Pasak jo, taip buvo nuspręsta dėl to, kad statybų laikotarpį numatoma pratęsti, tad sutrumpėja operavimo laikas.

„Po institucijų peržiūros, komitetų pastabų ir dar vieno derybų raundo su koncesininku pateikėme kelis pakeitimus, kuriuos rytojaus posėdžio metu išnagrinėsime detaliau. Kadangi statybų terminą numatoma pratęsti, o bendras sutarties vykdymo (statybos ir operavimo) terminas nesikeičia, sutrumpėja operavimo laikas“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Benkunskas.

„Atitinkamai perdėliojome finansinius ir teisinius niuansus. Bendras rezultatas toks: sutarties vertė nuo ankstesnio varianto mažėja dar 1 mln. eurų“, – rašė jis.

Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau teigė, kad po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. V. Benkunsko pasidalintoje informacijoje matoma, kad dabar projekte vertė bus 157,2 mln. eurų, t. y. 1,2 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta pirminiame plane.

Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Daugiafunkciame komplekse Šeškinėje taip pat turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.

Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Dėl šių pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

„Šiuo atveju diskusija partijoje ir frakcijoje yra pradėta dėl jo likimo, dėl įvertinimo visos situacijos. Tai, kai bus sprendimai, mes juos ir paviešinsime“, – ketvirtadienį BNS sakė V. Benkunskas.

Jis pridūrė manantis, kad A. Skaisčio pasisakymai yra nekorektiški, neatspindintys nei konservatorių frakcijos Vilniaus taryboje, nei partijos pozicijos.

„Tai jo asmeninė, turbūt, problema nemokant bendrauti ir nemokant parinkti žodžių ir po to už juos reikia teisintis“, – kalbėjo meras.

Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs kritiška pozicija dėl mokytojų streiką rengiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, vėliau A. Skaistys įsitraukė į diskusiją su mokytoja Jolanta Bizaite, taip pat TS-LKD nare. Į jos argumentus partijos kolega reagavo ir tokiais pareiškimais kaip „broileriai valdo“.

Tai jo asmeninė, turbūt, problema nemokant bendrauti ir nemokant parinkti žodžių ir po to už juos reikia teisintis.

 

„Verkšlendami sukursite tik verksnių ir ištižėlių valstybę, kurią neturime teisės Lietuva vadinti. Mes – valstybės tarnautojai – kuriame Lietuvą pagal savo atvaizdą. O savo sapaliones apie lėšas iš kojinės – pasilikite sau ir, neduok Dieve, jūsų mokiniams“, – skelbė A. Skaistys.

A. Skaistys šiuo metu yra savivaldybės tarybos Švietimo reikalų komiteto narys.

Praėjusį penktadienį A. Skaistys savo įrašą ištrynė ir paskelbė atsiprašymą. Dėl partijos nario retorikos atsiprašymą paskelbė ir partija.

TS-LKD Priežiūros komitetas antradienį pranešė ketinantis svarstyti A. Skaisčio elgesį po jo komentarų.

Trečiadienį A. Skaisčio sutuoktinė finansų ministrė Gintarė Skaistė BNS savo vyro veiksmų nekomentavo.

Dėl mokytojų algų ir kitų darbo sąlygų tikrąjį streiką rugsėjo pabaigoje ketina surengti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio dydį, tačiau streikuoti žadančių pedagogų atstovai nori reikšmingesnio algų augimo jau sausį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį derybose su profesinėmis sąjungomis nesulaukė paramos siūlymui bendrai atlyginimus kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Derybos dėl to bus tęsiamos penktadienį.

Vienas iš svarbiausių darbų – gatvių rekonstrukcija ir tiesimas. Šiais metais sostinės savivaldybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti rekordiškai daug miesto gatvių. Intensyvūs darbai prasidėjo jau pavasarį, darbininkai dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, kai kuriose atkarpose dirba net naktimis. Nuo darbų pradžios šiuo metu jau išasfaltuota 41 km gatvių dangos, taip pat suremontuota 18 km šaligatvių.

