Savivaldos rinkimų aistros aprimo, tačiau politologai dar ne kartą aptarinės pergalės ir pralaimėjimo priežastis. Jie kovą dėl sostinės mero posto vertina kaip aršią, dramatišką ir politiškai nelabai korektišką.

Bus nauja koalicija

Savivaldos rinkimuose R.Šimašius dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!". Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė 2018-ųjų pabaigoje.

Tuoj po rinkimų meras teigė derėsiantis su visomis į tarybą patekusiomis politinėmis jėgomis, išskyrus jo varžovo mero rinkimuose Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio A.Zuoko komandą.

Perrinkto mero komitetas turės didžiausią frakciją savivaldybės taryboje, jis gavo 18 mandatų iš 51. A.Zuoko sąrašas iškovojo 10 mandatų.

Trečią pagal dydį frakciją Vilniaus miesto taryboje turės konservatoriai su devyniais mandatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas gavo šešias vietas, Darbo partija – penkias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taryboje turės tris atstovus.

Naujoji Vilniaus miesto taryba prisieks ir pradės dirbti balandžio 24 d.

Nebuvo nuobodu

Kaip "Vilniaus dienai" teigė politologas Lauras Bielinis, rinkimų kampanija Vilniuje buvo aštri ir dramatiška. Vilniečiai balsavo už tą kandidatą, kurį pasirinko. Geras tai pasirinkimas ar ne, jis teigė nenorintis spręsti, nes tėra vienas iš rinkėjų, o jo nuomonė – subjektyvi.

Net ir tokioje kovoje nereikia užmiršti taisyklių ir moralinių nuostatų.

"Mero rinkimų kampanijos metu matėme susikirtimą, net labai aštrų, tarp kandidatų, girdėjome kaltinimų ir net grasinimą teismais. Matėme visą kompleksą priešrinkiminių ir rinkiminių dramų. Tad rinkimai išties nebuvo nuobodūs. Ar taip turėtų būti? O kaipgi kitaip? Kaip įrodysi savo tiesą, savo principus pademonstruosi, kaip tik taip konkuruodamas su savo oponentu. Tik net ir tokioje kovoje nereikia užmiršti taisyklių ir moralinių nuostatų", – sakė politologas.

R.Šimašiaus sprendimas prieš savivaldos rinkimus atsiriboti nuo partijos – Liberalų sąjūdžio – ir kurti rinkimų komitetą, L.Bielinio manymu, nėra rinkėjų apgaulė, kaip mano kai kurie politologai. Tai greičiau bandymas aktyvizuoti rinkimus ir sudominti rinkėjus naujais dariniais. Ir tai, galima teigti, pasiteisino, nes 42 proc. rinkėjų aktyvumas yra daug.

"Kalbant apie šiuos rinkimus, galima pastebėti, kad rinkėjai balsavo ne už vizijas ar planus, bet už tai, kas realiai vyksta ir kur rezultatai jiems yra matomi, – sakė politologas. – Todėl tie kandidatai – ne tik Vilniuje, bet ir kitur Lietuvoje, – kurie turėjo realų įdirbį, galėjo pademonstruoti savo darbo rezultatus, buvo perrinkti, net nežiūrint to, kad turi reikalų su teisėsauga ar teisėsauga turi daug klausimų jiems, tarkim, kaip Druskininkų ar Panevėžio merai. Jų įdirbis tapo jų įvaizdžio pagrindine dalimi."

L.Bielinio manymu, A.Zuokui šiuose savivaldos rinkimuose tiesiog nepasisekė sustrateguoti savo rinkimų kampanijos ir savo veiklos taip, kad ji būtų patraukli ir priimtina daugeliui rinkėjų. Matyt, jam teks permąstyti savo strategijas ir daryti korekcijas.

Skeletai spintoje

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, dar gerokai prieš rinkimus daugelio išsakytos prognozės, kad Vilniuje dėl mero posto varžysis R.Šimašius ir A.Zuokas, pasitvirtino. Prieš antrą rinkimų turą prognozės buvo nuosaikesnės – buvo prognozuojama, kad situacija bus apylygė ir balsai dalysis nedidele persvara.

"Bet atsitiko, kaip atsitiko, ir R.Šimašius laimėjo neginčijama persvara, nors mane tai šiek tiek nustebino, – sakė A.Krupavičius. – Tam yra vienas labai konkretus paaiškinimas: A.Zuokui koją pakišo jo "praeities skeletai spintoje". Iš esmės įvyko taip, kaip ir buvo prognozuojama prieš rinkimus, kad A.Zuoko praeitis gali būti jo didžiausia problema. Tuo neigiamu įvaizdžiu rinkimų kampanijos metu R.Šimašius ir pasinaudojo, nors aš manyčiau, kad tokie veiksmai rinkimų kampanijos metu yra netinkami. Arba jau tada politikas tegu deda visas kortas ant stalo. O kalbėjimas puse lūpų rinkimų kampanijos, švelniai tariant, nepuošia."

Yra dar vienas svarbus veiksnys: politiko nepalankumo reitingas – rinkėjų, kurie kandidatą vertina neigiamai, dalis.

