„Viskas baigta, taškas padėtas. Užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas“, – Eltai perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.

Visgi meras teigia negalįs komentuoti pardavimo detalių, nes tikina šiame procese nedalyvavęs.

„Pardavimo procese nedalyvavau, todėl apie jį tegul komentuoja pati įmonė. Galiu tik padėkoti už kantrybę žmonėms, iš kurių tiek laiko nepagrįstai tyčiojosi“, – sakė Kauno meras.

„Buvo nemažai „dirigentų“, bandžiusių trukdyti ir vilkinti tai, kas neišvengiamai įvyko. Bet čia jau atskira tema, apie kurią kažkada dar pasisakysiu plačiau ateityje. O dabar aš toliau tęsiu tai, ką darau jau beveik 10 metų – dirbu miestui“, – akcentavo jis.

Galiu tik padėkoti už kantrybę žmonėms, iš kurių tiek laiko nepagrįstai tyčiojosi.

ELTA primena, kad Kauno merui V. Matijošaičiui bene dvejus metus dalinus pažadus apie „Vičiūnų grupės“ pasitraukimą iš Rusijos, penktadienį įmonė patvirtino Kaliningrade pardavusi fabriką bendrovei „Ocean Group“.

Kaip penktadienį pranešė „Vičiūnų grupės“ atstovai, įmonė pardavė Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse esančias logistikos bei prekybos įmones.

Rusijos bendrovė „Ocean Group“ šiuo sandoriu įgijo teisę naudotis VIČI prekiniu ženklu NVS šalių teritorijoje. Vengiant painiavos, skelbiama, jog lietuviškasis „VIČI“ bus palaipsniui transformuojamas plečiant „Vičiūnai Group“ prekių ženklų portfelį.

„Vičiūnų grupė“ nurodo, jog šalių sutarimu sandorio vertė neskelbiama.

Įmonė nurodo, kad 2022 metų vasarą pradėjus pardavimo procesą preliminarius pasiūlymus perpirkti verslą buvo pateikę 15 pretendentų, iš kurių 8 buvo ne Rusijos bendrovės.

Kvietimą pasirašyti dėl interpeliacijos teikimo TS-LKD siuntė visiems savivaldybės tarybos politikams, taip pat „Vieningo Kauno“ valdančiosios daugumos nariams. Parašų konservatoriai laukė iki balandžio 12 dienos.

Kaip BNS penktadienį nurodė TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas, tarybos narys Paulius Lukševičius, kiti kolegos nepasirašė nepaisant praėjusią savaitę paskelbtos informacijos, kad mero iš dalies valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ galėjo gabenti sankcionuotą produkciją į Rusijos Kaliningrado sritį. Dėl to teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Čia veikia grupės valdoma krabų lazdelių gamybos įmonė „Viciunai-Rus“, kurios gamyklą, kaip pranešta praėjusią savaitę, „Vičiūnų grupė“ parduoda pirkėjui, susijusiam su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“. Pati grupė kol kas sandorio nekomentuoja.

„Parašų kitų kolegų neturime, reikia manyti, kad interpeliacija yra nepavykusi“, – sakė P. Lukševičius.

Interpeliaciją pasirašė tik TS-LKD frakcijos nariai, bet pašnekovas kaip ir anksčiau pabrėžė, kad konservatoriai nesivaiko „politinių taškų“.

„Vyksta karas, ant dviejų kėdžių nepasėdėsi, turi rinktis, ar tu esi su okupantu agresoriumi, ar tu esi už laisvę kovojančioje pusėje“, – kalbėjo P. Lukševičius.

Paklaustas, ar frakcija bandys keisti interpeliacijos tekstą ir teikti ją iš naujo, atsižvelgiant į Kauno socialdemokratų kritiką, kad nebuvo įtraukti kiti su „Vičiūnų grupe“ susiję tarybos nariai, jis nurodė, kad konservatoriai tikrai palaikytų tokią iniciatyvą, jeigu ją teiktų Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos frakcija.

„Mūsų atsakymas labai paprastas – kadangi kolegos socialdemokratai tą pasakė, tegul kolegos socialdemokratai inicijuoja apkaltos procedūrą visiems tarybos nariams, kurie susieti su „Vičiūnų grupe“, mes tikrai juos palaikysime“, – teigė P. Lukševičius.

Parašų kitų kolegų neturime, reikia manyti, kad interpeliacija yra nepavykusi.

Socialdemokratai: ikiteisminio tyrimo rezultatai gali keisti situaciją

LSDP dar praėjusią savaitę skelbė, kad interpeliacijos merui nepalaikys, kadangi neturint pakankamo palaikymo ši iniciatyva pasmerkta žlugti.

LSDP frakcijos Kauno taryboje narys Robertas Kaunas BNS sakė, kad dabar svarbu sulaukti ikiteisminio tyrimo išvadų dėl galimo „Vičiūnų grupės“ valdomos įmonės sankcionuotų prekių gabenimo į Rusiją, tolesnių teisėsaugos veiksmų.

„Be abejo, tai yra svarbu, tai yra nauja aplinkybė. Ir jeigu atsiras realus teisinis pagrindas, manau, tikrai diskutuosime ir bus turbūt nauji sprendimai iš mūsų pusės. (...) Jeigu naujas faktas išvirs į realų teisinį pagrindą, tikėtina, tai yra viską keičianti aplinkybė“, – kalbėjo R. Kaunas.

