V. Būdienės teigimu, šiemet dėl vietos savivaldoje kovoja ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, kuriais, kaip rodo VPAI apklausos, žmonės tiki - ypač neturintys aiškių ideologinių preferencijų.

Pasak V. Būdienės, viešojoje erdvėje dabar didžiausias dėmesys skiriamas Prezidento rinkimams, kurie primena nacionalinį spektaklį, - pretendentai varžosi, viliodami rinkėjus pažadais, kurie neturi nieko bendra su prezidento funkcijomis. Tuo tarpu savivaldybių rinkimai yra lyg teatro užkulisiai - pigesni, ne tokie įmantrūs. Tačiau, pasak jos, taip neturėtų būti, nes nuo to, kas ir kaip valdo savivaldybes, kiek regionas gyvybingas, priklauso, kaip gyventojai apskritai vertina ir gyvenimą Lietuvoje, kiek jų emigruoja.

„Šie rinkimai įdomūs, nes juose dėl vietos savivaldoje kovoja ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, kuriais, kaip rodo VPAI apklausos, žmonės tiki - ypač neturintys aiškių ideologinių preferencijų. Kai kuriose savivaldybėse labai reikia kartų kaitos, naujų lyderių, protingai tarnaujančių rinkėjų gerovei ir galinčių būti sėkmingais savivaldybių, regionų advokatais, kaip lygūs tarp lygių dalyvauti valstybės valdyme, tik kitame lygmenyje. Gana savivaldybių politikams būti prašančiojo pozicijoje. Todėl savivaldos rinkimai labai svarbūs - dėl visos Lietuvos gerovės ir sėkmės“, - paaiškina VPAI direktorė.

Kai kuriose savivaldybėse labai reikia kartų kaitos, naujų lyderių, protingai tarnaujančių rinkėjų gerovei ir galinčių būti sėkmingais savivaldybių, regionų advokatais.

Kita vertus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad ateinantys savivaldos rinkimai gali atnešti itin kardinalių pokyčių - galimai ir todėl, jog juose šįkart dalyvauja trečdaliu daugiau visuomeninių komitetų nei praėjusiais metais.

„Rinkimai dar radikaliau perbraižys vietinės savivaldos politinį žemėlapį Lietuvoje. Šie pasikeitimai žymės naują politinę realybę, kuri jau yra aplinkinėse šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Komitetai vyrauja daugelio kaimyninių šalių savivaldoje jau ne vienerius metus. Po rinkimų tikėtinas tradicinės galios piramidžių išardymas atvers naujas galimybes demokratijos plėtrai Lietuvoje“, - komentuoja prof. Š. Liekis.

Kovo 3 d., sekmadienį, Lietuvos savivaldos rinkimų naktį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) ekspertai kviečia sekti ir analizuoti rezultatus kartu - stebint tiesioginę transliaciją internetu.

Transliacijos metu ekspertai skirtingais pjūviais aptars Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimų kampanijas ir karščiausius balsavimo duomenis, ateinančius iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Politologai taip pat prognozuos galimus ateities scenarijus - tiek kovose dėl mero postų, tiek savivaldybių tarybų formavime.

Rinkimus analizuos VDU ir VPAI ekspertai - prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Virginija Būdienė, Algis Davidavičius, doc. dr. Asta Gaigalienė, prof. dr. Artūras Grebliauskas, doc. dr. Jūratė Imbrasaitė, prof. dr. Mindaugas Jurkynas, prof. dr. Algis Krupavičius, prof. dr. Antanas Kulakauskas, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, prof. dr. Šarūnas Liekis, dr. Viktorija Starkauskienė, dr. Gintaras Šumskas, doc. Rytis Zemkauskas, Vigilija Žiūraitė ir kiti.

Nuo liepos iš prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos pareigų traukiasi Virginija Būdienė.

Pastaruoju metu ji buvo šalies vadovės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimai, anksčiau ji vadovavo patarėjų švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais grupei.

Kaip BNS nurodė prezidentės spaudos tarnyba, V.Būdienė vyriausiosios patarėjos pareigų nebeis nuo liepos 2 dienos.

