Po trečiadienį vakare įvykusios nelaimės gelbėtojai tikriausiai tęs darbą kalvotoje vietovėje dar porą dienų, nors beveik nebeliko vilčių, kad iš 37 tebelaikomų dingusiais žmonių kas nors bus surastas gyvas.

Gelbėjimo tarnybos pareigūnas Pankajas Kavidayalas (Pankadžas Kavidajalas) sakė, kad iš 26 rastų žuvusiųjų yra 21 Teritorinės armijos narys. Šie kariškiai turėjo užtikrinti geležinkelio darbininkų saugumą, nes toje teritorijoje veikia dešimtmečius besitęsiančio etninių ir genčių separatistų grupių  sukilimo kovotojai.

Daugiau kaip 250 karių, gelbėtojų ir policininkų, pasitelkę buldozerius ir kitokią techniką, darbavosi per gelbėjimo operaciją Nonėje – miestelyje netoli Manipuro valstijos sostinės Impalo. Šeštadienį jie buvo perspėti, kad tame regione buvo užfiksuota naujų purvo nuošliaužų.

Ieškant palaikų upėje taip pat buvo pasitelkti ekskavatoriai.

Trylika karių ir penki civiliai buvo išgelbėti iš nuošliaužos visiškai nušluotos geležinkelio stoties, kurią statė darbininkai, nuolaužų. Toje vietoje taip pat buvo statomas bendrabutis geležinkelio darbuotojams ir kita infrastruktūra, sakė P. Kavidayalas.

Pastarąsias tris savaites Indijos šiaurės rytuose pliaupusios liūtys sukėlė chaosą regione, apimančiame aštuonias valstijas ir turinčiame 45 mln. gyventojų, taip pat kaimyniniame Bangladeše.

Nuo gegužės 17 dienos dėl smarkių liūčių ir purvo nuošliaužų Asamo, Manipuro, Tripuros ir Sikimo valstijose žuvo apie 200 žmonių, dar 42 žuvo Bangladeše. Šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Mokslininkai sako, kad klimato kaita skatina sunkiai prognozuojamas, anksčiau nei įprasta prasidedančias liūtis, sukeliančias beprecedenčio masto potvynių. Musoninės liūtys Pietų Azijoje paprastai prasideda birželį, bet šiemet šiaurės rytų Indijoje ir Bangladeše gausūs krituliai fiksuojami jau nuo kovo.

Ekspertai sako, kad klimatui šylant musonų sezonas tampa permainingesnis, ir neretai nutinka, kad didelė dalis kritulių, paprastai iškrentančių per visą sezoną, susitelkia į trumpesnį laikotarpį.

Dėl potvynių nedirba kelios geležinkelio stotys, sakė Asamo valstijos Dima Hasao rajono administracijos aukšto rango pareigūnas Nazreenas Ahmedas (Nazrynas Ahmedas). Anot jo, beveik 200 tūkst. rajono gyventojų atkirsti nuo likusios valstijos dalies, nes keliai ir tiltai yra blokuoti nuošliaužų ar nunešti potvynio srautų.

Armija atsiuntė sraigtasparnių padėti gelbėtojams.

Keturi žmonės žuvo pirmadienį po smarkių liūčių ir nuošliaužų gretimoje Arunačal Pradešo valstijoje, sakė pareigūnai. Du iš jų žuvo valstijos sostinėje Itanagare sugriuvus jų namams, o du kelininkai – kitoje vietoje nuslinkus nuošliaužai.

Asame žuvo dar septyni žmonės. Valstijos nelaimių valdymo agentūra paskelbė, kad užlieta beveik 700 kaimų.

Indijos meteorologijos departamentas prognozuoja itin smarkias liūtis regione dar keturias ateinančias dienas.

Žemės nuošliaužos ir potvyniai yra dažni Indijos šiaurėje esančiuose Himalajuose. Tačiau mokslininkai sako, kad jie dažnėja dėl pasaulinio atšilimo poveikio tirpstant kalnų ledynams.

2020 metais per staigius potvynius Utarakhande žuvo kone 200 žmonių, srautai nunešė daug namų. 2013 metais per potvynius šioje Himalajų valstijoje žuvo tūkstančiai žmonių.

„Šio ryto duomenimis, patvirtintos 34 mirtys“, – pranešime nurodė merija.

Įvykio vietoje vaizdingame Petropolio mieste, už 68 km į šiaurę nuo Rio de Žaneiro, kur palaidotas paskutinis Brazilijos imperatorius Pedro II (Pedru II), dirba daugiau nei 180 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų.

Anksčiau skelbta apie 18 žuvusiųjų.

Miesto valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį dėl įvykusios stichinės nelaimės, socialiniuose tinkluose plintant sugriuvusių namų ir potvynio nuneštų automobilių nuotraukoms.

