-
„Vilnius Mama Jazz“ viešnia M. Faust: šokti yra taip pat svarbu kaip ir mąstyti 1
Dar neseniai Baltijos šalių muzikantams atrodė, kad durys į dideles tarptautines scenas yra labai sunkiai atveriamos. Laimė, kasmet atsiranda vis daugiau sėkmės istorijų, kurios liudija, jog esame ne mažiau talentingi ir įdomiai mąstantys, nei muzikantai iš šalių, kurių scenos vystymosi nebuvo sukaustę penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai.
Šiemet itin džiugu „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasveikinti M. Faust, kuri jau ne vienus metus ryškiai žiba tarptautinėje džiazo arenoje, stebindama savo originaliu kūrybiniu mąstymu ir netradiciniais sprendimais. Su Maria pasikalbėjome apie kūrybą, stiprybę ir įkvėpimus.
– Maria, išgirdus jūsų pavardę, iškart kyla asociacija – Gėtės „Faustas“. Ar dažnai susilaukiate tokių pastebėjimų? Jei skaitėte šį kūrinį – ar pajutote kokių nors sąsajų?
– Ir taip, ir ne. Gal ir keista, bet dauguma žmonių neturi supratimo apie daktaro Fausto istoriją arba apie tai, kas buvo Gėtė. Knyga yra tikras šedevras, o pati istorija – artima ir nesenstanti. Tačiau tuo pačiu man, kaip šiuolaikinei moteriai, kai kurios kitų menininkų ir (arba) kompozitorių versijos yra gana sunkiai priimtinos. Man sunku suprasti kai kuriuos pasirinkimus, kaip vaizduojami Gėtės moterų personažai. Šios moterys yra sudėtingesnės nei naivios ir silpnos. Tai rodo, kaip vyrai mąstė apie moteris, ir, deja, tai nelabai pasikeitė. Fausto istorija ir toliau išlieka ta pati – sukurta vyrų vyrams.
– O kaip dėl Vokiečių krautrock grupės FAUST?
– Jie išmintingai pasirinko pavadinimą.
Organizatorių nuotr.
– Kas jums svarbiausia kūryboje, muzikoje?
– Manau, kad kiekviena smulkmena yra svarbi, pradedant poreikiu kurti ir baigiant muzikos kūrimo grandinės pabaiga – klausytojais. Man reikia visų tarpinių etapų – intravertiškų ir ekstravertiškų.
Muzikos neįmanoma apibendrinti, jos paskirtis stilistiškai labai skirtinga. Man labiau patinka muzika, kuri kažką manyje paliečia. Priverčia mane pažvelgti į save, žmones, pasaulį ir situacijas kitomis akimis. Šokti yra taip pat svarbu kaip ir mąstyti, tad „pirmenybę teikiu muzikai, kuri išjudina“ yra geresnis būdas pasakyti tai, ką ir norėjau pasakyti.
– Danijoje esate įvertinta gausybe apdovanojimų. Kaip sekėsi įsitvirtinti Danijos muzikos scenoje?
– Niekada nėra lengva būti laisvai samdomu muzikantu, ypač kai pasirenki stilių, vadinamą eksperimentiniu. Nesvajojau apie jokius apdovanojimus, bet tikėjau savo talentu, neleidau kitiems žmonėms nurodinėti, kuo turėčiau būti, ir niekada nepasiduodu.
Vasario mėnesį susilaužiau dešinę ranką – turėjau septyniolika lūžių, sutrupėjo krumpliai, reikėjo operacijos. Praleidau 1 „darbo“ dieną ir surengiau dvidešimt du pasirodymus besinaudodama tik kairiąja ranka. Buvo puiku. Išmokau „ribotumo meno“.
– Ar jautėte kokią nors įtaką to, kad esate kilusi iš nedidelės šalies?
– Esu estė, kilusi iš Saremos salos. Estija turi labai turtingą tradicinės muzikos istoriją. Žinoma, mane paveikė estų liaudies muzika, gamta ir gyvenimas saloje, taip pat ortodoksų choro muzika, kalba ir tikrieji „100 pilkų atspalvių“.
Organizatorių nuotr.
– Ties kuo dabar dirbate, kokie artimiausi jūsų planai?
– Šią vasarą suplanuota daug koncertų ir trys dideli muzikos rašymo darbai. Po koncerto „Vilnius Mama Jazz“ vyksiu į gastroles su visiškai nauju saksofonų kvartetu „Littorina sax 4tet“ kartu su lietuviu saksofonininku Liudu Mockūnu, Mikko Innanenu ir Fredriku Ljungvistu.
– Ko jūs klausotės laisvalaikiu?
– Priklausomai nuo to, kas vyksta mano gyvenime. Jei man reikia ką nors sukurti, maždaug dvi-tris savaites iki muzikos rašymo laikausi griežtos garso dietos. Kitais atvejais klausausi įvairiausių dalykų, pradedant dreampop ir baigiant Iannis Xenakis. Man reikia visokios muzikos, bet gal tik ne krautroko (juokiasi).
– Koncertuosite festivalyje VILNIUS MAMA JAZZ su projektu „Maria Faust Jazz Catastrophe: 4th mutation“. Kodėl katastrofa? Ko gali tikėtis koncerto klausytojai?
– Pasitelkiu geriausius Danijos muzikantus tam, kad scenoje sukurtume tobulą audrą. Tai bus nepakartojama! Bus emocinga. garsu, tylu, liūdna, linksma, dosnu, pikta, storai, plonai...
Niekam nebus nuobodu, o be viso to – scenoje dar ir labai labai labai gerai atrodysime.
Daugiau informacijos ir festivalio programa: www.vilniusmamajazz.lt
-
Skrydis per džiazo galaktikas su festivaliu „Vilnius Mama Jazz“
Svečiai iš viso pasaulio
Jau pirmąjį festivalio vakarą išgirsime menininkę, kuri muzikos pasaulyje kūrybingų moterų frontą laiko ne vieną dešimtmetį – festivaliui toną duos gaivališkas danų kompozitorės, grupių lyderės ir perkusininkės Marilyn Mazur solo.
M. Mazur – vardas, muzikos pasaulyje tariamas itin pagarbiai. Ji yra laimėjusi vieną svarbiausių džiazo pasaulio prizų „Jazzpar“, apdovanota Vokietijos džiazo prizu kaip geriausia būgnininkė, išrinkta Švedijos karališkosios menų akademijos nare, o svarbiausias pasaulio džiazo žurnalas „Downbeat“ ne sykį ją rinko geriausia perkusininke.
Organizatorių nuotr.
Niujorke gimusi ir vėliau persikrausčiusi į Daniją, M. Mazur yra buvusi legendinių Mileso Daviso, Wayne’o Shorterio, Jano Garbareko grupių narė. Tačiau svarbiausia – veržli pačios Marilyn kūryba, kurią patirsime festivalio metu.
Taip pat repertuare – viena ryškiausių savo kartos Norvegijos džiazo žvaigždžių – Beady Belle ir jos suburtos grupės koncertas. Įstabioji ir nenuspėjamoji dainininkė B. Belle – įvairių žanrų ir prasmingos poezijos kokteilį maišanti menininkė, pelniusi didžiulį ne tik publikos, bet ir kolegų susidomėjimą ir pagarbą. Šios išradingos kūrėjos rankose džiazo melodijos gali virsti žavingais elektroninės muzikos piešiniais, staiga įkaisti iki diskotekų ritmų ar tapti nebanaliomis popdainomis.
Beady Belle. / Organizatorių nuotr.
Džiazo gurmanų ausis džiugins ir Danijoje gyvenančios saksofonininkės ir kompozitorės Marios Faust programa „Jazz Catastrophe: 4th mutation“. M. Faust geriausiai žinoma trečiosios srovės džiazo, šiuolaikinio bigbendo, improvizacinės muzikos ir kitų alternatyvių žanrų srityse. Drąsa ir žanrų maišymu garsėjanti menininkė yra sukėlusi nepaprastų muzikinių bangų, kurios ją ir jos grupes išsiuntė į keliones po koncertų sales ir muzikos festivalius visame pasaulyje.
Maria Faust. / Organizatorių nuotr.
