Konsoliduotas grynasis pelnas siekė 4,8 mln. eurų ir buvo 2,4 karto mažesnis nei prieš metus, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Šiais metais grupė planuoja pasiekti 154,1 mln. eurų apyvartą bei uždirbti 10,6 mln. eurų ikimokestinio pelno.

Ataskaitoje teigiama, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, didžiausios įtakos grupės veiklai turi metalo tiekimo sustojimas iš Ukrainos. Taip pat nurodoma, kad grupė turi pakankamai metalo atsargų užtikrinti artimiausių užsakymų įvykdymą. Be to, ji turi patikimus metalo tiekėjus Europoje, kurie galės užtikrinti metalo tiekimo poreikį.

Taip pat nurodoma, kad grupė turi keletą klientų iš Rusijos, kurių neapmokėta skolos dalis metų pabaigoje sudaro nereikšmingą dalį visų bendrovės gautinų sumų.

„Grupės vadovybė kasdien stebi besikeičiančią situaciją ir pagal poreikį priima sprendimus, kad užtikrintų stabilią grupės veiklą“, – teigiama VLG metiniame pranešime.

Grupė vienija 15 įmonių, jose pernai dirbo 1427 darbuotojai (2020 metais – 1478).

96,9 proc. VLG akcijų priklauso Estijos „BLRT Grupp“.

Nedidelė naftos produktų dėmė užfiksuota ties „Vakarų laivų gamyklos“ dokais. Uosto direkcijos specialistai operatvviai pastatė bonų užtvaras, pradėti surinkimo darbai.

Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Simbolinė plieno pjovimo ceremonija jau įvyko ir VBLS komanda, padedama didžiosios dalies kitų VLG grupei priklausančių įmonių, pradėjo laivo statybą.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą dalinai įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

Tai − modernus laivas, kurio statyba reikalauja gilių technologinių žinių, didelių aukštos kvalifikacijos VBLS komandos bei inžinierių pastangų. VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus, kuriems užsakovas skiria ypatingą dėmesį.

Šis, kaip ir kiti du analogiški pakrančių apsaugos laivai, kuriuos prieš dvejus metus taip pat pastatė ir dalinai įrengė VBLS komanda, patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Anot VBLS direktoriaus Vitalij Frolov, tai, kad šiuolaikiškomis laivų statybos kompanijomis visame pasaulyje garsėjanti Vokietija tokio masto ir sudėtingumo užsakymą nusprendė patikėti Lietuvos laivų statyklai yra svarus įvertinimas. VBLS jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai statomi skirtingos paskirties laivai „iki rakto“ bei dalinai įrengti laivai.

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

„Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai. Laivų statyba − sudėtingas, globalios konkurencijos verslas, kuriame veikia daugybė rinkos dalyvių, todėl norime padėkoti užsakovams už parodytą pasitikėjimą, toliau plėtojamą bendradarbiavimą ir tęsiamą partnerystę“, − teigė A. Šileika.

6,5 mln. Eur vertės kelto statybos sutartį bendrovė „Smiltynės perkėla“ su Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupei priklausančia VBLS pasirašė praėjusių metų gegužę, o darbai pradėti rugsėjį. Visą projektą, nuo laivo projektavimo iki jo statybos bei atidavimo užsakovui, atlieka Lietuvoje esančios VLG grupės įmonės.

Smiltynės keltai – ypatingi

„Smiltynės keltai yra ypatingi, nes tai – populiariausi, daugiausiai šalies gyventojų plukdantys laivai. Smagu, kad vieną jų pastatė VBLS komanda. Laivų statyba – sudėtingas, globalios konkurencijos verslas ir didžioji mūsų statomų laivų dalis išplukdomi į Skandinaviją, Vokietiją ir kitur. Dėl to kiekvienas Lietuvoje liekantis laivas mums teikia papildomą džiaugsmą“, – sako VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

VLG nuotr.

