Sostinės taryba kovo pradžioje, antru balsavimu tik vieno balso persvara atmetė tokį administracijos parengtą siūlymą. Tuomet valdančiųjų socialdemokratų vadovas vicemeras Gintautas Paluckas tikino, kad administracijai bus pavesta rengti konkursą skulptūrų nuomai.

„Meras pasisako už skulptūrų perdavimą Lietuvos dailės muziejui. Tarybos posėdyje sprendimo priėmimui pritrūko vieno balso. Todėl tikėtina, kad dėl šio klausimo balandį gali būti perbalsuota“, – BNS sakė A. Zubriakovas.

Perduoti skulptūras Lietuvos dailės muziejui šią savaitę laiške merui ir tarybos nariams paragino ir Lietuvos dailininkų sąjunga. Muziejaus direktorius Romualdas Budrys tvirtina, kad gavus skulptūras, jos bus paskolintos prie Druskininkų įsikūrusiam socialistinio realizmo meno muziejui – Grūto parkui ir ten eksponuojamos.

„Visas ideologines skulptūras, tapybos darbus mes skolinome Grūto parko muziejui, jis laimėjo konkursą, ministerija tą patvirtino, kiti muziejai taip pat atidavė. Na, kam laikyti muziejuose stalinus, leninus, kapsukus? – retoriškai klausė jis. – Mes deponuosime į Grūto parką, be kalbų, nes jie ten restauruoja jas, prižiūri ir sutvarko“.

R. Budrys sako, kad visiškai nepritarė skulptūrų nuėmimui, kurios, jo manymu, buvo „tilto architektūros dalis“. Jo manymu, siekis išnuomoti skulptūras, kad jos būtų eksponuojamos šalia Vilniaus, pavyzdžiui, iš liberalų partijos pašalinto Vidmanto Martikonio sodyboje, „būtų vaikėziškas sprendimas, karikatūra“.

Dalis sostinės valdančiųjų ir opozicijos, pasisakiusių prieš skulptūrų perdavimą Lietuvos dailės muziejui, sprendimą būtent ir grindė nuogąstavimais, kad galiausiai jos atsidurs Grūto parke ir jas bus sudėtinga lankyti sostinės turistams.

Keturios socialistinio realizmo idėjas atitinkančios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivį, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant tilto pastatytos 1952 ir nukeltos 2015-aisiais. Šiuo metu jas saugo savivaldybė. Kritikai teigė, kad sovietinės skulptūros Vilniaus centre žeidžia sovietų okupacijos aukas. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius metų pradžioje, po susitikimo su kultūros ministre Liana Ruokyte – Jonsson žadėjo, jog savivaldybė jau pavasarį apsispręs, ar perduoti skulptūras Lietuvos dailės muziejui, ar skelbti atvirą konkursą jų eksponavimui, tačiau iki šiol dėl to nesiimta jokių veiksmų.

„Skulptūros stovi „Grindos“ aikštelėje ir joks kitas skulptūrų likimas nėra svarstomas. Šiuo metu Vilniaus mieste ir savivaldybėje yra svarbesnių klausimų ir reikalų, negu „valstiečiai“ ar „Mokslo jaunimas“, – BNS teigė mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotos kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas BNS tikino, kad oficialaus raštiško prašymo savivaldybei nėra įteikta, tačiau galioja ankstesnis ministrės pasiūlymas, jog savivaldybė skulptūras galėtų perduoti dailės muziejui, šis savo ruožtu jas paskolintų Grūto parkui, kur įrengta didžiausia socialistinio realizmo meno ekspozicija Lietuvoje.

Laukiama idėjų, kaip papuošti tiltą

Skulptūras su Kultūros paveldo departamento leidimu sostinės savivaldybė nukėlė 2015-ųjų liepą dėl avarinės jų būklės ir jų grąžinti nebežadėjo. Jų vietoje pasodintos gėlės. Vis dėlto spalį savivaldybė atgaivino svarstymus, kuo būtų galima pakeisti buvusias skulptūras. Specialiai savivaldybėje suburtos komisijos Žaliojo tilto sutvarkymui vadovas Marius Skarupskas sako, kad dar šiemet politikai turėtų paskelbti idėjos konkursą – jis ir turėtų atsakyti į klausimą, kas atsiras buvusių sovietinių skulptūrų vietoje.

