net labai aštrų, tarp kandidatų, girdėjome kaltinimų ir net grasinimą teismais. Matėme visą kompleksą priešrinkiminių ir rinkiminių dramų. Tad rinkimai išties nebuvo nuobodūs. Ar taip turėtų būti? O kaipgi kitaip? Kaip įrodysi savo tiesą, savo principus pademonstruosi, kaip tik taip konkuruodamas su savo oponentu. Tik net ir tokioje kovoje nereikia užmiršti taisyklių ir moralinių nuostatų", – sakė politologas.

R.Šimašiaus sprendimas prieš savivaldos rinkimus atsiriboti nuo partijos – Liberalų sąjūdžio – ir kurti rinkimų komitetą, L.Bielinio manymu, nėra rinkėjų apgaulė, kaip mano kai kurie politologai. Tai greičiau bandymas aktyvizuoti rinkimus ir sudominti rinkėjus naujais dariniais. Ir tai, galima teigti, pasiteisino, nes 42 proc. rinkėjų aktyvumas yra daug.

"Kalbant apie šiuos rinkimus, galima pastebėti, kad rinkėjai balsavo ne už vizijas ar planus, bet už tai, kas realiai vyksta ir kur rezultatai jiems yra matomi, – sakė politologas. – Todėl tie kandidatai – ne tik Vilniuje, bet ir kitur Lietuvoje, – kurie turėjo realų įdirbį, galėjo pademonstruoti savo darbo rezultatus, buvo perrinkti, net nežiūrint to, kad turi reikalų su teisėsauga ar teisėsauga turi daug klausimų jiems, tarkim, kaip Druskininkų ar Panevėžio merai. Jų įdirbis tapo jų įvaizdžio pagrindine dalimi."

L.Bielinio manymu, A.Zuokui šiuose savivaldos rinkimuose tiesiog nepasisekė sustrateguoti savo rinkimų kampanijos ir savo veiklos taip, kad ji būtų patraukli ir priimtina daugeliui rinkėjų. Matyt, jam teks permąstyti savo strategijas ir daryti korekcijas.

Skeletai spintoje

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, dar gerokai prieš rinkimus daugelio išsakytos prognozės, kad Vilniuje dėl mero posto varžysis R.Šimašius ir A.Zuokas, pasitvirtino. Prieš antrą rinkimų turą prognozės buvo nuosaikesnės – buvo prognozuojama, kad situacija bus apylygė ir balsai dalysis nedidele persvara.

"Bet atsitiko, kaip atsitiko, ir R.Šimašius laimėjo neginčijama persvara, nors mane tai šiek tiek nustebino, – sakė A.Krupavičius. – Tam yra vienas labai konkretus paaiškinimas: A.Zuokui koją pakišo jo "praeities skeletai spintoje". Iš esmės įvyko taip, kaip ir buvo prognozuojama prieš rinkimus, kad A.Zuoko praeitis gali būti jo didžiausia problema. Tuo neigiamu įvaizdžiu rinkimų kampanijos metu R.Šimašius ir pasinaudojo, nors aš manyčiau, kad tokie veiksmai rinkimų kampanijos metu yra netinkami. Arba jau tada politikas tegu deda visas kortas ant stalo. O kalbėjimas puse lūpų rinkimų kampanijos, švelniai tariant, nepuošia."

Yra dar vienas svarbus veiksnys: politiko nepalankumo reitingas – rinkėjų, kurie kandidatą vertina neigiamai, dalis.

Visuomeninio komiteto kūrimas ir ėjimas į rinkimus su juo, politologo manymu, toli gražu ne visada yra rinkėjų apgaulė. Politikai dėl įvairių priežasčių renkasi komitetus. Liberalų politikai visų pirma dėl to, kad partija patyrė krizę dėl neteisėtų ryšių su kai kuriomis verslo korporacijomis – dėl to ir R.Šimašius, ir Vytautas Grubliauskas, ir Algis Kašėta nusprendė dalyvauti rinkimuose su visuomeninių komitetų vėliavomis.