„Per marias perkeliamų keleivių srautas nuolat auga, kartu su juo auga ir mūsų atsakomybė prieš keleivius. Smiltynės perkėlos paslaugomis per metus pasinaudoja virš 2 mln. keleivių, pergabename virš 700 tūkst. transporto priemonių. Naujasis keltas neabejotinai pagerins mūsų paslaugų kokybę“, – įsitikinęs Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Smiltynės perkėlai VBLS stato 60 m ilgio, 14 m pločio universalų keleivinį-krovininį keltą. Juo bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Laive bus sumontuota šiuolaikinė, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga. Projektas išskirtinis tuo, kad šis keltas yra ne serijinės gamybos, o pagal konkrečius bendrovės „Smiltynės perkėla“ poreikius statomas laivas. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.

VLG nuotr.

Tradicinė ceremonija

Ketvirtadienį įvykusi tradicinė kylio padėjimo (keel laying) ceremonija žymi naują laivo statybos etapą. Jos metu lentelė, kurioje įrašyti laivo užsakovų bei statytojų pavadinimai, kartu su dvejomis tų šalių monetomis – šiuo atveju eurų monetomis, kurių aversuose pavaizduotas vytis – užvirinamos tarp jungiamų laivo blokų.

Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) – didžiausia ir pajėgiausia laivų statybos bendrovė Baltijos šalyse. Kartu su dar 20 Lietuvos įmonių, ji sudaro Vakarų laivų gamyklos įmonių grupę, turinčią 1800 darbuotojų. Grupės apyvarta praėjusiais metais siekė 110,4 mln. Eur. VBLS „iki rakto“ statomi pakrančių apsaugos, mokslinių tyrimų, daugiafunkciai, žvejybiniai lavai, keltai bei kruizinių laivų grandblokai eksportuojami į Vokietiją, Prancūziją, Norvegiją, Suomiją, Olandiją, Daniją ir kitas šalis.

VLG nuotr.

Vokietijos pakrančių apsaugos laivą šiuo metu statanti VBLS, anksčiau yra pastačiusi „iki rakto“ Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, pirmąjį Nepriklausomoje Lietuvoje žvejybinį laivą „Gitte Henning“, 103 m ilgio, vieną pirmųjų Europoje jūrinių vėjo jėgainių statybos ir aptarnavimo laivą „Wind Lift-1“ bei įgyvendino daug kitų įsimintinų projektų.

Metų pabaigoje, prieš įžengiant į 2021-uosius, VLG akvatorijoje buvo galima išvysti unikalų reginį − visuose trijuose turimuose plaukiojančiuose dokuose vienu metu buvo remontuojami net trys įspūdingo dydžio keltai.

Darbui paruoštas „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas PD-170, gruodžio pabaigoje remontui priėmė pirmąjį laivą − tarptautinei laivybos ir logistikos įmonei DFDS priklausantį 186 m ilgio ir 25 m pločio keltą „Optima Seaways“, kuris prie bendrovės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) krantinių remontui atplaukia nebe pirmą kartą. Keltui palikus VLG įmonių grupės akvatoriją, netrukus jo vietą doke užėmė remontui atplaukęs valstybinei Lenkijos keltų įmonei „Polferries“ priklausantis keltas „Baltivia“, kurio ilgis yra 147 m, o plotis − 24 m.

Tuo pat metu didžiausiame Baltijos šalyse plaukiojančiame doke PD 12, bei anksčiau didžiausiu laikytame, o dabar mažiausiame doke Nr.219, vykdyti kompanijai „TT-Line“ priklausančių įspūdingo dydžio keltų atnaujinimo darbai. Vienas iš jų, „Marco Polo“, jau suremontuotas ir prieš keletą dienų paliko VLG įmonių grupės akvatoriją, o antrąjį laivą – „Robin Hood“ planuojama užbaigti modernizuoti artimiausiu metu.

Pasak VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, ženkliai išaugę bendrovės dokavimo pajėgumai atveria naujas galimybes aptarnauti daugiau ir didesnių laivų bei papildyti bendrovės užsakymų portfelį.