„Po dviejų – trijų savaičių, matyt, duosime užduotį administracijai jau ruošti konkursines sąlygas (...). Šiemet turėtų būti paskelbtas kvietimas teikti idėjas – manau, kad tai bus“, – sakė jis.

Kol kas komisijoje sudaro tik politikai, bet svarstoma pasikviesti ir menininkus, architektus, istorikus. Taip pat žadama, jog tris geriausias idėjas pasiūliusiems asmenims bus skirtos premijos.

M. Skarupskas tikina, kad ši komisija nevertina, ką daryti su nukeltomis sovietinėmis skulptūromis.

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis socialistinio realizmo idėjas atitinkančiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis, pavadintomis „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“, „Žemės ūkis“ ir „Mokslo jaunimas“.

„Taip, mes visada šnekėjome, kad pats kūrinys vis tiek turi būti saugomas, bet nebūtinai eksponuojamas viešojoje erdvėje. Jei jis atsidurtų tam tikroje saugykloje, tai būtų pozityvu. Manau, kad tai turėtų būti valstybinės saugyklos, nes objektai buvo sukurti už tuometinius valdiškus pinigus, valstybės ir turėtų priimti sprendimą“, - BNS sakė ji, paklausta, ar sutiktų, jog skulptūras perimtų muziejus, o jos vėliau būtų saugomos sovietiniu paveldu besirūpinančiame Grūto parke.

Ji priminė 1990-ųjų Vyriausybės nutarimą dėl sovietinio laikotarpio skulptūrų ekspozicijos - šio dokumento pagrindu šalia Druskininkų ir buvo įkurtas Grūto parkas. Anot jos, atidavus skulptūrą į privačias rankas, negalėtų būti užtikrinama, jog su sovietinio realizmo meno pavyzdžiais susipažintų platesnė visuomenės dalis. Tuo metu jei skulptūros atitektų Lietuvos dailės muziejui ir būtų apskaitomas kaip muziejinis eksponatas, jos savaime įgytų teisinę apsaugą.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson po pasitarimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi prieš kelias savaites sakė, kad Vilniaus savivaldybės šiuo metu saugomas skulptūras būtų galima atiduoti saugoti Lietuvos dailės muziejui, kuris savo ruožtu jas perduotų į Grūto parką ekspozicijai. Meras užsiminė, kad svarstoma ir alternatyva - galbūt skelbti viešą konkursą kūrinių saugojimui. R.Šimašius taip pat užsimena skulptūras norintis matyti arčiau Vilniaus. Kurį variantą rinktis, savivaldybė žada apsispręsti per artimiausius mėnesius.

Anot D.Varnaitės, skulptūros ne tik turi teisinę apsaugą, bet yra ir valstybės saugomas objektas, todėl jas saugoti įpareigojantį paveldosauginį statusą gali panaikinti tik Kultūros ministerija.

Žaliasis tiltas ir jo skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai simboliai, oficialiai yra saugomas kultūros paveldo objektas. Vienoje iš skulptūrų, karių laikomos vėliavos smaigalyje, vaizduojamas sovietinis simbolis kūjis su pjautuvu. Skulptūras jų savininkė - Vilniaus miesto savivaldybė su KPD leidimu nukėlė 2015-ųjų liepą, dėl avarinės jų būklės ir jų grąžinti nebežadėjo. Šių kūrinių klausimas įstrigo, kai pernai kovą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pasiūlė jas braukti iš nekilnojamojo paveldo vertybių sąrašo, tačiau tuometinis Kultūros ministras neįvykdė reikalingų procedūrų.

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.

Kritikai, reikalavę nuimti skulptūras, teigė, kad tai - sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė, anot mero Remigijaus Šimašiaus, svarstys ir dar vieną galimą variantą – skelbti atvirą konkursą dėl šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše saugomų skulptūrų eksponavimo.

