„Tikiu savo pergale, bet, be abejo, rezultatai bus matyti sekmadienį vakare, tikrai norėčiau, kad tie rezultatai būtų teigiami“, – žurnalistams sakė R. Šimašius, trečiadienį atvykęs į išankstinius balsavimus Vilniaus savivaldybėje.

„Aš netgi tikiuosi, kad dalis tų rinkėjų, kurie, galbūt, ir mano konkurentą pirmajame ture palaikė, gali apsigalvoti ir pažiūrėti, kad gal vis dėlto verta mane palaikyti“, – pridūrė jis.

Tikiu savo pergale, bet, be abejo, rezultatai bus matyti sekmadienį vakare, tikrai norėčiau, kad tie rezultatai būtų teigiami.

Savo oponentui antrajame ture Artūrui Zuokui rinkimų kovoje jis linkėjo ramybės.

„Ramybė yra svarbi dalis gyvenime, labai svarbus principas. Prieš ketverius metus ta kova buvo panaši, buvo mestos įvairios priemonės, buvo bandoma įvairiai paveikti rinkėjus ir mane, kaip oponentą. Kovą vertinu kaip beatodairišką“, – sakė jis.

R. Šimašius dėkojo jam paramą išreiškusiems į sostinės tarybą neperrinktam socialdemokratų vadovui Gintautui Paluckui, konservatorių kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Tuo metu „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio paramą A. Zuokui jis vadino „dėsninga, atsižvelgiant į vertybes“.

Galutines derybas dėl galimos valdančiosios koalicijos jis sako atidėjęs po rinkimų ir teigia, jog kalbasi su visais, išskyrus A. Zuoko komandą, taip pat ir su tris mandatus gavusiais „valstiečiais“.

„Be abejo, valstiečiai nėra tik Ramūnas Karbauskis, tai yra konkretūs žmonės, išrinkti į tarybą, ir aš juos vertinu gerai“, – tvirtino jis.

R. Šimašiaus žmona tikino, kad jos vyro kandidatavimas yra „nuostolis, o Vilniui gali būti laimėjimas“.

Balsavimas iš anksto antrajame ture vyks visų savivaldybių pastatuose trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos. Patys rinkimai vyks sekmadienį.

Tačiau, pabrėžia R. Karbauskis, pats būtų linkęs remti buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, o ne šiuo metu miesto vadovu esantį Remigijų Šimašių.

„Aš asmeniškai remčiau ir remiu Zuoką, nes šnekant apie Šimašių, su visa pagarba šiam merui, su juo Vilnius pasmerktas dar ketveriems metams sąstingio (...) Aš nematau jokios programos, aš nematau jokios vizijos, aš nematau jokio potencialo vystytis Vilniui“, - Delfi TV sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, mero pavyzdžiu turėtų būti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris, pasak „valstiečio“, neleistų įsisenėti miestiečiams aktualioms problemoms.

R. Karbauskis pabrėžia, kad tarp tokių problemų - ne tik nacionalinio stadiono klausimas, bet ir diskusijas sukėlusi paminklo Lukiškių aikštėje istorija.

„Jeigu Vilniui vadovautų Matijošaitis, Lukiškių aikštėje seniai stovėtų Vytis ir apie tai nešnekėtume ketverius ar penkerius metus“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Vilniui būtini pokyčiai

„Mano nuomone, jeigu klaustų mano nuomonės, tai mes remtume tikriausiai vis dėlto Zuoką“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ pareiškė R. Karbauskis. 

Pasak jo, toks pasirinkimas – siekiant pokyčių Vilniuje, kurie yra būtini.

„Lyginant Vilnių su Kaunu... man iš tikrųjų matant tą skirtumą, kada dešimtys nacionalinių projektų Kaune... jie eina vienas po kito, ten tiesiog kūrybos dirbtuvės vyksta. Tai Vilnius atrodo tikrai labai apgailėtinai. Ir tai susiję su tuo, kad Vilniuje nėra šeimininko. Ar Zuokas  būtų geriau už Šimašių..? Bet kai renkiesi iš tų dviejų ir supranti, kad šis žmogus (R. Šimašius – BNS) ketverius metus vadovavo, o šiandien dar šnekame, ar bus nacionalinis stadionas, ar nebus...“  – laidoje kalbėjo R. Karbauskis.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius  Landsbergis teigė, kad taip pat dėl parėmimo palieka spręsti sostinės skyriui. 

