Apie tai komentavo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. 

– Tendencijos nėra pakankamai raminančios, nes neturėtų taip būti. Natūralu, kuo asmuo daugiau praleidžia darbo rinkoje, tuo atlyginimas turėtų būti didesnis. Matome, kad karjerą pradėjęs jaunimas uždirba labai panašiai kaip ir tris dešimtis darbo rinkoje praleidęs asmuo. Priežasčių – tikrai ne viena. Viena pagrindinių yra tai, kad vyresniems gyventojams trūksta reikalingų įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje.  

– Kokių? 

– Trūksta skaitmeninių įgūdžių. Naujausi duomenys rodo, kad vyresni gyventojai neturi visiškai paprastų skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, mokėjimo elgtis kompiuteriu, juo apsipirkti, naršymo internete. Juos turi tik trečdalis nuo 55 iki 64 metų gyventojų. Darbo rinka, deja, bet nuolat keičiasi. Reikia vis naujų įgūdžių. Reikia įvaldyti naująsias technologijas. Vyresniems gyventojams trūksta įgūdžių jas įvaldyti ir ateina jaunimas, kuris tikrai turi ir gali užimti tas darbo vietas, pozicijas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar situacija Lietuvoje yra kitokia nei Vakarų Europoje? 

– Matome, kad Vakarų Europoje tendencijos yra kiek kitokios – kuo asmuo ilgiau yra darbo rinkoje, tuo didesnis atlyginimas. Mes turime kitokią situaciją. Reikia atkreipti dėmesį į asmenų grupę nuo 50 iki 64 metų. Jie susiduria su tam tikrais sunkumais. 

– Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojams trūksta tik technologinių įgūdžių? Vakarų šalyse vyresni žmonės pasiveja jaunimą technologiškai? 

– Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, bet kalbame tikrai ne tik apie technologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, vos kas ketvirtas vyresnio amžiaus gyventojas moka anglų kalbą. Kaip žinia, anglų kalba tikrai reikalinga daugeliui darbų. Nuo daugelio Vakarų šalių atsiliekame ir pagal sveiko gyvenimo metus. Pavyzdžiui, palyginti su Švedija, kur sveiko gyvenimo trukmė – apie 70 metų. Lietuvoje vyrams tai yra tik 56 metai. 

– Ar gali viena priežasčių būti ir ta, kad pas mus darbdaviai šiek tiek kitaip žiūri į vyresnio amžiaus žmones? Yra skirtumas vertinant amžių? 

– Tikrai gali būti kažkokių diskriminacinių apraiškų, kad atsargiau vertinamos to žmogaus galimybės. Reikėtų nepamiršti ir pačių darbuotojų iniciatyvos, drąsos, kurios jiems dažnai pritrūksta. Matome jaunimą, kuris turi labai daug drąsos ir save pristato labai pozityviai. Iš kitos pusės, turime vyresnius gyventojus, kurie patys save net nuvertina. Svarbu paminėti, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje – vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Baigiame mokyklą, universitetą ir galvojame, kad mums to užtenka. Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau. 

Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.

– Situacija Lietuvoje keisis, jeigu vyresnio amžiaus darbuotojai tobulins savo įgūdžius?

– Taip, labai svarbu tobulinti savo įgūdžius. Nepamiškime, kad gyvename kituose laikuose, technologijos nuolat keičiasi, reikia jas įvaldyti. Kitas labai svarbus dalykas, kad didelė vyresnių gyventojų dalis nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Reikėtų nepamiršti prižiūrėti sveikatos ir atsisakyti žalingų įpročių, kad karjera nesustotų anksčiau. 

– Ar turite dar kokių nors patarimų žmonėms, kurie norėtų ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje? 

– Labai svarbu nebijoti ir patiems keisti pozicijas. Neužsibūti labai ilgai vienoje pozicijoje, ypač, jeigu tas darbas arba atlyginimas netenkina. Tikrai reikia ir patiems turėti daugiau drąsos. Kita vertus, labai svarbu nepamiršti mokytis, įgauti naujų įgūdžių, nepamiršti kursų. Dabar ir Lietuvos institucijos kviečia gyventojus mokytis nemokamai, yra netgi sukurta programa. Reikia nepamiršti, kad turime tobulėti ir mokyklos žinių nebeužtenka.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, politinio dalyvavimo ir savanoriško darbo galimybės vis dar nepakankamai panaudojamos, jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos ne visuomet tinkamai įvertinamos, o didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių jaučia vienatvę, socialinę atskirtį.