Iš darbo ji išeina savo prašymu.

Prezidentės vyriausiojo patarėjo pareigas vidaus politikos klausimais laikinai eis Mindaugas Lingė.

V.Būdienė anksčiau yra ėjusi švietimo ir mokslo viceministrės pareigas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomi įstatymo pakeitimai užkirs kelią balsų migracijai, sako Savivaldybių tarybų rinkimų pataisas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo termino prieš rinkimus Seime pristačiusi šalies vadovės patarėja Virginija Būdienė.

„Prezidentės tikslai yra šie - įstatymo nuostatų suderinimas su Konstitucija, kad savivaldybės tarybos narius rinktų tik tie asmenys, kuriuos pagrįstai galima laikyti nuolatiniais tos savivaldybės gyventojais, taip pat, kad būtų užtikrintas rinkimų skaidrumas ir sąžiningumas, sumažintas piktnaudžiavimas, panaikinta galimybė manipuliuoti rinkimų vieta“, - sakė patarėja.

Savivaldybių tarybų rinkimų pataisoms antradienį pritarta po pateikimo už balsavus 48, prieš - vienam, susilaikius 11 parlamentarų. Toliau jos bus svarstomos Seimo komitetuose.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad per savivaldos rinkimus balsuoti galėtų asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

„Taip bus užkirstas kelias vadinamajai balsų migracijai“, - apie pataisų tikslus sakė V.Būdienė.

Taip pat šalies vadovės pataisomis siūloma atsisakyti šiuo metu įtvirtintos nuostatos, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos pilietis, kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje.

Šiuo metu įstatymas numato, kad balsuoti savivaldos  rinkimuose gali nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai, o jokių terminų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nėra.

Pasak šalies vadovės, tokia tvarka šiuo metu sudaro sąlygas asmeniui balsuoti toje savivaldybėje, kurioje jis nuolat negyvena. Šalies vadovės teigimu, tai ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir sudaro sąlygas manipuliuoti rinkėjų balsais.

Pataisas D.Grybauskaitė teikia po to, kai per savivaldybių tarybų rinkimus kovą buvo pastebėtas masinis piliečių gyvenamosios vietos  perdeklaravimas iš vienos savivaldybės  į kitą buvo pastebėtas Šalčininkuose, Vilniaus ir Alytaus rajonuose.

Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė teigia, jog su Žaliojo tilto skulptūromis reikia pasielgti taip, kad jos nekeltų pavojaus žmonėms.

„Viena yra akivaizdu - jeigu eitume per Žaliąjį tiltą, tai pamatytume, kad Žaliojo tilto „žalieji žmogeliukai“ iš tikrųjų serga: yra surūdiję, apmūsiję, suskilę. Taigi jie net ir kelia pavojų praeinantiems, pravažiuojantiiems žmonėms, o kas kelia pavojų žmonėms, tas kelia pavojų ir valstybei. Reikia tuos „žmogeliukus“ gydyti. Dar pernai spalio mėnesį Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys davė sutikimą restauruoti, tai yra gydyti, sovietines Žaliojo tilto skulptūras, figūras jas nukeliant. Taigi vaistai yra“, - Žinių radijui antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja.

Ji priminė, kad Vilniaus savivaldybei bandant rasti, kas skulptūras restauruotų jų nenukeliant, konkursuose vis neatsirasdavo dalyvių, todėl jas reikia restauruoti nukėlus, o tolesnis jų likimas, pasak V.Būdienės, priklausys nuo teisinio statuso.

Perklausta, ar šalies vadovė pasisakytų už tai, kad sovietinių skulptūrų ant tilto visai neliktų, patarėja nurodė, kad ji yra „už tai, kad skulptūros nekeltų pavojaus žmonėms“.