Jo teigimu, paaiškėjus naujai informacijai apie galimus pažeidimus, LSDP iš naujo svarstytų interpeliacijos klausimą, galbūt patys ją teiktų arba palaikytų.

„Iš moralinės pusės nepalaikome nė vieno verslo, kuris plėtoja ryšius teroristinėje valstybėje Rusijoje, tačiau tai yra moralinė pozicija, o norint sėkmingos interpeliacijos, reikia tam teisinių pagrindų“, – pridūrė R. Kaunas.

„Valstiečiai“: V. Matijošaitis bus meru, kol jį rinks kauniečiai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Kauno taryboje seniūnė Audronė Jankuvienė BNS patvirtino frakciją nutarus, kad kiekvienas dėl interpeliacijos pasirašymo sprendžia individualiai, politikė iniciatyvos nepasirašė.

„Mano argumentas vienas pagrindinių yra teisinis, (...) kad jeigu interpeliacija sėkmingai praeitų visus teismo etapus, išvadas, galutinę išvadą turėtų patvirtinti trys penktadaliai tarybos narių, tai yra 25, arba tam reiktų dešimties „Vieningo Kauno“ narių pritarimo. Ko tikėtis, turbūt, yra nerealu“, – anksčiau išsakytą argumentą pakartojo A. Jankuvienė.

„V. Matijošaitis bus Kauno meru tol, kol jį rinks kauniečiai ir kol „Vieningas Kaunas“ turės tokią tvirtą daugumą taryboje, jo atstatydinti interpeliacijos būdu nepavyks“, – pridūrė LVŽS frakcijos seniūnė.

„Vieningas Kaunas“ apie interpeliaciją nekalbėjo

Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys Jonas Audėjaitis BNS tvirtino nespėjęs įvertinti TS-LKD interpeliacijos iniciatyvos.

„Aš tam laiko neturėjau, buvau atostogose, neturėjome net galimybės su kažkuo bandyti apšnekėti“, – sakė J. Audėjaitis, pažymėjęs, kad konservatorių kvietimą matė, tačiau už interpeliaciją nepasirašė.

„Nesirašiau, žinoma, ne. (...) Net ir prezidentas pasakė, kad neskubėkite kaltinti, oficialiai šnekant. Nepasirašiau todėl, kad klausimai nemanau, kad yra tiesiogiai susiję, kol neišaiškinta iki galo. Skubotai daryti, kiekvieną parkritusį galime greitai suspardyti, bet nemanau, kad tai produktyvu ir dėl to tiesiog ignoravau šitą kreipimąsi“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

Jis nelinkęs daryti išvadų, kol nebaigtas minėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sankcionuotų prekių eksporto.

„Kai padarys (ikiteisminį tyrimą – BNS), tada žiūrėsime, kas įvyko, o gal jie pasakys priešingai. Dabar ant karštųjų būti teisėjais, kurie neturi pakankamai informacijos, nemanau, kad yra teisinga ir protinga“, – sakė vienas „Vieningo Kauno“ lyderių.

Opoziciniai Kauno savivaldybės tarybos konservatoriai rinkti parašus V. Matijošaičio interpeliacijai pradėjo kovo pabaigoje. Jie teigė mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso ją sudaro 41 politikas.

Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti mažiausiai trijų penktadalių balsų dauguma.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa parodė, kad per mėnesį 6 procentiniais punktais taip pat sumažėjo ir naująjį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną palankiai vertinančių respondentų (palankiai jį įvertino 32 proc., nepalankiai – 50 proc.).

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, smukusiems minėtų konservatorių vertinimams įtakos turėjo pasikeitimai Vyriausybėje.

„Tyrimas vyko tuo metu, kai Arvydas Anušauskas paskelbė pasitraukiantis iš krašto apsaugos ministro pareigų. Šie nesutarimai sulaukė daugiau neigiamo dėmesio nei įprastai tiek Vyriausybės, tiek Lauryno Kasčiūno atžvilgiu“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

„Anksčiau L. Kasčiūnui, kada jis buvo Seimo komiteto pirmininkas, buvo skiriama mažiau dėmesio. Visgi, kai prasidėjo svarstymai dėl jo kandidatūros ministerijoje, viešojoje erdvėje pasirodė nemažai faktų iš jo biografijos. Dalis žmonių tai įvertino neigiamai“, – aiškino sociologė, pažymėdama, kad pačio A. Anušausko atsistatydinimo skandalas praktiškai nepaveikė.

4 proc. punktais smuko pasitikėjimas verslą Rusijoje valdančiu V. Matijošaičiu

Apklausos duomenimis, 4 procentiniais punktais smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (31 proc. palankiai ir 57 proc. nepalankiai), prezidentės Dalios Grybauskaitės (58 proc. palankiai ir 35 proc. nepalankiai) bei užsienio reikalų ministro G. Landsbergio (14 proc. palankiai ir 79 proc. nepalankiai) vertinimai,  o 3 procentiniais punktais – Atkuriamojo seimo pirmininko Vytauto Landsbergio (17 proc. palankiai ir 76 proc. nepalankiai) reitingas. Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito.

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, V. Matijošaičio palankumo reitingas Kaune praktiškai nekinta.

„Apie Visvaldą Matijošaitį pastaruoju metu vėl buvo nemažai informacijos, susijusios su verslais Rusijoje. Kauniečius tai nelabai veikia, tačiau kitose Lietuvos vietovėse tai atsiliepia“, – pažymėjo R. Ališauskienė, primindama kovo viduryje žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno mero valdomos įmonės „Vičiūnai“ atstovavimą Rusijos maisto pramonei Maskvoje.

