Būtent jam atiteko ir didysis laimėjimas – ne tik žiūrovų meilė ir populiarumas, bet ir piniginis prizas.

Antroji vieta šiemet atiteko iliuzionistui Justinui Malinauskui, o trečioji – šokių kolektyvui „Aušrinė“.

Savo pasirodymą superfinale Ignas apibūdino kaip performansą. Į jį šokėjas sudėjo daugybę skirtingų gatvės šokio žanrų, kuriuos tobulino daug metų. „Sunku suprasti, kas įvyko. Ruošiantis atrankų pasirodymui galvojau – nueisiu, padarysiu, kiek galiu, o tada žiūrėsime. Visą laiką taip ir buvo – negalvojau apie laimėjimą, norėjau, kad žmonėms būtų įdomu į mane žiūrėti. Laimėjimas man yra ženklas, kad einu teisingu keliu, todėl nieko daug nekeisiu“, – teigė šokėjas.

TV3 nuotr.

Šį vakarą pasirodė 11 pačių geriausiųjų, o jų likimas buvo tik žiūrovų rankose. Teisėjai – Justinas Jankevičius, Inga Jankauskaitė ir Marijus Mikutavičius – superfinalo metu dalyvių pasirodymus tik komentavo, tačiau balsavimui jokios įtakos jau nebeturėjo.

Vaikų grupė „Demo Kids“ scenoje pasirodė pirmieji. Jaunieji šokėjai visą gyvenimą prisimins akimirką, kai M. Mikutavičius jiems paspaudė „auksinį mygtuką“. Deja, šį kartą jų pasirodymas nesulaukė tiek daug pagyrų, kiek jų nuskambėjo atrankų metu. „Ankstesnis pasirodymas buvo įspūdingesnis, dinamiškesnis. Gal buvo pasirinkta per daug ambicinga muzika“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

„Norisi pagirti, kad buvo pasirinktas ne pats lengviausias kelias, tačiau buvo labai daug chaoso“, – pridūrė I. Jankauskaitė.

Mokyklos grupė „Bitik Zys“ savo pasirodymu siekė išsprogdinti talentų sceną – muzikantai žiūrovams padovanojo roko energija ir ugnimi nuspalvintą šou. „Žinau, kad jūs turite labai didelę palaikymo komandą. Jei nugalėtumėte superfinale, niekam nebūtų keista“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

Tai, ką jūs padarėte, yra kosmosas.

Darvinas Tamulynas atrankų metu pelnė „auksinį mygtuką“ ir taip pateko tiesiai į superfinalą. Deja, bet džiugias emocijas užgožė prieš kelias savaites ištikusi nelaimė – netikėtai mirė berniuko tėtis. Darvinui itin skaudu, kad tėtis nespėjo gyvai išvysti jo pasirodymo, tačiau berniukas įsitikinęs, kad tėtis stebėjo jį iš dangaus.

„Jums labai gerai sekasi dainuoti, esate scenos žmogus. Jau dabar esate mūsų kolega“, – pagyras žėrė J. Jankevičius, o M. Mikutavičius pridėjo, kad tai – tikrai ne paskutinis kartas, kai Darviną mato scenoje.

Dalyvavimas superfinale Gabrieliui Batučiui tapo sunkiausiu egzaminu. Jaunasis elektrinės gitaros atlikėjas džiauėsi, kad sulaukė tiek daug palaikymo ir gerų komentarų. O šįkart scenoje Gabrielius atliko žinomų roko dainų interpretaciją. „Giriu tobulėjimą – padarėte didelį progresą. Jūsų jaunystė yra didžiausias pliusas. Pasirodymas buvo labai geras“, – pridūrė I. Jankauskaitė.

Justinas Malinauskas visuomet iškelia klausimą – kaip jam taip pavyksta? Iliuzionistas sugeba nustebinti ir parodyti tai, ko niekas nėra matęs. Šį kartą dalyvis nukėlė į savo sapną. Teisėjai po pasirodymo plojo atsistoję ir negalėjo suprasti, kaip jis padarė šį triuką. „Labai už jus sergu, visuomet padovanojate šventę. Tai buvo wow – visus mus apmovėte“, – kalbėjo I. Jankauskaitė.

„Jūs esate savo amato meistras“, – prie pagyrų prisidėjo ir J. Jankevičius.

Aksominio balso talentas Jonas Vilimas nevengia savęs sukritikuoti, o prieš superfinalą jis ypač nerimavo dėl savo balso. „Jūs labai autentiškas ir tai – didelis dalykas. Išgirdus jūsų balsą, aš tiksliai žinau, kad čia Jonas“, – sakė I. Jankauskaitė.

„Teatrinis dainavimas, labai daug emocijos. Tačiau pritrūko jėgos ir įsivažiavimo“, – teigė M. Mikutavičius.

Malaizijos dainininkas Shermanas Tan atrankų metų taip sužavėjo I. Jankauskaitę, kad ji paspaudė „auksinį mygtuką“. Lietuvoje gyvenantis atlikėjas bei dainų kūrėjas scenoje atliko seną dainą apie meilę. Dalyvis vylėsi, kad jam dainuojant atgims klausytojų prisiminimai. „Va taip reikia dainuoti“, – kalbėjo J. Jankevičius.

„Tas stabilumas – komfortas klausyti... Jūs esate muzikantas“, – teigė I. Jankauskaitė, o M. Mikutavičius pridėjo, kad dalyvis – išties nuostabus.

Sportinių šokių pora Nojus ir Auksė buvo itin nustebinti, kad pavyko pelnyti bilietą į superfinalą. Kaip teigė jaunųjų šokėjų trenerė, dalyvavimas projekte juos smarkiai paaugino. Nojus ir Auksė tapo drąsesni, įgavo dar daugiau pasitikėjimo savimi – visa tai itin pravers varžybų metu. „Labai gražus ir nuoširdus pasirodymas“, – sakė I. Jankauskaitė.

„Į jus labai gera žiūrėti“, – pridėjo ir J. Jankevičius.

Neįtikėtino lankstumo hiphopo šokėjas I. Tamulis vėl nustebino itin stipriu pasirodymu. Dalyvis teigė, kad scenoje nejaučia streso, o jei kur suklysta, jam visuomet padeda improvizacija. Po Igno pasirodymo teisėjai plojo atsistoję ir žėrė pagyras! „Man jūs esate šio sezono nugalėtojas. Tai yra labai unikalu – jūs esate menininkas“, – kalbėjo I. Jankauskaitė.

„Tai, ką jūs padarėte, yra kosmosas“, – pridėjo J. Jankevičius.

Merginų šokių kolektyvas „Aušrinė“ ne veltui vadinamas Alytaus pasididžiavimu. Šeštą kartą projekte dalyvaujančios šiuolaikinių šokių atstovės tikino, kad visos kančios, išgyventos besiruošiant projekto scenai, yra to vertos. Svarbiausia šokėjoms ne piniginis prizas, o emocinis pasitenkinimas. Tokio dalyko neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus! „Esate fantastiškos – jūsų lubos vis kyla ir kyla“, – kalbėjo J. Jankevičius.