Visuomeninio komiteto kūrimas ir ėjimas į rinkimus su juo, politologo manymu, toli gražu ne visada yra rinkėjų apgaulė. Politikai dėl įvairių priežasčių renkasi komitetus. Liberalų politikai visų pirma dėl to, kad partija patyrė krizę dėl neteisėtų ryšių su kai kuriomis verslo korporacijomis – dėl to ir R.Šimašius, ir Vytautas Grubliauskas, ir Algis Kašėta nusprendė dalyvauti rinkimuose su visuomeninių komitetų vėliavomis.

Vis dėlto A.Krupavičius linkęs manyti, kad dalis visuomeninių komitetų buvo gerokai hibridiniai, kartais labiau partiniai negu visuomeniniai. Toks reiškinys yra, ir šiuose savivaldos rinkimuose jis matėsi. Ir kalbėti reikėtų ne tik apie liberalus. Lazdijuose Artūro Margelio komitetas buvo sudarytas daugiausia iš ekskonservatorių, Živilė Pinskuvienė Širvintose dalyvavo šį kartą kaip komiteto lyderė, o ne naujosios darbiečių partijos atstovė. Tad, pasak politologo, nereikėtų čia vienos kurios nors partijos prikišamai rodyti, kad jie dangstėsi visuomeninio komiteto vėliava, bet kad toks reiškinys buvo – tikrai nepaneigsi.

"Ar tai rinkėjų apgaulė? Net nežinau. Žmonės, manau, balsavo už R.Šimašiaus sąrašą, už A.Kašėtos sąrašą ar V.Grubliausko komandą ir t. t. Iš esmės, už konkrečius asmenis. Asmenybės vaidmuo šiuo atveju buvo labai svarbus. Lygiai taip pat kaip Visvaldas Matijošaitis tikrai padėjo "Vieningam Kaunui" gauti ne vieną dešimtį ir ne vieną šimtą papildomų balsų", – sakė politologas.

Gera žinia yra

A.Krupavičiaus teigimu, už ką balsuoti, rinkėjai renkasi labai įvairiai. Kažkam gali būti patraukli ideologija, įdomi politiko asmenybė, viltis, kad vienas ar kitas politikas išspręs kokias nors konkrečias problemas ir kt. Kai kam reikia idėjų ar vizijos. Vieno ar kito pasirinkimo motyvų sąrašas yra gana ilgas ir daugiareikšmis. Koks santykis tarp tų, kuriems reikia praktinių veiksmų, ir tų, kuriems reikia asmenybės, vizijų – sunku pasakyti. A.Zuokas šį kartą buvo pakankamai žemiškas, konkretus, nors kai kurių idėjų gal iki galo neišvystė, pavyzdžiui, nemokamo viešojo transporto. R.Šimašius nuveiktais miestui reikšmingais darbais taip pat nelabai galėjo pasigirti.

"Politologai ir ekspertai dažniausiai analizuoja: pažiūrėkime, koks yra politiko teigiamas reitingas, kiek jį vertina palankiai. Pagal tą palankumo reitingą ir sprendžiama apie kandidato galimybes. Bet yra dar vienas svarbus veiksnys: politiko nepalankumo reitingas – rinkėjų, kurie kandidatą vertina neigiamai, dalis, – sakė specialistas. – Matyt, jeigu lygintume R.Šimašių ir A.Zuoką, teigiamai vertinančiųjų dalis yra galbūt šiek tiek didesnė R.Šimašiaus pusėje, bet A.Zuokas irgi turi savo šalininkų, ir gana nemažai. Tačiau tas nepalankus vertinimas, neigiamas reitingas, ko gero, R.Šimašiaus yra gerokai mažesnis negu A.Zuoko. Ir to priežastis, vėlgi, A.Zuoko praeities istorijos, skeletai spintose, kuriuos R.Šimašius stengėsi išnaudoti savo rinkimų kampanijoje."

Anot profesoriaus, vilniečiams po šių rinkimų yra ir viena gera žinia: "R.Šimašius dabar tikrai žino, ką reikia daryti merui ir ką veikti savivaldybėje, nes iškart po rinkimų prisipažino, ką pirmą kartą išrinktas meru to nežinojo. Sakyčiau, ta jo antra pirmos kadencijos pusė buvo sėkmingesnė nei pirmoji. Matyt, išmoko. Jeigu būtų R.Šimašiui tekę dalyvauti rikimuose po pirmųjų dvejų metų, manau, kad galimybių būti perrinktam jis būtų turėjęs labai nedaug."

Išrinko mažuma

"Žmonės išsirenka tai, ką nori išsirinkti, ir tas jų balsavimas, faktiškai niekuo nesiskiriantis nuo balsavimo antrame ture prieš ketverius metus, reiškia, kad žmonės nenusivylė R.Šimašiaus, kaip mero, darbu ir norėjo tęstinumo", – "Vilniaus dienai" teigė dar vienas politologas Vytautas Sinica.

Tiesa, jis akcentavo, kad visuose rinkimuose, kur yra antras turas, nugalėtoją išrenka mažuma. Daugeliui žmonių tai nebūna pirmas pasirinkimas.

Tam tikra prasme rinkimų kampanija buvo labai negatyvi – konkuruojama ne vizijomis ir planais, o vienas kitą kritikuojant.