„Aktyvaus senėjimo indekso“, kuris naudojamas siekiant suprasti, kaip galima labiau padidinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes ir išnaudoti jų potencialą, ataskaitoje, pateiktoje 2019 m., nurodoma, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užėmė 20-tą poziciją (bendras aktyvaus senėjimo įvertinimas – 33,6 proc., o bendras ES šalių vidurkis sudaro – 35,7 proc.).

Remiantis SADM pateiktais duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenėje rodikliai Lietuvoje ganėtinai žemi. Visuomeninėje veikloje dalyvavo tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių (ES šalių vidurkis – 17,9 proc.). Galimybių ir aktyvų senėjimą palaikančios aplinkos (vidutinė ir sveiko gyvenimo trukmė, informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas, socialinė įtrauktis) rodiklis Lietuvoje sudarė 48,5 proc. (ES šalių vidurkis – 57,5 proc.). „Aktyvaus senėjimo indekso“ ataskaitoje pažymima, kad palyginus su kitomis „Aktyvaus senėjimo indekso“ sritimis, Lietuva tik pagal vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje užėmė aukštesnę poziciją nei ES vidurkis.

Vyresnio amžiaus lietuviai į mokymus žvelgia vangiai

Lietuvoje mokymosi veiklose dalyvauja nedaug vyresnio amžiaus žmonių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtoje ataskaitoje „Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje. Politikos iššūkiai ir sprendimai” pažymima, kad Lietuvoje bendras dalyvavimo mokymuose lygis yra gerokai mažesnis už EBPO šalių vidurkį (27 proc., palyginti su 39 proc.). Taip pat pažymima, kad jaunesnių ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo mokymuose atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

Nepaisant gana niūrios situacijos, SADM nurodo, kad vyresnio amžiaus žmonių polinkis į švietimą vis tik pamažu gerėja. Per pastarąsias keturias savaites dalyvavusių švietimo ir mokymosi veiklose vyresnio amžiaus žmonių dalis 55–74 metų amžiaus grupėje padidėjo nuo 3,5 proc. (2021 m.) iki 3,7 proc. (2022 m.). Didėja vyresnio amžiaus žmonių, besimokančių internetu, dalis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien per pastaruosius metus vyresnio amžiaus žmonių, besinaudojančių internetu mokymosi tikslais, dalis 65–74 metų amžiaus grupėje padidėjo nuo 3,1 proc. (2022 m.) iki 4,9 proc. (2023 m.), o 55–64 metų amžiaus grupėje nuo 13,7 proc. (2022 m.) iki 17,2 proc. (2023 m.).

Vyriausybės strateginės analizės centro atliktoje analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nurodoma, kad dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių įvardijamos nesimokymo priežastys – amžius ir sunkumai padengiant mokymosi išlaidas. Kad mokytis jiems per vėlu dėl amžiaus, nurodė 44,2 proc. 50–59 m., 69,8 proc. 60–69 m. ir 70,2 proc. 70–74 m. amžiaus gyventojų. Antra labiausiai paplitusi kliūtis mokytis – sunkumai siekiant padengti mokymosi išlaidas. Ją nurodė 31,8 proc. 50–59 m. ir 16,4 proc. 60–69 m. amžiaus asmenų. 1 iš 5 50–69 m. gyventojų kaip svarbią nesimokymo priežastį taip pat nurodė prastą sveikatą. Vyresni asmenys taip pat reikšmingai dažniau nurodo, kad nesimokytų net nevaržomi jokių kliūčių ir turėdami visas galimybes tai daryti. Toks nusiteikimas būdingas ketvirtadaliui 50–59 m. asmenų ir 2 iš 5 60–69 m. asmenų.

Mes norime būti orūs. Neiname ištiesę rankų – norime duoti. Deja, Lietuvoje labai gajus jaunystės kultas.

Įvardija, kokios priežastys trukdo dalyvauti visuomeninėse veiklose

Nepaisant niūrių statistinių duomenų, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė apie vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į mokymus ir visuomeninę veiklą kalba itin optimistiškai. Ji įvardija, kad šiuo metu minėtame trečiojo amžiaus universitete studijuoja 2500 studentų, kurių amžiaus vidurkis – 65–75 metai, o vyriausiajai studentei – 98-eri. Nacionalinė trečiojo amžiaus asociacija skaičiuoja 14 000 studentų. Pasak dr. Z. Žebrauskienės, net 80 proc. studentų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau čia priimami visi žmonės, vyresni nei 50 metų.