Istorinis iššūkis miestui ir valstybei

Liepos 11–12 d. Vilniuje surengtas istorinis NATO viršūnių susitikimas, kuriame apsilankė valstybių ir organizacijų vadovai, taip pat tūkstančiai juos lydinčių delegacijų atstovų bei žurnalistų. Užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonėse paskelbta daugiau nei 100 tūkstančių publikacijų, kuriose buvo minimas Vilniaus vardas.

Iš jų daugiausia – apie 12 tūkst. paskelbta JAV žiniasklaidoje, po 7 tūkst. – Vokietijos ir Turkijos žiniasklaidos priemonėse. Susidomėjimas renginiu buvo stebimas ir NATO blokui nepriklausančiose valstybėse – Australijoje ir Indijoje, kurių žiniasklaidos priemonėse publikuota atitinkamai 3 ir 2 tūkst. publikacijų.

Šienavimo politika pakeista atsižvelgus į gyventojų nuomonę

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Sostinės vadovai dar pačioje kadencijos pradžioje įsiklausė į gyventojų nuomonę, todėl šiemet šienaujama didžioji dalis miesto teritorijos.  Trumpa veja prižiūrima gausiai žmonių lankomose teritorijose – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose. Natūralios pievos paliekamos prie intensyvaus eismo gatvių bei prie daugiabučių namų ten, kur pageidauja patys gyventojai. Susitarus su kaimynais, galima specialiu ženklu pažymėti plotus, kuriuose norima puoselėti natūralią pievą, šienautojai įspėti tokių plotų neliesti. Tokiu atveju paliekama vieno metro pradalgė ties pėsčiųjų takais ir prie aikštelių.

Nupjautą pievų žolę šienautojai sugrėbia per 1–2 savaites, per šį laiką laukiama, kol išbyrės augalų sėklos. Nuo kietųjų dangų žolė surenkama tą pačią dieną, nuo trumpos vejos nupjauta žolė nerenkama. Tuo tarpu invaziniai augalai naikinami visur ir visada visą sezoną.

Kiekvienas medis – brangus

Per pirmąsias 100 dienų įvesta nauja tvarka dėl atkuriamosios vertės atstatymo kertant medžius, taip pat nebegalima kirsti medžių be savivaldybės leidimo net ir privačiuose sklypuose. Daugiau nei 45 tūkst. medžių mieste paskelbti saugotinais, nukirtus tokį medį pažeidėjams teks sumokėti dešimt kartų didesnę kompensaciją nei iki tol. Saugotinais medžiais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 cm ir storesnio kamieno skersmens tam tikri medžiai. Atkuriamoji vertė nemokama tik už avarinės būklės, invazinius medžius, taip pat želdinius sodų bendrijose.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Didžiausia kompensacija taikoma nukirtus pavienius medžius centrinėje miesto dalyje, taip pat – augančius prie gatvės, kadangi jie sulaiko eismo taršą ir triukšmą. Priklausomai nuo medžio rūšies, amžiaus ir vietos, kurioje jis auga, bauda gali siekti iki milijono eurų. Iki tol atkuriamosios vertės įkainiai buvo taikomi į sąrašą įtrauktiems 320 medžių. Visą sąrašą galima rasti interaktyviame žemėlapyje.

Tvarus judėjimas ir saugumas – prioritetas

Sostinės savivaldybė skatina tvarų miesto gyventojų judumą, plečia dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą – per 100 dienų įrengta 18 km pėsčiųjų takų. Vilnius ragina naudotis ir mažiau taršiomis judėjimo priemonėmis – dviračiais, paspirtukais. Vis dėlto susiduriama su iššūkiais, kuriuos sprendžia ir kitų Europos valstybių didmiesčiai. Tai elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga – pastebima, kad nemaža gyventojų dalis jais naudojasi nesilaikydami taisyklių, tuo keldami pavojų sau ir pėsčiųjų saugumui.

