Visgi tai nereiškia, kad politinėse partijose šis klausimas būtų nustumtas į paraštes. Partinėse struktūrose pagreitį įgauna kandidatų atrankos procesas, o politiniuose užkulisiuose vis dažniau pasigirsta „pasamprotavimų“ apie galbūt būsiančias koalicijas.  

Šiuo atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybė – ne išimtis. Į sostinės mero postą besitaikančiose politinėse jėgose jau ryškėja kandidatai, kuriuos partijų bendruomenės norėtų matyti vadovaujant šiai savivaldybei.

„Laisviečiai“ vietoj R. Šimašiaus norėtų matyti V. Mitalą

Jei tikėtume dabartinio sostinės vadovo žodžiu, kalbant apie būsimus Vilniaus miesto mero rinkimus aišku tiek, kad jie vyks rinkimų balsalapiuose nesant Remigijaus Šimašiaus pavardės. Nors, kaip pažymi R. Šimašiaus bendrapartietis iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas – politikai kartais nuomonę linkę pakeisti.

„Esu matęs visokių sprendimų, kurie vėliau šiek tiek pakeičiami. Galbūt Remigijus Šimašius ir yra tvirtas savo žodyje, tad kol kas su tuo, ką jis pasakė dabar, ir gyvename, o toliau žiūrėsime“, – Eltai teigė politikas.

Tad kol kas, bent jau Laisvės partijos burbule, būtent V. Mitalas yra geidžiamiausias partijos kandidatas į merus Vilniuje. Tą rodo balandžio mėnesį Laisvės partijos socialiniuose tinkluose vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, ką politinė jėga turėtų deleguoti į sostinės vadovo kėdę. Keliose uždarose socialinių tinklų grupėse „laisviečių“ organizuotose apklausose be konkurencijos „išreitinguotas“ V. Mitalas. Už jį pasisakiusių partiečių skaičius tiesiog kartais skyrėsi nuo, pavyzdžiui, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, parlamentarės Morganos Danielės ar rinkimuose nebedalyvauti pažadėjusio R. Šimašiaus.

Pats V. Mitalas šių vidinių apklausų, panašu, nėra linkęs sureikšminti ir, kaip dažniausiai tokiais atvejais kalba politikai, sako, kad klausimas ir per ankstyvas, ir darbų per daug, kad būtų galima apie tai galvoti.

„Aš žinau, kad tarp skyriaus narių yra visokių minčių, bet kėlimosi procesas yra tik įpusėjęs, o aš pats dabar esu įsitraukęs į daugybės klausimų sprendimą Seime“, – sakė V. Mitalas, pažymėdamas, kad labiau apčiuopiamu šis klausimas taps vasarai baigiantis. 

V. Mitalas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Politikas sutiko, kad kol kas anksti spręsti ir dėl to, kaip atrodys kova dėl vieno svarbiausio posto valstybėje. Jo teigimu, gali būti ir taip, kad politinės jėgos rinkimų metu koordinuos veiksmus ir kelis bendrus kandidatus. Ne išimtis ir Laisvės partija, sako V. Mitalas, visgi pridurdamas, kad „laisviečiai“, panašu, tikisi turėti savo kandidatą.

„Bet gali būti visaip, aš tikrai neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.

Užkulisiuose tyliai kalbama, kad A. Zuoko kandidatūrą galėtų paremti „Vardan Lietuvos“

Viena iš tokių galimybių – kaip vienas iš scenarijų – politiniuose užkulisiuose jau aptarinėjama. Svarstoma, ar nebūtų pakeliui Sauliaus Skvernelio vedamai partijai „Vardan Lietuvos“ ir paskutiniuose Vilniaus mero rinkimuose R. Šimašiui pralaimėjusiam Artūrui Zuokui kooperuotis. A. Zuokas, kaip rodo naujienų agentūros ELTA skelbtos sausio ir vasario mėnesio sandūroje atliktos apklausos, jei šiuo metu būtų pakartotas 2019 m. mero rinkimų antrasis turas, R. Šimašių nurungtų.