Rekordiškai mažas pasitikėjimas I. Šimonyte ir G. Landsbergiu

Naujausios apklausos duomenys rodo, kad kovą konservatorių lyderių I. Šimonytės ir G. Landsbergio teigiamas vertinimas nukrito į rekordiškas žemumas.

I. Šimonytės vertinimai „Baltijos tyrimų“ apklausose yra analizuojami nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Palankiausiai dabartinę premjerę gyventojai vertino 2018 metų lapkritį (56 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai – šių metų kovą. Vyriausybės vadovę naujausioje apklausoje teigiamai įvertino 18 proc., o neigiamai – 75 proc. respondentų.

Tuo metu G. Landsbergis apklausose yra vertinamas nuo 2015 metų gegužės. Palankiausiai gyventojai jį įvertino 2018 metų sausį (39 proc. palankiai ir 51 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai Lietuvos piliečiai šį politiką reitingavo šių metų kovo mėnesį – septintadalis (14 proc.) jį įvertino teigiamai, o aštuoni iš dešimties (79 proc.) nepalankiai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai – tarp nepalankiausiai vertinamų politikų

Tarp nepalankiausiai gyventojų kovo mėnesį įvertintų politikų išsirikiavo du valdančiosios koalicijos lyderiai – G. Landsbergis (79 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai) ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (78 proc. nepalankiai ir 16 proc. palankiai).

Taip pat kovą į nepalankiausiai Lietuvos gyventojų įvertintą penketuką pateko V. Landsbergis (76 proc. nepalankiai ir 17 proc. palankiai), premjerė I. Šimonytė (75 proc. nepalankiai ir 18 proc. palankiai) bei buvęs parlamentaras Petras Gražulis (66 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai).

Tuo metu palankiausiai suaugę Lietuvos gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 12 proc.) ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 70 proc., nepalankiai 24 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai įvertino ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 58 proc., nepalankiai 35 proc.), atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (palankiai 56 proc., nepalankiai 31 proc.) bei socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (palankiai 54 proc., nepalankiai 35 proc.).

Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų pateko ir akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, prezidento posto siekiantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis bei Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.

Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

Jos duomenimis, teigiamai situaciją vertina 52 proc. apklaustųjų, o 28 proc. pasakė, kad situacija jų mieste ar rajone prastėja. Penktadalis gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė.

Atsakydami į klausimą apie tai, kaip vertina savo savivaldybės merą, 60 proc. respondentų nurodė, kad savo miesto ar rajono merą ir jo ar jos nuveiktus darbus vertina gerai. Tuo metu trys iš dešimties gyventojų pasisakė, jog savo savivaldybės vadovą vertina neigiamai.

Vilniaus merą Valdą Benkunską palankiai vertina 53 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 28 procentai.

Tuo metu Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai vertina 80 proc. gyventojų, neigiamai – 18 procentų. 2023 metais teigiamas V. Matijošaičio vertinimas siekė 66 proc.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa atlikta šių metų vasario 22–kovo 5 dienomis. Jos metu apklaustas 1021 pilnametis Lietuvos gyventojas. Tyrimas vyko 115 atrankos taškų. Jo paklaida siekia 3,1 proc.

Jie teigia mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir ieško kitų vietos politikų paramos.

Kaip šią savaitę nurodė Kauno tarybos opozicijoje esantys konservatoriai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija mero įgaliojimų nutraukimą inicijuoti siekia atsižvelgdama į informaciją apie „Vičiūnų“ darbuotojų atstovavimą Rusijos maisto pramonei.

Remdamasi Lietuvos žvalgybos informacija LRT praėjusią savaitę paskelbė, kad „Vičiūnų grupės“ gamykla „Vičiunai-Rus“ rusams atstovavo susitikimuose su Kubos pareigūnais. Vienas iš „Vičiūnų grupės“ savininkų yra Kauno meras V. Matijošaitis.

Pasirodžiusi informacija dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai dėl sulaužytos priesaikos.

„Manome, kad Valstybės saugumo departamento pristatytoje saugumo grėsmių analizėje ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai dėl sulaužytos priesaikos“, – TS-LKD pranešime cituojamas konservatorių Kauno skyrių sueigos pirmininkas Paulius Lukševičius.

TS-LKD frakcijos Kauno taryboje seniūnas Martynas Prievelis BNS nurodė, kad už interpeliaciją pasirašo visi aštuoni frakcijos nariai, kitų politikų apsisprendimo bus laukiama iki balandžio 11 dienos.

„Jau neseniai yra išsiųsta visiems kitų frakcijų nariams, įskaitant ir „Vieningo Kauno“ (valdančiosios Kauno tarybos frakcijos – BNS)“, – teigė M. Prievelis.

Kaip BNS nurodė Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys Jonas Audėjaitis, „opozicijos darbas žaisti šitą žaidimą, o kas vyksta mieste ir kaip miestas keičiasi, visi matome“.

„To darbo yra labai daug, jis dirbamas, jei kažkas kažkam atrodo negerai dėl tokių situacijų, dėl kurių reikėtų daryti sumaištį, jie tą sumaištį nori daryti ir daro. O aš žiūriu į miestą ir miesto pokyčius su viltimi, kad mes eisime vėl tolyn ir pirmyn statydami tiltus ir ne tik tai. Jei kažkam tai netinka, tegul jie kaitalioja“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

Paklaustas, ar kažkas iš valdančiosios daugumos narių galėtų paremti interpeliaciją, jis teigė dar nematęs konservatorių kreipimosi ir nurodė, kad „Vieningą Kauną“ vienija veiklos, kurios „akivaizdžios ir tikrai yra matomos“.