Vis dėlto A.Krupavičius linkęs manyti, kad dalis visuomeninių komitetų buvo gerokai hibridiniai, kartais labiau partiniai negu visuomeniniai. Toks reiškinys yra, ir šiuose savivaldos rinkimuose jis matėsi. Ir kalbėti reikėtų ne tik apie liberalus. Lazdijuose Artūro Margelio komitetas buvo sudarytas daugiausia iš ekskonservatorių, Živilė Pinskuvienė Širvintose dalyvavo šį kartą kaip komiteto lyderė, o ne naujosios darbiečių partijos atstovė. Tad, pasak politologo, nereikėtų čia vienos kurios nors partijos prikišamai rodyti, kad jie dangstėsi visuomeninio komiteto vėliava, bet kad toks reiškinys buvo – tikrai nepaneigsi.

"Ar tai rinkėjų apgaulė? Net nežinau. Žmonės, manau, balsavo už R.Šimašiaus sąrašą, už A.Kašėtos sąrašą ar V.Grubliausko komandą ir t. t. Iš esmės, už konkrečius asmenis. Asmenybės vaidmuo šiuo atveju buvo labai svarbus. Lygiai taip pat kaip Visvaldas Matijošaitis tikrai padėjo "Vieningam Kaunui" gauti ne vieną dešimtį ir ne vieną šimtą papildomų balsų", – sakė politologas.

Gera žinia yra

A.Krupavičiaus teigimu, už ką balsuoti, rinkėjai renkasi labai įvairiai. Kažkam gali būti patraukli ideologija, įdomi politiko asmenybė, viltis, kad vienas ar kitas politikas išspręs kokias nors konkrečias problemas ir kt. Kai kam reikia idėjų ar vizijos. Vieno ar kito pasirinkimo motyvų sąrašas yra gana ilgas ir daugiareikšmis. Koks santykis tarp tų, kuriems reikia praktinių veiksmų, ir tų, kuriems reikia asmenybės, vizijų – sunku pasakyti. A.Zuokas šį kartą buvo pakankamai žemiškas, konkretus, nors kai kurių idėjų gal iki galo neišvystė, pavyzdžiui, nemokamo viešojo transporto. R.Šimašius nuveiktais miestui reikšmingais darbais taip pat nelabai galėjo pasigirti.

"Politologai ir ekspertai dažniausiai analizuoja: pažiūrėkime, koks yra politiko teigiamas reitingas, kiek jį vertina palankiai. Pagal tą palankumo reitingą ir sprendžiama apie kandidato galimybes. Bet yra dar vienas svarbus veiksnys: politiko nepalankumo reitingas – rinkėjų, kurie kandidatą vertina neigiamai, dalis, – sakė specialistas. – Matyt, jeigu lygintume R.Šimašių ir A.Zuoką, teigiamai vertinančiųjų dalis yra galbūt šiek tiek didesnė R.Šimašiaus pusėje, bet A.Zuokas irgi turi savo šalininkų, ir gana nemažai. Tačiau tas nepalankus vertinimas, neigiamas reitingas, ko gero, R.Šimašiaus yra gerokai mažesnis negu A.Zuoko. Ir to priežastis, vėlgi, A.Zuoko praeities istorijos, skeletai spintose, kuriuos R.Šimašius stengėsi išnaudoti savo rinkimų kampanijoje."

Anot profesoriaus, vilniečiams po šių rinkimų yra ir viena gera žinia: "R.Šimašius dabar tikrai žino, ką reikia daryti merui ir ką veikti savivaldybėje, nes iškart po rinkimų prisipažino, ką pirmą kartą išrinktas meru to nežinojo. Sakyčiau, ta jo antra pirmos kadencijos pusė buvo sėkmingesnė nei pirmoji. Matyt, išmoko. Jeigu būtų R.Šimašiui tekę dalyvauti rikimuose po pirmųjų dvejų metų, manau, kad galimybių būti perrinktam jis būtų turėjęs labai nedaug."

Išrinko mažuma

"Žmonės išsirenka tai, ką nori išsirinkti, ir tas jų balsavimas, faktiškai niekuo nesiskiriantis nuo balsavimo antrame ture prieš ketverius metus, reiškia, kad žmonės nenusivylė R.Šimašiaus, kaip mero, darbu ir norėjo tęstinumo", – "Vilniaus dienai" teigė dar vienas politologas Vytautas Sinica.