„Džiaugiamės, jog pradėjus operuoti visais VLG įmonių grupės turimais dokais, įžengėme į naują etapą, tapome konkurencingesni, galime pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą užsakovams bei remontui priimti didesnio tonažo − „Panamax“, „Post-Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus bei sėkmingai konkuruoti su didžiosiomis Europos laivų remonto įmonėmis. Visgi, negalime sustoti ir atsikvėpti pusiaukelėje, kadangi galutinis tikslas dar nepasiektas. Bendromis pastangomis privalome toliau ryžtingai skintis kelią būtinų pokyčių link, sistemingai judėti į priekį, nuolat didinti savo pajėgumus, kad ateityje galėtume didžiuotis šiuolaikišku, technologiškai pažangiu, konkurencine prasme dar pajėgesniu uostu. Mūsų laukia dar dideli darbai siekiant sėkmingai užbaigti Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą ir, tikiu, kad nuoseklaus darbo, didžiulių bendrų pastangų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dėka, pavyks tai padaryti skandžiai. Pokyčiai atneš teigiamų rezultatų ne tik VLG įmonių grupei, Klaipėdos uostui, bet ir visai šaliai“, − teigė A. Šileika.

Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlankos infrastruktūrą leis užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje. Pirmuoju rekonstrukcijos etapu numatyti krantinių gilinimo darbai jau atlikti. Šiuo metu rekonstruojama eilė susidėvėjusių krantinių, kurios neleido išnaudoti visų turimų infrastruktūros galimybių. Užbaigus šiuos darbus, įmonei atsivers naujos galimybės prišvartuoti, remontuoti didelio tonažo laivus. Įgyvendinant Malkų įlankos išvystymo projekto, svarų indėlį įnešė ir lėšų skyrė KVJUD. Dar didesnių teigiamų pokyčiu tikimąsi LR Vyriausybei pritarus projektui, kuriuo numatyta KVJUD suteikti daugiau įgaliojimų plėtojant, modernizuojant laivų statybos ir remonto veiklas. Bendrų pastangų ir sinergijos dėka, Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė sparčiais žingsniais žengia į aukštesnį lygmenį.

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

„Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo per trejus metus patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln. eurų, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien „Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A. Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

„Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A. Šileika.

Papildoma informacija:

VLG įmonių grupės teritorijoje iš viso dirbs du dokai, kurie skirti remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivams. Savo nuolatinėje vietoje jau pastatytas didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas Nr. 12, kurį VLG įmonių grupė įsigijo prieš ketverius metus. Dokas, kurio ilgis siekia 235, o plotis – 45 metrus, jau prieš metus buvo paruoštas eksploatacijai, tačiau darbo pradėti negalėjo, nes nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra. Netrukus, liepos pabaigoje, į vietą bus pastatytas ir antrasis 30 tūkst. tonų keliamosios galios, „Panamax“ tipo laivams remontuoti skirtas dokas Nr. 170, kurį praėjusių metų pabaigoje bendrovė įsigijo iš Rygos laivų remonto įmonės. Šiuo metu 201 metro ilgio ir 35 metrų pločio dokas remontuojamas ir atnaujinamas bei vyksta vietos jam paruošimo darbai. Planuojama, kad pirmąjį laivą šis dokas galės priimti jau rugpjūčio viduryje. Ir toliau bus eksploatuojamas iki šiol didžiausiu buvęs, o dabar mažiausiu tapęs 200 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 27 tūkst. tonų keliamosios galios VLG įmonių grupės dokas Nr. 219.

Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

„Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas“, – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti „Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti „Panamax“ tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis „Panamax“ laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

„Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Telkia saugaus darbo lyderius

Mintis 2019-uosius metus paskelbti Saugaus darbo metais ir šiai sričiai skirti dar didesnį dėmesį VLG įmonių grupėje negimė spontaniškai, ji buvo brandinama, tačiau galutinį sprendimą nulėmė praėjusių metų pabaigoje įvykusios skaudžios nelaimės, kada darbo metu žuvo žmonės.