„Tikrai jos užkuria sekantiems žingsniams daryti, o tai, kas iš šalies bando vienaip ir kitaip sutrukdyti, žinoma, gal žmonės turi savo nuomonę“, – tvirtino J. Audėjaitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Audronė Jankuvienė BNS sakė, kad frakcija pasiūlymo dėl mero interpeliacijos kol kas neturi.

„Kai gausime, ją svarstysime. Kol kas apie tai nesame šnekėjęsi“, – tvirtino A. Jankuvienė.

Ji pridūrė nemananti, kad interpeliacija būtų sėkminga, nes praėjus visas procedūras, už mero atstatydinimą turėtų balsuoti trys penktadaliai – bent 25 tarybos nariai.

„Turint minty labai tvirtą „Vieningo Kauno“ daugumą taryboje, nemanau, kad „Vieningame Kaune“ būtų žmonių, kurie palaikytų mero interpeliaciją. Diskusija yra viena, bet, žinote, reikia rezultato. (...) Reiktų, turbūt, apie 10 žmonių, kad balsuotų iš „Vieningo Kauno“ (už interpeliaciją – BNS)“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnė.

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Kauno taryboje seniūno Dariaus Razmislevičiaus, socialdemokratams už mero interpeliaciją „niekas nesiūlė dar pasirašyti“.

„Reikia apsvarstyti, žiūrėti, koks interpeliacijos tekstas. (...) Vienas negaliu nuspręsti, turime apsvarstyti frakcijoje ir kituose partijos formatuose, turime išsidiskutuoti, čia nėra vienasmenis sprendimas“, – kalbėjo D. Razmislevičius.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti bent trijų penktadalių balsų dauguma.

Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso taryboje yra 41 narys.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

Jo organizatorius Rokas Povilius teigė, kad šią akciją paskatino ne tik jau kelis metus Matijošaičių šeimos nevykdomi pažadai išeiti iš Rusijos rinkos, bet ir tai, kad „Viciunai-Rus“ dirbantys lietuviai tarptautiniuose susitikimuose prisistato Rusijos maisto pramonės atstovais.

Protesto metu prie savivaldybės buvo išskleistas „šventinis“ stalas su specialiu tortu, taip pat kauniečiai buvo kviečiami parašyti linkėjimus „sukaktuvių“ proga Matijošaičiams atvirukuose.

„Darome spaudimą, kad tarybos nariai (net ir „Vieningas Kaunas“ tarp jų) parodytų stuburą ir pasirašytų už tokią procedūrą“, – Eltai teigė R. Povilius.

„Viskas pavyko ir net geriau negu įsivaizdavome“, – penktadienio vakarą teigė vienas protesto organizatorių kaunietis R. Povilius.

Nors leidimą Laisvės alėjoje vykstančiam protestui savivaldybė išdavė tik 50-iai žmonių, pasak R. Poviliaus, susirinkusiųjų skaičius buvo didesnis.

Penktadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pasiskelbė, kad pradėjo rinkti tarybos narių parašus Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio interpeliacijai.

Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, mero įgaliojimų nutraukimo procedūra inicijuojama atsižvelgiant į kovo 14 d. viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog „Vičiūnų grupės“, kurios vienas savininkų yra Kauno meras V. Matijošaitis, įmonės „Vičiūnai-Rus“ vadovai, tarpininkaujant Rusijos ambasadai Kuboje ir Kubos ambasadai Maskvoje, susitiko su Kubos maisto pramonės ministru ir jo atstovais Maskvoje.

Savo ruožtu Kauno vicemero Tomo Jarusevičiaus nestebina ši opozicijos iniciatyva. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad V. Matijošaičiui rengiama interpeliacija sutampa su mero atostogomis.

„Tai jau tampa savotišku metų ciklu, kuomet opozicija nusprendžia vėl ir vėl rinkti parašus ir lyg tyčia kiekvieną kartą tai sutampa su mero atostogomis“, – Eltai sakė T. Jarusevičius.

„Šalies verslas pirmiausia turi pats labai gerai suvokti, kokią didžiulę reputacinę ir politinę žalą daro nepasitraukdamas iš Rusijos“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, nors politiniai vertinimai dėl grupės veiksmų „buvo duoti ne kartą, „Vičiūnai“ toliau randa argumentų, kad jie negali tinkamai pasitraukti, nes tai reikštų labai didelius nuostolius“, o kita pusė naudojasi tokiu jų pažeidžiamumu.

„Bet aš manau, kad pirmiausia jie turi suprasti, kad kuo ilgiau jie ten bus, tuo didesnis nuostolis bus ne tik pačiai šaliai, bet ir jiems patiems. Labai norėčiau tikėtis, kad vis dėlto greitu laiku tie sprendimai bus padaryti (...) – pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – pridūrė G. Nausėda.

Jis taip pat tvirtino turinti informacijos, kad „ten procesai vyksta“, tačiau tuo naudojasi kita pusė.

„Aš manau, kad taip, – tvirtino prezidentas, paklaustas, ar nemano, kad V. Matijošaitis dėl to yra pažeidžiamas. – Bet Kauno meras yra išrinktas Kauno žmonių, reiškia, jis yra Kauno meras su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.