Politologas prognozavo, kad nieko ypatingo Vilniuje per ateinančius ketverius metus neįvyks – matysime tęstinumą to, kas yra dabar.

"Dar drįsčiau spėti, kaip dažnai nutinka antrą kadenciją, kad R.Šimašius išdrąsės daugiau reikštis įvairiais ideologiniais klausimais – juk jau buvo bandymų parodyti, kad Vilnius bus gėjų sostinė. Tad gali būti daugiau visokių tokių dalykų, kurie dirgins dalį vilniečių. Bet kalbant apie ūkinį vadovavimą miestui, o tai žmonėms labiausiai rūpi, greičiausiai viskas bus, kaip buvo, – sakė V.Sinica. – Jeigu Vilniaus ambicija yra nedidelė, viskas gerai. Tačiau jeigu ambicija yra konkuruoti su Kaunu, tai tikrai taip nebus. Matėme per rinkimus, kokie kauniečiai yra patenkinti, nei pasivysime, nei konkuruosime. Apskritai R.Šimašius iškėlęs baltą vėliavą prieš Kauną. Jeigu Kaunas ir provokuoja Vilnių lenktyniauti sėkme ir kažkokiais projektais, tai Vilnius atsisako. O pasigirdę R.Šimašiaus teiginiai, kad Vilnius su Kaunu nekonkuruoja, mano manymu, yra bėgimas nuo problemos. Šiuo metu Lietuvoje sostinė nebėra sėkmingiausias miestas, o tai nėra normalu. Sostinė turi būti sėkmingiausias miestas, į kurį visi kiti lygiuojasi."

Analizuodamas Vilniaus mero rinkimus ir konkrečiai – antrąjį rinkimų turą, V.Sinica atkreipė dėmesį į tai, kad abu kandidatai turi savo tam tikrą korupcinį šleifą (A.Zuokas – daugiau asmeninį, R.Šimašius – dėl įvykių partijoje, todėl ir atsiskyrė bei sukūrė komitetą, mat partijos įvaizdis su skaidrumu jau nesuderinamas), tad visiškai natūralu, kad rinkimų kampanija buvo vykdoma per negatyvą. Abu kandidatai daug kalbėjo apie kito nusikaltimus, labai daug, bent jau socialiniuose tinkluose, buvo kandidatų rėmėjų skleidžiamų atmintinių, analizių, kapstymosi net po 20 metų senumo dalykus. Šia prasme, politologo manymu, kampanija buvo labai negatyvi – konkuruojama ne pažadais, vizijomis ir planais, o vienas kitą kritikuojant.

V.Sinicos požiūriu, yra "neskanu", kai politikai, susikūrę vardą partinėje veikloje, pamatę, kad partija jų populiarumui ir tolimesnei karjerai tampa "inkaru", išeina ir apsimeta visuomenininkais. Tačiau matoma, kad didžiausias pergales Lietuvoje laimi tie komitetai, kurie yra sukurti tokių partinių pabėgėlių. Po visų partijos skandalų šioje srityje lyderiauja liberalai – Klaipėdoje, Vilniuje, Varėnoje.

Komitetai turi daug teigiamų savybių – jie atveria galimybę kitiems autentiškiems dariniams, nes sukurti partiją formaliai yra be galo sunku, yra galybė biurokratinių kliūčių. Tad komitetai atveria galimybę visuomenei, organizacijoms telktis ir "paspausti" partijas, pasiūlyti joms alternatyvą, priversti jas jausti daugiau atsakomybės ir labiau stengtis. Tai yra gerai, bet kartu, kaip parodė gyvenimas, ypač per šiuos rinkimus, komitetai sukuria ir "pabėgimo landą" politikams, kurie, likę savo partijoje, ko gero, nuskęstų kartu su ja.

A. Zuokui nebepavyks?

Nė vienas "Vilniaus dienos" kalbintas politologas nesutinka, kad šis A.Zuoko pralaimėjimas gali reikšti jo politinės veiklos saulėlydį. Anot L.Bielinio, kol A.Zuokas neatsisako dalyvauti politikoje, tol jis nėra praeities politikas.

Prof. A.Krupavičiaus manymu, vienu metu atrodė, kad A.Zuoko aukso amžius yra praeityje, kad pavargo nuo politikos, bet jis sugrįžo. Rinkimų kampaniją vykdė įdomiai, išradingai. Jis vėl buvo dinamiškas, energingas, turintis idėjų ir įdomus. Vieni įdomiausių debatų šiuose savivaldos rinkimuose buvo būtent tarp A.Zuoko ir R.Šimašiaus.

Anot jo, visa tai rodo, kad A.Zuokas dar turi nemažai galimybių, o jo sugrįžimas į aktyvesnę politiką gali vykti kitais keliais, nei dabar matėme. A.Krupavičius mano, kad galbūt A.Zuokas turėtų svarstyti apie kitas politikos erdves, pavyzdžiui, sugrįžimą į Seimą ir darbą Seime. Jis turi realias galimybes kandidatuoti ir būti išrinktas kurioje nors vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Prognozuodamas A.Zuoko, kaip politiko, ateitį, V.Sinica teigė nemanantis, jog galima būtų kalbėti apie jo politinės karjeros pabaigą.