Dar viena festivalio pažiba – „Tiger Trio“. Tai trys pripažintos menininkės, besimaudančios spontaniško muzikos kūrimo džiaugsme. Visos jos – ryškios laisvo ir improvizacijų kupino džiazo asmenybės. „The New York City Jazz Record“ fleitininkei Nicole Mitchell skyrė šių metų kovo mėnesio viršelį, JAV žurnalas „Downbeat“ ją ne sykį rinko geriausia metų fleitininke, o groti kartu kvietė patys „Art Ensemble Of Chicago“. „Ko gero, išradingiausia fleitininkė per tris džiazo dešimtmečius“, – taip Nicole pristato „The New York Times“. Tuo įsitikins kiekvienas, išgirdęs šią grupę scenoje.
Orkestras iš geriausiųjų
Ryškus „Vilnius Mama Jazz“ akcentas – žymios prancūzų trimitininkės, kompozitorės ir aranžuotojos Airelle Besson programa „TRY!“. Gausybe apdovanojimų įvertinta A. Besson išgarsėjo Europos džiazo scenoje savo virtuoziškumu ir galingu grojimu. Jos išsilavinimas – ir klasikinė, ir džiazo muzika, o didžiausią įtaką jai daro Johannas Sebastianas Bachas ir Keithas Jarrettas. A. Besson 2017 m. Paryžiuje vadovavo šiemet pirmąsyk Lietuvoje pasirodysiančiam Euroradijo džiazo orkestrui.
Airelle Besson. / Organizatorių nuotr.
„Euroradio Jazz Orchestra“ pasirodymas festivalyje – neeilinis įvykis. Šis orkestras – tarptautinis bigbendas, kaskart buriamas vis kitoje šalyje iš geriausių muzikantų, deleguojamų visuomeninių transliuotojų. 2023 m. pirmą kartą jo būstine tampa Lietuva, o sklandžią orkestro veiklą užtikrina LRT. Į festivalio sceną žengs net aštuoniolika muzikantų iš penkiolikos šalių, o koncertas bus transliuojamas visoje Europoje. Muziką specialiai šiam orkestrui sukūrė Lietuvoje puikiai žinomas kūrėjas ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis.
Jievaras Jasinskis./ Organizatorių nuotr.
Repertuare – ne vien su džiazo vėliava kuriančios grupės. Tikras grynuolis – „Graham Costello STRATA“ koncertas. Škotų būgnininkas ir kompozitorius Grahamas Costello muzikinę karjerą pradėjo kaip savamokslis, dalyvaudamas DIY / indie muzikos scenoje. Jis gastroliavo Jungtinėje Karalystėje ir Europoje su noise ir electro-psych stiliaus grupėmis, o vėliau studijavo džiazą Škotijos karališkojoje konservatorijoje, kurią baigė su pagyrimu. Jo grupė „Graham Costello STRATA“ kuria hipnotizuojančią ir galingą minimalistinę muziką, kurią dienraštis „The National“ apibūdino kaip „meteoritą scenoje ir už jos ribų“, o paties Grahamo muzikos skambesys varijuoja nuo subtilaus ir meditatyvaus ambiento iki kinematografiško postroko.
Baigiamasis festivalio akcentas – pernai „Vilnius Mama Jazz“ ambasadoriaus titulu apdovanoto ilgamečio festivalio bendražygio, legendinio Lietuvos perkusininko Vladimiro Tarasovo koncertas su talentingais scenos partneriais iš Vienos – „Vladimir Tarasov’s Austrian Circle“.
Dieninėje „Vilnius Mama Jazz“ programoje – Lietuvos ir Ukrainos grupių koncertai, kuriuos stebės ne tik lankytojai, bet ir įtakingi kviestiniai užsienio džiazo industrijos atstovai, konferencija, pokalbiai ir susitikimai su džiazo meistrais, autografų dalybos, vinilinių plokštelių ir albumų mainai, daugybė kitų veiklų.
Daugiau informacijos: www.vilniusmamajazz.lt
-
Himnai, lopšinės ir laisvoji improvizacija: „Vilnius Mama Jazz“ koncertuos Danijos džiazo žvaigždė M. Faust 1
Nėra ko slėpti – dar neseniai Baltijos šalių muzikantams atrodė, kad durys į dideles tarptautines scenas ir plačiuosius muzikos vandenis yra labai sunkiai atveriamos. Laimė, kasmet atsiranda vis daugiau sėkmės istorijų, kurios liudija, jog esame ne mažiau talentingi, veržlūs ir įdomiai mąstantys, nei muzikantai iš šalių, kurių scenos vystymosi nebuvo sukaustę penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai.
Šiemet itin džiugu „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasveikinti Marią Faust – saksofonininkę ir kompozitorę iš Estijos, kuri jau ne vienus metus ryškiai žiba tarptautinėje džiazo arenoje, stebindama savo originaliu kūrybiniu mąstymu ir netradiciniais sprendimais. Tai menininkė, kurios kolekcijoje – daugybė svarbių muzikinių apdovanojimų, o jos albumas „MOnuMENT“ pernai JAV leidinio „New York City Jazz Record Magazine“ buvo išrinktas į geriausių metų solinių albumų penketuką.
Modernios, alternatyvios, improvizuotos muzikos žvaigžde laikoma Maria yra įgijusi klasikinį muzikinį išsilavinimą, tačiau, kaip pati pripažįsta, mokydamasi muzikos sovietmečiu nesijautė gerai. „Toje muzikinėje aplinkoje visiškai nebuvo laisvės. Širdis troško kažko kito.“, – yra sakiusi muzikantė.
Organizatorių nuotr.
Visi aplink grojo svingą, o aš – maršą. Stengiausi būti ištikima sau.
Dar gyvendama Taline, ji susižavėjo džiazu ir improvizacine muzika. Padedama Danijos kultūros instituto, netrukus Maria persikraustė į šią šalį ir įstojo į Pietų Danijos muzikos konservatoriją. Danija atvėrė naujus muzikinius akiračius – talentinga estė greitai įsiliejo į šios šalies muzikinį gyvenimą, nors pritapti prie pasikeitusios muzikinės aplinkos buvo nelengva: „Visi aplink grojo svingą, o aš – maršą. Stengiausi būti ištikima sau.“, – dalijosi Maria.
Dainos, himnai, lopšinės ir laisvoji improvizacija
Marios karjeros proveržiu tapo įstabus albumas „Sacrum Facere“ (lotynų kalba tai reiškia „žmogaus auka“), išleistas 2014-aisiais. Šį įrašą įkvėpė kultūrinė aplinka, kurią Maria matė regione prie Estijos sienos su Rusija. Surinkusi dainas, himnus ir lopšines, jas muzikantė susiejo su klasikine muzika ir laisva improvizacija. Albumas tapo tikra sensacija ir pelnė du Danijos muzikos apdovanojimus – tarp jų ir Metų džiazo kompozitorės.
Šiandien jos kolekcijoje – jau penki Danijos muzikos apdovanojimai, o kiekvienas naujas projektas nustebina muzikos gurmanus. Pavyzdžiui, 2016-aisiais ji į Estiją vyko su danų kompozitore ir dainininke Kira Skov. Ten bendražygės rado vietą, kurioje laikas atrodė sustingęs. Senoje apleistoje cerkvėje jos įrašė albumą „In The Beginning“ – su choru ir didele muzikantų grupe. Danijos muzikos apdovanojimuose šis įrašas buvo paskelbtas Metų vokalinio džiazo albumu, o šalies laikraštis „Berlingske“ jį pavadino „unikalaus, švento grožio darbu“. Ne mažiau vertas dėmesio yra ir jos projektas „Machina“ – jame tradicinės muzikos formos susilieja su improvizacija, džiazu ir įrašytais aplinkos garsais.
Estijoje ši muzikantė – šalies scenos pasididžiavimas ir ambasadorė, plačiai ir toli skleidžianti žinią apie nedidelės kūrybingos šalies potencialą. Juolab kad jos kūryboje dažnai figūruoja užuominos į sudėtingą gimtosios šalies istoriją. Estijos muzikos apdovanojimuose Metų džiazo muzikante (2016 m.), Metų džiazo kompozitore (2019 m.) ir Metų džiazo albumo autore (2021 m.) yra laukiama viso pasaulio prestižiniuose renginiuose, nuo „Pori“ džiazo festivalio Suomijoje iki „Jazzahead“ džiazo mugės Vokietijoje.