„Mūsų pasiūlymas būtų perduoti šias skulptūras Lietuvos dailės muziejui, kuris tiria, kaupia meno vertybes, taip pat ir iš sovietmečio epochos. Tokiu būdu, jei miestas perduotų Dailės muziejui saugoti šias skulptūras, skulptūras išimtumėme iš valstybės saugomų nekilnojamojų kultūros vertybių sąrašo. Kaip žinia, jos papultų į muziejaus rinkinį, taptų muziejaus rinkinio dalimi. Pagal Muziejų įstatymą, joms būtų suteikta teisinė apsauga, būtų saugoma deramai, kaip meno kūriniai“, – žurnalistams po susitikimo su meru penktadienį sakė ministrė.

Ministrė sako, kad muziejus tokiam galimam sprendimui nesipriešina. Kur eksponuoti skulptūras, anot jos, tokiu atveju spręstų muziejus, aptaręs tai su savivaldybe – dalį savo saugomų sovietmečio kūrinių Dailės muziejus jau yra perdavęs privačiam Grūto parkui.

„Tai būtų sutarties dalykas ir su Vilniaus miestu, nes pasirašant sutartį, miestas turėtų ir savo pageidavimų. Manau, tai taptų Dailės muziejaus ir miesto susitarimo reikalas“, – sakė ji.

Muziejaus direktorius Romualdas Budrys BNS irgi teigė, kad skulptūros galėtų būti eksponuojamos Grūto parke.

„Pagrindinė muziejaus misija yra saugoti ateinančioms kartoms, tą ir darysime. Saugosime, prižiūrėsme, kad jos negestų, jeigu reikės konservuotome, restauruosime. Jeigu susitarsime su Grūto parku, galbūt deponuosime į Grūto parką, mes ten esame deponavę apie 90 kūrinių, tai dar pridėtume, kad jie turėtų, ką rodyti“, – teigė muziejaus vadovas.

Ministrė laikosi nuomonės, kad nors skulptūros – ideologinis kūrinys, jos, kaip ir kiti tokio pobūdžio kūriniai, turi būti saugomos ir negali būti sunaikintos. Tam pritaria ir R.Šimašius.

„Vilniuje aš nematau galimybių (eksponuoti). Svarstysime ir tokį variantą, bet galimybių nematau. Skulptūros yra architektūrinė tilto dalis, jos tiesiogiai susijusios su objektu, neįsivaizduoju, kad galėtume kur nors kitur eksponuoti lauko sąlygomis. Bet saugoti galime, mes – ta įstaiga, kuri saugome“, – kalbėjo R.Budrys.

Muziejaus direktoriaus teigimu, skulptūrų priežiūrai tikimasi gauti papildomų lėšų.

„Jeigu mums bus papildomai išlaidų, tai, aš manau, į mūsų biudžetą šiek tiek įdės. Jeigu paveda atlikti darbą, matyt, parems ir finansine puse, bet dabar aš nieko negaliu sakyti, nes mes dar net neperėmę jų“, – sakė R.Budrys.

Ministrė laikosi nuomonės, kad nors skulptūros – ideologinis kūrinys, jos, kaip ir kiti tokio pobūdžio kūriniai, turi būti saugomos ir negali būti sunaikintos. Tam pritaria ir R.Šimašius. Jis pabrėžė, kad skulptūrų nenumatoma nei sunaikinti, nei grąžinti ant Žaliojo tilto.

„Savivaldybėje mes du variantus svarstome, vienas – paskelbti konkursą, kur ir kaip jos turi būti saugomos ir eksponuojamos, kitas – perduoti jas Dailės muziejui, kad jie atitinkamai vėliau nuspręstų, bet neabejotinai mes, savivaldybė, norėtumėme turėti tam tikrą žodį šitoje vietoje. Aš manau, kad jos be jokio patoso, be garbinimo galimybės ir be sunaikinimo pavojaus turėtų būti matomos ir prieinamos“, – dėstė meras.

Anot jo, apsispręsti, kuris variantas yra priimtinesnis, savivaldybė turėtų jau pavasarį.

Paklaustas, ar sutiktų, kad skulptūros būtų eksponuojamos Grūto parke, R.Šimašius pabrėžė, kad miestas pageidautų, jog skulptūros „nebūtų ištremtos labai toli“. Tuo metu muziejus Druskininkuose, anot jo, nors ir yra lankomas Vilniaus turistų, yra tolokai.