Į SADM pristatytus statistinius duomenis apie vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į sumanią visuomenę rektorė reaguoja gana kritiškai bei įvardija pagrindinę problemą – trečiojo amžiaus universitetams ir iniciatyvoms trūksta daugiau dėmesio ir paramos iš valdžios atstovų. Pasak dr. Z. Žebrauskienės, jie ne visada supranta, kad tokios organizacijos yra labai svarbios valstybei.

„Universitetas išsilaiko iš savo pinigų, studentų mokamo nario mokesčio. Besimokantys senjorai ilgai išlaiko savarankiškumą, gyvena savo namuose, mes vienas kitą globojame, slaugome. Nereikia globos namų, nereikia daug kompensuojamųjų medicininių preparatų. Vis dėlto visuomenė yra senstanti – vien Vilniuje yra apie 600 tūkst. senjorų. Žmonės daug kalba apie draugišką miestą garbingo amžiaus piliečiams, infrastruktūrą, o mes norime, kad būtent pagyvenęs žmogus būtų įtrauktas į veiklą, spręstų problemas, juk patirtis yra didelė. Mes norime būti orūs. Neiname ištiesę rankų – norime duoti. Deja, Lietuvoje labai gajus jaunystės kultas“, – apgailestauja Z. Žebrauskienė.

Vis dėlto „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ Senjoro programos komunikacijos vadovė Sigita Kaminskaitė pastebi, kad nors savirealizacijos galimybių vyresnio amžiaus žmonėms daugėja, įsitraukimas į jas auga vangiai. Pašnekovė pamini ir kitus niuansus, trukdančius senjorams įsilieti į visuomeninę veiklą. Specialistė sako, kad jie viešajame diskurse vis dar dažnai atsiduria negatyviame kontekste, o tai stigmatizuoja. S. Kaminskaitė atkreipia dėmesį ir į emocinius bei užsisėdėjimo vienoje vietoje aspektus.

„Pasibaigus darbiniam periodui, vaikams tapus savarankiškais, vyresnio amžiaus žmogui tenka iš naujo atrasti savo vietą, tikslą, o tam reikia nemažai motyvacijos. Jei senjoras užsisėdi namuose, atsiduria visuomeninio gyvenimo nuošalyje, nelengva vėl pradėti aktyviai dalyvauti veiklose“, – teigia ji.

SADM: dedama daug pastangų siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių visavertį gyvenimą

Savo ruožtu SADM specialistai teigia, kad valstybinės institucijos ženkliai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių asmeninio ir visuomeninio gyvenimo gerinimo. Siekiant mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį ir stiprinti jų finansinį saugumą, nuosekliai didinamos socialinio draudimo pensijos, siekiama užtikrinti paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę ir prieinamumą, remiama vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integracija į darbo rinką bei vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas. Taip pat remiamos vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir su jais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, ieškoma naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje.

Prie vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties didinimo, kaip tikina SADM specialistai, svariai prisideda šalies viešosiose bibliotekose pagyvenusiems žmonėms organizuojami specialūs skaitmeninio raštingumo mokymai, teikiamos naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis konsultacijos. Prie vyresnio amžiaus žmonių švietimo paslaugų, kultūros vertybių, demokratinių visuomenės gyvenimo principų plėtojimo ir sklaidos didele dalimi prisideda trečiojo amžiaus universitetai bei vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

Jos duomenimis, 21 proc. 50–59 metų amžiaus ir 19 proc. 60–69 metų amžiaus respondentų teigė patyrę diskriminaciją amžiaus pagrindu darbo santykių srityje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė pažymi, kad su diskriminacijos atvejais susiduriame skirtinguose darbo santykių etapuose: darbo skelbimuose, pareigybių aprašymuose, darbo pokalbiuose, atlyginimų skaičiavime, skiriant paaukštinimą ar suteikiant mokymosi galimybes.

„Į mus besikreipiantys žmonės teigia, kad iš darbdavių sulaukia tokių frazių, kaip „tau jau laikas anūkus prižiūrėti” ar „tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki”. Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna prastesnės ir mažiau apmokamos“, – sako teisininkė.

Anot pranešimo, nors tarnyboje dažniau nagrinėjami atvejai dėl vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos, su mažiau palankiu elgesiu dėl savo amžiaus gali susidurti ir jaunesni asmenys. Pavyzdžiui, kai darbo skelbimuose nurodomi didelės darbo patirties reikalavimai, kvalifikuoto jaunimo galimybės gali būti apribojamos.

„Darbdaviai dažnai nesusieja, kad nurodant itin didelės panašaus pobūdžio darbo ar praktikos patirties reikalavimą, taip netiesiogiai nurodomas ir ieškomo darbuotojo amžius“, – teigia R. Vanagėlienė.

Apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu praėjusių metų rugsėjo mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus“. Respondentų skaičius – 1003 gyventojai, tyrimo paklaida siekia 3,1 procento.

„Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia. Matome būtinybę didinti paslaugų skaičių, priartinant jas prie žmogaus, nepaisant to, kurioje vietoje jis gyvena – mieste ar regione“, – sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.

Jo teigimu, plečiant ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiama kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, sudaryti jam sąlygas kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, kiek įmanoma apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.

Plečiasi namuose teikiamų paslaugų pasiūla, sveikatos priežiūra – ir dienos centruose

M. Čiurlionis pažymėjo, kad siekiama išplėtoti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklą, apimantį ne tik paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namuose. Tokiu būdu pacientas didžiąją dalį paslaugų gali gauti neišeidamas iš namų, o į sveikatos priežiūros įstaigą gali kreiptis, kai jo sveikatos būklė reikalauja didesnių intervencijų ar stacionarinio gydymo.

Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną

„Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną“, – sakė jis.

SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas pabrėžė, kad dienos centrus lankantiems gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir juose.

„Dienos centre žmogus gali gauti slaugytojo, kineziterapeuto ir neseniai prie slaugos komandos prisijungusio ergoterapeuto paslaugas. Taip slaugos komandos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas namuose, gali užtikrinti jų tęstinumą“, – aiškino M. Čiurlionis.

M. Čiurlionio teigimu, nuo 2024-ųjų pokyčiai palies ir stacionarios ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.

„Siekiame investuoti į specializuotą demencija sergančių pacientų priežiūrą. Tam skiriamos Europos Sąjungos investicijos sustiprins savivaldybių infrastruktūrą, pritaikys ją demencija sergantiems žmonėms, bus plečiamos paliatyviosios priežiūros apimtys. Investicijos pasieks ir nepagydomomis ligomis sergančius pacientus – planuojama skirti kelis šimtus naujų papildomų lovų“, – kalbėjo jis.

PSO taip pat įspėjo apie naujus socialinius, ekonominius ir sveikatos iššūkius.

Remiantis instituto „Our World in Data“ prognozėmis, Europa dešimtmečiais lenkia pasaulinį pokytį, kuris, kaip manoma, įvyks po 60 metų, maždaug 2064-aisiais.

„Apskaičiuota, kad iki 2024 metų PSO Europos regione vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunesnių nei 15 metų amžiaus žmonių“, – teigiama organizacijos išplatintame pranešime.

„Ši tendencija reiškia naujus socialinius, ekonominius ir sveikatos apsaugos iššūkius, todėl siekiant sušvelninti senėjančios visuomenės poveikį, reikia sutelkti dėmesį į sveiką senėjimą“, – priduriama jame.

PSO Europos regionas apima 53 šalis, įskaitant kelias Vidurio Azijos valstybes.

Visoje Europoje ilgesnė gyvenimo trukmė dažnai susijusi su bėgant metams blogėjančia žmonių sveikata.

Siekdama sušvelninti senėjimo poveikį, PSO paragino imtis priemonių, kurios „leistų vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti ir pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą, savarankiškumą, socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę“.

Tarp rekomendacijų minima politika, kuria siekiama, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę dalyvauti sportinėje ir kultūrinėje veikloje.

PSO taip pat rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms pagerinti sveikatą subalansuotai maitinantis, bent 150 minučių per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo fizine veikla ir dalyvaujant užsiėmimuose, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą ir judrumą bei mažina raumenų masės ir kaulų tankio mažėjimą.

„Dar didesnis fizinis aktyvumas gali 35 proc. sumažinti mirtingumo dėl visų priežasčių riziką“, – pareiškė PSO.

Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, gana didelė dalis vyresnių apklausos dalyvių teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais.

Rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies. 

Respondentų paklausus, ar per paskutinius dvejus metus jie buvo susidūrę su diskriminacija dėl savo amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo, paplitimas varijuoja priklausomai nuo atsakiusiųjų amžiaus. 6 proc. jaunesnių nei 29 metai jautėsi diskriminuoti, 9 proc. teigė buvę diskriminacijos liudininkais.

Tris kartus dažniau su tokiais lygių galimybių pažeidimais mano susidūrę į šeštąją dešimtį įžengę respondentai. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje penktadalis (21 proc.) apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais.