Organizatorių nuotr.
Ne tik džiazo gurmanams, bet ir alternatyvaus roko ir eksperimentinės muzikos mėgėjams
Marios Faust muzika domina ne tik džiazo, bet ir kitų muzikos žanrų, taip pat – alternatyvaus roko ir eksperimentinės muzikos renginių klausytojus. Tarp jos bendražygių – visame pasaulyje gerai žinomi prodiuseriai, tokie kaip Johnas Parishas (dirbęs su britų alternatyvos ikona PJ Harvey) ir legendinių Bobo Dylano ir Neilo Youngo įrašus prodiusavęs Markas Howardas.
Viena, dėl ko niekas nesiginčija – Maria Faust scenoje ir įrašuose kalba savo pačios susikurta muzikine kalba, kurioje puikiai gali derėti laisvi saksofono sąskambiai, senovinės giesmės, vėjo garsai ir paukščių čiulbėjimas.
Nagrinėdama savo pačios asmenines patirtis ir kolektyvinę atmintį, Maria Faust kuria jausmų kupiną muziką, kuri pasižymi originalumu ir drąsa. Ir tai svarbiausia, ką reikia žinoti apie šį koncertą. Geras džiazas neįmanomas be drąsos – eiti neįprastu keliu, stebinti ar net paklysti. Ypač – kai kelionė tokia neįprasta ir įdomi, kokią siūlo Marios Faust muzika. Koncerte Vilniuje Maria Faust pasirodys su talentingais scenos partneriais – gitaristu Lars Pilgaard ir Lietuvos melomanams puikiai pažįstamu būgnininku Kresten Osgood.
Tą patį gegužės 26 d. vakarą festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ koncertuos ir dar viena grupė, kurios negalime priskirti tik džiazui – tai „Graham Costello STRATA“, atvykstantys iš Jungtinės Karalystės. Galingas škotų būgnininko ir kompozitoriaus Grahamo Costello suburtos grupės skambesys varijuoja nuo subtilaus, meditatyvaus ambient iki kinematografiško postroko, išnaudojant pasikartojančių, įtraukiančių melodijų galią.
Daugiau informacijos ir nuolat pildoma festivalio programa: www.vilniusmamajazz.lt
-
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ atidaryme – moterys, formuojančios šiandieninį džiazo paveikslą
„Šiemet publikai dovanosime veržlių, ryškių ir savitą muzikinį braižą turinčių grupių pasirodymus. Programos leitmotyvas – moterys džiaze – skirtingais rakursais skleisis visas keturias festivalio dienas, o atidarymo vakarą girdėsime ne tik įkvepiantį garsios norvegų vokalistės Beady Belle grupės pasirodymą, bet ir Danijos džiazo paveikslą formuojančios kompozitorės, grupių lyderės ir perkusininkės Marilyn Mazur solo“, – sakė festivalio vadovė Judita Bartoševičienė.
Nuolatinis kūrybinis kismas ir laisvė eksperimentuoti
Įstabioji Norvegijos dainininkė Beady Belle – svaigų įvairių žanrų ir prasmingos poezijos kokteilį maišanti menininkė, pelniusi didžiulį ne tik publikos, bet ir kolegų susidomėjimą ir pagarbą.
Lietuvos publika jau turėjo galimybių patirti Beady Belle muzikos grožį gyvai. Pastarąjį sykį – prieš 14 metų, kai dainininkė koncertavo festivalyje „Vilnius Mama Jazz“, o Beady Belle dar buvo ne jos vienos sceninis slapyvardis, o jos suburtos grupės pavadinimas.
Nuo to laiko daug kas pasikeitė – Beady Belle pakeitė savo kūrybos ir karjeros trajektoriją, o pernai išleistu albumu „Nothing But The Truth“ simboliškai paminėjo karjeros dvidešimtmetį. Nepakito viena – nuostabus balsas, aistra ir talentas kurti dainas, skleidžiančias šilumą ir nuostabiai švelnią melancholiją.
Šios išradingos kūrėjos rankose džiazo įkvėptos melodijos gali virsti žavingais elektroninės muzikos piešiniais, staiga įkaisti iki diskotekų ritmų ar tapti popdainomis, kurių niekas neišdrįs pavadinti banaliomis.
Beate S. Lech (toks tikrasis šios dainininkės vardas) su bosininku Marius Reksjø prieš daugiau nei du dešimtmečius susipažino Oslo universitete. Keliuose muzikos projektuose iki tol jėgas jau išbandžiusi Beate tuo metu kaupė idėjas pirmam savo soliniam albumui – paraginta norvegų muzikanto, įrašų leidyklos „Jazzland“ savininko Bugge Wesseltofto (beje, pernai viešėjusio festivalyje „Vilnius Mama Jazz“).
Tačiau pažintis greitai pakeitė planus – bendraminčių pora stačia galva nėrė į pusantrų metų trukusius eksperimentus, kurių rezultatai 2001-aisiais melomanams buvo pristatyti pirmame grupės „Beady Belle“ albume „Home“. Pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia namus. Ne tik todėl, kad albumo atmosfera – itin jauki. Didžioji dalis jame skambančios muzikos buvo sukurta ir įrašyta namų sąlygomis – vos 6 kvadratinių metrų Beate kambaryje.
Pasirodžius plokštelei, dvi jos dainos „Ghosts“ ir „Lose And Win“ išpopuliarėjo visoje Europoje, gandas apie įdomią naują grupę pasklido ir Azijoje bei Australijoje. Du po debiutinio disko sekę albumai, „CEWBEAGAPPIC“ ir „Closer“, vis labiau stebino publiką – kiekviename karjeros etape duetas atskleidė vis naujas savo kūrybos spalvas, nuo elektroninės muzikos iki soulo stiliaus elementų. Muzika tapo vis intymesnė – pristatydama trečiąjį albumą, Beate didžiuodamasi pastebėjo, kad jame įsiklausius galima išgirsti muzikantų kvėpavimą.
Į norvegų grupės sumanymus dėmesį atkreipė ir visame pasaulyje garsūs kolegos. Kai 2005-aisiais grupė koncertavo Londone, komplimentų šiai grupei pažėrė vienas populiariausių šių dienų britų džiazo dainininku Jamie Cullumas. Užsimezgė tvirta draugystė – netrukus norvegai jau „apšildė“ keletą J. Cullumo koncertų, o 2008-aisiais išleistame albume „Belvedere“ Beate su juo įrašė dainą „Intermission Music“.
Grupės žavesiui neatsispyrė ir JAV soulo muzikos žvaigždė India Arie – duodama interviu radijui prisipažino, kad „Beady Belle“ yra jos mėgstamiausia grupė. Paskambinusi padėkoti už komplimentą, Beate netrukus su šia vokaliste susitiko įrašų studijoje – moterys kartu įrašė dainą „Self-fulfilling“.
Įdomu tai, kad šių metų „Vilnius Mama Jazz“ atidarymo viešnia niekada nemėgino kartoti tos pačios sėkmingos formulės. Taip, jos vizitine kortele laikomas soulo, džiazo, r‘n‘b derinys su lengvais elektroninės muzikos potėpiais. Tačiau nuolatinis kūrybos vystymasis ir subtilūs pokyčiai – šios atlikėjos karjeros ženklas. Pavyzdžiui, albume „At Welding Bridge“ galima rasti kantri muzikos atspindžių, o albumo „Cricklewood Broadway“ pagrindu tapo tekstai, įkvėpti žinomos britų rašytojos Zadie Smith knygos „Balti dantys“.
Naujoji Beady Belle era
2015-aisiais nutiko ryškus lūžis – grupė „Beady Belle“ išsiskirstė, šis pavadinimas liko vokalistės sceniniu slapyvardžiu. Kardinalius pokyčius pažymėjo Niujorke įrašytas bene labiausiai „džiazinis“ albumas „On My Own“, kuriame groja pasaulinės džiazo žvaigždės Joshua Redmanas, Gregory Hutchinsonas ir Reubenas Rogersas. Taip prasidėjo naujoji Beady Belle era, kuri ir toliau stebina įdomiais posūkiais. 2018-aisiais ji išleido albumą „Dedication“ – su muzika, akivaizdžiai įkvėpta geriausių soulo ir ritmenbliuzo atlikėjų, nuo Stevie Wonderio ir Arethos Franklin iki Alicios Keys bei Lauryn Hill.