„Privalėjome aiškiai sureaguoti į tokius sukrečiančius įvykius. Mūsų, vadovų, pareiga užtikrinti, kad darbuotojai, kurie yra svarbiausia įmonės dalis, savo darbo vietose jaustųsi tiek fiziškai, tiek psichologiškai saugūs, jiems būtų sudarytos sveikos darbo sąlygos. Juk būtent darbuotojai kuria įmonės istoriją. Nuo jų priklauso tiek bendrovės veiklos rezultatai, tiek įvaizdis, pritraukiant ir išlaikant naujus darbuotojus, užsakovus. 2019-ųjų paskelbimas Saugaus darbo metais padeda atkreipti visų dėmesį į šią sritį“, – komentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Saugaus darbo metus paskelbusi VLG įmonių grupė užsibrėžė ambicingą tikslą – „Misiją 0“, kuriuo akcentuojama, kad visų nelaimingų atsitikimų darbe galima, turima ir privaloma išvengti.

A.Šileika tvirtino, kad „Misija 0“ nėra skaičiais išreikštas tikslas. Tai – filosofija, kuria remiantis keičiama žmonių elgsena, požiūris į darbų saugą, koncentruojamas dėmesys, kad veiklą reikia organizuoti taip, jog visi darbuotojai išvengtų bet kokių nelaimingų atsitikimų, besibaigiančių sužalojimais ar mirtimis.

„Misija 0“ atitinka įmonės politiką, o ši yra paprasta – visada privalome dirbti tik saugiai, kiekvienas iš mūsų atsako ne tik už savo, bet ir kolegų saugumą. Norime, kad visi darbuotojai taptų saugaus darbo lyderiais, kurie kritiškai vertina situaciją, ją analizuoja, ieško būdų, pataria kolegoms, kaip darbus atlikti kiek galima saugiau“, – pabrėžė generalinis direktorius.

Suteikė teisę stabdyti darbus

VLG įmonių grupės Kokybės departamentas parengė Saugaus darbo programą, kurioje numatytos įvairios priemonės, padėsiančios ne tik atkreipti darbuotojų dėmesį į šią sritį, bet ir sutelks kartu bandyti išvengti nelaimingų atsitikimų, įgyvendinti „Misiją 0“. Dalis šių priemonių jau tapo realybe.

Saugaus darbo programoje didelis dėmesys skirtas švietimui. VLG grupės įmonių direktoriams ir gamybos vadovams surengti mokymai, kaip ugdyti saugią darbuotojų elgseną. Patys darbuotojai taip pat skatinami nuolat skirti dėmesį darbų saugai. Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga išrinkti ir įvertinti įmonių grupės darbuotojai, kurie labiausiai prisideda prie saugios darbo aplinkos kūrimo ir puoselėjimo.

„Kiekvienas asmeniniu pavyzdžiu turi rodyti ir skatinti kolegų sąmoningumą darbo saugos srityje. Darbuotojai taip pat turi jausti nuolatinį vadovų rūpinimąsi sauga darbo vietose, sveikata, darbo sąlygomis. Dėl to ypač svarbi vadovų lyderystė“, – tvirtino generalinis direktorius.

Nuolat vyksta ir darbo saugos pokalbiai, analizuojamos įvykusių nelaimingų atsitikimų priežastys. Taip didinamas darbuotojų sąmoningumas, kad šie nekartotų nelaime pasibaigusių kolegų klaidų. 

Siekdama dar labiau pagerinti situaciją darbų saugos srityje, VLG įmonių grupė visiems darbuotojams suteikė įgaliojimus stabdyti darbus, jei mato, kad šie vyksta nesaugiai.

„Nelaimingi atsitikimai darbe niekada nevyksta šiaip sau, o bręsta pamažu. Būtent įvykiai be pasekmių parodo, kad einama nelaimės link. Labai svarbu pripažinti klaidas ir mokytis iš neįvykusių nelaimių, o ne laukti, kol kažkas atsitiks, ir tada galvoti, ką daryti. Džiugina, kad darbuotojai nelieka abejingi ir vis dažniau praneša apie bepasekmius įvykius. Tikimės, kad kiekvienam darbuotojui suteikti įgaliojimai stabdyti darbus, jei šie vykdomi nesaugiai, pastebimai prisidės prie darbų saugos gerinimo įmonėje“, – tvirtino A.Šileika.