Apklausa atskleidė ir didesnę 70 metų bei vyresnių žmonių diskriminaciją sveikatos apsaugos srityje. Ją teigė patyrę beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios grupės respondentų, o bendrai su tokia diskriminacija sakė susidūrę 9,4 proc. visos Lietuvos gyventojų.

Penktadalis 50–59 metų amžiaus žmonių teigė, jog buvo diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje liudininkais.

Skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

 

Signalas darbdaviams

Kaip rodo tyrimas, dauguma Lietuvos gyventojų būtų patenkinti, jei kolega būtų daug vyresnis žmogus. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis (23 proc.) respondentų jaustųsi nei patenkinti, nei nepatenkinti. Šie skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

Lietuvos gyventojai palankiai vertina ir 55 metų bei vyresnių žmonių indėlį. 62 proc. respondentų mano, kad šie žmonės, kaip dirbantieji, daug prisideda prie visuomenės gerovės.

Gyventojų nuostatų analizė rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai.

Respondentų klausta, kiek įvairios priežastys gali būti svarbios 55 metų amžiaus ir vyresniems darbuotojams nustoti dirbti. 46 proc. iš dalies ar labai svarbia priežastimi laiko tai, kad darbo vietos nėra pritaikytos šiai darbuotojų grupei. 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad iš dalies ar labai svarbi priežastis nustoti dirbti yra didėjanti tikimybė, kad darbdavys nenorės investuoti į vyresnių žmonių darbo įgūdžių ar kvalifikacijos kėlimo mokymus.

Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų įsitikinę, kad iš dalies / labai svarbu gali būti tai, jog vyresnio amžiaus darbuotojai darbdavių akyse nėra teigiamai vertinami.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad darbdaviai ir darbdavės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos tyrimų rezultatus, nes darbdavio veiksmai vyresniems darbuotojams gali kelti iššūkių.

„Įmonių ir institucijų vadovybė, personalo skyrių specialistai turėtų įsivertinti vidinį darbovietės klimatą ir imtis priemonių, kad organizacijų aplinka būtų pagarbi ir įtrauki skirtingo amžiaus asmenų atžvilgiu, atkreiptų dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų patirtis. Svarbu, kad visi galėtų kelti kvalifikaciją ir jaustųsi vertinami darbe“, – sako ji.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, rugsėjo 14-23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio respondentų iš 25 miestų ir daugiau nei 40 kaimų. Paklaidos riba – iki 3,1 proc.

„Mūsų mamai prastėja atmintis, jai sunku suformuluoti žodžius ir ji tai išgyvena itin sunkiai. Tačiau, kai ji atsisėda ir ima groti melodijas, dainų žodžiai tiesiog plaukia“, – tvirtino sergančiosios dukra.

Alzheimerio ligos asociacijos įkūrėja Daiva Rūta Vadauskaitė prisimena, kad Lietuvoje ilgą laiką pacientai ieškojo panašių išeičių, mat žinių, kaip ligą gydyti, trūko visiems.

„Tada buvo iš viso tamsus miškas. Šeimos gydytojai ir kiti gydytojai net pavadinimo „Alzheimeris“ nemokėjo ištarti, net nežinojo, kas tai yra ir tarė visaip, visokiausiais būdais“, – teigė D. R. Vadauskaitė.

Vis dėlto mokslininkai iš JAV žada, kad Alzheimeriu susirgusiems pacientams greitai atsiras išeitis efektyvesnė už skambinimą pianinu, mat kuriami dveji nauji vaistai nuo šios ligos. Kaip teigia Lietuvos mokslininkai, kai kurie iš naujų vaistų turėtų suveikti lyg antikūnai prieš Alzheimerį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dabar jau kaip tik neseniai patvirtinta vakcina trečiai stadijai, tai yra ne pasyvi imunoterapija šiuo atveju, bet aktyvi. Tai reiškia, kad organizmas mokomas kovoti prieš tą ligą“, – teigė VU GMC mokslininkas Andrius Sakalauskas.

Tad naujo vaisto pacientai laukia viltingai.

„Dievas žino, kiek ilgai mes ieškojome ir laukėme tokių vaistų. Yra dar žinoma, kad tie vaistai iki mūsų taip greitai neateis, bet jau yra šviesa tunelio gale“, – kalbėjo Alzheimerio ligos asociacijos vadovė.

Tačiau nors užsienio mokslininkų pažadai gražūs, naujo vaisto atsiradimas, anot Lietuvos mokslininkų, nėra stebuklingas.

„Kažkiek tie vaistai ir padeda, bet yra ir kontraversiški, ir sukelia pašalinius simptomus, kurie irgi gali būti kritiniai tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms“, – sakė A. Sakalauskas.