Ukrainietis Artemas Fesko neslėpė – tai, kad pateko į superfinalą, jam buvo labai netikėta. Penkiolikmečiui ypač malonu tai, kad svetimoje šalyje jo visiškai nepažįstantys žmonės negaili balsų. Ukrainietis antrą kartą atliko kūrinį „Ave Maria“, kuris nepaliko abejingų. „Vėl nunešėte – šiurpuliai, emocijos... Turite dovaną“, – sakė J. Jankevičius.

„Nesu labai geras tikintysis, bet šiandien juo buvau“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

Savo pasirodymus šou dalyviams ir žiūrovams skyrė ir dvi puikiai žinomos atlikėjos – Justė Arlauskaitė-Jazzu ir „X faktoriuje“ išgarsėjusi Monika Pundziūtė-Monique.

„X faktoriaus“ dūzgėse linksminosi visa jubiliejinio sezono komanda bei projekto dalyviai. Siautulingo vakaro nepraleido ir šou teisėjas bei prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, projekto dalyvius puošęs dizaineris Egidijus Rainys bei 10-tojo „X faktoriaus“ dainininkai: Jausmė Elena Stonkutė, Demianas Shiyanas, Domantas Rolis, Vytautė Gaižauskaitė, Gabrielė Kalniškytė bei daugelis kitų.

Taip pat dūzgių metu įvyko ir specialūs apdovanojimai, taip atsidėkojant jubiliejiniame sezone dirbusiems prodiuseriams, stilistams, vokalo mokytojams, choreografams ir kitiems, be kurių kiekvienas pasirodymas nebūtų buvęs toks, kokį savo ekranuose regėjo žiūrovai.

Vakaro žvaigždės – nugalėtojai „Spurr“ – buvo pasitikti ovacijomis ir šūksniais. Rokeriai linksminosi kartu su kitais dalyviais ir nestokojo gerų emocijų. Po laimėjimo kalbinti grupės nariai teigė šiuo metu patiriantys euforiją. Laidos vedėjams pranešus, kad tapo nugalėtojais, grupės nariai iš pradžių negalėjo tuo patikėti.

V. Černiausko nuotr.

„Spurr“ teigė, kad visi superfinalo dalyviai pasirodė labai gerai, todėl iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas nugalės. Muzikantai įsitikinę, kad pergalę jiems atnešė buvimas savimi ir scenoje demonstruota energija.

Grupė jau spėjo pagalvoti ir apie tai, kur išleis didįjį savo prizą. Laimėtus pinigus grupė ketina investuoti į muziką – išleisti albumą bei ir toliau džiuginti gerbėjus.

Antrąją vietą pelnė Vytautė Gaižauskaitė, o trečiąją – ukrainietis Demianas Shyianas

Per superfinalą teisėjai turėjo tik patariamąjį balsą. Kas taps nugalėtoju, sprendė žiūrovai. Daugiausiai jų balsų surinkusiai grupei „Spurr“ atiteko ne tik gerbėjų simpatijos bet ir 15 tūkst. eurų.

Vaikinų grupė iš Ignalinos „Spurr“ neabejotinai į „X faktorų“ atnešė naujų vėjų. Kiekvienas jų pasirodymas – be galo įsimintinas, įvaizdis – toks, kokį norėtų pakartoti ir kiti, o atsidavimas scenai – nepralenkiamas. Vaikinai dar prieš superfinalą pasakojo, kad laimėjimo atveju pirktų didelį autobusą, su kuriuo galėtų važinėti po Lietuvą ir džiuginti gerbėjus savo koncertais. O pergalė grupei būtų lyg nauja pradžia bei galimybė užsitvirtinti vietą Lietuvos muzikos pasaulyje.

„Šis projektas išmokė mus kalbėtis su publika ir dar labiau išsilieti grojant. Nugalėję pirmiausiai nubėgtumėme pas palaikymo komandą, kuri nuo pirmos tiesioginės transliacijos buvo su mumis. Ir tik vėliau važiuotume atidarinėti kalėdinių dovanų bei džiaugtis šventėmis“, – prieš superfinalą kalbėjo grupės vokalistas Kipras Skrebutėnas.

Sekmadienį dėl nugalėtojo titulo, žiūrovų meilės ir pagrindinio prizo – 15 tūkst. eurų – varžysis penki geriausieji. Tai – grupė „Spurr“, Jausmė Elena Stonkutė, Demianas Shyianas, Vytautė Gaižauskaitė ir Domantas Rolis. O kol iki superfinalo liko kelios akimirkos, šou teisėjas Saulius Urbonavičius-Samas atskleidžia, ko gali tikėtis žiūrovai.

Teisėjas prabilo ir apie tai, kuo šiais metais jį džiugino projektas, ką mano apie dalyvius bei kas, jo manymu, taps nugalėtoju.

– Jubiliejinis „X faktoriaus“ sezonas žiūrovams pateikė ne vieną staigmeną. Kuo projektas šiemet nustebino jus?

– Kiekvienas projekto sezonas stebina ir džiugina – toks yra šio šou tikslas. „X faktorius“ yra unikalus ir nepakartojamas projektas. Kiekvienais metais atrandame skirtingų talentų, kurie sugeba nustebinti ir visko mačiusius teisėjus. Scenoje sužiba išskirtinės, unikalios ir savitos asmenybės. Teisėjams ir kūrybinei komandai šis sezonas buvo labai svarbus. Dešimtmetį būti tarp populiariausių TV projektų – didelis įvertinimas. Norėčiau paminėti du man labiausiai įsiminusius dalyvius – su kanklėmis į projektą atėjusią Jausmę Eleną Stonkutę ir savo pasauliu užbūrusį Arną Pelakauską.

– Superfinale kovos penki stipriausi dalyviai. Apibūdinkite kiekvieną iš jų, įvardinkite jų stipriausias puses ir tai, kuo jie žavi žiūrovus.

– Vytautė – tikra kovotoja. Nesvarbu, kas nutiktų, Vytautė atsities ir parodys savo jėgą. Nors vos neiškrito pirmosios tiesioginės laidos metu, Vytautė pademonstravo ryžtą ir užsispyrimą bei troškimą nugalėti. Žiūrėti į tokius žmones scenoje yra labai gera. Taip pat ši dalyvė yra labai darbšti, turi puikų vokalą, be to, jai – tik 16 metų!

Jausmė yra išskirtinė asmenybė, atėjusi į projektą su savo bagažu – kanklėmis. Prieš „X faktorių“ Jausmė jau buvo susikūrusi savo pasaulį, tačiau jai puikiai prilipo ir šiuolaikinė pop muzikos scena. Ji nebijo eksperimentuoti, o tas yra labai gražu ir gerbtina.

Domantas – šių metų atradimas. Iš rimto, vyriškos išvaizdos valstybės pareigūno niekas nesitikėjo tokio balso – fantastiško falceto. 

Ukrainietis Damianas yra ne tik puikus atlikėjas, bet ir perspektyvus aktorius. Juokaujame, kad Damianas tapo geriausiu „X faktoriaus“ lietuviškų dainų atlikėju. Niekada nepamiršime jo atlikto kūrinio „Brolužis“. Ši prasminga, gili ir puikiai atlikta daina be jokių abejonių įeis į projekto istoriją.

Ko gero, sunkiausia projekte būna rasti grupių. „Spurr“ pavergė daugybę širdžių, šie vaikinai stebina tiek teisėjus, tiek žiūrovus... Tokio pozityvo ir gerų emocijų mūsų lietuviškai scenoje labai reikia!

