Kaip pranešė partija, tokį sprendimą antradienį vakare vienbalsiai priėmė politinės jėgos valdyba.

Pats politikas teigia dar turintis pagalvoti ir sprendimą žada patekti po mėnesio.

„Dėkoju partijos kolegoms už pasitikėjimą. Vilnius man buvo, yra ir visada bus labai svarbus. Tai didžiulis iššūkis, todėl kolegų paprašysiu duoti man mėnesį laiko pagalvoti ir pateikti galutinį sprendimą“, – pranešime sakė Artūras Zuokas.

Politikas jau yra buvęs Vilniaus meru. Jis sostinei vadovavo 2000–2007 ir 2011–2015 metais.

Šiuo metu Vilniui antrą kadenciją vadovauja Laisvės partijos atstovas Remigijus Šimašius. Jis yra apsisprendęs dar kartą šio posto nesiekti.

R. Šimašius pirmą kartą sostinės meru išrinktas tiesioginiuose merų rinkimuose 2015 metais, perrinktas – 2019 metais.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

Visgi tai nereiškia, kad politinėse partijose šis klausimas būtų nustumtas į paraštes. Partinėse struktūrose pagreitį įgauna kandidatų atrankos procesas, o politiniuose užkulisiuose vis dažniau pasigirsta „pasamprotavimų“ apie galbūt būsiančias koalicijas.  

Šiuo atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybė – ne išimtis. Į sostinės mero postą besitaikančiose politinėse jėgose jau ryškėja kandidatai, kuriuos partijų bendruomenės norėtų matyti vadovaujant šiai savivaldybei.

„Laisviečiai“ vietoj R. Šimašiaus norėtų matyti V. Mitalą

Jei tikėtume dabartinio sostinės vadovo žodžiu, kalbant apie būsimus Vilniaus miesto mero rinkimus aišku tiek, kad jie vyks rinkimų balsalapiuose nesant Remigijaus Šimašiaus pavardės. Nors, kaip pažymi R. Šimašiaus bendrapartietis iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas – politikai kartais nuomonę linkę pakeisti.

„Esu matęs visokių sprendimų, kurie vėliau šiek tiek pakeičiami. Galbūt Remigijus Šimašius ir yra tvirtas savo žodyje, tad kol kas su tuo, ką jis pasakė dabar, ir gyvename, o toliau žiūrėsime“, – Eltai teigė politikas.

Tad kol kas, bent jau Laisvės partijos burbule, būtent V. Mitalas yra geidžiamiausias partijos kandidatas į merus Vilniuje. Tą rodo balandžio mėnesį Laisvės partijos socialiniuose tinkluose vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, ką politinė jėga turėtų deleguoti į sostinės vadovo kėdę. Keliose uždarose socialinių tinklų grupėse „laisviečių“ organizuotose apklausose be konkurencijos „išreitinguotas“ V. Mitalas. Už jį pasisakiusių partiečių skaičius tiesiog kartais skyrėsi nuo, pavyzdžiui, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, parlamentarės Morganos Danielės ar rinkimuose nebedalyvauti pažadėjusio R. Šimašiaus.

Pats V. Mitalas šių vidinių apklausų, panašu, nėra linkęs sureikšminti ir, kaip dažniausiai tokiais atvejais kalba politikai, sako, kad klausimas ir per ankstyvas, ir darbų per daug, kad būtų galima apie tai galvoti.

„Aš žinau, kad tarp skyriaus narių yra visokių minčių, bet kėlimosi procesas yra tik įpusėjęs, o aš pats dabar esu įsitraukęs į daugybės klausimų sprendimą Seime“, – sakė V. Mitalas, pažymėdamas, kad labiau apčiuopiamu šis klausimas taps vasarai baigiantis. 

V. Mitalas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Politikas sutiko, kad kol kas anksti spręsti ir dėl to, kaip atrodys kova dėl vieno svarbiausio posto valstybėje. Jo teigimu, gali būti ir taip, kad politinės jėgos rinkimų metu koordinuos veiksmus ir kelis bendrus kandidatus. Ne išimtis ir Laisvės partija, sako V. Mitalas, visgi pridurdamas, kad „laisviečiai“, panašu, tikisi turėti savo kandidatą.

