Kaip ir buvo galima tikėtis, „ekspertai“ puolė aiškinti tautai, kad nieko iš to nebus, nes pažemintieji visada susipjauna su nuskriaustaisiais. Blogiausiu atveju esą ta partija gaus dalį protesto balsų, kuriuos atsirėš nuo tokių pat kitų, keikiančių Marijos žemę, o ir esą kam apskritai rūpi tie paraštiniai?

Aha, aha. Tada pasakykite, kaip į Seimą kadaise pateko V. Šustauskas, prieš tai dar turėjęs daugumą Kauno taryboje ir net tapęs meru? Tada save labai gerbiantys „ekspertai“ irgi kartojo: na, kas už jį balsuos? Bet balsavo, nors ubagų vado rinkimų kampanija rūpinosi tik bobelės, ant stulpų klijavusios ranka rašytus agitacinius lapus, išplėštus iš matematikos sąsiuvinio.

Reikalo esmė čia ne a. a. V. Šustauskas ir ne celofaninis klounas, parduotuvėje lakstęs Mikimauzo kauke vietoj medicininės. Klausimas čia toks: kaip 34-aisiais Nepriklausomybės metais gali būti tiek daug nepatenkintųjų gyvenimu šalyje? Gal egzistuoja konkrečios priežastys, pavyzdžiui, to, kad sostinėje pragyvenimo lygis jau seniai viršija ES vidurkį, o likusioji Lietuva toliau kapstosi pašiūrių realybėje? Gal yra ir koks nors paaiškinimas, kodėl provincijos medikui siūloma 800 eurų alga, o besišypsančios ministrės ministerija ieško specialisto už 6,4 tūkst. į rankas? Kaip šalis be jo iki šiol egzistavo?

O gal didžiausia problema kyšo pačiame Olimpe, nesugebančiame subalansuoti ne tik finansų, bet ir savo smegenų veiklos? Eklektiškas ar net šizofreniškas viešųjų išteklių skirstymas tapo problema Nr. 1, nes tinkamiems sprendimams priimti nepakanka baigti mokyklą medaliu, reikia dar turėti sveikos nuovokos, išminties ir pagaliau bent šiokio tokio vadybos talento.

P. S. Vadovėlį galima iškalti, bet tai nesuteiks nei strateginio mąstymo, nei suvokimo, kokie sprendimai yra adekvatūs.

Išlydėti urną su V. Šustausko palaikais iš Kauno Jonavos gatvėje įsikūrusių laidojimo rūmų „Tylos namai“ susirinko apie pusšimtis žmonių. Kai kurie jų rankose laikė Lietuvos vėliavas.

„V. Šustauskas – tautos, valstybės žmogus, dėl to ir atvažiavau jo išlydėti su vėliava“, – tikino politiką su trispalve išlydėjęs Vilmantas Povilaitis.

Tarp susirinkusiųjų buvo matyti politikų: konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė, jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius, vienas iš Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos steigėjų Pranas Paškevičius.

LNK turinys:

„Kodėl atėjau išlydėti V. Šustausko? O jūs dešimt Dievo įsakymų žinote? Vienas jų – mirusįjį palaidoti. Be to, šitas žmogus nieko blogo Lietuvai nepadarė, kaip tik priešingai. Kaip jis sugebėjo, taip to ir siekė. Bet jis norėjo visiems lietuviams geresnio gyvenimo ir kad Lietuva klestėtų. Vien už tai jam pagarba“, – sakė P. Paškevičius.

Simono Baltušio nuotr.

„Tai yra žmoniškumas. Jei žmogų pažinojai – privalu atiduoti pagarbą. Be to, mes daug metų buvome bendražygiai, draugai. Kai aš su juo susipažinau 1989 m., jis buvo Lietuvos laisvės lygos Kauno skyriaus narys, aš – Jaunosios Lietuvos narys. Mes dažnai kartu darydavome mitingus, eisenas“, – pasakojo S. Buškevičius.

V. Šustauskas, tituluotas „Ubagų karaliumi“, labiausiai išgarsėjo „Ubagų žygiais“ ir „Ubagų baliais“, rengtais kaip protestas prieš Vilniuje vykdavusius prabangius Vienos pokylius.

Atsisveikinant su velioniu, buvo matyti ir šių žygių dalyvių.

„Lenkiu galvą prieš V. Šustauską. Žiauriai gaila, kad iš jo padarė klouną. Jis buvo tikras, pats geriausias Kauno meras iš kada nors buvusių. Geriausias, nes tuo baisiu turto grąžinimo laiku jis pasakė: „Kol aš būsiu meras, nė vienas namas su jame gyvenančiais žmonėmis nebus atiduotas savininkų palikuonių terorui“. Taip jis ir darė, dėl to ir posto neteko“, – tikino viena iš „Ubagų žygio“ dalyvių Albina Adomonienė.

Jis buvo tikras, pats geriausias Kauno meras iš kada nors buvusių.

Kartu su ja atėjusi Zita tikino „Ubagų žygiuose“ nedalyvaudavusi, bet išlydinti V. Šustauską, nes jį nuo jaunystės pažinojusi. „Mes kilę iš to paties krašto: aš – iš Tauragės rajono, jis – iš Kražių. Jaunystėje susitikdavome šokiuose“, – pasakojo Zita.

V. Šusauskas garsėjo įvairiais skandalais, draugyste su nusikalstamo pasaulio atstovais. 2000 m. balandį politikas buvo išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Nors miestui V. Šustauskas vadovavo trumpai, apie tai būtų galima parašyti vadovėlį, kaip nedera elgtis merui.

Jo gyvenimas buvo pilnas amerikietiškų kalnelių. Pavyzdžiui, baigęs kadenciją Seime ir tapęs bedarbiu, V. Šustauskas ėmėsi taksisto darbo.