– Ką dalyviams davė šis jubiliejinis sezonas?

– Juokaujame, kad „X faktorius“ yra greitasis pop scenos universitetas, turintis neįkainojamą reikšmę ir prasmę. Kiekvienas gauna žvaigždės aptarnavimo lygį – su dalyviais dirba žinomiausi prodiuseriai, geriausi vokalo mokytojai, choreografai, stilistai… Visa komanda turi didžiulę patirtį, kuria dalinasi su svajojančiais apie muzikos pasaulį. Per trumpą laiką dalyviai sužinojo svarbiausias pramogų pasaulio taisykles ir gudrybes. Ši patirtis neabejotinai padės tęsiant muzikos kelią.

– Kaip manote, kas šį sezoną taps projekto nugalėtoju?

– Šiemet sezonas labai įdomus tuo, kad nugalėtoją nuspėti yra sunku. Visi penki superfinale esantys dalyviai yra verti nugalėti, nėra ryškaus lyderio, kaip kad būdavo ankstesniais metais. Nugalės tas, kas geriausiai pasirodys superfinale. Dabar svarbiausia yra gerai pasiruošti ir įtikinti žiūrovą.

– Kur patartumėte būsimam nugalėtojui išleisti laimėtus pinigus? Juk 15 tūkst. yra išties nemaža suma...

– Dalį sumos aš pasiūlyčiau paaukoti Ukrainai, o kitus investuoti į muzikos karjerą. Iššvaistyti pinigus telefonams ar kitiems dalykams galima labai greitai… Žinoma, šiek tiek pinigų pasilikite šventei. Tai – gyvenimo pergalė, šį įvykį prisiminsite visa gyvenimą. Pergalė tokiame projekte labai geras startas, būtinai tuo pasinaudokite!

„X faktoriaus“ superfinalas –šį sekmadienį, pirmąją Kalėdų dieną, 19.30 val. per TV3.

Tiesioginėje transliacijoje J. Arlauskaitės-Jazzu lauks komandos nariai, kolegos teisėjų kėdėse bei žiūrovai. Tiesa, dainininkė pasakoja norėjusi kuo ilgiau pabūti namuose su mažyliu ir širdies draugu Donatu, o per pastarąjį mėnesį į lauką tebuvo išėjusi vos 3 kartus – laikas namuose su kūdikiu bėga dvigubai greičiau. Šį laiką projekte atlikėją teisėjo kėdėje pavadavo Andrius Mamontovas – pastaruoju Justė sakė itin pasitikinti.

Kol J. Arlauskaitė dirbs tiesioginiame „X faktoriaus“ eteryje, sūnumi namuose rūpinsis jos mylimasis Donatas,  į svečius atvyks ir Justės tėtis Gintaras. „Tėtis sakė atvažiuos aplankyti – atvažiuoja kasdien, visi šeimoje dėl vaiko yra išprotėję. Sakė, žais šachmatais, atšvęs mėnesį, kai gimė mūsų didžiausias stebuklas. Ir, žinoma, žiūrės „X faktorių“ – mano šeimoje jo nepraleidžia niekas!“ – atviravo Justė.

Atlikėja neslepia – ji tikrai neketina būti užsidariusi namuose. „Dozuosiu darbus ir žmones, tačiau nežadu užsidaryti namuose. Galėjau sau leisti nedirbti kad ir metus, tačiau nemanau, kad tai yra būtina“, – atvirauja Jazzu.

20 metų plėšiausi, ir, galiu pasakyti, kad kartais visai be reikalo.

Vos prieš mėnesį vaikelio susilaukusi dainininkė pasakoja, kad dabar pirmoje vietoje jai yra vaikas, o štai darbus dabar galima sumažinti. „20 metų plėšiausi, ir, galiu pasakyti, kad kartais visai be reikalo. Neatsitiks nei daugiau, nei mažiau. Vis tiek galiausiai atsidursi ten, kur tau vieta, gausi tokias pamokas, kokias turi išmokti“, – sako dainininkė.

„X faktoriaus“ teisėja juokiasi, kad labiausiai projekte pasiilgo savo kolegos Sauliaus Prūsaičio. Anot Jazzu, jis yra vienas iš jos mėgstamiausių žmonių žemėje, o gal net ir galaktikoje. „Labai jį myliu! Pasiilgau visos komandos, tiesioginio eterio jauduliuko. Jau būtų smagu gražiai atrodyti. Po 20 metų scenoje mėnuo be grimo ir nešukuotais plaukai jau yra daug...“ – juokėsi J. Arlauskaitė-Jazzu.

„X faktorius“ ir Jazzu sugrįžimas – šį sekmadienį, 19.30 val., per TV3.

– Jei tikėtume gandais, jūsų karjera televizijoje prasidėjo gana netikėtai. TV3 ieškojo reporterio, kuris vyktų su krepšininkais į rungtynes užsienyje?

– Tikrai taip. Kadangi esu kilęs iš Kauno, iš pradžių dirbau regioninėje „Pūko“ televizijoje. Tai buvo mano, dar žalio 18-mečio jaunuolio, pirmas prisilietimas prie magiško TV pasaulio. Greta darbavausi „Žalgirio“ krepšinio klube. Ten bedirbant TV3 televizijai prireikė žmogaus, kuris galėtų greitai pakalbinti „Žalgirio“ žaidėjus po rungtynių išvykose. Klubas mane rekomendavo, taip tapau sporto reporteriu. Vėliau atsirado galimybė vykti į Vilnių ir padirbėti televizijoje ne tik prie sporto žinių. Teko pavaduoti vieną iš sporto žinių vedėjų, kuri laukėsi. Į sostinę atvykau tik trims mėnesiams, o televizijoje skaičiuoju jau penkioliktus metus.

– Ar pradėjote nuo sporto dėl to, kad, gimęs Kaune, norėjote likti ištikimas kauniečių vaikinų svajonei – žaisti krepšinį?

– Visą gyvenimą buvau aktyvus, o Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu pajutau dar didesnių galimybių antplūdį. Dalis mano bičiulių rinkosi krepšinį, kiti – kovų menus, trečioji kategorija ėjo į gatvę, kur reikėjo ir vieno, ir kito. Aš buvau ištikimas krepšinio gerbėjas, tad jau nuo vaikystės – lyja ar sninga – kieme mėtydavau kamuolį į krepšį, burdavau kiemo vaikigalius į komandą, net kurį laiką lankiau krepšinio mokyklą. Deja, kaip jau ne kartą sakiau, dėl ūgio ir talento stokos į profesionalus taip ir neprasimušiau. Įdomu, kad gyvenimas sudėliojo viską taip, jog vis tiek atsidūriau krepšinyje, tik jau visai kitu – žurnalisto – amplua.

TV3 nuotr.

– Šiandien jus galima pamatyti TV3 televizijoje kaip jubiliejinio  dešimtojo  „X faktoriaus“ vedėją. Ar šiame projekte esate nuo pat pirmųjų laidų?

– „X faktoriuje“ kaip vedėjas esu nuo 2017-ųjų. Nors pradėjau jame darbuotis gerokai anksčiau – dirbau interneto transliacijose per reklamas. Kaip televizijos veidas šįmet skaičiuosiu penktus metus – tai irgi savotiškas jubiliejus!