Nuo birželio 1 d. įvestas el. paspirtukų ir dviračių eismo draudimas judriausiose turistinėse miesto erdvėse – Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse. Taip pat Senamiestyje ir dalyje Naujamiesčio bei Šnipiškėse, pradėtos įrengti specialios stovėjimo vietas el. paspirtukams iš dalijimosi platformų.

„Man atrodo, šitas renginys ir šitos eitynės dar kartą parodo, kokį didelį žingsnį esame padarę kaip visuomenė į priekį. Jis dar kartą parodo, kad Vilnius yra europietiškas miestas, kuris yra atviras visiems ir kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai, kito žmogaus skaudinimui, užgauliojimui“, – BNS eitynėse sakė V. Benkunskas.

„Šitas renginys ir yra apie tai – apie toleranciją, apie atvirumą ir apie laisvę būti savimi“, – pridūrė jis.

V. Benkunskas Vilniaus meru dirba pirmąją kadenciją nuo šių metų balandžio.

Politikas sakė palaikantis kiekvieno žmogaus teisę būti individu, išsakyti savo poziciją bet kokiais klausimais, įskaitant ir seksualinės orientacijos.

„Tas, kas Vakarų Europos miestuose, sostinėse jau yra įprasta dešimtmečiais, pas mus po truputį irgi įgauna savąjį vaizdą“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Šitas renginys ir yra apie tai – apie toleranciją, apie atvirumą ir apie laisvę būti savimi.

Eitynės „Vilnius Pride“ vyko Estijai praėjusią savaitę tapus pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, yra įveikęs svarstymo stadiją.

V. Benkunskas sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymas turėjo būti priimtas seniai.

„Keista, kad vis dar to nėra“, – teigė politikas.

Paklaustas, ar pritartų tos pačios lyties asmenų santuokoms, V. Benkunskas sakė: „Aš manau, kad mes turime eiti žingsnis po žingsnio ir, pirmiausia, turime susitvarkyti su civilinės sąjungos įstatymu, pasižiūrėti, kaip veikia šitas institutas, na o tada, matyt, eigoje bus galima šnekėti kitomis temomis“.

Policijos duomenimis, „Vilnius Pride“ eitynėse dalyvavo apie 2,5 tūkst. žmonių.

„Kažkuria prasme statybos jau yra prasidėjusios, jau yra ir griovimo darbai padaryti, ir žemės tvarkymo darbai yra padaryti, dabar gruntas yra vežamas, bandomieji polių kasimo darbai yra testuojami (...). Darbai tam tikri tikrai vyksta, tai procesas yra ilgas, bet jis nėra etapuotas kažkaip, kad reikėtų oficialaus starto jam“, –  BNS trečiadienį teigė V. Benkunskas.

Stadiono statybų rangove pernai buvo pasirinkta „Veikmės statyba“, tačiau šiemet ji pasiūlė darbus atlikti trečdaliu brangiau – už maždaug 120 mln. eurų, todėl vystytoja – investicijų bendrovės „BaltCap“  įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ bando ieškoti kito rangovo. 

Darbai tam tikri tikrai vyksta, tai procesas yra ilgas, bet jis nėra etapuotas kažkaip, kad reikėtų oficialaus starto jam.

„Negaliu pasakyti dar, kiek žinau, vyksta derybos dabar, čia reikėtų „Baltcap“ paklausti, nes ne mes renkamės, visos atsakomybės yra koncesininko. (...) Kiek žinau, (dėl polių kasimo – BNS) jie kalbėjo su „Vilniaus rentiniu“, bet ar jie galiausiai yra nusamdyti, negaliu pasakyti“, – aiškino meras.

„BaltCap“ iki šiol BNS nekomentavo, koks rangovas galiausiai pasirinktas ir ar statybos jau pradėtos.  

2021-ųjų spalį pasirašyta koncesijos sutartis įsigaliojo pernai liepą, ji numato, kad iki 2025-ųjų balandžio būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis 15 tūkst. vietų futbolo stadionas su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

Bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. eurų – be beveik 160 mln. eurų savivaldybės ir ministerijos įsipareigojimų, dar apie 120 mln. eurų pajamų per visą sutarties laiką koncesininkas turėtų gauti už suteiktas paslaugas.