A. Zuokas Eltai tvirtino, kad sprendimo, ar verta bandyti dar kartą savo laimę mero rinkimuose jis nėra priėmęs. Tačiau, neslėpė politikas, mintis apie galimybę jo atstovaujamai „Laisvės partijai“ bendradarbiauti su ekspremjero vedama politine jam atrodo logiška ir priimtina.

Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“.

„Gali būti poreikis turėti koalicijos partnerių arba kažkokių jungtinių darinių. „Vardan Lietuvos“ šiandien yra gerai matoma politinė jėga, tai manau, kad telkimasis turėtų didesnę prasmę negu skaldymasis. Bet tai ateities klausimas“, – sakė jis.

A. Zuokas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasak A. Zuoko, jau dabar šios dvi politinės jėgos glaudžiai bendradarbiauja Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

„Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“. Mes dirbame opozicijoje, dirbame kartu ir gana glaudžiai. Tai tas bendravimas ir bendradarbiavimas, ir požiūrių panašumas yra gana didelis. Turime, sakyčiau, gražią bendravimo tradiciją. Ar iš jos galėtų išsirutulioti kažkoks kitas bendravimas, kalbant apie artėjančius savivaldos rinkimus, tokios galimybės neatmesčiau, bet apie tai kalbėti, matyt, būtų anksti. Bet kaip opozicija mes dirbame vieningai: mes turime bendrų frakcijų posėdžių, teikiame bendrų pastabų, turime bendrų pasitarimų. Tai daro mus efektyvesne opozicija miesto taryboje“, – sakė A. Zuokas.

S. Skvernelis bendradarbiavimą įsivaizduotų tik antrajame ture   

Savo ruožtu ekspremjeras Saulius Skvernelis į tokią idėją taip pat žvelgia gana optimistiškai, tačiau kartu akcentuoja ir daugiau tokiai kooperacijai svarbių aplinkybių. Pasak jo, partija „Vardan Lietuvos“ yra pasiryžusi kelti savo kandidatą, o bendradarbiauti su kitomis jėgomis galvotų nebent antrajame rinkimų ture.

„Įmanomos koalicijos ir bendri kandidatai, bet tai labiau eitų į antrąjį turą, nes pirmajame ture mes bandysime ir pasiūlysime savo kandidatų. Nebent būtų dėlionės dėl labai rimtų koalicijų ir rimtų programinių dalykų savivaldoje. Šiuo atveju ir Vilniuje visokie variantai galimi. Dabar Artūras Zuokas yra kitos politinės partijos narys, tai jis tikrai negalėtų būti mūsų kandidatu pirmajame ture. O dėl antrojo turo – viskas yra įmanoma“, – sakė jis pažymėdamas, kad partijos struktūrose dar nėra apsispręsta dėl to, kas galėtų rungtis dėl sostinės mero posto.

S. Skvernelis / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Aš tikiuosi, kad tai bus mūsų partijos kandidatas ir jį kels Vilniaus miesto skyrius“, – sakė jis.

„Tikrai pasiūlysime alternatyvą neūkiškam valdymui pastaruosius metus“, – apibendrino S. Skvernelis.

 LSDP veikiausiai iškels parlamentarę R. Budbergytę

Socialdemokratai savo ruožtu mero pareigoms iškėlė ne vieną parlamentarą. Tarp partijos iškeltų kandidatų į Vilniaus merus – Algirdas Sysas, Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė. Ir būtent pastaroji, bent jau socialdemokratų gretose taip kalbama, yra favoritė pretenduoti į sostinės vadoves.

Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės rugsėjo mėnesį. Tada, kaip tvirtino LSDP atstovas Justinas Argustas, LSDP tvirtins galutinį visų kandidatų į merus sąrašą.