Beady Belle. R. Kongsro nuotr.
Pernai pasirodžiusio naujausio albumo „Nothing But The Truth“ dainas Beady Belle kūrė ir prodiusavo viena. Paradoksalu, bet koronaviruso pandemija tam tikra prasme karjeros jubiliejų mininčią dainininkę privertė sugrįžti prie šaknų – albumas buvo kuriamas namie, kaip ir debiutinis diskas „Home“. Be to, šiame albume į Beady Belle skambesį sugrįžo daugiau elektroninių garsų – neprarandant žavingos šilumos ir žaismingumo, kurių niekada netrūksta jos kūryboje.
Beje, į Vilnių Beady Belle atvyks su muzikantų grupe, kurioje groja ir jos muzikinę istoriją nuo karjeros pradžios daug metų kartu rašęs muzikantas Marius Reksjø. Simboliškas sugrįžimas prie ištakų – tačiau žiūrint į ateitį, kurioje, niekas neabejoja, šios dainininkės laukia dar daug nuostabių muzikinių nuotykių. „Vilnius Mama Jazz“ su Beate S. Lech pasirodys ne tik Marius Reksjø, bet ir klavišininkas Bjarne Gustavsen, perkusininkas Bjørn Sæther bei dar dvi vokalistės – Ingrid Fantoft ir Agnes Andersen.
„Naujausiame albume už nieko nesislepiu. Ir nieko nesmerkiu. Tai tiesiog Beady Belle – sąžininga ir tikra“, – taip dabartinį savo karjeros etapą apibūdino dainininkė.
Švelni, be galo muzikali ir melodinga hipnozė – su tekstais, kuriuose net į kasdienes situacijas gebama pažvelgti giliai ir netikėtu kampu. Tie, kurie jau lankėsi Beady Belle koncertuose, nedvejodami renkasi šią atlikėją išgirsti dar sykį. Tiems, kurie šią atlikėją „Vilnius Mama Jazz“ scenoje gyvai pirmąsyk išgirs šįmet, galima pavydėti šio laukiančio atradimo džiaugsmo.
Bet kuriuo atveju, Beady Belle – artistė, prie kurios vardo galima drąsiai rašyti žodį „išskirtinė“. Muzika, kuri širdyje skambės dar ilgai po to, kai scenoje nutils paskutinės koncerto natos – geresnį pasirinkimą festivalio atidarymui sunkiai galėtume įsivaizduoti.
Gegužės 25 d. festivalio lankytojus džiugins ir Danijos džiazo legenda pagrįstai tituluojamos kompozitorės, grupių lyderės ir perkusininkės Marilyn Mazur solo.
Daugiau informacijos ir nuolat pildoma festivalio programa: www.vilniusmamajazz.lt.
-
Dovanodamas nepamirštamas akimirkas, festivalis „Vilnius Mama Jazz“ žengia į trečią dešimtį
Festivalio atidarymo misija buvo patikėta vienam žymiausių Izraelio scenos atstovų kontrabosininkui Avishai Cohenui. Džiazo scenos brangakmenis Lietuvos publiką nustebino ne tik nauja programa, bet ir naujais scenos partneriais. Šiam kontraboso genijui nepamirštamą koncertą sukurti padėjo pianistas bei kompozitorius Elchinas Shirinovas bei A. Coheno tėvynainė būgnininkė Roni Kaspi. Prestižinio Berklio koledžo studentė pavergė Lietuvos publiką, net sudėtingiausias poliritmines figūras sugrojusi taip lengvai ir su tokiu groove‘u!
Vakar Šiuolaikinio meno centre koncertavo skandinaviško džiazo pažiba, vienas populiariausių kontrabosinininkų pasaulyje – Larsas Danielssonas. Jam talkino buvęs Esbjörn Svensson trio būgnininkas Magnusas Öströmas, roko ir džiazo scenose aktyviai plušantis gitaristas Kristeris Jonssonas bei vienas ryškiausių Prancūzijos viduriniosios kartos pianistų Gregory Privat. Klausytojai, kurie išgirdo L. Danielssoną grojant gyvai, vienu balsu tvirtino, jog mielai dar kartą sugrįžtų į salę, kurioje aidėtų šio švedo rankomis virpinamos kontraboso stygos. Šio kvarteto koncertas Šiuolaikinio meno centro scenoje buvo daugiau nei muzika – tai veikiau sielą apvalanti garsų terapija.
Organizatorių nuotr.
Pirmąją festivalio dieną buvo atidarytos dvi festivalio parodos: bendradarbiaujant su modernaus ir šiuolaikinio meno fondu „Lewben Art Foundation“, festivalio komanda užsukti į „Vilnius Mama Jazz“ pakvietė sniego žmogų. Tai jaunosios kartos menininko Tomo Daukšos skulptūra, gimusi tyrinėjant šį žmonijos fantaziją audrinantį fenomeną. Beje, T. Daukša savo tyrinėjimuose aprašo atvejus, kai norėdami prisivilioti sniego žmogų nuotykių ieškotojai pasitelkdavo klasikinę muziką ar net grupės „Tag Team“ dainą „Whoomp (There It Is)“, tačiau šįkart šį mistinį padarą į Šiuolaikinio meno centrą pakvietė aukščiausios prabos džiazas.
Šalia įspūdingu stotu pasižyminčio sniego žmogaus akis galima paganyti po puikiai fotografijos pasaulyje žinomo Dainiaus Labučio darbus. Vis gilyn į meninę fotografiją neriantis menininkas pristatė festivalio fotografijų parodą „Retrospektyva 2002–2021“, kurioje galima išvysti įdomiausias D. Labučio užfiksuotas „Vilnius Mama Jazz“ akimirkas.
Dar karštus dviejų pirmųjų dienų įspūdžius vejasi trijų ateinančių dienų nenuspėjamos programos. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ žada nustebinti ir pateisinti visus klausytojų lūkesčius. Skamba kaip iššūkis? Per šiuos dvidešimt metų festivalis įrodė – iššūkiai jam ne kliūtis, o stimulas eiti į priekį.
Organizatorių nuotr.
„Vilnius Mama Jazz“ – istorinę atmintį puoselėjantis festivalis, todėl šįmet scenoje lankytojai išvys ne vieną žanro grandą spėjusį tapti festivalio veidu ar netgi talismanu. Vienas jų – nepailstantis pačių netikėčiausių garsinių idėjų sumanytojas bei tikrų tikriausias mūsų šalies džiazo flagmanas Vladimiras Čekasinas, rugsėjo 24 d. į sceną žengsiantis su ilgamečiais bičiuliais: Vytautu Labučiu ir Arvydu Joffe. Kartu šie muzikantai pristatys specialią programą – „Sonata B“.
„Tai bus laisva fantazija JAV kompozitoriaus Samuelio Barberio sonatos fortepijonui motyvais, – pasakoja idėjos sumanytojas V. Čekasinas bei priduria: – A. Joffė gros tiek elektroniniais, tiek akustiniais būgnais, tačiau tradicinės ritmo funkcijos šie instrumentai neatliks. Pagrindinis dėmesys bus sutelktas į melodinę kūrinio pusę. To paties galima tikėtis ir iš V. Labučio, kuris gros ne tik saksofonu, bet ir elektroniniais instrumentais.“
Tiek V. Labutis, tiek A. Joffė praeityje ne kartą grojo su V. Čekasinu. Jų diskografijas puošia bendri įrašai, o biografijas – šilti prisiminimai. Tačiau scenoje jie visuomet pasirodydavo lydimi kitų velniškai talentingų kolegų, o ne kaip savarankiškas trio, todėl „Vilnius Mama Jazz“ suteiks unikalią progą savo akimis išvysti šiuos scenos didžiūnus kartu.