„Bet gali būti visaip, aš tikrai neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.

Užkulisiuose tyliai kalbama, kad A. Zuoko kandidatūrą galėtų paremti „Vardan Lietuvos“

Viena iš tokių galimybių – kaip vienas iš scenarijų – politiniuose užkulisiuose jau aptarinėjama. Svarstoma, ar nebūtų pakeliui Sauliaus Skvernelio vedamai partijai „Vardan Lietuvos“ ir paskutiniuose Vilniaus mero rinkimuose R. Šimašiui pralaimėjusiam Artūrui Zuokui kooperuotis. A. Zuokas, kaip rodo naujienų agentūros ELTA skelbtos sausio ir vasario mėnesio sandūroje atliktos apklausos, jei šiuo metu būtų pakartotas 2019 m. mero rinkimų antrasis turas, R. Šimašių nurungtų.

A. Zuokas Eltai tvirtino, kad sprendimo, ar verta bandyti dar kartą savo laimę mero rinkimuose jis nėra priėmęs. Tačiau, neslėpė politikas, mintis apie galimybę jo atstovaujamai „Laisvės partijai“ bendradarbiauti su ekspremjero vedama politine jam atrodo logiška ir priimtina.

Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“.

„Gali būti poreikis turėti koalicijos partnerių arba kažkokių jungtinių darinių. „Vardan Lietuvos“ šiandien yra gerai matoma politinė jėga, tai manau, kad telkimasis turėtų didesnę prasmę negu skaldymasis. Bet tai ateities klausimas“, – sakė jis.

A. Zuokas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasak A. Zuoko, jau dabar šios dvi politinės jėgos glaudžiai bendradarbiauja Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

„Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“. Mes dirbame opozicijoje, dirbame kartu ir gana glaudžiai. Tai tas bendravimas ir bendradarbiavimas, ir požiūrių panašumas yra gana didelis. Turime, sakyčiau, gražią bendravimo tradiciją. Ar iš jos galėtų išsirutulioti kažkoks kitas bendravimas, kalbant apie artėjančius savivaldos rinkimus, tokios galimybės neatmesčiau, bet apie tai kalbėti, matyt, būtų anksti. Bet kaip opozicija mes dirbame vieningai: mes turime bendrų frakcijų posėdžių, teikiame bendrų pastabų, turime bendrų pasitarimų. Tai daro mus efektyvesne opozicija miesto taryboje“, – sakė A. Zuokas.

S. Skvernelis bendradarbiavimą įsivaizduotų tik antrajame ture   

Savo ruožtu ekspremjeras Saulius Skvernelis į tokią idėją taip pat žvelgia gana optimistiškai, tačiau kartu akcentuoja ir daugiau tokiai kooperacijai svarbių aplinkybių. Pasak jo, partija „Vardan Lietuvos“ yra pasiryžusi kelti savo kandidatą, o bendradarbiauti su kitomis jėgomis galvotų nebent antrajame rinkimų ture.

„Įmanomos koalicijos ir bendri kandidatai, bet tai labiau eitų į antrąjį turą, nes pirmajame ture mes bandysime ir pasiūlysime savo kandidatų. Nebent būtų dėlionės dėl labai rimtų koalicijų ir rimtų programinių dalykų savivaldoje. Šiuo atveju ir Vilniuje visokie variantai galimi. Dabar Artūras Zuokas yra kitos politinės partijos narys, tai jis tikrai negalėtų būti mūsų kandidatu pirmajame ture. O dėl antrojo turo – viskas yra įmanoma“, – sakė jis pažymėdamas, kad partijos struktūrose dar nėra apsispręsta dėl to, kas galėtų rungtis dėl sostinės mero posto.

S. Skvernelis / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Aš tikiuosi, kad tai bus mūsų partijos kandidatas ir jį kels Vilniaus miesto skyrius“, – sakė jis.

„Tikrai pasiūlysime alternatyvą neūkiškam valdymui pastaruosius metus“, – apibendrino S. Skvernelis.