R. Budbergytė / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Socialdemokratai kandidatų į merus galutinį sąrašą tvirtins rugsėjo mėnesį vyksiančioje konferencijoje. Šiuo metu daugiau nei pusė skyrių yra išsikėlę kandidatus. O likę skyriai tai padarys netrukus, po konsultacijų su skyrių nariais. Kandidatus turėsime, kaip ankstesniuose rinkimuose, visose 60 savivaldybių. Taigi kiekviename mieste ar rajone žmonės, rinkdami merą, turės kairįjį pasirinkimą, kairiąją alternatyvą“, – teigė J. Argustas.

Konservatoriai: partijos rinkimų turbina jau sukasi

Tai, kas bus konservatorių kandidatas Vilniaus miesto rinkimuose, taip pat nėra aišku. Iki šiol viešojoje erdvėje ir politikos užkulisiuose kalbėta abstrakčiai – tik apie galimybes. Svarstyta, kad konservatoriai vilniečiams galėtų pasiūlyti rinkti dabartinį Vilniaus miesto vicemerą konservatorių Valdą Benkunską. Taip pat būta kalbų, kad TS-LKD kandidatas galėtų būti kuris nors dabartinės Vyriausybės ministras. Viešojoje erdvėje net svarstyta, kad kandidatu galėtų būti S. Skvernelio Vyriausybėje dirbęs ministras Rokas Masiulis. Visgi partijos atstovų teigimu, kol kas TS-LKD nutarimo dėl kandidatų dar nėra.

„TS-LKD aktyviai ruošiasi artėjantiems savivaldos rinkimams, konsultuojamės su mūsų skyrių vadovais savivaldybėse, diskutuojame apie galimas kandidatūras į merų pozicijas bei kandidatų sąrašus, analizuojame politinę situaciją vietos ir nacionaliniame lygiu. Tad partijos rinkimų turbina jau sukasi. Partija kandidatus savivaldos rinkimuose registruos pagal terminus, kuriuos dar patvirtins VRK. Didžiausią dėmesį skirsime tam, kad iškeltume geriausius kandidatus, o ne kad tai padarytume greičiausiai, jie bus paskelbti po atsakingų partijos struktūrų patvirtinimo“, – Eltai teigė TS-LKD partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Labai vertinu Vilniaus socialdemokratų pasitikėjimą manimi ir esu už tai dėkingas. Vilniaus problemas gerai žinau ir su jomis dirbu ne vienerius metus. Daugybė vilniečių kreipiasi į mane, kaip Seimo narį, nesulaukdami institucijų reakcijų dėl Vilniaus vandens ir oro taršos, želdynų kirtimų, netinkamai vykdomų statybų ir kitų problemų“, – pranešime spaudai sako  L. Jonauskas.

Galutinai dėl socialdemokratų partijos kandidato į Vilniaus merus bus apsispręsta LSDP Vilniaus miesto skyrius konferencijoje.

L. Jonauskas teigia, kad po galutinio LSDP Vilniaus miesto skyriaus ir partijos sprendimo rimtai svarstys apie galimybę dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose.

Vilniaus mieste yra daugybė problemų, į kurias žiūrima pro pirštus.

„Vilniaus mieste yra daugybė problemų, į kurias žiūrima pro pirštus. Kol dabartinis Vilniaus meras užsiima viešųjų ryšių akcijomis, įvairūs miestui svarbūs projektai stringa, vėluoja, o to pasekmes matome dabar – vilniečiai yra tarp tų miestų gyventojų, kurie už šildymą moka daugiausiai. Manau, kad akis badančios Vilniaus problemos tik palengvintų mano apsisprendimą“, – teigia L. Jonauskas.

Nuo 2020 metų Seimo narys L. Jonauskas yra gerai žinomas aplinkosaugininkas, buvęs aplinkos viceministras. Jis išgarsėjo kovojant su brakonieriais, aplinkosauginiais  pažeidimais. Politikas inicijavo nacionalinį miškasodį, socialinę akciją „Žvejok“, beveik kasmet suburiančią 300-500 vaikų iš globos namų, šeimynų ir pabėgėlių centrų bei daugybę kitų.