Be to, tam kad naujas vaistas veiktų, reikia ligą aptikti dar pirmojoje stadijoje, o tai Lietuvos Alzheimerio gydymo silpnoji vieta. Statistika byloja, kad dauguma Alzheimerio pacientų išgyvena vos 3-4 metus, tiesa, šia liga sergančiųjų atstovė tikina, kad pacientams padėtų ir nors kiek atsakingesnė priežiūra.

„Vėlyvos stadijos Alzheimeriui jie jau nėra tokie efektyvūs. Jie gali prailginti žmogaus gyvenimą, bet jie nebeatgaivins atminties. Dėlto, jeigu mes sugebėtume sukomponuoti diagnostiką ir šituos vaistus, mes galėtume daug daugiau žmonių pagydyti“, – teigė VU GMC mokslininkas Darius Šulskis.

Alzheimerio ir Parkinsono ligomis sergančių žmonių šiandien pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 50 mln. Maždaug tiek, kiek žmonių gyvena Kolumbijoje.

Realaus gyvenimo atvejis: šešiasdešimtmečio vairuotojo pažymėjimas galioja iki 2025 m. spalio 25 d., tačiau žmogus neturi tos pažymos. Amen, 2024-ųjų pirmą dieną jo pažymėjimą biurokratijos gyviai paskelbs nebegaliojančiu. Ir jiems nesvarbu, kad valstybės vardu išduotame dokumente aiškiai parašyta: „Galioja iki 2025 m. spalio 25 d.“

Tokia kanceliarine runkelio logika remiantis, nepasiskiepijus arba susirgus kiaulyte, gali ūmai nustoti galioti ir LR piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė. Nepasitikrinus sveikatos darbovietėje, gali būti stabdomas stažo skaičiavimas ir naikinama darbo knygelė. Juk med. pažyma – svarbesnė. Vaizdelis tarsi F. Kafkos „Proceso“ siurrealistiniame transe.

Tokia kanceliarine runkelio logika remiantis, nepasiskiepijus arba susirgus kiaulyte, gali ūmai nustoti galioti ir LR piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė.

Tik gal atsipeikėkite vieną kartą, nomenklatūrų padarai. Kiek galima siutinti žmones tuo jūsų rūpesčio piliečiais imitavimu? Nerūpi jums tie piliečiai, jums galvoje tik jūsų pačių subinės ir kėdės, ant kurių jos kas rytą nusidrėbia.

Šiaip jau būtų metas galvoti ne apie senjorų diskriminaciją, o apie eismo nesubrendėlius.

Pasak Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus A. Križinausko, daugiausiai avarijų sukelia vairuotojai iki 25 m. – keliskart dažniau nei vyresni. Jis taip pat perspėjo, kad toks vairuotojo pažymėjimo galiojimo stabdymas kitąmet gali tapti didele socialine problema. Mat sukėlus eismo įvykį, iš kaltininko būtų išieškoma visa padaryta žala, o paprasčiausia techninė avarija baigtųsi nepakeliamomis išlaidomis piliečiams.

P. S. Geriau SAM galėtų pasimelsti dėl to, ką pridirbo „reorganizuodama“ tris Klaipėdos ligonines. Tai ne reforma, tai intoksikacija. Jau 50 gydytojų išėjo iš darbo. Tuoj visai nebus kam anų pažymų pasirašinėti, šakniavaisiai.

Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra ikiklinikinė būklė, kai pažintiniai gebėjimai blogėja greičiau, nei galima būtų tikėtis, vykstant normaliam kognityviniam senėjimui. Perėjimą iš normalaus kognityvinio senėjimo į lengvą kognityvinį sutrikimą ar demenciją ne visada galima nustatyti. Kognityvinio senėjimo etiologijos tyrimai atskleidė ryšius tarp uždegimo procesų ir lengvo kognityvinio sutrikimo ar demencijos išsivystymo vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad kognityvinių gebėjimų blogėjimas su amžiumi ir galvos smegenų struktūriniai ir neurocheminiai pokyčiai yra labai susiję su padidėjusiu prouždegiminių citokinų interleukinų, tokių kaip interleukinas 6 (IL-6), kiekiu serume, kurie sukelia fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių blogėjimą dėl sisteminio uždegimo, kuris, tikėtina, ir sukelia neurodegeneraciją. Taigi, vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, sergantiems LKS, kurie kenčia nuo smarkaus sisteminio uždegimo, pasireiškiančio dideliu IL-6 kiekiu serume, padidėjęs IL-6 kiekis smegenų audiniuose taip pat sukelia vadinamąjį neurouždegimą. Mokslininkai teigia, kad, mažinant neurouždegimą, laikui bėgant pažintiniai gebėjimai turėtų atsikurti ar pereiti iš LKS į normalų pažintinių funkcijų senėjimą, kai suintensyvėjęs sisteminis / neurouždegimas turėtų būti susijęs su LKS ir demencijos vystymusi.

