Tarnyba penktadienį pranešė, jog šią savaitę su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Lietuvos šiltnamių asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovais aptarė „įrankius ir galimybes“, kaip operatyviau įvertinti prekybininkus dėl nelegaliai į Lietuvą patenkančių vaisių ir daržovių iš Rusijos ir Baltarusijos.

VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė sako, kad susitikimo dalyvių išsakytos įžvalgos bus naudingos tarnybos inspektoriams vykdant patikras.

„Tam tikros indikacijos padės kontrolės metu greičiau nustatyti nesąžiningų daržovių pardavėjų veiksmus bandant suklaidinti vartotojus dėl parduodamos produkcijos kilmės ar kokybės. Mes neturime duomenų, kad pernai ir šiemet iš padidintos rizikos šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, į Lietuvą tiesiogiai įvežamos daržovės, tačiau tokių abejonių kyla sąžiningiems rinkos dalyviams“, – sakė ji.

„Norime giliau suprasti situaciją, todėl šviežių vaisių, uogų ir daržovių prekeivių kontrolė bus sustiprinta, atlikti papildomi ir produkcijos kilmės tyrimai“, – tvirtino VMVT vadovė.

Susitikime sutarta, kad daržovių augintojus vienijančių asociacijų atstovai nuolat palaikys tiesioginį ryšį su VMVT bei teiks informaciją ir naujas indikacijas į kurias būtų naudinga atsižvelgti vykdant prekybos daržovėmis kontrolę.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas tvirtina, kad Lietuvos daržovių augintojai pastebi ypač pigios produkcijos prekyboje, kuri parduodama „kartais net mažesne nei rinkos kaina šalyje iš kurios buvo importuota“.

„Tokie faktai kelia abejonių, ar nėra klastojama produkto kilmė. Todėl taip pat svarstome galimybę inicijuoti daržovių tyrimus dėl saugos ir kilmės, taip prisidėdami prie situacijos stebėsenos rinkoje. Duomenimis pasidalinsime su VMVT kolegomis“, – sakė jis.

Lietuvos daržovių augintojai teigia, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos, tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

Pasak tarnybos, susitikime dalyvavusios asociacijos pateikė informacijos, kuria remianti VMVT „nedelsiant kreipėsi į Lenkijos kompetentingą instituciją dėl galimų produkcijos, patenkančios į Lietuvą iš Lenkijos, kilmės šalies klastojimo atvejų“.

VMVT vadovė taip pat patvirtino, kad atlikus prekybos kontrolę, jos rezultatus, susijusius su prekybiniais ryšiais su Lenkija, perduos Lenkijos kolegoms. Su abejomis asociacijomis taip pat sutarta organizuoti nuolatinius susitikimus VMVT svarbiausių klausimų sektoriuje aptarimui.

„Šiai dienai neturime kažkokių nustatytų pažeidimų, tiesiog pastebėjome sumažėjusį vežančiųjų grūdus kiekį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

„Kol kas nėra toks intensyvus, kaip planuota ir galvota, bus mėginių atrinkimas. Kol kas mes jo nematome“, – pridūrė jis.

Kol kas institucijos tikrina tik geležinkeliu ir vilkikais vežamus pašarinius grūdus. Pasak G. Gvazdaičio, ketvirtadienį turėtų būti pasirašytas tarnybos vadovo įsakymas tikrinti ir maistinius grūdus.

„Jei jis yra, pradėsime tą daryti“, – teigė VMVT atstovas.

Muitinės departamento Procedūrų skyriaus vadovė Neringa Motiejūnaitė sakė, kad remiantis muitinės deklaracijų statistika iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kiekiai „tikrai mažėja“. Anot jos, pernai į Lietuvą rusiškos kilmės kviečių, rugių neimportuota visai, o importuota tik apie 30 tūkst. tonų kukurūzų.

„Manau, kad situacija nesikeičia lyginant su 2023 metų duomenimis“, – LRT radijui sakė N. Motiejūnaitė.

G. Gvazdaičio teigimu, sugriežtinus grūdų įvežimo kontrolę tikrinami kiekvienos siuntos mėginiai, o ne kas dvidešimtos, kaip buvo anksčiau.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad dabar importuotojams pabrango vežamų grūdų mėginių tyrimai, todėl griežtesnės patikros procedūros yra veiksmingos.

Anot jo, panaši kontrolė turėtų būti įvesta ir tranzitu iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą vežamiems grūdams.