Simono Baltušio nuotr.

V. V. Margevičienė prisiminė Kauno miesto taryboje dirbusi kartu su V. Šustausku 1995–1997 m. „Tada miesto meras buvo mūsiškis – Vladas Katkevičius. Mes sugebėjome susitarti ir su V. Šustausku, ir su S. Buškevičiumi, ir su socialdemokratais. V. Šustauskas visada garsiai prikalbėjęs paskui sakydavo: „Na gerai, jeigu reikia – darom taip, kaip jūs sakot“. Man patiko, kad V. Šustauskas nevyniodavo žodžių į vatą. Jei jam kas nepatikdavo – sakydavo tiesiai šviesiai. Pabendraudavome ir kai jis jau nebebuvo politiku, dirbo taksistu. Mūsų būstinė – Laisvės alėjoje, o jis ten šalia dažnai stovėdavo, laukdamas klientų. Pamatęs mane, jis visada pašaukdavo – sustodavau, pasišnekėdavome“, – pasakojo V. V. Margevičienė.

Urną su V. Šustausko palaikais iš Kauno į Kražių kapines išlydėjo keliolikos automobilių kolona.

Šeštadienio popietę V. Šustauskas palaidotas Kražių kapinėse.

„Man tai jisai nieko blogo nėra padaręs žmogus. Mane tenkino, kai jis šiokius tokius pokyčius darė Kaune“, – prisiminė moteriškė. „Kai kas sako specialiai balsavę, kad į Seimą išrinktų ir Kaune neliktų. Kaip jums atrodo, kokie tie laikai buvo?“ – klausė jos žurnalistė. „Kokie laikai buvo – tokie. Laikai keičiasi. Gaila žmogaus.“

„Mirusiam žmogui – gerai arba nieko. Nei blogai ten buvo, nei... Man atrodo, blogesnių yra buvę“, – sakė kita Kauno gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prisimenu, – cirkininkas. Tiktai tiek galiu pasakyt.“ „O kas pirmiausia šauna į galvą? Gal koks prisiminimas, įvykis?“ – klausė moters žurnalistė. „Aš jį pažinojau ir asmeniškai šiek tiek.“

„Labai skandalinga asmenybė. Mano nuomone, jis nepadarė nieko teigiamo, tik kiršino žmones ir tiek.“ „O ryškiausias koks darbas, istorija ar skandalas asocijuojasi su juo?“ – tikslinosi žurnalistė. „Kad girtas ten šoko, tai tik tiek ryškiausia. Ir kai tą balių darė ubagų, tai irgi labai ryškus, bet aš, deja, nedalyvavau.“

„Prisimenu jį nei labai gerai, nei blogai – niekaip. Man jis nepatiko niekada, nei gyvas, nei miręs. Jei miręs – tai amžiną jam atilsį.“

„Šustauskas, tai vienas tokių politikų, kuris buvo išrinktas tikrai netikėtai visam Kaunui. Jis labiau atkreipdavo dėmesį į socialinius poreikius, į žmones, kuriems stygius yra, kurie neišgirsti ir nesuprasti. Jis juos labai atliepė, buvo jiems empatiškas ir stengėsi.“

Šustauskas, tai vienas tokių politikų, kuris buvo išrinktas tikrai netikėtai visam Kaunui.

„Gal, sakykime, ir stengėsi dirbti Kaunui, kad būtų gerai, nors dabartinis meras, lyginant, lyg tai daugiau padarė Kaunui, bet nereikia peikti, kaip žmogus sugeba, taip ir padaro. Nuo finansų priklauso.“

„Ubagų karalius lyg tai, kaip ten vadino. Meras buvo kažkada. Keista, kad Kaunas išrinko. Tiek.“

„Kaip prisimenate jūs jį?“ – klausė Laisvės alėjoje sutikto vyriškio žurnalistė. „Tik gerai, buvome geri pažįstami“. Paprašius prisiminti kokią istoriją, vyriškis pasakojo: „Linksma, kai ateidavo ten, kur socialinės darbuotojos jo pastatytos dirbdavo savivaldybėje, sakydavo: „Ruki vverh!“ Toks įdomu buvo. Teko ir Klaipėdoje kartu su juo būti. Mes Šilainiuose paskutiniu metu gyvenome. Turėjo draugę, viska, gaila, labai gaila...“

Primename, kad buvęs Kauno miesto meras, buvęs Seimo narys V. Šustauskas mirė naktį iš antradienio į trečiadienį savo namuose.

Spalvinga karjera

Buvęs politikas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kelmės rajono Kražių miestelyje.

1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą (dabar – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) ir įgijo techniko-technologo specialybę. 1968–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), 1970–1971 m. – Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas).

Studijų metais ir po jų plaukiojo žvejybos traleriais, dirbo Lietuvos okeaninio laivyno bazėje jūreiviu, Klaipėdos gamykloje „Progresas“ – mechaniku, kitus darbus.

V. Šustauskas aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius, teigiama Seimo pateiktoje biografijoje.

Nuo 1995 m. jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000 m. balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.

2002 m. politikas vėl buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau dėl darbo Seime mandato atsisakė.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje nėjo, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Prastai jautėsi

Buvęs Kauno miesto meras V. Šustauskas šių metų balandį atsidūrė ligoninėje. Naujienų portalui lrytas.lt praeityje skandalų lydėtas 78-erių politikos veikėjas pasakojo, kad į medikus kreipėsi, nes nebegalėjo paeiti.

V. Šustauskas buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje, tačiau medikų darbu jis nebuvo patenkintas.

„Prieš penkias dienas man davė į kojas nuo kelių taip, kad nepaeinu. Esu ligoninėje, nepaeinu, bet manęs čia negydo“, – tuomet portalui lrytas.lt sakė jis.