Eltos žiniomis, tarp galimų kandidatų į Vilniaus mero postą yra taip pat Seimo nariai Rasa Budbergytė ir Algirdas Sysas.

„Kreipimąsi šiuo metu rengiame. (...) Bus atskiras dvasininkų ir tautinių bendrijų kreipimasis ir valdžios kreipimasis su parama mums“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru sakė vienas iš atleistų ortodoksų kunigų Gintaras Sungaila.

Jo duomenimis, tokį kreipimąsi tikrai parems septyni kunigai, tačiau pajudėjus procesui jų bus daugiau. Iš viso Lietuvoje yra apie 60 ortodoksų kunigų.

Kiek galėtų trukti šis procesas, nėra aišku, tačiau manoma, kad tikinčiųjų bendruomenei, valdžiai išreiškus palaikymą, kunigų prašymas turėtų būti patenkintas gana greitai.

LNK reportažas:

G. Sungaila vylėsi, kad Konstantinopolio patriarchas, gavęs tokį kreipimąsi, netruks nuspręsti priimti Lietuvos dvasininkus į šį patriarchatą. Jo teigimu, sprendžiant analogišką klausimą su Ukrainos kunigais Konstantinopolio patriarchas įsitikino Maskvos patriarchato negeranoriškumu.

Praėjusią savaitę Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.

Tai, kas vyksta bažnyčios viduje, susidorojimas su dalimi kunigų, mano asmenine nuomone, kaip skilimas stačiatikių cerkvės.

Dvasininkai tvirtino pasitraukę iš pareigų, nes jaučiantys sąžinės konfliktą, kai Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, o Maskvos priešininkus Ukrainoje vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

V. Dauparo teigimu, šis atsiskyrimas prasidėjo jau gerokai seniau ir yra „sąžinės procesas“.

Kunigas neslėpė, jog tarnaudamas ortodoksų bažnyčioje daugelį metų tiesiog užmerkdavo akis į girdimus ortodoksų bažnyčios vadovų pasisakymus, tačiau „atėjus tokiam baisiam dalykui kaip karas, kur žūsta nekalti žmonės, sąžinė neleidžia taikstytis ir užmerkti akis“.

Pasak V. Dauparo, ortodoksų bažnyčioje prasidėjo susiskaldymo, bet ne skilimo procesas.

„Visų pirma norime pabrėžti, kad tai nėra ortodoksų bažnyčios skilimas, ką stengiasi pavadinti kolegos kitoj pusėj, nes schizma būtų atskyrimas, atskilimas bažnyčios kaip tokios, kūrimas kažko naujo, bet mes nei norime, nei svajojame tai daryti“, – sakė V. Dauparas.

Anot jo, prisijungimas prie kito vyskupo nėra skilimas, o vidinis procesas, kai pereinama ne iš anksto suplanavus, o „vedami to, kas vyksta, varomi, vejami lauk tos ideologijos, kuri, deja, Maskvos patriarchatą yra apėmusi“.

„Ortodoksų bažnyčia nėra tik Maskvos patriarchatas, tai yra 15 atskirų autokefalinių nepriklausomų bažnyčių vienybė. Viena iš jų, garbingiausia, seniausia, kuri yra buvusi Lietuvoje, yra Konstantinopolio patriarchatas, tačiau yra ir Lenkijos autokefalinė bažnyčia, Gruzijos, Aleksandrijos, Jeruzalės ir įvairių kitų. (...) Todėl tas perėjimas arba grįžimas iš vienos struktūrinės, institucinės formos į kitą, prisijungimas nuo vieno vyskupo prie kito ortodoksiško vyskupo nėra skilimas“, – aiškino V. Dauparas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį po susitikimo vis dėlto sakė matantis tai kaip bažnyčios skilimą.

„Tai, kas vyksta bažnyčios viduje, susidorojimas su dalimi kunigų, mano asmenine nuomone, kaip skilimas stačiatikių cerkvės“, – sakė R. Šimašius.