Istorinio miesto gatvėmis tekant sraunioms vandens upėms, vanduo visiškai užliejo daug parduotuvių.

Kai kuriose Petropolio dalyse per mažiau nei šešias valandas iškrito iki 260 mm kritulių – daugiau, nei buvo tikėtasi per visą vasarį, skelbia meteorologijos agentūra „MetSul“.

Smarkiosios liūtys jau praėjo, tačiau vidutinio stiprumo krituliai turėtų tęstis dar keletą valandų, pranešė pareigūnai.

Šalies prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), šiuo metu išvykęs oficialaus vizito į Rusiją, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad seka naujienas apie „tragediją“, ir paprašė savo ministrų suteikti „neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiesiems“.

Anksčiau šį mėnesį dėl liūčių sukeltų potvynių ir nuošliaužų šalies pietryčiuose žuvo mažiausiai 28 žmonės, daugiausia – San Paulo valstijoje ir šiaurę nuo Rio de Žaneiro esančiame regione.

2011 metų sausį daugiau nei 900 žmonių žuvo kalnuotame Rio de Žaneiro regione  smarkioms liūtims sukėlus potvynių ir žemės nuošliaužų didelėje teritorijoje, įskaitant Petropolį ir gretimus miestus Nova Friburgą ir Teresopolį.

Pasak jų, per stiprių liūčių sukeltus potvynius ir žemės nuošliaužas regione per praėjusią savaitę žuvo mažiausiai 40 žmonių. Meteorologai žada dar daugiau lietaus.

Kaip skelbiama vienoje oficialioje vyriausybinėje interneto svetainėje, užgriuvus nuošliaužai dingo 17 hidroelektrinės darbuotojų, buvo ištraukas vieno darbuotojo kūnas.

Į nelaimės vietą atvykusiai 13 gelbėtojų komandai susidūrus su sunkumais, devyni jos nariai buvo rasti negyvi.

Valstybinės žiniasklaidos priemonės rodė, kaip šimtai karių ir  ekskavatoriai kasinėja tirštą purvą, ieškodami dingusių žmonių.

Dviejų audrų per savaitę atneštos liūtys sukėlė žemės nuošliaužų kalnuotose vietovėse centrinėje ir šiaurinėje Vietnamo dalyse.

Tuatieno Hujės provincijos kaimo vietovėse, kur liūtys apsėmė ar stipriai apgadino namus, žmonės su nerimu laukia daugiau kritulių.

Nuo liūčių jau nukentėjo maždaug milijonas žmonių, buvo apsemta daugiau nei 200 tūkst. namų.

„Pastarąsias penkias naktis miegojome valtyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos gyventojas Phan Gia Quangas (Fan Džia Kvangas), aplink jo lovą telkšant drumzlino vandens balai.

„Esame sunerimę. Jeigu užeis audra, turime tik valtį prisiglausti, galimybės pagerinti mūsų padėtį nėra“, – pridūrė vyras, virdamas arbatą savo medinėje valtyje.

Potvyniai taip pat nusiaubė Kambodžą, labiausiai nukentėjo šalies šiaurės vakarinė dalis.

Remiantis  Nepaprastųjų situacijų valdymo nacionaline bendruomene, trylika žmonių, įskaitant penkis vaikus, žuvo. Nukentėjo daugiau nei 190 tūkst. žmonių, daugiau nei 12 tūkst. buvo evakuota.

Įvykio vietoje Guidžou provincijos Šuičengo apygardoje gelbėtojai penktadienį rado dar keturis kūnus. Ankstesnę dieną buvo rasti penki žuvusieji, įskaitant moterį ir jos kūdikį, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.

Nuo vėlyvo antradienio, kai nuslinko vienos kalvos šlaitas, ir 22 namai buvo palaidoti tiršto purvo, buvo rasta iš viso 11 gyvų žmonių.

Ankstesniuose pranešimuose buvo nurodoma, kad dingusiųjų yra 25, bet valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ šį skaičių padidino iki 27, nurodžiusi, kad nebuvo priskaičiuoti tame kaime negyvenę, bet jame lankęsi žmonės.

Žemės nuošliaužos dažnai kelia pavojų Kinijos kaimiškuose kalnų regionuose, ypač po liūčių. Be to, šiemet šalyje jau buvo didelių potvynių.

Guidžou pirmąjį šių metų pusmetį nuo potvynių ir smarkaus vėjo nukentėjo maždaug 2,2 mln. žmonių. Vietos ekonomika šiemet dėl stichinių nelaimių patyrė 3,1 mlrd. juanių (403 mln. eurų) nuostolių, pranešė Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

Iki atogrąžų depresijos susilpnėjęs „Florence“ lėtai slinko per Pietų Karoliną ir Šiaurės Karoliną, nešdamas smarkias liūtis ir taip užtvindytuose upių baseinuose. Pareigūnai perspėja, kad gali žūti daugiau žmonių ir kad gali būti padaryta daugiau žalos.