Su vežimėliu judėjęs V. Šustauskas tuomet neslėpė nevilties. „Labai skauda, velniai žino, ar liksiu invalidas, ar dar galėsiu atsikelti. Taip ir baigiasi gyvenimas. Tiek metų kovota, rėkauta ir liksiu ant vežimėlio. Vat ir gyvenimas“, – balandį kalbėjo jis.

33 metai ant bačkos

„Kauno diena“ paskutinį kartą buvusį Kauno merą V. Šustauską kalbino 2018-ųjų spalį. Tuomet jo nuotaika jau nebuvo itin pakili. „Dviese su Jolanta gyvename. Sveikata šlubuoja. Vaistai brangūs. Kaip gali išgyventi iš 204 eurų pensijos? O turiu 35 metus darbo stažo. Politikoje dar judiname, judiname. Tai vieną piketą padarome, tai kitą. Iš valstybės nesame gavę nė vieno cento. Sunku verstis. Nematau, kuo džiaugtis“, – pasakojo tuo metu Kovotojų už Lietuvą sąjunga pervardytos partijos vadovas, buvęs jūreivis, mechanikas, inžinierius, trumpai dirbęs ir taksistu.

Vis dėlto prakalbus apie šalia esančią moterį jo balsas suskambo visai kitokiais tonais. „Mes jau septyniolika metų kartu. Aišku, paburba, kad kojinės mėtosi. Šiaip nesame nei susipykę, nei susimušę. Nuostabi moteris. Taip ją myliu!" – pareiškė politikas.

Gyveno jie bendrabutyje, kurį parūpino sūnus. Vietos – ne per daugiausia, bet ne tokie žvėriški mokesčiai. „Kai įkūriau pirmąją partiją, turėtą butą pardaviau, nes reikėjo pinigų jai reklamuoti. Jau 33 metai esu politikoje. Pasirinkau vieną kelią. 33 metus ant bačkos pratriūbijau, – apie pasirinkimą tuomet kalbėjo emocingumu išsiskiriantis V.Šustauskas ir pridūrė: – Koks čia gali būti džiaugsmas? Atėję noraginiai. Esame iškraustyti iš partijos būstinės. Reikėjo išsinešdinti. Daug ką palikome, daug ką išmetėme. Buvo daug susikaupę popierių, vežimais reikėjo vežti. Susitinkame, jeigu yra reikalas, kokioje nors kavinukėje.“

Jis nepraleido progos pasigirti, kad prieš tapdamas meru „pirmasis iš konservų atėmė Kauną“. „Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau ir nušlaviau visas partijas“, – prisiminė politikas.

Vos nesusimušė

V. Šustauskas tuomet pasakojo, kad labiausiai pasiilgsta aktyvaus bendravimo su žmonėmis. „Dar esu partijoje, dar ir mitingą rengiame, bet tokio aktyvaus bendravimo, koks buvo, kai buvau meru, nebėra. Ne tas dabar. Tada susitikdavau su įžymiais žmonėmis, ambasadoriais“, – kalbėjo ubagų karaliumi save titulavęs politikas, pagarsėjęs ne vienu skandalu.

Viena labiausiai įsimintinų akimirkų jam būnant meru – aistros dėl šilumos kainų. „Prisimenu tą įvykį, kai Mažojoje savivaldybės salėje vos nekilo muštynės, kai neleidau pakelti šilumos kainų“, – tuomet gyrėsi V. Šustauskas.

Pasak jo, 2000-ieji, kai jis tapo meru, Kaunui buvo sunkus metas, po Rusijos krizės. „Biudžetas buvo nedidelis, vos 280 mln. litų. Dabar – 1 mlrd. eurų. Dabar gali mandravoti. Ir durniai gali valdyti, kai toks biudžetas“, – lygino Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas.

V. Šustauskas teigė nesiekęs būti meru. „Kai miesto taryboje laimėjome trimis mandatais daugiau nei Naujoji sąjunga, atvažiavo Viktoras Uspaskichas ir trenkė į stalą kumščiu: meras bus mūsiškis. Jeigu jis būtų gražiau kalbėjęs, būčiau nusileidęs. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Pirmą dieną, atsimenu, sėdžiu, Jėzau Jėzau. Kokių velnių aš čia ėjau? Bėgti lyg gėda“, – pasakojo apie tai, kad sprukti iš mero kabineto jam neleido ambicijos.

Atsisveikinti su velioniu V. Šustausku bus galima Kaune, Jonavos g. 220 esančiuose laidojimo rūmuose „Tylos namai“: birželio 23 d. (penktadienį) nuo 9 iki 21 val. ir birželio 24 d. nuo 9 iki 11 val.

Urna su velionio palaikais bus laidojama Kelmės raj., Kražių kapinėse.

Spalvinga karjera

Buvęs politikas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kelmės rajono Kražių miestelyje.

1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą (dabar – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) ir įgijo techniko-technologo specialybę. 1968–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), 1970–1971 m. – Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas).

Studijų metais ir po jų plaukiojo žvejybos traleriais, dirbo Lietuvos okeaninio laivyno bazėje jūreiviu, Klaipėdos gamykloje „Progresas“ – mechaniku, kitus darbus.

V. Šustauskas aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius, teigiama Seimo pateiktoje biografijoje.

Nuo 1995 m. jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000 m. balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.

2002 m. politikas vėl buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau dėl darbo Seime mandato atsisakė.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje nėjo, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.

Triukšmingas: V. Šustauskas pastaruosius du dešimtmečius jokių pareigų valstybėje nėjo, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Prastai jautėsi

Buvęs Kauno miesto meras V. Šustauskas šių metų balandį atsidūrė ligoninėje. Naujienų portalui lrytas.lt praeityje skandalų lydėtas 78-erių politikos veikėjas pasakojo, kad į medikus kreipėsi, nes nebegalėjo paeiti.