Pasak jo, tokia situacija, kad Lietuvos ortodoksų bažnyčia priklauso Maskvos patriarchatui, yra nenatūrali, netinkama. Mero teigimu, ji turėtų grįžti į Konstantinopolio patriarchato pavaldumą.

„Raginu pažiūrėti rimčiau į tuos dalykus. Man, kaip Lietuvos piliečiui, apmaudu, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikus menančios cerkvės priklauso neteisėtai organizacijai, kuri inicijuoja karą ir taikių gyventojų žudymą. Mano siūlymas – sugrįžti į laikus iki 1686 metų, kai stačiatikių cerkves perėmė Maskvos patriarchatas, tam visos prielaidos yra“, – sakė meras.

Anot jo, apie tai turėtų kalbėti istorikai, bažnytinės ir civilinės teisės specialistai.

R. Šimašius tvirtino su atsistatydinusiais dvasininkais aptaręs, kur stačiatikių Velykas galėtų atšvęsti tie tikintieji, kurie norėtų atsiriboti nuo Maskvos patriarchatui priklausančių kunigų. Anot jo, viena iš tokių vietų galėtų būti Lukiškių kalėjimo cerkvė.

„Turbūt tikinčiųjų bendruomenė su kunigais turėtų apsispręsti, kuri vieta yra labiausiai tinkama, ir tada, kiek galėčiau, tarpininkaučiau, palaikyčiau, kad tai galėtų viena iš tokių vietų“, – sakė meras.

Šią savaitę Lietuvos metropolitas Inokentijus minėtus kunigus apkaltino sąmokslu – kad jie kuria planus „pereiti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją“.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas.

Parlamentaro teigimu, tokia kelių tvarkymo praktika kelia vairuotojams ne tik nepatogumus, bet ir avarines situacijas.

„Vilniaus miesto gatvės tvarkomos neatsakingai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai, atliekant kelių remonto darbus, gatvėse paliekamos asfalto išpjovos, kurios kelia vairuotojams nepatogumą, gadina jų automobilius ir sukelia avarines situacijas, kurios gali tapti nelaimės kelyje priežastimi“, – sako L. Jonauskas.

Seimo narys mano, kad, atliekant kelių remonto darbus, asfalto išpjovos turi būti sutvarkomos tą pačią dieną.

Vilniaus miesto gatvės tvarkomos neatsakingai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai, atliekant kelių remonto darbus, gatvėse paliekamos asfalto išpjovos.

„Vilnius yra judrus ir itin automobilizuotas miestas, todėl nesaugi kelių tvarkymo praktika, kai asfalte išpjautos duobės neišasfaltuotos paliekamos parai, kelioms dienoms ar net visam savaitgaliui, turėtų pasibaigti. Vienareikšmiškai visos padarytos asfalto išpjovos dėl vairuotojų saugumo turi būti užtaisytos kuo greičiau, dar tą pačią dieną. Kelių remontas turi būti atliekamas taip, kad kuo mažiau trikdytų miesto gyventojus ir sostinės svečius“, – teigia L. Jonauskas.  

Savo kreipimesi į R. Šimašių Seimo narys L. Jonauskas prašo, kad sostinės meras imtųsi priemonių, kad kelių remonto darbai Vilniaus mieste būtų organizuojami taip, kad suformuotos asfalto išpjovos būtų užlyginamos tą pačią dieną, kai jos padarytos.

„Vasarą apie santuoką paskelbę Remigijus Šimašius ir Gilma Teodora Gylytė vakar ją užregistravo“, – BNS trečiadienį nurodė mero atstovė Rusnė Marčėnaitė.

Jie santuoką įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

Apie santykius su viena iš „Do architecs“ akcininkių G. T. Gylyte sostinės meras pranešė liepos pabaigoje.

Tuomet jis teigė su architekte sumainė žiedus, vis dėlto vėliau patikslino, kad oficialiai santuoka dar nėra įregistruota.

Anksčiau šiemet R. Šimašius išsiskyrė su tuomete žmona Agne Matulaite.

