Premjerės vizito šioje šalyje darbotvarkė kol kas neviešinama.

Į Ukrainą ji išvyks ketvirtadienį popiet. Jos darbotvarkėje numatyta, kad prieš tai ji dalyvaus Seimo posėdyje.

„Susitiksiu su Ukrainos vadovais, o šeštadienį dalyvausiu prezidento Zelenskio (Volodymyro Zelenskio – BNS) praėjusiais metais inauguruotoje iniciatyvoje „Ukrainos grūdai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė.

Paklausta, ką Ukrainoje žada aptarti, I. Šimonytė tvirtino, kad bus kalbama „visomis temomis.“

Kaip nurodoma ministrės pirmininkės potvarkyje, ji Ukrainoje lankysis keturias dienas – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

Buvęs JK ministras pirmininkas D. Cameronas pirmojo užsienio vizito po paskyrimo užsienio reikalų sekretoriumi atvyko į Kyjivą. Nuo pat 2022 metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Londonas yra ištikimas karinis ir politinis Kyjivo sąjungininkas.

„Ir toliau teiksime jums moralinę paramą, diplomatinę paramą, ekonominę paramą, bet visų svarbiausia, [kad teiksime] jums reikalingą karinę paramą ne tik šiais ir kitais metais, o tiek, kiek reikės“, – per susitikimą su V. Zelenskiu sakė D. Cameronas.

„Rusija mano, kad gali išlaukti iki karo pabaigos, o Vakarai galiausiai nukreips savo dėmesį kitur. Tai negali būti toliau nuo tiesos“, – pridūrė jis atskirame pareiškime.

Jo vizitas įvyko praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

V. Zelenskis padėkojo D. Cameronui už atvykimą, kai pasaulio dėmesys yra nukrypęs į ilgiau nei mėnesį trunkantį kruviną Izraelio ir „Hamas“ konfliktą.

„Žinote, kad dabar pasaulis nėra sutelkęs dėmesio į padėtį mūsų mūšio lauke Ukrainoje, o dėmesio dalijimas tikrai nepadeda“, – pasakė jis D. Cameronui.

Dronų antskrydis

Jis pasidžiaugė jų susitikimu, kuriame daugiausia dėmesio skyrė „fronto linijai skirtiems ginklams, oro gynybos stiprinimui ir mūsų žmonių bei ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai“.

D. Cameronas palaikė Ukrainą, sąjungininkams nerimaujant dėl minimalios pažangos pastaraisiais mėnesiais.

Jau beveik metus nei Rusija, nei Ukraina nepasiekė reikšmingų teritorinių laimėjimų, o ukrainiečių kariuomenės aukšto rango vadas neseniai pareiškė, kad kovos atsidūrė aklavietėje.

Tačiau daugėja pranešimų, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtino Rusijos kontroliuojamame rytiniame Dnipro upės krante, o tai gali atverti kelią Ukrainos pajėgoms veržtis tolyn Maskvos aneksuoto Krymo link.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad D. Cameronas dalyvavo derybose klausimais, susijusiais su apsiginklavimu, ginklų gamyba ir laivybos saugumu Juodojoje jūroje.

D. Cameronas taip pat susitiko su Ukrainos vicepremjere Olha Stefanišyna, sakoma JK užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jiedu aptarė Ukrainos siekį prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso.

„Jungtinė Karalystė yra įsitikinusi, kad Ukrainos vieta NATO yra teisėta, ir bendradarbiauja su sąjungininkais, kad palengvintų Ukrainos stojimo į NATO tvarką, panaikindama būtinybę parengti Narystės veiksmų planą“, – cituojamas D. Cameronas.

Pranešimas apie D. Camerono vizitą buvo paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 16 rusų dronų ir viena valdoma aviacinė raketa.