V. Šustauskas buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje, tačiau medikų darbu jis nebuvo patenkintas.

„Prieš penkias dienas man davė į kojas nuo kelių taip, kad nepaeinu. Esu ligoninėje, nepaeinu, bet manęs čia negydo“, – tuomet portalui lrytas.lt sakė jis.

Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau ir nušlaviau visas partijas.

Su vežimėliu judėjęs V. Šustauskas tuomet neslėpė nevilties. „Labai skauda, velniai žino, ar liksiu invalidas, ar dar galėsiu atsikelti. Taip ir baigiasi gyvenimas. Tiek metų kovota, rėkauta ir liksiu ant vežimėlio. Vat ir gyvenimas“, – balandį kalbėjo jis.

33 metai ant bačkos

„Kauno diena“ paskutinį kartą buvusį Kauno merą V. Šustauską kalbino 2018-ųjų spalį. Tuomet jo nuotaika jau nebuvo itin pakili. „Dviese su Jolanta gyvename. Sveikata šlubuoja. Vaistai brangūs. Kaip gali išgyventi iš 204 eurų pensijos? O turiu 35 metus darbo stažo. Politikoje dar judiname, judiname. Tai vieną piketą padarome, tai kitą. Iš valstybės nesame gavę nė vieno cento. Sunku verstis. Nematau, kuo džiaugtis“, – pasakojo tuo metu Kovotojų už Lietuvą sąjunga pervardytos partijos vadovas, buvęs jūreivis, mechanikas, inžinierius, trumpai dirbęs ir taksistu.

Vis dėlto prakalbus apie šalia esančią moterį jo balsas suskambo visai kitokiais tonais. „Mes jau septyniolika metų kartu. Aišku, paburba, kad kojinės mėtosi. Šiaip nesame nei susipykę, nei susimušę. Nuostabi moteris. Taip ją myliu!" – pareiškė politikas.

Gyveno jie bendrabutyje, kurį parūpino sūnus. Vietos – ne per daugiausia, bet ne tokie žvėriški mokesčiai. „Kai įkūriau pirmąją partiją, turėtą butą pardaviau, nes reikėjo pinigų jai reklamuoti. Jau 33 metai esu politikoje. Pasirinkau vieną kelią. 33 metus ant bačkos pratriūbijau, – apie pasirinkimą tuomet kalbėjo emocingumu išsiskiriantis V.Šustauskas ir pridūrė: – Koks čia gali būti džiaugsmas? Atėję noraginiai. Esame iškraustyti iš partijos būstinės. Reikėjo išsinešdinti. Daug ką palikome, daug ką išmetėme. Buvo daug susikaupę popierių, vežimais reikėjo vežti. Susitinkame, jeigu yra reikalas, kokioje nors kavinukėje.“

Jis nepraleido progos pasigirti, kad prieš tapdamas meru „pirmasis iš konservų atėmė Kauną“. „Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau ir nušlaviau visas partijas“, – prisiminė politikas.

LNK turinys:

Vos nesusimušė

V. Šustauskas tuomet pasakojo, kad labiausiai pasiilgsta aktyvaus bendravimo su žmonėmis. „Dar esu partijoje, dar ir mitingą rengiame, bet tokio aktyvaus bendravimo, koks buvo, kai buvau meru, nebėra. Ne tas dabar. Tada susitikdavau su įžymiais žmonėmis, ambasadoriais“, – kalbėjo ubagų karaliumi save titulavęs politikas, pagarsėjęs ne vienu skandalu.

Viena labiausiai įsimintinų akimirkų jam būnant meru – aistros dėl šilumos kainų. „Prisimenu tą įvykį, kai Mažojoje savivaldybės salėje vos nekilo muštynės, kai neleidau pakelti šilumos kainų“, – tuomet gyrėsi V. Šustauskas.

Pasak jo, 2000-ieji, kai jis tapo meru, Kaunui buvo sunkus metas, po Rusijos krizės. „Biudžetas buvo nedidelis, vos 280 mln. litų. Dabar – 1 mlrd. eurų. Dabar gali mandravoti. Ir durniai gali valdyti, kai toks biudžetas“, – lygino Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas.

V. Šustauskas teigė nesiekęs būti meru. „Kai miesto taryboje laimėjome trimis mandatais daugiau nei Naujoji sąjunga, atvažiavo Viktoras Uspaskichas ir trenkė į stalą kumščiu: meras bus mūsiškis. Jeigu jis būtų gražiau kalbėjęs, būčiau nusileidęs. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Pirmą dieną, atsimenu, sėdžiu, Jėzau Jėzau. Kokių velnių aš čia ėjau? Bėgti lyg gėda“, – pasakojo apie tai, kad sprukti iš mero kabineto jam neleido ambicijos.

Balandį 78-erių V. Šustauskas dėl sveikatos problemų buvo patekęs į ligoninę.

Buvęs politikas gimė 1945 metais kovo 19 dieną Kelmės rajono Kražių miestelyje.

1964-aisiais baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą (dabar – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) ir įgijo techniko–technologo specialybę. 1968–1969 metais studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), 1970–1971 metais – Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas).

Studijų metais ir po jų plaukiojo žvejybos traleriais, dirbo Lietuvos okeaninio laivyno bazėje jūreiviu, dirbo Klaipėdos gamykloje „Progresas” mechaniku, kitus darbus.

V. Šustauskas aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius, teigiama Seimo pateiktoje biografijoje.

Nuo 1995 metų jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000-ųjų balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.

2002 metais politikas vėl buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau dėl darbo Seime mandato atsisakė.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje neužėmė, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune.

„Atsikėliau antradienį normaliai, truputį prasitampiau ir po pietų man pradėjo skaudėti, skaudėti ir tuoj pat greitąją iškvietė ir išvežė. Iškart į operacinę. Viena kraujagyslė buvo 100 proc. užkalkėjusi“, – pasakojo buvęs Kauno meras.