„Vilnius Mama Jazz“ turi savotišką tradiciją – nustebinti publiką kolektyvais, atrodytų, ne visai telpančiais į džiazo rėmus. XX−asis festivalis ne išimtis.
Organizatorių nuotr.
Dėmesio, šeštadienį į „Vilnius Mama Jazz“ atskrenda tikra intriguojančios muzikos kometa – kultinio britų leidinio „The Guardian“ praminta Jungtinės Karalystės scenos supernova Emma-Jean Thackray. Britų multiinstrumentininkė, prodiuserė bei didžėjė atvyksta su bičiulių palyda – būgnininku Dougal‘u Tayloru, pianistu Lyle Bartonu, tūbininku Benu Kelly ir perkusininku Dwayne‘u Kilvingtonu.
Rugsėjo 25 d. kiekvienas melomanas privalo būti Šiuolaikinio meno centre, nes kitos progos pamatyti E.J. Thackray mūsų šalyje, tikėtina, teks laukti labai ilgai. Sparčiai populiarėjanti muzikantė gali tapti sunkiai įkandama nemenkai daliai koncertų organizatorių.
Ypatingą dovaną – mušamųjų instrumentų pagalba prisibelsti į žmogaus širdį – turintis būgnų ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas XX-ojo „Vilnius Mama Jazz“ festivalio baigiamajame koncerte rugsėjo 26 d. pasirodys su ypatingu kvartetu. Scenoje maestro akomponuos talento ir beprotiškų idėjų nestokojantys bičiuliai – saksofonininkas Vytautas Labutis, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius ir trimitininkas Mindaugas Vadoklis.
Organizatorių nuotr.
Žinant šių muzikantų kūrybinį potencialą bei virtuozišką instrumentų valdymą, prognozuojama, kad festivalio uždarymo koncerte pakils tikrų tikriausias viesulas, nubloškiantis šalin bet kokius kasdienius rūpesčius. Tai bus ausis ir akis prikaustantis pasirodymas.
„Tai bus baigiamasis jubiliejinio festivalio akordas. Ir labai simboliška, kad du dešimtmečius gyvuojančio festivalio programą vainikuos ištikimas mūsų dalyvis. Kiekvienas Maestro pasirodymas scenoje – šventė mūsų klausytojui,“ – kalbėjo festivalio organizatorė Judita Bartoševičienė.
Visi kvarteto nariai – tai individualiai stiprios ir kūrybingos asmenybės, be kurių mūsų regiono muzikos istorijos metraštis būtų kur kas plonesnis ir, neabejotinai, nuobodesnis.
Rugsėjo 24 d. atsiveria dar viena reikšminga „Vilnius Mama Jazz“ festivalio dimensija – nuo 2016 metų organizuojamas projektas – „Showcase Stage“ įgauna vis didesnį pagreitį ir jau turi apčiuopiamos naudos Lietuvos džiazo muzikos plėtrai. „Vitrinos“ scena pristatys šešis ryškiausius, įdomiausius, reprezentatyviausius, pasiruošusius eksportui kolektyvus.
Prieš nuleidžiant jubiliejinio festivalio uždangą, sekmadienį, t. y. rugsėjo 26 d., organizatorių komanda pakvies pasikalbėti. Tradicija tapusioje „Vilnius Mama Jazz Paraštės“ programoje bus bandoma atsakyti į fundamentalų egzistencinį klausimą – kam šiandien dar įdomus džiazas? Atsakymo padės ieškoti LRT Klasikos vadovas bei Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius, MIC (Muzikos informacijos centras) direktorė Radvilė Buivydienė, filosofas Viktoras Bachmetjevas ir asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai” (MAMA) pirmininkas Martynas Tyla.
Organizatorių nuotr.
Tokią solidžią programą festivalio organizatoriai nebūtų pajėgūs išpildyti vien tik savo jėgomis. Už paramą „Vilnius Mama Jazz“ komanda dėkoja Lietuvos kultūros tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei, be kurių indėlio renginys būtų kuklesnis.
„Showcase Stage“ koncertai, diskusija „Vilnius Mama Jazz Paraštės“ ir festivalio parodos – tai nemokami festivalio renginiai.
Spalvingą ir jokių stiliaus rėmų nevaržomą festivalio programos įvairovę vienija trys esminiai veiksniai: muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas – kurių vedinas festivalis žengia į trečią dešimtį.
Išsamesnė informacija apie festivalį www.vilniusmamajazz.lt
-
XX-ajame „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje pasirodys ir sniego žmogus 1
Duoklė kontraboso meistrams
Rugsėjo 22 d. jubiliejinį festivalį atidaryti patikėta ypatingam svečiui – Izraelio scenos flagmanui Avishai Cohenui. Tai vienas novatoriškiausių kontrabosininkų pasaulyje, kuriam nevengiama prikabinti džiazo vizionieriaus etiketės. Atrodo pernelyg išdidu? Nė velnio. Kuomet kalbama apie šį muzikantą, kuklumą reikia pamiršti. Prestižinių žurnalų liaupsės, pilnos koncertų salės, o scenos partnerių sąraše tokie vardai kaip Chickas Corea, Bobby McFerrinas, Herbie Hancockas ar net JAV popmuzikos dievaitė Alicia Keys – tai įrodymas, jog A. Cohenas yra pačios aukščiausios lygos muzikantas.
2015 – aisiais Vilniuje viešėjęs Avishai į sostinę sugrįžta pristatyti kūrinius iš prieš pat pandemiją išleisto albumo „Arvoles“ bei dar niekur negirdėtas naujas kompozicijas, kurios nustebins net ir išrankiausią skonį turinčius klausytojus. Į „Vilnius Mama Jazz“ sceną A. Cohenas žengs lydimas atsinaujinusio trio. Šiam kontraboso genijui sukurti nepamirštamą koncertą padės pianistas bei kompozitorius Elchinas Shirinovas iš Azerbaidžano bei A. Coheno tėvynainė būgnininkė Roni Kaspi.
Avishai Kohen. / Organizatorių nuotr.
Po neabejotinai žadą atimsiančio atidarymo koncerto, „Vilnius Mama Jazz“ iš savo kortų kaladės ištrauks dar vieną kozirį – rugsėjo 23 d. scenoje spindės švedų džiazo žymūnas Larsas Danielsonas, sugrįžtantis į festivalį po dvylikos metų petraukos.
Poeziją natomis kuriantis kontraboso asas yra vienas esminių skandinaviško džiazo estetikos formuotojų, tačiau taip pat jo kūryboje ypatingą vietą užima ir klasikinės muzikos tradicija. Pats kontrabosininkas neslepia, jog mėgstamiausi jo kompozitoriai yra Johanas Sebastianas Bachas bei Gabrielis Fauré. Todėl nieko keisto, jog muzikos tyrinėtojai L. Danielssono džiaze apčiuopia Europos klasikinės mokyklos bruožų ir neretai jam prikabina kamerinio džiazo etiketę.
Į „Vilnius Mama Jazz“ L. Danielssonas atvyksta ne vienas. Jam talkins buvęs Esbjörn Svensson trio būgnininkas Magnusas Öströmas, roko ir džiazo scenose aktyviai plušantis gitaristas Kristeris Jonssonas bei vienas ryškiausių Prancūzijos viduriniosios kartos pianistų Gregory Privat. Visi kartu jie pristatys šių metų gegužę išleistą, džiazą, klasikinę muziką ir Europos tautų folklorą apjungiantį L. Danielssono albumą „Cloudland“.
Organizatorių nuotr.
Skirtingų kartų susidūrimas
Rugsėjo 24 d. bus atidaryta muzikos industrijos ekspertams subalansuota, bet puikiai visiems festivalio lankytojams tinkanti „Showcase“ scena, kurioje energijos pliūpsniais svaidysis į jokius rėmus netelpantis jaunosios kartos vilniečių kolektyvas „SynthEtika“. Tarp džiazo, elektronikos, roko bei hiphopo klaidžiojanti jaunosios kartos trijulė – tai tikrų tikriausias kaleidoskopas, generuojantis nenuspėjamus spalvų raštus.
„Vilnius Mama Jazz“ sunkiai įsivaizduojamas be džiazo pionierių. Vienas jų – nepailstantis pačių netikėčiausių garsinių idėjų sumanytojas Vladimiras Čekasinas, rugsėjo 24 d. lipsiantis į pagrindinę festivalio sceną.