Kultūros paveldo departamente Vilniuje veikianti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba praėjusią savaitę nusprendė neišbraukti Žalio tilto skulptūrų iš Kultūros vertybių registro. Taip Vilniaus valdžiai užverta galimybė skulptūras nuo tilto nuimti ir jų nebegrąžinti.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Lietuvos deleguotas sveikatos ir maisto saugos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis piktinasi Prezidentės patarėjos Virginijos Būdienės pareiškimais, kad jis turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad esą Maskvai siūloma derėtis su atskiromis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis dėl maisto produktų embargo panaikinimo.

Jo teigimu, už tokius žodžius atsakomybę turėtų prisiimti ir Prezidentės patarėja, ir pati Dalia Grybauskaitė.

„Gerbiama V. Būdienė turi prisiimti atsakomybę už tai, ką ji dabar pasakė. Ir Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat turi prisiimti atsakomybę už tai, ką ji teigė, nes to, ką jos teigė, nėra nei realybėje, nei tikrovėje, nei dokumentuose. Ir to būti negali, nes tai prieštarautų ES sutartims, tai prieštarautų mano priesaikai, tai prieštarautų visiems principams, ir to iš viso negali būti“, – tvirtina V. Andriukaitis.

Jo manymu, Prezidentės patarėjai reikėjo geriau įsigilinti į dokumentą ir, jei šis buvo neaiškus, prieš kalbant viešai, paskambinti V. Andriukaičiui arba paprašyti raštiško paaiškinimo. „Jei gerbiama V. Būdienė būtų paskambinus man arba paprašius raštiško išdėstymo viso to, kas tam techniniame posėdyje buvo [kalbama], kur gerbiamos V. Būdienės visiškai nebuvo, tada mes būtumėme pasakę, kaip reikia traktuoti tai, ką dabar gerbiama V. Būdienė paleidžia į Lietuvos eterį“, – teigia Lietuvos deleguotas eurokomisaras.

Jis džiaugiasi, kad Lietuva yra prieš dvišalius susitarimus dėl embargo tarp Rusijos ir kitų šalių. Tai, V. Andriukaičio nuomone, yra teisinga pozicija. Bėda, pasak jo, yra teikiama klaidinga informacija.

„Vakar vyko ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos oficialus posėdis. Jame buvo visų 28 valstybių narių ministrai. Jame buvo Lenkijos prašymu įtrauktas prašymas dėl informacijos apie įvykusį techninį posėdį Berlyne, ir ta pozicija Komisijos buvo pristatyta. Jokių abejonių ar komentarų, kuriuos dabar padarė gerbiama V. Būdienė, niekam net į galvą nekilo padaryti“, – teigia V. Andriukaitis.

A. Butkevičiaus skambučio dar nesulaukė

Premjeras A. Butkevičius antradienį sakė esąs priblokštas žinios, kad Europos Komisija (EK) galėjo pačiai Rusijai leisti nuspręsti, kuriai šaliai panaikinti embargą. Tačiau su premjeru V. Andriukaitis tikina šiuo klausimu dar nebendravęs.

„Laukiau premjero skambučio pirmadienį, bet, deja, nepaskambino. Antradienį mes [...] dar nekomunikavome. Bet premjeras greičiausiai ne tą komentuoja, bijau pasakyti kontekstą. Žinoma, kad tai būtų nesąmonė, jei EK leistųsi į tokius darbus. Tai iš viso protu nesuvokiama“, – mano V. Andriukaitis.

V. Andriukaitis: žinia galėjo ateiti iš Kremliaus

Jo teigimu, žinios, kad Rusija gali dėl embargo derėtis su šešiomis šalimis, pasirodė žiniasklaidoje. V. Andriukaitis svarsto, kad šios žinios galėjo ateiti iš Kremliaus.

„Čia Rusijos pozicija, paleistos antys, kad ji gali derėtis su šešiomis valstybėmis. Žinoma, skaitant tą komunikatą, kuriame yra gerbiamo direktoriaus minima pavardė, yra dvi eilutės, kurias reikėtų skaityti kartu: apie inspektavimo galimybes tarp trečiosios šalies ir šalių narių, nes toks inspektavimas pagal taisykles numatytas, jis turi būti. Bet tai neturi nieko bendro su galimybe interpretuoti, kad tai yra dvišalės derybos“, – aiškina V. Andriukaitis.