„Šiandien buvo diskusija su mūsų skyriumi ir buvo pasiūlymas tiesiog skyriui apsispręsti laisvai. Tai tą ir padarys. Demokratiškai Skyriaus didelė dalis yra frakcijoje, buvo, iš pradžių valdančiojoje, paskui opozicijoje, jie turi ryšius palaiko juos asmeniškai. Sutars, neabejoju“, – tvirtino G. Landsbergis. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis teigia, kad partija turi tradiciją antrame rate neremti nieko. 

Parlamentinės valdančiosios koalicijos partnerės Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad „labai didelio poveikio partijos vadovų kvietimai, už ką balsuoti, neturės“.  

„Dažniausiai tie rinkėjai, kurie nematys tų kandidatų, kurie jau iškrito po pirmojo turo, tai jie greičiausiai nebalsuos, o ką mes sakysime, jie nuspręs vis tiek savaip“, – pareiškė G. Kirkilas.  

Perrinkimo siekiantis sostinės meras R. Šimašius pirmadienį pareiškė, kad prioritetą derybose dėl valdančiosios daugumos savivaldybės taryboje teiks visiems, išskyrus jo varžovą antrajame ture A. Zuoką.

A. Zuokas teigia, jog sutiktų dirbti su R. Šimašiaus frakcija kartu.

Po sekmadienį vykusių Vilniaus miesto mero rinkimų į antrąjį rinkimų turą pateko 37,3 proc. balsų surinkęs R. Šimašius ir A. Zuokas, jis sulaukė 22,7 proc. miestiečių palaikymo.

„Tikrai tai nėra, nuo ko aš pradedu konsultacijas ir derybas. Tai tikrai būtų ne pirmas ir ne antras variantas“, – spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė R. Šimašius, paklaustas apie galimybę bendradarbiauti su A. Zuoku.

Jis patvirtino jau pasikalbėjęs su visų į tarybą patekusių politinių jėgų atstovais – konservatoriais, Lietuvos lenkų rinkimu akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Esu atviras tam kalbėjimuisi, nes mano tikslas, kad koalicija būtų stipri ir darbinga“, – kalbėjo politikas.

R. Šimašius išvardijo šešis programinius punktus, kurie jam bus svarbiausi derantis dėl koalicijos. Tarp jų – didieji projektai kaip nacionalinio stadiono kompleksas Šeškinėje ir koncertų salė ant Tauro kalno, daugiabučių rajonų atgaivinimas.

Esu atviras tam kalbėjimuisi, nes mano tikslas, kad koalicija būtų stipri ir darbinga.

Prieš savivaldos rinkimus R. Šimašius tvirtino, kad dėl bendradarbiavimo „sunkiau būtų kalbėti“ ne tik su A. Zuoku, bet ir su V. Uspaskichu, nes „ten yra žmonių, kurie yra nesąžiningi“.

Pirmadienį jis teigė, kad aiškus koalicijos scenarijus turėtų paaiškėti po antrojo mero rinkimų turo.

R. Šimašiaus rinkimų komitetas 51-o nario savivaldybės tarybos rinkimuose iškovojo 17 mandatų ir teigė, kad daug kas jo komandoje nesitikėjo tokio gero rezultato.

A. Zuoko rinkimų sąrašas užėmė antrąją vietą su dešimt mandatų, treti rikiuojasi konservatoriai su devyniais mandatais, ketvirti – Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija su šešiais mandatais, penkti – Darbo partija su penkiais mandatais.

„Valstiečiai“ turės mažiausią frakciją taryboje su trimis nariais.

Nusprendęs savivaldos rinkimuose dalyvauti su visuomeniniu komitetu R. Šimašius paliko Liberalų sąjūdį.