– Penkeri metai – nemažai: jau galite drąsiai lyginti, kas pasikeitė, patobulėjo „X faktoriaus“ laidų transliacijose?

– Prisipažinsiu, tas pirmasis sezonas, į kurį patekau kaip „X faktoriaus“ vedėjas, man pačiam buvo be galo didelė naujiena. Daug dalykų reikėjo suprasti, išmokti, perkąsti patį laidos formatą, nes teoriškai viską žinoti – viena, o įgyvendinti praktiškai – visai kas kita. Teko sukurti savo metodikų ir priemonių. Darbą lengvino tai, kad „X faktorius“ turi aiškų formatą, schemą. Nepaisant aiškumo, improvizuoti teko nuolat: juk kasmet į sceną lipdavo labai skirtingi žmonės. Todėl, atsakant į jūsų klausimą, būtent dalyviai, patekę į šio projekto atrankas, yra pagrindinis visų „X faktoriaus“ sezonų skirtumas.

– Išgirstate šimtus bandančiųjų savo laimę „X faktoriaus“ scenoje ir tik artėjant tiesioginėms transliacijoms tas skaičius susitraukia. Ar finalininkai nustebina?

– Kiekvienais metais, artėjant tiesioginėms transliacijoms, manyje virte verda smalsumas pamatyti tuos teisėjų atrinktus žmones ir tai, ką jie sugebėjo nuveikti per konkurso laiką. Vis spėlioju, ar tie, iš kurių tikėjaisi kažkokio ypatingo, pateisins savo vardą, ar, atvirkščiai – kaip tik pasirodys tie, kuriuos mintyse vadinai pretendentais į nugalėtojus. Didžiausias nuostabos momentas – kai išgirsti ir vienus, ir kitus per tiesiogines transliacijas. Žmonės keičiasi „X faktoriuje“ kiekvienais metais, bet visuomet išlieka tas netikėtumo momentas, kuris kaskart intriguoja ne tik žiūrovus, bet ir mus, šios laidos vedėjus. Užtenka prisiminti „X faktoriaus“ laimėtojus – Monique ar grupę „120“. Tie jaunuoliai atrankose atrodė vienaip, o prasidėjus tiesioginiam eteriui staiga išvydai visai kitokį jų ir visos projekto komandos sukurtą rezultatą, ištobulintą iki maksimumo. Štai kodėl visada laukiu pradinės atrankos, o vėliau – tiesioginių transliacijų, kad pamatyčiau atlikėjo metamorfozę, kai galbūt iš bjauriojo ančiuko virsta nuostabia gulbe. Tai be galo jaudina.

– Ar nekeista: Lietuva tokia nedidelė, bet vis tiek kasmet į „X faktorių“ ateina daug naujų muzikalių žmonių, kurie ilgainiui tampa tikromis žvaigždėmis šou verslo padangėje.

– Aš irgi kaskart stebiuosi šiuo fenomenu. Džiugu stebėti begalinį dalyvių entuziazmą, kai jie pirmąsyk dalyvauja, tarkime, būdami aštuoniolikos, o paskui vėl grįžta į mūsų projektą jau kokių 25-erių. Ta gyvenimiška patirtis subrandina visai naujus balsus, ir šie metai – tikrai ne išimtis. 10-ajame „X faktoriaus“ sezone turime keletą žmonių, kurie grįžo į projektą jau visai kitokio kalibro.

Smagu, kad vis dar atsiranda naujų žvaigždžių, sublizgusių tarsi iš niekur.

Taip pat smagu, kad vis dar atsiranda naujų žvaigždžių, sublizgusių tarsi iš niekur, kurios šiuo metu yra teisėjų trejetuose ir ruošiasi tiesioginėms transliacijoms.

Šį sezoną išties virė daug aistrų. Net ir pas mus, už kadro. Vos išgirdę, ką pasirinko vienas ar kitas teisėjas, su dalyviais kambariuke  dalydavomės nuomonėmis. Labai norėdavosi griežtą „X faktoriaus“ formatą kažkaip praplėsti, kad tie į teisėjų favoritus nepatekę žmonės gautų dar vieną šansą. Kita vertus, galbūt tai ir yra visas „X faktoriaus“ žavesys, kad iš daugybės geriausiųjų galiausiai lieka tik vienas vienintelis!

– Ar šį sezoną už savo favoritus galėjo tiesiogiai balsuoti ir žiūrovai?

– Žiūrovai šį sezoną galėjo dalyvauti nuo pat kėdžių iššūkio. Priminsiu, kad teisėjai iš pradžių atrinkdavo savo ketvertus, iš kurių į finalines kovas pasiimdavo tik po du atlikėjus. Dėl kitų dviejų likimo visą savaitę virdavo aistros, jų likimas pirmąsyk „X faktoriaus“ istorijoje buvo atiduotas į žiūrovų rankas. Anksčiau juk viskas priklausydavo nuo teisėjų pasirinkimo. Tad man išties džiugu, kad žmonės vis labiau įtraukiami į žaidimą ir gali pajusti televizinės magiją. Tik pagalvokite: sekmadienio vakaras, visi darbai nudirbti, įsijungiame TV3 ir staiga… bum! Tarsi pilka pelytė užlipa ant scenos pirminėje atrankoje, kažkuris iš teisėjų pastebi jos potencialą, ir prasidėjus tiesioginiams finalams jau turime naują besiskleidžiančią žvaigždę Lietuvoje! Argi tai nežavi?!

– Ar jūs – šio žaidimo vedėjai – galite rodyti simpatijas atlikėjams ir už juos sirgti?

– Pirmą sykį per visą savo buvimo „X faktoriuje“ istoriją neturiu jokio išankstinio favorito. Nors, kita vertus, vedėjai privalo užimti gana neutralią poziciją ir išlikti visų dalyvių draugai. Ne paslaptis, kad kartais grynai žmogiškai viduje susiformuoja simpatija kažkuriam balsui, asmenybei. Tačiau šį sezoną sergu už visus teisėjų pasirinktus žmones ir labai laukiu finalų pradžios, kada visus atrinktuosius pagaliau pamatysiu vienoje vietoje, išgirsiu jų balsus ir galbūt po pirmo tiesioginio vakaro jau susidarysiu savąjį populiariausią trejetą. Man „X faktoriaus“ finalai kažkuo primena Kalėdų laukimą: rodos, viską žinai, bet vis tiek lauki staigmenos (juokiasi).

– Ar vis dar jaučiate jaudulį prieš tiesiogines „X faktoriaus“x transliacijas?

– O kaipgi. Nuo pat sekmadienio ryto, kai pabundu, su manimi pabunda ir tas nedidelis smagus laukimo jaudulys. Man patinka atvažiuoti keliomis valandomis anksčiau, dar iki prasidedant transliacijoms, apeiti studiją, pasėdėti žiūrovų kėdėse, pastovėti tuščioje scenoje. Išjausti tą erdvę iš visų kampų. „X faktoriaus“ komanda nėra atskiros dalys. Mes visi esame bendras junginys, tad, jei visos grandys elgiasi tinkamai, žiūrovai mato puikų galutinį produktą. Tai nėra „mano“ ar „ne mano“. Visi mes turime bendrą tikslą – padovanoti šventę žiūrovui. Šįmet ši šventė tęsis iki pat pirmosios Kalėdų dienos. Todėl tikrai per Kalėdas negalėsiu sprukti prie jūros. „X faktorius“ yra šauni per dešimt metų susiformavusi tradicija, kuri niekada nebūna nuobodi ar rutininė nei žiūrovams, nei mums – šio konkurso vedėjams.