"A.Zuokas yra toks "prisikeliantis reiškinys" ir aš net nedrįsčiau spėlioti, kas toliau bus. Jis pakankamai jaunas ir pakankamai užsispyręs. Aš manau, jeigu jis kažkada "išgyveno" visą tą abonento skandalą, nelabai kas jį gali politine prasme "užmušti" – kai pats norės, tada ir pasitrauks iš politikos. O tokiame lygmenyje, kokiame dabar yra – ne miesto vadovas, bet reikšmingas savivaldos veikėjas – jis tikrai dar gali nemenkai R.Šimašiui pagadinti nervus", – sakė politologas.

Per spaudos konferenciją pirmadienį R. Šimašius dėstė, jog svarbiausi būsimų darbų akcentai –  švietimas, gyvenamieji rajonai, judėjimas Vilniaus mieste.

„Be abejo, yra ir didieji Vilniaus projektai: daugiafunkcis kompleksas ir nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno, ir bendras vertybinis pamatas, kad Vilnius turi išlikti pagarbus vilniečiui, tikrai laisvės miestas, laisvės tvirtovė. Tai yra šeši dalykai, kurie turės būti neišvengiamai, kurie turės būti būtinai ir kur nusileisti neketinu“, – per spaudos konferenciją sakė R. Šimašius.

Jis dar kartą patikino norėsiantis išlaikyti Povilą Poderskį administracijos direktoriaus poste, sakydamas, kad šioje pozicijoje būtinas „patikimas, kūrybingas ir darbštus žmogus“.

Kalbėdamas apie būsimus postus koalicijos partneriams, jis tvirtino taip pat matantis „didelį norą turėti pozicijų“. Anot R. Šimašiaus, šių norų tenkinimas priklausys nuo to, ar koalicija bus „platesnė, ar siauresnė“. Derybas jis žada pradėti nuo antradienio, tačiau nesitiki jų baigti labai greitai.

„Iki balandžio vidurio dar turime laiko, tai tikrai tikiuosi, kad per artimiausias keletą savaičių mes tai susidėliosime“, – kalbėjo R. Šimašius.

Mero teigimu, naujoji koalicija turės tęsti pradėtus pokyčius skaidrinant miesto įmonių valdymą, atveriant duomenis.

R. Šimašius tvirtino matantis visų į tarybą patekusių politinių jėgų norą šnekėtis ir žada dėl valdančiosios koalicijos kalbėti su visais, išskyrus Artūro Zuoko sąrašą.

Mero nuomone, jo pergalę iš dalies padėjo užtikrinti ir gausus palaikymas socialiniuose, jo šalininkų kritika Artūrui Zuoku primenant jo teistumo istorijos aplinkybes. Jis taip pat sakė esąs visiškai ramus dėl savo viešai išsakytų teiginių apie galimus A. Zuoko imtus kyšius, nes apie tai, anot jo, kalbama prokuratūros pateiktoje medžiagoje. Į tai reaguodamas A. Zuokas kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto.

R. Šimašius sako pasveikinęs iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusius perrinktus merus – Klaipėdos savivaldybės vadovą Vytautą Grubliauską, Varėnos merą Algį Kašėtą ir žada ateityje su jais kalbėtis dėl dalyvavimo steigiant naują liberalią partiją. Jis sako, jog džiaugiasi ir Liberalų sąjūdžio atstovų pergalėmis: Trakų merės Editos Rudelienės, Tauragės mero Dovydo Kaminsko.

Politikas pripažino, kad pirmąją kadenciją būta ir nesėkmių. Kaip didžiausias klaidas jis nurodė vėlavusius vaikų darželių, Lazdynų baseino projektus. Taip pat, jo manymu, reikėjo detaliau apsibrėžti svarbiausius darbus.

„Tai priimu kaip tam tikrą pamoką šį kartą. Dėl to mano tikslas, kad tikslai ir konkretūs darbai, priemonės tikslams pasiekti koalicijoje būtų aprašytos kiek įmanoma detaliau“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie nacionalinį stadioną, R. Šimašius tikisi vaisingų diskusijų su Vyriausybe ir yra įsitikinęs, kad stadionas ant Šeškinės kalno bus pastatytas. Galimų koalicijos partnerių konservatorių skepsį dėl stadiono jis vertino tik kaip buvusio kandidato į merus Dainiaus Kreivio rinkimų poziciją ir tikisi konservatorių palaikymo šiam projektui.

Jis tikisi Vyriausybės palaikymo perkeliant Vilniaus autobusų stotį arčiau geležinkelio stoties, atnaujinti stoties rajono teritoriją.

2015-aisiais pirmąkart vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose R. Šimašius dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu. Antrajame ture, kaip ir šįkart, jis laimėjo prieš tuometinį A. Zuoką, užsitikrindamas iš viso 16 mandatų taryboje. Šįkart rinkimuose jis dalyvavo su rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, su meru komitetas taryboje turės 18 mandatų iš 51.

A. Zuokas džiaugiasi didesne frakcija, dirbs opozicijoje

Vilniaus mero rinkimus Remigijui Šimašiui pralaimėjęs Artūras Zuokas džiaugiasi, kad turės didesnę frakciją sostinės savivaldybės taryboje, ir žada dirbti opozicijoje.