Šios partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas pirmadienį sakė, kad R. Šimašiaus grįžimas į partiją „įmanomas po jo laimėjimo“ Vilniuje.

Visgi R. Šimašius tvirtino nematantis tam prielaidų ir ketinantis kurti naują politinę partiją kartu su Seimo nare Aušrine Armonaite.

Jis patvirtino, kad perrinkimo atveju į administracijos direktorius teiktų dabartinio direktoriaus Povilo Poderskio kandidatūrą.

Išankstiniais duomenimis, R. Šimašius pirmajame mero rinkimų ture surinko 37,33 proc. balsų, o A. Zuokas – 22,70 procentus. Šiuos rezultatus dar turės patvirtinti Vyriausioji rinkimų komisija.

Sąrašo viršuje – Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė, tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė, dabartinis LLS (liberalų) frakcijos seniūnas taryboje Žilvinas Šilgalis, verslininkas, „Helios Group“ prezidentas Valerijus Stankevičius. Ketvirtuoju numeriu sąraše siūlomas advokatas Vydūnas Sadauskas.

Pirmajame dešimtuke yra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė, vadybos ekspertas Darius Radkevičius, projekto „Išmanus Vilnius“ ir programėlių m.parking bei m.ticket iniciatorė Indrė Jakaitytė, Blokų grandinių technologijų, kriptoekonomikos vystymo ir duomenų saugos specialistas Vytautas Kašėta. Toliau sąraše rikiuojasi Vilniaus Žemynos gimnazijos pavaduotoja ugdymui Aldona Šventickienė, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis, turizmo ekspertė Jolanta Beniulienė, verslininkas Antanas Juozas Zabulis, dizaineris Sergejus Gandžumianas.

Pagrindiniais komandos tikslais A. Zuokas įvardija nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, mažų mokyklų šalia namų projektą, keturi nauji jaunimo laisvalaikio centrai skirtinguose miesto mikrorajonuose, 50 hektarų Šeškinės parko atgaivinimas, modernus miesto apšvietimas, dviejų lygių Liepkalnio–Žirnių gatvių sankryža, Šiaurinės gatvė, tiltas į Balsius ir kiti projektai.

A. Zuokas pabrėžia, kad trečdalį rinkimų sąrašo sudaro moterys, o visų kandidatų amžiaus vidurkis – 48 metai.

Vienas į kito laivus jie, be abejo, nesėstų, nes netoli jais tenuplauktų.

Abiejų kandidatų akimis, Vilnius panėšėja į laivą, tiesa, iš skirtingų perspektyvų bei skirtingais laikotarpiais.

A. Zuokas dideliu laivu be krypties ir tikslų Vilnių įvardijo esant šiuo metu. Komentuodamas tokį sostinės apibūdinimą, A. Zuokas teigė, kad Vilnius neturi naujo strateginio plano, o senasis 2001-2020 m. netrukus baigs galioti.

„Planuoti reikia 15 metų į priekį, o kol kas to net nepradėta daryti. Su dokumentu bus vėluojama, nes kitąmet vyks daug rinkimų“, - „Žinių radijui“ sakė A. Zuokas, pabrėždamas, kad sostinė neturi ir kito dokumento - bendrojo plano, kuris buvo pradėtas rengti prieš ketverius metus, bet iki šiol nėra baigtas.

Tiesa, A. Zuokas tai, kad Vilnius neturi dviejų pagrindinių dokumentų laiko pozityviu reiškiniu, teigdamas, kad tokiu atveju abu dokumentai gali būti parengti ir patvirtinti vienu metu bei vienas kitą papildyti.

Jo konkurento dėl sostinės vadovo posto R. Šimašiaus manymu, Vilniaus palyginimas su laivu esąs labai vykęs ir teisingas. Tik toks miesto apibūdinimas, anot jo, labiausiai tinkamas buvo prieš ketverius metus (iki R. Šimašiui tampant meru. - ELTA).

„Užstatytas, nepripiltas kuro, su skylėm, neplautas ir apskritai niekur nejudantis“, - kalbėjo dabartinis meras.

