„Paaiškėjo, kad techniniai sprendimai ir kiti parengiamieji darbai, kuriuos reikia atlikti siekiant užtikrinti, jog užsieniečiai galėtų registruotis vizitui į išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje, pareikalautų daugiau laiko ir finansinių išteklių nei buvo prognozuota“, – teigiama antradienį išplatintame ministerijos pranešime.

Anot VRM, susidarytų neproporcingai didelė administracinė našta, vertinant prognozuojamus užsieniečių srautus – iki 250–300 žmonių per metus.

„Atsižvelgiant į tai, Vidaus reikalų ministerija neplanuoja nuo 2024 metų sausio 1 dienos atidaryti išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje“, – teigiama pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė tęsti iki liepos 1 dienos šioje Vakarų Afrikos valstybėje veikusių Lietuvos vizų centrų veiklą ir atidaryti ten išorės paslaugų teikėjo padalinį, kuriame būtų galima teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

Be to, poreikį sudaryti sąlygas Nigerijoje užsieniečiams pateikti prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nurodė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,  Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovai.

Anot VRM, į Lietuvą norintys atvykti Nigerijos piliečiai dėl nacionalinių vizų arba leidimų laikinai gyventi išdavimo ir toliau gali kreiptis į kitose valstybėse esančius išorės paslaugų centrus.

Išorės paslaugų teikėjo centrai šiuo metu veikia 34 valstybėse: Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Brazilijoje, Indijoje, Izraelyje, Filipinuose, Japonijoje, Jordanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, Kirgizijoje, Kazachstane, Libane, Malaizijoje, Moldovoje, Naujoje Zelandijoje, Nepale, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Sakartvele, Singapūre, Šri Lankoje, Tadžikistane, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje.

Iki šiol tokius prašymus priimdavo Lietuvos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos arba Užsienio reikalų ministerijos parinkti vizų centrai užsienyje.

„Nuo minėtos datos visi prašymai išduoti nacionalines vizas bus teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS – svetainėje migracija.lt“, – nurodo Migracijos departamentas.

Nacionalinė viza galės būti išduota į Lietuvą pagal studijų mainų programą atvykstantiems studentams, autorinę sutartį turintiems ar ketinantiems vykdyti tarptautinius tyrimus dėstytojams ar tyrėjams, taip pat sportininkams, jūrininkams, žurnalistams, verslininkams ir kitiems asmenims, kurie nurodyti vidaus reikalų ministrės patvirtintame įsakyme.

Migracijos departamentas primena, kad nuo liepos 1-osios nacionalinės vizos nebebus išduodamos nuolatinių studijų studentams, atvykstantiems studijuoti Lietuvoje, dėstytojams bei tyrėjams, atvykstantiems dirbti į aukštąsias mokyklas pagal darbo sutartis, dirbti atvykstantiems užsieniečiams, kai jų profesija yra įrašyta į Trūkstamų profesijų sąrašą ar turintiems Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti.

Šios vizos taip pat nebus išduodamos Australijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Kanados ir Baltarusijos piliečiams, kurie iki šiol nacionalines vizas gaudavo supaprastinta tvarka, užsieniečiams, dėl kurių Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą gyventi ar ES piliečio šeimos nario kortelę, bei tiems, kurie ją nori pakeisti.

Visų šių kategorijų užsieniečiai, norėdami teisėtai atvykti ir būti Lietuvoje, turės kreiptis ne dėl nacionalinės vizos, o dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo.

Jį gauti galima ne tik Lietuvoje, atvykus į Migracijos departamentą, bet ir 34 užsienio valstybėse veikiančiuose kompanijos „VFS Global“ centruose, kuriuose minėtos paslaugos pradėtos teikti nuo šių metų pradžios.

Prašymų išduoti Šengeno vizas pateikimo tvarka nuo liepos 1 dienos nesikeičia.

„Sveikiname Lietuvos sprendimą atskirti baltarusius ir rusus. Baltarusiai šiuo metu kovoja už savo laisvę, taip pat ir Ukrainoje“, – rašoma antradienį jos išplatintame pranešime.