Tiesa, jis akcentavo, kad visuose rinkimuose, kur yra antras turas, nugalėtoją išrenka mažuma. Daugeliui žmonių tai nebūna pirmas pasirinkimas.

Tam tikra prasme rinkimų kampanija buvo labai negatyvi – konkuruojama ne vizijomis ir planais, o vienas kitą kritikuojant.

Politologas prognozavo, kad nieko ypatingo Vilniuje per ateinančius ketverius metus neįvyks – matysime tęstinumą to, kas yra dabar.

"Dar drįsčiau spėti, kaip dažnai nutinka antrą kadenciją, kad R.Šimašius išdrąsės daugiau reikštis įvairiais ideologiniais klausimais – juk jau buvo bandymų parodyti, kad Vilnius bus gėjų sostinė. Tad gali būti daugiau visokių tokių dalykų, kurie dirgins dalį vilniečių. Bet kalbant apie ūkinį vadovavimą miestui, o tai žmonėms labiausiai rūpi, greičiausiai viskas bus, kaip buvo, – sakė V.Sinica. – Jeigu Vilniaus ambicija yra nedidelė, viskas gerai. Tačiau jeigu ambicija yra konkuruoti su Kaunu, tai tikrai taip nebus. Matėme per rinkimus, kokie kauniečiai yra patenkinti, nei pasivysime, nei konkuruosime. Apskritai R.Šimašius iškėlęs baltą vėliavą prieš Kauną. Jeigu Kaunas ir provokuoja Vilnių lenktyniauti sėkme ir kažkokiais projektais, tai Vilnius atsisako. O pasigirdę R.Šimašiaus teiginiai, kad Vilnius su Kaunu nekonkuruoja, mano manymu, yra bėgimas nuo problemos. Šiuo metu Lietuvoje sostinė nebėra sėkmingiausias miestas, o tai nėra normalu. Sostinė turi būti sėkmingiausias miestas, į kurį visi kiti lygiuojasi."

Analizuodamas Vilniaus mero rinkimus ir konkrečiai – antrąjį rinkimų turą, V.Sinica atkreipė dėmesį į tai, kad abu kandidatai turi savo tam tikrą korupcinį šleifą (A.Zuokas – daugiau asmeninį, R.Šimašius – dėl įvykių partijoje, todėl ir atsiskyrė bei sukūrė komitetą, mat partijos įvaizdis su skaidrumu jau nesuderinamas), tad visiškai natūralu, kad rinkimų kampanija buvo vykdoma per negatyvą. Abu kandidatai daug kalbėjo apie kito nusikaltimus, labai daug, bent jau socialiniuose tinkluose, buvo kandidatų rėmėjų skleidžiamų atmintinių, analizių, kapstymosi net po 20 metų senumo dalykus. Šia prasme, politologo manymu, kampanija buvo labai negatyvi – konkuruojama ne pažadais, vizijomis ir planais, o vienas kitą kritikuojant.

V.Sinicos požiūriu, yra "neskanu", kai politikai, susikūrę vardą partinėje veikloje, pamatę, kad partija jų populiarumui ir tolimesnei karjerai tampa "inkaru", išeina ir apsimeta visuomenininkais. Tačiau matoma, kad didžiausias pergales Lietuvoje laimi tie komitetai, kurie yra sukurti tokių partinių pabėgėlių. Po visų partijos skandalų šioje srityje lyderiauja liberalai – Klaipėdoje, Vilniuje, Varėnoje.

Komitetai turi daug teigiamų savybių – jie atveria galimybę kitiems autentiškiems dariniams, nes sukurti partiją formaliai yra be galo sunku, yra galybė biurokratinių kliūčių. Tad komitetai atveria galimybę visuomenei, organizacijoms telktis ir "paspausti" partijas, pasiūlyti joms alternatyvą, priversti jas jausti daugiau atsakomybės ir labiau stengtis. Tai yra gerai, bet kartu, kaip parodė gyvenimas, ypač per šiuos rinkimus, komitetai sukuria ir "pabėgimo landą" politikams, kurie, likę savo partijoje, ko gero, nuskęstų kartu su ja.