„ Aš manau, kad jis yra pažeidžiamas pirmiausia todėl, kad jis kiekvieną dieną turi aiškintis žmonėms, kurie kelia klausimų, teisėtų, pagrįstų klausimų, ir į tuos klausimus neranda atsakymo, nes iš esmės šiuo metu ir sunku į juos atsakyti“, – aiškino prezidentas.

Ukraina sausį įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai.

LRT šią savaitę skelbė, kad „Vičiūnų“ grupės gamykla „Vičiunai-Rus“ Sovetske susitikimuose su Kubos atstovais pernai atstovavo Rusijos maisto pramonei. 

Lietuvos valdžios atstovai sako smerkiantys tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 17 dieną iš dalies patenkino V. Matijošaičio skundą ir panaikino VMI bei komisijos 2021 metais priimtus sprendimus dėl apskaičiuoto 27 443 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir su juo susijusių sumų bei klausimą grąžino VMI nagrinėti iš naujo.

LVAT panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 metų liepą priimtą sprendimą.

Byla buvo nagrinėta neviešame posėdyje, todėl teismo atstovė Neringa Lukoševičienė BNS pateikė tik sprendimo rezoliucinę dalį.

V. Matijošaitis teigia, kad ginčas susijęs su jo šeimos turtu ir jo išsamiau nekomentuoja.

„Tai yra jau gana seni reikalai, susiję su asmeniniu šeimos turtu ir sandoriais po žmonos Irenos mirties, apie kuriuos plačiau nenorėčiau komentuoti. Teismas patvirtino, kad Mokesčių inspekcija neteisingai įvertino aplinkybes. Tik tiek“, – BNS perduotame komentare sakė Kauno meras.

Ginčo esmės nekomentuoja nei VMI, nei Mokestinių ginčų komisija.

„Mokestinių ginčų komisija negali teikti informacijos apie gyventojų konkrečius mokestinius ginčus, įskaitant informaciją apie ginčo buvimą ar jo turinį, nes informacijos teikimą riboja teisės aktai – Mokesčių administravimo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymai“, – atsakyme BNS teigė komisija.

„Sprendimai dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra paslaptyje nelaikoma informacija, todėl nėra skelbiami viešai“, – rašoma VMI atsakyme BNS.

Teismas patvirtino, kad Mokesčių inspekcija neteisingai įvertino aplinkybes. Tik tiek.

VMI duomenimis, V. Matijošaitis 2022 metais buvo vienas turtingiausių Lietuvos merų ir šeštas turtingiausių politikų, valstybės tarnautojų dešimtuke, vertinant tik individualų jų turtą.

Pagal 2022 metų deklaraciją jo turtas, nevertinant suteiktos 4,6 mln. eurų paskolos, siekė 5,3 mln. eurų (2021 metais – 5 mln. eurų), tačiau žiniasklaida skaičiuoja, kad jo turto vertė yra dešimtis kartų didesnė.

Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu, atsižvelgiant į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prašymus. Partijos nurodė, kad dėl itin didelės dokumento apimties neturėjo laiko tinkamai susipažinti su išvadomis ir pasirengti teisinei gynybai.

Kaip pranešta anksčiau, ketvirtadienį VRK ketino aptarti darbo grupės, atlikusios tyrimą dėl kampanijos „Viso, Visvaldai“ išvadas. Tyrimo, pradėto šių metų gegužę, išvadose siūloma pripažinti „Laisvės TV“ leidinį „Viso, Visvaldai“ paslėpta politine reklama. Taip pat išvadose nurodoma, kad leidinio rengimo, gaminimo ir skleidimo išlaidos yra nepiniginė auka, skirta kitų kampanijoje dalyvavusių kandidatų naudai. Tokia auka, darbo grupės nuomone, nėra priimtina.

Todėl siūloma pripažinti „Laisvės TV“ pažeidus Rinkimų kodeksą – dėl sąžiningų ir garbingų rinkimų principų nesilaikymo, paslėptos politinės reklamos skleidimo, neteisėto kitų politinės kampanijos dalyvių finansavimo ir pan.

Nutarimo projekte taip pat nurodoma, kad Rinkimų kodeksą pažeidė ir politinės jėgos – Laisvės partija, LVŽS, Lietuvos žaliųjų partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija bei TS-LKD – dėl sąžiningų ir garbingų rinkimų principų nesilaikymo, kampanijų finansavimo draudžiamomis lėšomis ir nepriimtinų aukų naudojimo rinkiminei politinei kampanijai.

Visgi, socialiniame tinkle „Facebook“ viešinti pranešimai, „Laisvės TV“ rengtos laidos, darbo grupės nuomone, nėra politinė reklama – kaip ir naujienų portalų ir medijų publikacijos, kuriose skelbta apie A. Tapino iniciatyvą.

VRK nutarimo projekte taip pat nurodoma, kad politinės kampanijos dalyviai, komisijai nusprendus, turėtų į valstybės biudžetą sumokėti politinės reklamos vertę atitinkančią baudą.

A. Tapinas: panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant to paties grėblio

Nors išvadų svarstymas perkeltas į kitą posėdį, posėdyje dalyvavęs A. Tapinas pateikė „Laisvės TV“ pozicija dėl VRK atlikto tyrimo. Jo manymu, darbo grupės atliktas tyrimas – neprofesionalus ir šališkas.