S. Cichanouskajos teigimu, dešimtys tūkstančių jos tautiečių buvo priversti palikti savo šalį, nes ten jiems gresia represijos, o Lietuvoje jie susirado darbą, moka mokesčius.

„Baltarusijos aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai, pilietinės visuomenės atstovai, nepriklausomos spaudos žurnalistai, būdami Lietuvoje, galės toliau kovoti su režimu, o tai atitinka Lietuvos interesus – nes Lietuva suinteresuota, kad Baltarusija būtų laisva ir demokratinė, o ne kad ją valdytų nenuspėjamas autoritarinis režimas“, – teigiama S. Cichanouskajos pareiškime.

Lietuva suinteresuota, kad Baltarusija būtų laisva ir demokratinė, o ne kad ją valdytų nenuspėjamas autoritarinis režimas.

Antradienį Seimas priėmė įstatymą, dėl karo Ukrainoje numatantį nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Jei įstatymą pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, baltarusiai iki kitų metų gegužės 3-iosios negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų. Taip pat nebus priimami jų prašymai išduoti Lietuvos vizas, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Tuo metu Rusijos piliečiams galios daugiau sankcijų – jiems ir toliau bus taikomas individualus įleidimo į Lietuvą mechanizmas, atskirai vertinant jų galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai. Leidimo gyventi Lietuvoje neturintys rusai metus negalės įsigyti čia nekilnojamojo turto, taip pat nebus priimami jų prašymai suteikti leidimą laikinai gyventi čia.

Prezidentūra kritikuoja Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nes jame numatytos skirtingos sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai pareiškė, kad Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, jog dėl karo Ukrainoje atsakingos ir Rusija, ir Baltarusija, todėl jų piliečiams turėtų būti taikomi vienodi suvaržymai. Dėl to G. Nausėda neatmeta galimybės vetuoti šį įstatymą.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų. 

Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą įleisti 199 tūkst. 255, iš šalies išvyko 196 tūkst. 536 rusai.

Pasak jo, 113 tūkst. 637 iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu.

„Yra 23, kurie buvo neįleisti, bet kaip priežastį nurodė mobilizaciją, jie bėga nuo mobilizacijos (...) dar trys buvo, kurie nurodė politines pažiūras, tarp tų neįleistųjų. Visi kiti tie, kurie nepatenka į tas kategorijas labai greitai išfiltruojami ir be jokių konfliktų yra apgręžiami“, – nurodė VSAT atstovas.

Nuo rugsėjo 19 dienos į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

„Panaikintos iš viso 43 vizos Rusijos piliečiams, bet jų dauguma panaikintos ne kontrolės punktuose, o kitais pagrindais“, – kalbėjo VSAT atstovas.

Anot G. Mišučio, 29 kartus jos panaikintinos dėl to, kad išdavus darbo vizą, vizos gavėjas laiku neatvyko dirbti. Dar 14 vizų panaikino Migracijos departamentas.

VSAT teigimu, per minėtą laikotarpį 33 rusams, turintiems lietuvišku šaknų ir pradėjusiems procedūras dėl pilietybės susigrąžinimo, leista atvykti į Lietuvą.

Kaip pirmadienį pranešė Migracijos departamentas, klausimyne pateikta informacija turės lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl asmenų buvimo šalyje, užsieniečiui atsisakius pildyti ar nepilnai užpildžius klausimyną, jo prašymas net nebus priimamas.

„Į Lietuvą atvykti ir čia būti panoręs užsienietis pildydamas klausimyną turės būti nuoširdus ir atviras. Toks asmuo privalės parodyti, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su valstybe, kuri jį priima ir leidžia jam apsistoti savo teritorijoje“, – pranešime pabrėžė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Šį klausimyną Migracijos departamentas gali pateikti pildyti ir kitiems užsieniečiams.

Toks asmuo privalės parodyti, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su valstybe, kuri jį priima ir leidžia jam apsistoti savo teritorijoje.