Apie V. Čekasiną galima kalbėti daug. Atsigręžti į Ganelino trio laikotarpį, narstyti solinę kūrybą po kaulelį, žavėtis grojimo technika ir aikčioti iš nuostabos girdint visas šio kūrėjo galvoje užgimusias idėjas, paverstas garsais. Bet tai primintų bandymus pergrumuliuoti seniai pasakytus dalykus. Geriausiai yra patiems pajusti, kokią magiją scenoje skleidžia šis menininkas.
Vladimiras Čekasinas. / Organizatorių nuotr.
Jubiliejiniame festivalyje V. Čekasinas pasirodys su trio, kuriame išvysime dar du lietuviško džiazo senbuvius – multiinstrumentininką Vytautą Labutį ir būgnų bei perkusijos meistrą Arvydą Joffę. Kartu šie muzikantai pristatys specialią programą – „Sonata B“. Tai bus laisva fantazija JAV kompozitoriaus Samuelio Barberio sonatos fortepijonui motyvais.
Įsibėgėjanti „Showcase“ scena ir netikėtumai iš Jungtinės Karalystės
Pagreitį įgavęs dvidešimtasis „Vilnius Mama Jazz“ rugsėjo 25 d. įsuks „Showcase“ scenos girnas visu pajėgumu. Naujomis idėjomis kunkuliuojančioje erdvėje pasirodys saksofonininko Dovydo Stalmoko vedamas siautulingiems šokiams sutvertas pučiamųjų ansamblis „The Honkin‘ Dudes Brass Band“, tradicinio džiazo gerbėjams Augustės Raguotytės kvartetas, kosmiškai elektroninis „Juzt“, džiazą ir šokį apjungiantis projektas „Tango in Jazz“ bei jaunuosius Lietuvos ir Latvijos kūrėjus suvienijęs „21st Century Quintet“ kolektyvas.
Po širdis iš susižavėjimo sparčiau plakti priversiančių atradimų „Showcase“ scenoje, organizatoriai festivalio lankytojus pakvies į pagrindinę sceną, kurioje lauks bene netikėčiausias „Vilnius Mama Jazz“ pasirodymas − pirmą kartą į Lietuvą atvykstanti, melomanų sielas visame pasaulyje pavergusi multiinstrumentininkė, prodiuserė bei didžėjė Emma-Jean Thackray.
Šių metų vasarą išleidus debiutinį albumą „Yellow“, kuris tarsi uraganas įsiveržė į 1-ąją Jungtinės Karalystės džiazo albumų ir 3-ąją indie albumų topų vietas, Emma tapo viso pasaulio muzikos mylėtojų dėmesio objektu. „Yellow“ – tai 47 minutes trunkanti kelionė per 70-ųjų džiazą ir funk‘ą, paženklinta kosminėmis Sun Ra vizijomis, dvasinėmis Alice Coltrane patirtimis bei „Beach Boys“ „Pet Sounds“ laikus menančiomis orkestruotėmis. Būtent šį albumą Lietuvos publikai pristatys viešnia iš Britų salyno. Scenoje ji bus ne viena, o su bičiulių palyda – būgnininku Dougal‘u Tayloru, pianistu Lyle Bartonu, tūbininku Benu Kelly ir perkusininku Dwayne‘u Kilvingtonu.
Emma-Jean Thackray. / Organizatorių nuotr.
Uždarymo ceremonija su legendomis
Rugsėjo 26 d. jubiliejinį festivalį uždarys neabejotina legenda − išskirtine charizma spinduliuojantis mušamųjų meistras Vladimiras Tarasovas ir jo suburtas kvartetas.
V. Tarasovui neretai klijuojama džiazmeno etiketė, tačiau tai tėra tik noras šį daugialypį kūrėją įsprausti į savo susikurtus rėmus, kaip kitados tai darė mitinis Prokrustas. Kompozitorius, perkusininkas ir vizualaus meno kūrėjas daugelį metų bendradarbiauja ne tik su džiazo, bet ir kitų muzikos krypčių atstovais. Tai menininkas, kuriantis savo paties žanrą, o ne realizuojantis kilusias idėjas konkretaus stiliaus rėmuose.
XX-ojo „Vilnius Mama Jazz“ festivalio scenoje perkusijos ir būgnų guru pasirodys su tokiais pat nepailstančiais garsų kūrėjais – anksčiau minėtu V. Labučiu, kontrabosininku Eugenijumi Kanevičiumi ir trimitininku Mindaugu Vadokliu. Šis kvartetas žada pratęsti Lithuanian Art Orchestra kryptį ir sukurti unikalų new bop krypčiai artimą muzikinį gobeleną, kuriame trimito ir saksofono duetas niekuo nenusileis legendiniam Ornette Colemann‘o ir Don Cherry tandemui.
Sniego žmogus, fotografijos ir pokalbiai
„Vilnius Mama Jazz“ – toli gražu nėra tik muzika. Kaip ir anksčiau, taip ir prabėgus dvidešimčiai metų, organizatoriai festivalio lankytojus nuo pat pirmos dienos pasitiks su žadą atimančiomis parodomis bei virš kasdienybės pakylėsiančiais pokalbiais.
Pirmąją festivalio dieną bus atidarytos net dvi parodos, veiksiančios visas penkias „Vilnius Mama Jazz“ dienas.
Bendradarbiaujant su modernaus ir šiuolaikinio meno fondu „Lewben Art Foundation“, festivalio komanda užsukti į „Vilnius Mama Jazz“ pakvies sniego žmogų. Tai jaunosios kartos menininko Tomo Daukšos skulptūra, gimusi tyrinėjant šį žmonijos fantaziją audrinantį fenomeną. Beje, T. Daukša savo tyrinėjimuose aprašo atvejus, kai norėdami prisivilioti sniego žmogų nuotykių ieškotojai pasitelkdavo klasikinę muziką ar net grupės „Tag Team“ dainą „Whoomp (There It Is)“, tačiau šįkart šį mistinį padarą į Šiuolaikinio meno centrą kvies aukščiausios prabos džiazas.
Organizatorių nuotr.
Šalia įspūdingu stotu pasižyminčio sniego žmogaus akis bus galima paganyti po puikiai fotografijos pasaulyje žinomo Dainiaus Labučio darbus. Vis gilyn į meninę fotografiją neriantis menininkas, trinantis ribas tarp fotografijos ir tapybos, pristatys festivalio fotografijų parodą „Retrospektyva 2002 – 2021“, kurioje bus galima išvysti įdomiausias D. Labučio užfiksuotas „Vilnius Mama Jazz“ akimirkas.
Prieš nuleidžiant jubiliejinio festivalio uždangą, sekmadienį, t.y. rugsėjo 26 d., organizatorių komanda pakvies pasikalbėti. Tradicija tapusioje „Vilnius Mama Jazz Paraštės“ programoje bus bandoma atsakyti į fundamentalų egzistencinį klausimą – kam šiandien dar įdomus džiazas? Atsakymo padės ieškoti LRT Klasikos vadovas bei Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius, MIC (Muzikos informacijos centras) direktorė Radvilė Buivydienė, filosofas Viktoras Bachmetjevas ir asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai” (MAMA) pirmininkas Martynas Tyla.
„Štai toks bus mūsų jubiliejinis dvidešimtasis, kurį kūrėme ypatingai sudėtingomis sąlygomis: nežinioje ir įtampoje, bet su didžiule atsakomybe ir atsidavimu, galvodami apie jus, mieli klausytojai, apie festivalio reputaciją, keldami sau tikslą supažindinti Lietuvos publiką su tais, kurie nebijo laužyti rėmų ir kuria džiazo istoriją čia ir dabar, gerbdami tradicijas, bet vesdami šią muziką XXI amžiaus keliais. Idėjų šviežumas, nestandartinis mąstymas ir virtuoziškas atlikimas – be išlygų garantuoti malonumai, kuriuos patirsite apsilankę festivalio koncertuose“, – taip kalbėjo festivalio organizatorė Judita Bartoševičienė.
