Kaip ketvirtadienį paskelbė prokuratūra, išnagrinėjęs baudžiamąją byla, Kauno apygardos teismas buvusią Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorę Violetą Balčiūnienę pripažino kalta dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Prokurorė Svetlana Zabielinienė teismui pateikė įrodymus apie tai, kad V. Balčiūnienė kartu su gimnazijos raštvede nuo 2018 iki 2021 metų buvo fiktyviai įdarbinusios gimnazijoje du asmenis, iš kurių vienas – buvusios direktorės sūnus.

Tokiu būdu buvo pasisavinti ir iššvaistyti beveik 36 tūkst. eurų bei iš „Sodros“ lėšų nepagrįstai išmokėtos ligos išmokos fiktyviai įdarbintam sūnui.

Be V. Balčiūnienės teismas nuteisė ir gimnazijos raštvedę bei fiktyviai įdarbintus asmenis.

Raštvedė nuteista dėl dokumentų klastojimo, padėjimo V. Balčiūnienei piktnaudžiauti tarnyba dėl turtinės naudos, pasisavinti ir iššvaistyti jos žinioje buvusias savivaldybės lėšas, padėjimo direktorės sūnui įgyti svetimą turtą.

Buvusiai gimnazijos direktorei teismas skyrė galutinę 7 tūkst. eurų baudą, gimnazijos raštvedei – 6 tūkst. eurų baudą, fiktyviai įdarbinti asmenys turės sumokėti po 5 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Šis teismo sprendimas nėra įsigaliojęs ir per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Manoma, kad mokymo įstaigos steigėja savivaldybė dėl įstaigos tuometinės vadovės veiksmų patyrė 36 tūkst. eurų žalą. Dalis padarytos žalos – daugiau nei 11,3 tūkst. eurų, dviejų kaltinamųjų jau yra atlyginta.

Prieš Kauno apygardos teismą stos V. Balčiūnienė, raštvedė ir du fiktyviai įdarbinti asmenys.

Įtariama, kad buvusi gimnazijos direktorė, būdama atsakinga už jos žinioje esančias Kauno miesto savivaldybės lėšas, veikė su gimnazijos raštvede ir jai nurodė surasti asmenį, kuris sutiktų būti fiktyviai įdarbintas į gimnaziją. 

Surinktais duomenimis, R. J. gimnazijoje buvo fiktyviai įdarbintas nuo 2018 metų birželio iki 2021 metų spalio.

Pasak prokuratūros, raštvedei J. G. pasiūlius R. J. sudaryti fiktyvią darbo sutartį, asmuo sutiko ir galimai suklastojo tikrą dokumentą – prašymą dėl priėmimo į darbą.

Jame nurodė, kad prašo priimti į gimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų specialisto pareigas. Laikotarpiu, kuriuo R. J. buvo galimai fiktyviai įdarbintas informacinių ir komunikacinių technologijų specialistu, vėliau budėtoju, ūkvedžiu, laborantu, į jo banko sąskaitą buvo mokamas ne tik pastovus atlygis, bet išmokėtos ir penkios premijos.

Visas šias lėšas kaltinamasis pagal išankstinį susitarimą perduodavo raštvedei J. G., o ši – direktorei, sau pasilikdama 50-70 eurų nuo kiekvieno darbo užmokesčio.

Taip pat, įtariama, kad V. Balčiūnienė nuo 2019 metų pradžios iki 2021 metų spalio, veikdama su gimnazijos raštvede J. G. ir kitu asmeniu G. B., siekdama jam turtinės naudos ir pasinaudodama tarnybine padėtimi, fiktyviai jį įdarbino.

G. B. galimai suklastojus prašymą dėl priėmimo į darbą, jis buvo įdarbintas informacinių ir komunikacinių technologijų specialistu, o vėliau perkeltas dirbti archyvaru.

Pasak prokuratūros, tokiu būdu V. Balčiūnienė galimai pasisavino ir iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą turtą – beveik 36 tūkst. eurų, taip buvo padaryta didelė žala Kauno miesto savivaldybei.

