Lietuvoje kartvelas yra nuo 2023-ųjų pabaigos, bet anksčiau apie tai nebuvo pranešta.

Europos ir įvairių šalių teisėsaugos institucijoms ketvirtadienį skelbiant įvairią informaciją apie išardytą nusikalstamą grupuotę, Europolas nurodė, jog, pastarosiomis dienomis sulaikius keturis Sakartvelo piliečius, nelaisvėje esančių įtariamųjų skaičius išaugo iki devynių.

Tuo pačiu Europolas pranešė, kad vienas suėmimas įvyko ir Lietuvoje.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė BNS informavo, kad Lietuvos prašymu vagystėmis įtariamas Sakartvelo pilietis buvo sulaikytas Briuselyje pernai rudenį.

„Atliekant šį ikiteisminį tyrimą dėl būtent iš Vilniaus universiteto pagrobtų knygų, lapkričio mėnesį Briuselio oro uoste buvo sulaikytas įtariamasis Sakartvelo pilietis pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį“, – sakė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

„Gruodžio mėnesį jis buvo perduotas Lietuvai. Šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas“, – pridūrė ji.

Kartvelas yra įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatantį atsakomybę už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystę.

Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Iš Vilniaus universiteto bibliotekos pernai gegužę buvo pagrobta 17 rusų klasikų knygų, jų vertė – apie 440 tūkst. eurų.

„Tikrai tikimės susigrąžinti. Iš pateiktos informacijos matome, kad tikrai daug knygų rasta. Tai tikimės susigrąžinti maksimaliai tiek, kiek praradome“, – BNS ketvirtadienį sakė aukštosios mokyklos kancleris Raimundas Balčiūnaitis.

Teisėsaugos institucijos ketvirtadienį paskelbė apie šią savaitę įvykdytą tarptautinę operaciją, kurios metu, be kita ko, pareigūnai sulaikė keturis Sakartvelo piliečius, įtariamus dėl vertingų XIX a. rusų klasikų knygų vagysčių iš įvairiose Europos šalyse esančių bibliotekų.

Iš viso grupuotė įtariama iš Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Šveicarijoje esančių bibliotekų pavogę 170 knygų už maždaug 2,5 mln. eurų.

Kratų metu rasta apie 150 leidinių, jie bus tikrinami, siekiant nustatyti, ar sutampa su pavogtaisiais iš bibliotekų.

„Džiaugiamės teisėsaugos veiksmais ir tarptautinio tyrimo sėkme, kiek tenka girdėti. Daugiau informacijos neturime, nes, kaip žinia, ikiteisminis tebevyksta“, – sakė R. Balčiūnaitis.

„Laukiame tolimesnių etapų, kai žinosime daugiau informacijos, ką pareigūnai rado. Laukiame ir esame pasiruošę bendradarbiauti“, – pridūrė jis.

Įtariama, kad šios Sakartvele sulaikytos organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai 2023 metų gegužę iš VU bibliotekos Retų skaitinių skaityklos bei Profesorių skaityklos pagrobė 17 didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčių knygų, kurių vertė – apie 440 tūkst. eurų.

Pasak R. Balčiūnaičio, nors po vagystės VU sustiprino skaityklų apsaugą, iki incidento imtis reikiamų priemonių jam užkardyti turbūt nebuvo įmanoma.

Jo teigimu, duomenys rodo, kad nusikaltimas buvo įvykdytas itin profesionaliai, jam ilgai ruoštasi ir skirta daug resursų.

„Nemanome, kad buvome padarę kokių nors klaidų“, – kalbėjo VU kancleris.

„Nauja saugojimo praktika“

R. Balčiūnaitis teigė, kad po vagystės VU tiek peržiūrėjo įvairias bibliotekos procedūras, įskaitant klientų aptarnavimo ar knygų išdavimo, tiek įdiegė naujas saugumo technologijas, kurių nedetalizavo.

„Padarėme savo vidinį tyrimą, išsiaiškinome, bendradarbiavome tiek su policijos pareigūnais, tiek su kitų valstybių bibliotekomis, pasidalinome patirtimi“, – pasakojo kancleris.