TV3 nuotr.

– Kokias pramogų pasaulio žvaigždes šis projektas užaugino ir koks tolesnis jų likimas?

– Be jokios abejonės, galėčiau minėti vardus iš kiekvieno sezono, tačiau tolesnis projekto nugalėtojo likimas daug priklauso ir nuo paties žmogaus. Todėl sakau, kad „X faktorius“ yra nuostabiausias tramplinas. Tačiau, jei juo nepasinaudosi, – niekas nekaltas. Iš ryškiausių, mano galva, žvaigždžių paminėčiau Moniką Pundziūtę-Monique, kurią pirmąsyk išvydęs tikrai nemaniau, kad ji išaugs į tokią žvaigždę. Taip pat sužavėjo Iglė Bernotaitytė, kukli mergaitė iš Suvalkijos, kuri tęsia koncertinę veiklą iki šių dienų. Vis dar aktyvus ir muzikiniame pasaulyje turintis savo gerbėjų yra Žygimantas Gečas, laimėjęs šį projektą gana seniai. Jis dalyvavo „X faktoriuje“ su Anžela Adamovič, su kuria vėliau susituokė, susilaukė vaikelio, ir dabar jie tęsia muzikinį kelią jau kaip šeima.

„X faktoriaus“ tiesioginiai finalai – sekmadienį, 19.30 val. per TV3

Kamelija Juškaitė aštuonerius metus gyvena Anglijoje. Į lietuvišką projektą šešiolikmetė atėjo dėl teisėjų, o ypač – Justės Arlauskaitės-Jazzu. Panašu, kad mergina pasiekė savo tikslą ir jai pavyko įtikinti ne tik Jazzu, bet ir kitus teisėjus – ji sulaukė keturių „taip“.

„Tiek daug spalvų per kelias minutes. Esi talentinga“, – sakė Jazzu.

Marijampolietė Aira Labanauskaitė šiuo metu gyvena Vilniuje. Mergina neslėpė norinti pasirodyti kaip įmanoma geriau, vis dėlto teisėjams Airos pasirodymą teko nutraukti. Anot scenos profesionalų, buvo gana nuobodu. Į kitą etapą Aira nepateko.

Išskirtinio vardo savininkė Elvija Zvicevičiūtė pasakojo galinti susilieti su bet kokia daina. Scenoje atlikusi Adele kūrinį, moksleivė pateko į kitą etapą.

„Šiame „X faktoriuje“ esi atgaiva“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

Keturiolikmetei Ivetai Buzaitytei dainavimas suteikia gerų emocijų ir džiaugsmo. Deja, alytiškė nepateko į kitą etapą.

„Dar šiek tiek anksti. Reikia paaugti ir ateiti dar kartą“, – sakė S. Prūsaitis.

Grupė „Laimingu būti lengva“ scenoje pasirodė su kaukėmis. Muzikantai tikino, kad neša pozityvą, o didžiausias jų tikslas – sukurti gerą nuotaiką. Grupės nariai nusiimtų kaukes tik laimėję projektą. Nors Jazzu jų pasirodymas gąsdino, grupė pateko į kitą etapą!

Ukrainietė Jelizaveta Skub per metus laiko išmoko lietuvių kalbą. Gydytoją į Lietuvą atviliojo meilė. „Beveik visos natos buvo pro šalį“, – sakė Jazzu, tačiau kiti teisėjai ją palaikė – Jelizaveta pateko į kitą etapą.

Milda Noskovaitė į projektą grįžo trečią kartą. Mergina labai norėjo praeiti atrankų etapą ir tą padaryti galiausiai pavyko. „Viskas labai tvarkingai, tiksliai ir gražiai“, – sakė S. Urbonavičius-Samas.

Laidos kūrėjų nuotr.

Restorano vadovė Silvija Jankūnaitė jau žino, kas yra perdegimas. Prieš metus mergina nusipirko aparatūrą ir ėmė dainuoti. Deja, į kitą etapą patekti jai nepavyko, o Jazzu ją sukritikavo dėl neskoningos dainos pasirinkimo.

Titas Bakanauskas norėjo dainuoti visą gyvenimą. Po kojos traumos, jis ėmė kurti repo tekstus, nes repas – vienintelė muzika, kurios klauso Titas. Teisėjai pasigedo patirties ir tikino, kad dar reikia praktikuotis. Titas į kitą etapą nepateko.

Vel Stacy gimė Amerikoje, o dabar gyvena Paryžiuje, kur siekia atlikėjo karjeros. Dalyvis yra geras praėjusių metų „X faktoriaus“ nugalėtojo Antoine Wend bičiulis. Būtent jis ir paskatino draugą sudalyvauti lietuviškame „X faktoriuje“.

„Esi tikras, didelis artistas. Padarei muzikinį spektaklį. Tuo, kas čia buvo, esu sužavėtas“, – teigė S. Urbonavičius-Samas. Vel Stacy pateko į kitą etapą.

Vytautė Gaižauskaitė grįžo į „X faktorių“. Mergina teigė nenorinti dainuoti kaimynams, jos tikslas – būti išgirstai daugiau žmonių. „Pamačiau žmogų, kuris yra subrendęs scenai. Viskas gražiai suskambėjo“, – sakė S. Urbonavičius-Samas. Vytautė pateko į kitą etapą.

Vesta Ranonytė studijavo muziką Londone, tačiau supratusi, kad didmiestis – ne jai, galiausiai grįžo į gimtinę. Nors iš teisėjų ir išgirdo priekaištų, Vesta pateko į kitą etapą. Mergina išgirdo tris „taip“.

Muzika Ievą Mykolaitytę lydi visą gyvenimą. Ilgą laiką nedainavusi, moteris nusprendė sugrįžti į sceną. Vis dėlto teisėjai pastebėjo, kad merginai pritrūko profesionalumo – į kitą etapą Ieva nepateko.

Anglijoje gyvenanti Vaida Narkevičiūtė dešimtmetį dainavo kartu su populiariais atlikėjais Irena Starošaite ir Žilvinu Žvaguliu. Po 10 metų pertraukos dalyvė grįžo į didžiąją sceną ir jai čia puikiai pasisekė – keturi tvirti „taip“.

Paskutinis scenoje dainavo gatvės muzikantas Dovydas Misiūnas-Dovi. Charizmatiško dalyvio pasirodymas nepaliko abejingų. Teisėjai vadino jį superherojumi ir apipylė komplimentais. „Esi toks, kokių mums visą laiką reikia. Tu žaidi su scena, gitara ir publika. Labai lengva ir gera į tave žiūrėti. Toli eisi“, – dalyvį gyrė teisėjai, ir netrukus ištarė jam keturis tvirtus „taip“.

„X faktorius“ – sekmadieniais, 19.30 val. per TV3.