98 proc. „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų valdo „BaltCap“ netiesiogiai valdoma bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė „Kauno arena”.

Visas kompleksas Šeškinėje užims daugiau nei 228 tūkst. kv. metrų teritoriją.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

„Matyt, tikrai per Lietuvą turės būti tų atvejų ne vienas ir mūsų partija tame tarpe turės padaryti savo vidinius tyrimus, auditus, kas ką veikia, kaip ten tos išlaidos buvo daromos. Pirmiausia, reikia išgirsti paaiškinimus, nes kai kuriais atvejais tie paaiškinimai šiandien atrodo neįmanomi, bet visko gali būti, kad tie žmonės sugebės paaiškinti, kaip tie pinigai buvo leisti“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė V. Benkunskas.

Visuomenininkas Andrius Tapinas iki šiol paviešino daugybę atvejų dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla, antradienį jis paskelbė ir informaciją apie dalį Vilniaus tarybos narių, tačiau V. Benkunsko tarp jų kol kas nėra.

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Iki šiol prokurorai, remdamiesi A. Tapino duomenimis yra, pradėję tyrimus Pagėgių, Šilutės, Neringos, Mažeikių, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse.

V. Benkunskas sako, kad Vilniaus savivaldybė pažadėjo pateikti visus duomenis, nors jie, mero teigimu, yra viešai prieinami savivaldybės atvirų duomenų sistemoje.

Vis dėlto sostinės savivaldybės vadovas pripažino pats sulaukęs klausimų dėl išlaidų už kurą ir pats, tačiau tikino esąs ramus dėl jų pagrįstumo. Praėjusią kadenciją jis buvo sostinės tarybos narys ir vicemeras.

„Man asmeniškai yra adresuoti keli klausimai dėl kuro naudojimo per kovidinį laikotarpį ir aš asmeniškai turiu atsakymus į šiuos klausimus. Tikrai nevažiavau į kitas savivaldybes, kai buvo tas draudžiama. Bet Vilniaus miesto politinė vadovybė tikrai per kovidą nesėdėjo namuose, o dirbo ir dar turbūt dirbo aktyviau, nei taikos sąlygomis“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jis sako, kad sostinės savivaldybė pirmoji ėmėsi įvairių iniciatyvų siekiant suvaldyti pandemiją – steigė testavimo centrus, ėmėsi uždarinėti vaikų žaidimo aikšteles, dezinfekuoti laiptines, o tuo metu dirbo bei į įvairias vietas vyko ir visa politinė vadovybė.

„Visa politinė vadovybė dirbome ir aš tame tarpe naudojau asmeninį automobilį, nes visas mūsų parkas ir visi vairuotojai buvo skirti aptarnauti pirmiausia testavimo centrus, po to – skiepijimo centrus. Šioje vietoje, aišku, laikas bėgantis plauna atmintį. Bet man dėl savęs ramu“, – sakė jis.

Meras taip pat sako nemanantis, kad sąžiningai pareigas vykdę tarybos nariai turėtų būti viešai smerkiami dėl išlaidų. Kartu jis pripažino, kad paviešinti atvejai įvairiose šalies savivaldybėse, taip pat ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose, pakenks siekiant partijoms pritraukti naujų veidų.

„Nemanau, kad žmonės ar tarybos nariai, kurie sąžiningai vykdė pareigas ir pasinaudojo reglamentais, jiems įstatymo numatyta teise pasidengti išlaidas, susijusias su darbu, jei jie tą darė, dabar turėtų pasijausti kalti. Nes tas visuotinis kaltės primetimas, jis natūraliai atsiranda ir žiūrint į tai, kaip sunkiai sekasi pritraukti visuomenės aktyvistus dalyvauti rinkimuose, eiti į politiką, bendrai žiūrint, ši istorija nepadės siekti, kad politinė visuomenė taptų kokybiškesnė“, – kalbėjo meras.