Rugsėjo 22–26 d. gausios meno vaišės lauks kiekvieno jūsų. Šiukštu, nepamirškite užsukti pasveikinti dvidešimtąjį gimtadienį mininčio „Vilnius Mama Jazz“ ir įteikti festivalio komandai didžiausią dovaną – savo buvimu parodyti, jog džiazas vis dar įdomus!
Visi šie renginiai: parodos, diskusijos ir „Showcase“ scenos koncertai – nemokami.
Išsamesnė informacija apie festivalį www.vilniusmamajazz.lt
-
Jubiliejinį „Vilnius Mama Jazz“ atidarys pasaulinė kontraboso žvaigždė A. Cohenas 1
Dėl pandemijos visus koncertus nutraukti priverstas Avishai degte dega noru vėl pasimatyti su savo gerbėjais akis į akį. Džiazo scenos brangakmenis Lietuvos publiką žada nustebinti ne tik nauja programa, bet ir naujais scenos partneriais. Būkite tikri, laukia nepamirštamas rugsėjo 22-osios vakaras!
„Tikiuosi, kad viskas, ką darau, veda į ateitį, o ateitis yra šiandien“, − taip apie savo kūrybą žurnalui „Jazzwise“ yra sakęs A. Cohenas. Tai gali atrodyti kaip netaktiška panegirika sau pačiam ar tiesiog pasipuikavimas, tačiau kuomet kalbame apie šį džiazo vizionierių, kuklintis neverta. Prestižinių žurnalų liaupsės ir pilnos koncertų salės – tai įrodymas, jog A. Cohenas yra pačios aukščiausios lygos muzikantas.
„Su lengvu jauduliu ir pasididžiavimu pasitinkam jubiliejinį festivalį. Labai svarbu – pati pradžia, atidarymo koncertas. Ko laukti iš tokios garsenybės koncerto? Esu tikra – tai bus tikras džiaugsmas išpuoselėtos muzikos pasiilgusiai publikai,“ – pasakojo festivalio organizatorė Judita Bartoševičienė.
Avishai Cohenas. / S. Bullert nuotr.
Izraelyje gimęs, bet graikiškų, ispaniškų ir lenkiškų šaknų turintis kontrabosininkas, kompozitorius ir vokalistas vaikystėje net penkerius metus grojo pianinu ir tik sulaukęs 14-os, susižavėjęs legendiniu Jaco Pastoriusu, baltai juodus klavišus iškeitė į storas kontraboso stygas.
Kelionė pripažinimo link šiam virtuozui nebuvo lengva. Atlikęs karinę tarnybą Izraelio kariuomenėje, Avishai išvyko į nuolat dūzgiantį Niujorką, kuriame būsima žvaigždė viską turėjo pradėti nuo nulio. Įsidarbinęs statybose A. Cohenas po darbo grodavo gatvėje, kur jį pastebėjo iš Panamos kilęs pianistas Danilo Perezas, pakvietęs būsimą kontraboso žvaigždę prisijungti prie jo suburto trio. Dėka A. Perezo A. Cohenas atrado Lotynų Amerikos muzikos pasaulį, kuris iki pat šiol yra vieną iš esminių jo unikalaus skambesio dedamųjų.
Tramplynu į tarptautinį pripažinimą A. Cohenui tapo atsitiktinė pažintis su Chicku Corea. Šešerius metus įvairiuose pastarojo projektuose grojęs kontrabosininkas pelnė ypatingą scenos mohikano prielankumą. Todėl neatsitiktinai C. Corea paskatino Avishai imtis solo karjeros bei savo įrašų leidykloje išleido keturis pirmuosius izraeliečio albumus.
Šiandien A. Cohenas laikomas bene vienu įtakingiausių ir novatoriškiausių kontrabosininkų pasaulyje, vertinamų ne tik už nepriekaištingą techniką, bet ir už su niekuo nesupainiojamą skambesį. Šio kontrabosininko kūryboje susijungia ne tik skirtingi žemynai, bet ir, rodos, kardinaliai priešingos kultūrinės-muzikinės tradicijos. Nuo sefardiškojo hebrajų paveldo iki šiuolaikinio džiazo ar Lotynų Amerikos ritmų.
Avishai Cohenas. / A. Terlaak nuotr.
Per savo karjerą A. Cohenas yra grojęs su daugeliu žymiausių scenos vardų. Tarp jų Claudia Acuña, Bobby McFerrinas, Herbie Hancockas, Paquito D’Rivera, Kurtas Rosenwinkelis, Roy Hargrove’as ir net JAV popmuzikos dievaite Alicia Keys.
Avishai Vilniuje pristatys kūrinius iš prieš pat pandemiją išleisto albumo „Arvoles“, kurį kritikų pripažintas „London Jazz“ žurnalas apibūdino, kaip vieną geriausių šio izraeliečio darbų, bei dar niekur negirdėtas naujas kompozicijas, nustebinsiančias net ir išrankiausią skonį turinčius klausytojus.
Į „Vilnius Mama Jazz“ sceną A. Cohenas žengs lydimas atsinaujinusio trio. Šiam kontraboso genijui nepamirštamą koncertą sukurti padės pianistas bei kompozitorius Elchinas Shirinovas iš Azerbaidžano bei A. Coheno tėvynainė būgnininkė Roni Kaspi. Tai du naujosios kartos atstovai, kurie kaip ir A. Cohenas, bando praplėsti nusistovėjusį džiazo žodyną naujomis sąvokomis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pastaba: įėjimas į festivalio renginius tik su galimybių pasu. Išsamesnė informacija apie festivalį www.vilniusmamajazz.lt
-
„Vilnius Mama Jazz“ scenoje – viena perspektyviausių Jungtinės Karalystės kūrėjų E. Jean Thackray
Vienos perspektyviausių britų žvaigždžių pasirodymas rugsėjo 25-ąją nebus toks kontrastingas kaip priešpandeminiame festivalyje dalį publikos privertęs šėlti, o dalį – apleisti salę „The Comet is Coming“ koncertas, tačiau tikrai nemažiau intriguojantis ir įvairiaspalvis.
Jorkšyro grafystėje, garsėjančioje giliomis pučiamųjų orkestrų tradicijomis, gimusi Emma, kaip ir daugelis, į muziką pasuko dar vaikystėje. Pirmasis jos instrumentas − naudotų muzikos instrumentų parduotuvėje įsigytas kornetas. Mergina greitai tapo pagrindine vietos pučiamųjų orkestro kornetininkė. Tačiau viską aukštyn kojomis talentingosios muzikantės kelyje apvertė netikėtai į jos grojaraštį patekęs Gilo Evanso specialiai Milesui Davisui aranžuotas „Concierto De Aranjuez“ kūrinys. Akistata su šia kompozicija pakeitė Emmos ligtolinį muzikinį suvokimą ir atvėrė duris į neaprėpiamai platų džiazo pasaulį.
Emma-Jean Thackray. / J. Magowan nuotr.
Nors ir labai žavėjosi tokiais žanro klasikais kaip Johnas Coltrane‘as, talentingoji britė visada stengėsi išlaikyti distanciją su savo dievukais ir nieku gyvu nebandė jų imituoti. Priešingai, ieškojo išskirtinumo ir vis labiau ėmė domėtis kitais žanrais. Netgi savo studijų Karališkajame Velso muzikos ir dramos koledže bei Londone įsikūrusioje Labano Trejybės konservatorijoje bičiulius, entuziastingai norėdavusius tobulai įvaldyti bebopo eros skambesį, bandydavo sudominti pasiklausyti JAV reperio Madlib.
Dėl kitoniško požiūrio į muziką Emma formalaus ugdymo institucijoje jausdavosi tarsi prašalaitė. Vis tik, galiausiai radusi bendraminčių, subūrė kolektyvą, ir ėmė aktyviai koncertuoti Londono erdvėse bei išleido net keturis EP. Būtent šie leidiniai muzikos gerbėjų ausis suviliojo psichodeliniu spritual jazz, funk, soul mišiniu, kuriame jaučiamas subtilus hiphopo prieskonis.