Vaikinas mokėsi Vilniaus kolegijoje, menų ir kūrybinių technologijų fakultete, kur gilinosi į populiariąją muziką. Tačiau pabaigęs studijas, prisiminė vaikystės svajonę – įveikė didelį konkursą ir pelnė darbą vadovybės apsaugos tarnyboje (VAT). Tačiau ką Domantas saugo iš aukščiausių valstybės vadovų ar oficialių svečių Lietuvoje, vaikinas atskleisti negali – to padaryti neleidžia griežta darbo sutartis.

„Labai džiaugiuosi, kad dirbu VAT – niekur kitur nenorėčiau dirbti. Dalyvavimas projekte man yra puiki galimybė sugrįžti į dainavimo kelią. Norėjau dalyvauti ir anksčiau, bet vis neprisiversdavau. Dėl pandemijos metai buvo be dainavimo ir tada įvyko lūžis. Visą laiką nepasitikėjau savimi, tačiau pradėjus studijuoti, pasitikėjimas užaugo. Nesakau, kad esu drąsus – esu santūrus. Darbe aš esu pareigūnas. Dainavimas ir tarnyba man yra visiškai skirtingi dalykai. O užlipus ant scenos, visi yra lygūs“, – pasakos dalyvis.

Domantas jau kartą bandė laimę muzikiniame projekte – tuo metu jam buvo tik 16 metų. Po to sekė žinomumo banga, taip pat jis buvo atlikėjo Sasha Song pritariantysis vokalas. Vaikinas atviraus, kad tuo metu nesugebėjo išnaudoti žinomumo – dabar jis elgtųsi visai kitaip. Ir nors scenoje nėra naujokas, Domantas vis tiek jaudinasi prieš lipdamas į sceną.

„Bijau, kad koją gali pakišti jaudulys. Žinau, kad dainuoju, labai ilgai dainuoju. Manau, viskas bus gerai, tačiau prieš lipant į sceną lenda įvairios mintys. O jei pamiršiu žodžius ar pradės drebėti balsas? Žinoma, sveikas jaudulys turi būti – jei nesijaudini, kažkas su tavimi yra blogai. Tačiau, kai tai perauga į baimę, nėra gerai“, – įsitikinęs Domantas.

„X faktorius“ – sekmadienį 19.30 val. per TV3.

Kompleksuoti ir teisiantys

Kaip sako pati Jazzu, „X faktoriaus“ atrankų ture – tikra košė, tad lengviau apie į projektą susirinkusius dalyvius kalbėti po kūrybinės stovyklos ir kėdžių etapų.

„Ten prasideda tikra kova, veržiasi tikros emocijos ir lengva perprasti dalyvius – kaip jie iš tiesų susidoroja su užduotimis, ar turi tvirtą charakterį išlikti, kai prasidės tiesioginiai eteriai, ar geba pakelti emocinį krūvį, kaip išsisuka iš nepatogių situacijų, kurių dėl tiesioginio eterio spontaniškumo tiesiog apstu. Tada turime progą juos nuskenuoti nuo–iki“, – iš patirties žino atlikėja.

Per dešimt sezonų „X faktoriaus“ scenoje pasirodė daugybė skirtingo lygio dalyvių. Pasak juos metai iš metų stebėjusios Jazzu, sunku įvertinti, kas ir kaip keitėsi, nes keitėsi ir ji pati.

Jau vien ateiti į projektą ir atsistoti priešais visą Lietuvą – be galo drąsu.

„Iš esmės žmonės vis dar bijo televizijos, jauni artistai ieško kūrybingų, ilgesnių kelių… Bet tie, kas tikrai drąsūs ir talentingi, atsiduria būtent pas mus. Jau vien ateiti į projektą ir atsistoti priešais visą Lietuvą – be galo drąsu“, – pabrėžia viena projekto teisėjų.

„Mūsų šalis dar labai kompleksuota, teisianti be reikalo, ir daug žmonių gyvena „ką kaimynas pasakys“ principu. Tai didelis psichologinis spaudimas ir traumos, kurios gyja iš kartos į kartą. Manau, tai ir matome, – atsiranda vis labiau atsipalaidavusių, visų pirma, savęs nebijančių žmonių, kurie ir į pagyras, ir į kritiką reaguoja sveikai, ir daro iš to išvadas, kurie nori augti ir nesigėdija savo asmenybės“, – tęsia ji.

Išlikti teisingai

„X faktoriaus“ formatas aiškus, nesikeičiantis – kaip ir Jazzu principai ir vertybės. Ji sako, kad atėjo į šį projektą žinodama, jog turi kompetencijos padėti, išgirsti, pasakyti, kaip yra iš tikrųjų.

„Matydami mane ekrane, daugelis įvardija kaip piktą ir arogantišką. Bet čia jau jų problemos, nes nei jie manęs pažįsta, nei tai yra tiesa. Aš ten atėjau ne visų draugę vaidinti ir mano tikslas nėra visiems patikti. Sakau, ką galvoju, stengdamasi neįžeisti, suprasti, bet paleisdama emocijas, nes muzika ir yra emocijų ir jausmų kalba. Esu griežta ir sakau viską, ką jaučiu tuo metu“, – neslepia muzikantė.

M. Stankačio nuotr.

„Eidama į projektą pasakiau sau, kad tiesiog būsiu teisinga, visų pirma, sau, tada – žmogui, kuris stovi priešais mane, tada – žiūrovams. Ir tai nepasikeitė. Kaip asmenybė, žinoma, augu ir keičiuosi, gyvenimas juk irgi nestovi vietoj“, – šypsosi Jazzu.

Jos gyvenimas šiandien – kupinas pokyčių. Nėštumas pakeitė labai daug dalykų: atlikėja mažiau jaudinasi dėl smulkmenų ir mažiau bando ką nors kitiems įrodyti. „Esu ramesnė, bet kardinaliai kitokia tikrai netapau. Fiziškai filmavimus ir koncertus ištverti sunkiau, nes visokių dienų būna nėštumo metu. Bet iš esmės nėštumas yra laimė. Kaip ir darbas televizijoje man laimė. Esu dvigubai laiminga“, – nedingsta šypsena nuo Jazzu veido.

Kūrybiniuose vandenyse

Vasarą Jazzu surengė daugybę koncertų, visi buvo labai jautrūs. Kuriam laikui dėl nėštumo ji atsisveikino su scena, tačiau šiandien sako nežinanti, ar trumpam.

„Visokių minčių kyla, nebežinau, ar labai noriu toliau dainuoti, kai COVID-19 sugriovė labai daug karjeros planų. Tiesiog nebeturiu ūpo maltis ten, kur maluosi jau penkiolika metų. Esu per daug ambicinga, kad strigčiau ten, kur viskas jau labai pažįstama ir darosi nuobodu. Gal tiesiog pavargau save dalyti“, – atvirauja dainininkė.