„Sveikinu Airijos vyriausybės vadovą Leo Varadkarą atvykus į Ukrainą. Šiandien mūsų laukia svarbūs pokalbiai apie saugumą, politinį bendradarbiavimą, teisingumą Ukrainai ir mūsų ekonominį bendradarbiavimą“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“.

„Nors Airija yra neutrali šalis, šis neutralumas nereiškia abejingumo, ir tai labai svarbu. Dėkojame už visą jūsų paramą!“ – pridūrė jis.

Kiek vėliau Ukrainos lyderis pareiškė, kad derybos su svečiu buvo esminės ir svarbios abiem šalims.

„Airija rėmė Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir mūsų humanitarinę iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“, kuri iš tikrųjų padėjo Afrikos šalims, labiausiai priklausomoms nuo žemės ūkio produktų importo“, – pažymėjo jis.

Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto ir perspėjo, kad kyla rizika dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą ateities.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad už tai mokės milijonai skurdžiausių planetos gyventojų, o Vakarų valstybės pareiškė apgailestavimą dėl Maskvos pasitraukimo.

„Kartu turime daryti viską, kas įmanoma, kad pasaulinė maisto rinka išliktų stabili, nepaisant akivaizdžių Rusijos bandymų išprovokuoti naujas krizes ir naudoti badą bei destabilizaciją kaip ginklą“, – pridūrė V. Zelenskis.

„Pasaulis neabejotinai stipresnis už Rusijos agresorių. Ir kartu su visais pasaulio gyventojais neabejotinai turime atkurti normalią pasaulio tvarką“, – sakė jis.

Kyjivas trečiadienį nurodė, kad Maskva naktinių smūgių metu Odesos uostui sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų.

Ukrainos teigimu, Maskva tyčia taikėsi į vietas, susijusias su ukrainietiškų grūdų eksportu pagal Maskvos jau nebepratęstą susitarimą.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) atvyko į Ukrainos sostinę po apsilankymo Lenkijoje, kur antradienį paskelbė apie susitarimą parduoti šiai šaliai du Prancūzijoje pagamintus karinius palydovus.

Kyjive S. Lecornu padėjo vainiką prie didvyrių paminklo, kad pagerbtų ukrainiečius, kurie žuvo, gindami savo šalį nuo Rusijos invazijos. Jis turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir kariuomenės pareigūnais.

Nors Prancūzija apie savo karinę paramą Ukrainai kalba mažiau nei Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalis nuolat jai siunčia ginklų.

Šį mėnesį Prancūzija taip pat surengė dvi pagalbos Ukrainai konferencijas. Tačiau daugelis Ukrainoje ir toliau kritiškai vertina Prancūzijos vyriausybės atsaką į karą dėl prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pastangų palaikyti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ieškoti sprendimo derybų keliu.

„Mūsų parama Ukrainai yra nuolatinė“, – prieš kelionę tviteryje rašė S. Lecornu.

Iš karto nebuvo aišku, kokie konkretūs susitarimai gali būti sudaryti per S. Lecornu derybas Kyjive. Jis atvyko į Ukrainą praėjus savaitei po to, kai V. Zelenskis lankėsi JAV, pagrindinėje Ukrainos sąjungininkėje.

„Tai, kas dabar vyksta, yra daugiau nei kova už Ukrainos laisvę ir ateitį. Tai kova už demokratijos ir Europos ateitį. Todėl dėkojame jums už tai, kad esate pirmose šios kovos gretose, ir pažadame būti su jumis iki pergalės“, – Seimo ryšių su visuomene pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsiimdama apdovanojimą parlamento vadovė sakė, kad šis įvertinimas yra skatinimas veikti dar daugiau ir intensyviau, kad pergalė būtų pasiekta.

„Lietuva padės Ukrainai tiek, kiek reikės“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis spalio pabaigoje Lietuvos Seimo pirmininkę apdovanojo už reikšmingus asmeninius nuopelnus stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, remiant Ukrainos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei populiarinant Ukrainos valstybę pasaulyje.