Kol kas farmakologinių priemonių nepakanka minėtam su amžiumi susijusiam pažinimo funkcijų sutrikimui gydyti, todėl lygiagrečiai ieškoma alternatyvių metodų siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvines funkcijas, mažinti demencijos riziką ir padidinti sveiko bei kokybiško gyvenimo trukmę. Per pastaruosius du dešimtmečius tyrėjai intensyviau tiria fizinį aktyvumą kaip nefarmakologinę intervencijos priemonę, kuri gali apsaugoti nuo kognityvinių gebėjimų ir organizmo funkcijų blogėjimo. Vyresnių žmonių raumenų masės ir jėgos sumažėjimas siejamas su pažintinių funkcijų sumažėjimu. Tokia griaučių raumenų ir galvos smegenų sąveika rodo, kad fizinis krūvis gali būti labai naudinga strategija ne tik fiziniam pajėgumui, bet ir pažintinėms funkcijoms didinti. Jau yra mokslu grįstų įrodymų, kad aerobinis krūvis gali teigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, pažintines funkcijas. Tačiau tik jėgos treniruotės gali apsaugoti nuo mažėjančios raumenų masės ir jėgos, kas žymiai blogina kasdienio gyvenimo veiklą (pvz., vaikščiojimą, lipimą laiptais ir pan.). Vertinant fizinio aktyvumo naudą vyresnio amžiaus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, trūksta holistinio požiūrio. Pavyzdžiui, dauguma tyrimų vertina fizinio krūvio poveikį atskiroms smegenų ar nervų ir raumenų sistemoms. Atskirai tiriamos biocheminės ir funkcinės savybės, nors tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia daugiau nei vieną sistemą. Todėl dar mažai žinoma, kaip smegenys reaguoja į fizinį krūvį ir kokiais mechanizmais grindžiamas teigiamas fizinio krūvio poveikis neuroplastiškumui, neurogenezei ir kognityvinėms funkcijoms.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų grupė atliko tyrimą „Jėgos treniruotės kaip priemonė pagerinti raumenų ir smegenų sveikatą asmenims turintiems lengvą pažinimo sutrikimą“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba. Todėl raumenų darbui ir kognityvinių funkcijų sąsajoms vertinti buvo galima panaudoti naujausius tyrimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tyrimą ir galvos smegenų metabolitų protonų magnetinio rezonanso spektroskopiją; buvo galima ištirti galvos smegenų neurotropinio faktoriaus (BDNF), IL-6, kinurenino ir irizino kaip galimų galvos smegenų neuroplastiškumo ir pažintinių gebėjimų mediatorių kiekius serume. Tik trys mėnesiai jėgos treniruočių pagerino vyresnio amžiaus asmenų fizinę formą, nuotaiką ir motyvaciją. Pagerėjo ne tik atmintis ir fizinis pajėgumas, padidėjo neurotrofinio smegenų faktoriaus (BDNF) išskyrimas, kuris rodo suaktyvėjusią neurogenezę, t.y. naujų neuronų ir naujų jungčių tarp neuronų gamybą, sumažėjo kraujo uždegimo rodiklių (interliaukinų) kiekis, padidėjo su atmintimi susijusios smegenų struktūros hipokampo tūris. Didesnis treniruočių efektas pastebėtas asmenims, kuriems prieš treniruočių ciklą buvo nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai.

Vertinant motorines funkcijas nustatėme, kad asmenys su LKS reikšmingai pagerino savo fizinę būklę ir srityse, kurios nebuvo lavinamos jėgos treniruočių metu. Pavyzdžiui, plaštakos suspaudimo jėga padidėjo 8,5 proc., aerobinė ištvermė pagerėjo 5,4 proc., smulkioji motorika pagerėjo 6,5 proc., kai sveikiems asmenims šie parametrai po dvylikos savaičių jėgos treniruočių reikšmingai nepakito. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad jėgos pratimai gali pagerinti kognityvines funkcijas. Daugiau nei pusei asmenų po jėgos treniruočių ciklo lengvas kognityvinis sutrikimas pakartotinai nebuvo nustatytas, o likusiems asmenims stebėtas pagerėjimas, nors ir ne toks ryškus. Tiek sveiki, tiek LKS turintys senjorai teigiamai įvertino jėgos treniruočių poveikį ne tik motorinėms ir pažintinėms funkcijoms, bet ir gyvenimo kokybei, nuotaikai, depresijos mažinimui.