Nevertiname R. Šimašiaus asmeninio gyvenimo peripetijų, tačiau jis eina Vilniaus mero pareigas ir dėl to kyla rimtų įtarimų dėl jo netinkamo viešųjų ir privačiųjų interesų laikymosi, elementarių sąžiningumo ir skaidrumo principų negerbimo bei dėl galimų korupcinių schemų proteguojant savo sutuoktinę Gilmą Teodorą Gylytę ir jos įmonę „DO architects“.

Pirma, niekam nekyla abejonių, kad santykiai neatsiranda per vieną diena, kaip ponas Šimašius bandė aiškinti. Taigi, kyla natūralūs klausimai – kiek laiko buvo slepiami mero R. Šimašiaus santykiai su nauja žmona bei kokia įtaka buvo daroma jo dabartinės žmonos įmonei laimint viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje? Pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašius pastaraisiais metais gyveno nuolatiniame interesų konflikte nedeklaruodamas savo artimų santykių ir tokiu būdu galėjo daryti netiesioginę įtaką dabartinės žmonos naudai.

Kokia įtaka buvo daroma jo dabartinės žmonos įmonei laimint viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje?

Antra, mūsų frakciją pasiekė informacija, kad savivaldybėje galimai viešėjo korupcinė schema, kurios pagalba galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba proteguojant savo pasirinktus projektuotojus, sudarant jiems išskirtines sąlygas laimėti neskaidrius konkursus, todėl tokiomis aplinkybėmis išsamus tyrimas būtinas.

Trečia, pažymėtina, kad ir R. Šimašiaus naujos sutuoktinės pusbrolis Benediktas Gylys per savo paties paramos fondą BGF taip pat turėjo ryšių su Vilniaus miesto savivaldybe ir jos kontroliuojama VšĮ „Go Vilnius“. Nors ir gerokai pavėluotai, bet ryšys su nauja žmona jau deklaruotas, tačiau apie sutuoktinės pusbrolį Benediktą Gylį dar niekur neužsimenama, kai tuo tarpu jis buvo didžiausias R. Šimašiaus rinkiminės kampanijos rėmėjas. Taigi, panašu, kad R. Šimašius yra įsivėlęs į giminystės verslo UAB, kuriame buvo sudarytos palankios sąlygos galimai naudotis mokesčių mokėtojų pinigais asmeninei naudai per būsimą sutuoktinę gauti, bet ir gauti naudą rinkimų metu.

Jau žinomi faktai rodo, kad R. Šimašius, nevengęs kaltinti įvairių politinių oponentų, pats ciniškai naudojosi savo tarnybine padėtimi, toleravo nepotizmą bei galimai pažeidinėjimo įstatymus. Primintina ir tai, kad Vilniaus meras aktyviai gindamas partnerystės įstatymo būtinumą argumentuodavo, jog tai svarbu ir dėl to, jog būtų galimybės žinoti apie artimus ryšius juos deklaruojant bei tuo būdu išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų, tačiau pats šito nepaisė. R. Šimašiui derėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų.

„Jums netikėta? Mums irgi. Šiandien su Gilma sumainėme žiedus. Džiaugiamės gavę palaiminimą ir esam laimingi. Parašus padėsime kažkada po atostogų, kurių išvykstame rytoj“, – feisbuko paskyroje paskelbė politikas.

„Bus klausimų, suprantu. Bet, manau, suprasite ir mane, jei iškart neatsakysiu. Šiandien tik pasakysiu, kad Gilmą pažįstu jau seniai. Mus supažindino Vilnius. O šie metai pažinčiai atnešė ryškių spalvų ir polėkio. Laukia nuostabi kelionė. Palinkėkite mums laimės“, – pridūrė meras.

Jis pranešė gavęs kunigo Juliaus Sasnausko palaiminimą.

Tai yra antroji sostinės mero santuoka. Birželio viduryje jis oficialiai išsiskyrė su psichoterapeute Agne Matulaite.