 LSDP veikiausiai iškels parlamentarę R. Budbergytę

Socialdemokratai savo ruožtu mero pareigoms iškėlė ne vieną parlamentarą. Tarp partijos iškeltų kandidatų į Vilniaus merus – Algirdas Sysas, Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė. Ir būtent pastaroji, bent jau socialdemokratų gretose taip kalbama, yra favoritė pretenduoti į sostinės vadoves.

Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės rugsėjo mėnesį. Tada, kaip tvirtino LSDP atstovas Justinas Argustas, LSDP tvirtins galutinį visų kandidatų į merus sąrašą.

R. Budbergytė / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Socialdemokratai kandidatų į merus galutinį sąrašą tvirtins rugsėjo mėnesį vyksiančioje konferencijoje. Šiuo metu daugiau nei pusė skyrių yra išsikėlę kandidatus. O likę skyriai tai padarys netrukus, po konsultacijų su skyrių nariais. Kandidatus turėsime, kaip ankstesniuose rinkimuose, visose 60 savivaldybių. Taigi kiekviename mieste ar rajone žmonės, rinkdami merą, turės kairįjį pasirinkimą, kairiąją alternatyvą“, – teigė J. Argustas.

Konservatoriai: partijos rinkimų turbina jau sukasi

Tai, kas bus konservatorių kandidatas Vilniaus miesto rinkimuose, taip pat nėra aišku. Iki šiol viešojoje erdvėje ir politikos užkulisiuose kalbėta abstrakčiai – tik apie galimybes. Svarstyta, kad konservatoriai vilniečiams galėtų pasiūlyti rinkti dabartinį Vilniaus miesto vicemerą konservatorių Valdą Benkunską. Taip pat būta kalbų, kad TS-LKD kandidatas galėtų būti kuris nors dabartinės Vyriausybės ministras. Viešojoje erdvėje net svarstyta, kad kandidatu galėtų būti S. Skvernelio Vyriausybėje dirbęs ministras Rokas Masiulis. Visgi partijos atstovų teigimu, kol kas TS-LKD nutarimo dėl kandidatų dar nėra.

„TS-LKD aktyviai ruošiasi artėjantiems savivaldos rinkimams, konsultuojamės su mūsų skyrių vadovais savivaldybėse, diskutuojame apie galimas kandidatūras į merų pozicijas bei kandidatų sąrašus, analizuojame politinę situaciją vietos ir nacionaliniame lygiu. Tad partijos rinkimų turbina jau sukasi. Partija kandidatus savivaldos rinkimuose registruos pagal terminus, kuriuos dar patvirtins VRK. Didžiausią dėmesį skirsime tam, kad iškeltume geriausius kandidatus, o ne kad tai padarytume greičiausiai, jie bus paskelbti po atsakingų partijos struktūrų patvirtinimo“, – Eltai teigė TS-LKD partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Tikiu savo pergale, bet, be abejo, rezultatai bus matyti sekmadienį vakare, tikrai norėčiau, kad tie rezultatai būtų teigiami“, – žurnalistams sakė R. Šimašius, trečiadienį atvykęs į išankstinius balsavimus Vilniaus savivaldybėje.

„Aš netgi tikiuosi, kad dalis tų rinkėjų, kurie, galbūt, ir mano konkurentą pirmajame ture palaikė, gali apsigalvoti ir pažiūrėti, kad gal vis dėlto verta mane palaikyti“, – pridūrė jis.

Tikiu savo pergale, bet, be abejo, rezultatai bus matyti sekmadienį vakare, tikrai norėčiau, kad tie rezultatai būtų teigiami.

Savo oponentui antrajame ture Artūrui Zuokui rinkimų kovoje jis linkėjo ramybės.

„Ramybė yra svarbi dalis gyvenime, labai svarbus principas. Prieš ketverius metus ta kova buvo panaši, buvo mestos įvairios priemonės, buvo bandoma įvairiai paveikti rinkėjus ir mane, kaip oponentą. Kovą vertinu kaip beatodairišką“, – sakė jis.