Žvelgiant iš sveikatos sistemos perspektyvos, individualių sveikatos žymenų ir biožymenų, rodančių mankštos pratimų poveikį, nustatymas labai padėtų medikams pritaikyti fizines treniruotes individualiems asmenims. Pavyzdžiui, iš kraujo ir fizinių tyrimų gauta informacija, taikant raumenų ir galvos smegenų tarpusavio sąveikos modelį, galėtų būti panaudota klinikinėje praktikoje siekiant informuoti ir perspėti vyresnio amžiaus asmenis apie nesveiką gyvenimo būdą ir riziką pagreitinti kognityvinio senėjimo procesą vėlesniame gyvenime.

Pasak Užimtumo tarnybos, per šių metų pirmą ketvirtį profesinio mokymo priemonėje pradėjo dalyvauti daugiau nei 1 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų – 692 daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Vyresnio amžiaus žmonės sudarė 25,5 proc. visų 2022 m. pirmą ketvirtį pasirinkusiųjų profesinio mokymo programas Užimtumo tarnyboje.

Formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos neturi 29,3 proc. 50+ grupės darbo ieškančių asmenų. Aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą yra įgiję 29 proc., vidurinį arba pagrindinį su profesine kvalifikacija – 41,2 proc. Tačiau daugiau nei du penktadaliai (44,5 proc.) darbo neturinčių 50+ asmenų ieškojo nekvalifikuoto darbo. 36,1 proc. iš jų buvo ilgalaikiai bedarbiai.

„Sudėtingiausia pasiryžti mokytis yra tam kvalifikuotam darbo ieškančiam asmeniui, kuris ilgą laiką dirbo vienoje darbovietėje ir jo užimama pozicija tapo nebereikalinga. Trūksta ne tik įgūdžių ieškotis panašaus darbo. Tikėtina, kad ir profesija, įgyta prieš daugybę metų, rinkoje tapo nepaklausi. Kartu su ilgėjančia nedarbo trukme mažėja ir pasitikėjimas savimi. Todėl didelė dalis 50+ asmenų sutinka dirbti nekvalifikuotus darbus, nors turi galimybę persikvalifikuoti“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Po profesinio mokymo pabaigos praėjus 6 mėnesiams, dirba 76,7 proc. dalyvių (praėjusių metų pirmą ketvirtį efektyvumas siekė 61,3 proc.). O po dvejų metų po profesinio mokymo baigimo dirba 55 proc. vyresnių nei 50 metų asmenų.

„Tai rodo, kad keičiasi ir darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus. Susidurdami su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, jie priima ką tik persikvalifikavusius asmenis, nekreipdami dėmesio į jų amžių. Statistiniai rodikliai tik patvirtina vyresnio darbuotojo privalumus, o ypač lojalumą. Darbdavys gali sudaryti sąlygas 50+ amžiaus komandos nariui ir toliau tobulėti, nes šios investicijos kurs pridėtinę vertę ne vienerius metus“, – sakė G. Darulis.

Vyresni asmenys noriai renkasi socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko ir virėjo profesinio mokymo programas. Yra vyresnių nei 50 metų asmenų, kurie ryžtasi rinktis programuotojo, visažisto, duomenų analitiko, grafinio dizaino ar fotografo mokymo programas.

Vieni renkasi tas programas, kurios yra paklausios darbo rinkoje (slaugytojų padėjėjai ar apskaitininkai), kiti kardinaliai pakeičia profesiją: radiotechnikos specialybę turinti moteris, būdama 58 metų, tapo kirpėja, buhalterijos specialybę įgijusi ir visą gyvenimą dirbusi 61 metų valytoja, buvusi Užimtumo tarnybos klientė, tapo masažuotoja, o 60 metų rinkodaros specialistas, baigęs profesinį mokymą, tapo draudimo brokeriu.

Anot Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojo, tokie pavyzdžiai rodo, kad pamažu griaunami stereotipai, susiję su pasitikėjimo savo galimybėmis mažėjimu vyresniame amžiuje: „Kadangi visuomenės senėjimo problema ateityje tik augs, paklausios profesijos įgijimas sudarys didesnes galimybes tiek sugrįžti į darbo rinką, tiek joje įsitvirtinti“.