Visai kitokios emocijos apima kalbant apie kūrybą: „Ji niekada nesibaigs, aš tik per kūrybinę tėkmę suvokiu gyvenimą. Laukdamasi prikūriau visokių įdomių projektų, atsirado naujų kūrybinių jėgų, išteklių. Žiūrėsim, kas pavyks. Nieko nebeforsuoju ir programuoti nenoriu – štai ko išmokė COVID-19. Neprisirišti prie iliuzijų.“

Atėjus naujam etapui Jazzu pajuto įvairių naujų įkvėpimų, net nesusijusių su muzika. „Pasitikiu visata, – sako ji. – Kam lemta, tas įvyks. O aš darau, ką galiu geriausiai. Nebeforsuodama, įsiklausydama į save, be destruktyvumo.“

Atlikėja ir dabar negalvoja, dalyvaus „X faktoriaus“ finaluose ar ne. „Planavau finaluose nebūti. Nesu orakulė, kad nutuokčiau, koks bus gimdymas, kaip paskui jausiuosi ir ko norėsiu. Todėl viskas tik nuo to ir priklausys – mano ir vaiko savijautos ir norų. Ką kiti galvoja ir ko iš manęs tikisi ar kokių lūkesčių turi, man kaip niekada neįdomu“, – akcentuoja ji.

Nėštumas yra laimė. Kaip ir darbas televizijoje man laimė. Esu dvigubai laiminga.

Ne pirkiniuose meilė

Jazzu nė kiek nesijaudina, kad kūdikio kraitelis dar neparuoštas – neeikvoja energijos neesminiams dalykams.

„Tiesą sakant, nieko dar nesame nupirkę, va, kitą savaitę tik vaiko kambarį pradėsime įrengti. Mažam vaikui nieko per daug nereikia – labiausiai meilės ir rūpesčio. Poreikiai prasideda vėliau“, – įsitikinusi ji.

V. Černiausko nuotr.

„Pradėjus lauktis, norisi kuo mažiau daiktų namie; išmečiau ir išdovanojau viską, kas man atrodo nebereikalinga. Į viską žiūriu labai lengvai, to mane per daug metų kartu išmokė Donatas. Na, ir pats gyvenimas, kuris tikrai nebuvo lengvas ir paprastas. Po tiek audrų, kiek aš išgyvenau, tiesiog pasirinkau būti laiminga ir dėkinga už viską, ką turiu. O plėšytis dėl to, ko negaliu pakeisti, – kam energiją švaistyti?“ – retoriškai klausia moteris.

„Tėvai mes būsime geri, nes esame geri žmonės. Gyvename jausdami absoliučią meilę ir pagarbą vienas kitam, manau, tai yra geriausi pamatai, nuo ko gali pradėti auginti žmogų“, – širdį atveria Jazzu.

Laukdama mažylio ji daug laiko leidžia sodyboje. Skaito knygas – išskirtinai daug apie akmenis ir žoleles, mat šiuo metu labai traukia gamta ir jos cikliškumas. „Ruduo man – įkvėpimo metas. Konspektai, idėjos, poezija, filmai, maisto gaminimas... Kuo daugiau darnos ir ramybės reikia šiuo metu. Grižtu į Vilnių ir vėl – bėgimas, susitikimai…“ – prisipažįsta atlikėja.

„Iš tiesų jėgų turiu labai daug. Kitos valgo kaip už du, o aš dirbu kaip už du. Bet su nėštumu atėjo supratimas, kad tada ir ilsėtis turiu kaip už du. Pusiausvyra ir dar kartą pusiausvyra“, – pabrėžia ji.

Būdama sodyboje ji klausosi medžių, paukščių. „Ir to, ką klauso Donatas, – jis apie gerą šiuolaikinę muziką žino daug daugiau nei aš. Aš klausausi tik seno džiazo ir klasikos. O dažniausiai klausausi tylos ir savo širdies“, – ramybę ir šilumą spinduliuoja Jazzu.

„X faktorius“ – sekmadieniais nuo 19.30 val. per TV3.

– Pradėjote dainuoti vos dvejų, o didžiuliuose muzikiniuose televizijos projektuose dalyvaujate nuo dvylikos metų. Iš kur toks polėkis ir drąsa?

– Nuo mažumės stebėdavau muzikinius televizijos projektus ir norėdavau kartu šokti, dainuoti. Tėvai anksti pastebėjo mano aistrą muzikai ir nuvedė į vokalo studiją „Lašeliukai“. Šioje studijoje praleidau ilgus metus, čia pradėjau savo muzikinį kelią. Noras išbandyti save televiziniuose projektuose kilo iš naujos patirties troškimo. Nors man patinka dainuoti, diena iš dienos darant tą patį susiformuoja rutina. Tad pamaniau, kad televizijos projektas galėtų tapti ne tik įdomiu nuotykiu, bet ir gera patirtimi. Didelis noras nugalėjo nežinios ir eterio baimę. Be to, tėvai visada mane skatino išbandyti ką nors naujo, judėti pirmyn.

– 2017 m. matėme jus „Lietuvos talentuose“, o pernai rudenį – „X faktoriuje“. Patekus į projektų virtuvę, turbūt atsiskleidė ir ne tokia viliojanti jų pusė? Juk televizoriaus ekrane matome rezultatą, o ne sunkų darbą ir užkulisiuose kylančius iššūkius.

– Išties, kitoje ekrano pusėje viskas atrodo paprasta ir lengva. Po atrankų pakliuvusi į „X faktoriaus“ tiesioginių eterių virtuvę supratau, kad manęs laukia sunkus darbas. Nemaniau, kad bus taip sudėtinga kiekvieną savaitę paruošti naują pasirodymą – išmokti dainą, surepetuoti šokį, parinkti sceninius drabužius. O kur dar mokykla ir namų darbai... Greitas tempas kėlė daug nepasitikėjimo savimi, ar per tokį trumpą laiką pavyks pasirodymą paruošti maksimaliai gerai. Bėgant tiesioginio eterio savaitėms, pripratau prie pašėlusio ritmo ir jau net nespėdavau pagalvoti apie stresą ar nepasitikėjimą. Tiesiog ėjau į priekį ir stengiausi scenai atiduoti viską, ką galiu. Projekte dalyvavo ir vyresni, daugiau patirties turintys dalyviai. Tačiau konkurencijos ir amžiaus skirtumo nejutome, labai gražiai sutarėme. Kita vertus, šiandien pamąstau, kad tai buvo išties drąsus mano žingsnis. Buvau jauniausia projekto dalyvė, tad amžius gal ir galėjo šiek tiek pakišti koją.

– Ką įgijote šiame projekte? Galbūt ne tik patirties, bet ir naujų draugų? Kaip sekėsi bendradarbiauti su jūsų mokytoju projekte – Sauliumi Urbonavičiumi-Samu?

– Užmegztos draugystės išties yra didžiausias turtas, kuris šildo mane iki šiol. Visi projekto dalyviai labai susidraugavo ir bendrauja pasibaigus projektui. Įgijau neįkainojamos patirties scenoje, išaugo pasitikėjimas savimi. Atsirado dar stipresnis noras judėti pirmyn, kurti muziką ir atrasti savo klausytoją. Daug vertingų pamokų gavau iš savo mokytojo Sauliaus Urbonavičiaus-Samo. Jis nebijo aštrių pasisakymų ir visada tiesiai rėžia tai, ką galvoja. Tad ir aš ilgainiui išmokau turėti stiprią nuomonę ir nebijoti jos išsakyti. Samas taip pat išmokė mane priimti kritiką ir pagyras. Esu jautrus žmogus, tad tai padaryti ne visada būdavo lengva. Ši pamoka labai padeda asmeniniame gyvenime. Dabar nebekreipiu dėmesio į liežuvautojų nuomones ir einu tvirtu žingsniu.