„Tikrai tai nėra atmestinas toks variantas, bet tai yra objektas, kuris traukia, gali žmonės norėti pažiūrėti (...). Kaip meno objektas, natūralu, mano kaip mero pozicija yra, kad jis būtų prieinamas Vilniuje ar kur nors aplink Vilnių“, – teigė jis.

Vertindamas pačias skulptūras Vilniaus meras stebėjosi, kad kelių skirtingo braižo skulptorių sukurti paminklai yra tarpusavyje labai derantys, taip pat labai panašūs į kitas, Rusijoje stovinčias skulptūras.

Žaliasis tiltas ir jo skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai simboliai, oficialiai yra saugomas kultūros paveldo objektas. Vienoje iš skulptūrų, karių laikomos vėliavos smaigalyje, vaizduojamas sovietinis simbolis kūjis su pjautuvu.

Skulptūras su Kultūros paveldo departamento leidimu sostinės savivaldybė nukėlė 2015-ųjų liepą dėl avarinės jų būklės ir jų grąžinti nebežadėjo. Šių kūrinių klausimas įstrigo, kai pernai kovą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kovo mėnesį pasiūlė sovietmečio skulptūras braukti iš nekilnojamojo paveldo vertybių sąrašo, tačiau Kultūros ministerija neįvykdė reikalingų procedūrų.

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.

Atkūrus nepriklausomybę, jas nukelti raginta, nes skulptūros esą yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Tai padaryta 2015 metais. Skulptūros nuo tilto nukeltos dėl avarinės jų būklės.

Taip Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas įvertino Rusijos centrinio banko į apyvartą išleistą penkių rublių nominalo monetą, kurioje tarp dviejų penkiakampių žvaigždučių yra užrašas „Vilnius“ ir 1944 metų liepos 13 dienos data, kai Raudonoji armija užėmė Vilnių.

Tiek sovietinė propaganda, tiek dabartinė Maskva šį įvykį vadina Vilniaus išvadavimu „nuo vokiškųjų nacistinių užgrobikų“. Lietuviai pabrėžia, kad šalyje nacistinę okupaciją pakeitė sovietinė okupacija, ją lydėjo sovietinis teroras ir lietuvių tremtys į Sibirą.

„Lietuvos URM žino ir atkreipė dėmesį į Rusijos centrinio banko išleistas monetas. Mums nekyla jokių abejonių dėl Raudonosios armijos vaidmens ir vietos Lietuvos istorijoje“, – BNS sakė R.Kačinskas.

„Rusijos poziciją žinome, ir monetų išleidimas tik patvirtina, kad Rusija nėra pasirengusi istorinei tiesai apie sovietų okupaciją“, – pridūrė diplomatas.

Vilnius pavaizduotas šią savaitę išleistoje serijoje „Miestai-sostinės valstybių, tarybinių karių išvaduotų nuo vokiškųjų nacistinių užgrobikų“. Jame taip pat pavaizduoti Kijevas, Minskas, Kišiniovas, Bukareštas, Talinas, Ryga, Belgradas, Varšuva, Budapeštas, Bratislava, Viena, Berlynas, Praha.

Ant monetos pavaizduotos skulptūros nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukeltos praėjusiais metais.

Rusijos centrinio banko nuotr.

Ministras, turintis apsispręsti, kaip šias skulptūras toliau saugoti, pirmadienį pareiškė norintis užkirti kelią netinkamam skulptūrų panaudojimui.

„Šiuo metu domėjimasis Žaliojo tilto skulptūromis ir galimybe jas išgabenti už Lietuvos ribų yra suaktyvėjęs, ir tai susiję su nedraugiškų mūsų šaliai jėgų ketinimais šias skulptūras panaudoti aštrinant geopolitinę situaciją, kurstant tautinę neapykantą ir nesantaiką mūsų valstybės atžvilgiu. Mano pareiga užkirsti kelią tokiems veiksmams“, – ministerijos išplatintame pranešime teigia Š.Birutis.

Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą pasiūlė kovo pradžioje.