Nacionalinė meteorologijos tarnyba sekmadienį vakare perspėjo dėl „itin smarkaus lietaus ateinančias porą dienų“.

Yra „padidėjęs žemės nuošliaužų pavojus“ Šiaurės Karolinos vakaruose ir Virdžinijos pietvakariuose, be to, kai kur abiejose Karolinose galimi „katastrofiški, pavojų gyvybei keliantys staigūs potvyniai“, nurodė tarnyba.

Mažiausiai 15 žmonių žuvo nuo penktadienio, kai „Florence“ kaip 1 kategorijos uraganas pasiekė pakrantę netoli Raitsvil Bičo Šiaurės Karolinoje. 10 žmonių žuvo Šiaurės Karolinoje, o penki – Pietų Karolinoje.

„Deja, mūsų laukia dar kelios pragaištingos dienos“, – televizijai „Fox News“ sakė Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros (FEMA) administratorius Brockas Longas (Brokas Longas).

Pasak jo, audra apima vis daugiau regionų, jau ir taip permerktų vandens.

Ypač didelis pavojus gresia užtvankoms, patiriančioms anksčiau šį mėnesį (kitos) atogrąžų audros atneštų kritulių spaudimą, sakė B. Longas ir paragino gyventojus paisyti pareigūnų perspėjimų dėl potvynių.

„Dabar turime sutelkti dėmesį į ... užtvankas, kurios gali neatlaikyti“, – pažymėjo jis.

Šią savaitę dideles šalies dalis merkė liūtys; labiausiai nukentėjo šiaurinė Hoa Binio provincija, kur žuvo 11 žmonių ir dar 21 dingo.

„Mobilizuojame visas pajėgas dingusiųjų paieškai“, – naujienų agentūrai AFP telefonu iš provincijos sakė vienas nelaimių valdymo pareigūnas.

Šešiose provincijose iš viso žuvo mažiausiai 37 žmonės, nurodė Vietnamo nelaimių valdymo administracija.

Šiaurinėje Jen Bajaus provincijoje trečiadienį patvinusios upės srovė, sugriovusi tiltą, nusinešė žurnalistą iš Vietnamo naujienų agentūros. Ketvirtadienį pareigūnai jo vis dar ieškojo.

Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti žmonės, brendantys per vandenį iki juosmens, nuošliaužų keliuose regionuose nušluoti miškų ruožai.

Praėjusią naktį nuošliauža Hoa Binio provincijoje palaidojo mažiausiai 18 žmonių, ketvirtadienį 15 jų dar nebuvo surasti, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kitur provincijoje kilo dideli potvyniai, valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį.

„Staigus potvynis buvo baisus. Vanduo plūdo nuo kalvos, kaip trijų metrų aukščio banga. Eismas dėl potvynių buvo blokuotas“, – valstybės kontroliuojamai naujienų svetainei „VNExpress“ pasakojo gyventojas Phan Ba Dienas (Pan Ba Dienas).

Aštuoni žmonės žuvo Ngė Ano ir Tan Hoa provincijose, nurodė nelaimių valdymo agentūra ir pridūrė, kad gelbėjimo darbams buvo dislokuota šimtai karių.

Nuo sekmadienio Šiaurės ir centriniame Vietname iškrito mažiausiai 400 mm lietaus, nurodė agentūra.

Vietnamas šiemet labai kenčia nuo prastų orų. Rugsėjo mėnesį taifūnas „Doksuri“ centriniame Vietname pareikalavo 11 gyvybių ir sunaikino tūkstančius būstų.

Šiemet per stichines nelaimes šalyje žuvo ar dingo beveik 170 žmonių, padaryta žalos už 36 mln. dolerių (30,43 mln. eurų), rodo oficialūs skaičiai.

Smarkios liūtys trečiadienį paryčiais sukėlė staigų potvynį Garuto mieste Vakarų Javos provincijoje – vandens lygis staigiai pakilo dviem metrais, sakoma Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros atstovo Sutopo Purwo Nugroho (Sutopo Purvo Nugroho) pranešime.

Pasak jo, preliminarūs duomenys rodo, kad Garute „žuvo 16 žmonių, dar aštuoni vis dar dingę“.

Tarp žuvusiųjų yra vienas aštuonių mėnesių kūdikis ir dar keturi vaikai iki dešimties metų, pridūrė S.P. Nugroho, cituodamas duomenis apie aukas, kuriuos pateikė vietinės krizių valdymo agentūros Garute.

Per tūkstantį žmonių buvo priversti palikti savo namus ir dabar glaudžiasi netoliese paieškos ir gelbėjimo komandų pastatytose palapinėse.