Savivaldos rinkimuose prieš ketverius metus A. Zuoko sąrašas gavo šešis mandatus 51 vietos taryboje, šiemet jis iškovojo dešimt mandatų.

„Nors ir nelaimėjome merų rinkimų, bendrai rezultatai yra neblogi“, – BNS pirmadienį sakė A. Zuokas.

„Tikslai buvo didesni, bet yra, kaip yra, rinkėjai pasirinko kitaip, nors, manau, turėjome gerą rinkimų kampaniją“, – teigė jis.

Politikas tvirtino, kad toliau dirbs opozicijoje.

„Būsime opozicijoje ir sieksime tiek, kiek leis mūsų galimybės įgyvendinti tuos pasiūlymus, kuriuos rinkimų kampanijos metu žadėjome žmonėms“, – kalbėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis.

A. Zuokas patvirtino, kad į tarybą išrinkta jo žmona Agnė neatsisakys mandato, nors iš pradžių svarstė dalyvauti gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Vilniaus mero rinkimų antrajame ture R. Šimašius surinko kiek daugiau nei 60 proc. balsų, A. Zuokas gavo 38,5 proc. balsų.

Perrinkto mero komitetas turės didžiausią frakciją savivaldybės taryboje, ji gavo 18 mandatų iš 51.

Trečią pagal dydį frakciją turės konservatoriai su devyniais mandatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas gavo šešias vietas, Darbo partija – penkias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taryboje turės tris atstovus.

R. Šimašius antrajame mero rinkimų ture A. Zuoką įveikė ir prieš ketverius metus.

Pirminiais duomenimis, R. Šimašius per antrąjį mero rinkimų turą gavo 60 proc. balsų, už jo oponentą Artūrą Zuoką balsavo apie 39 proc. sostinės gyventojų.

Grįžęs į rinkimų štabą viename populiariausių Vilniaus barų R. Šimašius perrinkimą vadino didžiule pergale bei dėkojo už pasitikėjimą vilniečiams.

„Labai svarbu, kad vilniečiai ne katę maiše išsirinko, o tuos žmones – aš apie visus kalbu – kurių vertybės žinomos. Džiaugiuosi, kad didžioji dalis vilniečių iš tikrųjų tiki laisve, pagarba kiekvienam žmogui, tiki kūrybiškumu“, – savo bendražygiams sakė perrinktas Vilniaus meras.

Žurnalistams štabe jis tvirtino, kad pirmas didelis darbas – suburti stiprią ir tvirtą koaliciją. R. Šimašius tvirtino jau apsikeitęs žinutėmis su konservatorių vadovais, kitomis partijomis ir rimtesnių derybų dėl koalicijos tikisi antradienį.

Labai svarbu, kad vilniečiai ne katę maiše išsirinko, o tuos žmones – aš apie visus kalbu – kurių vertybės žinomos.

Meras kartojo, kad yra linkęs kalbėti su visomis į tarybą patekusiomis politinėmis jėgomis ir yra parengęs tam šešis pagrindinius principus dėl būsimų darbų.

„Nematau poreikio remtis tik į Artūro Zuoko vadovaujamą frakciją, nes ten yra rimtų vertybinių iššūkių“, – tikino jis.

LRT televizijai jis sekmadienio vakarą sakė, kad jo vizijoje Vilnius yra „atviras, draugiškas, į priekį žiūrintis, kūrybingas, ant laisvės pamatų pastatytas miestas“.

„Visą laiką tikėjau pergale ir „planų B“ tikrai neturėjau“, – LRT televizijoje sakė R. Šimašius.

R. Šimašiui lankantis skirtingų žiniasklaidos priemonių studijose, jo bendražygiai štabe viename sostinės barų paruošė tortą su anglišku užrašu „4 more years“ – tai reiškia „dar ketveri metai“. Bare nuolat girdėti šūkiai „Mes laimėjom!“. Merui grįžus, jį bendražygiai pasitiko fejerverkais, bare jį sveikino ir abu tėvai.

Per rinkimų kampaniją R. Šimašius žadėjo naujoms galimybėms prikelti stoties rajoną, atgaivinti gyvenamuosius mikrorajonus ir kasmet nutiesti po 100 kilometrų naujų gatvių bei pėsčiųjų, dviračių takų dangos.

Jis taip pat teigė, kad radikaliai atnaujins mokyklas ir gerins darbo sąlygas mokytojams, baigs formuoti dviračių takų tinklą ir kurs naujus transporto mazgus.

R. Šimašius antrajame mero rinkimų ture A. Zuoką įveikė ir prieš ketverius metus.

R. Šimašius rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“. Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė 2018-ųjų pabaigoje.

Pasak jo, pirmasis jo žingsnis tapus meru bus sutelkti stiprią koaliciją ir toliau tęsti darbus Vilniaus labui.

„Tikros derybos su koalicijomis, kaip ir sakiau, bus po antrojo turo. Partijos, kurios praėjo į tarybą, jos ir pačios išreiškė norą - ir konservatoriai, ir „valstiečiai“. Bet laikausi tos nuostatos - kada laimės meras, tada ir derėsimės. Su visais apsišnekėjome, baigsis antrasis turas ir šnekėsime“, - sakė dabartinis Vilniaus miesto meras.