Prezidentūra: panašu į provokaciją

Europos sveikatos ir maisto saugos direktorato Rusijai pateiktą pasiūlymą dėl maisto produktų embargo derėtis su atskiromis Bendrijos šalimis Prezidentūra antradienį pavadino apgalėtinu precedentu.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė neigiamai vertina tokį Europos Komisijos diskriminacinį sprendimą ir vertina tai kaip bandymą suskalyti Europos Sąjungą (ES). Žinoma, tai apgailėtinas precedentas, netgi panašus į provokaciją“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė vyriausioji Prezidentės patarėja vidaus politikos klausimais V. Būdienė.

Jos teigimu, tai – apgailėtini V. Andriukaičio, kaip Lietuvos deleguoto sveikatos ir maisto saugos eurokomisaro, darbo pradžios vaisiai.

„Manyčiau, kad klaida bus ištaisyta, tikime, kad kitaip ir negali būti. ES komisaras prisiims atsakomybę ir tokių siurprizų bei „dovanėlių“, leidžiančių skaldyti ES vienybę, Rusijai daugiau nebebus pateikta“, – Prezidentūros lūkesčius dėstė V. Būdienė.

Prezidentės patarėja kategoriškai vertino V. Andriukaičio pasiaiškinimus, kad tai – tik techninio pobūdžio derybos.

„Kaip matome iš [...] dokumento, Europos sveikatos ir maisto saugos direktorato direktoriaus laišku Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovui bandoma pasiūlyti Rusijai derėtis su kiekviena ES valstybe atskirai dėl embargo maisto produktams atšaukimui. Visokie išvedžiojimai, kad taip neįvyko, yra neteisingi ir melagingi, nes iš minėto dokumento akivaizdžiai matyti, kad taip yra pasiūlyta. [... Nors tai buvo tik susirašinėjimas, tačiau mes, politikai, žinome, kad paprastai tokių dalykinių susirašinėjimų pagrindu ir gimsta didžioji politika“, – sakė Prezidentės atstovė.

Atsakomybę dėl kyšininkavimo švelninančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos nublokštų Lietuvą į trečiarūšiųvalstybių sąrašą, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja.

Pasak Virginijos Būdienės, šiomis pataisomis „tvarkiečiai“ norėjo „pasidovanoti kalėdinę dovaną“, kad tektų stabdyti bylą dėl partinio kyšininkavimo. Generalinis prokuroras Darius Valys antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu dėl kyšininkavimo panaikinti „tvarkiečio“ Rimanto Antano Ručio, anksčiau buvusio partijos atsakingojo sekretoriaus, teisinę neliečiamybę.

„Viena partija norėjo sau pasidovanoti kalėdinę dovaną, pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios sumažintų atsakomybę už prekybą poveikiu. Prezidentė vertina šį siekį labai griežtai neigiamai ir labai keista, kad (Seimas ėmėsi skubiai nagrinėti) tokias Baudžiamojo kodekso pataisas, kus įgalintų neskaidrumą, partijų kyšininkavimą, nebaudžiamumą, vos ne vogti, vertiname labai neigiamai. Švelninti atsakomybę už juridinių asmenų kyšininkavimą visiškai būtų netoleruotina“, - antradienį Žinių radijui sakė V.Būdienė.

Ji tvirtino, jog prezidentė nepasirašytų tokio įstatymo, jei jis būtų priimtas Seime. „Abejotina, ar prezidentė galėų pasirašyti tokį įstatymą, kur mes stodami į tarptautines organizacijas ne tik pasirodytume prastai, bet būtume nublokšti į trečiarūšių-keturrūšių kyšinių valstybių sąrašą. BK pataisos, kurias pateikė „Tvraka ir teisingumas“ atstovai, yra visiškai korupcinės, dar blogiau, jos galiotų atgaline tvarka, taigi tektų sustabdyti partinio kyšininkavimo arba prekybos poveikiu susitarimų neskaidrius dalykus“, - kalbėjo patarėja.