Dėl galimai fiktyviai įdarbintų asmenų darbdavys „Sodrai“ sumokėjo 2 tūkst. 445 eurus, taip pat kaltinamasis G. B., laikotarpiu, kuriuo galimai fiktyviai buvo įdarbintas gimnazijoje, gavo ligos išmokas ir taip iš Valstybinio socialinio draudimo fondo įgijo 840 eurų.

Gimnazijos raštvedė kaltinama dokumentų klastojimu, padėjimu V. Balčiūnienei piktnaudžiauti tarnyba dėl turtinės naudos, pasisavinti ir iššvaistyti jos žinioje buvusias Kauno miesto savivaldybės lėšas, padėjimu G. B. įgyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo jam nepriklausančias ligos išmokas.

Buvusiai gimnazijos direktorei V. Balčiūnienei pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimo.

Galimai fiktyviai įdarbintas G. B. kaltinamas turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu arba disponavimu suklastotu dokumentu bei sukčiavimu.

Kitas fiktyviai įdarbintas asmuo R. J. kaltinamas bendrininkavimu dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymu, turto pasisavinimu, dokumento suklastojimu arba disponavimu suklastotu dokumentu.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Portalas kauno.diena.lt atsiprašo, kad publikavus naujieną buvo neteisingai panaudotos nuotraukos, kuriose pavaizduota Prezidento Antano Smetonos gimnazija.

Teisėjų garbės teismas penktadienį paskelbė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, pagal kurį teisėja pareigas turi atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.

Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjai drausminė nuobauda neskirta ir apsiribota tik drausmės bylos svarstymu posėdyje. Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skelbia Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjai iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto padorumo principo reikalavimų nesilaikymo nuspręsta nutraukti.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjai iškėlė drausmės bylą, nes V.Balčiūnienė nepaskelbė nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nepaisant to, kad viena iš proceso šalių – nukentėjusioji R. D. – buvo atvykusi į teismo posėdį. Be to, pareiškėja R.D., atvykusi į teismo procesinio sprendimo administracinių teisės pažeidimų byloje paskelbimą tą dieną procesinio sprendimo kopijos negavo.

Konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad teisėja V.Balčiūnienė neatėjo paskelbti sprendimo ir vėliau melavo apie sprendimo paskelbimą. Tačiau, Teisėjų garbės teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad teisėja nesiėmė priemonių užtikrinti, kad atvykusi bylos šalis galėtų dalyvauti procesinio sprendimo paskelbime.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) antradienį iškėlė drausmės bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Violetai Balčiūnienei, kuri viešai nepaskelbė sprendimo administracinėje byloje, nors į jį buvo atvykusi nukentėjusioji.

Paaiškėjus pažeidimui, teisėja išsisukinėjo ir melavo, nustatė TEDK. Iškelta drausmės byla bus perduota Teisėjų garbės teismui.

Kaip skelbia Nacionalinė teismų administracija, teikimą dėl teisėjos V.Balčiūnienės elgesio pateikusi klaipėdietė nurodė, kad numatytą dieną jai atvykus į teismą išklausyti administracinių teisės pažeidimų bylos, kurioje ji nukentėjo, sprendimo, jis nebuvo paskelbtas. Vėliau, susipažinusi su teismo posėdžio protokolu, perskaitė, kad į sprendimo paskelbimą neatvykus proceso dalyviams, teisėja esą paskelbė priimtą sprendimą. R.D. prašė teisėjai iškelti drausmės bylą dėl netinkamo elgesio.

Išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos paaiškinimą, TEDK nutarė V.Balčiūnienei iškelti drausmės bylą. Komisijos sprendimą lėmė ir tai, kad raštu pateiktame paaiškinime teisėja neigė pareiškėjos argumentus dėl procesinio sprendimo nepaskelbimo.

Tačiau nagrinėdamas pareiškėjos R.D. apeliacinį skundą dėl V.Balčiūnienės priimto sprendimo, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėja teisi – teismo sprendimas nebuvo paskelbtas.

Dėl dar trijų nagrinėtų teikimų, kuriuose prašyta teisėjams iškelti drausmės bylas, TEDK apsiribojo jų svarstymu komisijos posėdyje, nes nustatyti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir nesukėlė rimtesnių pasekmių. Vienu atveju komisija nenustatė etikos ir drausmės pažeidimo požymių.