R. Šimašius neslėpė, kad tiki savo pergale ir galės toliau realizuoti savo vizijas Vilniaus miestui.

Noriu padėkoti tiems vilniečiams, kurie nepatingėjo atsikelti nuo sofų ir nueiti iki balsadėžių balsuoti ir išreikšti savo pilietinę poziciją.

„Noriu padėkoti tiems vilniečiams, kurie nepatingėjo atsikelti nuo sofų ir nueiti iki balsadėžių balsuoti ir išreikšti savo pilietinę poziciją. Pirmiausia aš tikiuosi laimėti, tikiuosi palaikymo ir kad vilniečiai mane palaiko, ir koks rezultato skirtumas bus - nėra svarbu. Svarbiausia, kad kūrybingo Vilniaus idėja būtų išlaikyta (...) Aš tikiuosi, kad vilniečiai balsavo ne prieš skolas, ne prieš A. Zuoką, o balsavo už mano miesto viziją. Aš tikrai labai to tikiuosi, kad balsavo už tas vertybes, kuriomis Vilnius didžiuojasi“, - teigė jis.

Paklaustas, kaip vertintų antrojo turo rinkimų kampaniją, R. Šimašius neigė, kad ribos buvo labai peržengtos.

„Antrame ture, kuomet liko du oponentai, galbūt aistra labiau pasimatė ir stebėtojams, ir rinkėjams, ir patiems kampanijos dalyviams. Taip, ji buvo intensyvesnė emociškai. Kita vertus, nevertinčiau taip, kad kažkokios ribos buvo labai peržengtos. Žinoma, apie ribų peržengimą galėsime šnekėti po finansinių ataskaitų ir pažiūrėsime, ar korektiškumo buvo laikomasi“, - sakė jis.

Pirmieji išankstiniai rezultatai suskaičiavus 7 apylinkių balsus (iš 151): A. Zuokas turi 45 proc. R. Šimašius - 54 proc. vilniečių palaikymą.

Pirmajame savivaldybių rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc. rinkėjų balsų, antroje vietoje liko A. Zuokas su 22,70 proc.

R. Šimašiaus rinkimų komitetas laimėjo pagal gaunamų mandatų savivaldybės taryboje skaičių: jiems atiteks 17 mandatų 51 vietos savivaldybės taryboje. A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ surinko 10 mandatų, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - 9, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ - 6, Darbo partija - 5 mandatai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - 3.

Su juo varžęsis Artūras Zuokas gavo beveik 39 proc. balsų.

Už R. Šimašių balsavo kiek daugiau nei 119 tūkst. rinkėjų, už A. Zuoką – per 77 tūkst. žmonių.

Perrinkto mero komitetas turės didžiausią frakciją savivaldybės taryboje, ji gavo 18 mandatų iš 51. A. Zuoko sąrašas prieš dvi savaites iškovojo dešimt vietų.

Trečią pagal dydį frakciją turės konservatoriai su devyniais mandatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas gavo šešias vietas, Darbo partija – penkias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taryboje turės tris atstovus.

R. Šimašius tvirtino jau apsikeitęs žinutėmis su konservatorių vadovais, kitomis partijomis ir rimtesnių derybų dėl koalicijos tikisi antradienį.

Per rinkimų kampaniją perrinkimo siekęs meras žadėjo naujoms galimybėms prikelti stoties rajoną, atgaivinti gyvenamuosius mikrorajonus ir kasmet nutiesti po 100 kilometrų naujos gatvių bei pėsčiųjų, dviračių takų dangos.

Jis taip pat teigė, kad radikaliai atnaujins mokyklas ir gerins darbo sąlygas mokytojams, baigs formuoti dviračių takų tinklą ir kurs naujus transporto mazgus.

R. Šimašius antrajame mero rinkimų ture A. Zuoką įveikė ir prieš ketverius metus.

R. Šimašius rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“. Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė 2018-ųjų pabaigoje.

A. Zuokas pripažino pralaimėjęs

R. Šimašius sakė, kad jo vizijoje Vilnius yra „atviras, draugiškas, į priekį žiūrintis, kūrybingas, ant laisvės pamatų pastatytas miestas“.

„Visą laiką tikėjau pergale ir „planų B“ tikrai neturėjau“, – LRT televizijoje sakė R. Šimašius.

Jis teigė, kad rimtas derybas dėl koalicijos savivaldybės taryboje pradės antradienį.

Visą laiką tikėjau pergale ir „planų B“ tikrai neturėjau.

R. Šimašiui lankantis skirtingų žiniasklaidos priemonių studijose, jo bendražygiai štabe viename sostinės barų paruošė tortą su anglišku užrašu „4 more years“ – tai reiškia „dar ketveri metai“, bare nuolat girdėti šūkiai „Mes laimėjom!“.

Rinkimų komisijai dar skaičiuojant balsus, jo oponentas Artūras Zuokas pripažino pralaimėjęs.

„Aš nelaimėjau, aš pralaimėjau“, – žurnalistams atvykęs pas bendražygius į vieną Vilnius barų sakė A. Zuokas.