Anot ministerijos, po kovo 1 dieną Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimto sprendimo visuomenė per tris mėnesius gali pareikšti savo nuomonę dėl visiško apsaugos panaikinimo Žaliajam tiltui ir nukeltosioms skulptūroms. Ministras oficialų sprendimą gali pareikšti ne anksčiau nei pasibaigus minėtam terminui ir tai padarys birželio mėnesio pradžioje.

„Siekiant užkirsti kelią propagandiniams siekiams ir skulptūrų išgabenimui už Lietuvos ribų, kultūros paveldo apsaugos specialistai rekomenduoja ministrui laikytis procedūrų, skulptūras siūlytina saugoti kaip kilnojamąsias kultūros vertybes, neapibrėžiant konkrečios jų laikymo vietos“, – sakoma pirmadienį ministerijos išplatintame pranešime.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos naujoji vadovė Evelina Karalevičienė ketina aktyviai domėtis sovietinių Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimu, sakydama, kad tai daryti įpareigoja įstatymai.

Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ E.Karalevičienė sakė, kad tiltas ir ant jo stovėjusios sovietinės skulptūros tebėra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

„Pagal galiojančius teisės aktus jas reikėtų sutvarkyti ir grąžinti į vietą“, - sakė komisijos vadovė. Nenorint leisti lėšų restauravimui, esą pirmiausia reikėtų panaikinti skulptūrų, kaip valstybės saugomo objekto, statusą. Tai galėtų padaryti tik prie Kultūros paveldo departamento veikianti Vertinimo taryba, bet jos sprendimą dar turėtų patvirtinti kultūros ministras.

„Taip turėtų būti pagal dabartinius įstatymus, bet nežinia, kaip bus", - kalbėjo E. Karalevičienė. Anot „Lietuvos žinių“, skulptūrų ateitį E.Karalevičienė artimiausiu metu planuoja aptarti su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.

Rusijos Karaliaučiaus srities Sovetsko miesto valdžia oficialiai kreipėsi į Vilniaus vadovus prašydama perduoti jai nuo Žaliojo tilto nuimtas sovietines skulptūras.

Sovetskas prisiimtų „visas skulptūrų pervežimo į Karaliaučių išlaidas“, rašoma šios savivaldybės interneto svetainėje.

Laišką pasirašė miesto meras Nikolajus Voiščevas.

Jis laiške pabrėžia, kad „pats Sovetsko pavadinimas kalba apie tai, jog sovietinės epochos simboliai galėtų rasti vietą mūsų teritorijoje“.

„Būsiu dėkingas, jei jūs informuosite apie sąlygas, kuriomis mes galėtumėme gauti nuimtas skulptūras. Tikiuosi jūsų teigiamo sprendimo“, - rašo N.Voiščevas.

Vilniaus savivaldybės atstovai patvirtino, jog šis pasiūlymas gautas bei tikina, kad jis bus svarstomas kartu su kitais vilniečių bei kitų miestų atstovų pasiūlymais rudenį.

„Savivaldybė gauna šiuo metu daugybę vilniečių pasiūlymų ir laiškų. Jie dedami į vieną krūvą ir bus vertinami rudenį. Visi kartu. Savivaldybėje greičiausiai bus sudaryta ekspertų komisiją, kuri vertins visus pasiūlymus dėl Žaliojo tilto, kas ten turėtų atsirasti ir kas turėtų būti daroma su Žaliojo tilto skulptūromis“, - BNS sakė mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Jis atkreipė dėmesį, jog šiuo metu skulptūroms galioja teisinė apsauga, tad jos negali būti nei parduodamos aukcione, nei išvežamos.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto buvusios skulptūros nukeltos prieš savaitę - ekspertai, Vilniaus valdžios teigimu, nustatė, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui.

Viešai apie ketinimus priimti skulptūras yra pareiškęs Grūto parkas prie Druskininkų ir šalia Vilniaus esantys Europos parkas bei Vidmanto Martikonio vadovaujamas akmens skulptūrų parkas.