R. Šimašius dėkojo jam paramą išreiškusiems į sostinės tarybą neperrinktam socialdemokratų vadovui Gintautui Paluckui, konservatorių kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Tuo metu „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio paramą A. Zuokui jis vadino „dėsninga, atsižvelgiant į vertybes“.

Galutines derybas dėl galimos valdančiosios koalicijos jis sako atidėjęs po rinkimų ir teigia, jog kalbasi su visais, išskyrus A. Zuoko komandą, taip pat ir su tris mandatus gavusiais „valstiečiais“.

„Be abejo, valstiečiai nėra tik Ramūnas Karbauskis, tai yra konkretūs žmonės, išrinkti į tarybą, ir aš juos vertinu gerai“, – tvirtino jis.

R. Šimašiaus žmona tikino, kad jos vyro kandidatavimas yra „nuostolis, o Vilniui gali būti laimėjimas“.

Balsavimas iš anksto antrajame ture vyks visų savivaldybių pastatuose trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos. Patys rinkimai vyks sekmadienį.

Tačiau, pabrėžia R. Karbauskis, pats būtų linkęs remti buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, o ne šiuo metu miesto vadovu esantį Remigijų Šimašių.

„Aš asmeniškai remčiau ir remiu Zuoką, nes šnekant apie Šimašių, su visa pagarba šiam merui, su juo Vilnius pasmerktas dar ketveriems metams sąstingio (...) Aš nematau jokios programos, aš nematau jokios vizijos, aš nematau jokio potencialo vystytis Vilniui“, - Delfi TV sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, mero pavyzdžiu turėtų būti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris, pasak „valstiečio“, neleistų įsisenėti miestiečiams aktualioms problemoms.

R. Karbauskis pabrėžia, kad tarp tokių problemų - ne tik nacionalinio stadiono klausimas, bet ir diskusijas sukėlusi paminklo Lukiškių aikštėje istorija.

„Jeigu Vilniui vadovautų Matijošaitis, Lukiškių aikštėje seniai stovėtų Vytis ir apie tai nešnekėtume ketverius ar penkerius metus“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Vilniui būtini pokyčiai

„Mano nuomone, jeigu klaustų mano nuomonės, tai mes remtume tikriausiai vis dėlto Zuoką“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ pareiškė R. Karbauskis. 

Pasak jo, toks pasirinkimas – siekiant pokyčių Vilniuje, kurie yra būtini.

„Lyginant Vilnių su Kaunu... man iš tikrųjų matant tą skirtumą, kada dešimtys nacionalinių projektų Kaune... jie eina vienas po kito, ten tiesiog kūrybos dirbtuvės vyksta. Tai Vilnius atrodo tikrai labai apgailėtinai. Ir tai susiję su tuo, kad Vilniuje nėra šeimininko. Ar Zuokas  būtų geriau už Šimašių..? Bet kai renkiesi iš tų dviejų ir supranti, kad šis žmogus (R. Šimašius – BNS) ketverius metus vadovavo, o šiandien dar šnekame, ar bus nacionalinis stadionas, ar nebus...“  – laidoje kalbėjo R. Karbauskis.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius  Landsbergis teigė, kad taip pat dėl parėmimo palieka spręsti sostinės skyriui. 

„Šiandien buvo diskusija su mūsų skyriumi ir buvo pasiūlymas tiesiog skyriui apsispręsti laisvai. Tai tą ir padarys. Demokratiškai Skyriaus didelė dalis yra frakcijoje, buvo, iš pradžių valdančiojoje, paskui opozicijoje, jie turi ryšius palaiko juos asmeniškai. Sutars, neabejoju“, – tvirtino G. Landsbergis. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis teigia, kad partija turi tradiciją antrame rate neremti nieko. 

Parlamentinės valdančiosios koalicijos partnerės Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad „labai didelio poveikio partijos vadovų kvietimai, už ką balsuoti, neturės“.  

„Dažniausiai tie rinkėjai, kurie nematys tų kandidatų, kurie jau iškrito po pirmojo turo, tai jie greičiausiai nebalsuos, o ką mes sakysime, jie nuspręs vis tiek savaip“, – pareiškė G. Kirkilas.  