Klausimyną užsieniečiai turi užpildyti vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pakeitus teisės aktus, kuriais reglamentuota dokumentų išdavimo tvarka užsienio valstybių piliečiams, pageidaujantiems gyventi Lietuvoje. Savo rekomendacijas dėl tokio klausimyno pildymo Migracijos departamentui pateikė ir Valstybės saugumo departamentas.

Jie privalės papildomai atsakyti į klausimus ir pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, verslo ryšius, kontaktus su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėmis institucijomis, taip pat – išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, jei jie teiks prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.

Pasak E. Gudzinskaitės, tai bus papildomas saugumo filtras, leisiantis operatyviau nustatyti užsieniečius, kurie dėl praeityje vykdytos savo veiklos ar ryšių su nedemokratiniais režimais gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Paaiškėjus, kad Lietuvoje laikinai būti ar nuolat gyventi pageidaujantis Rusijos ar Baltarusijos pilietis atsisako pildyti klausimyną arba neatsako į visus klausimus, Migracijos departamento specialistai turės teisę tokio asmens prašymo iš viso nepriimti.

Nustačius, kad užsieniečio pateikti duomenys yra melagingi ar nuslėpta kita reikšminga informacija, tai taps pagrindu nedelsiant panaikinti tokiam asmeniui anksčiau išduodą dokumentą.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet per 11 mėnesių Rusijos piliečiams išduota 3415 leidimų laikinai gyventi, o pakeista 1250 leidimų. Praėjusiais metais minėtos valstybės piliečiams buvo išduoti 2062 leidimai, pakeisti – 1572.

Baltarusijos piliečiams iki šių metų gruodžio 1 dienos išduota 22 890 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, pakeista – 5127. Praėjusiais metais – atitinkamai 15318 ir 5232

2022 metais Rusijos piliečiams iš viso buvo išduotos 2769 nacionalinės vizos, 2021 metais – 2858.

Baltarusijos piliečiams šiemet išduota 19641 nacionalinė viza, pernai – 21360.

Antradienio popietę išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija paprašė EK rekomenduoti visoms ES ir Šengeno šalims panaikinti arba atšaukti anksčiau Rusijos piliečiams išduotas turistines vizas, taip pat sustabdyti būsimų prašymų išduoti turistines vizas teikimą.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jussi Tanneris (Jusis Taneris) sakė, kad Suomija mano, jog ES šalims būtų lengviau veikti pagal bendrą politiką. Jis pridūrė, kad pagal dabartinę tvarką kyla didelė rizika, jog Šengeno sistema gali žlugti.

Jei draudimas būtų įvestas pagal Suomijos siūlomas sąlygas, kitos šalys taip pat negalėtų įsileisti asmenų, kurių vizos buvo panaikintos.

Suomija taip pat paragino Komisiją rekomenduoti, kad prie Šengeno erdvės šalių sienų būtų įvesta bendra praktika dėl vizų Rusijos piliečiams.

J. Tanneris pabrėžė, kad Suomija nesiūlo panaikinti visų Rusijos piliečių vizų. Jis taip pat pridūrė, kad vienas iš pagrindinių Suomijos tikslų yra užkirsti kelią Rusijos turistams, kurie naudojasi Suomija kaip tranzito centru, kad patektų į likusią Europos dalį.

Pirmadienį Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių kontrolę, per ES išorinę sieną įleisdamos tik tam tikrus kriterijus atitinkančius rusus: diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius, tranzitu per Lietuvą traukiniais į Kaliningrado sritį ir iš jos vykstančius rusus.

Taip sako tarptautinės teisės ekspertai. Jie kartu svarsto, kad neišvengsime ir žmogaus teisių aktyvistų piktinimosi ir kaltinimų galima diskriminacija. Apie tai – LNK pokalbis su tarptautinės teisės eksperte Indre Izokaite-Valuže.

– Kaip galime vertinti Baltijos šalių sprendimą? Kiek tai teoriškai įmanoma?