„Tai formuos naują saugojimo praktiką“, – pridūrė jis.

Kultūros ministras Simonas Kairys irgi teigė, kad vagystės yra gera proga persižiūrėti saugumo procedūras visur, kur yra kultūros vertybių.

„Tokie atvejai visada priverčia pasižiūrėti, ar viską darome teisingai. Tai mes pasižiūrėsime. Jei turime kur žvelgti giliau ar koordinuotis tarpinstituciškai, tą ir padarysime“, – BNS sakė ministras.

Jis tvirtino su Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais šiemet per metinius pokalbius aptariantis saugumo klausimus.

„Kalba eina ne tik apie vagystes, bet ir naujas protestų formas, pavyzdžiui, klimato aktyvistus. Prie to reikia adaptuotis“, – sakė S. Kairys, turėdamas omenyje protestuotojų Vakaruose veiksmus niekinant meno vertybes su siekiu atkreipti dėmesį į klimato kaitą.

Anot teisėsaugos, tyrimų metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad knygas Europoje galimai vogę kartvelai tai darė įvairiais būdais.

Kartais jie naudodavosi netikromis tapatybėmis, prisistatydavo tyrėjais užsisakydami knygas bibliotekose. Kol vieni grupuotės nariai bendraudavo su bibliotekų darbuotojais, siekdami atitraukti jų dėmesį, kiti įtariamieji grobiamas knygas pakeisdavo jų klastotėmis. Kitais atvejais grupuotės nariai tiesiog įsilauždavo į bibliotekas ir pagrobdavo knygas, kurias jau būdavo nusižiūrėję iš anksto, teigiama Eurojusto ir Lietuvos prokuratūros pranešimuose.

Naujienų agentūra AFP pernai skelbė įrodymus, jog Lenkijoje pavogtos knygos atsidurdavo Rusijos aukcione.

VU kancleris teigė neturintis duomenų, kad taip yra nutikę su iš jų aukštosios mokyklos pavogtomis knygomis.

Visuomenei rodyti šios knygos originalą kasmet minint universiteto gimtadienį yra VU tradicija.

​M. Mažvydo „Katekizmas“ – 1547 metais Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje.

Pasaulyje žinomi tik du šios knygos egzemplioriai: vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. 

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatomi ir kiti eksponatai iš specialiųjų rinkinių – bus galima pamatyti kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, žalvarinį skaičiavimo žetoną, aukso plokštelę, knygas netradiciniais viršeliais, pranešė universitetas.

Vilniaus universitetas – seniausia Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga šalyje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą.

Dr. O. Ozerk studentams patarė domėtis atskirais sektoriais, jų tendencijomis ir kurti produktus. Neturėtų baidyti ir konkurencija – jei yra konkurentų, vadinasi, yra ir rinka, dėl kurios galima konkuruoti.

Po paskaitos „EMBank“ atstovai su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto administracija aptarė bendradarbiavimo klausimus.

„EMBank“ turi Europos Centrinio Banko (ECB) išduotą licenciją ir yra SEPA, SWIFT ir TARGET2 narys.

Partnerio nuotr.

Bankas teikia apyvartinio kapitalo ir investicines paskolas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Bankas taip pat siūlo bankininkystės, kaip paslaugos (angl. „Banking as a Service, BaaS“), sprendimus.

Partnerio nuotr.

Kaip pranešė universitetas, maršalka ir jo delegacija susitiks su VU rektoriumi Rimvydu Petrausku ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku. Lydimas rektoriaus, Lenkijos Seimo atstovas VU bibliotekos F. Smuglevičiaus salėje apžiūrės įvairių retenybių ekspoziciją iš bibliotekos paveldo rinkinių.

VU rektoriaus teigimu, Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik istorija, bet ir dabartis, partnerystė įvairiose srityse, taip pat ir akademijoje.