Perrinkimo siekiantis sostinės meras R. Šimašius pirmadienį pareiškė, kad prioritetą derybose dėl valdančiosios daugumos savivaldybės taryboje teiks visiems, išskyrus jo varžovą antrajame ture A. Zuoką.

A. Zuokas teigia, jog sutiktų dirbti su R. Šimašiaus frakcija kartu.

Po sekmadienį vykusių Vilniaus miesto mero rinkimų į antrąjį rinkimų turą pateko 37,3 proc. balsų surinkęs R. Šimašius ir A. Zuokas, jis sulaukė 22,7 proc. miestiečių palaikymo.

„Tikrai tai nėra, nuo ko aš pradedu konsultacijas ir derybas. Tai tikrai būtų ne pirmas ir ne antras variantas“, – spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė R. Šimašius, paklaustas apie galimybę bendradarbiauti su A. Zuoku.

Jis patvirtino jau pasikalbėjęs su visų į tarybą patekusių politinių jėgų atstovais – konservatoriais, Lietuvos lenkų rinkimu akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Esu atviras tam kalbėjimuisi, nes mano tikslas, kad koalicija būtų stipri ir darbinga“, – kalbėjo politikas.

R. Šimašius išvardijo šešis programinius punktus, kurie jam bus svarbiausi derantis dėl koalicijos. Tarp jų – didieji projektai kaip nacionalinio stadiono kompleksas Šeškinėje ir koncertų salė ant Tauro kalno, daugiabučių rajonų atgaivinimas.

Esu atviras tam kalbėjimuisi, nes mano tikslas, kad koalicija būtų stipri ir darbinga.

Prieš savivaldos rinkimus R. Šimašius tvirtino, kad dėl bendradarbiavimo „sunkiau būtų kalbėti“ ne tik su A. Zuoku, bet ir su V. Uspaskichu, nes „ten yra žmonių, kurie yra nesąžiningi“.

Pirmadienį jis teigė, kad aiškus koalicijos scenarijus turėtų paaiškėti po antrojo mero rinkimų turo.

R. Šimašiaus rinkimų komitetas 51-o nario savivaldybės tarybos rinkimuose iškovojo 17 mandatų ir teigė, kad daug kas jo komandoje nesitikėjo tokio gero rezultato.

A. Zuoko rinkimų sąrašas užėmė antrąją vietą su dešimt mandatų, treti rikiuojasi konservatoriai su devyniais mandatais, ketvirti – Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija su šešiais mandatais, penkti – Darbo partija su penkiais mandatais.

„Valstiečiai“ turės mažiausią frakciją taryboje su trimis nariais.

Nusprendęs savivaldos rinkimuose dalyvauti su visuomeniniu komitetu R. Šimašius paliko Liberalų sąjūdį.

Šios partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas pirmadienį sakė, kad R. Šimašiaus grįžimas į partiją „įmanomas po jo laimėjimo“ Vilniuje.

Visgi R. Šimašius tvirtino nematantis tam prielaidų ir ketinantis kurti naują politinę partiją kartu su Seimo nare Aušrine Armonaite.

Jis patvirtino, kad perrinkimo atveju į administracijos direktorius teiktų dabartinio direktoriaus Povilo Poderskio kandidatūrą.

Išankstiniais duomenimis, R. Šimašius pirmajame mero rinkimų ture surinko 37,33 proc. balsų, o A. Zuokas – 22,70 procentus. Šiuos rezultatus dar turės patvirtinti Vyriausioji rinkimų komisija.

Sąrašo viršuje – Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė, tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė, dabartinis LLS (liberalų) frakcijos seniūnas taryboje Žilvinas Šilgalis, verslininkas, „Helios Group“ prezidentas Valerijus Stankevičius. Ketvirtuoju numeriu sąraše siūlomas advokatas Vydūnas Sadauskas.