A. Tapinui paskelbus apie Kauno savivaldybės tarybos narių išlaidas, kritikų dėmesio centre atsidūrė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, 2019–2020 metais gavusi 13,8 tūkst. eurų kompensacijoms už išlaidas.

Ministrę stojo ginti partijos vadovybė ir premjerė Ingrida Šimonytė – ji tvirtino tikinti J. Šiugždinienės paaiškinimais, jog išlaidos buvo pagrįstos, bei tikisi, kad tai įrodyti padės Kauno savivaldybės planuojamos paviešinti išlaidų ataskaitos.

V. Benkunskas taip pat teigė, kad laukia J. Šiugždinienės ataskaitų ir sako kol kas nematantis pagrindo abejoti ministre.

„Džiaugiuosi grįžusi darbuotis atgal į savivaldybę – sukaupusi patirtį kituose darbuose, dabar galėsiu savo žiniomis prisidėti prie mylimo miesto komunikacijos. Dėkoju merui už parodytą pasitikėjimą ir tikiu, kad kartu su meru ir jo komanda pasieksime tik aukščiausius rezultatus“, – sakė D. Ibianskaitė.

Patirtį D. Ibianskaitė sukaupė išorinės komunikacijos srityse tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Ji yra dirbusi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriuje, pastaruosius kelerius metus – „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių specialiste, kur rūpinosi nuomonės lyderių komunikacija, strateginėmis, įvaizdžio kampanijomis.

D. Ibianskaitė mero komandoje bus atsakinga už bendravimą su žiniasklaida, taip pat mero komunikaciją viešojoje erdvėje.

Naujoji mero atstovė spaudai yra įgijusi bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete bei mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur įgijo politikos mokslų magistro laipsnį.

Iki šiol V. Benkunsko patarėjos komunikacijai pareigas ėjusi Gintarė Stakėnaitė dabar dirbs mero patarėjų grupės vadove.

Į Vilniaus miesto pertvarkymą įsikišo prokurorai.

„Siekia nustatyti, ar gatvių projektavimo darbų vykdymo darbų užbaigimo stadijos metu nebuvo pažeistos konkrečios statybos teisinius santykius reglamentuojančios ir kitos teisės normos“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausioji prokurorė Eidivalda Meškienė.

Ugniagesiai dar prieš pusantrų metų sakė, kad jiems sunkiau pasiekti kai kuriuos namus.

„Praeitais metais mūsų tarnyba turėjo vienuolika eismo įvykių, per kuriuos įbrėžėme vilniečių automobilius“, – apie nežymius sutrikdymus pasakojo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Prokurorai sako, kad savivaldybė ignoravo ugniagesių perspėjimus, dėl to ir pradėtas tyrimas. Prokuratūra jau nurodė pašalinti ugniagesiams trukdančius stulpelius, gėlių vazonus, betono konstrukcijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jau planavome pašalinti šią vasarą, nes nupirkta eismo stebėjimo sistema ir pažeidėjai bus fiksuojami kitais būdais“, – pabrėžė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Statybos inspekcijai nurodyta patikrinti, ar septyniolika gatvių pertvarkytos laikantis reikalavimų. Tačiau prokuratūra skelbia, kad ir pati Statybos inspekcija nekontroliavo savivaldybės darbų.

„Nesutikčiau su tokia griežta prokuratūros pozicija, kad inspekcija nieko nedarė. 2021–2023 m. buvo gauta skundų dėl gatvių siaurinimo, remonto, rekonstravimo. Į visus skundus reagavome“, – akcentavo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė.

Jeigu procesas tęsis, turime informuoti ir visuomenę, kad mūsų atvykimo laikas ilgės.

Inspekcija sako nustačiusi, kad eismo juostų siaurinimui leidimų nereikėjo. Kadenciją baigiančiam merui prokurorų priekaištai atrodo politizuoti.