Kaip trečiadienio vakarą rašė portalas delfi.lt., Kauno klinikose buvusiam politikui buvo atlikta kraujagyslės stentavimo operacija.

„Vakar dar kitą kraujagyslę rado 90 proc. užsikišusią. Tai ir tą padarė“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Žmonės ir miršta nuo skausmo, neiškenčia.

Paklaustas, kaip jaučiasi šiuo metu, V. Šustauskas teigė: „Dabar guliu ligoninėje. Nebeskauda, nes buvo toks velniškas skausmas, kad cypti reikėjo. Kol pirmą (kraujagyslę, – aut. past.) neatkišo, tai toks skausmas buvo. Žmonės ir miršta nuo skausmo, neiškenčia“.

Kada bus išrašytas iš gydymo įstaigos, V. Šustauskas teigė kol kas nežinantis.

Tai nutiko antradienį. 76-erių metų V.Šustauskas buvo skubiai nuvežtas į Kauno klinikas.

Buvusiam politikui atlikta kraujagyslės stentavimo operacija.

Po išgyvento infarkto V.Šustauskas žadėjo mesti rūkyti.

„Kartą jau buvau metęs, nerūkiau gal metus. Dabar jau nerūkysiu, pasaugosiu sveikatą“, – delfi.lt sakė V.Šustauskas.

Susikompromitavai – lauk

"Deja, mes esame tarp posovietinių valstybių, kur visuomenė atleidžia politikams, ir tai yra didelė problema. Visuomenė pakenčia tokius atvejus, o ji neturėtų pakęsti. Visuomenė turėtų pati imtis iniciatyvos ir nesutikti, kad susikompromitavęs politikas būtų valdžioje", – įsitikinęs politologas Bernaras Ivanovas.

"Lietuvių tauta, kaip žinoma, viena labiausiai girtaujančių, tai kaip ir nestebina – skęstame mes tame alkoholio liūne", – konstatuoja jis.

Politologas B.Ivanovas pastebi, kad visuomenė turėtų netoleruoti susikompromitavusių politikų.

Politologas taip pat atkreipia dėmesį į politinės kultūros stygių mūsų valstybėje. "Normalioje demokratinėje valstybėje iškart tą pačią akimirką jo nebelieka nei politikoje, nei viešojoje erdvėje. Yra atvejų, kai tokius ir žmonos palikdavo arba vyrai, jeigu susikompromitavo. Jeigu taip nutiktų kokioje Skandinavijos valstybėje, pasmerkiama būtų akimirksniu", – įsitikinęs B.Ivanovas.

Anot jo, ir Skandinavijos šalyse politinė kultūra degraduoja dėl įvairaus plauko populistų, kurių vis daugiau ateina į valdžią. "Bet yra nusistovėjusi nuostata, kad susikompromitavę veikėjai neturi teisės būti valdžioje ir juolab kalbėti tomis temomis, kuriomis politikai kalba. Politikas turi rodyti pavyzdį. Politikas turi būti absoliučiai nepriekaištingos reputacijos. Ir tai, kas galima paprastam piliečiui, politikui jau yra ne tik teisės, bet ir politinės atsakomybės momentas. Pas mus apskritai ta politinės atsakomybės tema pačių politikų yra neigiama – bando suvesti į kriminalą ir teigia, kad nusikaltimo nepadarė. Taip, nusikaltimo galbūt ir nepadarei, bet politine prasme nusižengei", – primena politologas.

Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę.

Praeities šleifas

Prieš ketverius metus valdančiosios koalicijos partneriams socialdemokratams į teisingumo ministrus pasiūlius Juliaus Pagojaus kandidatūrą, ji pasirodė tinkama – socialdemokratui Algirdui Butkevičiui vadovaujant Vyriausybei ėjęs teisingumo viceministro pareigas, prie Vyriausybės vairo stojus S.Skverneliui, J.Pagojus buvo paskirtas ministru, tik neilgam.

Vos tik naujoji Vyriausybė buvo patvirtinta, paaiškėjo, kad tuomečio teisingumo viceministro vairuojamas automobilis 2015 m. buvo sustabdytas kelyje Smiltynė-Nida. Patikrinus J.Pagojų alkoholio tikrintuvu nustatytas 0,67 promilės girtumas. Jis pareigūnus informavo apie darbovietę, bet ne apie pareigas. Socialdemokratas tvirtino nenorėjęs sudaryti įspūdžio, kad daro spaudimą policijai. Apie J.Pagojaus sulaikymą visuomenei nepranešta. Kelių eismo taisyklių pažeidimą J.Pagojus mėgino ginčyti teismuose, tačiau jam to padaryti nepavyko. Ministro pareigas jis paskelbė paliekantis net nespėjęs duoti priesaikos Seime.

Šį lapkritį paskelbus kandidatų į ministrus naujai formuojamoje konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybėje pavardes, netrukus viešojoje erdvėje pasipylė priminimai apie pretendentės užimti finansų ministro kėdę konservatorės Gintarės Skaistės praeitį. 2013-ųjų liepą tuomet dar Kauno miesto tarybos narė G.Skaistė buvo sučiupta neblaivi vairuojanti automobilį. Policijos pareigūnams įtarimų sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis – jį vairavusiai politikei buvo nustatytas lengvas girtumas (0,8 alkoholio promilės) ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Teismo sprendimu, G.Skaistė po to metus negalėjo sėsti prie vairo ir turėjo sumokėti 1 tūkst. litų baudą.