Skulptūros kol kas bus saugomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Savaitė spindėjo krykštaujančiais džiaugsmais dėl apipuvusio Vilniaus tilto "galgonų". Šitokios grožinės naujienos, regis, nebuvo nuo pat Kovo 11-osios. Pasirodo, veikia net įkurta visuomeninė jaunuolių organizacija, kuri "rūpinosi" šiuo reklamos aktu – tų nereikšmingų skulptūrų nuvertimu. Tokių nereikšmingų, kad net Kremliaus isterikai, kiekviena proga pasirengę viešai išsikastruoti, jomis nesusidomėjo. Per Rusijos TV buvo parodytas vienintelis koloradinėmis spalvomis padekoruotas reportažas, ir viskas.

Kur tas lauktas ažiotažas, kurio šviesoje buvo galima paklykauti, per TV pavaidinti patriotus ir pasimėgauti vienadieniu populiarumu, tarsi išsiviepus ant "Žmonių" viršelio? Išėjo tik dar viena "baltojo nieko dainelė". Gal "Spotify" kartos jaunuomenei laikas susigalvoti ką nors radikalesnio? Pavyzdžiui, padegti Kernavę, nes lenkai tebenori į Wilno? Arba iššokti su bajanu iš lėktuvo, protestuojant prieš bolševikinį LTSR istorijos tarpsnį. Bet geriausia būtų šalia Katedros ką nors prisikalti prie grindinio, pavyzdžiui, protestuojant prieš religiją, nes Bažnyčia nepripažįsta pederastinės partnerystės.

Tas panašias lyg batonai skulptūras nuversti išties reikėjo. Abejonių nekyla, kad jos buvo paminklas bandito Stalino socialinių apsigimimų epochai. Tačiau tai turėjo būti ne kapišoninių herojų, smegenų veiklą neutralizuojančių į ausis įkištomis ausinėmis, reikalas. Šiandien jie jau įsivaizduoja, kad tas skulptūrų nuvertimas yra jų "kovos" už istorinę tiesą rezultatas, o ne statybininkų ir R.Šimašiaus nuopelnas.

Jei čia taip sėjamas patriotizmo grūdas, tai velniop tokią grūdininkystę, nes šita kvykianti nesubrendėlių fanaberija yra toks pat sutrikimas, kaip nasturtų auginimas, laistant kokakola.

Realiai visas tas plastikinis šurmulys buvo tik dar viena dekoratyvinė iškrova, kuri ugdo ne Tėvynės mylėtojus, o feisbukinio dėmesio ištroškusią "popierinių didvyrių" kartą, patriotizmą vertinančią kaip prekę, kurią visada galima parduoti.

Sovietinių Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo darbus planuojama pradėti kitą savaitę, jie gali trukti iki dviejų savaičių, ketvirtadienį patvirtino savivaldybės atstovas.

Mero patarėjas ryšiams su žiniasklaida Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad kitos savaitės pradžioje specialistai pradės darbus ant paties tilto.

„Pirmieji darbai, galiu patvirtinti, prasidės kitos savaitės pradžioje. Kada vyks pats nukėlimas - kol kas negalime pasakyti“, - sakė A.Zubriakovas.

Vykdant parengiamuosius darbus, skulptūroms nukelti savaitgalį bus gaminami specialūs rėmai.

Mero patarėjas taip pat patikino, kad nukeliant skulptūras bus „imamasi visų reikiamų saugumo priemonių“ užtikrinant sklandų darbų atlikimą.

Savivaldybės įmonės „Grinda“ atstovai yra sakę, kad vykdant nukėlimo darbus gali tekti laikinai apriboti eismą tiltu.

Specialistai ne kartą yra konstatavę, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų praeiviams.

Kultūros paveldo departamentas yra davęs leidimą savivaldybei laikinai nukelti Žaliojo tilto skulptūras, kad jas būtų galima restauruoti, tačiau jos nėra išbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Tik išbraukimas leistų skulptūrų ant tilto nebegrąžinti. Miesto valdžia apsispręsti, ar skulptūros bus restauruojamos, ketina vėliau.

Kadenciją baigusi Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šiemet nusprendė palikti teisinę apsaugą sovietinėms skulptūroms. Naujos sudėties taryba ketiną šį klausimą dar kartą nagrinėti vasaros pabaigoje arba rudenį.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.