Dėmesio lavina Emmą užgriuvo 2021 m. liepą išleidus debiutinį albumą „Yellow“, kuris tarsi uraganas įsiveržė į 1-ąją Jungtinės Karalystės džiazo ir 3-ąją indie albumų topų vietas. „Yellow“ – tai 47 minutes trunkanti kelionė per 70-ųjų džiazą ir funk‘ą, paženklinta kosminėmis Sun Ra vizijomis, dvasinėmis Alice Coltrane patirtimis bei „Beach Boys“ „Pet Sounds“ laikus menančiomis orkestruotėmis. Ir, jei ankstesnėje Emmos kūryboje buvo galima aptikti daugiau standartinių skambesio detalių, tai debiutiniame albume talentingoji britė žengia tolyn į savo pačios statomą garsų karalystę, kurią būtų galima pakrikštyti psichodeliniu (ne)džiazu.
J. Magowan nuotr.
Emma, kultinio britų leidinio „The Guardian“ praminta Jungtinės Karalystės scenos supernova, į jubiliejinį „Vilnius Mama Jazz“ atvyksta ne viena, bet su bičiulių palyda – būgnininku Dougalasu Tayloru, pianistu Lyle Bartonu, tūbininku Benu Kelly ir perkusininku Dwayne‘u Kilvingtonu. Ši kompanija atkeliauja į Vilnių sukurti ypatingai šilto ir pačiomis ryškiausiomis spalvomis žibėsiančio vakaro.
Rugsėjo 25 d. kiekvienas melomanas privalo būti Šiuolaikinio meno centre, nes kitos progos pamatyti E.J. Thackray mūsų šalyje, tikėtina, teks laukti labai ilgai. Sparčiai populiarėjanti muzikantė gali tapti sunkiai įkandama nemenkai daliai koncertų organizatorių.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pastaba: įėjimas į festivalio renginius tik su galimybių pasu. Išsamesnė informacija apie festivalį www.vilniusmamajazz.lt.
-
Jubiliejinio „Mama Jazz“ festivalio finale – perkusijos meistro V. Tarasovo suburtas kvartetas
„Mūsų kvarteto programos atspirties tašku taps Gobelenų ciklas, kurio dvi dalis esame pristatę 2014 m. ir 2015 m. „Vilnius Mama Jazz“ festivaliuose. Tai turėtų būti new bop krypčiai artima muzika, tačiau koks bus galutinis rezultatas pasakyti sunku. Viskas paaiškės koncerto metu“, − neslėpdamas šypsenos pasakoja kvarteto siela V. Tarasovas, o paklaustas apie kolektyvo sudėtį priduria: „su Vytautu, Eugenijumi ir Mindaugu esame groję tiek mano bigbende, tiek kitose kolektyvuose. Kiekvienas jų turi savitą garsą ir yra puikūs muzikantai. Man labai patinka Ornette Colemann‘o ir Don Cherry bendri darbai. Šiam pasirodymui norėjosi atrasti nemažiau spalvingą altinio saksofono ir trimito derinį, todėl iškart supratau, kad be V. Labučio ir M. Vadoklio išsiversti nepavyks.“
Žinant šių muzikantų kūrybinį potencialą bei virtuozišką instrumentų valdymą, prognozuojama, kad uždaromajame festivalio koncerte pakils tikrų tikriausias viesulas, nublokšiantis šalin bet kokius kasdienius rūpesčius. Tai bus ausis ir akis prikaustantis pasirodymas.
„Tai bus baigiamasis jubiliejinio festivalio akordas. Ir labai simboliška, kad du dešimtmečius gyvuojančio festivalio programą vainikuos ištikimas mūsų dalyvis. Kiekvienas maestro pasirodymas scenoje – šventė mūsų klausytojui,“ – kalbėjo festivalio organizatorė Judita Bartoševičienė.
Vladimiras Tarasovas. / Organizatorių nuotr.
Visi kvarteto nariai – tai individualiai stiprios ir kūrybingos asmenybės, be kurių mūsų regiono muzikos istorijos metraštis būtų kur kas plonesnis ir, neabejotinai, nuobodesnis.
V. Tarasovui neretai klijuojama džiazmeno etiketė, tačiau tai tėra tik noras šį daugialypį kūrėją įsprausti į savo susikurtus rėmus, kaip kitados tai darė mitinis Prokrustas. Kompozitorius, perkusininkas ir vizualaus meno kūrėjas daugelį metų bendradarbiauja ne tik su džiazo, bet ir akademinės muzikos atstovais, o neretai jo keliai susikerta su gerokai egzotiškesniais atlikėjais, tokiais kaip Tuvos gerklinio dainavimo atstove Sainkho Namtchylak. V. Tarasovas – tai menininkas kuriantis savo paties žanrą, o ne realizuojantis kilusias idėjas konkretaus stiliaus rėmuose.
Perkusininkas per savo įspūdingą karjerą išmaišė didžiąją dalį žemės rutulio. Scenoje jis grojo su ryškiausiomis žvaigždėmis − Andrew Cyrille'u, Anthony Braxtonu, Thomaszu Stanko, Marku Dresseriu, Gyorgy Szabados, Kazutoki Umezu ir kt., o savo muzikinę ir audiovizualinę kūrybą yra pristatęs ne tik prestižinėse Žoržo Pompidu centro ar Čikagos šiuolaikinio meno muziejaus salėse, bet ir šimto metrų gylyje po žeme įsikūrusiuose Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) erdvėse.
Eugenijus Kanevičius. / Organizatorių nuotr.
V. Tarasovas pasižymi vizionierišku meniniu žvilgsniu. Tiek anuomet, tiek dabar jo kūryba nepraranda aktualumo ir net pralenkia laiką. Tai puikiai įrodo prieš kelerius metus Suomijos indie elektronikoje besispecializuojančios leidybinės kompanijos kataloge atsiradęs kosmiškai nuostabaus Vladimiro opuso „Atto IV“ perleidimas.
E. Kanevičius – vienas žymiausių ir universaliausių Lietuvos kontrabosininkų, gebantis ne tik žaisti pagal sunkiai suvokiamas laisvojo džiazo (ne)taisykles, bet ir nublokšti klausytoją į auksinius svingo eros laikus. Tai išradingas, puikiai valdantis ir akustinį, ir elektrinį bosą, muzikantas, nevengiantis savojo garsovaizdžio praturtinti elektroniniais garsais, trimitu, perkusiniais instrumentais ar vokaliniais intarpais. Per ne vieną dešimtmetį praleistą džiazo scenoje E. Kanevičius yra grojęs bemaž su visais žymiausiai Lietuvos džiazo kūrėjais, taip pat muzikuoja su kitų šalių muzikantais.
M. Vadoklis – puikiai pažįstamas vardas Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos scenoje. Vakarų Lietuvos džiazo ambasadoriumi tapęs trimitininkas pasižymi preciziška technika bei į tradicinę spalvų paletę nesutalpinamu instrumento tembru. Mindaugas aktyviai dalyvauja muzikiniuose ir tarpdiscipliniuose meno projektuose. Trimitininkas bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ir užsienio džiazo, funk, pop, hip-hop, world ir elektroninės muzikos atlikėjų, su jais yra įrašęs kelias dešimtis muzikos albumų, koncertavo pagrindinėse Europos ir viso pasaulio koncertų salėse.
Mindaugas Vadoklis. / Organizatorių nuotr.
V. Labutis − įvairių kolektyvų lyderis bei dalyvis, pedagogas, į Lietuvos džiazo sceną įsiveržęs 1982 m., kartu su Petro Vyšniausko kvartetu, ir iki pat šiol išliekantis vienu pagrindiniu jos veikėju. Nors daugelis V. Labutį sieja su saksofonu, tačiau vis dažniau prie šio muzikanto vardo regime multiinstrumentininko etiketę. Tai muzikantas puikiai valdantis įvairius pučiamuosius, bet ir nevengiantis sugroti bravūriškų ir spalvingų fortepijono partijų, įterpti perkusinių garsų ar eksperimentuoti su sintezatoriais. V. Labučio muzikinis kelias nėra tik tradicinis džiazas. Jis nebijo nardyti po įvairiausias šio žanro kerteles, įnešdamas savitumo į kiekvieną kolektyvą, su kuriuo groja.
Pastaba: įėjimas į festivalio renginius tik su galimybių pasu.
Išsamesnė informacija apie festivalį www.vilniusmamajazz.lt