Tik paaiškėjus, kad G.Skaistė – kandidatė į finansų ministrus, prisiminta 2013 m. istorija, kai ji policininkams įkliuvo neblaivi prie vairo./P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Kad tuomet tarp miesto tarybos narių alkoholis nebuvo uždraustas vaisius ir pačioje savivaldybėje, sklandė vieša paslaptis – per miesto tarybos posėdžių pertraukas tradiciškai politikai traukdavo į patalpą rūsyje, kur vaišindavosi ne tik maistu, bet ir taure kavos, kaip mėgdavo juokauti patys vietos politikai ir net posėdžiams tuomet pirmininkaudavęs meras Andrius Kupčinskas. Ta pati G.Skaistė kartu su kolegomis per vieną tokią pertrauką buvo fotografų užtikta prie vaišių stalo, ant kurio matėsi saldumynai, sultys, vyno ir brendžio taurės.

Andrius Kupčinskas/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Vyriausybę formuoti įpareigotai I.Šimonytei G.Skaistės praeities nusižengimas neužkliuvo. "Pati Gintarė, kai mes apie tai kalbėjomės, paminėjo, kad apie tai bus veikiausiai kalbama, kai jos kandidatūra taps vieša. Nors ir taip tą istoriją žinojau pati, labai vertinau, kad žmogus matė reikalą apie tai priminti ir pažymėti", – interviu BNS kalbėjo I.Šimonytė. Ji pridūrė, kad "turbūt gyvenime ne vienas turime atsitikimų, kurie mūsų nepuošia", o tai gali būti ir elgesio problemos, ir įstatymų pažeidimai. "Bet, manau, žmogus, kuris yra gavęs už tai bausmę ir atlikęs savo vidinę, o galbūt ir viešą atgailą, kaip krikščionis pasakysiu, yra vertas to, kad nebūtų visą gyvenimą už tai smerkiamas. Manau, sąžinė daugumą žmonių pasmerkia geriau nei kažkoks viešas pasmerkimas", – svarstė I.Šimonytė.

Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis.

"Praėjo ketverių metų kovos su alkoholizmu kampanija – "žaliųjų valstiečių" partija kovojo. Dabar keičiama plokštelė. Sakoma, kad svarbiausia, kaip žmogus sureagavo, svarbu, kad nuoširdžiai gailisi ir panašiai. O kas tą nuoširdumą pamatuos ar pasvers?" – retoriškai klausia politologas B.Ivanovas.

Tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais tokios praeities dėmės paliekamos vien pačių prasikaltusiųjų sąžinei. Antai 2018 m. "Vilniaus vandenų" valdyba birželio viduryje įmonės vadovo atrankoje buvo pasirinkusi Algirdą Činiką, tačiau gavusi specialiųjų tarnybų informaciją apie tai, kad jis yra vairavęs neblaivus, konkurso procedūras tęsė su kitais kandidatais, galiausiai ir vadovu paskirtas kitas asmuo. A.Činikas – ne politikas ir pareigybė ne politinio pasitikėjimo. Tad negi aukščiausius politinius postus užimantiems asmenims reikalavimų kartelė žemesnė?

Prieš pat rinkimus

Spalio pradžioje Vilniuje vairuodamas neblaivus avariją sukėlė Socialdemokratų darbo partijos kandidatas į Seimą, buvęs parlamentaras Virginijus Šmigelskas.

Nukentėjusi moteris tuomet nurodė, kad į jos "Volkswagen" atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Patikrinus šio vairuotojo blaivumą nustatytas 2,27 promilės girtumas.

V.Šmigelskas 2000-aisiais yra buvęs Seimo nariu, anksčiau yra kelerius metus buvęs ir Vilniaus miesto tarybos nariu. Tiesa, šie rinkimai į Seimą jam buvo nesėkmingi – nei Sūduvos šiaurinės vienmandatės apygardos rinkėjai, nei už Socialdemokratų darbo partijos kandidatų sąrašą balsavusieji šiam politikui parlamentaro mandato nepatikėjo.

Prieš rinkimus socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė apgailestaujantis dėl V.Šmigelsko sukeltos avarijos jam vairavus neblaiviam, tačiau spalio pradžioje pabrėžė, kad patys "socialdarbiečiai" negali taikyti jam nuobaudų dėl drausmės, nes V.Šmigelskas nėra partijos narys, taip pat prasidėjus rinkimams nebėra galimybės jo braukti iš kandidatų sąrašų. "Aišku, reikia apgailestauti, matyt, žmonės neatlaiko įtampos. Šiaip jau, dabar nieko padaryti ypatingo negali – spręs rinkėjai", – BNS tuomet aiškino G.Kirkilas.

Tiesa, praėjusią kadenciją ir pačiam G.Kirkilui buvo mestas šešėlis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai viešai apkaltino tuomet Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusį G.Kirkilą, esą jis Seimo posėdžiui pirmininkavo neblaivus. Dėl tokių Seimo nario Jurgio Razmos mestų kaltinimų Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos sargai buvo linkę manyti, kad toks kalbėjimas apie galimą Seimo narių girtumą, neturint įrodymų, diskredituoja pačios institucijos vardą. "Mesti tokie kaltinimai, bet nebuvo nustatyta, ar G.Kirkilas buvo neblaivus, ar nebuvo. Toks elgesys, kai mes galime bet kurį Seimo narį įtarti nebūtais dalykais, neturėdami tam tikrų įrodymų, tikrai diskredituoja pačios institucijos vardą", – žurnalistams tuomet sakė šios komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. Jeigu būtų girtumo požymių, jos nuomone, reikėtų kalbėti ir reaguoti, bet "šiuo atveju nebuvo kuo įtarti Seimo pirmininko pavaduotojo".

Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio G.Kirkilo, jis pats teigė alkoholį vartojantis saikingai, o tą dieną jo nevartojęs.