„Mano ir mano atstovaujamos organizacijos vertinimu, šis tyrimas yra nesąžiningas ir subjektyvus. Jis yra nukreiptas prieš konkrečią organizaciją – VšĮ „Laisvės TV“. Manau, tiek dėl kritikos VRK veiklai, tiek įtakos turėjo ir pralaimėtas teismas 2021 m.“, – posėdžio metu kalbėjo A. Tapinas, primindamas panaikintą VRK sprendimą dėl „Laisvės TV“ leidinio „Viso gero, Valdemarai“.

Panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant šito grėblio.

„Panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant šito grėblio“, – teigė jis.

Jis taip pat iškėlė klausimą dėl VRK nario Justo Pankausko – A. Tapinas nurodė besitikintis, kad J. Pankauskas nusišalins nuo išvadų svarstymo, mat, jis figūruoja „Laisvės TV“ iniciatyvoje „Skaidrinam“, analizuojančioje galimą savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimą kanceliarinėmis lėšomis.

„Kadangi vienas iš VRK narių, Justas Pankauskas, yra dalyvis „Laisvės TV“ vykdomame tyrime „Skaidrinam“ (...), manome, kad jis negali būti objektyvus, svarstydamas „Laisvės TV klausimą“. Todėl mūsų prašymas kito posėdžio metu, kad jis nusišalintų nuo šio tyrimo, nes yra įtariamas neskaidriai naudojęs valstybės lėšas“, – nurodė visuomenininkas.

A. Tapinas negailėjo kritikos VRK darbo grupės darbui. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis klausimų, adresuotų „Laisvės TV“, formuoti šališkai, teigiant, kad vykdyta reklaminė kampanija prieš kandidatą V. Matijošaitį.

Be to, „Laisvės TV“ įkūrėjas atkreipė dėmesį, jog darbo grupė formuoja klaidingą išvadą – esą kandidatų komentarai leidiniui pasirinkti selektyviai. A. Tapinas pabrėžė – „Laisvės TV“ VRK persiuntė elektroninio laiško kopiją, kuriame matoma, kad įstaiga kreipėsi į visus kandidatus bei jų rinkiminius štabus. Tačiau, akcentavo jis, ši informacija ir kopija tyrimo išvadose neatsirado.

„Jau išvada yra melaginga. Jūs darote melagingą išvadą – mes jums parodėme dokumentais, kad mes kreipėmės į visus“, – aiškino A. Tapinas.

Jo teigimu, darbo grupė daro išvadas remiantis kelių kandidatų, nurodžiusių, jog negavo jokių kreipimųsi iš „Laisvės TV“ atsakymais – pavyzdžiui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Gintauto Labanausko liudijimu, esą jis į klausimus atsakė, tačiau leidinyje jo komentaro nebuvo.

„Mes iš jo atsakymo negavome – mes pasitikrinome“, – patikino visuomenininkas.

Tačiau, tęsė A. Tapinas, keisčiausia situacija yra susijusi su Laisvės partijos kandidatu Mantu Bertuliu, kuris VRK nurodė, kad į jį „Laisvės TV“ nesikreipė, tačiau tuomečio kandidato pozicija ir komentarai leidinyje „Viso, Visvaldai“ buvo išspausdinti.

„Juokingiausias dalykas, kuris man parodo, kaip atmestinai šis tyrimas buvo atliekamas – tai Laisvės partijos kandidato Manto Bertulio situacija“, – sakė A. Tapinas.

„Nei vienam tyrimo komisijos nariui nekyla abejonių – o kas čia yra?“ – kėlė klausimus jis.

A. Tapinui išsakius savo ir „Laisvės TV“ argumentus, VRK nariai patikino, kad sulaukti prašymai bus apsvarstyti kitame posėdyje.

Kaip pranešta anksčiau, VRK pradėjo tyrimą dėl „Laisvės TV“ šių metų gegužę. Tuomet į komisiją pasikreipė laikinosios sostinės meras Visvaldas Matijošaitis ir apskundė prieš jį nukreiptą akciją kaip neteisėtą politinę reklamą. Politiko kreipimesi nurodyta, kad A. Tapinas „pats asmeniškai ir per galimai tuo tikslu įsteigtą „Laisvės TV“ kreipėsi į žiniasklaidos priemones su prašymu publikuoti neigiamą informaciją“ apie Kauno merą. Be to, rašte VRK teigta, kad reklaminei kampanijai „Viso, Visvaldai“ rinktos lėšos buvo skirtos „Laisvės TV“ laidų kūrimui, todėl toks, pasak mero, finansavimas negali būti laikomas įprastiniu.

ELTA primena, kad sausį visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas paskelbė apie kampaniją „Viso, Visvaldai“. Akcija vykdyta tikslu skatinti kauniečius mero rinkimuose nepalaikyti Kauno mero V. Matijošaičio.

2020 m. Seimo rinkimų metu „Laisvės TV“ vykdė panašią kampaniją, nukreiptą prieš Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį Waldemarą Tomaszewskį, ir platino leidinį „Viso gero, Valdemarai?“. Tuomet politikui apskundus šią iniciatyvą VRK, komisija pripažino leidinį neigiama politine reklama, tačiau neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo.

Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį statusą.

„Čia kaip auksas olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Politinės batalijos

– Ši kadencija pirmoji, kai meras – ne tarybos narys ir, pagal pakeistą reglamentą, turi kiek kitas funkcijas nei ankstesnėmis kadencijomis. Kokių iššūkių kilo? Ar dar liko neaiškumų, kuriuos Seimas turėtų keisti? – paklausėme Kauno mero V. Matijošaičio.