„Remigijau, sveikinu“, – pridūrė jis.

A. Zuokas teigė apgailestaujantis, kad „vilniečiai nepasirenka miesto ėjimo į priekį, bet pasirenka laukimo, tyvuliavimo būseną“.

A.Zuokas portalui diena.lt sakė: „Tenka apgailestauti, kad vilniečiai patikėjo ne idėjomis ir darbais, kuriuos galėjome kartu nuveikti, o negatyvu, kuris taip aktyviai buvo skleidžiamas. Tačiau dirbsiu miesto Taryboje su mūsų puikia net dešimties žmonių komanda ir stengsimės padaryti kuo daugiau naudingų darbų miestui. Mes juk esame tie, kurie kelia lėktuvus į dangų, o ne tie, kurie juos nuleidžia“.

„Už patį geriausią, geriausiai dirbantį, nevagiantį“, – žurnalistams sakė šalies vadovė, mesdama biuletenį į urną sostinės Saulėtekio rinkimų apylinkėje.

D. Grybauskaitė sakė pati esanti vilnietė, šiame mieste gimusi ir besitikinti, kad miestas toliau gražės.

„Esu vilnietė, gimusi čia, norisi, kad jis gražėtų, būtų kuo geriau, bet kai grįžtu iš toli, tai Vilnius ir šiaip yra labai nuostabus, labai gražus miestas. Visi tą mato, ypač svečiai. Džiaugiuosi, kad jis toks, bet visko reikia dar, ir bus“, – kalbėjo prezidentė.

Antrajame ture Vilniuje varžosi dabartinis meras Remigijus Šimašius ir buvęs ilgametis sostinės vadovas Artūras Zuokas.

V. Adamkus palinkėjo naujajam merui ištvermės ir kūrybingumo, nes, pasak jo, sostinės gyventojai to tikrai yra nusipelnę.

„Šiandien Vilnius išsirinks naują merą, tikėkimės jis bus energingas su naujomis idėjomis. Vilnius gali tikėtis visko, kas geriausia. O tam, kuris iš jų bus išrinktas, linkiu ištvermės ir kūrybingumo, to Vilniaus miesto gyventojai tikrai yra nusipelnę“, - sakė prezidentas.

Paklaustas , ar buvo sunku apsispręsti už ką balsuoti, V. Adamkus teigė, kad tą padaryti nebuvo sunku.

„Nebuvo sunku pasirinkti, kadangi jie abu patyrę, abu buvo merai. Yra tam tikri charakterių skirtumai veiklos būduose, pažįstant abu, nebuvo sunku apsispręsti ir, tikiuosi, kad mano sprendimas bus teisingas“, - sakė V. Adamkus.

Vilnius gali tikėtis visko, kas geriausia. O tam, kuris iš jų bus išrinktas, linkiu ištvermės ir kūrybingumo, to Vilniaus miesto gyventojai tikrai yra nusipelnę.

Balsuoti prezidentas V. Adamkus atvyko be žmonos Almos.

Vilniuje pakartotiniame mero rinkimų balsavime varžosi dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas.

Sekmadienį 7 val. ryto atsidarė rinkimų apylinkės. Iki 20 val. vakaro jos lauks rinkėjų, kurie balsavimu spręs, kam patikėti konkretaus miesto ar rajono mero postą.

Savo merų per kovo 3 dieną vykusius Savivaldos rinkimus dar neišsirinko 41 šalies savivaldybė. Todėl ten rengiamas pakartotinis balsavimas dėl daugiausia balsų per pirmąjį turą gavusių kandidatų į merus.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtins Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų.

Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad buvo padaryti šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai.

„Tikiuosi pergalės šiuose rinkimuose. Svarbiausia, kad laimėtų Vilnius ir vilniečiai (...). Prognozuoju 48:52 mano naudai“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo A. Zuokas, paklaustas, kiek procentų balsų tikisi sulaukti.

Į išankstinį balsavimą savivaldybėje su sutuoktine, išrinkta tarybos nare Agne Zuokiene atvykęs politikas su R. Šimašiumi antrajame ture susirungė ir prieš ketverius metus. Jis sako, jog skirtingai nuo 2015-ųjų, kai į antrąjį turą nepatekę kanidatai rėmė tik R. Šimašių, šįkart nemažai kandidatų paramos sulaukė ir jis pats. Trečiadienį jis žada susitikti su „valstiečių“ buvusiu kandidatu į merus, ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi ir laukia jo paramos.

Prognozuoju 48:52 mano naudai.

„Tad tikiuosi patraukti tuos rinkėjus, kurie dalyvavo ir balsavo už savo partijų, kurios šiuo metu nebedalyvauja rinkimuose, kandidatus (...). Tikiuosi visų vilniečių balsų, kurie vertina nuveiktus darbus, kurie supranta, kad Vilnius per ketverius metus nieko be kosmetinio pasipudravimo prieš rinkimus nepadarė “, – sakė jis.

Savo ruožtu balsuoti trečiadienį atvykęs „valstiečių žaliųjų“ Vilniaus skyriaus pirmininkas V. Sinkevičius tvirtino, jog „skyriaus ir asmeninė pozicija“ yra nepalaikyti nė vieno iš kandidatų, nors partijos vadovas Ramūnas Karbauskis yra išsakęs asmeninę paramą A. Zuokui.