„Įsivertinsime, ar reikia skųsti šį prokuroro sprendimą, ar neskųsti. Jis labai ilgas, apie labai skirtingus dalykus, matosi daugiau politinės krypties ir gatvių dizaino klausimai nei teisiniai“, – svarstė R. Šimašius.

Dabar iš ugniagesių – dar grėsmingesni perspėjimai.

„Jeigu procesas tęsis, turime informuoti ir visuomenę, kad mūsų atvykimo laikas ilgės“, – pastebėjo V. Kerševičius.

Vilniečiams jau reikia pagalbos laukti ilgiau.

„Esame įsipareigoję gyventojams, kad 80 proc. kartų atvyksime per metus greičiau nei per 8 minutes. Matome, kad šis rodiklis Vilniaus mieste ilgėja. Dabar atvykstame 74 proc. iki 8 minučių“, – apie pailgėjusį laiką prakalbo V. Kerševičius.

Vilniaus meras sako pats to negirdėjęs, todėl ir nekomentuos: „Politikoje esu apie dešimt metų ir esu jau įpratęs nekomentuoti perpasakotų minčių.“

Prieš porą metų R. Šimašius kalbėjo, kad gatvių žalinimas ir siaurinimas papildomai nekainuos, viskas – iš sutaupytų lėšų. Anot savivaldybės, su apželdinimu susijusioms gatvių pertvarkoms 2021 m. išleista 675 tūkst. eurų, pernai – beveik 3,5 mln. Šiemet numatyta 2,5 mln. eurų.

Būsimasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas nekomentavo. Nurodė, kad yra Briuselyje. V. Benkunskas yra sakęs, kad su R. Šimašiaus pradėtų gatvių siaurinimu revoliucijų nebus.

Apie daugybę atgarsių sulaukusią Vilniaus gatvių pertvarką pasisakė ir vilniečiai: „Susiaurintos gatvės man tinka. Gatvės turi siaurėti, nes lemia lėtesnį greitę. Siauros gatvės suteikia jaukumo“, „manau, taip ir reikia. Miestas turės mažiau automobilių“. Buvo sakančių, kad tai vertina neigiamai: „Didelė bėda. Žmonės neįvertina žiemos. Kai pilna sniego, neįmanoma pravažiuoti“, „siaurinimas mažina pralaidumą, didėja kamščiai“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Situaciją komentavo ir meras R. Šimašius.

– Prokuroras pasakė, kad ir Statybos inspekcija tinkamai neatliko savo pareigų, neįvertino statybų keliamo nepatogumo.

– Negaliu komentuoti. Viską, ką reikėjo derinti su Statybos inspekcija, derinome. Ko nereikia, nederinome. Kokios rūšies krūmas pasodintas – ne inspekcijos dalykai.

– Ar miesto gatvės turi būti dar siauresnės?

– Kai kurios taip. Akivaizdu, yra tokių, kur važiuojamoji dalis per plati, o pėsčiųjų – per siaura. Yra ir atvirkščiai.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

– Ar prieš gatvių pertvarką buvo kalbėta su ugniagesiais, kaip jiems seksis keliauti į iškvietimus?

– Aišku.

– Kodėl jie tada skundžiasi?

– Nekomentuosiu to, ko negirdėjau. Kalbėjau su Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadais, kalbėjome apie daug dalykų. Vilnius pagirtas kaip antras geriausias miestas kaip vykdo prevenciją. Apie gatves šnekėjo, buvo pastabų, į jas atsižvelgėme. Viena didžiausių pastabų – iškilios perėjos. Greitai važiuojant reikia sulėtinti. Mes šnekamės, klausomės.

Su „laisviečiais“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija susitiko pirmadienį, su Lietuvos socialdemokratų partija – antradienį.

„Su Laisvės partija jau pradėjome derybas dėl kuruojamų sričių, taip pat pradėjome rengti bendrą koalicijos darbų programą“, – BNS perduotame komentare teigė V. Benkunskas.

Socialdemokratai sprendimo dėl dalyvavimo koalicijoje dar nėra priėmę.

„LSDP atstovai derybines pozicijas turi pasitvirtinti partiniuose formatuose ir planuoja grįžti su atsakymu dėl mandato deryboms dar šią savaitę“, – sakė išrinktasis meras.

Konservatoriai miesto taryboje iškovojo 19 iš 51 galimo mandato. Laisvės partija pelnė devynis, o socialdemokratai – keturis mandatus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, likus suskaičiuoti balsus 13-oje iš 156 apylinkių, V. Benkuskas surinko 51,15 proc., o A. Zuokas – 47,55 proc. rinkėjų balsų.

Sekmadienį naktį atvykęs į štabą V. Benkunskas sakė sieksiantis, jog Vilnius taptų išskirtinis miestas Europoje.

„Padarysime taip, kad per ateinančius ketverius metus Vilnius taps išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste“, – žurnalistams sekmadienio vakarą štabe sakė V. Benkunskas.

Kiek anksčiau savo pralaimėjimą rinkimuose pripažino „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas, buvęs meras Artūras Zuokas.

„Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską“, – žurnalistams savo štabe sakė A. Zuokas.

Koalicijos formavimą vadina nesudėtingu

V. Benkunskas teigė „širdyje tikėjęs“ savo pergale.

„Panašaus atstumo ir tikėjausi“, – teigė politikas, šiuo metu dirbantis Vilniaus vicemeru.

Kaip pirmuosius savo darbus jis įvardino koalicijos ir komandos suformavimą.

„Turėsime laiko pasišnekėti su partneriais, su kolegomis. Bus, manau, nesudėtinga, nes tam tikrus pokalbius turėjome, Tėvynės sąjunga turi didelę frakciją“, – kalbėjo V. Benkunskas.

P. Paleckio/BNS nuotr.

Praėjusią savaitę jis koalicijos klausimus svarstė su Laisvės partija, po pirmo turo minėjo, jog tarp partnerių matytų ir socialdemokratus. Tą jis pakartojo ir sekmadienį.

„Kalbėsimės, kaip ir sakiau po pirmo turo, tikrai matyčiau socialdemokratus bendrame darbe, tuo labiau, kad partija yra ryški savo ideologine kryptimi“, – teigė rinkimus laimėjęs konservatorius.

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai po pirmojo rinkimų turo iškovojo 19 mandatų Vilniaus taryboje, Laisvės partija ir „Laisvė ir teisingumas“ gavo po devynis mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – septynis, keturi mandatai teko Lietuvos socialdemokratų partijai ir trys – Nacionaliniam susivienijimui.

Sieks vietos Seime

A. Zuokas žurnalistams štabe teigė, jog kitais metais dalyvaus Seimo rinkimuose.

„Seimo rinkimai kitais metais, mūsų partija „Laisvė ir teisingumas“ pasirodė tikrai gerai. Taip, mes tada dalyvausime kaip partija, aš pats dalyvausiu rinkimuose“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, rinkimų kova sostinėje buvo netradicinė dėl mažo skirtumo tarp kandidatų.

„Mes tikėjomės, kad bus labai viskas į vieną ar kitą pusę, kelių procentų ribose. Arba į mano pusę, arba į konkurento“, – teigė jis.

A. Zuokas žadėjo pasveikinti V. Benkunską su pergale. Jis pažymėjo, jog bus tarybos nariu ir „dirbs mieste“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Vis dėlto V. Benkunskas teigė kol kas sveikinimo iš buvusio sostinės mero nesulaukęs.

Dabar reikia padėkoti visiems vilniečiams, nes vis tiek balsų gavau labai daug, žymiai daugiau nei ankstesniuose rinkimuose.

Paklaustas pralaimėjimo priežasčių A. Zuokas teigė, jog „dabar analizei ne pats geriausias laikas“.

„Dabar reikia padėkoti visiems vilniečiams, nes vis tiek balsų gavau labai daug, žymiai daugiau nei ankstesniuose rinkimuose“, – kalbėjo buvęs sostinės meras.

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture Vilniuje balsavo 49,25 proc. rinkėjų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.