Skiria nuolatines investicijas

VLG įmonių grupė nuolat investuoja ir į inžinerines, technines priemones. Perkami nauji pastoliai, kokybiškos darbo saugos priemonės, atnaujinami cechai. Stengiamasi eliminuoti visą galimą riziką.

„Darbuotojų sauga ir sveikata yra mūsų prioritetas. Pagal tarptautinę praktiką vienas investuotas euras į šią sritį atneša du eurus. Tai pasireiškia nuostolių: avarijų, įrenginių prastovų, darbuotojų nedarbingumo, atostogų, nelaimingų atsitikimų administravimo ir teisinių išlaidų, kitų padarinių – mažinimu, o tai yra labai svarbu“, – tvirtino generalinis direktorius.

Užtikrinti kuo aukštesnį darbo saugos lygį skatina ir griežtas užsakovų požiūris. Klientai ne tik įvertina įmonę po kiekvieno projekto šioje srityje, bet ir surengia auditą. Nesilaikant darbo saugos reikalavimų, galima prarasti klientų pasitikėjimą, o kartu ir užsakymus.

A.Šileika pažymėjo, kad pastaraisiais metais situacija darbų saugos srityje po truputį gerėja. Darbuotojai be raginimų naudoja darbo saugos priemones, tokias kaip šalmai, akiniai. Pastebima, kad ypač svarbi darbų sauga ir sveikos darbo sąlygos jaunajai kartai.

„Niekas nenori suluošinti savęs ir prarasti sveikatos. Džiugu, kad situacija darbo saugos srityje gerėja, bet ji reikalauja nuolatinio dėmesio ir atsipalaiduoti negalima. Dar daug turime nuveikti kartu. Tikiu, kad įgyvendinamos priemonės duos rezultatą – visiškai išvengsime nelaimingų atsitikimų arba maksimaliai priartėsime prie savo tikslo – „Misijos 0“, – neabejojo generalinis direktorius.

Sveikiname visus Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga. 

Būkite saugūs!

Didžiausias turtas – darbuotojai

Pietinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusi VLG įmonių grupė vienija net 20 skirtingos specializacijos įmonių. Ji teikia visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas: išsaugojo ir toliau plėtoja tradicinę laivų remonto veiklą, įsisavino laivų projektavimą ir statybą, gamina technologiškai sudėtingas didelių gabaritų konstrukcijas, skirtas naftos ir dujų gavybos bei atsinaujinančiosios energetikos rinkoms, vykdo krovinių saugojimo veiklas ir jūrų krovinių krovą.

Prie pirsų, dokuose ir cechuose nuolat vyksta laivų statybos ir remonto darbai. Čia darbas nesustoja 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Įgyvendinami ir įprasti, ir ypač technologiškai sudėtingi projektai. VLG įmonių grupė per pusšimtį metų pastatė įvairiausių laivų: žvejybos, keltų, prabangių jachtų, baržų, vilkikų, mokslinių, patrulinių, sudėtingų plaukiojančių platformų. Taip pat dalyvavo kruizinių laivų ir ledlaužių statybos projektuose, gamindama laivų korpusus, sekcijas ir blokus. Dalis šių milžinų dabar aplanko Klaipėdą ir traukia miestiečių dėmesį. Remonto ir modernizacijos darbai taip pat atliekami patiems įvairiausiems laivams: ir sausakrūviams, ir tanklaiviams, ir žemsiurbėms, ir milžiniškiems keltams.

Sėkmingai vystomos ir kitos veiklos. Praėjusiais metais pasiektas visų laikų VLG įmonių grupės krovos rekordas. Buvo perkrauta daugiau nei 1,1 mln. tonų krovinių. Po pasaulį toliau sklinda didelės konstrukcijos, skirtos naftos ir dujų gavybos bei atsinaujinančiosios energetikos rinkoms.