A. Zuokui nebepavyks?

Nė vienas "Vilniaus dienos" kalbintas politologas nesutinka, kad šis A.Zuoko pralaimėjimas gali reikšti jo politinės veiklos saulėlydį. Anot L.Bielinio, kol A.Zuokas neatsisako dalyvauti politikoje, tol jis nėra praeities politikas.

Prof. A.Krupavičiaus manymu, vienu metu atrodė, kad A.Zuoko aukso amžius yra praeityje, kad pavargo nuo politikos, bet jis sugrįžo. Rinkimų kampaniją vykdė įdomiai, išradingai. Jis vėl buvo dinamiškas, energingas, turintis idėjų ir įdomus. Vieni įdomiausių debatų šiuose savivaldos rinkimuose buvo būtent tarp A.Zuoko ir R.Šimašiaus.

Anot jo, visa tai rodo, kad A.Zuokas dar turi nemažai galimybių, o jo sugrįžimas į aktyvesnę politiką gali vykti kitais keliais, nei dabar matėme. A.Krupavičius mano, kad galbūt A.Zuokas turėtų svarstyti apie kitas politikos erdves, pavyzdžiui, sugrįžimą į Seimą ir darbą Seime. Jis turi realias galimybes kandidatuoti ir būti išrinktas kurioje nors vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Prognozuodamas A.Zuoko, kaip politiko, ateitį, V.Sinica teigė nemanantis, jog galima būtų kalbėti apie jo politinės karjeros pabaigą.

"A.Zuokas yra toks "prisikeliantis reiškinys" ir aš net nedrįsčiau spėlioti, kas toliau bus. Jis pakankamai jaunas ir pakankamai užsispyręs. Aš manau, jeigu jis kažkada "išgyveno" visą tą abonento skandalą, nelabai kas jį gali politine prasme "užmušti" – kai pats norės, tada ir pasitrauks iš politikos. O tokiame lygmenyje, kokiame dabar yra – ne miesto vadovas, bet reikšmingas savivaldos veikėjas – jis tikrai dar gali nemenkai R.Šimašiui pagadinti nervus", – sakė politologas.

Per spaudos konferenciją pirmadienį R. Šimašius dėstė, jog svarbiausi būsimų darbų akcentai –  švietimas, gyvenamieji rajonai, judėjimas Vilniaus mieste.

„Be abejo, yra ir didieji Vilniaus projektai: daugiafunkcis kompleksas ir nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno, ir bendras vertybinis pamatas, kad Vilnius turi išlikti pagarbus vilniečiui, tikrai laisvės miestas, laisvės tvirtovė. Tai yra šeši dalykai, kurie turės būti neišvengiamai, kurie turės būti būtinai ir kur nusileisti neketinu“, – per spaudos konferenciją sakė R. Šimašius.

Jis dar kartą patikino norėsiantis išlaikyti Povilą Poderskį administracijos direktoriaus poste, sakydamas, kad šioje pozicijoje būtinas „patikimas, kūrybingas ir darbštus žmogus“.

Kalbėdamas apie būsimus postus koalicijos partneriams, jis tvirtino taip pat matantis „didelį norą turėti pozicijų“. Anot R. Šimašiaus, šių norų tenkinimas priklausys nuo to, ar koalicija bus „platesnė, ar siauresnė“. Derybas jis žada pradėti nuo antradienio, tačiau nesitiki jų baigti labai greitai.

„Iki balandžio vidurio dar turime laiko, tai tikrai tikiuosi, kad per artimiausias keletą savaičių mes tai susidėliosime“, – kalbėjo R. Šimašius.

Mero teigimu, naujoji koalicija turės tęsti pradėtus pokyčius skaidrinant miesto įmonių valdymą, atveriant duomenis.

R. Šimašius tvirtino matantis visų į tarybą patekusių politinių jėgų norą šnekėtis ir žada dėl valdančiosios koalicijos kalbėti su visais, išskyrus Artūro Zuoko sąrašą.