Pasak R. Šimašiaus, šiandien tas laivas plaukia ir plaukia ten, kur nori keleiviai. Vilnius yra tvarkomas, pastatytas ant kojų, nebeužstatytas, kaip kad buvo, ir saugus.

„Dėl to man yra pasididžiavimo jausmas. Būtent tuos dalykus žadėjau, būtent juos ir įvykdžiau“, - sakė R. Šimašius.

Paklaustas, kokiu įgyvendintu tikslu kaip sostinės vadovas didžiuojasi labiausiai, A. Zuokas įvardijo tai, jog 2013 m. Vilnius, Eurostato duomenimis, buvo paskelbtas laimingiausiu miestu tarp ES didžiųjų miestų.

R. Šimašius į tą patį klausimą atsakė nedvejodamas.

„Labiausiai didžiuojasi tuo, kad Vilnius buvo už ausų ištrauktas iš finansinės duobės“, - teigė jis.

Atsiskyręs nuo Liberalų sąjūdžio, mero kėdės dar vienai kadencijai R. Šimašius sieks su rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo mes didžiuojamės“, tuo tarpu A. Zuokas į rinkimus eis su Lietuvos laisvės sąjunga/liberalais, kuriai pats ir vadovauja.

Jo rinkimų programoje brėžiamos keturios pagrindinės kryptys: Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai, aplinkai draugiškas, patogus ir pasauliui atviras miestas.

R. Lapinskas žada įtvirtinti tokį sostinės valdžios požiūrį į vilnietį, kuris skatintų matyti jame kūrybines galias, potencialą ir energiją.

„Vilnius yra mūsų visų miestas, tad kurkime mums patiems draugišką Vilnių. Koks jis turėtų būti? Saugus, žalias, sveikas, gyvybingas, klestintis. Vilnius turi tapti darnių sprendimų sostine, kurioje ekonominiai, infrastruktūros bei verslo interesai dera su gyventojų ir bendruomenių poreikiais bei nuomone ir yra įgyvendinami puoselėjant aplinką“, - sakė R. Lapinskas.

Kandidato planuose - saugaus ir išmanaus miesto kūrimas su išvystyta viešojo interneto, vaizdo stebėjimo, gatvių ir pastatų apšvietimo sistema, efektyvesnių viešųjų paslaugų užtikrinimas ir biurokratinės naštos mažinimas, žmogaus teisių ir lyčių lygybės įgyvendinimas bei gyvūnų gerovės puoselėjimas.

Staigios ir stiprios liūtys, dažnėjančios karščio bangos ir sausros, nykstančios gyvūnų rūšys. Ar Vilnius pasiruošęs sutikti šiuos klimato kaitos iššūkius?

Lietuvos žaliųjų partijos kandidato programos epicentre - miesto pritaikymas prie klimato kaitos iššūkių.

„Staigios ir stiprios liūtys, dažnėjančios karščio bangos ir sausros, nykstančios gyvūnų rūšys. Ar Vilnius pasiruošęs sutikti šiuos klimato kaitos iššūkius?“ - klausė kandidatas ir žadėjo gerinti atsparumą ilgalaikėms klimato kaitos pasekmėms miesto planavimo, projektavimo, statybos, želdynų priežiūros srityse, modernizuojant lietaus nuotekų tinklus bei miesto viešąsias erdves klojant vandeniui pralaidžia danga, tokiu būdu apsaugant nuo žalos gyventojų ir sostinės turtą.

Patogų Vilnių politikas žada sukurti daug dėmesio skirdamas spūsčių problemai spręsti, vienas iš siūlymų - keisti savivaldybės institucijų darbo laiką, kad miestiečiai į darbą keliautų skirtingu laiku.

Kandidatas teigė matantis Vilnių kaip sveikų žmonių miestą. „Skatinsime sveikatinimo politikos stiprinimą ugdymo ir švietimo įstaigose, plėsdami nemokamų fizinio lavinimo užsiėmimų pasiūlą. Didindami treniruoklių, bėgimo-pasivaikščiojimo takų tinklą, sudarysime sąlygas sveikam laiko leidimui miesto erdvėse”, - sakė R. Lapinskas.