Vakarų Javoje smarkios liūtys taip pat sukėlė purvo nuošliaužų Sumedango apskrityje, kur žuvo trys žmonės, o dar vieno vis dar ieškoma.

Nuošliaužos taip pat buvo sužeidė kelis žmonės ir sugriovė mečetę, nurodė S.P. Nugroho.

Šioje didelėje salų valstybėje dažnai pasitaiko žemės nuošliaužų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių.

Krizių valdymo pareigūnai perspėjo gyventojus būti budriems, nes meteorologinis reiškinys La Ninja gali sukelti šiam metų laikui neįprastų liūčių.

Birželį beveik 50 žmonių žuvo, kai vandens, purvo ir akmenų srautai nusirito ant kaimų tankiai gyvenamoje Centrinės Javos provincijoje pagrindinėje šalies saloje.

„Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui - yra gana ilgi būdai. Tai tam, kad pradėtume darbus greičiau, čia užteks kultūros ministro įsakymo dėl lėšų perskirstymo, grįžęs iš atostogų jį pasirašysiu“, – BNS ketvirtadienį sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis po susikimo su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.

Ministras po atostogų į darbą grįš rugpjūčio 1-ąją.

Jo teigimu, muziejaus vadovę sprendimas dėl lėšų perskirstymo tenkina.

„Kartu su muziejumi ir sugalvojome tokį sprendimą“, – sakė ministras.

Anksčiau planuota, kad kalnas bus tvarkomas kitąmet, tam planuota skirti 380 tūkst. eurų, tačiau darbų šiemet nutarta imtis po to, kai vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Š.Birutis anksčiau dėl kalno yra siūlęs mieste ekstremalią situaciją, tai esą būtų leidę kalno tvarkymui prašyti Vyriausybės rezervo lėšų.

Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio – stiprių vasaros liūčių.

Muziejaus pasamdytas projektų valdymo konsultantas Andrius Končius BNS pasakojo, jog apsisprendus dėl finansavimo šaltinio bus skelbiamas konkursas ieškant projektuotojų ir rangos darbų vykdytojų. Jis prognozavo, kad šlaito tvarkymo darbų nepavyks baigti šiemet.

„Atkreiptinas dėmesys į kalno statumą – 37-43 laipsniai. Pabandykite palaipioti ant tokio šlaito. Viskas daroma rankomis, mechanizmų čia neužkelsi. Tai galite suprasti, koks yra darbo tempas. O darbo apimtys didelės, nes reikės ir gruntą atstatyti, ir daryti daug kitų darbų. Darbas – ilgas sudėtingas, būtų nekorektiška sakyti, kad šiemet jie bus užbaigti“, – sakė jis.

Anot A.Končiaus, svarbu ne tik reaguoti į nuošliaužas, bet ir bandyti joms užbėgti už akių.

„Lygiagrečiai yra ruošiama ilgalaikė programa, ją rengia geologijos, geodezijos, klimatologijos, biologijos specialistai, pagal kurią būtų vykdoma kalno kompleksinė stebėsena, kaip užtikrinti kalno šlaitų ir Aukštutinės pilies statinių ilgaamžiškumą ir estetinį vaizdą (...). Dabartinė nuošliauža yra pasekmė ir to, kad gana ilgais – kelerių metų – laikotarpiais nebuvo vykdoma kalno stebėsena. Tai paprastai sutapdavo su Lietuvos ekonomiką ištikusiomis krizėmis. Šioje programoje yra numatomos ir prevencinės priežiūros priemonės, kurių dėka bus iš karto šalinami pastebėti smulkūs defektai. Tai leis išvengti didesnio masto neigiamų padarinių“, - aiškino konsultantas.

Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

Praėjusį savaitgalį pasitvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis.

LGT ragina kuo skubiau užkirsti kelią šio kalno deformacijoms. „Jeigu nieko nebus daroma, padėtis nuolat blogės dėl meteorologinių sąlygų. Šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku, sudėtinga ir brangu, o kartais net neįmanoma“, – sako LGT direktorius Jonas Satkūnas. Jo žodžiais, išeitis viena – Gedimino kalno inžinerinėms geologinėms ir geotechninėms problemoms spręsti pirmiausia būtina atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus.

Šio kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais nuošliaužos, plyšiai, įgriuvos ir įslūgos atsiranda nuolat, todėl jo būklei stebėti reikia įrengti automatizuotą elektroninę sistemą. Ji leistų matuoti, registruoti, analizuoti įvairius geologinius pokyčius ir reaguoti, jeigu jie pavojingi. Avarinei situacijai išvengti objekto valdytojas turėtų atsižvelgti į gautą informaciją ir imtis veiksmų.

Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 m aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 m. – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI a. buvo įrengta atraminė siena.

Gedimino pilies kalno šiaurinės pusės grunto nuošliauža – opiausia, bet ne vienintelė šio kalno ir jo prieigų geotechninė problema.