Spalio 22 dieną Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II laipsnio ordiną taip pat skyrė JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), Baltijos, Lenkijos ir kitų šalių parlamentų pirmininkams.

V. Čmilytė-Nielsen šią savaitę antrą kartą nuo tada, kai Rusija prieš beveik devynis mėnesius pradėjo karą Ukrainoje, lankosi Kyjive ir jo apylinkėse.

Jos vadovaujama delegacija Ukrainos sostinėje dalyvauja Seimo ir Aukščiausiosios Rados asamblėjos sesijoje.

Pirmą kartą karo metu Seimo pirmininkė Ukrainoje lankėsi kovo 24-ąją, praėjus lygiai mėnesiui nuo invazijos pradžios.

Jų susitikimas įvyko mokykloje, kurioje glaudžiasi civiliai ukrainiečiai, palikę savo namus dėl karo.

„Norėjau atvykti per Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, kad šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir kad Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J. Biden.

70-metė J. Biden buvo įsisegusi didelį Ukrainos vėliavos spalvų ženklelį.

JAV pirmoji ponia į Ukrainą atvyko iš Slovakijos, tęsdama regioninę kelionę, kurios metu taip pat aplankė Rumuniją. Šia kelione siekta dar kartą parodyti Amerikos paramą Ukrainai ir šalims, padedančioms Rusijos agresiją patiriantiems ukrainiečiams.

JAV pirmąją ponią kelionėje lydintis amerikiečių pareigūnas sakė, kad tai buvo pirmasis O. Zelenskos pasirodymas viešumoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

O. Zelenska padėkojo J. Biden „už šį labai drąsų poelgį“.

„Mes suprantame, ką reiškia JAV pirmajai poniai atvykti čia karo metu, kai kasdien vyksta karo veiksmai, kai kasdien, net ir šiandien, kaukia oro pavojaus sirenos“, – sakė ji J. Biden.

O. Zelenska taip pat pabrėžė J. Biden apsilankymo per Motinos dieną simboliškumą.

„Jaučiame jūsų meilę“

„Mes taip pat jaučiame jūsų meilę ir palaikymą tokią svarbią dieną“, – sakė pirmoji Ukrainos ponia.

Po susitikimo už uždarų durų pirmosios ponios kartu su vietos vaikais klasėje gamino popierinius meškiukus –dovanėles jų mamoms.

J. Biden ir O. Zelenska iš balto ir geltono popieriaus irgi sukūrė po meškiuką.

Per pokalbį akis į akį J. Biden paklausė O. Zelenskos, kaip jai sekasi būti motina karo metu. V. ir O. Zelenskiai turi 17 metų dukrą ir devynerių metų sūnų.

Ukrainos pirmoji ponia sakė esanti dėkinga, kad „kiekvieną vakarą gali laikyti savo vaikus už rankų, nors ir negali būti su vyru“, sakė J. Biden atstovas Michaelas LaRosa (Maiklas LaRosa).

O. Zelenska taip pat sakė, kad šiuo metu jai didžiausią rūpestį kelia vaikų, karių ir kitų žmonių Ukrainoje psichinė sveikata.

Kovo mėnesį J. Biden pirmą kartą išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje, tačiau ši galimybė atsirado tik vėliau, sakė M. LaRosa.

Po iš anksto neskelbtos kelionės į Ukrainą J. Biden grįžo į Slovakiją.

Kiek anksčiau ji ten susitiko su pabėgėliais, pagalbos darbuotojais ir Košicės miesto bei Vyšnė Nemeckės kaimo gyventojais.

Bratislavoje ji susitiko su JAV ambasados darbuotojais ir vyriausybės pareigūnais.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, iš jos pabėgo beveik 5,5 mln. žmonių. JT duomenimis, daugiau kaip 360 tūkst. iš jų pasitraukė į Slovakiją.