R. Lapinskas yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, klimato kaitos stabdymu besirūpinančios ir daugiau nei 250 biomasės energetikos asociacijų, tarptautinių kompanijų ir atsinaujinančios energetikos tyrėjų, ekspertų bei visuomenininkų iš daugiau nei 60 šalių vienijančios Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, verslininkas, įvairių projektų mecenatas.

Pernai birželį registruotas A. Paulausko judėjimas, taip pat ir šių metų spalį registruotas paties V. Navicko vadovaujamas judėjimas „Vilniečiai gali“ informavo, kad oficialiai kandidatą ketinama pristatyti pirmadienį.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sekretoriato vadovė Aistė Gedvilienė BNS patvirtino, kad V. Navickas iš partijos išstojo prieš kelias savaites, nuo 2010-ųjų jis nedalyvavo aktyvioje partinėje veikloje.

V. Navickas mero pareigas ėjo beveik dvejus metus, jis į postą tuometinės sostinės savivaldybės tarybos buvo išrinktas 2009-ųjų vasarį, tarybai atstatydinus „tvarkietį“ Juozą Imbrasą.

Iš pareigų V. Navickas atsistatydino 2010-ųjų gruodį, sulaukęs daug kritikos po paviešinto slapta įrašyto jo pokalbio su tuometiniu savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču. V. Navickas spaudė kontrolierių tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai.

Teisėsauga kaltino V. Navicką kišimusi į valstybės tarnautojo veiklą, 2013-aisiais politikas buvo išteisintas.

Šiuo metu V. Navickas vadovauja savo nekilnojamojo turto plėtros įmonei „VN projektas“.

A. Paulauskas yra vadovavęs šiuo metu iš politinio žemėlapio išnykusiai Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijai, vėliau įsiliejusiai į Darbo partijos gretas. Tarp judėjimą „Pirmyn, Lietuva“ steigėjų be paties A. Paulausko - jo žmona Jolanta Paulauskienė, politinis bendražygis eksparlamentaras Raimundas Paliukas, verslininkas Romualdas Patalavičius, buvęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos vadovas Aurimas Truncė bei kelios dešimtys kitų.

„Teisiškai - taip. Tie žmonės, kurie įsirašo į komiteto veiklą, nebėra partijos nariai, nes jų veikla stabdoma. Jų narystė automatiškai sustoja, bet tikrai nėra nutraukiama. Jie bet kada gali išeiti iš komiteto ir jų narystė atsistato automatiškai. Ar pasibaigus rinkimams, ar komitetui nutraukus veiklą, jų narystė grįžtų ir mums nereikėtų imtis kažkokių veiksmų, kad narystė būtų atstatyta“, - aiškino LRLS pirmininkas.

Pasak jo, problematiškiausia tai, kad rinkimų komitetai nėra įpareigoti viešinti ar juolab partijai perduoti savo narių sąrašą, todėl R. Šimašiaus komitetui oficialiai pradėjus savo veiklą nebus aišku, kurie LRLS nariai jam priklauso.

„Nežinome to narių sąrašo - jis viešas ir prieinamas bus tada, kai bus perduotas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Dabar (prasideda. - ELTA) tas šešėlio laikotarpis. Kiekvienas asmeniškai turi suprasti, kad tapus komiteto nariu, narystė partijoje - sustoja“, - Eltai sakė E. Gentvilas.

Vilniaus meras R. Šimašius žiniasklaidai pranešė, kad antradienio vakarą bus oficialiai pranešta apie jo vedamo rinkimų komiteto startą.

Kaip jau rašė ELTA, antros kadencijos R. Šimašius nusprendė siekti be partijos pagalbos, o tam pritarė ir Vilniaus LRLS skyrius. Partijos valdyba tokį sprendimą pripažino pažeidusiu LRLS įstatus bei pareikalavo jį anuliuoti. Vilniaus liberalai valdybos veiksmus vadina neteisėtais. E. Gentvilas kreipėsi į partijos etikos sargus, kad šie paaiškintų, kieno elgesys teisėtas, o kieno - ne. Sprendimo tikimasi sulaukti iki lapkričio 7 dienos.