„Produktyvus bendradarbiavimas sieja tiek humanitarinių ir socialinių, tiek fizinių ir gamtos mokslų atstovus. Lenkų kalba yra svarbi mūsų daugiakalbio universiteto tapatybei, o baltistikos centrai įsteigti pirmaujančiuose Lenkijos universitetuose. Džiugu, kad institucinį ir kultūrinį bendradarbiavimą papildo ir galimybė mūsų studentams tiesiogiai pabendrauti su Lenkijos politiniais lyderiais“, – sako rektorius.

S. Holownia Mažojoje auloje susitiks su VU studentais ir su jais diskutuos apie tai, ko Europos piliečiai gali tikėtis iš politikų.

Pirmadienį Lenkijos Seimo maršalka susitiko su visais trimis šalies vadovais.

S. Holownia – buvęs publicistas, televizijos laidų vedėjas – kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavo 2020 metų Lenkijos prezidento rinkimuose ir pirmajame jų etape laimėjo trečią vietą.

Jis yra įkūręs visuomeninį, pilietinį judėjimą, kuris vadinasi „Polska 2050“ („Lenkija 2050“). Lenkijos Seimo maršalkos pareigas eina nuo 2023 metų. Tai yra antrasis pagal svarbą postas Lenkijoje – Seimo maršalka eina prezidento pareigas tuo atveju, jei prezidentas miršta eidamas savo pareigas arba atsistatydina.

„Pirminiu mūsų teisininkų vertinimu, be sutikimo paviešinti privačių asmenų vardai ir pavardės atitinka duomenų apsaugos pažeidimo požymius. Šiuo metu analizuojame atvejį detaliau, kad galėtume atsakyti, kokių teisinių žingsnių dėl to imsimės“, – Eltai teigė VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aistė Almanaitė.

Kovo mėnesį rašytame rašte, studentai teigė, kad dėstytojos dalyvavimą R. Janutienės laidoje vertina kaip stokojantį profesionalumo. Kreipimąsi pasirašiusieji taip pat pabrėžė, kad J. Mažylė yra vertinama kaip nekokybiškai dėstanti ir ragino fakulteto administraciją išanalizuoti studentų pildomus atsiliepimus apie dėstytoją.

Tuo metu viešojoje erdvėje šiuo dokumentu dalijosi žurnalistas Šarūnas Černiauskas, tačiau, siekdamas apsaugoti studentų duomenis, jis pastarųjų vardų ir pavardžių neskelbė.

Kaip buvo skelbta anksčiau, pavasarį kilęs ginčas tarp Vilniaus universiteto ir Komunikacijos fakulteto dėstytojos doc. dr. J. Mažylės dėl jos dalyvavimo „OpTV“ kanalo laidoje ir kaltinimų mobingu išspręstas geranoriškai. Abi ginčo pusės pasirašė taikos sutartį.

Šių metų pavasario pradžioje VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas iškėlė abejones dėl dėstytojos J. Mažylės tinkamumo tęsti pareigas universitete. Komitetas pasikreipė į etikos sargus dėl J. Mažylės išsakytų teiginių kontroversiškai vertinamo internetinio kanalo „OpTV“ laidoje.

Tokį komiteto poelgį neigiamai įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba, kuri kreipėsi į VU dėl galimo mobingo ir dėstytojos J. Mažylės persekiojimo. Savo ruožtu VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos ir atmetė kaltinimus nurodydami, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja.

VU Centrinės akademinės etikos komisija kovo pabaigoje priėmė sprendimą dėl J. Mažylės dalyvavimo „OpTV“ kanalo laidoje ir šioje laidoje išsakytų teiginių atitikimo universiteto misijai – konstatuota, kad nepakanka duomenų visavertiškai išnagrinėti ir įvertinti J. Mažylės pasisakymų turinio.

Pasak VU VM  mokyklos vadovės dr. Birutės Miškinienės, universitetas ir „Fintech Hub LT“ ateinančiais metais bendradarbiaus stiprinant aukštojo mokslo ir verslo partnerystę. Tai bus įgyvendinama kartu dalyvaujant mokslo bei verslo veiklose, vykdant įvairias iniciatyvas, kurios skatintų kuo didesnį studijų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Taip pat bus rengiamos studentų praktikos įmonėse.