Sąžinė rami

Tikrai ne taurę kavos 2000-ųjų vasarą buvo išgėręs ir jau minėtas buvęs ilgametis Kauno meras, dabar – Seimo narys konservatorius A.Kupčinskas, vėliau ne kartą pripažinęs, kad 2000-ųjų rugpjūčio 14 d. yra viena nemaloniausių jo gyvenime. Tą dieną jis buvo nubaustas 2 tūkst. litų bauda už tai, kad lengvąjį automobilį vairavo išgėręs ir pateko į avariją. "Nė vienas nėra be nuodėmės, aš – taip pat", – tuomet sakė A.Kupčinskas.

"Neprasilenkėme ant kalnelio važiuodami siauru miško keliuku. Buvo galima ginčytis, kas kaltas dėl įvykio, tačiau man nustatė girtumą ir pripažino kaltu. Tuo metu neturėjau pinigų, teko skolintis, kad galėčiau sumokėti baudą, bet iš tėvų pinigų neėmiau", – nemalonaus įvykio aplinkybes po kurio laiko aiškino A.Kupčinskas.

"Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę. Dabar ir šuniukus ties pėsčiųjų perėjomis praleidžiu", – juokavo tuometis Kauno meras. Jis, beje, garsėjo kaip uolus kovotojas su girtaujančiais savivaldybės tarnautojais ir nuolat kartojo, kad politikams galioja griežtesnės moralinės normos nei paprastiems piliečiams.

Savivaldybė – su kvapeliu

2013-ųjų gruodį viešumon iškilo tuomečio Kauno vicemero socialdemokrato Vasilijaus Popovo bėdos – policijos pareigūnai, atvykę į Kauno miesto savivaldybę, nustatė vicemerui sunkų girtumo laipsnį. Į alkoholio tikrintuvą V.Popovas pripūtė 2,94 promilės.

Švietimą, sveikatos apsaugą, ekologiją, sportą ir kitas sritis kuravęs mero pavaduotojas po šio įvykio išplatino atsiprašymą, pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio, kelias savaites atostogavo, tačiau savo posto nepaliko. Jo atleidimo klausimas taryboje net nebuvo svarstytas.

Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas Vytautas Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime. Apie mero V.Šustausko draugystę su taurele ir nuotykius apsvaigus sklandė legendos, o bene labiausiai V.Šustauskas išgarsėjo per vieną baikerių šventę – tuomet jis girtas šoko, dainavo ir su malonumu pozavo fotografams. Nevengdavo skandalingasis politikas ir vairuoti išgėręs, o sykį sukėlęs avariją neblaivus kone per stebuklą liko beveik nesusižalojęs.

2014 m. Kovotojų už Lietuvą sąjungai tuomet vadovavęs, kaip įtariama, neblaivus V.Šustauskas smaginosi Laisvės alėjoje, o paskui užsuko ir į savivaldybę, kur sukėlė chaosą miesto tarybos posėdyje, įsiutęs ant žurnalistų riebiais keiksmais kvietė juos dvikovon.

Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas V.Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime./V. Skaraičio (Fotobanko) nuotr.

Politologas B.Ivanovas vis dėlto linkęs manyti, kad nuo A.Kupčinsko meravimo laikų situacija Kauno savivaldybėje ėmė gerėti. "Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis. Ir po truputėlį tas kvapas pradėjo sklaidytis. Jis pažįstamas, nes kai kuriose mokslo įstaigose irgi tvyro", – su ironijos gaidele pastebi pašnekovas. Jis sako sulaukdavęs ir savo studentų nusiskundimų dėl to, ką šie matydavo savivaldybėje atėję atlikti praktikos. "Bet tai buvo seniai", – pridūrė politologas.

Ar tai rodo, kad išties situacija keičiasi? "Dabar tiesiog kita situacija – karantinas, daugelis dirba iš namų – prie kompiuterio gali ir be kelnių, ir su viskio buteliu sėdėti, juk kompiuteris neturi alkotesterio ir nepatikrinsi, kaip tie politikai dirba, – juokėsi B.Ivanovas. – Juk visi pamename, kaip Seime politikai pūtė į alkotesterį, o paskui stebėjosi, kaip galėjo tiek pripūsti. Pagaliau, mes matome tik patį paviršių – juk policijos pareigūnai visų politikų nepatikrina."

Iš kitų klaidų nepasimoko

Tikrai ne vien Kauno politikai tokie nuodėmingi. Tarp Seimo narių būta ne vieno, susitepusio savo biografiją dėl draugystės su velnio lašais.

Buvęs Seimo narys Linas Balsys 2017 m. lapkritį į alkotesterį Seime pripūtė net 1,82 promilės. Tuomet jis gynėsi vartojęs ne alkoholį, o vaistus, ir netrukus savo automobiliu paliko Seimą. Įtardami, kad jis galėjo sėsti prie vairo neblaivus, Seimo darbuotojai pranešė policijai, o įvykis virto kone detektyvu, mat L.Balsys nepanoro bendrauti su pareigūnais, tad šiems teko budėti prie jo namų. Pradėtas tyrimas dėl L.Balsio vairavimo esant neblaiviam vėliau nutrauktas, nes nepavyko surinkti pakankamai įrodymų. Kad yra priklausomas nuo alkoholio, pats politikas nepripažino. Šią kadenciją L.Balsys į Seimą neišrinktas.

2014 m. Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis suabejojo socialdemokrato Broniaus Bradausko blaivumu darbe. K.Masiulis tuomet tvirtino, kad B.Bradauskas jam esą siūlė į snukį ir nesutiko pasitikrinti alkotesteriu. Pats B.Bradauskas tvirtino alkoholio nevartojęs ir sakė, kad tai provokacija.

2013 m. pareigūnams sustabdžius tuometės Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės pavaduotojos Vincės Vaidevutės Margevičienės vairuojamą automobilį, alkoholio tikrintuvas užfiksavo 0,61 promilės. Seimo narė teisinosi, kad prieš sėsdama prie vairo gėrė širdį stiprinančių lašų – gudobelių antpilo. Teismas jai skyrė 1 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti.