Kompanijos sėkmę neabejotinai lemia atsidavę, aukštos kvalifikacijos, nebijantys sunkaus darbo ir iššūkių, norintys tobulėti, kūrybingi darbuotojai. Jie yra VLG įmonių grupės variklis. Būtent darbuotojų pastangų dėka projektai, kurių terminai paprastai būna ypač įtempti, užbaigiami laiku, o darbų kokybė atitinka klientų, kurių reikalavimai itin griežti, lūkesčius, ir šie sugrįžta į VLG įmonių grupę su naujais užsakymais.

„Dabar VLG įmonių grupė yra didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje, kuri darbais, įgyvendintais projektas, pasiekimais garsina savo šalį, miestą visame pasaulyje, o sunkūs ir sudėtingi jos kūrimo, statymo ir veiklos etapai liko užmarštyje. To neabejotinai nebūtume pasiekę be darbuotojų, kurie yra ir visada buvo didžiausias įmonės turtas. Dėkoju visiems – įmonę kūrusiems, joje dirbusiems ir dirbantiems, savo darbą mylintiems, darbštiems žmonėms – už įveiktus sunkumus, buvimą kartu, nuveiktus didžiulius darbus, tikėjimą, atsidavimą ir pasiaukojimą, kuriant šiandienos ir ateities mūsų visų Vakarų laivų gamyklos sėkmės istoriją“, – pabrėžė VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Po įkūrimo augo ir plėtojosi

VLG įmonių grupės istorija prasidėjo dar 1966 m., kai TSRS valdžios sprendimu pietinėje Klaipėdos uosto dalyje pradėta statyti specializuota žuvų pramonės didelio tonažo laivų remonto įmonė.

Planai to meto Klaipėdai buvo ambicingi. Pagal projektą bendrovė turėjo būti stambiausia ir moderniausia šiaurės vakarų regione. Buvo numatyta, kad įmonė veiks 50 ha ploto teritorijoje, valdys 3 km krantinių, dengtų gamybinių patalpų plotas sieks 100 tūkst. kv.m, o joje dirbs net 10 tūkst. darbuotojų.

1969 m. kovo 1 d. laikoma Vakarų laivų remonto įmonės, kurios teises po daugiau nei trijų dešimtmečių perėmė akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, veiklos pradžios data.

„Tuo laiku laivų remonto darbai buvo vykdomi, neturint reikiamos dokumentacijos ir projektų. Pirmaisiais įmonės veiklos metais buvo remontuojami ir dažomi laivų korpusai, vykdomas nedidelės apimties įrenginių remontas. Tik nuo 1973 m. laivai pradėti remontuoti kapitališkai, net išardant ir restauruojant jų pagrindinius dyzelinius variklius, kurių dydis prilygo trijų aukštų namui“, – prisiminė VLG įmonių grupės technikos direktoriaus pavaduotojas Glebas Martynovas.

Po atidarymo toliau buvo plečiama Vakarų laivų remonto įmonės infrastruktūra. Tuo metu tai buvo didžiausia tokios paskirties bendrovė Baltijos jūros regione. Joje dirbo per 3 tūkst. darbuotojų.

Įmonę išgelbėjo restruktūrizacija

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ne tik Vakarų laivų remonto įmonė, bet ir kitos didžiosios sąjunginės bendrovės patyrė šoką. Nutrūkus ryšiams su SSRS, milžiniškas žvejybos laivynas tapo per didele našta Lietuvai. Laivai buvo parduodami arba nurašomi į metalo laužą. Tad 1993 m. Vakarų laivų remonto įmonė perorientavo savo veiklą ir ėmėsi laivų iš Vakarų šalių remonto. Nuo tada bendrovės pozicijos tarptautinėje rinkoje vis stiprėjo.

Nors Vakarų laivų remonto įmonė dirbo pakankamai sėkmingai, šalies valdžia ją nusprendė privatizuoti, kaip ir daugelį Lietuvos akcinių bendrovių. 1998 m. rudenį ją įsigijo Norvegijos įmonių grupė „Western Invest AS“. Tais pačiais metais įmonė pradėjo laivų statybos verslą – pastatė pirmąjį žvejybinį laivą „Vendla“. Tačiau norvegams nevykdant savo finansinių įsipareigojimų, susidūrė su nemažom problemom.