„Tada galbūt ir tranzitas per mūsų šalį nevažiuotų“, – LRT radijui sakė K. Šimas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad tranzito sustabdymas būtų efektyvus, jei tam pritartų visa Europos Sąjunga.

„Tada šalyse įstatymai neprieštarautų europinei teisei“, – LRT radijui sakė V. Pranckietis.

Pirmadienį pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą. Artimiausiu metu numatoma dar sugriežtinti kontrolę ir tikrinti per Lietuvą vežamų grūdų kilmę.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją ragindami uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į Europos Sąjungą.

Pagrindinė užduotis, laukianti naujai paskirtos VMVT vadovės – įgyvendinti numatytus struktūrinius pokyčius, kuriuos dar  šią vasarą patvirtino LR Vyriausybė. Šiais pakeitimais planuojama atskirti tokias VMVT funkcijas, kaip licencijų išdavimas, rizikos vertinimas, kontrolės planavimas, kontrolės vykdymas bei sankcijų skyrimas.  Pagrindinis reformos tikslas – skaidrios, nepakančios korupcijai ir efektyvios struktūros sukūrimas, atskiriant kontrolės ir paslaugų funkcijas.

„Esu dėkinga už suteiktą pasitikėjimą. Priimu šias pareigas su didžiule atsakomybe, nes VMVT šiuo metu išgyvena labai reikšmingų permainų laikotarpį. Mano darbo patirtis, einant įvairias pareigas – daugiau kaip 15 metų, todėl labai gerai suprantu, ką jaučia komanda. Kita vertus, suprantu ir tai, kad institucija tiesiog privalo keistis, jei norime veiksmingesnės, efektyvesnės ir skaidresnės VMVT.  Sistemoje per daugelį metų įsigalėjo įvairios korupcijos apraiškos, vyravo subjektyvaus vertinimo ir nesubalansuota sprendimų priėmimo praktika. Aš sau artimiausiu laikotarpiu keliu du pagrindinius tikslus – įgyvendinti pradėtą VMVT reformą ir tobulinti bei skaitmenizuoti veiklos procesų valdymo sistemą. Pagrindinis reformos tikslas – skaidrios, nepakančios korupcijai ir efektyvios struktūros sukūrimas, atskiriant kontrolės ir paslaugų funkcijas. Kitas prioritetas – darbuotojų kompetencijų ugdymas bei sistemos atvėrimas kitų sričių specialistams. Esu kuriantis vadovas, todėl tikiuosi komandos ir partnerių palaikymo. Manau, reikės intensyvaus ir racionalaus dialogo su VMVT darbuotojais bei atviro kalbėjimosi su verslu ir visuomene. Esu pasirengusi tai daryti“, – sako VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. 

Audronė Mikalauskienė yra baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją ir įgijusi Veterinarinės medicinos magistro laipsnį.  A. Mikalauskienė taip pat baigė Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo studijas, Šiaulių universitete įgijo Vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Šiuo metu naujai paskirta VMVT direktorė studijuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos programos magistratūros ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos mokslo krypties doktorantūros studijose. 

Audronė Mikalauskienė VMVT pradėjo dirbti kaip tuometinės VMVT Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė, vėliau dirbo viršininko pavaduotoja.  2019 metais  tapo VMVT centrinės tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja, po 2 metų – VMVT direktoriaus pavaduotoja, kuravusia gyvūninio maisto kontrolės ir eksporto sritis. Ji taip pat yra jau įgyvendintų Europos Sąjungos Dvynių projekto Bosnijoje ir Hercegovinoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Serbijos Respublikoje ekspertė, šiuo metu ekspertine patirtimi dalijasi ir su Izraelio kolegomis

Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje, visuose gamybos etapuose trūksta elementarios higienos, visur susikaupę nešvarumai, gamybinis inventorius sudėtas ant palangių, sulūžusių lentynų. Gamybinės patalpos ypač apleistos: sienos padengtos pelėsiu, nusitrynusiais dažais, išdaužytos skylės, patalpas skiriančios užuolaidos suplyšusios, nešvarios, pajuodusios, padengtos pelėsiu. Patalpoje fiksuotos ir susikaupusios graužikų išmatos. Gamyboje naudojami indai padengti pelėsiu, susikaupusiais nešvarumais.

Žaliavų laikymo kameroje, paviršiai taip pat padengti pelėsiu. Ant lubų kaupiasi kondensatas, kamerų durys padengtos storu ledo sluoksniu, nesandarios. Nustatyta, kad žaliavos saugomos pažeidžiant laikymo sąlygas, todėl bus sunaikintos.

Maisto produktų laikymo vieta aptikta nešvari, sienos ir lubos taip pat padengtos pelėsiu, ant maisto pakuočių laša drėgmė nuo apipelėjusio ir šlapio nuo besikaupiančio kondensato ventiliatoriaus. Rankoms plauti ir dezinfekuoti buvo naudojamos medžiagos, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

Nustatyta, kad savikontrolės žurnalai, kuriuose fiksuojami maisto saugai užtikrinti svarbūs veiksniai (įrašai apie patalpų valymą, temperatūrų kaitą ir pan.) buvo pildomi fiktyviai (rašoma, kad patalpos valomos kasdien). Be to, šeši gamybos zonoje dirbantys darbuotojai nepasitikrinę sveikatos.

Atlikus visas procedūras, sustabdytai įmonei bus taikoma nuobauda. Taip pat surašytas teikimas įtraukti įmonę į VMVT viešinamą Nepatikimų įmonių sąrašą.

Žemaičių Kalvarija – vienas gražiausių Žemaitijos miestelių, bet čia yra vietiniams akis badanti sodyba. Į ją per sukauptas šiukšles vos gali įžengti.

„Aš per 12 metų savanorystės nemačiau tokių dalykų“, – sakė mergina.

Savanorius čia pakvietė neabejingi žmonėms, kuriems pagailo gyvūnų. Savanoriai išgelbėjo du išbadėjusius šunis, kurių vienas skendo savo išmatose, o kitas buvo pririštas trumpa grandine.

„Buvo nubrozdinimai aplink nosį dėl metalinių konstrukcijų. Šuo neturėjo, kur apsisukti, sukdavosi vietoje. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais“, – teigė savanorė Sigita.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar sodyboje Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų desantas – tikrina, kaip likę gyvūnai laikomi. Jie pateko ir į namo vidų, kur tarp sukauptų šiukšlių slaugomas senyvas, neįgalus giminaitis.

„Jis nevaikšto, nereaguoja“, – sakė vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Jankauskas.

Savanorių ir žurnalistų moteris neįsileido.

„Ką daro mūsų valstybė prieš žmones? Jie daug ką daro blogai. Prašau palikti kiemą“, – sakė moteris.

Prieš kelias dienas kviesta policija pasibaisėjo sąlygomis globojamam žmogui.

„Gaila žmogaus. Net neįsivaizduoju, kas darosi viduje“, – teigė savanorė Sigita.

Ūkininkė aiškina, kad ligoniui nieko netrūksta.

„Jo tyrimai – idealūs. Ir vaistų, ir maisto pakanka“, – kalbėjo moteris.

Seniūnija mėgino gelbėti senolį ir išvežti į globos namus, bet globėja nesutiko.

„Esame siūlę pagalbą. Moteris atsakė, kad viską pati susitvarkys“, – kalbėjo seniūnijos darbuotoja Regina Brasienė.

O kai kurie vietiniai piktinasi tarnybų abejingumu.

„Mes vis galvojame, kaip leido tą žmogų laikyti tokiomis sąlygomis“, – sakė senjorė.

Aš per 12 metų savanorystės nemačiau tokių dalykų.

„Viskas labai apleista, niekuo nesirūpina“, – kalbėjo gyventoja.

Veterinarijos specialistai įsitikino, kaip moteris gyvūnais rūpinasi dar dviejuose jai priklausančiuose ūkiuose. Čia ir bitynas, ir ožkos, ir arkliai ganosi.

„Arkliai gražūs, tvarkingi. Negalime pasakyti, kad jie neprižiūrėti. Viskas tvarkoje“, – sakė vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ferdinandas Kungys.

Už grotų dienas leidžia nežinia kada šerti šunys. Dar vienas itin apleistas šuo uždarytas tvarte. Iš viso pas ūkininkę aptikta dešimt katinų ir šeši šunys.

„Matome, kad šunimis nepakankamai rūpinamasi. Reikės priimti sprendimą“, – sakė G. Jankauskas.

Pašerti gyvūnus ir jais pasirūpinti tenka savanoriams. Šie sako, kad nors moteris turi daug gyvūnų, tačiau Registre iš viso nėra ženklintų augintinių. Šis patikrinimas – jau ne pirmas. Buvo ir anksčiau prašyta pagerinti sąlygas gyvūnams, tačiau jos tik prastėja.

VMVT atstovai Europos Komisijai pristatę epizootinę situaciją 2022 m. pritaikytoje zonoje, pateikė prašymą III apribojimų zonoje esančias Jurbarko r., Molėtų r., Šakių r., Kazlų rūdos r., Vilkaviškio r., Širvintų r., Ukmergės r. ir Vilniaus r. seniūnijas perkelti į  II - mažesnių ribojimų zoną.

“Šią savaitę vykusio posėdžio metu akcentavome, kad daugiau kaip metus šių rajonų ūkiuose nėra nustatoma AKM protrūkių. Europos šalių kolegos taip pat įvertino, kad Lietuvoje taikytos priemonės, kurios buvo naudojamos likviduojant AKM protrūkių padarinius kiaulių ūkiuose buvo efektyvios, todėl vienbalsiai pritarė regionalizacijai. Kiaulių ūkiams, esantiems II AKM ribojimų zonoje, įgyvendinus biologinio saugumo reikalavimus ir nuolat vykdant stebėseną, netaikomi prekybiniai ribojimai, todėl šie ūkiai savo produkcija galės prekiauti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse narėse - tiek gyvomis kiaulėmis, tiek ir kiauliena bei jos produktais. Ūkiai, buvę III AKM ribojimų zonoje, produkcijos į užsienį eksportuoti negalėjo, kiauliena privalėjo būti ženklinama nacionaliniu sveikumo ženklu ir buvo skirta išimtinai vietinei rinkai,“ - kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis. 

III AKM ribojimų zonos panaikinimas taip pat reiškia, kad į šias zonas patenkantiems ūkiams lengvėja ir administracinė našta. Šiuose rajonuose bus sumažintas biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo patikrų skaičius komercinėse kiaulių laikymo vietose nuo keturių iki dviejų kartų per metus.  

Europos Komisijos posėdžio metu Lietuvos atstovas taip pat pristatė ir naujus AKM atvejus šernuose, kurie buvo nustatyti I AKM ribojimų zonoje. Trys nauji atvejai nustatyti Žemaitijos regione. Šie židiniai labai arti prie laisvos nuo AKM zonos, todėl tuo pagrindu Lietuvoje I AKM ribojimų zona pakeista į griežtesnę -  II AKM ribojimų zoną.

Audito metu buvo tikrinama, ar maisto produktų ženklinimas ES suteikia pagrindą vartotojams priimti pagrįstus sprendimus perkant maisto produktus. Audito metu bus įvertinta politikos sistemos struktūra ir Komisijos bei valstybių narių 2011–2023 metais vykdyti veiksmai, skirti maisto produktų ženklinimo taisyklėms įgyvendinti ir jų taikymui stebėti. Audito metu daugiausia dėmesio buvo skiriama fasuotų maisto produktų ženklinimui.

VMVT atstovai susitikime su Keit Pentus-Rosimannus pristatė Lietuvoje vykdomos maisto produktų ženklinimo kontrolės apimtis ir pristatė ekspertų pasiūlymus dėl maisto produktų ženklinimo taisyklių tobulinimo, susijusius su kilmės šalies, gamintojo nurodymu, alkoholinių gėrimų ženklinimu ir savanorišku maistingumo ženklinimu priekinėje pakuotės pusėje.

Susitikimuose su auditoriais buvo išsamiai aptarta Lietuvoje vykdoma maisto ženklinimo kontrolės sistema, taikomos rizikos vertinimo procedūros, taip pat aptarti puikaus bendradarbiavimo su kitomis šalimis atvejai, kovojant su netinkamai paženklintų produktų tiekimu, įskaitant dėl maisto tinkamumo terminų klastojimo. Audito metu auditoriai kartu su inspektoriais dalyvavo viename iš prekybos centų patikrinimų ir stebėjo VMVT pareigūnų darbą.

Šiandien vykusio baigiamojo susitikimo metu auditoriai nurodė, kad maisto produktų ženklinimo kontrolės sistemą Lietuvoje vertina teigiamai.

VMVT pareigūnai kasmet atlieka virš 10 000 patikrinimų, kurių metu yra vertinamas maisto produktų ženklinimas. Pastaraisiais metais apie 12 procentų patikrinimų metu yra nustatomi ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Kontrolės duomenimis, 2022 metais patikrinta net 38937 maisto produktų ženklinimas. Daugiausia pažeidimų nustatoma mėsos ir jos gaminių, vaisių ir daržovių ir maisto papildų sektoriuose.

Auditoriai lankėsi ir maisto ženklinimo klausimus aptarė ir su Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kitų institucijų bei verslo asociacijų atstovais.

Praėjusią savaitę vykusio patikrinimo metu, cecho šaldymo kamerose buvo surasta daugiau kaip 4 tonos išpjaustytos kiaulienos. Produkcija neženklinta, todėl nebuvo galimybės patikrinti mėsos atsekamumo, tinkamumo vartoti terminų, saugos ir kokybės.

Tikrinant cechą, taip pat nustatyti patalpų ir įrangos higieniniai pažeidimai: išpjaustymui, iškapojimui naudojamos medinės kaladės, pjaustymo lentos nusidėvėjusiais paviršiais, neplautos, nėra dezinfekcinių priemonių. Nepildomi savikontrolės žurnalai, kuriuose turi būti fiksuojami esminiai maisto saugą užtikrinantys veiksniai, bei temperatūriniai rėžimai.

VMVT įpareigojo įmonės atstovus sunaikinti nesaugią produkciją. Įvertinus nustatytus pažeidimus, bei atsižvelgiant į tai, kad įmonės nelegali veikla nustatoma jau ne pirmą kartą, atsakingam asmeniui už VMVT Vilniaus departamento direktoriaus nurodymų nevykdymą ir patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bus taikyta administracinio poveikio priemonė.

Patikrinimo metu Vilniaus aps. VPK KPENTV pareigūnai nustatė, kad minėtame ceche dirbo du nelegalūs darbuotojai. Įmonės vadovui gresia papildoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė.

„Džiugu, kad tai, kas nuo mūsų šiandien priklauso, įgyvendinti pavyko. Prieš įsigaliojant pakeitimams, užsiimantiems gyvūnų augintinių veisimu suteikėme 6 mėn. pereinamąjį laikotarpį pasiruošti, įsirengti tinkamas sąlygas gyvūnams laikyti. Tikimės, kad šis žingsnis kartu bus ir signalas visiems gyvūnų laikytojams, kad praktikoje sparčiai atsisakoma gyvūnus laikyti nuolat pririštus. Kartu norime paraginti šunų, kurie vis dar yra nuolat rišami, savininkus priimti sprendimus dėl šunų išlaisvinimo nuo grandinių, leisti gyventi pilnavertį gyvūno gyvenimą: pakankamai judant, būnant gamtoje ir palaikant glaudesnius ryšius su savo savininku“,  – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Jau net 15-oje Europos Sąjungos valstybių narių, pvz., Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kt., galioja draudimas rišti šunis. Slovėnijoje, Danijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje galima pririšti tik laikinai, kol, pavyzdžiui, savininkas lankosi prekybos centre. Kitose šalyse draudimai taip pat galioja tik su tam tikromis išlygomis.

Šių metų pradžioje VMVT taip pat atliko 86 gyvūnų globėjų apklausą. Pagal apklausos rezultatus daugiau nei pusė visų VMVT Gyvūnų globėjų sąraše registruotų globėjų teigė, kad nelaiko nuolat pririštų šunų, nepalaiko tokio laikymo būdo ir dauguma globėjų net nedovanoja šunų, kur jie bus laikomi tokiomis laikymo sąlygomis.

Spalio 4 d. VMVT vyko Patariamosios ekspertų grupės gyvūnų gerovės klausimams diskusija dėl atsisakymo nuolat laikyti pririštus gyvūnų globėjų laikomus šunis. Priimtas sprendimas, jis artimiausiu metu bus inicijuotas ir įtvirtintas teisės normos pakeitimas, kuriuo bus uždrausta nuolat rišti gyvūnų globėjų laikomus šunis.

Kaip buvo pranešta, praėjusį savaitgalį, privačioje šventėje dalyvavusiems asmenims pasireiškė ūmios žarnyno infekcijos simptomai: pykinimas, vėmimas, karščiavimas. 

Vykdant įtariamo per maistą plintančios infekcijos protrūkio tyrimą ir nustačius grubius maisto tvarkymo pažeidimus, priimtas sprendimas laikinai stabdyti įmonės „Tamsta kebabai“ (Mokyklos g. 16, Pašušvys, Grinkiškio sen., Radviliškio r.) veiklą. Valstybinės maisto kontrolės metu nustatyta, kad maisto tvarkymo vietoje nėra karšto tekančio vandens, nustatyta kryžminė tarša, užfiksuoti patalpų, inventoriaus higienos pažeidimai, rasta maisto produktų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu bei maisto ruošimo technologinių trūkumų: maistas nepakankamai apdorojamas karščiu.

Tyrimas dėl galimo per maistą plintančios infekcijos protrūkio tęsiamas, bendradarbiaujama su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.