Šeštadienį Rumunijoje J. Biden taip pat susitiko su ukrainiečių pabėgėliais ir gyrė juos kaip „nuostabiai stiprius“.

„Mes esame su jumis, tikiuosi, kad tai žinote“, – sakė ji vienoje Bukarešto mokykloje, lydima Rumunijos kolegės Carmen Iohannis (Karmen Johanis), rodo visuomeninės televizijos TVR transliuoti vaizdai.

Remiantis balandžio 29 dieną paskelbtais JT duomenimis, nuo karo pradžios į Rumuniją atvyko daugiau kaip 810 tūkst. ukrainiečių.

Anksčiau ar vėliau kiekvienas žudikas, marodierius ir prievartautojas sulauks atpildo. Ukraina to taip paprastai nepaliks. Demokratinis pasaulis jai padės“, – trečiadienį feisbuke paskelbė Ukrainoje besilankantis prezidentas.
„Ši vieta yra persmelkta skausmo ir kančių. Čia buvo žudomi ir kankinami civiliai ukrainiečiai, bombarduojami gyvenamieji namai ir viskas aplink. Čia siautėjo „išvaduotojų armijos“ atstovai, kurių negalime vadinti žmonėmis“, – rašė G. Nausėda iš Borodiankos, miestelio, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos.

Pasak jo, Ukrainoje įvykdytiems žiaurumams net sunku rasti palyginimų.

„Sunkoka palyginti, ar istorijoje yra buvę daugiau tokių atvejų, kuomet žudomos ištisos šeimos, čia pat užkasamos, kuomet prievartaujami kūdikiai, kuomet tiesiog visa savo neapykanta demonstruojamas gyvuliškumas. Tokius dalykus gali padaryti, nežinau, net ne žmonės. Tai yra kažkokie kiti gamtos tvariniai, kurie tartum būtų koks nors gamtos nesusipratimas“, – Irpinėje žurnalistams kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, reikia rodyti pasauliui, juoba, kad civilių žmonių žudymai dar nesibaigė.

„Pasaulis turi suprasti, kad nėra laiko svarstyti, kad nėra laiko diplomatinėms vingrybėms. Arba darome sprendimus, kurie stabdo agresorių, arba išsiskirstome. Manau, kad tik pirmas variantas priimtinas civilizuotam pasauliui ir civilizuotai bendruomenei“, – sakė G. Nausėda.

„Sunku patikėti, kad tokie karo žiaurumai galėtų būti vykdomi XXI šimtmečio Europoje, tačiau tai yra tikrovė, – sakoma Lietuvos vadovo pranešime. – Šį karą privalome laimėti.“

„Visgi, nepaisant labai slogaus įspūdžio, tvirtai tikiu, kad visi iki vieno Rusijos kariuomenės įvykdyti nusikaltimai bus įvertinti, o nusikaltėliai bus teisiami Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

Lietuvos prezidentas trečiadienį Ukrainoje lankosi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.

Prezidentų vizitu siekiama pademonstruoti palaikymą Ukrainai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tęsiantis Rusijos karinei invazijai, sakė pareigūnai.

„Mūsų tikslas – palaikyti prezidentą Zelenskį ir Ukrainos gynėjus šiuo lemiamu momentu jų šaliai“, – Lenkijos naujienų agentūra PAP citavo lenkų prezidento patarėją Jakubą Kumochą.

Vizito programa dėl saugumo priežasčių nebuvo atskleista, bet prezidentai turėjo aplankyti „svarbiausias vietas simboliniu požiūriu“, pridūrė pareigūnas.

Tuo metu Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį irgi apsilankė Lenkijoje ir sakė norėjęs aplankyti Ukrainą, bet Kyjivas šį jo prašymą atmetė.

„Buvau pasiruošęs tai padaryti, bet akivaizdu – ir privalau į tai atkreipti dėmesį – kad tai Kyjive nebuvo pageidaujama“, – žurnalistams antradienį sakė formalus Vokietijos vadovas.