– Kalbame apie vizų išdavimo tvarką būtent Rusijos piliečiams. Vertinimas apribotas tarptautinės ir ES teisės. Mes turime Šengeno sistemą, kur galioja viena erdvė, viena Šengeno siena, daugiausia pageidautini sprendimai ES mastu, žinoma, valstybė narė turi teisę kontroliuoti užsienio asmenų patekimą į savo teritoriją. Žinoma, kiek tarptautinė ES teisė leidžia.

– Ar tokių atvejų buvę praeityje?

– ES lygmeniu yra siūlymas stabdyti supaprastintą vizų Rusijos piliečiams išdavimo tvarką. Vadinasi, jiems galiotų bendra tvarka. Vertinant klausimą neįsileisti Rusijos piliečių apskritai, pagal ES teisę kol kas esame uždaryti reikalavime vertinti individualiai. Panašiai kaip migrantų atveju. Turime vertinti kiekvieno asmens situaciją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Latvijoje prie išimčių nurodyta, kad gali patekti asmuo, kuris turi šeiminių santykių šalyje, į kurią vyksta. Kaip tai patikrinti pasieniečiui?

– Vertinant individualizuotai. Yra pagrindai, kai, pvz., pateikiamas suklastotas dokumentas, nesugeba asmuo įrodyti kelionės tikslo arba bendroje sistemoje nurodyta, kad dėl bendrų priežasčių visuomenės saugumui, sveikatai, viešai tvarkai, tarptautiniams santykiams gali būti priežastis neišduoti vizos konkrečiu atveju. Kita vertus, išimčių būtinai turi būti. Negalime taikyti skėtinio principo, nes patektų ir žmogaus teisių aktyvistai, gynėjai, opozicijos atstovai. Kitas būdas – visos tarptautinės sutartys reaguoja į karus, krizes, nepaprasta situacijas. Teisė seka pagal praktiką, paiso loginių sprendimų, kartu ir politinių.

Tai būtų atsako priemonė į tai, ką Rusija daro Ukrainoje.

– Ar nebus šiuo atveju piktnaudžiavimų, nes išimčių daug ir, atrodo, kad visi galės patekti?

– Visiškai pritariu. Ir dabar susiduria, manau, institucijos su problema, kad, net ir vertinant individualiai, galimybė prasmukti yra. Atskirti žiniasklaidos priemonę, žurnalistą, kuris keliasdešimt metų dirbo represinėje šalyje, išsiaiškinti tikrąją tiesą, gana sudėtinga.

– Ar reikia kažkokios sistemos, kad būtų įvertinta, kas vyksta, kur vyksta? Atrodo, neįmanoma.

– Turime teisės aktus, Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, yra nuorodų, taisyklių, išimčių, kada galima neišduoti vizos. Visose ES valstybėse turime nuorodą į Šengeno kodeksą, susitarimą, kurį dabar svarstoma stabdyti.

– Jei neįsileistume visų piliečių, be išimčių, tai būtų diskriminacijos problema?

– Tai būtų atsako priemonė į tai, ką Rusija daro Ukrainoje.

– Tačiau kaip teisiniu principu? Juk negalima diskriminuoti pagal tautybę.

– Visiškai sutinku. Atsako priemones taikant pagal tarptautinę teisę yra tam tikrų reikalavimų. Seniai praėjo laikai, kai galima buvo abipusiai atgręžtiniu būdu riboti vienai kitos valstybės piliečių teises. Dabar atsako priemonės neturėtų pažeisti žmogaus teisių. Dėl diskriminavimo gali kilti problemų. Gana daug kalbama, kad dabar bet kokie rusų piliečiai – ir žmogaus teisių gynėjai, opozicijos nariai, aktyvistai patiria sunkumų, kliūčių. Daug kalbama, kad žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos gali atsirasti poreikis išvykti iš šalies staigiai dėl persekiojimo baimės. Galiojanti tvarka ir draudimai keltų klausimų, susijusių su draudimu diskriminuoti, reikalavimu vertinti individualiai, nes skėtinis principas gali nepajėgti atsižvelgti į individualias situacijas.