Mero nuomone, jo pergalę iš dalies padėjo užtikrinti ir gausus palaikymas socialiniuose, jo šalininkų kritika Artūrui Zuoku primenant jo teistumo istorijos aplinkybes. Jis taip pat sakė esąs visiškai ramus dėl savo viešai išsakytų teiginių apie galimus A. Zuoko imtus kyšius, nes apie tai, anot jo, kalbama prokuratūros pateiktoje medžiagoje. Į tai reaguodamas A. Zuokas kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto.

R. Šimašius sako pasveikinęs iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusius perrinktus merus – Klaipėdos savivaldybės vadovą Vytautą Grubliauską, Varėnos merą Algį Kašėtą ir žada ateityje su jais kalbėtis dėl dalyvavimo steigiant naują liberalią partiją. Jis sako, jog džiaugiasi ir Liberalų sąjūdžio atstovų pergalėmis: Trakų merės Editos Rudelienės, Tauragės mero Dovydo Kaminsko.

Politikas pripažino, kad pirmąją kadenciją būta ir nesėkmių. Kaip didžiausias klaidas jis nurodė vėlavusius vaikų darželių, Lazdynų baseino projektus. Taip pat, jo manymu, reikėjo detaliau apsibrėžti svarbiausius darbus.

„Tai priimu kaip tam tikrą pamoką šį kartą. Dėl to mano tikslas, kad tikslai ir konkretūs darbai, priemonės tikslams pasiekti koalicijoje būtų aprašytos kiek įmanoma detaliau“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie nacionalinį stadioną, R. Šimašius tikisi vaisingų diskusijų su Vyriausybe ir yra įsitikinęs, kad stadionas ant Šeškinės kalno bus pastatytas. Galimų koalicijos partnerių konservatorių skepsį dėl stadiono jis vertino tik kaip buvusio kandidato į merus Dainiaus Kreivio rinkimų poziciją ir tikisi konservatorių palaikymo šiam projektui.

Jis tikisi Vyriausybės palaikymo perkeliant Vilniaus autobusų stotį arčiau geležinkelio stoties, atnaujinti stoties rajono teritoriją.

2015-aisiais pirmąkart vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose R. Šimašius dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu. Antrajame ture, kaip ir šįkart, jis laimėjo prieš tuometinį A. Zuoką, užsitikrindamas iš viso 16 mandatų taryboje. Šįkart rinkimuose jis dalyvavo su rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, su meru komitetas taryboje turės 18 mandatų iš 51.

A. Zuokas džiaugiasi didesne frakcija, dirbs opozicijoje

Vilniaus mero rinkimus Remigijui Šimašiui pralaimėjęs Artūras Zuokas džiaugiasi, kad turės didesnę frakciją sostinės savivaldybės taryboje, ir žada dirbti opozicijoje.

Savivaldos rinkimuose prieš ketverius metus A. Zuoko sąrašas gavo šešis mandatus 51 vietos taryboje, šiemet jis iškovojo dešimt mandatų.

„Nors ir nelaimėjome merų rinkimų, bendrai rezultatai yra neblogi“, – BNS pirmadienį sakė A. Zuokas.

„Tikslai buvo didesni, bet yra, kaip yra, rinkėjai pasirinko kitaip, nors, manau, turėjome gerą rinkimų kampaniją“, – teigė jis.

Politikas tvirtino, kad toliau dirbs opozicijoje.

„Būsime opozicijoje ir sieksime tiek, kiek leis mūsų galimybės įgyvendinti tuos pasiūlymus, kuriuos rinkimų kampanijos metu žadėjome žmonėms“, – kalbėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis.

A. Zuokas patvirtino, kad į tarybą išrinkta jo žmona Agnė neatsisakys mandato, nors iš pradžių svarstė dalyvauti gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Vilniaus mero rinkimų antrajame ture R. Šimašius surinko kiek daugiau nei 60 proc. balsų, A. Zuokas gavo 38,5 proc. balsų.

Perrinkto mero komitetas turės didžiausią frakciją savivaldybės taryboje, ji gavo 18 mandatų iš 51.

Trečią pagal dydį frakciją turės konservatoriai su devyniais mandatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas gavo šešias vietas, Darbo partija – penkias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taryboje turės tris atstovus.

R. Šimašius antrajame mero rinkimų ture A. Zuoką įveikė ir prieš ketverius metus.