– Kai nori dirbti, visada rasi, kaip tą daryti, nepriklausomai nuo įvestų tvarkų. Nežinia, ar Seimas suvokia, kokį nesusipratimą padarė. Ir kol kas net negalvoja tos klaidos ištaisyt.

Ne tik aš, bet ir nemažai kitų savivaldybių merų nesupranta, kodėl žmonių išrinktas meras negali būti tarybos nariu. Posėdžiuose dalyvauja – jiems vadovauja, o balsuoti neleidžiama. Tas pats ir su vicemerais.

Miesto taryboje dirbu jau keturias kadencijas. Pirmiausia buvau tik tarybos nariu, vėliau dvi kadencijas dirbau meru ir kartu buvau tarybos nariu, o dabar – trečia iš eilės kadencija esant meru, bet jau nebe tarybos nariu.

Žmonės suteikia pasitikėjimo, atiduoda daugiausia balsų, o seimūnai atima balsavimo teisę ir merą palieka kone tarybos sekretoriumi. Čia panašu į absurdą. Dabar tik parašų už administracijos vadovus reikia dėlioti begalę.

Nežiūrint šių peripetijų, veiksmo Kaune netrūksta. Ką žadėjome, suplanavome, prie to ir dirbame. Taip, kaip esame įpratę. Idėjų ir ambicijos tikrai nepritrūksime.

– Šioje kadencijoje rinkėjai nusprendė į tarybą deleguoti daugiau politinių jėgų. Kaip pavyksta rasti bendrą sutarimą?

– „Vieningas Kaunas“ visada turėjo gerų idėjų ir logiškų, miestui reikalingų sprendimų. Yra, kas tą supranta ir savo palaikymu prisideda prie tolesnės Kauno pažangos, bet visada būna ir mažuma, kuri iš principo prieštarauja, bet nieko protingo negali pasiūlyti. Žmonės mato, supranta, todėl ta mažuma tokia pati iš esmės ir pasiliko tarybos sudėtyje.

Tačiau kauniečiai gali būti tikri, kad pokyčiai mieste nesustoja ir viskas eina pirmyn.

Svarbus pripažinimas

– Kaunui suteiktas UNESCO kultūros paveldo statusas. Ką jums tai reiškia?

– Čia kaip auksas Olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai. Šitas titulas leidžia būti dėmesio centre ir dalytis savo unikalumu su visu pasauliu.

Savivaldybės komanda ir drauge dirbę ekspertai nuveikė labai didelį darbą. Kažkada tai buvo nedrąsi svajonė, kuri pagaliau tapo realybe. Tokio pasiekimo nebūtų be miesto investicijų į paveldą ir gyventojų noro tvarkytis, gražinti savo turtą.

Ir dar – nepamirškite svajoti! Aš irgi gyvenu su svajone, tai – šliuzas ties hidroelektrine. Kaunas yra miestas prie Nemuno. Didžiausia Lietuvos upė negali būti atskirta.

Kiekvienas kaunietis turėtų didžiuotis miesto sėkme ir šį istorinį faktą nešiotis galvoje, širdyje, lūpose. Šiandieniame Kaune dauguma pastatų jau visai kitokie, nei buvo prieš dešimt metų – dabar tikrai yra kuo pasigrožėti. Reikia tik neužmigti ant laurų ir toliau jais rūpintis.

Tikiu, kad buvimas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše bus vis stipresnis mūsų miesto išskirtinumas. Čia ne vien džiaugsmas, bet ir didelis įpareigojimas. Turime tas vertybes puoselėti, saugoti su didesniais resursais, kad galėtume šį Kauno unikalumą ir patrauklumą rodyti tarptautiniu mastu.

Stipri įžanga

– Nors Dariaus ir Girėno stadionas po rekonstrukcijos atidarytas pernai, šiemet čia vyko didieji renginiai, koncertai, futbolo fiesta. Džiaugiatės, kad šioje vietoje pilna gyvybės?

– Dariaus ir Girėno stadionas yra vienas iš pavyzdžių, kad miesto ambicijos ir investicijos duoda grąžą. Šie metai buvo gana stipri įžanga, bet ateityje veiksmo čia bus dar daugiau. Jau kitais metais stadiono ir Sporto halės valdymą perims koncesininkas. Kaip tik dabar vyksta atrankos procedūros, miestas paruošė rimtų įpareigojimų organizuoti dar daugiau renginių, tarptautinio masto sporto varžybų ir kitokių veiklų.

Neabejoju, kad „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas ir salės futbolo komanda toliau stiprės ir su kiekviena pergale į stadioną ir halę pritrauks vis daugiau žiūrovų. Norisi, kad 15 tūkst. vietų tribūnos būtų vis pilnesnės, kaip jau kurį laiką matome „Žalgirio“ arenoje. Aikštę išbandžiusios pasaulio futbolo legendos patvirtino, kad pagaliau Lietuva turi aukščiausio lygio stadioną.

Šalia baigiame statyti naują Lengvosios atletikos maniežą, kuris suteiks dar daugiau gyvybės, papildydamas šį Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą.

– Kokius išskirtumėte šių metų darbus Kaune? Kaip jie pakeitė miesto veidą?

– Šie metai buvo rezultatyvūs – nuo įvairaus masto renginių mieste iki infrastruktūros projektų.

Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Pelnytas UNESCO pasaulio paveldo titulas.