Tik norisi paklausti: o ko jūs tempiate savo "triusikus" į tuos Vakarus, jei šie tokie blogi, kad reikia žudyti žmones Ukrainoje? Kodėl perkate batus "Hugo Boss", o ne "Skorochod"? Kam ieškote rūbų iš Milano, o ne Kirovo siuvimo fabriko produkcijos? Kodėl mūvite bridžius, o ne šeimyninius apatinius iš Ivanovo gamyklos?

Kad mėgsta vakarietiškus "underwear", pademonstravo ir pats buvęs RF prezidentas D.Medvedevas, užsitempęs "Calvin Klein" kelnaites į viršų taip, kad firminis užrašas kiaurai švietė pro baltus marškinius beveik prie krūtinės. Tikra geopolitinė mados ikona. Tik labai jau padrikai koneveikianti laisvą pasaulį.

Propagandos fiureris V.Solovjovas irgi prisipirko vilų ne Čeliabinske, o Italijoje. Tik dabar patekti ten negali, nes durnių nebeįleidžia į Šengeno erdvę.

Ir kažkada geriausiu RF užsienio reikalų ministru vadintas S.Lavrovas žiaukčioja ant Vakarų, tačiau jo duktė Catherine vis tiek mieliau gyvuoja Didžiojoje Britanijoje ar Amerikoje. Ji ir gimė Niujorke, ir į mokyklą ėjo ne Zamoskvorečėje, o Manhatane.

Dar viena neatsakingos sueities pasekmė – propagandos fiureris V.Solovjovas irgi prisipirko vilų ne Čeliabinske, o Italijoje. Tik dabar patekti ten negali, nes durnių nebeįleidžia į Šengeno erdvę, o ir vilos konfiskuotos – persistengė bičas savosiose TV žydrynėse.

Tiksliai RF piliečiams patarė M.Feiginas iš "YouTube": "Nelįskite ten, negi nesuvokiate, kad esate nepageidaujami?"

Iš tiesų, kam jums "Calvin Klein". Būkite Zoro – dėvėkite Z raide padabintus šeimyninius "triusikus" "Vesennij les" ("Pavasarinis miškas"). Juos pasiuvusi RF įmonė "Velikoross" taip ir reklamuoja: "Tikri daiktai – tikriems mužikams".

P.S. Vis tiek neaišku, ką Seime tėviškei nuveikė didž. gerb. p. R.Lopata?

„Lietuvos sieną nuo karo pradžios su rusišku pasu ir Šengeno viza kirto daugiau nei 130 tūkst. Rusijos piliečių. Tai yra kirtimų buvo, žmonių galėjo būti ir mažiau, jei pilietis kirto sieną ne vieną kartą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos Sąjungai (ES) sutariant panaikinti supaprastintą vizų režimą rusams, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos atstovai kitą savaitę turėtų pradėti tartis, kaip galima būtų įgyvendinti regioninį sprendimą neįsileisti dalies Rusijos piliečių, turinčių šias vizas, teigė ministras.

Lietuvos sieną nuo karo pradžios su rusišku pasu ir Šengeno viza kirto daugiau nei 130 tūkst. Rusijos piliečių.

„Ateinančią savaitę bus pirmieji susitikimai penkių valstybių, tikimės rasti bendrą sutarimą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Gali būti ir papildomi klausimai kertantiesiems sieną, gali būti ir išankstinis įspėjimas, informuojant, kokios keleivių grupės bus praleidžiamos: humanitariniais pagrindais gavę vizas, diplomatai“, – pridūrė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, iš viso šiuo metu rusai turi 12 mln. galiojančių Šengeno vizų.

Kalbėdamas apie panaikintą supaprastintą vizų režimą rusams, G. Landsbergis teigė, jog tai ne tik pabrangins vizas ir ištęs jų išdavimo terminus, bet leis konsulams „labai atidžiai tikrinti papildomais klausimais tuos žmones, kurie kreipsis“.

Planai riboti rusų turistus Europoje – naujausias Bendrijos narių bandymas priversti Rusiją nutraukti daugiau nei pusmetį trunkantį karą Ukrainoje.