Nuoširdu: A.Belozaraitė tiki, kad tiesiausias kelias į klausytojų širdis yra nuoširdi muzikos kalba, o ne skandalai. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Tokie televizijos projektai pareikalauja daug sunkaus darbo. Jums į sostinę tekdavo važinėti iš Kauno, lankyti mokyklą, ruošti namų darbus. Kaip pavyko susidėlioti, dienotvarkę, kad liktų laiko ir poilsiui?

– Džiaugiuosi, kad mano mokyklos mokytojai buvo labai supratingi ir nepykdavo, jei neatlikdavau namų darbų. Tačiau sveikatai toks krūvis atsiliepė: paskaudėdavo gerklę, kūno raumenis, ypač trūko miego. Man labai pasisekė, nes turiu puikius tėvus, kurie pasiryžo mane vežioti į repeticijas, drabužių primatavimus, susitikimus su projekto mokytoju. Tad su įtampa ir greitu tempu man padėjo susidoroti mane supę žmonės – šeimos nariai, draugai, mokytojai. Projekto metu stiprino ir patirtos geros emocijos. Gaudavau tiek daug adrenalino, ypač sekmadieniais, tiesioginio eterio metu, kad net nepagalvodavau apie nuovargį, miego trūkumą.

– Kaip minėjote, siekiant muzikos aukštumų jums labai padeda tėvai – Gintarė ir Artūras Belozarai. Kas lemia puikius jūsų santykius? Juk nemažai daliai jaunų žmonių susikalbėti su tėvais trukdo kartų ir požiūrio skirtumai. Ar jūsų tėvai nebijo, kad pasirinkusi muzikantės kelią galite nudegti?

– Tėvai kaip tik mane skatina judėti pirmyn ir tikrai neatkalbinėja nuo muzikantės kelio. Jie tiki ir pasitiki manimi. Galbūt todėl, kad niekada nebuvau maištinga paauglė, galinti viską staiga mesti ir pabėgti iš namų. Visada turėjau glaudų ryšį su savo šeima ir labai džiaugiuosi, kad tai pavyko išsaugoti ir paauglystėje. Net nežinau, kas lemia puikius mūsų santykius. Tėvai tiesiog visada pasitikėjo mano sprendimais ir žinojo: jei jau renkuosi muziką, ji man tikrai labai svarbi. Manau, kad vaikams ir tėvams reikia ieškoti daugiau kompromisų. Tėvai atžaloms neturėtų tarti griežto ne be jokio pagrindo. Vaikas visada turi žinoti priežastis, kodėl jam draudžiama užsiimti viena ar kita veikla. Kalbantis, diskutuojant ir ieškant kompromisų, tėvų ir vaikų santykiai stiprėja. Ir atvirkščiai – maištavimas ir kivirčai niekur nenuveda. Tad ir aš pati stengiuosi į situaciją dažnai pažvelgti iš tėvų perspektyvos, įsiklausyti į jų argumentus. Nors kartais ir jaučiasi kartų skirtumai ir atrodo, kad viską tikrai žinau geriau (šypsosi).

– Didžiulė atrama jums yra ne tik tėvai, bet ir vaikinas Kipras. Galbūt jis taip pat susijęs su muzikos pasauliu?

– Su Kipru kartu esame dvejus metus. Jis taip pat muzikinės sielos žmogus, groja gitara. Tad kartais drauge atliekame koverius. O susipažinome mokyklos miuzikle. J.Jablonskio gimnazija, kurioje abu mokomės, prieš porą metų statė miuziklą „The Greatest Showman“. Abu nusprendėme išbandyti savo jėgas ir taip užsimezgė draugystė, tebesitęsianti iki šiol.

Pamokos: dalyvavimas projekte „X faktorius“ jaunajai atlikėjai suteikė pasitikėjimo savimi. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Tikriausiai dabar, pasibaigus projektui, visas jūsų laisvas laikas skirtas kūrybai?

– Laisvu nuo mokslų laiku kuriu dainas. Dainuoju mokyklos grupėje „Way“, su kuria dalyvaujame įvairiuose koncertuose, mokyklos renginiuose. Esame gyvo garso grupė, tad veikla joje padeda įgyti daugiau patirties, atitrūkti nuo mokyklinės rutinos.

Man projektas padėjo suvokti, kokią žinutę norėčiau transliuoti klausytojams, kas aš esu kaip muzikantė.

– Esate vienuoliktokė, tad jau laikas pagalvoti apie būsimų studijų kryptį. Ar svarstote apie muzikos studijas?

– Ketinu rinktis nemuzikinę specialybę, tačiau tvirtai dar nesu apsisprendusi, kas tai bus. Svarsčiau apie psichologijos mokslus. Psichologijos sritis man artima, nes norisi geriau suprasti tiek aplinkinius, tiek klausytoją, tiek save pačią. Esu labai jautrus žmogus, o psichologijos mokslai gali padėti tiek sutramdyti, tiek atskleisti jausmus. Tokios studijos vertingos net ir siekiant muzikanto karjeros.

– Vieni giria muzikinius projektus kaip puikų trampliną, padedantį jauniems atlikėjams būti greičiau pastebėtiems. Kiti sako, kad tokie projektai gali pasiūlyti tik trumpalaikę šlovę. Kita vertus, yra pavyzdžių, kaip jie padėjo išgarsėti niekam nežinomiems atlikėjams. Tarkime, 2015 m. „X faktoriaus“ nugalėtojai Monikai Pundziūtei-Monique. Kaip galvojate jūs?

– Daug kas priklauso nuo paties jaunojo atlikėjo, jo požiūrio į gyvenimą ir muziką. Jei, pasirodęs projekte, pernelyg ilgai užsistovėsi vietoje, šlovė gali būti ir trumpalaikė. Man atrodo, kad tokie projektai yra puikus muzikinio kelio tramplinas. Jie suteikia daug svarbios patirties, naujų pažinčių ir padeda geriau pažinti save kaip atlikėją. Atrandi savo muzikinį stilių, išmoksti dirbti greitu ritmu, įpranti prie tiesioginio eterio. Man projektas padėjo suvokti, kokią žinutę norėčiau transliuoti klausytojams, kas aš esu kaip muzikantė.

– Ką vadinate didžiausiais savo muzikiniais įkvėpėjais?

– Ruošiantis dalyvauti „X faktoriuje“, M.Pundziūtė-Monique man tapo didžiausia įkvėpėja. Juk ji iš niekam nežinomos paauglės sugebėjo tapti viena garsiausių Lietuvos popmuzikos žvaigždžių. Iš užsienio atlikėjų labiausiai žaviuosi Billie Eilish. Man patinka, kad ji geba kurti labai skirtingą muziką. Bet turbūt labiausiai mane įkvepia jauni atlikėjai, kurie, būdami mano amžiaus, sugeba pasiekti įspūdingų aukštumų pasaulio muzikos scenoje. Olivia Rodrigo yra nuostabus pastarųjų metų pavyzdys – septyniolikmetė per vieną naktį tapo pasaulinio lygio žvaigžde. Šios atlikėjos pavyzdys parodo, kad norint išgarsėti svarbiausia yra muzika, o ne skandalai. Tad tikiu, kad kiekvienas gali atrasti savo klausytojus, – tereikia pasitelkti universalią muzikos kalbą.