Baigtas beveik dešimtmetį neliesto Trijų mergelių tilto remontas, Tunelio gatvėje iš pagrindų atnaujintas pėsčiųjų viadukas, Vilijampolėje atidarėme „Pelėdžiuko“ darželį, Laisvės alėją puošia atnaujinta Įgulos bažnyčia, vadinamasis soboras, iki šalčių baigti ir rotušės fasado tvarkymo darbai, K. Donelaičio gatvėje jau veikia daugiaaukštė automobilių saugykla.

Pokyčiai ir ties pietrytiniu miesto aplinkkeliu – Petrašiūnų gyventojus greitai išvaduosime nuo tranzitinio eismo keliamo triukšmo ir taršos.

Dar keletas sporto aikštynų prie mokyklų sulaukė savo eilės, taip pat tvarkomos ir švietimo įstaigos, kad vaikams ir mokytojams būtų geresnės sąlygos dirbti. Tačiau tai jau nebėra didelės naujienos Kaune – veikiau įprasta šiuolaikiško miesto higiena.

Kaunas ir toliau gražėja, teikia daugiau pasigėrėjimo žmonėms. Tokį įsivaizduoju šių dienų miestą – jaukų, patrauklų, kuriame gera būti ir gyventi. Todėl ir toliau darbus kreipsime į viešąsias erdves, parkus ir kitus žaliuosius plotus. Visa tai turi suteikti kokybišką laisvalaikį žmonėms ir būti kuo arčiau namų.

Planų nestinga

– Kokie kitų metų planai, didieji darbai?

– 2024-ieji Kaunui taip pat bus įsimintini – laukia visa eilė naujovių. Baigiama Dainų slėnio rekonstrukcija, artėja Dainų šventės šimtmečio koncertas.

Jau sutvarkytas Rotušės fasadas, finišo link artėja ir vidaus patalpų remontas. Modernios erdvės miesto širdyje pasitarnaus ne tik santuokų ceremonijoms, bet ir šiuolaikiškai Kauno muziejaus ekspozicijai, kitoms veikloms.

Rugsėjį planuojamas „Mokslo salos“ muziejaus atidarymas. Kaunas turės ypatingą traukos objektą, pirmą ir kol kas vienintelę Lietuvoje tokią erdvę, kur jaunoji karta galės iš arti pažinti, pačiupinėti mokslą ir inovacijas.

Lampėdžiuose liko paskutiniai potėpiai įrengiant tarptautinių standartų irklavimo trasą – liepą jau vyks ir Lietuvos čempionatas. Kauno marių krante kyla buriavimo mokykla.

Aleksoto inovacijų parke į atstatytą angarą vietoje buvusių sraigtasparnių dirbtuvių turėtų įsikelti pirmieji naujakuriai – aukštųjų technologijų įmonės su gerai apmokamomis darbo vietomis.

Kiekvienas projektas prisideda prie pokyčių mieste – Kaunas tampa įdomesnis, patrauklesnis ne tik patiems kauniečiams, bet ir miesto svečiams, turistams.

Į Kauno savivaldybę vis dažniau užsuka įvairių sporto federacijų vadovai su pasiūlymais rengti įvairaus rango pirmenybes mūsų mieste. Tai įrodymas, kad mūsų sporto bazės gerokai patobulėjome. Kaunas išlaiko ir stiprina sporto sostinės vardą.

Nuo pat pradžių, kai pradėjau dirbti miestui, su komanda darbus planavome taip, kad tarp jų nebūtų pauzių. Vieni baigiasi – pradedame kitus.

Kitiems metams suplanavome nemažai veiksmo – jungsime upių krantus. Pradedame vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną statybas iš Vilijampolės į Marvelę – tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Turi startuoti ir pėsčiųjų tilto statybos iš Nemuno salos į Žemąją Fredą. Tikimės turėti ir techninį projektą pėsčiųjų tiltui per Nerį, kuris sujungs Senamiestį su Brastos gatve. Planuose artėja ir ties Ašigalio gatve iškilsiantis viadukas virš magistralės A1, kreipiantis transporto srautus Klaipėdos pusėn.

Šilainiuose jau įsibėgėjo senojo baseino pastato griovimas, o vietoje jo iškils naujas. Dar vieną baseiną kitąmet planuojama pradėti statyti Panemunėje. Aleksote iškils nauja arena futbolui ir regbiui.

– Ko palinkėtumėte kauniečiams 2024 Drakono metams?

– Prieš šventes manęs kasmet klausia, kurio miesto eglutė gražiausia. O aš vis kartoju, kad Kaunas nesivaržo dėl gražuolės titulo. Kaip meras džiaugiuosi menininkės kūryba Rotušės aikštėje, bet kaip tėvui ar seneliui pati mieliausia bus ta, prie kurios per Kalėdas namuose susirinko visa šeima. Tokio nusiteikimo noriu palinkėti ir visiems kauniečiams.

Tegul namuose būna gera ne vien švenčių laikotarpiu, bet ištisus metus. Tada bus gera ir visame mieste, nes Kaunas – tai kiekvieno iš mūsų namai. Juos kuriame, puoselėjame ir dailiname tik visi drauge.

Ir dar – nepamirškite svajoti! Aš irgi gyvenu su svajone, tai – šliuzas ties hidroelektrine. Kaunas yra miestas prie Nemuno. Didžiausia Lietuvos upė negali būti atskirta. Turime puikių vandens kelių, Kauno mariose vis daugėja laivų, tad reikia sudaryti galimybes jiems nekliudomai plaukti.