Anot jo, „valstiečiai“ dirbtų valdančiojoje koalicijoje su bet kuriuo iš kandidatų, jei derybose būsimieji darbai būtų suderinti su partijos keliamais prioritetais – didesniu dėmesiu sostinės miegamiesiems rajonams, šeimoms, vaikų užimtumui.

„O kaip Vyriausybės atstovui, kuriam reikės dirbti su miesto vadovu, esminis dalykas yra pasitikėjimas. Tai yra lemiamas argumentas renkantis tarp dviejų kandidatų“, – kalbėjo jis.

A. Zuokas savo anketoje nurodė, jog yra teistas. 2008 metais jis teismo pripažintas kaltu pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. Pats A. Zuokas, paklaustas, ar ši istorija jam nepakenks, tikisi, jog žmonės, girdėję istoriją „ne iš perpasakojimų, o iš realių aplinkybių 2003-2005 metais“, turės jam palankesnę nuomonę.

„2003-2004 gyniau Vilniaus miestą, gyventojų pasitikėjimą, kurį gavau aš, mano komanda per tuometinius savivaldos rinkimus, gyniau nuo nušalinto prezidento Rolando Pakso aplinkos veiksmų, nuo tikrai gana kriminalinės verslo aplinkos įtakos, kurią norėta išlaikyti taryboje (...). Aš nesu tas, kuris pabėga ar pasišalina iš sudėtingų situacijų“, – dėstė jis.

Vertindamas rinkimų kovą, jis turėjo pastabų Remigijaus Šimašiaus komandai, kuri anot jo, „šmeiždama ir meluodama“ socialiniuose tinkluose užsimena apie galimus kyšius, susijusius su miesto šilumos ūkį valdžiusiu koncernu „Icor“. Dėl R. Šimašiaus panašių žodžių jis žada kreiptis į prokurorus.

Dėl galimos valdančiosios koalicijos jis sako kalbėjęsis su visomis į tarybą patekusiomis politinėmis jėgomis ir laukia antrojo turo rezultatų. Jis teigia, jog dirbtų ir su R. Šimašiaus komanda.

„Laimėjus mero postą, neabejoju, kad subursiu gerą, stiprią koaliciją, kuriai bus svarbu būti ne meru feisbuke, ne atstovaujant kai kurias grupes, ką matome iš „MG Baltic“ bylos, bet pats Vilnius“, – sakė jis.

Jo žmona A. Zuokienė sako dirbsianti taryboje ir tikisi vyro pergalės.

Balsavimas iš anksto antrajame ture vyks visų savivaldybių pastatuose trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos. Patys rinkimai vyks sekmadienį.

„TS-LKD yra stipri jėga Lietuvoje ir turi visus šansus laimėti tarybos ir merų rinkimus“, - teigė jis.

Paklaustas, kokį oponentą tikisi sutikti antrajame ture, D. Kreivys teigė, kad tai bus arba buvęs Vilniaus meras A. Zuokas arba esamas sostinės meras R. Šimašius.

„Yra buvusių merų, turbūt žinomų, ir esamų, tai kažkas iš jų“, - sakė D. Kreivys.

Trečiadienį savivaldos rinkimuose prasidėjo balsavimas iš anksto savivaldybėse ir specialiuose balsavimo punktuose.

Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių rinkimų dienomis negali atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėje, turi galimybę balsuoti iš anksto.

Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas iš anksto vyks visų savivaldybių pastatuose šių metų vasario 27-28 dienomis nuo 8 iki 20 val. Balsuojant iš anksto būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir rinkėjo kortelę.

Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose vyksta nuo vasario 27-kovo 1 dienomis.

Pasinaudoti šiuo balsavimo būdu gali tik tie rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją ar tikrąją karo tarnybą, yra misijose ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose.

„Puikiai vertinu savo galimybes. Šiandien jaučiuosi labai gerai, kompetencijos man netrūksta, debatuose mes įrodėme ir pristatėme rinkėjams, kokio kalibro kandidatai esame. Savo galimybes vertinu labai gerai“, - sakė G. Paluckas.

Trečiadienį savivaldos rinkimuose iš anksto balsavę kandidatai į sostinės merus Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas irgi tikisi išeiti į antrą rinkimų turą.

Šiandien jaučiuosi labai gerai, kompetencijos man netrūksta, debatuose mes įrodėme ir pristatėme rinkėjams, kokio kalibro kandidatai esame. Savo galimybes vertinu labai gerai.

Trečiadienį savivaldos rinkimuose prasidėjo balsavimas iš anksto savivaldybėse ir specialiuose balsavimo punktuose.

Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių rinkimų dienomis negali atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėje, turi galimybę balsuoti iš anksto.

Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas iš anksto vyks visų savivaldybių pastatuose šių metų vasario 27-28 dienomis nuo 8 iki 20 val. Balsuojant iš anksto būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir rinkėjo kortelę.

Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose vyksta nuo vasario 27-kovo 1 dienomis.

Pasinaudoti šiuo balsavimo būdu gali tik tie rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją ar tikrąją karo tarnybą, yra misijose ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose.