Kaip praneša Kauno policija, rugpjūčio 16 d. apie 11 val. Kaune, Vokiečių g., namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1965 m.) kūnas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Per visą Vokiečių gatvę besidriekiančioje pievoje žydės 15-os rūšių gėlės: mėlynai – agurklės, rugiagėlės, trispalviai vijokliai, šunlielės, žiomenės, gilijos, linai ir juodgrūdės, o geltonai –   medetkos, ešolcijos, gludai, serenčiai, gvaizdūnės ir saulėgrąžos (dvi rūšys) – nacionalinė Ukrainos gėlė, simbolizuojanti drąsą, viltį ir solidarumą.

Dirva augalams bus pradėta ruošti nuo birželio 1 dienos: želdinimo specialistai supurens paviršių, atveš papildomo dirvožemio. Pieva driekiasi apie 20 arų – pernai šioje teritorijoje buvo rekonstruota šilumos trasa. Pasėti augalai bus aptverti apsaugine tvorele.

Anot gamtos apsaugos specialistės Vilmos Gudynienės, žydinčios pievos mieste atlieka svarbias ekologines funkcijas, sudaro gyvenimo sąlygas nektaru mintantiems organizmams, gyvenantiems atvirose miesto buveinėse. Viename kvadratiniame pievos metre galima aptikti iki kelių dešimčių augalų rūšių, daugybę skirtingų vabzdžių ar kitų organizmų.

„Tiek sėtinėse, tiek natūraliose miesto pievose gyvena didesnė biologinė įvairovė. Pievos mažina vandens ar vėjo erozijos intensyvumą, reguliuoja vandens apytaką“, – sako V. Gudynienė. – Be to, didina oro drėgnumą, mažina aplinkos temperatūrą, dirvožemio taršą. Viduryje miesto klestinčios pievos – ne tik grožis akims, bet ir gera edukacija visuomenei apie biologinės įvairovės svarbą.“

Taikos ir vilties pievos iniciatyvą palaiko Savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai, pernai rekonstravusi nematomą Vokiečių gatvės dalį, kuria į vilniečių namus keliauja šiluma. Atnaujinant gatvę po ja buvę pusšimčio metų vamzdynai pakeisti moderniais ir patikimais. Šios rekonstrukcijos metu bendrovė rūpinosi brandžių medžių išsaugojimu, neliko abejinga ir dabartiniam gatvės vaizdui.

Dirbtuvės bus rengiamos balandžio mėnesį, į jas registruotis bus galima jau netrukus. Pasak savivaldybės, jų poreikis iškilo po viešo projekto aptarimo vasarį, sulaukusio daugiau nei šimto dalyvių.

Pagrindinis dirbtuvių tikslas bus dar kartą aptarti jau nesikeičiančias projekto dalis bei išklausyti pasiūlymų dėl dar neišspręstų klausimų – automobilių statymo ir eismo. Po kūrybinių dirbtuvių, apžvelgus gautus rezultatus, planuojamas antras projekto viešinimas visuomenei.

Savivaldybė BNS informavo, kad bus diskutuojama ir dėl kietų dangų bei žalių plotų santykio ir kokybės, dangos funkcionalumo, parkavimo koncepcijos, įvažiavimų į kiemus, apsisukimo gyventojams. Bus aptariama mažosios architektūros elementų funkcija, dviračių, pėsčiųjų, paspirtukų judėjimas.

Architektūrinį Vokiečių gatvės konkursą laimėjo „IMM architektai“.

Dabartinis Vokiečių gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo maždaug praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvo pastatai, nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad pokario metais išgriauta viena pusė gatvės kvartalų ir čia sukurtas bulvaras dabar gali būti laikomas kultūros paveldu. Todėl ankstesnis, 2015-2016 metais rengtas projektas taip ir nebuvo įgyvendintas, nes būtų daug izoliavęs pėsčiųjų bulvarą, pakeitęs visos Vokiečių gatvės naudojimo paskirtį, prie kurios visi pripratę.

Be to, pasak jo, tai yra mėgstama vilniečių pasivaikščiojimo vieta, kuriai „norisi suteikti naują kokybę, o kartu parodyti paveldą, kurį eidamas gatve galėtum perskaityti, suprasti“.

Vokiečių gatvė yra svarbi pėsčiųjų žiedo dalis Senamiestyje: vienoje jos pusėje  – aktyvi Vilniaus gatvė, kitoje – ramesnė, formalesnė Rotušės aikštė. Tai parko elementų turinti žalia erdvė, kurioje malonu leisti laiką, kartu – ir aktyvi centrinė miesto gatvė su daug veiklų. Tai du pagrindiniai pranašumai, kuriuos projekto rengėjai siūlo išnaudoti geriau.

Gatvės–parko tipo erdvė

Iš pradžių kūrę gatvės-aikštės tipo erdvę, architektai atsižvelgė į savivaldybės architektų, infrastruktūros, miestovaizdžio specialistų pastabas ir projektuoja gatvės-parko teritoriją. Specialistai akcentuoja 4 šios zonos prioritetus: kokybiški želdiniai, daugiau vietos veikloms, istorinio užstatymo įamžinimas per grindinio raštą, pagrindinis dėmesys pėstiesiems. Pėsčiųjų bulvaro plotį siūloma keisti nuo buvusio 4,5 m iki 14 m. Jis natūraliai svyruos tik tarpuose tarp žaliųjų zonų.

„Vokiečių gatvės centrinis bulvaras ir gatvės šaligatviai yra gana siauri. Nors vietos gatvėje lyg ir yra, bet labai daug jos užima automobilių infrastruktūra, – gatvės problematiką aiškina studijos „IMM architektai“ architektas Ignas Račkauskas. – Žalumos irgi yra, bet nemažą jos dalį sudaro veja, kuri nėra naudojama efektyviai, o daug kur numindžiota kaip ir medžių polajai. Arboristai atkreipia dėmesį, kad medžių augimo sąlygas reikia gerinti. Atsižvelgdami į atliktus gamtinius tyrimus, siūlome stiprinti gamtiškai svarbias jungtis, nes dabar teritorija izoliuota nuo miesto gamtinio karkaso. Mūsų projektiniuose pasiūlymuose matysite šiek tiek mažiau želdinių, bet juos daug tankesnius ir efektyviau naudojamus“.

Vilniaus miesto savivaldybės vizualizacija.

Keturios Vokiečių gatvėje esančios sankryžos (Vokiečių–Trakų–Dominikonų, Vokiečių–Rotušės, Vokiečių–Mikalojaus, Vokiečių–Mėsinių) nebus apkrautos automobilių parkavimu ar kitais elementais. Kiekvienos jų turimi išskirtiniai objektai – fontanas, Barboros Radvilaitės skulptūra, stoginė ir kt.  – naktį išryškės apšviesti papildomų naujų šviestuvų.

Autobusų stotelę netoli Šiuolaikinio meno centro siūloma didinti ir suteikti jai papildomą paskirtį – paviljone atsirastų ir informacinis stendas apie gatvės istoriją.

Galimi žalieji sprendiniai

Projektiniuose pasiūlymuose išskirti trys Vokiečių gatvės žaliųjų erdvių tipai. Pirmas ir svarbiausias – tankiai apželdinti istoriniai kiemai. Antras – daugiamečių žolinių augalų ir krūmų pomedžių linija, pasibaigianti fragmentiniais želdynais gatvės galuose, pabrėžiančiais, kad ši gatvė priklauso pėstiesiems. Trečias – vazonai su augalais ant senojo grindinio, atskiriantys pėsčiųjų zoną, kavinių staliukus nuo automobilių eismo. Studijos „IMM architektai“ specialistų projektavimo principai sutampa su Vilniaus miesto gatvių standarto strategija – medis projekte yra pirmas, pėsčiųjų zona atskirta medžiais ir krūmais, dangos kuria gatvės charakterį.

Želdinių plotas preliminariai kis nuo 16,9 proc. (3052 kv. m) iki 16,0 proc. (2897 kv. m), tačiau patys želdiniai bus geresnės kokybės, išraiškingesni.

Anot želdinimo sprendinius parengusios želdynų dizainerės Rasos Laurinavičienės, Vokiečių gatvės pietinėje pusėje toną užduoda brandžios liepos, todėl rekomenduotina sodinti identiškus medžius, pavyzdžiui, mažalapes liepas. Pomedžius specialistė pataria tankiai želdinti augalais, kad jie kurtų vėsią atmosferą, uždengtų tuščius grunto plotus, atliktų žaliojo mulčio vaidmenį.

„Pietinėje pusėje rekomenduojama tęsti brandžių liepų diktuojamą motyvą, – sako R. Laurinavičienė, – o kitoje pusėje, kaip atsvara, medžiai ar krūmai galėtų būti ryškesni, įvairesni, žydintys, vedantys vaisius ir uogas. Patarčiau rinktis ne tik dekoratyvines veisles, bet ir mūsų krašto augalus. Dėl vietos stygiaus, siekiant didesnio vešlumo, galėtų būti sodinami kompaktiški daugiakamieniai medeliai ir krūmai. Skatinant bioįvairovę reikėtų vengti vienos augalų rūšies dominavimo.“

Siūlomi eismo pakeitimai

Projekte siūloma, kad gatvė išliktų ramaus eismo. Siekiama darnaus visų eismo dalyvių judumo, tai pabrėžiant architektūriniais elementais. Keistųsi automobilių eismas: jis vyktų dviem atskirtomis vienpusėmis kilpomis, kurių plotis – iki 3,25 m. Kilpa iš Rotušės aikštės į Dominikonų g. būtų naujojoje (šiaurinėje, kur stalinistiniai pastatai) gatvės pusėje, kilpa iš Trakų g. į Rūdninkų g. – senojoje (pietinėje, kur senas grindinys) pusėje. Viešojo transporto eismas vyktų ne tik eismo kilpomis, bet ir gatvės galuose. Judėjimo greitis nesikeistų – išliktų 20 km/h.

Projekto autoriai siekia išlaikyti maksimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių - tam ieškoma galimybių jį didinti gretimose gatvėse. Išlaikant balansą tarp viešos erdvės poreikių ir esamo užimtumo, Vokiečių gatvėje numatyta 40 automobilių stovėjimo ir 9 aptarnavimo vietos.

Atskiri dviračių takai neprojektuojami - dviračių eismas vyktų bendrame sraute. Šiek tiek sumažinus važiuojamosios dalies plotą, būtų padidintas gatvės erdvės  pėstiesiems, gyventojų ir miesto svečių poilsiui, kavinėms plotas.

Kavinių lauko plotas padidėtų dvigubai

Kavinėms tinkamo ploto vasaros sezono laikui lauke šiuo metu neužtenka. Kiekvienais metais jos įsikuria ir žaliosiose erdvėse. „Dabar siūlome pertvarkyti erdvę taip, kad kavinės galėtų lanksčiai plėstis per visą gatvės ilgį, – aiškino studijos „IMM architektai“ architektas Mindaugas Glodenis. – Joms skirtas plotas padidėja dvigubai: ant senojo grindinio (greta ir ant pėsčiųjų tako), nuo transporto atskiriant vazonais, centriniame bulvare ir šalia bulvaro kišeninėse erdvėse, kurias formuoja nauji želdiniai ir istorinių kiemų vietos.“

Istorijai įamžinti – grindinio medžiagiškumas

Bulvaro dangose siūloma įamžinti neišlikusių istorinių pastatų kontūrus. Ikonografija grindžiama atliktais archeologiniais tyrimais ir istoriniais duomenimis.

Kietųjų dangų plotas projekto darbų teritorijoje nežymiai keistųsi nuo 83,1 proc. (15 024 kv. m) iki 84,0 proc. (15 179 kv. m).

Prie namų fasadų naujoje pusėje dabar šaligatvio plotis svyruoja nuo 3,2 iki 4,5 m, o siūloma jam skirti 6 m. Vietomis atsirastų želdinių intarpų (istorinių kiemų vietose). Senojoje pusėje dabar šaligatvio plotis svyruoja nuo 1,4 m iki 5 m.

Savivaldybės vertinimas – po visuomenės pastabų

Studija „IMM architektai“ (arch. Ignas Račkauskas, Mindaugas Glodenis, Mikas Kauzonas) Vokiečių erdvės projektinius pasiūlymus gyventojams pristatys viešame aptarime. Projektiniams pasiūlymams Savivaldybė dar nėra pritarusi, jie bus vertinami tik po viešo projektinių pasiūlymų aptarimo su visuomene. Priimant sprendimą bus vertinama, ar projektas atitinka projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir reikalavimus, ar nepažeidžia galiojančių teisės aktų.

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje Stiklių g. 4 (registruotis reikia tel.+370 698 20349 ar el. paštu info@vsaa.lt) ir interneto svetainėje: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/zeldynai/ (Nr. 19).

Architektai laukia vilniečių, senamiesčio gyventojų pastabų ir pasiūlymų iki 2022 m. vasario 24 d. 12.00 val. Juos prašoma siųsti el. paštu info@aimm.lt arba išsakyti paskambinus tel. +370 614 07634 arba +370 623 13 283.

Viešas svarstymas vyks nuotoliniu būdu vasario 24 d. 18 val.

Informacija ir įžvalgomis dalinsis architektai, archeologai, kraštovaizdžio specialistai, savivaldybės atstovai.

Vienai svarbiausių miesto arterijų laukiant rekonstrukcijos, parodoje „Vokiečių gatvė“ Vilniaus muziejus kviečia į šią erdvę pažvelgti naujai. Paroda duris atvers Vilniaus 699-ojo gimtadienio proga, šių metų sausio 28 d. ir veiks iki liepos 3 d.

Nuo „vokiečių miesto“ iki alaus Vokiečių gatvėje

Vokiečių gatvės pavadinimas kildinamas iš „vokiečių miesto“ – erdvės, į kurią XIV amžiuje pradėjo keltis į Vilnių atvykę daugiausiai vokiečių kilmės pirkliai ir amatininkai. Teritorijos, kurią istorikai vadina „vokiečių miestu“, ir Vokiečių gatvės ribos nesutampa – „miestu“ šiandien vadinamas aplink vieną seniausių Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčią susikūręs kvartalas. Pati gatvė ėmė klostytis kiek vėliau.

Ilgainiui jau pačioje gatvėje įsikūrė daugiausiai vokiška Vilniaus liuteronų bendruomenė. Vėliau, gavę valdovo privilegiją, čia ėmė kurtis ir žydai. XIX amžiuje ši miesto erdvė tapo miesto komerciniu centru, o po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė ne tik gyventojai, bet ir pati gatvės erdvė – Vokiečių gatvė ne visada buvo tokia plati, kokią ją esame įpratę matyti šiandien.

Sovietmečiu Vokiečių gatvėje veikusios kavinės tapo kultūros žmonių susitikimų vieta. Tuometinėje Muziejaus gatvėje gyveno daug žinomų rašytojų ir menininkų. Gatvės, kaip laisvalaikio ir pramogų vietos statusas išliko ir šiame tūkstantmetyje – tą iliustruoja prieš dvidešimt metų sukurtas kultinis grupės G&G Sindikatas kūrinys „Vokiečių gatvė“.

S. Žiūros nuotr.

Vokiečių gatvė skirtingais pjūviais

Skirtingais laikotarpiais gatvę kūrė čia gyvenę, dirbę ir pramogavę žmonės. Parodoje gyvenimas Vokiečių gatvėje pristatomas laisvalaikio, kultūros, komercijos nusikaltimų ir kitokiais pjūviais.

Parodos kuratoriai – Vilniaus universiteto ir Vilniaus muziejaus istorikai bei menotyrininkai: Martynas Jakulis, Viktorija Kurienė, Jurgita Verbickienė, Aelita Ambrulevičiūtė, Rasa Antanavičiūtė, Povilas Andrius Stepavičius.

„Vokiečių gatvė“ tarsi pratęsia pirmąją, prieš beveik metus atidarytą Vilniaus muziejaus parodą. Joje pasakota apie pastatą, kuriame įsikūrė muziejus. Dabar Vokiečių gatvėje esantis muziejus plečia savo žvilgsnį ir siūlo vilniečiams susipažinti su visos gatvės istorija.

Apie Vilniaus muziejų

Vilniaus muziejus – sostinės pažinimo erdvė, miesto gyventojams ir svečiams pristatanti unikalius ir dar nežinomus, tačiau aktualius pasakojimus bei miesto istorijas.

Dinamiškas ir nuolat besikeičiantis, kaip ir pats miestas, muziejus kasmet pristato po dvi–tris parodas, grįstas autentiškais miesto gyvenimo tyrimais. Išskirtinai Vilniui skirtas muziejus kviečia įdėmiau įsižiūrėti į mus nuolat supančią aplinką ir joje išvysti ką nors įdomaus ir netikėto.

Vokiečių gatvė veda per vertingiausią Lietuvos kultūros paveldo vietovę, UNESCO pasaulio paveldu pripažintą Vilniaus istorinį centrą, senamiestį ir senojo miesto ir priemiesčių archeologines vietoves. Vilniaus miesto savivaldybės užsakyti archeologiniai tyrimai papildė turimą istorinę informaciją, kuri dar nebuvo tirta.

Dabartinis gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvę pastatai nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu. Nuo 1941 m. šia gatve ėjo didįjį ir mažąjį Vilniaus žydų getus skirianti riba.

Archeologinius tyrimus bendrovė „Kultūros vertybių paieška“ atliko vietose, kurios patenka į planuojamą atnaujinimo zoną, ir tik ten, kur jie iki šiol nedaryti. Nuodugniai ištirti buvo 44 šurfai (šurfas – vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, kasamas nuo žemės paviršiaus, skirtas iškasenų paieškai), kurių gylis - 0,9-4,4 m. Archeologai atliko ir 6 perkasas (nuo 1 iki 2,5 m gylio). Ištirtas bendras plotas – 338 kv. m.

„Statinių liekanų neaptikome tik penkiuose šurfuose, – pasakojo bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ archeologas Andrius Šležas. – Didžiojoje dalyje tyrimų plotų atidengtos mūrų liekanos priklauso iki 1944 m. stovėjusiems pastatams, aptikta ir ankstyvesnio užstatymo, sugriauto dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, mūrų liekanų. Buvusių pastatų liekanos Vokiečių gatvėje yra gerai išlikusios, jos sunaikintos tik šiluminės trasos vietoje“.

Tyrimų metu užfiksuotas labai skirtingo storio kultūrinis sluoksnis, įvairus jo išlikimo laipsnis. Įžemis (nejudintas, ledynmečio suformuotas grunto sluoksnis, neturintis kultūrinio pobūdžio savybių ir nepaliestas žmogaus veiklos),  pasiektas vienuolikoje šurfų ir glūdėjo 1,7–4,4 m gylyje. Nustatyta, kad vertingiausias archeologinis kultūrinis sluoksnis išlikęs buvusių senųjų Vokiečių gatvės pastatų vidiniuose kiemuose.

Atsižvelgę į archeologų rekomendacijas, kraštovaizdžio specialistai naujus želdinius galės sodinti ten, kur nėra istorinių pastatų pamatų, o po esamais medžiais apsiriboti krūmų ir žolinių augalų želdiniais. O architektai naujausiais tyrimais naudosis planuodami, kaip geriau atskleisti ir perteikti žinias apie buvusį užstatymą visuomenei.

Dendrologinės būklės ir želdynų vertinimas

Želdinių tyrimus ir inventorizaciją atliko bendrovė „Arboristas Renatas“. Arboristai Arnas Švelnikas ir Renatas Turčinavičius nustatė, kad bendra želdinių būklė yra patenkinama, vyrauja šienaujama vejos danga, želdynų ir saugomų gamtos paveldo objektų teritorijoje nėra. Vokiečių gatvėje auga 55 medžiai: daugiausia mažalapės liepos, vienas raudonasis ąžuolas, paprastasis kaštonas, mandžiūrinis riešutmedis, paprastasis klevas, paprastieji uosiai. Rekonstruojant šilumos tinklus buvo neįmanoma išvengti didelio masto eglės šaknų pažeidimo, medį teko nukirsti, nes eglė būtų neišgyvenusi.

R. Turčinavičiaus teigimu, tik penki šioje gatvėje augantys medžiai neturi mechaninių pažeidimų, nes buvo tinkamai genėjami, neturi jokių aiškiai matomų ligų ar kenkėjų. Jų būklė yra gera. 43 medžių būklė – patenkinama. Šie medžiai turi mechaninių pažeidimų, sausų, nulūžusių ar kabančių šakų, jų lajos neproporcingos. Septynių medžių būklė gana prasta.

„Visų 55 medžių polajis yra sutankintas ir sutryptas. Medžių šaknys negauna pakankamai oro ir drėgmės. Lietaus vanduo nepasiekia šaknyno, nes nuteka į žemiau esančius pėsčiųjų takus. Norėdami išsaugoti medžius, pirmiausia turime saugoti medžių šaknis ir gerinti augaviečių dirvožemį”, – komentavo arboristas.

Specialistai rekomenduoja atlikti visų Vokiečių gatvės medžių šaknų reviziją ir nustatyti, kaip jos išsidėsčiusios, atlaisvinti polajo plotą nuo kietųjų dangų. Šaknų revizija atliekama naudojant oro kastuvą, gruntas šalinamas sluoksnis po sluoksnio, nepažeidžiant medžio šaknų. Po to šaknis galima užpilti žemės mišiniu, praturtintu mikrobiologiniais preparatais ir vandenį sugeriančiais priedais. Mišinys praturtins augavietę mitybinėmis medžiagomis ir padės medžiams lengviau išgyventi gatvės rekonstrukciją. Ir tik tuomet bus galima tinkamai suprojektuoti kietąsias dangas ir pradėti darbus, nepažeidžiant medžių šaknų.

Pasak arboristų, beveik visiems medžiams reikalingas lajos priežiūros genėjimas, o tris medžius reikėtų keisti naujais.

Gamtinio karkaso jungtis

Vokiečių gatvės gamtinės aplinkos būklę vertino ir tvarkymo rekomendacijas pateikė gamtos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė, kuri rekomendavo stiprinti miesto žaliąsias gamtinio karkaso jungtis, palikti brandžius medžius, saugoti jų šaknis darbų metu ir naudoti polajuose krituliams laidžias dangas. Taip pat rekomenduoja plėsti projekte numatytus želdinius ir specialiomis priemonėmis gerinti biologinės įvairovės būklę.

„Brandūs Vokiečių gatvės medžiai padeda palaikyti sunykusias gamtinio karkaso jungtis miesto centre. Per gamtinio miesto karkaso koridorius gyvūnai gali pasiekti didesnius tinkamų maitinimuisi buveinių plotus, šie koridoriai tinka jaunikliams slapstytis, gyvūnams judėti tarp teritorijų. Gamtinis karkasas palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą“,– sako V. Gudynienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dabar Vokiečių gatvėje gyvena daug miesto paukščių, o vabzdžiai žydėjimo metu lanko liepas. Visgi teritorijos biologinė įvairovė skurdi, augalinė danga pažeista, todėl į želdinius siūloma integruoti skirtingų biologinės įvairovės palaikymo priemonių.

Siūloma želdinius plėsti, sodinti jaunų medžių ir krūmų, formuoti gyvatvorių atkarpas iš sėklas brandinančių arba uogas vedančių augalų, augalus sodinti keliais ardais ir integruoti vietinių bei nektaringų rūšių, pomedžiuose sodinti pavasarį žydinčių augalų. Plečiant želdyno plotą, rekomenduojama naudoti pergoles ir vijoklius. Geresnes sąlygas gyviems organizmams padėtų sukurti mikroorganizmų, vabzdžių, paukščių veiklos skatinimo priemonės.

Archeologinių tyrimai kainavo – 429,5 tūkst. eurų, želdinių tyrimai ir inventorizacija – 930,49 eurų, gamtinės aplinkos būklės vertinimas ir tvarkymo rekomendacijos – 900 eurų.

Įvertinusi gautus duomenis, studija „IMM architektai“ (arch. Ignas Račkauskas, Mindaugas Glodenis, Mikas Kauzonas) užbaigs Vokiečių g. teritorijos tvarkymo projektinius pasiūlymus ir 2022 m. sausio pabaigoje pristatys juos vilniečiams.

Policijos departamento pranešime sakoma, kad apie 9.02 val. Vokiečių gatvėje, upėje, rastas mirusio nenustatytos tapatybės apie 25–35 metų amžiaus vyro kūnas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Rugsėjo 27 – spalio 15 d. numatomi šie eismo pakeitimai:

draudžiamas transporto priemonių eismas Vokiečių g. kryptimi nuo Rotušės a. link Dominikonų g. Eismas nuo Rotušės a. bus leidžiamas per Rūdninkų g.

Laikinai keičiamas eismo organizavimas Dominikonų g. iš vienpusio į dvipusį eismą bei laikinai draudžiamas automobilių stovėjimas.

Eismas nuo Trakų gatvės į Vokiečių gatvę link Rotušės a. nesikeis.

Rugsėjo 30 – spalio 8 d. numatomi eismo pakeitimai:

draudžiamas eismas senojoje Vokiečių g. dalyje ties pastatu Nr. 26 ir laikinai draudžiamas automobilių stovėjimas visoje senojoje Vokiečių g. dalyje.

Viešojo transporto eismas dėl minimų pokyčių rugsėjo 27–spalio 15 d. nesikeis: 89 maršruto autobusas važiuos nuo Trakų g. link Vokiečių g. Vokiečių viešojo transporto stotelės vieta taip pat nesikeičia – stotelė lieka Vokiečių g. prieš pastatą Nr. 15.

Gyventojų dėmesiui!

Vokiečių g. 4-24 gyventojams privažiuoti prie namų bus galima nuo Pranciškonų arba Didžiosios gatvių.

Žydų gatvės ir Vokiečių g. 1-15 gyventojams išvažiuoti iš darbų zonos bus galima Vokiečių gatve link Rūdninkų g.

Dominikonų gatvės gyventojams privažiuoti prie namų bus galima tik nuo Gaono gatvės pusės.

Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, jog sutartis pasirašyta šių metų liepos 21 dieną, jos galiojimo trukmė – iki 2023 metų birželio 20 dienos. „Kultūros vertybių paieška“ buvo vienintelė atviro konkurso dalyvė.

Vokiečių gatvėje, 14,05 tūkst. kv. m ploto teritorijoje planuojama atlikti archeologinius tyrimus – ketinama nustatyti buvusio užstatymo, kultūrinio sluoksnio, kitų archeologijos vertybių santykį su antžeminių statinių pamatų ir inžinerinių statinių projektiniais sprendiniais, parengti paveldosaugines rekomendacijas ir panašiai.

Skelbta, jog ketinama rekonstruoti sostinės Vokiečių gatvę – šiuo metu gatvės rekonstrukcijos idėjos konkurso nugalėtojai mažoji bendrija „IMM architektai“ rengia rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Juos ketinama pristatyti rudenį.

Dabartinis Vokiečių gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo maždaug praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvo pastatai, nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu.

Kaip BNS teigė įstaigos vadovė Rasa Antanavičiūtė, atidarymo dieną muziejuje Vokiečių gatvėje iš viso planuoja apsilankyti per 80 žmonių, užpildžiusių išankstinę registraciją – dėl karantino ribojimų vienu metu čia gali lankytis keliolika žmonių.

„Pirma diena džiaugsminga, muziejų atidarėme 12 valandą. Džiaugiamės pirmaisiais lankytojais, kurie nuo 13 val. užsiregistravo ir muziejuje apžiūrinėja parodą. Gaila, kad galime vienu metu priimti tik 14 – jiems skiriame po valandą. Tad registracija jau yra užsipildžiusi porai savaičių į priekį, tai – irgi smagu“, – sakė ji.

Muziejus dirbs kasdien nuo 11 iki 17 val., išskyrus pirmadieniais.

Pirmoji paroda lankytojams pasakoja apie pastatą, kuriame muziejus įsikūrė penkeriems metams. Vilniaus savivaldybė žada per tą laiką rasti tinkamesnę vietą nuolatinei būstinei.

„Paroda yra keturių dalių, viena – apie legenda virstantį Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cechą, kokia tai buvo organizacija, kita dalis – apie miestą ir mėsą, mėsos vartojimą, kultūrą ir istoriją. Trečioji dalis yra apie patį pastatą, rekonstrukcijas, pasikeitimus, gyventojus, institucijas, kurios jame veikia. Paskutinė dalis – apie Vilniaus muziejų, kaip paskutinį šio namo gyventoją“, – teigė R. Antanavičiūtė.

Muziejaus ekspoziciją sudaro tiek archyvinė medžiaga, tiek įvairūs dvimačiai bei trimačiai vaizdo įrašai, garso įrašai, dalį eksponatų galima liesti.

„Bet šiuo metu situacija tokia, kad su liečiamais dalykais reikia atsargiai. Tad bandėme pasitelkti įvairiausias medijas, bendradarbiavome su architektu Liudu Parulskiu, jis mums vizualizavo suprojektuotą šio namo drabužių parduotuvės interjerą, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas, bendradarbiavome su dailininke Medile Šiaulytyte, ji yra parodos iliustratorė, piešė tam tikrus parodos eksponatus, žemėlapį“, – pasakojo muziejaus vadovė.

Mintis įkurti Vilniaus muziejų sostinės savivaldybėje brandinta nuo 2018-ųjų, tačiau, kaip BNS sakė įstaigos R. Antanavičiūtė, planus tai padaryti 2020-aisiais sujaukė koronaviruso pandemija – atidarymo data atidėta triskart.

Iki šiol Vilnius neturėjo savo miesto muziejaus.