Seimas po pateikimo yra pritaręs frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Valdo Vasiliausko inicijuotoms BK pataisoms, kurios iš kodekso brauktų straipsnį dėl prekybos poveikiu. Parlamentaras sako pataisas teikiantis, nes „prekyba   poveikiu  yra dviprasmiškas teisinis apibrėžimas“.  Pagal pataisas, straipsnis „Prekyba poveikiu“ keičiamas į „Tarpininko kyšininkavimą“, o pagal jį nebūtų baudžiamas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti kyšį, o liktų tik bausmė už patį kyšio davimą.

Taip pat parlamentaras siūlo švelninti bausmes tarpininko kyšininkavimo atveju davus ar paėmus didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL, t.y. maždaug 32 tūkst. litų) kyšį. Šiuo metu už tai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, o V.Vasiliauskas  tarp sankcijų siūlo įtraukti baudą, laisvės apribojimą, areštą. Dar būtų braukiama nuostata, kad už šias veikas būtų baudžiamas juridinis asmuo.

Generalinė prokuratūra (GP) antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti parlamentaro R.A.Ručio laisvę.

Panaikinti R.A.Ručio imunitetą prašoma tyrimo metu gavus duomenų apie jo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Pasak GP pranešimo, surinkti duomenys leidžia manyti, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolado Skaisgirio priėmė didesnės nei 250 MGL (32,5 tūkst. litų) vertės kyšį pažadėjęs paveikti valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, taip pat, veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė ir organizavo apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų. Iš viso buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamiamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų.

Tarp sulaikytųjų dviem paroms buvo ir žinomas televizijos prodiuseris R.Skaisgirys. Poėmis atliktas ir Seime, paimtas buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, dabartinio parlamentaro R.A.Ručio kompiuteris.

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Gaila, kad sukilo tokia priešiška diskusija praktiškai prieš lietuvių kalbą. Naujovių ten jokių nėra, visa tai surašyta, kas dabar veikia, ir tie politikai, kurie naudojasi Lietuvių kalbos įstatymo nuostatomis dabar siekdami tam tikrų postų prieš rinkimus, sakykime, vietovėse, kur gana daug galima surinkti tautinių mažumų balsų, dorai nesielgia. Būtų gerai, kad, kaip prezidentė ne kartą yra minėjusi, lietuvių kalba netaptų kažkokių politinių sandorių rezultatu. Taigi, manytume, kad tie, kurie prisiekė ir stojo į šaulius, o dabar kovoja prieš lietuvių kalbą, tai labai dviprasmiškai atrodo“, – paklausta, kaip prezidentė vertina diskusijas dėl konstitucinio įstatymo, antradienį Žinių radijui sakė V.Būdienė.

Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.

Projektas kritikuotas, nes ši nuostata esą reikalaus versti visus esamus nelietuviškus prekės ženklus.

V.Būdienė pabrėžė, kad prie nelietuviškų pavadinimų jau dabar reikalaujama tiesiog lietuviškai nurodyti, kokios paslaugos teikiamos.

„Vis dėlto lietuvių kalba yra tas mūsų unikumas, ta vertybė, dėl kurios tiek kovojome, iškovojome – ne tiek daug trūko prieš devyniasdešimtuosius, kad iš viso net lietuviškos mokyklos būtų perėjusios į rusų kalbą, o dabar mes patys norime tiek liberalizuoti, kad kaži ar begalėsime pasakyti, kad tai yra gryna lietuvių kalba, o ne kokia nors samplaika svetimybių, barbarizmų ir taip tolau“, – teigė V.Būdienė.

Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.

Vienu iš svarbių prasidedančios Seimo rudens sesijos prioritetų šalies vadovės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė įvardija teikiamas pataisas, nukreiptas prieš rusišką propagandą.

„Pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios labai svarbios užtikrinant mūsų informacinės erdvės saugumą, skaidrumą, ir mūsų visų galimybę ne tik gauti informaciją, bet ir teisingą informaciją. Dezinformacijos mūsų informacinėje erdvėje turėtų mažiau, ypatingai susivokiant, kad gyvename informacinės apgulties sąlygomis“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Būdienė.

„Mūsų geopolitinė informacija yra sudėtinga, mes tai suvokiame, bet taip pat reikia suvokti, kad tos grėsmės kyla ne tik kaip karinės grėsmės tiesiogine to žodžio prasme, bet jos taip pat yra nekonvencinės, nelabai mums įprastos, ne visada mes jas atpažįstame. Tos grėsmės ir informacinės, ir mūsų jaunimas, moksleiviai viliojami vykti į neaiškios parengties stovyklas, taip pat skleidžiama propaganda, kuri daug kam atrodo panaši į tiesą“, - kalbėjo D.Grybauskaitės patarėja.

Pasak V.Būdienės, gyventojai turėtų atsargiau žiūrėti ir į kultūrinius renginius, nes kai kuriuose propaguojamos buvusios Sovietų sąjungos nuostatos. „Taip pat reikia labai ir mokykose, ir tėvams daug ką nuveikti, pasakoti vaikams apie istoriją, sustiprinti istorijos mokymą mokyklose, kad visi žinotume, kas yra kas“, - pažymėjo patarėja.

Šalies vadovė D.Grybauskaitė yra pateikusi pataisas, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio būtų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

Taip pat pataisomis siūloma, kad už karo kurstymą, kėsinimąsi į nepriklausomybę būtų galima skirti baudas. Pasak prezidentės, tokios priemonės siūlomos „atsižvelgiant į padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą“.

Projektu siūloma numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti pinigines baudas. Anot Prezidentūros, panaši tvarka galioja Vokietijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Maltoje.

Kai skleidžiama dezinformacija, kurstoma pažeisti Lietuvos suverenumą, būtina reaguoti greitai, sako vyriausioji prezidentės patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė, pristatydama prezidentės parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

„Dabartinė geopolitinė padėtis skatina mus imtis tam tikrų informacinės erdvės tvarkymo darbų greitai, bet nuo Seimo priklausys šio įstatymo pataisų priėmimo tempai“, - penktadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė ji.

Pasak jos, būtina greitai reaguoti, kai skleidžiama dezinformacija, kurstoma pažeisti Lietuvos suverenumą ir daromi kiti dalykai, kuriuos draudžia Konstitucija.

„Iki šiol reagavimas buvo gana lėtas - buvo apsunkintos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos galios šioje srityje“, - pareiškė prezidentės atstovė.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siūloma leisti komisijai pačiai be kreipimosi į kitas valstybines institucijas, kaip yra  dabar, nustatyti pažeidimus.

Anot prezidentės patarėjos, pataisos leis gyventojams pateikti daugiau kokybiškesnės informacijos, sugriežtinti neskelbtinos informacijos priežiūrą.

V.Būdienės teigimu, siūlomos pataisos lietuviškų televizijų veiklai didelės įtakos neturės.

„Ypatingų pasikeitimų nėra. Reikalavimas, kad iki 90 proc. laidų būtų transliuojamos ES kalbomis, praktiškai paliečia keletą kanalų, kur iki yra iki 30 proc. transliuojama arba retransliuojama ne ES kalba“, - teigė patarėja. 

Prezidentės atstovė pabrėžė, kad šis reikalavimas nebus taikomas specializuotiems ir teminiams paketams.

Tačiau ji akcentavo, kad naujos pataisos privers reikalavimų laikytis ir tuos retransliuotojus, kurie iki šiol galėjo apeiti reikalavimą dėl pažeidimų nutraukti kai kurių rusiškų kanalų rodymą.  Pataisomis siekiama nustatyti, kad retransliavimu bus laikomos paslaugos, skirtos „sudaryti visuomenei galimybę priimti  elektroninių ryšių tinklais skleidžiamas sąlyginės prieigos sistemomis apsaugotas radijo ir televizijos programas“. 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kaip siūloma pataisomis, galęs nustatyti tokiems paslaugos teikėjams veiklos reikalavimus ir vykdyti jų priežiūrą

V.Būdienės teigimu, priėmus pataisas palydovinės televizijos paslaugas teikianti bendrovė „Viasat“ pateks į retransliuotojų sąrašą ir turės laikytis nustatytų jiems reikalavimų.