„Džiaugiamės, kad ši partnerystė bus naudinga mūsų studentams, o taip pat ir verslo atstovams. Besimokantiems Verslo mokykloje itin aktualu sužinoti kuo daugiau apie dabartinį verslo pasaulį, įmonių veikimo principus, verslo kūrimą bei vadovavimą jam. Kviesime „Fintech Hub LT“ atstovus pasidalinti profesine patirtimi su mūsų studentais, o pastaruosius – skatinsime įsitraukti sprendžiant aktualias verslo problemas“, – kalbėjo dr. B. Miškinienė.

Įstaigos susitarė, kad verslo atstovai dažniau dalyvaus VU Verslo mokyklos organizuojamuose renginiuose, projektuose bei kitose veiklose, taip sukuriant galimybę užmegzti profesinių kontaktų. Studentai ne tik gaus daugiau progų atlikti praktiką pasirinktose gerą vardą pelniusiose įmonėse, bet ir dalyvauti bendrų projektų įgyvendinime. Tai, savo ruožtu, dar labiau priartins studentus prie Lietuvos verslo kasdienybės.

„Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkės Astos Grigaitytės manymu, verslo ir būsimų specialistų bendradarbiavimas dabartiniame pasaulyje – ypatingai svarbus.

„Nemaža dalis studijų kryptį pasirinkusių jaunuolių tik paskutiniame kurse šiek tiek daugiau sužino apie sritį, kurioje nori dirbti ir tobulėti. „Fintech“ yra vienas iš sparčiausiai augančių sektorių. Šiuo bendradarbiavimu norime suteikti galimybę studentams sujungti teoriją su praktika kaip įmanoma anksčiau. Kontaktų užmezgimas, galimybė užduoti klausimus ir iš arti stebėti bei išbandyti darbus, kurių mokosi, neabejotinai suteiks privalumų patekus į darbo rinką. Praktikos versluose studentams gali sutrumpinti kelią darbo rinkoje ir atverti galimybes pradėti dirbti iškart po studijų“, – teigė A. Grigaitytė.

Ši partnerystė taip pat reiškia, kad „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai bus skatinami dalyvauti VU VM organizuojamose veiklose. Asociacijos nariams prireikus, VU mokslininkai prisijungs prie verslo atstovų sprendžiant iškilusias problemas, kai to prireiks.

„Grįžtu į suolą! Prieš 23 metus baigiau mokyklą (pradėjau Sausio 13-osios mokyklą, baigiau Licėjų), prieš devyniolika metų baigiau VU Žurnalistikos studijas ir šiandien pradedu VU magistrantūros studijas. Laikai keičiasi, išlieka gėlės, jaudulys, troškimai ir norai. Su Mokslo ir žinių diena!“,– sveikino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete Žinių vadybą ir lyderystę studijuosiantis Ignas.

Žinomas vyras socialiniuose tinkluose prie šio įrašo pasidalino savo vaikystės nuotraukomis. 

„Turbūt po bakalauro studijų ir nemačiau, ką galėčiau studijuoti, maniau, kad nereikia skubėti. Tai tam neskubėjimui prireikė va tiek metų. O galų gale, kartais nežinai, kokioje karjeros pozicijoje tau gali prireikti ir magistro laipsnio. Tai irgi, manau, gali būti vienas iš tų aspektų“,– portalui „zmones.15min.lt“ žinomas vyras paaiškino priežastį, dėl ko taip ilgai delsė. 

I. Krupavičiaus feisbuko nuotr. 

„Informuoju, kad rugpjūčio mėnesį darbo sutartis su Andrejumi Desnickiu bus nutraukta“, – Lietuvos radijui patvirtino VU Filologijos fakulteto dekanas, profesorius Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak Lietuvos radijo, nuo praėjusių metų rudens VU dirbantis mokslo darbuotoju ir lektoriumi A. Desnickis anksčiau gyvendamas Maskvoje rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.

Rusijos auditorijai jis teigė, kad Stalinas šalių ne okupavo, o tik primygtinai reikalavo jungtis į Sovietų Sąjungos sudėtį.