Pilietinės demokratijos partijai atstovavęs Seimo narys Vladimiras Orechovas 2008 m. vasarį vairavo neblaivus – politiko kraujyje tuokart rasta 2 promilės alkoholio. Teismas Seimo nariui skyrė 2,5 tūkst. litų baudą bei devyniems mėnesiams atėmė teisę vairuoti.

2012 m. Seimo narys liberalcentristas Vincas Babilius, sukėlęs avariją, pabėgo iš įvykio vietos. Liudininkai tuomet tvirtino, kad Seimo narys atrodė neblaivus, svirduliavo ir siūlė nemenką kyšį. Girtas vairavęs jis neprisipažino, bet gavo 3,5 tūkst. litų baudą ir ketveriems metams neteko teisės vairuoti. 2012 m. rinkimuose į Seimą rinkėjų palaikymo V.Babiliui nepakako.

2008 m. tuomet konservatorių Egidijų Vareikį prieš pat Seimo rinkimus policija pagavo vairuojantį neblaivų – Seimo narys į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,37 promilės. Politikas paskelbė, kad traukiasi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo, bet likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų to padaryti nebegalima, o su partijos sąrašu jis vėl buvo išrinktas į Seimą ir niekur nebesitraukė. 2013 m. vėl iškilo viešumon incidentai – Seimo narys neblaivus užtiktas Vilniaus oro uoste belaukiantis skrydžio į tarnybinę komandiruotę. Partijos vadovybės raginimai po šio įvykio trauktis iš Seimo liko neišgirsti. Po gydymosi nuo alkoholizmo politikas tikina įveikęs ligą ir gyvenantis blaivų gyvenimą. 2016 m. jis vėl buvo išrinktas į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu. Šį rudenį kandidatavęs su nauja politine jėga Krikščionių sąjunga E.Vareikis į Seimą nebepateko.

2009 m. rudenį prie vairo neblaivus buvo sulaikytas tuometis Seimo narys konservatorius Arvydas Vidžiūnas – jam nustatytas 0,83 promilės girtumas. Teismas politiką išteisino abejojant dėl alkoholio matuoklio parodymų objektyvumo. Politinės atsakomybės jis taip pat nesulaukė.

Pilstė Seimo salėje

Socialdemokratas Gintautas Mikolaitis 2008 m. išgarsėjo, kai sunkiai besiorientuodamas blaškėsi po Seimo rūmus. Tuomet Seimo narys išvyko į ligoninę tikrintis girtumo, bet paskui persigalvojo ir tai padaryti atsisakė.

2006 m. pavasarį G.Mikolaitis sukėlė avariją ir pabėgo – buvo kilę įtarimų, kad jis galėjo vairuoti neblaivus. Už šį poelgį jis gavo 3 tūkst. litų baudą, o partijos bendražygiai jį nubaudė išbraukdami iš sąrašo prieš 2008 m. vykusius rinkimus į Seimą.

2005 m. Darbo partijai atstovavusi Seimo narė Vilma Martinkaitienė neblaivi prie vairo pareigūnams įkliuvo Palangoje. Politikė prisistatė esanti bedarbė – slėpė, kad yra Seimo narė. Jai tada nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilės alkoholio. Seimo narė sulaukė Seimo etikos ir procedūrų komisijos įspėjimo.

2006 m. Vilniuje vairuojantis neblaivus per policijos reidą sulaikytas Seimo narys socialdemokratas Juozas Palionis.

Šiandien tai sunkiai įsivaizduojama, bet 2002 m. Seimo narys socialliberalas Kęstutis Skamarakas Seimo posėdžių salėje kolegoms politikams ir ten dirbusiems žurnalistams pilstė brendį – taip tautos išrinktasis šventė savo 50-metį. Tuomet K.Skamarako galimybe toliau dirbti Seime niekas nesuabejojo – politikas Seime išbuvo visą kadenciją, o vėliau dar tapo ir dirbo Raseinių meru.

Buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas įsitikinęs: į Seimą  ir apskritai politiką žmonės veržiasi tik dėl  asmeninės naudos. „Būnant meru pinigų nereikia toli ieškoti, atneša, ane, Šimašiau?“ – vos prasidėjus filmavimui  Vilniaus merą užpuolė V.Šustauskas.

Buvęs politikas, o dabar jau pensininkas prisipažino, kad būnant Kauno meru jis pats ne sykį sulaukė interesantų su vokeliais. Sykį ant jo stalo buvo padėta net 600 tūkst. litų. Bet vyras pinigų atsisakė. „Durnas buvau, dabar Majamy gulėčiau“, – „KK2 penktadienyje“ šį vakarą 19.30 val. rėš V. Šustauskas.

LNK nuotr.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė dovanų yra gavusi ir delno dydžio auksinę sagę ir 500 eurų vertės deimantų parduotuvės čekį. Žinoma, brangias dovanas ji grąžino. Skandalingą istoriją „KK2 Penktadienyje“ papasakos ir buvusi Seimo narė Aurelija Stancikienė, kuriai vienas kolega, tuometis Seimo narys, pasiūlė 2 tūkst. eurų už „vieno projekto paramą“.

Visi „KK2 penktadienio“ svečiai tvirtins: į politiką einama tikrai ne dėl algų. 

Dar daugiau aistrų įplieks buvusio Sauliaus Skvernelio padėjėjo Skirmanto Malinausko istorija. Dirbdamas Vyriausybėje jis gaudavo maždaug   2 tūkst. eurų, o dabar per mėnesį uždirba... 17 tūkst. Išgirdęs tokias sumas, V. Šustauskas tiesiog paklaiko, juk paties pensija – vos 240.