2001 m. įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo Estijos koncernas „BLRT Grupp”, dabar vienijanti daugiau kaip 50 įmonių aštuoniose šalyse. Naujuoju generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A.Šileika, kuriam Vakarų laivų remontas buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė.

Pasikeitus savininkams, 2003 m. Vakarų laivų remonto įmonė buvo sėkmingai pertvarkyta į Vakarų laivų gamyklos įmonių grupę, kurią tuomet sudarė 17 bendrovių. Iki tol buvę įmonės padaliniai tapo skirtingų veiklos sričių operatoriais. Po reorganizacijos startavo VLG įmonių grupės pakilimo laikotarpis.

„Restruktūrizacija buvo vienas esminių teisingų sprendimų, turėjęs įtakos įmonės ateities sėkmei. Pertvarka leido žymiai pagerinti visų svarbiausių veiklos procesų kontrolę“, – prisiminė A.Šileika.

Koncernas „BLRT Grupp” toliau ieškojo būdų, kaip dar labiau sustiprinti VLG įmonių grupės pozicijas rinkoje. Tad 2010 m. jis įsigijo „Baltijos“ laivų statyklą. Sujungus dvi stambiausias laivų statyklas Lietuvoje, sukurta „Vakarų Baltijos laivų statykla“. Vieninga patirtis ir įgyvendinti projektai sustiprino šių kompanijų konkurencingumą laivų statybos versle.

Per pastaruosius 16 metų, po Vakarų laivų gamyklos reorganizavimo, VLG įmonių grupė pastatė apie 70 laivų,  suremontavo beveik 1,5 tūkstančio laivų, iš kurių per pusšimtį modernizacijos projektų.

Vienas didžiausių eksportuotojų

VLG įmonių grupė – vienas didžiausių eksportuotojų šalyje, už ką ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota ne tik Lietuvos – ne kartą pripažinta „Metų eksportuotoju“ –, bet ir tarptautiniu mastu.

Pagrindinės VLG įmonių grupės eksporto kryptys – Vokietija, Olandija, Suomija, Norvegija, Belgija, Nyderlandai. Su šių šalių kompanijomis bendradarbiaujama ypač aktyviai, tiekiama produkcija ir teikiamos paslaugos. Iš eksporto gaunama apie 90 proc. įmonių grupės bendrų pajamų.

Suomija yra viena iš pagrindinių šalių, su kurios kompanijomis bendradarbiaujama, statant ir remontuojant laivus. 2013 m. VLG įmonių grupė sulaukė net šios valstybės prezidento Sauli Niinisto dėmesio. Vizito Lietuvoje metu jis lankėsi Vakarų Baltijos laivų statykloje.

„Suomijos rinka yra įdomi ir patraukli mūsų grupės įmonėms, todėl džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti ir plėtoti sėkmingus verslo ryšius su šios šalies įmonėmis“, – teigė A.Šileika.

Koncerno „BLRT Grupp” įsigytos AB Vakarų laivų gamykla ir „Baltijos“ laivų statykla tapo didžiausia Estijos įmonių investicija Lietuvoje, o VLG įmonių grupė yra didžiausia estiško kapitalo pramonės įmonė Lietuvoje. Tai įvertino Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. 2013 m. jis lankėsi VLG įmonių grupėje ir A.Šileikai už ekonominio bendradarbiavimo vystymą tarp Estijos ir Lietuvos įteikė Estijos valstybinį apdovanojimą – Marijos žemės Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną.

VLG įmonių grupės svarbą ne tik uostui, miestui, bet ir visai šaliai akcentavo čia apsilankę Lietuvos Prezidentai Algirdas Brazauskas, Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitė taip pat tapo Klaipėdos universiteto laivo „Mintis“, kurį statė „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ specialistai, krikštamote.

„Mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ statyba – istorinis įvykis. Tai buvo pirmas laivas statytas Lietuvos užsakovams po 20 metų pertraukos. Laivo „Mintis“ reikšmė didelė tiek Lietuvos mokslo bendruomenei, tiek universitetui, tiek šalies prestižui“, – tvirtino A.Šileika.

Per pusšimtį metų VLG įmonių grupė taip pat buvo įvertinta už investicijas į uosto infrastruktūrą, gamybinio pajėgumo plėtrą bei modernizavimą, įgyvendintus sudėtingus projektus bei gaminius.

Ateitį sieja su inovacijomis

Norint žengti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu, kur viskas keičiasi labai sparčiai, nuolat tobulėja ir atsiranda naujos technologijos, būtina greita ir operatyvi reakcija, o tam būtinas nuolatinis žinių ir kompetencijų atnaujinimas. VLG įmonių grupė, suvokdama pokyčių ir inovacijų svarbą, savo ateitį sieja su pramone 4.0. Ši kryptis įtvirtinta kompanijos strategijoje. Nemažai laiko, pastangų ir lėšų jau investuota į įmonės valdymo procesų optimizavimą, efektyvinimą bei skaitmenizavimą, technologijas.

„Nuveikta daug, tačiau didieji darbai ir iššūkiai dar laukia ateityje. Ypatingą dėmesį skirsime gamybos procesų valdymo automatizavimui. Įmonė keičiasi ir keisis labai sparčiai, o tai padės išlaikyti pozicijas rinkoje, užtikrins ilgalaikį konkurencinį pranašumą ir patrauklumą mūsų užsakovams. Ateitis priklauso inovatyvioms kompanijoms“, – pabrėžė A.Šileika.

Numatyta ir paslaugų plėtra, naujų įmonių steigimas, darbo vietų kūrimas. Dar didesnis dėmesys bus skiriamas darbuotojams, jų tobulėjimui, investuojama į jų žinias, šiuolaikinių darbo sąlygų kūrimą. Šiuo metu VLG įmonių grupėje dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. Skaičiuojama, kad dar mažiausiai tūkstantis darbo vietų sukuriama, perkant prekes ar paslaugas iš kitų įmonių.

„Stengsimės ir toliau kurti pridėtinę vertę uostui, miestui, šaliai, prisidėti prie jų garsinimo visame pasaulyje. Įmonės istoriją kuria ne kas kitas, o joje dirbantys žmonės. Dėkodamas kiekvienam už kasdienius darbus, kviečiu versti naują puslapį ir kartu kurti inovatyvią, saugią ir pagarba žmogui grįstą bendrovę“, – tvirtino A.Šileika.

Patikėjusi, kad Malkų įlanka bus tvarkoma, VLG iš bankrutavusios Juodkalnijos valstybinės įmonės "Adriatic Shipyard Bijela" įsigijo didžiulį plaukiojantį doką, pritaikytą didelės talpos "Panamax" laivams remontuoti.

Didžiausias pasaulyje transporto laivas "Dokwice Vanguard" nuo Adrijos jūros įveikęs apie 7,5 tūkst. kilometrų, 235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio milžiną jau atplukdė į Klaipėdą. Tačiau Malkų įlankoje vieta didžiausiam Baltijos šalyse dokui dar neparengta, tad jis laikinai prišvartuotas prie VLG antrinės įmonės Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinių.

"Jeigu toks dokas jau veiktų Klaipėdos uoste, neatsigintume užsakovų – laivai plauktų vienas po kito", – sakė Estijos įmonių koncernui "BLRT Grupp" priklausančios VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

BNS rašė, kad Lietuvos bendrovė "MT Group" ir Nyderlandų "Jan De Nul" teisme skundė Klaipėdos uosto direkcijos skelbtą Malkų įlankos užteršto grunto valymo konkursą. Po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi Lietuvos apeliacinis teismas liepos pradžioje atmetė įmonių skundą, taip atverdamas kelią uosto direkcijai pasirašyti 11,367 mln. eurų vertės sutartį su Suomijos ir Estijos bendrovėmis.