Šio akibrokšto sulaukęs F. W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Tai yra karas, kuriame privalome nugalėti

Prezidentas G. Nausėda trečiadienio rytą kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais lankėsi netoli Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame, žiauriai nuo Rusijos karo veiksmų nukentėjusiame Borodyankos mieste. Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas yra pirmieji nuo karo pradžios Ukrainoje apsilankę prezidentai.

Prezidentūros nuotr.

Po apsilankymo Rusijos kariuomenės nuniokotoje Borodyankoje prezidentas teigė, kad įvykiai šiame mieste yra tik dar vienas Rusijos kariuomenės vykdytų žiaurių karo nusikaltimų įrodymas.

Sunku patikėti, kad tokie karo žiaurumai gali vykti XXI amžiaus Europoje, bet tai yra realybė. Tai yra karas, kuriame privalome nugalėti.

„Ši vieta yra persmelkta nelaimės ir skausmo. Čia buvo žudomi ir kankinami civiliai ukrainiečiai, bombarduojami gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra. Sunku patikėti, kad tokie karo žiaurumai gali vykti XXI amžiaus Europoje, bet tai yra realybė. Tai yra karas, kuriame privalome nugalėti“, – sakė prezidentas.

Pasak Lietuvos vadovo, Borodyanka yra tik viena nuo rusų prievartos nukentėjusių Ukrainos teritorijų, panašūs žiaurumai – civilių žudymai, kankinimai, moterų ir vaikų prievartavimas – vyko ir kituose Rusijos kariuomenės okupuotuose miestuose. Prezidentas akcentavo, kad Rusijos kariuomenės įvykdyti karo nusikaltimai turi būti įvertinti, o karo nusikaltėliai teisiami Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad svarbu teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir sudaryti sąlygas saugiai civilių evakuacijai humanitariniais koridoriais iš zonų, kuriose vyksta karo veiksmai.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį Ukrainoje lankosi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.

Aštuonių Seimo narių delegacija penktadienį lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, aptarė paramą Rusijos invaziją patiriančiai valstybei. Parlamentarai taip pat aplankė masines kapavietes Bučoje, Irpinėje susitiko su meru Oleksandru Markušinu.

Seimo nariai vyko su tarpparlamentinio Ukrainos paramos tinklo „United for Ukraine“ delegacija, kurią sudarė 35 nariai iš 11 nacionalinių parlamentų ir Europos parlamento. Delegacijai vadovavo europarlamentaras Andrius Kubilius.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad „United for Ukraine“ pagrindinis tikslas – spausti įvairių šalių Vyriausybes ir Europos vadovus kaip galima daugiau ir greičiau padėti Ukrainai. Anot jo, ukrianiečiams pasiūlyta pilietinio humanitarinio koridoriaus į Mariupolį iniciatyvą.

Manoma, kad rusai nedrįstų pulti nevyriausybinių organizacijų ir, be abejo, politikų su žiniasklaida.

„Buvo aptarta, kas yra daroma, ką būtų galima kitaip daryti, kaip tai mato ukrainiečiai. Mūsų delegacija iškėlė mintį apie humanitarinius koridorius į Mariupolį ir kitas teritorijas, kad galbūt galėtų šios misijos imtis pilietinė visuomenė ir politikai, tiesiog bandant daryti pilietinius humanitarinius koridorius, vykstant įvairioms organizacijoms su politinėmis delegacijomis į karo zoną ir bandant tokiu būdu prasimušti iki tų žmonių, kurie yra okupuotose teritorijose. Manoma, kad rusai nedrįstų pulti nevyriausybinių organizacijų ir, be abejo, politikų su žiniasklaida“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

Irpinėje delegacija apžiūrėjo intensyviausių mūšių vietas ir sugadintą infrastruktūrą, susitiko su meru Oleksandru Markušinu. Pasak A. Vyšniausko, aptarta, kiek ir kokių pastangų reikės miesto atstatymui. Svarstyta, kad infrstruktūros atstatymu jau dabar galėtų pradėti rūpintis miestai partneriai iš Europos šalių.