Pirmajame dešimtuke yra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė, vadybos ekspertas Darius Radkevičius, projekto „Išmanus Vilnius“ ir programėlių m.parking bei m.ticket iniciatorė Indrė Jakaitytė, Blokų grandinių technologijų, kriptoekonomikos vystymo ir duomenų saugos specialistas Vytautas Kašėta. Toliau sąraše rikiuojasi Vilniaus Žemynos gimnazijos pavaduotoja ugdymui Aldona Šventickienė, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis, turizmo ekspertė Jolanta Beniulienė, verslininkas Antanas Juozas Zabulis, dizaineris Sergejus Gandžumianas.

Pagrindiniais komandos tikslais A. Zuokas įvardija nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, mažų mokyklų šalia namų projektą, keturi nauji jaunimo laisvalaikio centrai skirtinguose miesto mikrorajonuose, 50 hektarų Šeškinės parko atgaivinimas, modernus miesto apšvietimas, dviejų lygių Liepkalnio–Žirnių gatvių sankryža, Šiaurinės gatvė, tiltas į Balsius ir kiti projektai.

A. Zuokas pabrėžia, kad trečdalį rinkimų sąrašo sudaro moterys, o visų kandidatų amžiaus vidurkis – 48 metai.

Vienas į kito laivus jie, be abejo, nesėstų, nes netoli jais tenuplauktų.

Abiejų kandidatų akimis, Vilnius panėšėja į laivą, tiesa, iš skirtingų perspektyvų bei skirtingais laikotarpiais.

A. Zuokas dideliu laivu be krypties ir tikslų Vilnių įvardijo esant šiuo metu. Komentuodamas tokį sostinės apibūdinimą, A. Zuokas teigė, kad Vilnius neturi naujo strateginio plano, o senasis 2001-2020 m. netrukus baigs galioti.

„Planuoti reikia 15 metų į priekį, o kol kas to net nepradėta daryti. Su dokumentu bus vėluojama, nes kitąmet vyks daug rinkimų“, - „Žinių radijui“ sakė A. Zuokas, pabrėždamas, kad sostinė neturi ir kito dokumento - bendrojo plano, kuris buvo pradėtas rengti prieš ketverius metus, bet iki šiol nėra baigtas.

Tiesa, A. Zuokas tai, kad Vilnius neturi dviejų pagrindinių dokumentų laiko pozityviu reiškiniu, teigdamas, kad tokiu atveju abu dokumentai gali būti parengti ir patvirtinti vienu metu bei vienas kitą papildyti.

Jo konkurento dėl sostinės vadovo posto R. Šimašiaus manymu, Vilniaus palyginimas su laivu esąs labai vykęs ir teisingas. Tik toks miesto apibūdinimas, anot jo, labiausiai tinkamas buvo prieš ketverius metus (iki R. Šimašiui tampant meru. - ELTA).

„Užstatytas, nepripiltas kuro, su skylėm, neplautas ir apskritai niekur nejudantis“, - kalbėjo dabartinis meras.

Pasak R. Šimašiaus, šiandien tas laivas plaukia ir plaukia ten, kur nori keleiviai. Vilnius yra tvarkomas, pastatytas ant kojų, nebeužstatytas, kaip kad buvo, ir saugus.

„Dėl to man yra pasididžiavimo jausmas. Būtent tuos dalykus žadėjau, būtent juos ir įvykdžiau“, - sakė R. Šimašius.

Paklaustas, kokiu įgyvendintu tikslu kaip sostinės vadovas didžiuojasi labiausiai, A. Zuokas įvardijo tai, jog 2013 m. Vilnius, Eurostato duomenimis, buvo paskelbtas laimingiausiu miestu tarp ES didžiųjų miestų.

R. Šimašius į tą patį klausimą atsakė nedvejodamas.

„Labiausiai didžiuojasi tuo, kad Vilnius buvo už ausų ištrauktas iš finansinės duobės“, - teigė jis.

Atsiskyręs nuo Liberalų sąjūdžio, mero kėdės dar vienai kadencijai R. Šimašius sieks su rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo mes didžiuojamės“, tuo tarpu A. Zuokas į rinkimus eis su Lietuvos laisvės sąjunga/liberalais, kuriai pats ir vadovauja.