Pataisos numato, kad retransliuotojas turės priimti atsakomybę už nustatytus reikalavimus atitinkantį retransliuojamų radijo ir televizijos programų arba atskirų programų parinkimą bei tokio retransliavimo teisėtumą.

Transliuotoms ir retransliuotojams grėstų dviejų dydžių baudos už visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą draudžiamą informaciją - už kurstymą pažeisti teritorinį vientisumą, keisti santvarką, skatinimą kėsintis į suverenitetą, politinę nepriklausomybę, karo ar neapykantos kurstymą, tyčiojimąsį, kurstymą diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti dėl lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu siūloma bausti iki 100 tūkst. litų, o už žalingų įpročių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų propagavimą, pornografijos, seksualinių paslaugų, lytiniai iškrypimų platinimą ar reklamą - iki 50 tūkst. litų. Abiem atvejais bauda negali viršyti 5 proc. transliuotojo metinių pajamų.

Iki šiol sąraše, nurodančiame, kokią informaciją visuomenės informavimo priemonėms draudžiama skelbti, nebuvo minimas karo propagandos platinimas.

Prezidentės pataisos tą numato ir už platinamą karo propagandą taip pat siūloma transliuotojus ir retransliuotojus bausti  iki 100 tūkst. litų baudomis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija pati nustatytų nuobaudų skyrimo tvarką ir taisykles, kokiais atvejais bauda pakartotinai nebebūtų skiriama, o būtų taikoma griežtesnė sankcija - stabdoma transliuotojo veikla.

Prezidentės patarėja Virginija Būdienė sako, kad Maskvos ketinimai steigti rusiškas mokyklas užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, yra bandymas skleisti propagandą ir to leisti negalima.

"Pavojingiausia, kaip sakiau, yra kad bandoma naują penktą koloną kurti įrodinėjant, kad čia turi būti už Rusijos pinigus kuriamos rusiškos mokyklos. Tai yra plauna smegenis taip vadinamu "ruskij standant" - vieni jį žino kaip tam tikrą gėrimą, o dabar mes sužinojom, kad bandoma bus ideologiškai apdoroti mus", - Žinių radijui antradienį sakė prezidentės vyriausioji patarėja Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais V.Būdienė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva artimiausiu metu užsienyje, taip pat ir Baltijos valstybėse, pradės steigti rusiškų mokyklų tinklą. Anot jo, mokymas šiose mokyklose vyks remiantis "rusiškais standartais".

Pasak V.Būdienės, Lietuvoje reikia griežtinti leidimų kitų šalių mokykloms išdavimą, nes esama tvarka - per liberali.

"Tuo labiau, kad Lietuvoje kiekvienas mokinys turi teisę gauti krepšelį, kokioje mokykloje jis besimokytų. Tai jokiu būdu negalima bus taip leisti, kad kitų šalių mokyklose, kur ir istorija yra dėstoma pagal jų traktavimą, būtų dar ir už Lietuvos pinigus mokoma. Jokiu būdu šitokios šliaužiančios protų okupacijos negalima leisti", - dėstė prezidentės patarėja.

Ji apgailestavo, kad Lietuvoje yra aukštųjų mokyklų, kurios įsileidžia rusiškais pingais finansuojamus centrus ne iki galo suvokdamos jų vaidmenį.

„Noriu pasakyti, kad šiais metais penkis kartus tam skirti pinigai padidėjo - anksčiau Rusija skirdavo 2008-2013 metais 9,5 mlrd. per penkerius metus, o šiemet vien per vienerius metus bus skiriama „Rosotrudničestvo“ programai ir institucijai propagandinei 9,5 mlrd. (rublių)“, - aiškino V.Būdienė.