„Užsifiksavo, kad nors tai miestas kur pasiekta pergalė, bet labai aiškiai matėsi, į ką taikėsi Rusijos kariuomenė, pagrindiniai taikiniai buvo ligoninės, gyvenamieji pastatai, vaikų darželiai, nes jie labiausiai apgriauti ir sunaikinti“, – sakė A. Vyšniauskas.

Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis pranešime teigė, kad tai yra karo nusikaltimai, kurie turės būti anksčiau ar vėliau įvertinti.

Bučoje aplankytos mūšių vietos ir masinės kapavietės, taip liudijant Rusijos karių atliktus nusikaltimus žmoniškumui.

„Bučoje vaizdai labiausiai sukrečiantys, buvome prie masinių kapaviečių, vakar buvo pradėti ekshumuoti kūnai, matėme ir kapavietes, ir kalbėjome apie tai kaip nusikaltimai buvo vykdomi. Kiek buvo rasta, beviek visi nužudyti žmonės buvo nukankinti, moterys, vaikai išprievartauti. Vaizdai yra kraupūs, baisūs ir apie juos reikia kalbėti“, – teigė A. Vyšniauskas.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pranešime teigė, kad beveik neabejotina, kad Buča buvo tik pradžia. Anot jo, yra informacijos, kad  Mariupolyje, Trostianetske, Borodiankoje, Denisove, Čermihove ir kituose miestuose gali būti padaryta dar daugiau ir žiauresnių nusikaltimų, todėl Lietuva, Europa ir pasaulis turi skirti žymiai didesnį dėmesį Rusijos nusikaltimams.

A. Vyšniauskas taip pat teigė, kad delegacijoje buvo ir kolegos iš Vokietijos bei Prancūzijos. Tikimasi, kad gyvai pamačius situaciją, jų pastangos remti Ukrainą bus didesnės.

„Tikimės, kad jiems ir jų Vyriausybėms tas padarys tam tikrą įspūdį ir jų pastangos bus didiesnės. Lietuva, mūsų nuomone, daro maksimaliai, ką gali. Svarbiausiais dalykas – viena, kai matai iš televizijos, kita, kai pamatai savo akimis. Ir gali pasakyti politikams, kurie aksčiau ar vėliau pradės sakyti, kad gal karas jau rimsta, gal Ukrainai reikia nusileisti, gal vėl draugaukim su Rusija, nes tokių politikų atsiranda vis daugiau. Visi šitie žudynių vaizdai, akivaizdus pamatymas, leidžia nepamesti fokuso“, – sakė A. Vyšniauskas.

Ukrainoje taip pat lankęsis parlamentaras Lukas Savickas teigė, kad vienas svarbiausių vizito tikslų – parodyti vienybę ir palaikymą Ukrainai.

„Įvairiausiuose tarptautiniuose formatuose kalbant su Ukrainos valdžios atstovais buvo aiškiai girdima žinutė, kad jiems yra svarbu, kad Vakarų partnerių palaikymas būtų ne tik žodžiais, bet ir fiziniais apsilankymais, kad būtų galima gyvai bendrauti, kiekvienam pamatyti savo akimis karo žiaurumus, kurie vykdomi Ukrainoje“, – BNS teigė L. Savickas.

„Vienas iš tikslų buvo suburti kuo platesnį ratą politikų tiek nacionalinių parlamentų atstovų, tiek Europos Parlamento atstovų, parodyti vienybę, kad palaikymas yra skirtinguose formatuose, skirtingose šalyse, skirtingų politinių grupių atstovų“, – kalbėjo jis.

Pasak L. Savicko, pamatyta situacija Bučoje liudija, kad karo nusikaltimai yra vykdomi, o Vakarų atsakas turi griežtėti.

Delegacija vizito metu su Ukrainos Rados pirmininku ir parlamento nariais aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, derintos pozicijos, kaip įtikinti skeptiškus ES politikus neblokuoti Ukrainos narystės perspektyvos.

Pasirašytas memorandumas dėl Ukrainos narystės ES, humanitarinės ir karinės paramos suteikimo spartinimo, „Maršalo plano“ Ukrainai, sankcijų įgyvendinimo, tarptautinio tribunolo Rusijos nusikaltimams tirti įkūrimo.

Seimo valdybos sprendimu balandžio 7–9 dienomis darbo vizito į Ukrainą komandiruoti Seimo vicepirmininkai Andrius Mazuronis ir Vytautas Mitalas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, Seimo nariai Matas Maldeikis, Žygimantas Pavilionis, Lukas Savickas, Giedrius Surplys ir Andrius Vyšniauskas.

Vykstant karui Kyjive anksčiau jau lankėsi Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto ir sveikatos apsaugos ministrai, savo iniciatyva paramą Ukrainai keliskart gabeno trys Seimo konservatoriai.

„Būčiau pasirengusi“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Panašiai prieš dieną kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš tikrai matau prasmę tokių vizitų ir manau, kad reikėtų planuoti tokius vizitus kartu su kitų valstybių prezidentais. Esu pasirengęs tai padaryti“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vadovas. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusijos karinę agresiją patiriančioje Ukrainoje jau lankėsi. Antradienį jis susitiko su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė visus atvykti į Kyjivą.

„Kviečiu visus Ukrainos draugus apsilankyti Kyjive. Čia gali būti pavojinga, nes mūsų dangus dar neuždarytas Rusijos raketoms ir lėktuvams“, – feisbuke trečiadienį rašė V. Zelenskis.

„Aš tikrai matau prasmę tokių vizitų ir aš manau, kad reikėtų planuoti tokius vizitus kartu su kitų valstybių prezidentais ir esu pasirengęs tą padaryti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos vadovas.

Anksčiau šią savaitę Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai vyko į Kyjivą ir susitiko su šios šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu. Jis pakvietė atvykti ir kitus Vakarų lyderius.

„Kviečiu visus Ukrainos draugus į Kyjivą. – pareiškė Ukrainos prezidentas „Telegram“ kanale. – Tiesa, čia gali būti pavojinga, nes mūsų dangus nėra užvertas Rusijos raketoms ir kariniams lėktuvams.“

Aš tikrai matau prasmę tokių vizitų ir aš manau, kad reikėtų planuoti tokius vizitus kartu su kitų valstybių prezidentais ir esu pasirengęs tą padaryti.

Kyjivas jau kurį laiką prašo NATO virš Ukrainos užtikrinti neskraidymo zoną, tačiau Vakarų šalys baiminasi, kad toks žingsnis gali privesti prie tiesioginės Aljanso ir Rusijos konfrontacijos.

Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, kad svarbūs ne tik palaikomieji vizitai, bet ir renginiai, kuriuose yra telkiama pagalba Ukrainai.

„Matome didelę prasmę, telkiant viešąją nuomonę Vakaruose, telkiant politikų valią Vakaruose. Tai mums sekasi daryti, nepabijosiu šių žodžių, gana gerai. Turbūt geriausias įvertinimas yra tas, kuris ateina iš pačios Ukrainos“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Kyjivas dėkoja Lietuvai už pastangas, kad karo draskomos valstybės balsas „tarptautinėje bendruomenėje skambėtų tvirtai, kad jis veiktų žmones, kad jie keistų mąstymo įpročius, kuriuos turėjo anksčiau“.

„Karo baisumai atveria akis beveik visiems“, – teigė jis.